Administracinio nusižengimo byla Nr. II-541-963/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01349-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 20123485961
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei, Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. S. (A. S.), jo įgaliotam atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,
vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 424 straipsnio 2 dalį 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje) (b. l. 9).
2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu. 2020 m. rugsėjo 29 d. 8 val. 10 min. automobiliu „Opel Vektra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vingio gatve. Vingio-Smiltelės gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos patrulis. Priėjęs policijos pareigūnas iš pradžių paklausė, kodėl jis neprisisegęs, o kai įsitikino, jog prisisegęs buvo, parašė dokumentų. Susipažinęs su jo vairuotojo pažymėjimu, jis pareiškė, kad jo Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje negalioja. Jis jam aiškino, kad to negali būti, nes su šiuo pažymėjimu važinėja ilgą laiką, ne vieną kartą buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, tačiau jie niekad nesakė, jog su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu negali vairuoti transporto priemonės Lietuvoje. Į tai policijos pareigūnas jam atsakė, kad su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje galima važinėti tik iki šešių mėnesių, o vėliau tik su Lietuvoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Po to jis jam surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nurodė 2020 m. spalio 7 d. atvykti į Kelių policiją. 2020 m. spalio 7 d. jam atvykus į Kelių policijos tarnybą, šeštame kabinete jam įteikė iš anksto paruoštą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 300,00 eurų bauda. Vairuotojų pažymėjimų išdavimą reglamentuoja Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau - Vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės, Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.lV-328 su vėlesniais pakeitimais. Šių Taisyklių 7 punkte išvardinti atvejai, kai išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Šių atvejų tarpe numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje (7.7 papunktis). Tokiu būdu, vietoj kitoje valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo vairuotojas gali gauti naują pažymėjimą tik jo paties pageidavimu. Jeigu vairuotojas nepageidauja gauti naują pažymėjimą vietoj išduoto užsienyje, jis gali vairuoti transporto priemones turėdamas kitos valstybės vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Nei Lietuvos Respublikos įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto privalomojo reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lV-329, 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. Iš to seka, kad asmuo gali laikyti vairavimo egzaminą, gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Taigi teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenimo Lietuvoje terminas, kuriam suėjus asmuo gali laikyti egzaminą ir gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoti kitoje valstybėje. Tokio maksimalaus termino nenustatyta, o iš Taisyklių 42 punkto antros pastraipos turinio seka, kad trečioje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimą gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą praėjus 15 ir daugiau metų. Kaip matyti iš skundžiamo 2020 m. spalio 7 d. nutarimo, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Iš to seka, kad kitos rūšies transporto priemones vis dėlto gali vairuoti. Skundžiamame 2020 m. spalio 7 d. nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tai netiesa. Jis nedalyvavo bylos nagrinėjime. Kai nustatytu laiku atvyko į Kelių policijos tarnybą, byla jau buvo išnagrinėta ir nutarimas jau buvo paruošas. Nurodymas, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, patvirtina, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Šios aplinkybės nurodo į priimto nutarimą nenuoseklumą. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Jis skaito, kad jo veikoje nėra objektyviosios nusižengimo pusės požymių, o tuo pačiu nėra ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kadangi vietoj išduoto kitoje valstybėje vairuotojo pažymėjimo Lietuvos vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik pareiškėjo pageidavimu, o Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato privalomojo reikalavimo gauti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo vietoj išduoto kitoje valstybėje, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 621 straipsniu, 622 straipsniu, 642 straipsnio l dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės I. M. 2020 m. spalio 7d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti. (b. l. 3-5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepime į A. S. skundą nurodyta, kad su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Šio Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. “. Tų pačių taisyklių 40 punktas numato, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Konkrečiu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis, A. S. atžvilgiu dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. LT7394866. Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą Ramučių 40-35, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav. A. S. atžvilgiu 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 19 d. išduoti, šiuo metu galiojantys, asmens dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, Nr. 15104459, ir pasas, Nr. 24963944. 185 dienų terminas skaičiuojamas asmenims turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (skaičiuojama nuo tokio leidimo gavimo dienos, jei atitinka ir kitas nuolatinės gyvenamosios vietos sąlygas). Akivaizdu, kad A. S. turimas, Ukrainoje išduotas, vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. A. S. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos turėjo pakankamai laiko pasidomėti turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka ir išsiimti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė tik dėl jam vienam žinomų priežasčių. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, A. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 be pakeitimų.
Teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad nesutinka su nutarimu, nes jis turi ukrainietiškas teises, galiojančias iki 2045 m. Internete jis skaitė, kad tik po dvejų metų jis turės keisti teises. Taip pat nurodė, kad kiek jis važinėjo, kiek jį stabdė policija, buvo tikrinamas jo vairuotojo pažymėjimas, niekas nieko jam nesakė, nors matė jo turimas teises. Pažymėjo, kad kaip pilietis Lietuvoje gyvena beveik dvejus metus. Prašė panaikinti nutarimą.
Teismo posėdžio metu A. S. įgaliotas atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad palaiko skundą. Nurodė, kad A. S. turi galiojantį Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. S. nuo 2019 m. nuolat gyvena Lietuvoje ir važinėja su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. 2020 m. lapkričio mėnesį A. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų Klaipėdoje ir jam buvo surašytas protokolas, o po to ir nutarimas kuriuo jam paskirta 300 eurų bauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teises vairuoti šios rūšies priemones, nes nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja taisyklės, kurių 7 punkte išvardinti atvejai, kai išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Jame nėra tokio atvejo, kad asmuo, atvykęs iš kitos šalies privalėtų pakeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvirkščiai, 7 punkte numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas pageidauja, t. y, kai pats išreiškia norą, o ne turi pareigą. Jei tai siejama su asmens noru, pageidavimu, tai tada, kai vairuotojo pažymėjimas sugadintas arba pats vairuotojas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teises aktai. Tiesiogiai reikalavimo, kad asmeniui, atvykusiam iš kitos šalies, būtų nustatyta pareiga pakeisti pažymėjimą, jokiuose teises aktuose nėra. Policijos departamento internetinėje svetainėje teigiama, kad tikrai nuolatinis Lietuvos gyventojas tokią pareigą turi, jei jis gyvena ilgiau nei pusę metų. Tačiau toks nurodymas neparemtas jokiais teisės aktais. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas per metus. Kaip tada A. S. turi per pusę metų pakeisti pažymėjimą, kai egzaminą galima laikyti tik praėjus pusei metų? Minėto teisės akto 42 punkte nurodyta, kad trečioje šalyje išduotas pažymėjimas gali būti keičiamas praėjus 15 ir daugiau metų. Policija atsiliepime į skundą rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus pažymėjimus. Nurodė, kad Ukraina nėra ES šalis, bet ji yra Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis. Ukrainos ir Europos ekonominės erdvės asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. Todėl Ukrainoje visapusiškai taikoma išsami laisvosios prekybos erdvė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies pirmą sakinį Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neturi būti keičiamas į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl A. S. nereikia turėti Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo ir jis gali važinėti su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Prašė panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 A. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 punkte nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
A. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, t.y. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. (b. l. 9).
Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pilnai ir išsamiai nebuvo atskleistos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Nurodoma, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje (Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės 7.7 papunktis). Nei Lietuvos Respublikos įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto privalomojo reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. lV-329, 5 punkte nustatyta, kad egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. Iš to seka, kad asmuo gali laikyti vairavimo egzaminą, gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Taigi, teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenimo Lietuvoje terminas, kuriam suėjus asmuo gali laikyti egzaminą ir gauti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoti kitoje valstybėje. Tokio maksimalaus termino nenustatyta, o iš Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 42 punkto antros pastraipos turinio seka, kad trečioje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimą gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą praėjus 15 ir daugiau metų. Kadangi vietoj išduoto kitoje valstybėje vairuotojo pažymėjimo Lietuvos vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik pareiškėjo pageidavimu, o Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato privalomojo reikalavimo gauti Lietuvos vairuotojo pažymėjimo vietoj išduoto kitoje valstybėje, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti. (b. l. 3-5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Ne Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. “. Tų pačių taisyklių 40 punktas numato, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Konkrečiu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis, A. S. atžvilgiu dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. LT7394866. Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą Ramučių 40-35, Naujoji Akmenė, Akmenės r. sav. A. S. atžvilgiu 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 19 d. išduoti, šiuo metu galiojantys, asmens dokumentai, t. y. asmens tapatybės kortelė, Nr. 15104459, ir pasas, Nr. 24963944. 185 dienų terminas skaičiuojamas asmenims turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (skaičiuojama nuo tokio leidimo gavimo dienos, jei atitinka ir kitas nuolatinės gyvenamosios vietos sąlygas). Akivaizdu, kad A. S. turimas, Ukrainoje išduotas, vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. A. S. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos turėjo pakankamai laiko pasidomėti turimo vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka ir išsiimti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Išanalizavus bylos medžiagą darytina išvada, jog A. S., 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, t.y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Byloje surinktų duomenų pakanka A. S. kaltei dėl padaryto nusižengimo pagrįsti. A. S. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 10-11), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 14). Teismo posėdžio metu A. S. nesutiko su nutarimu, parodė, kad jis turi ukrainietiškas teises, galiojančias iki 2045 m. Teismo posėdžio metu A. S. įgaliotas atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad A. S. turi galiojantį Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. S. nuo 2019 m. nuolat gyvena Lietuvoje ir važinėja su Ukrainoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja taisyklės, kurių 7 punkte išvardinti atvejai, kai išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas. Jame nėra tokio atvejo, kad asmuo, atvykęs iš kitos šalies privalėtų pakeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvirkščiai, 7 punkte numatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai pareiškėjas pageidauja. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teises aktai. Tiesiogiai reikalavimo, kad asmeniui, atvykusiam iš kitos šalies, būtų nustatyta pareiga pakeisti pažymėjimą, jokiuose teises aktuose nėra. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus pažymėjimus. Ukraina nėra ES šalis, bet ji yra Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis. Ukrainos ir Europos ekonominės erdvės asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., todėl Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neturi būti keičiamas į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto pažymėjimo nereikia turėti asmenims, kurie turi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus pažymėjimus. Pažymėtina, kad Ukraina nėra nei Europos Sąjungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė. Šiuo metu Europos Sąjungą sudaro šios valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ,Švedija, Vengrija, Vokietija (https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt). Europos laisvosios prekybos asociacijos narės yra šios valstybės: Europos Sąjungos valstybės ir Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/169/
europos-ekonomine-erdve-eee-sveicarija-ir-europos-siaure). Tai, kad 2017 m. birželio 11 d., t. y. po to, kai Ukraina įvykdė vizų režimo liberalizavimo veiksmų planų kriterijus, Ukrainos piliečiams, turintiems biometrinius pasus ir vykstantiems į ES ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, įsigaliojo bevizis režimas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Ukraina tapo Europos laisvosios prekybos asociacijos nare. Šio bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas žmonių tarpusavio ryšiams palaikyti ir stiprinti verslo, socialinius ir kultūrinius ryšius tarp ES ir Ukrainos. Asociacijos susitarimas įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. yra preliminariai iš dalies taikomas. Vienas iš susitarimo kertinių elementų – nuo 2016 m. sausio 1 d. visapusiškai taikoma išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė. Asociacijos susitarimas atvėrė naujų ekonominių galimybių ir ES, ir Ukrainai. Šiuo susitarimu ES įtvirtino savo, kaip Ukrainos didžiausios prekybos partnerės, poziciją. (https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/171/trys-rytu-partnerystes-kaimynes-ukraina-moldova-ir-baltarusija).
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės aktus nesutiktina su A. S. įgalioto atstovo teiginiu, kad Ukraina yra Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis. VĮ “Regitra” pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ne ES ar EEE šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai keičiami išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. (https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/vairuotojo-pazymejimai-2/keiciu-grizes-usi-is-uzsienio-1/keiciu-grizes-usi-is-kitu-saliu). Kadangi Ukraina nėra nei Europos Sąjungos narė, nei Europos laisvosios prekybos asociacijos narė, A. S. turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, nes jo Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo terminas nėra pasibaigęs, jis nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nuo 2016 m. lapkričio 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, Akmenės r. sav., Naujojoje Akmenėje, Ramučių g. 40-35, 2016 m. rugpjūčio 18 d. jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, jis yra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (2019 m. kovo 18 d. jam išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, 2019 m. kovo 19 d. jam išduotas Lietuvos Respublikos pasas) (b. l. 19), todėl jis privalo įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte. Ta aplinkybė, kad A. S. buvo ne kartą sustabdytas policijos pareigūnų ir buvo tikrinami jo turimi dokumentai, tame tarpe ir vairuotojo pažymėjimas, ir niekas jo neinformavo apie tai, kad jis privalo savo Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, pasikeisti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, dar nesuteikia pagrindo spręsti, kad jo turimas Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, tuo atveju kai jis jau dvejus metus yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (net ir pilietis) yra galiojantis Lietuvos Respublikoje.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. S. 2020 m. rugsėjo 29 d., 8.10 val., Vingio ir Smiltelės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ir šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad A. S. neprivalėjo įgyti teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje yra teisiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti A. S. skundą ir pakeisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. (A. S.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11641-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Stonkuvienė