Civilinė byla Nr. e2A-669-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5.1.4; 1.2.2.4.5.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.19.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „ALTEUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALTEUS“ ieškinį atsakovui T. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ALTEUS“ (toliau – ieškovė; darbdavys) pareiškė ieškinį atsakovui T. B. (toliau – atsakovas; darbuotojas), kuriuo prašė pripažinti atsakovo T. B. 2024 m. balandžio 19 d. atleidimą iš darbo pagrįstu ir teisėtu, priteisti 6 869 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti sandėlio ir logistikos vadovo pareigas. Pagrindinės atsakovo darbo funkcijos buvo organizuoti sandėlio darbą (Darbo sutarties 2.3 papunktis). Ieškovė atsakovui suteikė krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą darbo funkcijų vykdymui ir krovinių pervežimui. Pasirašydamas Darbo sutartį atsakovas įsipareigojo naudoti ieškovės perduotą turtą tik savo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams (Darbo sutarties 9.3.2 papunktis).

3.       Ieškovės teigimu, 2024 m. kovo 27 d. atsakovas informavo ieškovę, kad serga ir iki 2024 m. kovo 29 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl į darbą neatvyks ir darbo funkcijų nevykdys. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodros) sistemoje minėtu laikotarpiu buvo nurodytas atsakovo nedarbingumas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 5 d.

4.       Nurodė, jog atsakovui būnant nedarbingumo laikotarpyje, t. y. 2024 m. kovo 28 d. buvo užfiksuotas atsakovui suteikto automobilio judėjimas ir sustojimas prie Elektrėnų marių. Kadangi atsakovas sirgo ir automobiliu neturėjo būti naudojamasi, saugumo tikslais, buvo nutarta patikrinti automobilį. Pažymėjo, kad krovininis automobilis yra išskirtinai skirtas ieškovės krovinių pervežimui ir už šio turto saugumą atsakinga išorės apsaugos įmonė G4S. Atvykus prie Elektrėnų marių paaiškėjo, kad atsakovas pats atvyko automobiliu prie Elektrėnų marių ir žvejoja. Dėl šių atsakovo veiksmų, ieškovei buvo pagrindas manyti, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. padarė turtinės žalos ieškovei, nes nedarbingumo laikotarpiu laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl ieškovė turėjo atsakovui nepagrįstai mokėti ligos išmoką už laikotarpį, kurio metu atsakovas visiškai nesirūpino darbingumo atstatymu.

5.       Be kita ko, ieškovės teigimu, atsakovas padarė ir kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos: 1) pažeidė pareigą naudoti ieškovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų Darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams; 2) pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, 2005 m. birželio 30 d. patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189, (toliau – Taisyklės) 51.6. papunktį.

6.       Paaiškino, kad 2024 m. balandžio 2 d. ieškovė paprašė atsakovo iki 2024 m. balandžio 3 d. 11.00 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų pažeidimų. Atsakovas 2024 m. balandžio 3 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame iš esmės nurodoma priešistorė iki automobilio skyrimo ir informacija, kad kiti ieškovės darbuotojai taip pat naudojasi automobiliais savo asmeniniais tikslais. Pasiaiškinimui dėl konkretaus darbo pareigų pažeidimo atsakovas skiria vos vieną pastraipą ir pateikia melagingus argumentus, t. y. atsakovas sutinka, kad 2024 m. kovo 28 d. važinėjo automobiliu, tačiau paaiškina, kad turi augintinį, kurį privalo reguliariai vedžioti lauke ir jokios laikinojo nedarbingumo taisyklės to nedraudžia.

7.       Nurodė, kad ieškovė 2024 m. balandžio 4 d. sudarė komisiją, kuriai pavedė nustatyti, ar turima informacija yra teisinga. Ieškovės teigimu, atsakovas sužinojęs apie šios komisijos sudarymą pradėjo neadekvačiai elgtis ir įžūliai komunikuoti su ieškovės vadovybe, bendradarbiais, taip pat prasidėjo provokacijos ir grasinimai, dėl ko ieškovės vadovas ir administracijos vadovė buvo priversti pasisamdyti asmeninę fizinę apsaugą. Ieškovė atsakovą tyrimo metu nušalino nuo pareigų vykdymo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį ir nurodė grąžinti automobilį, kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Atsakovas prietaisus grąžino, tačiau kompiuteryje buvo ištrinta didžioji dalis ieškovei priklausančios informacijos, o mobiliajame telefone buvo atstatyti gamykliniai parametrai, kas reiškia, kad visa telefone buvusi informacija yra ištrinta.

8.       Ieškovės teigimu, įvertinusi atsakovo pasiaiškinimą, jo elgesį vykdant tyrimą, ieškovės darbuotojų apklausos protokolus, komisijos ataskaitą ir rekomendaciją, nustatė, kad nėra jokių aplinkybių pateisinančių darbuotojo veiksmus ir (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai kvalifikavo atsakovo padarytą darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų, be to, ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu, todėl pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo.

9.       Dėl žalos padarymo neteisėtais veiksmais ir žalos dydžio nurodė, kad atsakovas sąmojingai ištrindamas duomenis ir informaciją iš ieškovės jam suteikto nešiojamo kompiuterio ir mobiliojo telefono padarė turtinės žalos ieškovei, dėl ko ieškovė ištrintų duomenų atstatymui turėjo sumokėti 1 240 Eur (be PVM). Taip pat atsakovo agresyvus ir piktybinis elgesys, grasinimas susidoroti, įbaugino ieškovės vadovą ir darbuotoją, dėl ko ieškovė buvo priversta pasisamdyti fizinę apsaugą tiek vadovui, tiek darbuotojai ir šiai apsaugai sumokėjo 5 629 Eur.

10.       Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškę grasinimu susidoroti bei ištrinti ieškovės duomenis ir informaciją iš ieškovei priklausančio nešiojamo kompiuterio ir telefono lėmė, kad ieškovė patyrė turtinę žalą. Dėl atsakovo kaltės nurodė, kad atsakovas žinojo, kad grasinimas susidoroti ir reikalavimas elgtis pagal jo nurodymą yra netinkamas ir neteisėtas elgesys. Taip pat atsakovas ištrindamas svarbią informaciją, žinojo, kad elgiasi nederamai ir tokio elgesio motyvai vertintini kaip noras pakenkti ieškovei už tai, kad ši pradėjo jo atžvilgiu darbo pareigų pažeidimų vertinimą.

11.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tarp jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas sandėlio ir logistikos vadovu. Paaiškino kad nuo pačios pirmos darbo dienos, tarnybinėms funkcijoms atlikti atsakovas naudojo savo asmeninį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prižiūrėjo ir remontavo savo lėšomis, nors tokia sąlyga ir nebuvo aptarta Darbo sutartyje. Asmeninį automobilį bendrovės reikmėms atsakovas naudojo iki 2023 m. birželio 5 d., kol vykdydamas darbo funkcijas pateko į autoįvykį, po kurio asmeniniu automobiliu naudotis nebebuvo galimybės. Ieškovei įsigijus naują tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas jį naudojo tiek darbo, tiek ir asmeniniais reikalais, nes niekur nebuvo nustatyta tarnybinio automobilio naudojimo tvarkos, o ir atsakovo asmeninis automobilis po autoįvykio buvo remontuojamas ir juo nebuvo galima naudotis. Pažymėjo, kad faktą, jog atsakovas tarnybinį automobilį naudoja ne tik darbo reikalais, žinojo tiek atsakovo tiesioginė vadovė, tiek buhalterė bei įmonės vadovas.

12.       Nurodė, kad atsakovas 2024 m. kovo 27 d. susirgo ir tą pačią dieną informavo ieškovę apie jam suteiktą nedarbingumo pažymėjimą iki 2024 m. kovo 29 d. Atsakovas sutiko, kad 2024 m. kovo 28 d. ieškovę aptarnaujančios G4S darbuotojai nustatė tarnybinio automobilio naudojimo atvejį prie Elektrėnų marių, tačiau paaiškino, kad daugelis ieškovės darbuotojų yra matę ir žino, kad atsakovas turi augintinį, vokiečių aviganių veislės šunį, kurį privalo reguliariai vedžioti lauke ir jokios laikinojo nedarbingumo taisyklės tai nedraudžia.

