Civilinė byla Nr. 2S-1951-173/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10419-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

96.1.;122.4.; 128.11.;

Pirmosios instancijos teismo teisėja:

D.Jasaitienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio veiksmų.

              Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Pareiškėja S. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2013-05-15 patvarkymą dėk ekspertizės skyrimo, pranešti kas įvyko 2012-03-19 skelbtose varžytinėse, informuoti kiek kainavo ekspertų UAB „Krivita“ turto įkainojimas.

Nurodė, kad 2013-05-15 antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo 2011-05-11 areštuotam turtui-butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas UAB „Krivita“ buvo įvertintas 2012-02-27. Dėl turto įvertinimo prieštaravimai nebuvo pateikti. Praėjus 1,5 m. nuo ekspertų turto įkainojimo, antstolis priėmė patvarkymą dėl naujos ekspertizės skyrimo areštuotam turtui įvertinti. Tačiau nenurodytos objektyvios tokio sprendimo priežastys, o tai prieštarauja CPK 681 str. 2 d. nustatytiems reikalavimams, teismų praktikai. Vykdomojoje byloje nepateikta duomenų, kad padidėjo ar sumažėjo įkainoto areštuoto turto vertė, nekilnojamojo turto rinka nėra labai pasikeitusi, turto būsena nepakito. Tokiais savo veiksmais antstolis didina vykdymo išlaidas, pažeidžia skolininko teises. Be to, 2012-03-19 buvo paskelbtos pirmosios minėto areštuoto turto varžytinės, turėjusios įvykti 2012-04-16. Apie jų eigą skolininkai neinformuoti.

              2013-06-26 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: atsisakė panaikinti 2013-05-15 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo; informavo, kad už UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą sumokėta 968 Lt pagal 2012-04-30 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą; kad 2012-03-19 skelbtos varžytinės buvo sustabdytos remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. A2-1789-254/2012. Nurodė, kad 2012-01-31 UAB „Krivita“ surašė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą. Vadovaujantis aktu 2012-09-19 paskelbtos pirmosios S. S. priklausančio turto varžytinės. Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1789-254/2012 sustabdytas Kauno apygardos teismo sprendimo Nr. 2-294-390/2010 vykdymas antstolio V. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Tik 2013-01-29 išieškotojas Č. D. antstoliui pateikė Kauno apygardos teismo 2012-06-07 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1789-254/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atlikus pirminę ekspertizę 2012-03-07 buvo gautas skolininko skundas, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti aprašant turtą ar jį įkainojant. Antstolis suabejojo 2012-01-31 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, nes nuo ekspertizės atlikimo praėjo daugiau nei metai, pasikeitė turto vertinimo metodika, VĮ „Registrų centras“ duomenimis sumažėjo areštuoto turto rinkos vertė. Be to, skolininkė nesuteikia turto vertintojui galimybės apžiūrėti areštuotą turtą. Taip siekiama vilkinti vykdymo veiksmus, pažeidžiami išieškotojo interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi (b.l. 6) pareiškėjos skundą, pareikštą antstoliui V. Z., atsisakė priimti.

              Teismas nustatė, jog skundą dėl antstolio veiksmų S. S. vardu padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti ir tai yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Skundą dėl antstolio veiksmų S. S. vardu pateikė ir jį pasirašė pareiškėjos S. S. įgaliotinė jos dukra V. B.. Vykdomojoje byloje yra pareiškėjos S. S. dukrai V. B. išduoto įgaliojimo kopija , tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atstovė pagal pavedimą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Pareiškėja S. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 11-12).

              Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Bylos dėl antstolio veiksmu nagrinėjamos ypatingąja teisena. Skundai dėl antstolių veiksmų pateikiami antstoliui. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skunda kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui. Ir tik tada teismas pradeda spręsti bylą dėl antstolio veiksmų. T.y. pareiškėjas tiesiogiai į teismą nesikreipia. Todėl atstovui, kuris skundžia antstolio veiksmus, netaikomi CPK 56 str. 1 d. 4 p. reikalavimai. Minėti reikalavimai taikomi asmenims, kurie pareiškėją atstovauja teisme. Byloje yra pateiktas notaro patvirtintas S. S. įgaliojimas, kuriuo ji įvairius veiksmus savo varu atlikti įgalioja dukrą V. B..

              2) Skundas paduotas antstoliui, įgaliojimą turinčio asmens, todėl ir nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis atstovo teisę vesti bylą teisme.

              3) Remiantis CPK 51 str. 1 d. asmenys teisme bylas vesti gali patys arba per atstovus. Jei procesinį dokumentą pateikia atstovas, jis turi pridėti dokumentą, įrodantį atstovo teises ir pareigas. Teismas, gavęs antstolio V. Z. vykdomąją bylą kartu su skundu ir nustatęs, kad skundas pasirašytas neįgalioto vesti bylą teisme asmens, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. T.y. teismas turėjo pareiškėjai nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą.

              4)Atsisakymo priimti ieškinį, kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 1 d. 8 p.) pasekmės skiriasi nuo atsisakymo priimti atskirąjį skundą. Atsisakius priimti ieškinį CPK 137 str. 1 d. 8 p. nurodytu pagrindu, asmuo nepraranda teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos ar išnyko aplinkybės, kliudančios priimti ieškinį. Atskirajam skundui paduoti įstatyme yra numatyti griežtas terminas, todėl atsisakius priimti atskirąjį skundą, asmuo greičiausiai nespės įstatymo nustatytu terminu patekti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą ir taip praras teisę į teisminę gynybą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

              Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

              Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pareikštą antstoliui, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 613 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. CPK 510 str. 1 d. nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 str. nenustatyti atskiri reikalavimai skundui, kai jis paduodamas antstoliui dėl antstolio veiksmų. CPK 599 str. 1 d. nustatyta, kad išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

              Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą pareikštą antstoliui.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina, konstatuotina, kad skundui netaikomos CPK 56 str. nuostatos. Atstovui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti pateiktas tik tinkamai įformintas įgaliojimas, kaip tai numatyta CPK 57 straipsnyje. 

Nagrinėjamu atveju buvo skundžiamas 2013-05-15 antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Skundą skolininkės S. S. vardu pateikė jos įgaliotinė V. B... Vykdomojoje byloje yra 2008-11-05 įgaliojimas, kuriuo S. S. įgaliojo savo dukrą V. B. atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose bei organizacijose ir t.t. bei atlikti įvairius veiksmus jos vardu (vykdomoji byla, b.l. 49-48, 99). T.y skundą antstoliui dėl jo veiksmų padavė asmuo, turintis įgaliojimą tai atlikti. Pažymėtina, kad skundą antstolis išnagrinėjo ir atsisakė jį patenkinti, todėl vadovaudamasis CPK normomis persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos S. S. skundą pareikštą antstoliui rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1013-324/2012. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl įstatymo nustatytų reikalavimų nesilaikymo, pateikiant atskirąjį skundą. Minėtoje nutartyje teismas vertino, kad atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo nutarties padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.

Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1440-395/2011 sprendžiama, kokie reikalavimai taikomi atskirajam skundui, kuris paduodamas dėl pirmos instancijos teismo nutarties.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

              atskirąjį skundą tenkinti.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Teisėjas                                          Leonas Jachimavičius