Civilinė byla Nr. e2-50-343/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00257-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.1.0.2.3; 2.6.10.2.4.1;2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,
dalyvaujant ieškovės V. G. atstovui advokatui G. D., atsakovės R. M. atstovui advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė
1. Ieškovė V. G. (toliau - ieškovė) ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės R. M. (toliau - atsakovė): 1) 678 017,29 Eur turtinę žalą, 2) 20 000 Eur neturtinę žalą, 3) 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nuo 1994 m. spalio 28 d. iki 2013 m. birželio 04 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo A. N. (vėliau šias pareigas iš jo perėmė ir iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ėjo jo žmona A. N.). V. G. nuo 2011 11 28 priklausė 72 475 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios sudarė 5,92 % visų (1 224 796 akcijos) šios bendrovės akcijų. Nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė buvo 39 544 900 Lt (11 452 994,67 Eur).
2.2. Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, kuriame įtarimai buvo pareikšti atsakovei R. M., direktoriui A. N., kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka buvo patikėtas minėtos vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, bei kitiems asmenims.
2.3. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota ir nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Ieškovė baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam A. N., kuris iki 2013 06 04 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. V. G. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. M. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu (nutarimas nukentėjusiajai V. G. išsiųstas tik 2018 m. gruodžio 21 d. nurodant, kad tai laiku nebuvo padaryta dėl žmogiškosios klaidos) pripažino nukentėjusiąja, civilinis ieškinys A. N. atžvilgiu nagrinėjamas teisme. Nutarime pripažinti nukentėjusiaja nurodoma: „V. G. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, patyrė 2341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) dydžio turtinę žalą.“
2.4. Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamųjų grupė, tame tarpe R. M. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnio 1 dalies pagrindu), vadovavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai organizavo į nusikalstamą veiklą įtrauktų įmonių veiklą, O. G. nurodymu rengė nusikalstamų veikų bei jas maskuojančių priemonių planus, juos įgyvendino, dėl ko buvo iššvaistytos A. N. patikėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19.710.000 Lt (5.708.410,56 Eur) piniginės lėšos.
2.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245-6.249 straipsniai numato, jog būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
2.6. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.
2.7. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir kalta prisipažino visiškai. Neteisėti atsakovės veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusia nutartimi dėl atsakovės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės kaltė yra visiškai įrodyta ir laikoma prejudiciniu faktu bei dar kartą kaltės įrodinėti nereikia.
2.8. Žalos dydis. Nustatyta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė buvo 39 544 900Lt (11 452 994,67 Eur). V. G. priklausė 72 475 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios sudarė 5,92 % visų (1 224 796 akcijos) šios bendrovės akcijų. Iki galimos atsakovės nusikalstamos veikos padarymo – svetimo turto išvaistymo, V. G. priklausiusių akcijų reali vertė buvo 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur), kurios iš esmės neteko vertės kai buvo prarastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas. V. G. taip pat būtų galėjusi gauti tokio dydžio, t.y. – 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dalį šios bendrovės likvidavimo metu, jei nebūtų galimai išvaistytas jos turtas. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad dėl galimai padarytos A. N. nusikalstamos veikos ir atsakovės nusikalstamos veikos, iššvaistant A. N. patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, V. G. patyrė 678017,29 Eur dydžio turtinę žalą.
2.9. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, todėl konstatuotina, kad civilinė ieškovė V. G. nukentėjo nuo galimo sunkaus nusikaltimo. Dėl galimos A. N. nusikalstamos veikos ir R. M. nusikalstamos veikos nukentėjusioji V. G. patyrė itin didelių finansinių praradimų, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi dėl galimai padaryto sunkaus nusikaltimo patyrė ir didelį emocinį sukrėtimą bei iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus.
2.10. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad neturtinė žala, pasireiškia kaip dvasinio pobūdžio skriaudos, kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl LR Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
2.11. Atsižvelgiant į šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes, civilinė ieškovė V. G. mano, kad jos patirta neturtinė žala būtų jai atlyginta teisingai, jeigu jai būtų priteistas 20000Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tokiu būdu būtų įmanoma teisingai kompensuoti dėl neteisėtų atsakovės ir A. N. veiksmų patirtą neturtinę žalą bei atkurti teisėtų interesų pusiausvyrą.