13.       Paaiškino, jog 2024 m. balandžio 4 d. ieškovės įsakymu buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri nustatė, kad atsakovas, pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik tarnybinių pareigų atlikimui bei elgesio taisykles nedarbingumo laikotarpiu, ir tokiais savo veiksmais tyčia padarė ieškovei žalos už 33,69 Eur. 2024 m. balandžio 18 d. komisija pripažino tai šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris nulėmė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalį. Atsakovo teigimu, ieškovės sudaryta tyrimo komisija buvo visiškai šališka atsakovo atžvilgiu.

14.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 6 869 Eur žalos atlyginimą atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu ieškovė pareikalavo grąžinti tarnybinį automobilį, kompiuterį ir telefoną. Pašalinęs iš tarnybinio kompiuterio ir telefono asmeninę informaciją, atsakovas visus aukščiau išvardintus daiktus ieškovei grąžino. Ieškovė niekur nedetalizuoja ištrintos informacijos turinio, nenurodo, kokios darbinės ir įmonėje naudojamos kompiuterinės ar telefoninės programos, registrai, duomenų bazės buvo ištrintos, apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais „didžioji dalis įmonei priklausančios informacijos“, „svarbi informacija“ ir pan. Ieškovės pateiktoje mažosios bendrijos (toliau – MB) „Naujoji grupė“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų atstatymo darbai vykdyti dešimčiai vienetų, o diegimo ir konfigūravimo darbai 5 vienetams objektų, tuo tarpu, atsakovas ieškovei grąžino tik 2 vienetus techninių priemonių (1 tarnybinį telefoną ir 1 nešiojamą kompiuterį).

15.       Dėl ieškovės būgštavimų fiziškai susidoroti ir fizinės apsaugos samdymo bei tokiu būdu materialinės žalos ieškovei padarymo nurodė, kad atsakovas nei vienoje telefono žinutėje ieškovei negrasino, o iš jų turinio akivaizdu, kad atsakovas yra įžeistas dėl tokio nesąžiningo ieškovės vadovybės elgesio ir neketina nusileisti. Todėl atsakovui visiškai nesuprantami ieškovės teiginiai dėl galimų grėsmių jai ar įmonės darbuotojams.

16.       Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei atstačius atsakovo grąžinto tarnybinio kompiuterio duomenis ir sužinojus asmeninę informaciją dėl atsakovo noro įsigyti leidimą ginklui, jai tai sukėlė baimę ir susirūpinimą dėl bendrovės darbuotojų saugumo, todėl ji buvo priversta sugriežtinti bendrovės fizinę apsaugą. Tačiau pažiūrėjus į ieškovės pateiktas sąskaitas matyti, kad atsakovo atiduoto tarnybinio kompiuterio duomenų atstatymo sąskaita ieškovei išrašyta 2024 m. balandžio 8 d., t. y. tą dieną ieškovė tariamai sužinojo apie galimas grėsmes ieškovės saugumui dėl atsakovo galimo ginklo turėjimo, kai tuo pat metu iš ieškovės pateiktos apsaugos bendrovės užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad apsaugos paslaugos buvo atsisakyta jau 2024 m. balandžio 10 d.

17.       Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl tokio ieškovės elgesio patyrė emocinę traumą, pasireiškusią dideliais išgyvenimais, depresija, netikrumu dėl ateities. Atsakovas yra įtrauktas į ilgą bylinėjimosi procesą, dėl ko patiria didelį pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą, prarado tikėjimą teisingumu ir patyrė neturtinę žalą. Taip pat dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas jau tris mėnesius negali pretenduoti į valstybės skiriamą nedarbingumo išmoką ir dėl to patiria finansinių sunkumų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui iš ieškovės 18 448,01 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 137,97 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos atskaičius mokesčius) bei 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad:

22.1.                      Darbdavys skirdamas atsakovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo suvaržė atsakovo teises, nepaprašęs pateikti paaiškinimo dėl galimai visų padarytų darbo drausmės pažeidimų, dėl šios priežasties neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų.

22.2.                      Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, jog nuo 2024 m. kovo 27 d. jis sirgo, nes tokie paaiškinimai atitinka kitus bylos duomenis, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris vėliau pratęstas iki 2024 m. balandžio 5 d. Byloje pateiktas medicininis išrašas patvirtina, jog atsakovas lankosi pas psichiatrą ir jam yra skiriamas medikamentinis gydymas; (duomenys neskelbtini) medicininis išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. atsakovui, be kita ko, skirtas poilsio rėžimas, tačiau poilsio rėžimo skyrimas nereiškia, jog atsakovui privalu būti namuose. Abiejų šalių versijos dėl to, kaip 2024 m. kovo 28 d. leido laiką atsakovas prie Elektrėnų marių skiriasi, tačiau ieškovės versija neįrodo, jog atsakovas pažeidė Taisyklių 51.6. papunktį.

22.3.                      Drausminė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma už darbo drausmės pažeidimo padarymą, todėl atsakovui, esant nedarbingam ir turint sveikatos įstaigos išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kas reiškia, jog darbuotojas darbo funkcijų tuo metu neatliko, negali būti taikoma drausminė atsakomybė už darbo pareigų pažeidimą. Taip pat darbdavys atsakovo veiksmuose buvus tyčia ne tik, kad neįrodė, tačiau net ir neįrodinėjo. Esant prastai sveikatos būklei ir dėl to darbuotojui būnant nedarbingume, atsakovas tokiais savo veiksmais neturėjo tikslo ir nesiekė padaryti turtinės žalos darbdaviui.

22.4.                      Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais. Jei darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, juos dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas.

22.5.                      Darbdavys neturi kompetencijos vertinti, ar darbuotojas pažeidė savo veiksmais Taisyklių reikalavimus ir taikyti drausminę atsakomybę. Duomenų, jog tokią kompetenciją turintis subjektas būtų panaikinęs ar būtų pripažinta, jog nedarbingumas suteiktas nepagrįstai, byloje nėra.

22.6.                      Pirmosios instancijos teismas pritarė Darbo ginčų komisijos išsakytiems argumentams, jog atsakovo siųstos žinutės nepripažintinos mandagaus dalykinio bendravimo dalimi, tačiau nevertinamos kaip grasinimai, o kaip atsakovo reakcija į darbdavio veiksmus.

22.7.                      Teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie atleidimo iš darbo aplinkybes, aplinkybę, kad pats atsakovas neprašo jo grąžinti į darbą ir manydamas, kad darbuotojui bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laikė, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga, todėl pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas atsakovo atžvilgiu taikė DK 218 straipsnio nuostatas. Kadangi atsakovas bendrovėje dirbo mažiau nei dvejus metus, sprendė, kad kompensacija jam nepriklauso.

22.8.                      Atsakovas atleistas iš UAB „ATLEUS“ (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas atsakovui T. B. iš ieškovės UAB „ALTEUS“ priteisė 18 448,01 Eur (2 477,75 Eur x 7 mėn.+ už aštuonios darbo dienas už 2024 m. lapkričio mėn. (137,97 Eur x 8 d. d. = 1 103,76 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo (duomenys neskelbtini). iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 137,97 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).

