Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [I-5121-580-2014].docx
Bylos nr.: I-5121-580/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Atsisakymas priimti skundą
kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų
kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas
Pirmosios instancijos teismo nutartis

NUTARTIS

 

NUTARTIS

(S)

 

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė susipažinusi su G. K. skundu,

 

nustatė:

 

G. K. prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-28 sprendimą Nr. 1D-10597(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies apskaičiavimo bei išmokėjimo“; 2) įpareigoti atsakovę Vidaus reikalų ministeriją išmokėti pareiškėjui nuo 2010 m. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio neišmokėtą 7 271,38 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paduoti.

Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismą dėl  neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Darytina išvada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismą pripažintas tinkamu ir iš esmės pakankamu, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog jam atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. gruodžio mėnesį, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. G. K. žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

G. K. nurodė, kad 2010–2012 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui skirtos pensijos už tarnybą mažinimo atveju valstybės institucija, įgaliota mokėti pensiją, elgėsi laikydamasi galiojusių įstatymų reikalavimų. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio neatitikimas Konstitucijai konstatuotas tik 2012-09-21, paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą. Valstybės institucijos, įgaliotos mokėti pensiją už tarnybą, veiksmai neteisėtais tapo tik po to, kai Konstitucinis Teismas tai pripažino. Tvirtina, kad iki 2012-09-21 neturėjo pagrindo objektyviai vertinti, kad Seimo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas neatitiko Konstitucijos, o mokančios pensiją už tarnybą institucijos veiksmai buvo neteisėti. Tik 2012-09-21 sužinojo, kad jo teisės tikrai buvo pažeistos. Pažymėjo, kad kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo termino skaičiavimo tvarkos teisinis reguliavimas yra painus ir sudėtingas. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių pensijų mokėjimą, terminų dėl nepriemokos mokėjimo nereguliuoja. Šis klausimas buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškinta, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo apie skundžiamą veiksmą dienos.

Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios skundo priėmimo klausimą, būtent termino klausimą, nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas. Toks naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo negalėtų būti patenkintas, nėra nustatytas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo bendrosiose nuostatose, reglamentuojančiose procesinius terminus. Todėl darytina išvada, kad nuostatos dėl galimybės atnaujinti terminą turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. asmeniui žymiai praleidus terminą, jis neturėtų būti atnaujinamas.

G. K. pozicija, kad sprendimo dėl pensijos sumažinimo apskundimo senatis turėtų būti skaičiuojama nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo 2012-09-21, yra klaidinga. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje ieškinio senaties diena laikoma diena, kurią asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, o ne ta, kurią asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2012-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-174/2012 ir kt.). Nesikreipdamas į teismą per aptartą terminą, G. K., pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl ir praleido terminą skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pagrindo atnaujinti praleistą terminą nesudaro ir G. K. nurodyta aplinkybė dėl termino skaičiavimo tvarkos teisinio reguliavimo painumo bei sudėtingumo. Pareiškėjas turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. G. K. nepateikė argumentų, įrodančių, kad jis terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, bei nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi teismas atmetė G. K. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jo skundą atsisakoma priimti.

Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo kreipimasis į Vidaus reikalų ministeriją dėl neišmokėtos valstybinės pareigūno pensijos nėra privalomas, taigi reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-28 sprendimą Nr. 1D-10597(11) atsisakytina priimti ne tik kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą, tačiau ir kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

 

Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 37 straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

 

n u t a r ė:

 

 

Atmesti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti G. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti G. K.. 

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                Jūra Marija Strumskienė