2.12. CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi atsakovė pripažino kaltę, darytina išvada, kad ieškovei V. G. padarytą turtinę ir neturtinę žalą tiesiogiai lėmė galimai nusikalstami A. N. ir nusikalstami R. M. veiksmai, nes iš esmės tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuriam CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka yra patikėtas bendrovės turtas, gali faktiškai realizuoti nusikalstamus veiksmus, kuriais yra iššvaistomas nekilnojamasis bendrovės turtas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad civilinės ieškovės V. G. patirta turtinė ir neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės nusikalstamais ir A. N. galimai neteisėtais veiksmais.
2.13. CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Dublike ieškovė nurodo: dėl atsakovės kaltės. Ieškovė ieškinį pareiškė ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, o kaip jos akcininkas, kuriam nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsiliepimo 8 punkte atsakovė nurodo: „Ieškovė kartu su Ieškiniu nepateikia jokių pagrįstų ir objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog būtent Atsakovės, kaip buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, neteisėtais veiksmais bei iniciatyva buvo siekiama sukelti turtinę žalą konkrečiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui – Ieškovei“. Toks atsakovės motyvas yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė yra pripažinusi savo kaltę, t.y., kad būdama „(duomenys neskelbtini)“ vadove padarė nusikaltimą ir iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. LR BK 184 straipsniai saugo nuosavybę ir kitas turtines teises nuo nesąžiningų asmens, turinčio įgaliojimus svetimam turtui, veiksmų. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, t.y. atsakovė galėjo, turėjo ir suprato, kad jos veiksmais siekiama turto iššvaistymo. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė neatsiranda tik tada, jei žalą padaręs asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Kadangi atsakovė pripažino, kad ji nusikaltimą padarė, o atsiliepime į ieškinį to net nebando neigti, akivaizdu, kad jos pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą vien dėl to, kad ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, neišnyko. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį 9 punkte nurodo, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas O. G. ir V. R.. Toks motyvas yra nepagrįstas. Atsakovės niekas nevertė daryti nusikaltimo. Minėti asmenys kaltės nepripažino ir nėra nuteisti, o atsakovė kaltę pripažino ir dėl to buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju taip pat nesvarbu kieno inicijuota atsakovė padarė nusikaltimą, kurį pripažino. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pateikdama tokį motyvą dėl atsakovo parinkimo ir esmės, atsakovė bando menkinti savo neteisėtų veiksmų indėlį ir pasekmes. Ieškovė neturi procesinės galimybės civilinio ieškinio atsakovei pareikšti baudžiamojoje byloje, nes ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pripažino savo kaltę. BPK 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad “Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka”. Atsakovė nurodo, kad prokuroro nutarimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra prejudiciniu faktu, kurio įrodinėti nereikia (kalbama apie atsakovės kaltę). Taip, įstatymas nenumato, kad prokuroro nutarimas turi prejudicinę galią, tačiau CPK 197 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais”. Įrodymų, paneigiančių prokuroro nutarime, kuriuo atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodomų aplinkybių, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, t.y. kalta, atsakovė nepateikė. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kalta atsakovė prisipažino ir tuo pagrindu yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovė nurodo, kad į bylą turi būti įtraukti visi kaltinamieji. Su tokiu motyvu ieškovė nesutinka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovė ieškinį yra pareiškusi tik trečiajam asmeniui A. N., kuris vykdė atsakovės nurodymus ir sudarė sandorius, už kuriuos yra teisiamas. Šioje byloje priimtas sprendimas kitiems kaltinamiesiems jokių pasekmių nesukels. Dėl žalos dydžio. Žalos dydį ieškovė įrodinės ir atsakovės teiginiais apie ieškovės sveikatą. Ieškovės veiksnumas neapribotas, o dėl psichinės sveikatos atsakovės daromi išvedžiojimai yra tik prasimanymai. Dėl trečiojo asmens motyvų dėl solidariosios atsakomybės. Šioje byloje trečiajam asmeniui ieškovė nereiškia jokių reikalavimų. Jeigu tretysis asmuo baudžiamojoje byloje bus išteisintas, tai solidarioji atsakovės atsakomybė su trečiuoju asmeniu neatsiras. Atsižvelgiant į tai, tikslina ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės. Kadangi dėl padaryto nusikaltimo A. N. ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje, jis šioje byloje laikytinas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir, priteisus žalą iš atsakovės šioje byloje, jis galės prašyti, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio, jo atsakomybė būtų laikoma solidaria su atsakove. Dėl veiklos rizikingumo ir įtakos akcijų vertei. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolio) ataskaitos už 2012 metų pirmąjį pusmetį akivaizdu, kad 2011- 2012 metais bendrovė veikė pelningai, t.y. bendrovės turto netekimo ir to pasėkoje žalos atsiradimo nesąlygojo įmonės kasdieninė veikla. Bendrovė veikė pelningai, skolų neturėjo ir tai patvirtina pateikiamas balansas.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Akcentavo, kad atsakovė organizavo apgaulingus veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas perėjo (duomenys neskelbtini) bankui veltui, įmonė bankrutavo. M. padėjo pasisavinti turtą, jai pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagal šį straipsnį niekam kaltinimai nebuvo pareikšti, G. ir R. buvo organizatoriai, M. pripažino, kad ji sukčiavo ir dėl to įmonė neteko turto, ji organizavo akcininkų susirinkimus, rengė dokumentus, ieškovė apie tai nebuvo informuota. Nuosprendyje nurodyta, kad atsakovė organizavo ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, akcijų vertė buvo užtikrinta turtu.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. M. su ieškiniu nesutinka. Nurodo:
5.1. neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ieškovė tariamą 678 017,29 Eur turtinę ir 20000Eur neturtinę žalą bando prisiteisti. Jos įsitikinimu, civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant būtų galima teigti, jog būtent ji yra atsakinga už kilusią tariamą turtinę bei neturtinę žalą, faktiškai neegzistuoja, o ieškinyje nurodyti teiginiai yra absoliučiai niekuo nepagrįstos prielaidos. Visų pirma, ieškinyje yra deklaratyviai nurodoma, jog atsakovė, vadovavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai organizavo į nusikalstamą veiklą įtrauktų įmonių veiklą, O. G. nurodymu rengė nusikalstamų veikų bei jas maskuojančių priemonių planus, juos įgyvendino, dėl ko buvo iššvaistytos trečiajam asmeniui A. N. patikėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, o to pasėkoje ieškovė tariamai patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau tai niekaip nesuponuoja, jog būtent ji yra atsakinga už ieškovei kilusią tariamą žalą. Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų ir objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog būtent atsakovės, kaip buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, neteisėtais veiksmais bei iniciatyva buvo siekiama sukelti turtinę žalą konkrečiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui - ieškovei. Būtent ieškovei kyla CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtinta pareiga įrodyti ieškinyje teigiamas aplinkybes. Nesant jokių pagrįstų bei objektyvių duomenų, kad atsakovės tariamai neteisėti veiksmai buvo nukreipti siekiant sukelti tariamą turtinę žalą tik ieškovei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorei, akivaizdu, jog nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Inter alia (be kita ko), susipažinus su Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu kaltinamuoju aktu darytina pagrįsta bei logiška išvada, jog ieškinys apskritai turėtų būti reiškiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą galimai iššvaisčiusiems O. G. bei V. R., kadangi, kaip teisingai nurodoma kaltinamajame akte, būtent šių asmenų iniciatyva, sugalvota schema bei veiksmais, siekiant patenkinti asmeninius interesus, buvo iššvaistytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs didelės vertės turtas, bei to pasėkoje ieškovei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei (kreditorei), tariamai buvo sukelta turtinė bei neturtinė žala. Be to, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo, o visos šios bendrovės finansinės operacijos netiesiogiai buvo atliekamos pačios O. G. sprendimu, yra konstatuota kitose civilinėse bylose. Pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1124-601/2014 konstatuota: „Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos tokios aplinkybės kaip: <...> atsakovės (įmonės) priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei, kuriai iš esmės vadovavo O. G. ir sprendė, kokius sandorius sudarinėti.“ Būtent tai lemia, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovė vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp atsakovės veiksmų bei ieškovei tariamai kilusios turtinės bei neturtinės žalos apskritai nėra jokio priežastinio ryšio.