22.9.                      Darbdavio elgesys, draudžiant su atsakovu bendrauti kitiems bendrovės darbuotojams, jo atjungimas nuo elektroninio pašto ir pašalinimas iš darbuotojų bendravimo portalo, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė atsakovui dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepagrįstą negatyvų nuomonės apie ją formavimą. Teismas laikė, kad atsakovo atžvilgiu buvo veikta nesąžiningai, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų. Dėl atleidimo iš darbo atsakovas negali pretenduoti į valstybės skiriamą nedarbingumo išmoką, dėl ko patiria finansinių sunkumų. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22.10.                      Įvertinęs žinučių turinį ir kontekstą, kuriame jos buvo rašomos, teismas vertino, jog jose nėra išreikšta jokio grasinimo fiziškai susidoroti su ieškovės darbuotojais, dėl ko buvo būtina samdyti fizinę apsaugą, ir žinučių turinys neabejotinai turi būti vertinamas neatsietai nuo viso susirašinėjimo.

22.11.                      Šiuo atveju abstraktaus pobūdžio pareiškimas dėl bendrovei priklausančios informacijos ištrynimo, negali būti teismo vertinimo objektu. Juolab, jog ieškovės įmonėje nebuvo patvirtinta kompiuterinės įrangos naudojimo tvarka, todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties atsakovas net ir negalėjo būti su ja supažindintas, kaip ir tvarka dėl mobiliojo telefono naudojimo. Be to, mobilusis telefonas pats savaime nėra įrenginys, informacijai saugoti, ir mažai tikėtina, jog jis galėtų būti vieninteliu įmonės įrenginiu, kuriame saugoma, informacija.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.                      Ieškovė UAB „ATLEUS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad:

23.1.                      Priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodyta, darbuotojo elgesys darbo pareigų pažeidimo metu ir požiūris į padarytą darbo pareigų pažeidimą nėra laikomas savarankiškas darbo pareigų pažeidimas, o sudėtinė darbo pareigų pažeidimo dalis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu nereagavo į atsakovo grasinamuosius veiksmus, o juos įvertino tik priimdama sprendimą dėl Darbo sutarties nutraukimo. DK neįpareigoja darbdavio prašyti darbuotojo tikslinti pateiktą informaciją, todėl ieškovė vertino informaciją, kurią turėjo priimdama sprendimą. Ieškovė priimtame sprendime dėl Darbo sutarties nutraukimo aiškiai atsakovui įvardijo, kad jo elgesys darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu taip pat buvo įvertintas ir jį atsižvelgta priimant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

23.2.                      Atsakovo elgesys niekaip negali būti pateisinamas ar laikomas adekvačia reakcija ir tinkama gynybine pozicija dėl vykstančio darbo pareigų pažeidimo tyrimo.

23.3.                      Šiuo atveju, visiškai nesvarbu kokius gretutinius susirgimus atsakovas turi apskritai, nes taikant drausminę nuobaudą svarbus susirgimas ir ligos priežastis dėl kurios jis neatvyko į darbą būtent nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 d. Taip pat teismas vertino informaciją, kurios ieškovė, atlikdama darbo pareigų pažeidimo tyrimą, bei priimdama sprendimą nutraukti Darbo sutartį, neturėjo. Medicininiame išraše pateikta informacija negali būti vertinama apskritai, nes atsakovas tokios informacijos ieškovei niekada nepateikė.

23.4.                      Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, kompetenciją turinčio subjekto (Sodros) buvo konstatuota, kad atsakovas pažeidė Taisyklių nuostatas, todėl ieškovė priimdama sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Taisyklių reikalavimus. Darbdavys turi teisę vertinti, ar darbuotojai laikosi norminių teisės aktų.

23.5.                      Ieškovė geranoriškai leido atsakovui į darbą ir iš jo vykti bendrovės automobiliu, tokiu būdu suteikdama jam patogumą ir sumažindama atsakovo išlaidas (ieškovės sąskaita) kelionei į darbą ir iš darbo. Teismo išvada, kad atsakovas galėjo naudoti ieškovės suteiktą automobilį savo asmeninėms reikmėms todėl, kad praeityje naudojo savo asmeninį automobilį darbo reikmėms, atmestina kaip nepagrįsta ir tarpusavyje nesusijusi.

23.6.                      Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Ieškovė turtinę žalą patyrė dėl to, jog atsakovas sąmoningai ištrynė duomenis ir informaciją iš ieškovės jam suteikto nešiojamo kompiuterio ir mobiliojo telefono. Be to, dėl atsakovo įžūlių, neteisėtų veiksmų, pasireiškusių agresyvumu ir piktybiniais veiksmais, bandant paveikti ir įbauginti ieškovės bendrovės vadovą ir darbuotojus, ieškovė turėjo teisę apsisaugoti pati ir apsaugoti savo darbuotojus, t. y. pasisamdyti fizinę apsaugą.

23.7.                      Teismo išvada, kad atsakovo žinutės nebuvo grasinamojo pobūdžio yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad būtent bendrovės darbuotoja kreipėsi į bendrovės vadovą dėl gaunamų atsakovo trumpųjų žinučių. Sistemiškai vertinant atsakovo elgesį, akivaizdu, kad atsakovas nusiteikęs kerštauti, jo veiksmus sunku prognozuoti, taip pat sunku nuspėti, kas ir kada jį išprovokuos. Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog atsakovo rašytos žinutės yra jo atsakas į darbdavio veiksmus, yra nepagrįsta ir prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas buvo pašalintas iš darbuotų bendravimo Skype sistemoje ir atjungtas nuo elektroninio pašto būtent dėl jo paties nederamo elgesio ir neprognozuojamų veiksmų, t. y. siuntinėjamų žinučių, kurios trikdė bendrovės darbuotojus ir kenkė gerai darbo atmosferai bendrovėje.

24.                      Atsakovas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

24.1.                      Ieškovė priimdama įsakymą atleisti atsakovą iš darbo papildomai nurodė dar dviejų, visiškai naujų pažeidimų, buvimą, t. y. kaip tarnybiniai pažeidimai įvardinti kito bendrovės turto (tarnybinio telefono, tarnybinio kompiuterio) netinkamas naudojimas bei grasinimai ieškovės įmonėms darbuotojams. Dėl šių pažeidimų atsakovui nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti ieškovei, tačiau jais buvo remiamasi priimant galutinį sprendimą dėl atleidimo iš pareigų. Taigi, atsakovui nebuvo suteikta jokios galimybės pateikti paaiškinimus dėl dviejų iš trijų galimai jo padarytų pažeidimų, dėl kurių jis ir buvo atleistas.

24.2.                      Pirminio teismo proceso metu ieškovė galėjo pateikti papildomus įrodymus, prašyti teismo pasitelkti medicinos specialistus kaip ekspertus tam, kad būtų patvirtinti jų kaltinimai, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, o tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu, tiek ir dabar savo apeliaciniame skunde užsiima tik sau naudinga medicininių terminų bei teisinių reikalavimų interpretacija.

24.3.                      Atsakovas 4 metus lankosi pas psichiatrą, atskirais laikotarpiais jį kamuoja panikos atakos. Vienas iš medicinos specialistų rekomenduojamų gydymo būdų – būti lauke ramioje aplinkoje. Be to, atsakovas turi augintinį, vokiečių aviganių veislės šunį, kurį privalo reguliariai vedžioti lauke ir jokios laikinojo nedarbingumo taisyklės tai nedraudžia. Kadangi atsakovo turimas augintinis yra stambaus sudėjimo, todėl vengdamas papildomo pašalinių žmonių dėmesio ar įtampos iš jų pusės, dažnai šunį nusiveža toliau į gamtą. Taigi atsakovas jau ilgesnį laiką turi sveikatos problemų, todėl tai negali būti traktuojama kaip spontaniškai kilęs atsakovo noras tyčia nevykdyti jam paskirtų tarnybinių pareigų bei padaryti darbdaviui materialinės žalos.

24.4.                      Kadangi įmonėje nebuvo nustatytos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos ir (ar) atsakovas nebuvo su tokia tvarka supažindintas, todėl jo veiksmai neturėtų būti kvalifikuojami kaip tyčiniai. Ieškovė kaip darbdavys nėra priėmusi jokių vidinių aktų dėl automobilio naudojimosi įmonėje tvarkos, taip pat kuro normų, su kuriomis atsakovas būtų buvęs supažindintas.

