Civilinė byla Nr. e2A-431-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01111-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1, 2.6.10.2.2, 2.6.10.5.2.19. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axioma servisas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Axioma servisas“ 291 846,96 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimo išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė 2021 m. gegužės 1 d. paskelbė nuotolinio duomenų nuskaitymo paslaugos (ryšio) pirkimą, skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 544189, toliau – Pirkimas), kuriuo siekė įsigyti įvairių apskaitos prietaisų (daiktų) interneto pagrindu veikiančių įrenginių ryšio paslaugą. Vykstant Pirkimui atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. pareiškė ieškinį dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir ribojimo dalyvauti Pirkime, o 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ginčydamas laimėtojų eilę. Vykstant civilinių bylų nagrinėjimui atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Abu atsakovės ieškiniai buvo atmesti.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad, vykstant Pirkimui, ieškovė turėjo inicijuoti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu; atsakovė su ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios objektas – nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo bei duomenų surinkimo ir perdavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos. Būtent šios sutarties pagrindu visu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, nepagrįstai vilkindama pirkimo procesą, atsakovė gavo naudą. 2021 m. liepos 1 d. su atsakove buvo sudaryta sutartis, kurios vertė 7 170 249,46 Eur (preliminari trukmė 24 mėnesiai) ir 2023 m. birželio 20 d. su atsakove buvo sudaryta sutartis, kurios vertė 8 470 000 Eur (preliminari trukmė – 12 mėnesių). Žala pasireiškė tuo, kad bylų nagrinėjimo laikotarpiu, kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, nusikėlė ieškovės projekto įgyvendinimas bei atsakovė gavo papildomas pajamas, o ieškovė – patyrė šias išlaidas, mokėdama atlyginimą atsakovei. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo labai naudingos atsakovei, kuri taip užsitikrino sau nuolatines pajamas visu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu; jos gautas pelnas už 12 mėnesių – 291 846,96 Eur. Tai sudaro ieškovės patirtą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip perkančioji organizacija, nuolat vykdydama viešuosius pirkimus, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo reikšmę, siekdama sėkmingai ir laiku atlikti viešąjį pirkimą, privalo tinkamai planuoti vykdomo pirkimo procedūrų laiką, įvertinti ne tik įstatymo reglamentuotus jų vykdymo terminus, bet ir pretenzijų pateikimo ar procedūrų sustabdymo laikotarpį. Todėl ieškovė turėjo organizuoti pirkimą taip, kad pretenzijų nagrinėjimas ar teisminiai ginčai nesutrukdytų perkančiajai organizacijai laiku įsigyti pageidaujamas prekes, darbus ar paslaugas. Atsakovės pasinaudojimas galimybe ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nėra neteisėti veiksmai, todėl atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už pasinaudojimą šia galimybe.

6.       Teismas pažymėjo, kad ne tik atsakovė, bet ir bet kuris kitas verslo subjektas, vykdydamas sutartį, siekia gauti (ir paprastai gauna) pelną. Priešingu atveju ūkinė veikla neturėtų prasmės. Tad pelną už paslaugas, analogiškas toms, kurias vykdė atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, galėjo ir turėjo gauti Pirkimo laimėtoja. Rangovo pelnas yra tik pagal sutartį teikiamų paslaugų kainos dalis. Galima būtų tvirtinti, kad ieškovė per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį patyrė nuostolių tik tuo atveju, jeigu per šį laikotarpį ji už tokias pačias paslaugas (darbus), kokias suteikė (kokius atliko) atsakovė, kitam subjektui būtų sumokėjusi mažesnę kainą. Tačiau ieškovė tokios aplinkybės (mažesnės kainos sumokėjimo galimybės už analogiškas paslaugas ar darbus) neįrodinėja. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė siekia perimti iš atsakovės visą pagal Pirkimo sutarties sąlygas įmanomą gauti naudą, o tai peržengtų kompensacinio žalos atlyginimo pobūdžio ribas ir sudarytų ieškovei sąlygas kėsintis į atsakovės teisėtai gautas pajamas. Tad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė dėl ieškinyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patyrė ieškinyje nurodytus nuostolius – 291 846,96 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Axioma servisas“ 291 846,96 Eur dydžio nuostolių atlyginimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pasinaudojimas galimybe ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus nėra neteisėti veiksmai.