5.2. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę grindžia tariamai prejudiciniu faktu - Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. priimtu nutarimu, kuriame konstatuota, jog atsakovė pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pateikė išsamius paaiškinimus dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei kitų ikiteisminiam tyrimui svarbių aplinkybių, bei šiuo pagrindu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Ieškovės nepagrįstu įsitikinimu, šis prokuroro nutarimas yra prejudicinis faktas, ko pasėkoje atsakovės tariamai neteisėti veiksmai ir kaltė ieškovės atžvilgiu yra visiškai įrodyti, bei šių civilinės atsakomybės sąlygų civilinėje byloje papildomai įrodinėti nereikia. Su tokiais teiginiais atsakovė kategoriškai nesutinka. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. nutarimas neturi šiai civilinei bylai jokios prejudicinės galios. Vadovaujantis CPK 182 straipsniu, prejudiciniais faktais laikoma tik įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, nuosprendžiuose ar nutarimuose konstatuotos aplinkybės. Aktualu tai, jog minėtame nutarime nėra konstatuota, jog atsakovė pripažino savo kaltę bei tyčinį siekį sukelti tariamą žalą ieškovei.
5.3. Visiškai nėra suprantama, kodėl ieškovė reikalavimą priteisti tariamos 678 017,29 Eur turtinės ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą reiškia tik atsakovei. Pažymi, kad kaltinimai dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” didelės vertės turto iššvaistymo organizuotos grupės sudėtyje yra pareikšti ir O. G., V. B., S. P., A. N., S. M., V. S., P. G. ir V. R.. Be kita ko, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ieškovė analogišku šiai civilinei bylai pateikto ieškinio dalyku ir pagrindu taip yra pareiškusi civilinį ieškinį šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktam A. N.. Ieškovė, dviejose skirtingose bylose reikšdama reikalavimą priteisti tą pačią tariamai kilusią turtinę bei neturtinę žalą iš dviejų skirtingų asmenų, siekia nepagrįstai praturtėti.
5.4. Atsakovė kategoriškai nesutinka su nurodomu tariamai patirtos turtinės žalos dydžiu. Ieškovė tariamai patirtos 678 017,29 Eur turtinės žalos dydį įrodinėja remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso nekilnojamojo turto verte, tai yra 39 544 900 Lt (11 452 994,67 Eur). Svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas 2014 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras ne teismo tvarka. Iš šio akivaizdu, jog, inicijavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, pirmiausia buvo priimami atitinkami sprendimai dėl bendrovės turimo turto paskirstymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, o tik priėmus atitinkamus sprendimus dėl kreditorinių reikalavimų patenkinimo bei tinkamai atsiskaičius su kreditoriais, likęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas proporcingai turimam akcijų kiekiui turėjo būti paskirstomas bendrovės dalyviams, nagrinėjamu atveju - ieškovei. Ieškovė taip pat remiasi baudžiamojoje byloje 2018 m. gruodžio 7 d. priimtu nutarimu, kuriame yra nurodyta, jog “V. G. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, patyrė 2341058,09Eur (678 017,29 Eur) turtinę žalą“, tačiau jame nurodyti faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios bei niekaip nepagrindžia ieškovės tariamai patirtos turtinės žalos dydžio.