24.5.                      Ieškovė nekonkretizavo, kokie duomenys – bendrovei priklausanti informacija – buvo ištrinta. Šiuo atveju abstraktaus pobūdžio pareiškimas dėl bendrovei priklausančios informacijos ištrynimo, neturėtų būti teismo vertinimo objektu. Taip pat ieškovė nėra patvirtinusi kompiuterinės, ryšių įrangos naudojimo, informacijos tokiuose įrenginiuose saugojimo tvarkos, todėl akivaizdu, kad dėl šios priežasties atsakovas negalėjo kažką pažeisti.

24.6.                      Ieškovė įrenginiuose naudoja atsakovo saugotą, bet informatikos specialistų atstatytą asmeninę informaciją prieš jį, o ir iš apeliaciniame skunde pateikiamos informacijos matyti, kad ieškovė piktnaudžiauja galimybėmis kištis į darbuotojų asmeninį gyvenimą kontroliuoti juos. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas buvo kreipęsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri 2024 m. spalio d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu nutarė atsakovo skundą dalyse dėl reikalavimo pateikti sutikimą kreditingumo tikrinimui, teistumo duomenų tvarkymo ir informacijos apie nedarbingumą paviešinimo pripažinti pagrįstu ir bendrovei pareiškė papeikimą.

24.7.                      Tiek ir galimo pažeidimo tyrimo pradžioje, tiek ir teisminio proceso metu siūlė ieškovei civilizuotai taikytis ir išvengti teisminių procesų. Atsakovas sutinka, kad jo komunikavimas su ieškove po tokio nesuprantamo ieškovės elgesio, kai nebendraujama tarpusavyje, negaunama jokių atsakymų, kartais peržengė mandagumo ribas, jis dėl to gailisi, tačiau tuo metu jį stipriai įskaudino tokia situacija ir jis šiuo metu jau supranta, kad jo komunikavimas tuo metu su buvusiu darbdaviu galėjo būti mandagesnis.

24.8.                      Atsakovui visiškai nesuprantami ieškovės teiginiai dėl galimų grėsmių jam ar įmonės darbuotojams. Ieškovė apeliaciniame skunde vėl nepaaiškina, kokiais konkrečiais savo veiksmais, apart kelių žinučių, kuriose išvis nėra nei vienos grasinančios fiziniu susidorojimu frazės ar žodžio, jis kėlė pavojų įmonės darbuotojams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

25.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

27.                      Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu ir turtinės žalos atlyginimo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28.                      2025 m. balandžio 1 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš dalies papildo savo apeliacinį skundą dalyje dėl atsakovo grasinamo pobūdžio pranešimų. Atsakovas prie atsiliepimo pridėjo 2024 spalio 23 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą (toliau – Inspekcijos sprendimas). Atsikirsdamas į ieškovės papildomus paaiškinimus, atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomą įrodymą – 2025 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (toliau – Pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo).

29.                      CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

30.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo argumentus bei aplinkybes, kuriomis grindžia ieškovės darbuotojų sveikatos sutrikdymą dėl atsakovo grasinamo pobūdžio žinučių. Atsakovas kaip atsiliepimą taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus bei priedus: 1) Inspekcijos sprendimą; 2) Pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pateiktu Inspekcijos sprendimu atsakovas grindžia faktą, kad ieškovė netinkamai tvarkė su atsakovu susijusius asmens duomenis. Pažymėtina, jog Inspekcijos sprendimas yra datuotas ankstesne data (2024 m. spalio 23 d.) nei priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl šio įrodymo atsakovas nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui ar kad šis įrodymas būtų buvęs nepriimtas. Be to, atsikirsdamas į ieškovės nurodytus argumentus dėl grasinamo pobūdžio pranešimų, atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, jo vertinimu, paneigiančias ieškovės argumentus, bei tai pagrįsti pridėjo ir Pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi pateiktais rašytiniais paaiškinimais ieškovė iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujais argumentais, o atsakovas atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Toks procesinis elgesys neatitinka pirmiau nurodytų proceso taisyklių, todėl šalių rašytiniai paaiškinimai su pateiktais priedais nepriimami. 

31.                      Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „ALTEUS“ ir atsakovo T. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įdarbintas sandėlio ir logistikos vadovu (Darbo sutarties 2.2 papunktis). Minėta sutartimi darbuotojas įsipareigojo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir funkcijas, nustatytas darbdavio valdymo organų sprendimuose ir nurodymuose, vidiniuose darbdavio dokumentuose ir jo pareigybės aprašyme (Darbo sutarties 2.5 papunktis). UAB „ALTEUS“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu atsakovas iš pareigų atleistas pagal DK 58 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), konstatavus, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus. 

32.                      Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo 2024 m. balandžio 4 d. prašymu atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovė taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti jos naudai 173,55 Eur dydžio žalos atlyginimą. Patikslintu prašymu ieškovė papildomai prašė išieškoti iš atsakovo 6 869 Eur dydžio žalos atlyginimą: 1 240 Eur (už duomenų atstatymą) ir 5 629 Eur (už išlaidas apsaugai). Darbo ginčų komisija 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu:  1) atsakovo prašymą tenkino pilnai – pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu; atsakovo naudai iš ieškovės išieškojo 2 091,76 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos taiką už laikotarpį iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei 190,16 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienos; 2) ieškovės prašymą tenkino iš dalies – išieškojo iš atsakovo 118,88 Eur (nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos) ieškovės naudai. Darbdavei (ieškovei) nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir dėl to kreipusis į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, įrodinėjant, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, įžvelgęs darbo sutarties su atsakovu nutraukimo procedūrinius pažeidimus, nenustatęs, kad atsakovas aptariamu atveju būtų padaręs šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta teisėtai.

33.                      Nagrinėjamo ginčo kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo proceso reikšmę tokio pobūdžio bylose. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Kartu pažymėtina, kad darbo bylose įrodinėjimo procesui būdingi tam tikri ypatumai. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Taigi, vadovaujantis šia DK 214 straipsnio 3 dalies nuostata, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, tai aplinkybių, atitinkančių joje nurodytus požymius, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

34.                      DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

35.                      Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje pirmiausia įžvelgė ieškovės padarytus procedūrinius pažeidimus, tinkamai nesilaikius DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl rašytinio pasiaiškinimo pareikalavimo. 

36.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. pranešimu paprašė atsakovo pasiaiškinti, kodėl nedarbingumo laikotarpiu atsakovas laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, taip sukeliant turtinę žalą darbdaviui, kuris nepagrįstai mokėjo atsakovui ligos išmoką bei pažeidžiant Taisyklių 51.6 papunktį, be kita ko, nurodė pasiaiškinti, kodėl bendrovės turtas buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, jog 2024 m. balandžio 3 d. atsakymu atsakovas pateikė atsakymą dėl trijų pažeidimų, kuriuos ieškovė nurodė pranešimu, tačiau (duomenys neskelbtini) Įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė jau nurodo ne tik minėtus pažeidimus, tačiau ir kitus papildomus pažeidimus, kad darbuotojas (atsakovas) padarė turtinės žalos bendrovei, nes darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką, be kita ko, darbuotojas naudojo kurą, kuris apmokėtas darbdavio išduota kuro kortele. Taip pat konstatuota, kad darbuotojas šiukščiai pažeidė darbuotojo darbo pareigas šiais veiksmais: i) naudojo bendrovės turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti; ii) pažeidė Taisyklių nuostatas; iii) bendrovės darbuotojams siuntinėjo grasinamo pobūdžio pranešimus (trumpąsias žinutes). Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdavys neįvykdė DK 58 straipsnyje 4 dalyje įtvirtintos pareigos pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo už visus pažeidimus, atkreipdamas dėmesį, kad tokiu būdu darbdavys apribojo darbuotojo galimybę pasiaiškinti dėl savo veiksmų, o darbdavys neturėjo galimybių tinkamai išsiaiškinti visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tokiu būdu dėl paminėto sprendęs, kad darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina iš dalies.