7.2.                      Atsakovė keturiose viešųjų pirkimų bylose (skirtingais laikotarpiais nuo 2021 m. iki 2024 m.), susijusiose su ieškovės vykdomu projektu, reiškė nepagrįstus ieškinius bei jų pagrindu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė ieškinius reiškė ir reikalavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kai kuriose bylose netgi neturėdama teisinio suinteresuotumo. Visu šiuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ir tiek, kiek užsitęsė projekto įgyvendinimas, atsakovė gauna ir gaus pajamas iš ieškovės pakeičiančios sutarties pagrindu, t. y. ieškovei iš atsakovės brangiau perkant galutinį įgyvendinamo projekto rezultatą (šilumos skaitiklių duomenų perdavimą), o atsakovė laikinąsias apsaugos priemones skirtingais laikotarpiais taikė atskiriems ir pavieniams atskiriems projekto pirkimams (duomenų perdavimo ryšio paslaugai, ryšio perdavimo (duomenų nuskaitymo) įrangai).

7.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant ir proceso teisės normas, t. y. egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnyje įtvirtinti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismas visiškai nevertino ieškinyje nurodytų faktų ir argumentų, netyrė įrodymų, pažeidė rungtyniškumo principą, nes atsakovė nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių.

7.4.                      Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė į bylą priimti ieškovės pateiktus įrodymus dėl aplinkybių, kurios patvirtina ir tolimesnį sistemingą atsakovės elgesį trukdant įgyvendinti projektą ir vykdyti tam skirtus pirkimus, ypač įvertinant, jog atitinkamos aplinkybės atsirado jau bylos nagrinėjimo metu (t. y. reikšti nauji ieškiniai taikant laikinąsias apsaugos priemones ir pan.). Ir, nors abi bylos šalys teismo posėdžio metu rėmėsi ir motyvavo bei komentavo su tuo susijusias aplinkybes, teismas sprendime to visiškai ir niekaip nevertino.

7.5.                      Jeigu ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir Pirkimo proceso sustabdymas metams laiko, ieškovė ne tik Pirkimo procedūras būtų užbaigusi metais anksčiau, tačiau šiandien ieškovės projekto pirminis etapas jau eitų į pabaigą, o tai reiškia, kad atsakovė nebūtų gavusi pelno iš ieškovės.

7.6.                      Be neteisėtai atsakovės gaunamos naudos, ieškovė kartu patiria praradimus ir dėl Projekto užsitęsimo. Pavyzdžiui, ieškovei nenupirkus ir neįdiegus projekto įgyvendinimui reikalingų koncentratorių, atsakovei ir toliau kas mėnesį mokama 169 579,95 Eur, o koncentratorių diegimo įgyvendinimas ieškovei leistų atsisakyti atsakovės šių paslaugų Vilniaus mieste.

7.7.                      Atsakovė akivaizdžiai buvo nesąžiningai suinteresuota, kad Pirkimas kuo ilgiau būtų sustabdytas arba iš viso būtų nutrauktas, nes, priešingu atveju, ji būtų praradusi didelę dalį pajamų, kurias gauna būtent dėl dominuojančios savo padėties. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo labai naudingos atsakovei, kuri taip užsitikrino sau nuolatinį pajamų srautą visu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu.

8.       Atsakovė UAB „Axioma servisas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje neįrodyta, jog ieškovė patyrė nuostolius. Ieškovė ieškinyje nuostolių dydį įrodinėjo remdamasi tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, tačiau ši sutartis buvo suplanuota iš anksto ir nėra niekaip susijusi su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; šis sandoris turėjo galioti dvejus metus, todėl atsakovės gautos pajamos pagal šią sutartį buvo teisėtos ir planuotos. Taigi nėra jokio priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo.