5.5. Ieškovė taipogi prašo priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nukentėjo dėl galimai sunkaus nusikaltimo, dėl trečiojo asmens A. N. bei atsakovės nusikalstamų veiksmų patyrė didelį emocinį sukrėtimą bei iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus. Su šiuo reikalavimu bei nurodomomis aplinkybėmis taip pat kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas yra nustatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei priteistino jos dydžio, teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Baudžiamojoje byloje nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kurio pagrindu būtų aiškiai įvardijami UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą iššvaistę asmenys, aiškiai ir konkrečiai nustatytas ieškovei kilusios turtinės žalos dydis bei tai, kas už šios turtinės žalos kilimą yra atsakingas. Svarbu tai, jog neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra išvestinis, ir neturtinės žalos atlyginimo galima reikalauti tik tinkamai įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas dėl kilusios tiesioginės žalos. Ieškovės prašoma priteisti 20000,00Eur suma tariamai neturtinei žalai atlyginti bet kokiu atveju yra pernelyg didelė, bei neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
6. Triplike atsakovė nurodo, kad iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. priimto nutarimo, kuriuo atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog jai ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios ji pripažino savo kaltę. Ji padėjo atskleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymu kaltinamos organizuotos grupės nusikalstamas veikas, ko pasėkoje buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiame nutarime nėra konstatuojama, jog buvo įteiktas pranešimas įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnyje (turto iššvaistymas). Šiame nutarime taip pat nėra konstatuojama, jog būtent atsakovės veiksmais buvo siekiama švaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ar sukelti turtinę žalą ieškovei. Vien tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę už visai kitas nusikalstamas veikas, niekaip nereiškia, jog ji pripažįsta savo kaltę ir dėl galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, o juo labiau to, jog būtent jos veiksmais buvo siekiama sukelti tariamą turtinę bei neturtinę žalą ieškovei. Ieškovė, iš esmės keisdama ieškinyje nurodomą poziciją dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. nutarimo dublike jau remiasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja didesnę įrodomąją galią turinčių (prima facie) įrodymų institutą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė savo kaltę prisipažino ir tuo pagrindu yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovė kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo nepripažino bei apskritai net nebuvo įtariama dėl šios galimai kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovė, pažeisdama CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, kartu su savo teikiamais procesiniais dokumentais nepateikia jokių pagrįstų ir objektyvių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog būtent atsakovės, kaip buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, neteisėtais veiksmais bei iniciatyva buvo švaistomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, o juo labiau tai, jog buvo siekiama sukelti turtinę žalą ieškovei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei. Šios aplinkybės nėra konstatuotos ir minėtame nutarime. Dėl turtinės žalos dydžio. Pažymi, jog bendrovės, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas pasižymi tokiais požymiais kaip organizacinis vientisumas, valios autonomiškumas ir turto atskirumas. Turto atskirumas reiškia, kad bendrovės turtas yra atskiras nuo jos dalyvių - akcininkų turto, tai yra bendrovė disponuoja tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bendrovės turtas apskaitomas atskirai nuo jos dalyvių turto ir sudaro savarankišką turto masę. Nagrinėjamu atveju matyti, jog baudžiamojoje byloje kaltinimai asmenims yra pareikšti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atskiro teisės subjekto, turto iššvaistymo organizuotos grupės sudėtyje, o ne dėl ieškovės turto iššvaistymo. Būtent tai suponuoja, kad turtinė žala dėl galimai nusikalstamų veiksmų galimai yra kilusi juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovei. Be kita ko, ieškovės keliamas 678 017,29 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra grindžiamas prielaidomis, kadangi baudžiamojoje byloje nėra priimto įsiteisėjusio nuosprendžio, kurio pagrindu būtų konkrečiai nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar ieškovei kilusios turtinės žalos dydis bei tai, kas už šios turtinės žalos kilimą yra atsakingas. Dėl neturtinės žalos dydžio. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo institutas yra asmeninio pobūdžio, o nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodomų dvasinių bei psichologinių išgyvenimų realumo, darytina išvada, kad ieškovė byloje teikiamuose procesiniuose dokumentuose visiškai nepagrindžia savo keliamo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą nuomonę, ieškinį prašė atmesti. Akcentavo, kad yra netinkamos šalys, ieškovė remiasi vienu pripažinimu, tai nėra prejudicinis faktas; M. veiksmai buvo sąlygojami G. ir R. nurodymų, prisipažinimo institutu naudojasi įtariamas asmuo, prisipažinimas yra sureikšminamas, žalą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne akcininkas, nes jis nėra bendrovės turto, o bendrovės akcijų savininkas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Ieškovė V. G. prašo priteisti iš atsakovės R. M. 678 017,29 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė ieškinį grindžia faktu, kad jos žalą sąlygojo nusikalstama atsakovės veika. Žalą ieškovė apskaičiavo taip: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė buvo 39 544 900Lt (11 452 994,67 Eur). V. G. priklausė 72 475 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurios sudarė 5,92 % visų (1 224 796 akcijos) šios bendrovės akcijų. Iki galimos atsakovės nusikalstamos veikos padarymo – svetimo turto išvaistymo, V. G. priklausiusių akcijų reali vertė buvo 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur). Akcijos iš esmės neteko vertės, kai buvo prarastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas. V. G. taip pat būtų galėjusi gauti tokio dydžio, t.y. – 2 341 058,08 Lt (678 017,29 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto dalį šios bendrovės likvidavimo metu, jei nebūtų galimai išvaistytas jos turtas. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad dėl galimai padarytos A. N. nusikalstamos veikos ir atsakovės nusikalstamos veikos, iššvaistant A. N. patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, V. G. patyrė 678017,29 Eur dydžio turtinę žalą ir 20000 Eur neturtinę žalą. Taigi, ieškovė prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Jos nuomone, ieškinys įrodomas Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate atlikto ikiteisminis tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, kuriame įtarimai buvo pareikšti atsakovei R. M., direktoriui A. N., kuriam buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, medžiaga.
9. Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, kuriame įtarimai buvo pareikšti atsakovei R. M., direktoriui A. N., kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, bei kitiems asmenims. Ieškovė baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam A. N., kuris iki 2013 06 04 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. V. G. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. M. 2018 m. gruodžio 7 d. nutarime pripažino nukentėjusiąja. Nutarime nurodoma: „V. G. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo, patyrė 2 341 058,08 Lt (678017,29Eur) dydžio turtinę žalą.“ Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų grupė, tame tarpe R. M., vadovavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai organizavo į nusikalstamą veiklą įtrauktų įmonių veiklą, O. G. nurodymu rengė nusikalstamų veikų bei jas maskuojančių priemonių planus, juos įgyvendino, dėl ko buvo iššvaistytos A. N. patikėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19.710.000 Lt (5.708.410,56 Eur) piniginės lėšos. Kadangi atsakovė ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai, ji 2018 02 09 prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nusikaltimą padaręs asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra atleidžiamas ir nuo žalos atlyginimo. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų.
10. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus bei kaltę grindžia prejudiciniu faktu - Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. priimtu nutarimu, kuriame konstatuota, jog atsakovė pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pateikė išsamius paaiškinimus dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei kitų ikiteisminiam tyrimui svarbių aplinkybių, bei šiuo pagrindu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2018 m. vasario 9 d. nutarimas neturi šiai civilinei bylai prejudicinės galios, nes, vadovaujantis CPK 182 straipsniu, prejudiciniais faktais laikoma tik įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, nuosprendžiuose ar nutarimuose konstatuotos aplinkybės. Aktualu tai, jog minėtame nutarime nėra konstatuota, jog atsakovė pripažino savo tyčinį siekį sukelti tariamą žalą ieškovei.
11. 2018 02 09 Nutarime nurodyta: ikiteisminio tyrimo metu R. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad ji veikdama organizuotoje grupėje, kartu su jos organizatoriais ir lyderiais V. R. ir O. G., nariais V. B., A. M., A. N. ir S. P., taip pat A. B., A. S. bei P. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrininkavo apgaule išvengiant didelės vertės O. G., V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių prievolių bei J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, bendros 19.710.000 Lt, kas atitinka 5.723.178 eurų, vertės. BK 391 straipsnis nustato, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra procesinis pagrindas R. M. atžvilgiu taikyti BK 391 straipsnio nuostatą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką.