37.                      DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

38.                      Apeliantė, nesutikdama su teismo vertinimu dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tyrimo metu atsiradę pažeidimai (grasinimai) yra sudėtinė pirminių darbo pažeidimų dalis ir dėl jų atskirai ieškovė neturėjo pareigos prašyti atsakovo pasiaiškinti.

39.                      Šiuo atveju pažymėtina, jog darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313-2022). Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovo siunčiami pranešimai, ieškovės vertinami kaip grasinimai, labiau laikytini atsakovo reakcija į vykusią konfliktinę situaciją – atsakovo nušalinimą bei atliekamą komisijos vertinimą dėl darbo pareigų pažeidimų, todėl jų nereikėtų vertinti kaip atskiro pažeidimo, už kurį reikalingas atskiras atsakovo pasiaiškinimas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė visgi reagavo į tokius atsakovo veiksmus, išsiųsdama perspėjimą dėl atsakovo siunčiamų pranešimų pobūdžio (2024 m. balandžio 4 d. pranešimas), o tai suponuoja išvadą, kad atsakovas, bendradarbiaudamas su darbdaviu, turėjo galimybę pateikti atsakymą ir galėjo numanyti, jog jo elgesys gali būti vertinamas visų aplinkybių kontekste kartu su visais pažeidimais. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovės atsakovui siųstame pranešime pasiaiškinti nebuvo įvardintas konkretus pažeidimas, susijęs su turtinės žalos padarymu, naudojant darbdavio kortele pirktą kurą asmeniniais tikslais, taip pat nebuvo nurodytos šio pažeidimo aplinkybės. Dėl to atsakovas negalėjo tinkamai pasiaiškinti dėl šio galimo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

40.                      Aptariamu atveju, nors teismas skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl minėtų procedūrinių pažeidimų, viena vertus ir konstatavo, kad dėl jų darbdavio sprendimas nutraukti šalių darbo sutartį yra neteisėtas, tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, yra pagrindas manyti, kad ši išvada aptartoje skundžiamo sprendimo dalyje nebuvo savalaikė. Tačiau, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bei pasisakė ir dėl atsakovo darbo pareigų pažeidimų darbo sutarties nutraukimo aspektu, dėl ko aplinkybę dėl procedūrinių pažeidimų vertino kaip lėmusią iš darbdavio pusės paviršutinišką drausminių pažeidimų ištyrimą, su kuo nėra pagrindo nesutikti, spręstina, kad minėta išvada (dėl procedūrinių pažeidimų) turi būti vertinama bendrame priimto sprendimo kontekste, toliau teisėjų kolegijai iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo bendru vertinimu, jog bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas padarė aptariamus drausmės pažeidimus, ieškovės pripažintus šiurkščiais.

41.                      Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad esminė darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį sąlyga – darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Toks pažeidimas gali pasireikšti tiek veikimu, t. y. veiksmų, kuriuos darbuotojui draudžia atlikti darbo teisės normos ar darbo sutartis, atlikimu, tiek neveikimu, t. y. pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, ne(į)vykdymu. Kita būtina sąlyga taikyti šiame straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo. Kaltė gali būti kaltas veikimas ar neveikimas, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, išskyrus kai tam tikra kaltės forma yra tiesiogiai nurodyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024). Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

42.                      Būtina pažymėti ir tai, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, jog vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad, atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys; darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943-2021, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022).

43.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29).

44.                      Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

45.                      UAB „ALTEUS“ direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ 21.1 papunkčiu konstatavo, kad darbuotojas (atsakovas) nedarbingumo metu 2024 m. kovo 28 d. važiuodamas prie Elektrėnų marių automobiliu, kuris jam buvo skirtas atlikti darbo funkcijas: (1) tyčia padarė turtinės žalos bendrovei, nes nedarbingumo laikotarpiu laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms, o ne sveikatos atstatymui, todėl darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką už laikotarpį, kurio metu darbuotojas visiškai nesirūpimo darbingumo atstatymu, taip pat naudojo kurą, apmokėtą darbdavio suteikta kuro kortele, ne darbo funkcijų vykdymui, bet savo asmeninėms reikmėms; 2) padarė kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos, t. y. pažeidė pareigą naudoti bendrovės turtą tik savo darbo pareigų, numatytų darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams bei pažeidė Taisyklių nuostatas; 3) vykdė grasinimus prieš bendrovės darbuotojus, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja.

46.                      Pasak ieškovės, DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte padarytas darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, jog nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas laiką skyrė asmeniniams poreikiams ir pramogoms,  t. y. leido laiką prie Elektrėnų marių, o ne sveikatos atstatymui, todėl darbdavys turėjo nepagrįstai mokėti ligos išmoką, be kita ko, atsakovas minimais veiksmais pažeidė ir Taisyklių nuostatas. 2024 m. balandžio 3 d. atsakovas paaiškinime pažymėjo, jog 2024 m. kovo 27 d. susirgo ir iš karto informavo apie tai darbdavį bei tai, kad turi nedarbingumo pažymėjimą, tačiau detaliau plėstis nenorėjo. Teisminio proceso metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad prie Elektrėnų marių jis vedžiojo savo augintinį, o nedarbingumo metu tai nėra draudžiama daryti. Vėliau atsakovas nurodė, kad serga depresija, patiria  panikos priepuolius, todėl buvimas gryname ore lengvina jo sveikatos būklę.

47.                      Iš 2024 m. spalio 14 d. teismui pateikto VšĮ Antakalnio poliklinikos medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad atsakovas 2024 m. kovo 27 d. kreipėsi į vidaus ligų gydytoją dėl prastos sveikatos būklės. Apsilankymo metu atsakovui nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (nepatikslinta). Pagal rekomendacijas gydytoja nurodė vartoti daug skysčių, vitaminą C, D, pasirūpinti subalansuota mityba, poilsio režimu. Taip pat atsakovui išduotas laikinas nedarbingumas nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 29 dienos (vėliau pratęstas iki balandžio 5 d.). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vertino, jog, nors atsakovui ir buvo skirtas poilsio režimas, tačiau tai nedaro pagrindo spręsti, jog atsakovui nedarbingumo laikotarpiu privalu būti namuose. Be to, įvertinus byloje 2024 m. liepos 15 d. pateiktą medicinos išrašą, jog atsakovas lankėsi pas psichiatrą (2024 m. birželio 6 d., 2024 m. liepos 5 d.) ir jam yra skiriamas medikamentinis gydymas, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog dėl jo sveikatos būsenos (kylančių panikos priepuolių) privalu būti lauke (gryname ore). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad iš 2024 m. gegužės 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad atsakovas į gydymo įstaigą atvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Skundėsi galvos skausmu, vėmimu, regėjimo sutrikimais. Aprašyme taip pat užfiksuota, jog atsakovas patiria panikos priepuolius bei vartoja antihipertenzinius vaistus. Atsakovui paskirta šeimos gydytojo kontrolė; neurologo konsultacija; analgetikai; skysčių vartojimas; tausojantis režimas. Remiantis 2022 m. gruodžio 29 d. ambulatorinio apslankymo aprašymo duomenimis nustatyta, jog atsakovą jau seniai vargina nerimas, viso kūno drebulys, diagnozuotas – nerimo sutrikimas (nepatikslintas); tokio pobūdžio informacija fiksuota ir 2019 m. Taigi byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovas skirtingais laikotarpiais patiria panikos priepuolius, serga depresija. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2024 m. kovo 27 d. atsakovui atvykus konsultacijai, jam buvo nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (nepatikslinta), kurios pagrindu atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