8.2.                      Net jeigu ieškovė ir būtų sutaupiusi, kaip pati nurodo, tai turėjo pateikti tai patvirtinančius skaičiavimus ir įrodymus, nereikalaudama iš atsakovės visos pagal paslaugų teikimo sutartį gautos naudos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuostoliai galėjo susidaryti tik tokiu atveju, jeigu ieškovė būtų turėjusi sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo didesne kaina, o nuostoliai tokiu atveju būtų kainų skirtumas, yra teisinga.

8.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, įgyvendinus projektą, ieškovė būtų galėjusi atsisakyti atsakovės paslaugų visa apimtimi, jog būtų galėjusi nutraukti sutartį prieš terminą. Todėl visi ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

8.4.                      Nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, tačiau nemini, kad ieškovė iš tiesų siekė pateikti patikslintą ieškinį prieš pat posėdį, kai byla jau buvo nagrinėjama iš esmės. Taigi teismas, atsisakęs priimti patikslintą ieškinį, tai padarė pagrįstai. Kita vertus, ieškovė nesiekė pakeisti reikalavimo dydžio, o pridedami papildomi įrodymai buvo nesusiję su ginčo esme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

11.       Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, atsiradusios pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Teisėjų kolegija, visų pirma, pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų.

12.       Teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-368-378/2023 26 punktą).

14.       Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15.       Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bylose, kuriose prašoma priteisti žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, yra pakankamai išplėtota. Neteisėtais veiksmais kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Nustačius, kad atsakovo turtinių teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškinys pripažintas nepagrįstu, rizikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo nustatymas atitinka proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principus, pagal kuriuos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės, kuri reiškė ieškinius civilinėse bylose, ginčydama Pirkimo teisėtumą, ieškiniai buvo atmesti: atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. pateikė ieškinį dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir ribojimo dalyvauti Pirkime; šis ieškinys buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 21 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė UAB „Axioma servisas“ apeliacinį skundą; be to, atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. pateikė kitą ieškinį, kuriuo ginčijo perkančiosios organizacijos sudarytą laimėtojų eilę; šis ieškinys taip pat buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2022 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus UAB „Axioma servisas“ apeliacinį skundą. Šiose civilinėse bylose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galiojo nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Taigi ieškovės apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad atsakovė šiuo atveju pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl konstatuotina, jog nustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės neteisėti veiksmai.

17.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko suformulavimas yra ieškovo pareiga, taip yra suformuluojamas teisminio nagrinėjimo objektas ir ribos (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aprašo daug aplinkybių, susijusių su žalos atsiradimu, o būtent, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ne viena sutartis dėl nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo bei duomenų surinkimo ir perdavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų, taip pat mini faktą, jog patiria praradimus dėl to, kad Projektas dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užsitęsė. Tačiau ieškinyje aiškiai nurodo, kad ieškovė šiuo ieškiniu reikalauja 291 846,96 Eur nuostolių, kuriuos sudaro atsakovės gautas pelnas per 12 mėnesių iš 2021 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties, kurios vertė yra 7 170 249,46 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)). Todėl toliau reikalinga nustatyti ir įvertinti, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nurodoma žala – iš 2021 m. liepos 1 d. sutartimi ir iš jos kildinamu atsakovės pelnu.

19.       Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 1 d. sudaryta sutartis nėra ir nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė. Iš viešai prieinamų Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenų matyti, kad nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo bei duomenų surinkimo ir perdavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas ieškovės buvo suplanuotas iš anksto ir apie planus išviešinta dar 2021 m. sausio 31 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovės pasiūlymas dėl nuotolinio duomenų surinkimo ir perdavimo bei duomenų surinkimo ir perdavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo ieškovei buvo pateiktas 2021 m. balandžio 1 d. O iš ieškinio priedo Nr. 10 matyti, kad sutartis, iš kurios kildinama žala, fiziškai elektroniniais parašais buvo pasirašoma 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. Pats Pirkimas, kurio procedūros buvo ginčijamos atsakovės, buvo paskelbtas tik 2021 m. gegužės 1 d. Taigi, jeigu ieškovė ir planavo skelbti Pirkimą, tai ji tuo pačiu suprato, kad Pirkimo vykdymo metu ji neišvengiamai tas pačias paslaugas (dalį tų pačių paslaugų) turės pirkti tol, kol Pirkimas nebus baigtas ir projektas pilnai įgyvendintas.