12. Kita esminė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatavo, jog: pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Specialaus subjekto (t. y. asmens, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje) požymius turi turėti tik turto iššvaistymo vykdytojas. Kiti šios nusikalstamos veikos bendrininkai (pvz., organizatoriai, padėjėjai) gali ir neturėti šių požymių, t. y. iššvaistytas turtas gali būti jiems ir nepatikėtas, ir nebūti jų žinioje. Jei turto iššvaistymas yra padaromas kelių asmenų, iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, bendromis pastangomis (bendrininkaujant), tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir BK 184 straipsnį. Tuo tarpu atsakovei R. M. įtarimai buvo pareikšti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
13. Kaltinamajame akte V. R. ir O. G. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami su organizuotos grupės nariais - R. M. (dėl jos tyrimas nutrauktas pagal BK 391straipsnį), V. B., S. P., V. S., S. M. ir P. G. - suorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. N. iššvaistyti V. R., O. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės – 19 710 000 Lt (5 708 410, 56 Eur) vertės jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatavo, jog, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus, patvirtinti, kad kaltinamieji V. R. ir O. G., veikdami kaip organizatoriai, padarė jiems inkriminuotas veikas, negalima. Byloje esamų įrodymų kaltinamųjų V. R. ir O. G. kaltei, kad V. R. ir O. G. padarė veikas, turinčias požymių, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, patvirtinti, apkaltinamajam nuosprendžiui priimti nepakanka, neabejotinais ir neginčytinais įrodymais nenustatyta, todėl jie dėl šių kaltinimų išteisinti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
14. Kaltinamajame akte V. B., S. P., V. S., S. M. ir P. G. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe su V. R., O. G., R. M. (dėl jos tyrimas nutrauktas pagal BK 391straipsnį), padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. N. iššvaistyti V. R., O. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės – 19 710 000 Lt (5708410,56Eur) vertės jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatavo, kad kaltinamiesiems V. B., S. P., S. M., V. S. ir P. G. inkriminuoti ir detaliai išanalizuoti (vertinant įrodymus dėl kiekvieno kaltinimo) veiksmai, siekiant padėti A. N. iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, nesant objektyvių bendrininkavimo įrodymų, nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį.
15. Apibendrinant, ištyrus įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinamajame akte pareikštas kaltinimas A. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas ir nėra įrodytas surinktais byloje įrodymais. Pastebėjo, jog kaltinime nenurodyta, kam padaryta žala, nurodant asmenis, gavusius naudą. Pažymėjo, jog žalą gali patirti juridinio asmens kreditoriai arba akcininkai. Byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad kreditoriai jokių pretenzijų nepareiškė ir sudarytų sandorių kaip pažeidžiančių kreditorių teises neginčijo. Byloje yra pareikšti buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ieškiniai: V. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip matyti iš prokurorės baigiamosios kalbos, kaltinančioji institucija ieškinių nepalaiko, prašo juos kaip nepagrįstus atmesti. Taigi, nesant objektyvių ir neginčytinų A. N. kaltės įrodymų, jis dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius, kad A. N. padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
16. Taip pat minėtame nuosprendyje Klaipėdos apygardos teismas nusprendė O. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). V. R. (V. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
17. Nuosprendis buvo apskųstas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negalimas teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (49 punktas). Taip pat konstatavo – duomenų, jog kredito iš (duomenys neskelbtini) bankas paėmimu suinteresuoti asmenys turėjo tikslą negrąžinti šio kredito (taip padarydami žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“), baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Aptartas palūkanų ir delspinigių mokėjimas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų vykdymas – kredito sutarčių vykdymas trečiųjų asmenų pagalba (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių lėšomis), buvo užtikrintas taip siekiant išvengti nekilnojamojo turto praradimo. Palūkanų ir delspinigių mokėjimas nutrūko tik po bankroto bylos iškėlimo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Nustatytas verslo modelis, tai yra, kad faktiškai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. R. ir O. G.. Būtent O. G. 2012 m. rudenį nurodė A. N. padėti teisininkų komandai ruošti dokumentus akcininkų susirinkimams, kredito gavimui (53 punktas). Nutartyje padaryta išvada, jog prokurorė nenurodė, kam žala padaryta, iššvaistant turtą, žala galėjo būti padaryta turto savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (54 punktas).