48.                      Šių paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija visgi sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sureikšmino informaciją apie atsakovui nustatytas šalutines ligas, susijusias su psichikos sveikata, vertindamas jo elgesį nedarbingumo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis duomenimis apie diagnozuotą depresiją (panikos priepuolius), padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovui nedarbingumo laikotarpiu būtina būti gryname ore, nes tokia išvada nėra pagrįsta medicinine išvada ar kitais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija dažnai pasireiškia kaip peršalimas, gripas ar sinusitas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui privalu būti lauke nagrinėjamu atveju vertinama kritiškai. Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė aplinkybes, susijusias su augintinio priežiūra ir išvedimu į lauką. Tik žodinio posėdžio metu atsakovas pateikė informaciją dėl psichikos ligų (depresijos), kad buvimas lauke jam padeda lengviau išgyventi panikos priepuolius. Taigi apeliacinės instancijos teismas kvestionuoja atsakovo pateiktas aplinkybes dėl jo elgesio nedarbingumo laikotarpiu, nes nagrinėjamu atveju jos prieštaringos, nepakankamai pagrįstos: vienu atveju atsakovas teigia, kad nedarbingumo laikotarpiu vedžiojo augintinį lauke, kitu – kad ėjimas į lauką buvo būtinas gydantis nuo depresijos ir panikos priepuolių. Nors formaliai vertinant šios versijos nėra tarpusavyje nesuderinamos, jų skirtingas pateikimo kontekstas ir aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šių paaiškinimų nuoseklumu ir patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas, atvykęs patikrinti, kodėl buvo fiksuotas tarnybinio automobilis judėjimas nedarbingumo laikotarpiu, atsakovo buvimo vietoje pastebėjo žvejybos priemones, tačiau jokio šuns nematė, kas tik patvirtina atsakovo dėstomų argumentų prieštaringumą.

49.                      Kita vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (medicininis išrašas bei siuntimas) patvirtina, kad atsakovui buvo suteikta gyva gydytojos konsultacija (tai patvirtina užfiksuotas būklės įvertinimas) ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ir darbdavys niekaip nepaneigė šių aplinkybių, t. y., kad atsakovui nedarbingumo pažymėjimas būtų išduotas nepagrįstai ar neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad nedarbingumo pažymėjimas atitinkamų institucijų būtų pripažintas fiktyviu ar panaikintas dėl atsakovo nesąžiningumo ar kitų neteisėtų veiksmų. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo bei Darbo ginčų komisijos išvada, jog bylos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog atsakovas sąmoningai (tyčiniais veiksmais) būtų bandęs pasipelnyti darbdavio sąskaita, gaudamas ligos išmoką, todėl nėra ir pagrindo šiuos atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip šiukštų darbo pareigų pažeidimą.

50.                      Įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nedarbingumo metu vykdamas prie Elektrėnų marių, pažeidė Taisyklių 51.6. papunkčio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovės argumentus nurodydamas, jog darbdavys nagrinėjamu atveju neturi kompetencijos vertinti, ar darbuotojas savo veiksmais pažeidė Taisyklių nuostatas, be kita ko, pažymėjo, kad nesant nedarbingumo pažymėjimo panaikinimo fakto, nėra pagrindo spręsti dėl drausminės atsakomybės. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

51.                      Taisyklių 51.6. papunktis numato, jog elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba (-o), kontaktiniu būdu mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimas apdraustiesiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją. Darbo ginčų komisija taip pat sutiko ir savo sprendime užfiksavo, kad darbdavys taip pat yra kompetentingas įvertinti, ar darbuotojas pažeidė Taisyklių nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, pasinaudodama savo teise, 2024 m. balandžio 4 d. įsakymu sudarė komisiją įvertinti atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavys neturi teisės vertinti Taisyklių pažeidimo yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Darbo ginčų komisija, įvertinusi ginčui svarbias aplinkybes, sprendime konstatavo, kad atsakovas pažeidė Taisyklių nuostatas be pateisinamos priežasties (šuns pavedžiojimą tokiu atstumu nuo atsakovo gyvenamosios vietos Darbo ginčų komisija nevertino svaria priežastimi) ir ligos išmoka atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai. Ligos išmoka mokama už laikiną nedarbingumą, o ne dėl kitų priežasčių, tačiau nagrinėjamu atveju byloje, kaip ir pirmiau jau minėta, nėra duomenų, kad atsakovas faktiškai nesirgo ar kad nedarbingumo pažymėjimas būtų fiktyvus ar panaikintas. Pažymėtina, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra laikomas toks darbuotojo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja darbo funkcijų vykdymo esmei, pažeidžia esminius darbo drausmės principus bei darbdavio teisėtus interesus darbo metu. Nagrinėjamu atveju darbuotojas vyko prie Elektrėnų marių tuo laikotarpiu, kai jam buvo nustatytas nedarbingumas. Taigi, atsakovas tuo metu neatliko jokių tiesioginių darbo funkcijų, kadangi dėl sveikatos būklės laikinai savo darbinių pareigų ir negalėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nors atsakovas ir pažeidė Taisyklių 51.6 papunktį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo darbuotojo elgesio nedarbingumo laikotarpiu kvalifikuoti kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

52.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo padaryta turtinė žala darbdaviui pasireiškė tuo, jog atsakovas naudojo darbdavio išduotą kuro kortelę bei bendrovės automobilį ne darbo funkcijoms atlikti. Šiuo atveju, atsakovas iš dalies sutinka, kad bendrovės turtas (automobilis) bei kuro kortelė nebuvo naudojami tik darbo funkcijoms atlikti, tačiau nurodo, kad ieškovei ši informacija buvo žinoma ir tokia praktika buvo susiformavusi darbe. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nurodytais argumentais.

53.                      Darbo sutarties 9.3.2 papunktis numato, kad darbuotojas įsipareigoja naudoti bendrovės turtą tik savo pareigų, numatytų Darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad darbdavys būtų priėmęs atitinkamus vidinius aktus dėl automobilio ar kuro naudojimo ir atsakovas su tokia tvarka būtų supažindintas. Be to, nei viena iš šalių neneigia, kad tokia praktika (automobilio naudojimas asmeniniams tikslams) buvo susiklosčiusi tarp bendrovės darbuotojų. Papildomai pažymima, jog tai, kad darbdaviui buvo žinoma tokio pobūdžio informacija patvirtina ir byloje pateiktas pačios ieškovės persiųstas atsakovui 2024 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupės pranešimas „Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“, kuriame užfiksuotas eismo taisyklių pažeidimas (atsakovas nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių prie savo gyvenamosios vietos pasistatė tarnybinį automobilį). Byloje nėra duomenų, kad darbdavys būtų perspėjęs darbuotoją dėl tarnybinio automobilio naudojimo savo asmeniniams tikslams ar kitaip darbuotojui perdavęs informaciją, kad tarnybinis automobilis gali būti naudojamas tik darbo funkcijoms atlikti, todėl šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys pats suteikė leidimą bendrovės turtą naudoti ne tik darbo užduotims atlikti, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti, ir tokiai formuojamai bendrovės tvarkai neprieštaravo.