20.       Remiantis 2021 m. liepos 1 d. sutarties bendrosios dalies 2.1 papunkčiu, sutartis buvo sudaryta 24 mėnesiams, taigi galiojo iki 2023 m. liepos 1 d. Tuo tarpu, remiantis ieškinio faktiniu pagrindu, vėliausiai taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2022 m. spalio 20 d. Teisėjų kolegija laiko pagrįstus atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad atsakovės gautos pajamos ir pelnas iš 2021 m. liepos 1 d. sutarties buvo iš anksto planuotas, teisėtas, nebuvo susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. sutartis buvo faktiškai pasirašyta ir suplanuota anksčiau nei prasidėjo pats ginčo Pirkimas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti anksčiau, nei baigėsi sutarties galiojimas.

21.       Net jeigu ir būtų galima teigti, kad dėl atsakovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užsitęsė projekto įgyvendinimas ir ieškovė dėl to patiria praradimus, tai nagrinėjamu atveju niekaip negali būti siejama su tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 1 d. sutartimi, kadangi, kaip jau buvo minėta, šios sutarties sudarymas buvo iš anksto suplanuotas ir jos pasirašymas buvo inicijuotas anksčiau nei prasidėjo pats Pirkimas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 20 d.) ir žalos, kildinamos iš 2021 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties.

22.       Kadangi nenustatytas priežastinis ryšys, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, nebėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimų

23.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškas motyvų (sutrumpintų motyvų) nebuvimas, taigi, atitinkamai, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, gali būti nustatomas tais atvejais, kai teismas sprendimo (nutarties) visiškai nepagrindė jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais ir (ar) iš esmės tik pakartojo vienos iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Kiekvienu atveju tokios aplinkybės vertinamos individualiai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, kad teismas priėmė sprendimą (nutartį) nepateikdamas jokių motyvų (sutrumpintų motyvų), kaip toks procesinis rezultatas buvo pasiektas. Vien sprendimo išsamumo, pakankamumo kriterijų trūkumai savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, citavo teismų praktiką ir analizavo šalių argumentus; aiškiai nurodė, kokiais argumentais rėmėsi ieškovė (žr. skundžiamo sprendimo 12 punktą), tačiau juos atmetė iš esmės vadovaudamasis atsakovės atsikirtimais. Iš teismo sprendimo yra aišku, kaip teismas priėjo prie išvados civilinėje byloje – teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir, be kita ko, sprendė, kad pelnas, kaip nuostolių forma, negali būti priteisiamas, o tai sudarė šios bylos esmę. Nors teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidų, tačiau iš sprendimo turinio yra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas grindė savo sprendimą, nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių ieškovė ir pateikė apeliacinį skundą.

25.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė į bylą priimti ieškovės pateiktus įrodymus dėl aplinkybių, kurios patvirtina ir tolimesnį sistemingą atsakovės veikimą prieš greitą viešųjų pirkimų vykdymą įgyvendinant ieškovės projektą. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti naujus įrodymus, suinteresuota šalis turi teisę juos pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Antra, teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovė ne šiaip teikė dokumentus, tačiau teikė patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu ir (ar) nepagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir, nors neteisingai konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau pagrįstai ieškinį atmetė, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmetus ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovė nepraranda teisės savo galimai pažeistas teises ginti ir reikšti ieškinį kitu faktiniu pagrindu ir (ar) suformulavusi kitą ieškinio dalyką.

29.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Giedrė Čėsnienė

                                                                Asta Radzevičienė

                                                        Vigintas Višinskis