18. Pabrėžtina, kad kaltumas dėl nusikaltimo padarymo gali būti patvirtintas tik BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Nuosprendžio, kuriuo būtų patvirtintas nusikalstamos veikos padarymas nėra. Nutartis dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra nuosprendis, patvirtinantis nusikalstamos veikos padarymo faktą ir negali būti sutapatinamas su juo. Tokia nutartis patvirtina tik faktą, kad R. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir kokiais pagrindais, ji neatitinka nuosprendžio, kuriuo konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, esmės. Ieškinys pareikštas dėl turto iššvaistymo, turto išvaistymas yra nusikalstama veika, kuri šiuo atveju nėra nustatyta.
19. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
20. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ne tik aplinkybės, kad atsakovė padarė nusikalstamą veiką, bet ir aplinkybės, kad ji atliko neteisėtus veiksmus.
21. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė akcijų vertę apskaičiuoja remdamasi išimtinai nekilnojamojo turto verte buvusia kai turtas buvo prarastas. Akcijų kaip verslo vertinimo metodikos ir retrospektyvaus vertinimo tvarka yra reglamentuota 2012 04 24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje turto ir verslo vertinimo metodikoje, o verslo vertinimas atliekamas laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. Yra būtina vertinti veiklos rodiklių kitimo dinamiką, vykdomus projektus, investicijų tikslus ir perspektyvas, įsipareigojimų dydį bei pan. t.y. nustatyti tikrąja akcijų vertę, o ne nekilnojamojo turto vertę. Neįvertinant veiklos tęstinumo tikimybės spręsti apie akcijų vertę, buvusią sandorių sudarymo metu, yra nepagrista. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nepaaiškino, kokiu momentu atsirado žala, kas yra naudos gavėjas turto iššvaistymo pasėkoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė nėra ir negali būti sutapatinama su akcijų verte, tai dvi skirtingos turto rūšys, kurių vertei nustatyti naudojama skirtinga vertės nustatymo metodika.
22. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės R. M. padarė jai 678 017,29 Eur turtinę žalą. Kadangi reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą yra išvestinis iš reikalavimo priteisti turtinę žalą, tai daroma išvada, kad ir jis neįrodytas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Ieškovės V. G. ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovės R. M. 678 017,29 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą yra kildinimas iš baudžiamosios bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo. Baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nenustatytas turto iššvaistymas. Taigi, ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei dydžio.
24. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovės ieškinį jame nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. M. neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Į bylą yra pateiktas A. N. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. advokato pagalbos išlaidas, kurios yra 2800 Eur.
27. Ieškovė A. N. į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, prašė jo ir atsakovės civilinę atsakomybę pripažinti solidaria. Klaipėdos apygardos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį A. N. atžvilgiu, Kauno apygardos teismas 2023 11 16 protokoline nutartimi jį pašalino iš proceso. Tačiau iki 2023 11 16 buvo rengiamasi bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimas laikotarpiu 2020 09 09 – 2023 07 07 buvo sustabdytas. A. N. naudojosi advokato paslaugomis. 2024 01 23 jis pateikė prašymą priteisti 2800 Eur bylinėjimosi išlaidas. A. N. prašo priteisti : pagal 2023 10 26 sąskaitą Nr.231026 – 800 Eur – už atsiliepimą į atskirąjį skundą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, sumokėta 2023 11 03 mokėjimo nurodymu, pagal 2020 06 15 sąskaitą Nr.200615 už atsiliepimą į ieškinį ir tripliką – 2000 Eur, sumokėta 2020 06 16 mokėjimo nurodymu.
28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 03 20). Vadovaudamasis Rekomendacijomis, teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti 2800 Eur suma jas atitinka.
29. Bylinėjimosi išlaidas A. N. patyrė dėl to, kad ieškovė jį buvo įtraukusi į procesą, pareiškusi atitinkamą reikalavimą, todėl bylinėjimosi išlaidos 2800 Eur priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. G. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja
Rūta Palubinskaitė