54.                      Dėl kuro naudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti teisėjų kolegija palaiko aukščiau nurodytus argumentus dėl bendrovės turto naudojimo. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš atsakovo atsiskaitymo lapelių matyti, kad atsakovas gaudavo pajamas natūra, t. y. darbuotojui leidžiama asmeninėms reikmėms naudoti tiek automobilį, tiek kurą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pažymėta, kad darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas atlieka netinkamai, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 85 punktas). Taigi atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje nebuvo nustatytos jokios vidinės tvarkos dėl bendrovės turto naudojimo (šiuo atveju automobilio ir kuro), atsakovas su tokia tvarka nebuvo supažindintas, į tai, kad darbdaviui buvo žinoma susiformavusi praktika naudoti bendrovės turtą asmeniniams poreikiams tenkinti ir į tai, kad atsakovas pajamas gaudavo natūra, nėra pagrindo atsakovo elgesio, t. y. bendrovės turto naudojimo asmeniniams tikslams, kvalifikuoti kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

55.                      Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl Darbo sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovo atleidimo pagrindą sudarė ir tai, kad savo elgesiu atsakovas darė spaudimą ir grasino įmonės darbuotojams, siekė darbuotojus įbauginti, sumenkinti bendrovės reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą ja. Tokius ieškovės kaltinimus, įvertinusi byloje surinktą įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

56.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, jog minėti grasinimai bendrovės darbuotojams pasireiškė žinutėmis telefonu, kurių turinys, pasak ieškovės, bendrovės darbuotojams kėlė įtampą bei baimę. Iš ieškinio bei jo priedų matyti, kad atsakovas siuntė tokio pobūdžio žinutes: „Pagalvokit ką darot“; „Jūs jau visas ribas peržengiate“, „Viskas bus paviešinta“. Ieškovė tokio pobūdžio žinutes vertino kaip psichologinį smurtą, nurodė, kad gavo nusiskundimų nuo darbuotojų, kurių sveikata dėl tokio pobūdžio žinučių sutriko. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo siųstos žinutės negali būti vertinamos kaip grasinančio pobūdžio, kadangi jų turinyje nėra jokių nuorodų į fizinį susidorojimą ar kitas realias grėsmes. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nors tokio pobūdžio žinutės galėtų būti laikomos neetiškomis ar nemandagiomis, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog jos galėjo sukelti baimę bendrovės darbuotojams, ar psichologinės sveikatos sutrikimų. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kiek darbuotojų galimai skundėsi dėl tokių žinučių pobūdžio, kaip dažnai jos buvo siunčiamos, ar objektyviai buvo konstatuotas darbuotojų sveikatos pablogėjimas dėl tokių atsakovo veiksmų. Šiuo atveju iš ieškovės pateiktų kelių darbdavio ir atsakovo susirašinėjimo fragmentų nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas siekė susidoroti fiziškai ar kitaip įbauginti ieškovės darbuotojus. Pažymėtina ir tai, kad žinučių siuntimo laikotarpiu tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklosčiusi įtempta situacija – atsakovo atžvilgiu vyko galimų darbo pareigų pažeidimų vertinimas, atsakovas (duomenys neskelbtini) įsakymu nušalintas nuo pareigų, pašalintas iš darbinių grupių, atsakovui taip pat uždrausta bendrauti su kitais bendrovės darbuotojais, todėl žinutės, nors ir nemandagaus tono, galėjo būti atsakas į minėtas aplinkybes. Atsakovo teigimu, jis pripažįsta, kad kai kurios jo žinutės nebuvo tinkamo pobūdžio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių pagrindų vertinti jas kaip grasinančias, šiuo atveju, nėra, o taip pat nėra pagrindo tokius atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip šiukštų darbo pareigų pažeidimą.

57.                      DK 151 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Žala yra civilinės teisės institutas, todėl jos išieškojimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytos taisyklės su DK įtvirtintomis išimtimis. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Taigi, darbuotojo atsakomybei dėl darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo yra būtinos visos šios sąlygos: l) realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; 2) žala padaroma darbuotojo neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) nustatoma darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo. Tik esant visoms keturioms sąlygoms, darbdavys įgyja teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo trijų, šešių ar dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, įtvirtintais DK 153 straipsnyje atvejais arba visos žalos atlyginimo, kai darbuotojas žalą padaro: 1) tyčia, 2) žala padaroma darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaroma neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, 4) žala padaroma pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaroma neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje (DK 154 straipsnis).

58.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. DK 152 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

59.                      Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl to, jog atsakovas sąmoningai ištrynė duomenis ir informaciją iš ieškovės jam suteikto nešiojamo kompiuterio ir mobiliojo telefono. Be to, dėl atsakovo agresyvių ir piktybinių veiksmų, bandant paveikti ir įbauginti ieškovės vadovą ir bendrovės darbuotojus, ieškovė buvo priversta pasisamdyti fizinę apsaugą. Pasak ieškovės, atsakovo elgesys ir eskaluojami grasinimai, buvo rimtas pagrindas manyti, kad pavojus yra realus ir galimas net fizinis susidorojimas.

60.                      Ieškovė teigia patyrusi 5 629 Eur (be PVM) dydžio turtinę žalą dėl būtinybės pasisamdyti fizinę apsaugą. Anot jos, tokį poreikį sukėlė atsakovo siųstos žinutės, kuriose buvo išsakyti jau nutartyje nurodyti išsireiškimai, kuriuos darbdavys vertino kaip grasinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau pirmiau konstatuota, nėra pagrindo atsakovo siųstų žinučių vertinti kaip grasinamo pobūdžio, nes jose nėra jokių aiškių užuominų į fizinio smurto grėsmę ieškovės darbuotojams, kuri pateisintų fizinės apsaugos samdymą. Minėtos žinutės turi būti analizuojamos visų faktinių bylos aplinkybių kontekste. Matyti, kad atsakovo reakcija buvo išprovokuota darbdavio priimtų sprendimų po 2024 m. kovo 28 d. situacijos – t. y., uždraudimo palaikyti ryšius su bendrovės darbuotojais, jo pašalinimo iš bendrų darbo grupių bei prieigos prie darbo el. pašto nutraukimo bei nušalinimo nuo pareigų. Atsakovas minėtais pranešimais darbdaviui bei kitiems bendrovės darbuotojams kėlė klausimą dėl situacijos paviešinimo, kitokio pobūdžio grasinimo kolegija neįžvelgia.

61.                      Be to, ieškovė nurodė, kad atkūrusi atsakovo ištrintus duomenis iš bendrovei priklausančių ryšio priemonių, jai tapo žinoma, kad atsakovas disponuoja šaunamuoju ginklu. Šis faktas įbaugino bendrovės darbuotojus ir ieškovė, saugodama savo darbuotojus, įvertinus tai, kad atsakovas grasino ir žodžiu, buvo priversta pasisamdyti fizinę apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

62.                      Nagrinėjamu atveju remiantis 2024 m. balandžio 4 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis matyti, kad UAB „G4S Lietuva“ buvo pasamdyta 2024 m. balandžio 4 d. Užsakymo informacija patvirtina, kad fizinė apsauga buvo pasamdyta iki 2024 m. balandžio 9 d. (imtinai) Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad duomenų atstatymo bei diegimo ir konfigūravimo darbai buvo atlikti 2024 m. balandžio 8 d., t. y. likus vienai dienai iki tada, kai ieškovė atsisakė fizinės apsaugos. Atsižvelgus į nurodyta, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su Darbo ginčo komisijos išvada, jog ieškovės veiksmai (fizinės apsaugos atsisakymas iškart sužinojus faktą, kad atsakovas disponuoja šaunamuoju ginklu) daro pagrindą vertinti, kad su atsakovo veiksmais ieškovės įsigytos apsaugos paslaugos nėra susijusios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2024 m. balandžio 4 d. užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovės prašymu buvo saugomi du objektai, t. y. objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ir objektas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovė nepateikė papildomų duomenų dėl saugomų objektų, apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kokiu pagrindu šioje situacijoje buvo saugomi du objektai. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė patyrė turtinės žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y., kad apsaugos samdymui darė įtaką atsakovo grasinamo pobūdžio siunčiami pranešimai bei atsakovo galimas disponavimas šaunamuoju ginklu.

63.                      Ieškovė taip pat nurodo, kad darbdaviui dėl atsakovo  veiksmų pradėjus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo tyrimą, darbdavys pasinaudojo DK 49 straipsnio 3 dalyje suteikta teise ir atsakovą tyrimo metu nušalino nuo pareigų vykdymo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Kadangi darbuotojas darbo funkcijų nevykdė, jo buvo paprašyta gražinti automobilį, kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Atsakovas grąžino nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną, tačiau kompiuteryje buvo ištrinta didžioji dalis bendrovei priklausančios informacijos, o mobiliame telefone buvo atstatyti gamykliniai parametrai, kas reiškia, kad visa mobiliajame telefone buvusi informacija yra ištrinta, kas pareikalavo papildomų laiko sąnaudų ir 1 240 Eur išlaidų. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrovėje nebuvo patvirtinta kompiuterinės įrangos naudojimo tvarka, todėl nėra aišku, kokia informacija priklausė ir kokios būtent informacijos ištrynimu pasireiškė atsakovo veiksmai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais.

64.                      Pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrovėje nebuvo patvirtinta kompiuterinės įrangos naudojimo tvarka, tačiau remiantis Darbo sutarties 12.3 papunkčiu nutraukus Darbo sutartį, darbuotojas įsipareigojo nedelsiant, ne vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną, grąžinti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui visą darbdaviui priklausantį turtą, taip pat ir visą korespondenciją, užrašus, sutartis, dokumentus, informacinius išteklius (informaciją ir duomenis, sukauptus ir laikomus el. forma įvairiose laikmenose, prisijungimų prie duomenų bazių, sistemų, el. pašto ir kitų resursų slaptažodžius (kodus), ir visą kitą informaciją nepriklausomai nuo formos, įskaitant konfidencialią informaciją, kurie yra darbuotojo žinioje arba yra darbuotojo kontroliuojama ir nepasilikti jokių tokios informacijos kopijų. Taigi Darbo sutartyje, nors ir nekonkretizuota, tačiau buvo įtvirtinta darbuotojo pareiga, pasibaigus darbo santykiams, bet kokia forma grąžinti bendrovei priklausantį turtą ir duomenis, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui ši pareiga buvo žinoma. Atsakovo paaiškinimas, kad duomenys buvo ištrinti siekiant apsaugoti asmeninę informaciją, nors ir pateisinami, tačiau visų duomenų ištrynimas rodo, kad atsakovas nesiėmė net minimalių pastangų išsaugoti bendrovei priklausančius duomenis, kas buvo numatyta Darbo sutartyje. Kita vertus, įrodinėjimo našta dėl žalos dydžio tenka darbdaviui, o šis aptariamu atveju nepateikė pakankamų duomenų apie tai, kokie konkretūs duomenys buvo ištrinti, kokios jie buvo apimties ar reikšmės, todėl šios aplinkybės tik dar kartą atskleidžia, kad bendrovėje nebuvo nustatyta aiški ir darbuotojams suprantama kompiuterinės įrangos naudojimo tvarka, o tai sudaro prielaidas kiekvienam darbuotojui šią nuostatą vertinti skirtinga apimtimi ir apsunkina darbdavio galimybes pagrįstai taikyti darbuotojui atsakomybę už šios nuostatos galimą nesilaikymą.

65.                      Be to, iš 2024 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovei buvo suteiktos dvi paslaugos: 1) duomenų atstatymas (10 vnt.); 2) diegimo ir konfigūravimo darbai (5 vnt.). Paslaugų suma 1 500,40 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimą. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei atsakovo paaiškinimais, jis bendrovei grąžino vieną kompiuterį ir vieną mobilųjį telefoną, o ieškovė šio fakto ir neginčija. Vis dėlto prie bylos pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad duomenų atstatymo paslaugos buvo atliktos net 10 įrenginių, o diegimo ir konfigūravimo darbai – 5 prietaisams. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, privalo ją tinkamai ir aiškiai pagrįsti. Šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai kainavo atkurti ištrintus duomenis būtent iš atsakovo perduotų dviejų įrenginių, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti žalos dydžio atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pakankamai duomenų konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ištrinant bendrovei priklausančią informaciją ir priteisti ieškovės prašomą žalą.

66.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad darbdavys nepagrįstai nutraukė darbo sutartį su darbuotoju (atsakovu), o jo papildomi veiksmai – bendravimo su kolegomis apribojimas bei pašalinimas iš darbinių grupių – lėmė darbuotojo patirtus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeidimą bei sveikatos negalavimus (depresiją; nerimo sutrikimus). Atsižvelgdamas į tai, teismas savo iniciatyva priteisė darbuotojui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

67.                      Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tenkinant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą neteisėtai atleidus atsakovą iš darbo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktikoje pateiktą aiškinimą, kokios aplinkybės vertintinos, pripažįstant darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą (darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas), taip pat atsižvelgti į tai, kad neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Atsižvelgtina ir į teismų praktikos išaiškinimą, kad darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu; kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

68.                      Taigi nagrinėjamu atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, kokio dydžio ir kokiais veiksmais jis patyrė neturtinę žalą. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo patirta neturtinė žala pasireiškė neteisėtais ieškovės veiksmais dėl kurių jis susirgo migrena ir depresija, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitas neigiamas emocijas.

69.                      Teisėjų kolegija sutinka, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo atleistas neteisėtai iš darbo savaime suponuoja išvadą, kad atsakovas dėl to galėjo patirti neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau nesutiktina, kad aptariamu atveju tai sudaro pagrindą taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą. Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai dėl depresijos ir kitų ligų diagnozavimo atmestini, kaip priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovo deklaruojama patirta neturtine žala. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus išrašus/siuntimus matyti, kad panikos priepuoliai (nerviniai sutrikimai) atsakovą kamuoja jau nuo 2019 m., taip pat pats atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jam nedarbingumo metu dėl depresijos/panikos priepuolių svarbu būti lauke (gryname ore), todėl, akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad tik konfliktinė situacija su ieškove bei neteisėtas atleidimas iš darbo lėmė sveikatos sutrikimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į paties atsakovo elgesį ginčo metu. Nors atsakovas ir teigia, kad jam buvo svarbu taikiai išspręsti kilusį ginčą, tačiau bylos duomenys patvirtina esant priešingai: atsakovo 2024 m. balandžio 2 d. atsiliepime į ieškovės reikalavimą pasiaiškinti atsakovas lakoniškai nurodė, kad jam suteiktas laikinas nedarbingumas, tačiau atsisakė toliau komentuoti situaciją ar pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus dėl nedarbingumo priežasčių, pažymėdamas, kad esant būtinybei jis pasisakys ir pateiks įrodymus teisminio proceso metu. Tokie atsakovo veiksmai byloja ne tik apie bendradarbiavimo su darbdaviu trūkumą, bet ir akivaizdų nenorą konstruktyviai spręsti situacijos – savo veiksmais atsakovas apribojo ieškovės galimybes objektyviai įvertinti susidariusią padėtį bei priimti pagrįstą sprendimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo.

70.                      Taigi atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei įvertinus atsakovo elgesį susiklosčiusioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės pažeidimo konstatavimas (pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu) gali būti pripažintas pakankama satisfakcija atsakovui, nes be neteisėto atleidimo, kitokia žala atsakovui byloje nebuvo įrodyta, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atsakovui atlyginimo naikintinas.

71.                      Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes, tinkamai taikė neteisėtą atleidimą iš darbo reglamentuojančias DK normas, tačiau neatsižvelgė į atsakovo elgesį ginčo laikotarpiu bei netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo institutą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atsakovui priteisimo naikintinas, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

72.                      Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

73.                      CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas tik teismo iniciatyva priteistos neturtinės žalos dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo perskirstyti šalių pirmoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

74.                      Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepareiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.

75.                      Ieškovė prašo teismo priteisti 3 932,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš suteiktų paslaugų detalizacijos matyti, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimo analizė – 435,6 Eur; 2) apeliacinio skundo parengimas – 3 267 Eur; 3) žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 230 Eur. Prašomas patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinto maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau remiantis teismų praktika ieškovės patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga (šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu) atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

76.                      Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas šiuo atveju patenkintas 3,80 proc. (1 000 Eur * 100 / 26 317,01 Eur (18 448,01 Eur + 1 000 Eur + 5 629 Eur + 1 240 Eur), ieškovei, proporcingai jos patenkinto apeliacinio skundo apimtyje, iš atsakovo priteisiama 132,89 Eur (3 497 Eur x 3,80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atsakovui atlyginimo panaikinti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „ALTEUS“, juridinio asmens kodas 300109675, iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 132,89 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir 89 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                     Donata Kravčenkienė

             Kristina Lysionok

             Renata Volodko