Civilinė byla Nr. 2-1048-370/2016

    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2

                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“ ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Strugas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria buvo atmesti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu UAB „Neapolis“ bankroto byloje Nr. B2-53-163/2016, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „Neapolis“ 2016 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ pasiūlymo sudaryti taikos sutartį su BUAB „Neapolis“ priimto nutarimo teisėtumo.

Pareiškėjai BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė ir kreditorius R. G. skundais teismo prašė panaikinti 2016 m. vasario 4 d. vykusiame BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Klaipėdos mėsinė“ pasiūlymo sudaryti taikos sutartį su BUAB „Neapolis“ (toliau ir – nutarimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu), kuriuo buvo pritarta taikos sutarties pasirašymui UAB „Klaipėdos mėsinė“ su BUAB „Neapolis“, su pakeitimu, kuriuo sulygta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ sumoka nuomos mokesčio skolą, skaičiuojant nuomos mokesčio dydį 45 Lt + PVM už 1 kv. m., priskaičiuotą iki 2012 m. balandžio 24 d., bei administravimo išlaidas, o nuo 2012 m. balandžio 25 d. būtų taikomas nuomos mokestis maksimalaus dydžio, nustatyto eksperto išvadoje. Pareiškėja BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė nurodė, jog pagal kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu atsakovė turėtų baigti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą bylą Nr. 2-289-163/2016 gaudama 149 878,16 Eur sumą bei prisiimdama 134 287,98 Eur įsipareigojimą. Kreditorių susirinkimo nutarimas ginčijamu darbotvarkės klausimu yra ekonomiškai nenaudingas, kadangi minėtą civilinę bylą baigus atsakovei palankiu teismo sprendimu, BUAB „Neapolis“ ir jos kreditoriai gautų 1 149 045,18 Eur, o pagal taikos sutartį, įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovė gautų tik 15 590,18 Eur.

Trečiasis asmuo (kreditorius) R. G. skunde dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu nurodė, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, BUAB „Neapolis“ negavo 2,5 mln. pajamų iš nuomos mokesčio ir patyrė mažiausiai 145 935 Eur nuostolių, be to, UAB „Klaipėdos mėsinė“ turi sumokėti ir delspinigius. Kadangi bankroto administratorė nuolat pažeidžia kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, jai turi būti paskirta 150 Eur bauda.

BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė nesutiko su trečiojo asmens R. G. prašymu skirti jai baudą, iš esmės motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nenurodė argumentų dėl bankroto administratorės neva daromų pažeidimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl nutarimo, priimto 2 – uoju darbotvarkės klausimu, nustatė, kad bankroto administratorė visiems kreditoriams nustatyta tvarka ir laiku išsiuntė du nutarimų projektus, t. y. pritarti arba nepritarti taikos sutarties pasirašymui su UAB „Klaipėdos mėsinė“. Nė vienas kreditorius iš esmės nepasiūlė naujo nutarimo projekto, o balsavo už vieną ar kitą administratorės pasiūlytą projektą. Kadangi kiti kreditoriai pasiūlė iš dalies pakeisti UAB „Klaipėdos mėsinė“ pasiūlytas sąlygas, o ne pateikė naują nutarimo projektą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad kiti kreditoriai turėjo būti supažindinti su nauju nutarimo projektu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtą nutarimo priėmimą, todėl konstatavo, kad šiuo pagrindu kreditorių susirinkimo nutarimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu negali būti naikinamas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo BUAB „Neapolis“ bankroto administratorei skirti baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-289-163/2016 nėra išnagrinėta, todėl šalys gali tik spėlioti dėl būsimo teismo sprendimo ir jo ekonominio naudingumo. Teismo vertinimu, nesant priimto teismo sprendimo, nėra pagrindo teigti, kad kreditorių interesai bus labiau patenkinti nepatvirtinus taikos sutarties. Teismas nustatė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, dėl to nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių grupės interesų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja (apeliantė) BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundžiamą 2016 m. vasario 4 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ginčijamas nutarimas užkerta kelią visiems apeliantės kreditoriams gauti kuo didesnę savo finansinio reikalavimo patenkinimo dalį. Sėkmingai pasibaigus apeliantės priešieškiniu pradėtai civilinei bylai, apeliantė įgytų 1 014 757,68 Eur reikalavimą į UAB „Klaipėdos mėsinė“, taip pat būtų nuginčytas šios bendrovės pareikštas 134 287,98 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Be to, nėra duomenų, jog UAB „Klaipėdos mėsinė“ būtų nepajėgi sumokėti nurodytą sumą.
2. Ginčijamu kreditorių susirinkimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu nutarimu padarytos neproporcingai didelės nuolaidos, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kodėl apeliantė taikos sutartimi turėtų atsisakyti net 98,64 procentų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų.
3. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-289-163/2016 UAB „Klaipėdos mėsinė“ iš esmės pripažįsta BUAB „Neapolis“ nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau prašo teismo jį sumažinti. Dėl to taikos sutarties sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos, neprotingos ir neteisingos apeliantės ir jos kreditorių atžvilgiu.

Atskirajame skunde kreditorė UAB „Strugas“ teismo prašė priimtą nutartį panaikinti ir

klausimą išspręsti iš esmės – skundžiamą 2016 m. vasario 4 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinti. Atskirajame skunde nurodė šiuos argumentus:

1. Teisėja A. R. nagrinėjamoje byloje turėjo nusišalinti, kadangi ji nagrinėja ir

civilinę bylą, kurioje BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė sudaryti taikos sutartį su UAB „Klaipėdos mėsinė“.

      2. UAB „Klaipėdos mėsinė“ pažeidė nuomos sutartį, laiku nemokėjo nuomos mokesčio, taip pat administravimo išlaidų laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų spalio mėnesio.

Atsiliepime į UAB „Strugas“ atskirąjį skundą BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė nurodė, kad neprieštarauja skundžiamos nutarties panaikinimui.

     Atsiliepime į atskiruosius skundus kreditorė (ieškovė) UAB „Statega“ teismo prašo BUAB „Neapolis“ atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

1. UAB „Statega“ savo poziciją dėl taikos sutarties sudarymo yra pareiškusi įvykusiame kreditorių susirinkime ir visiškai sutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria teismas atmetė skundą dėl 2016 m. vasario 4 d. BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu.
2. Kreditoriai tinkamai išreiškė savo valią sudaryti taikos sutartį, todėl ginčas tarp BUAB „Neapolis“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ turi būti baigtas taikos sutartimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti apeliantų prašymai panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties civilinėje byloje sudarymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 4 d. vykusio BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo metu 2 – uoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma buvo nuspręsta pritarti BUAB „Neapolis“ taikos sutarties sudarymui su UAB „Klaipėdos mėsinė“ Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 (t. 3., b. l. 2-3). Balsavimo raštu biuletenius pateikė UAB „Statega“, turinti 9 169 317,07 Eur balsų (t. y. 93,268 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų), VĮ „Turto bankas“, turinti 20 775,72 Eur balsų (t. y. 0,218 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų), Machinery Trade Ltd, turinti 32 273,03 Eur balsų (t. y. 0,339 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų), UAB „RR Management“, turinti 3 692,53 Eur balsų (t. y. 0,039 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų). Kreditorių susirinkimo metu priimtu ginčo nutarimu 2 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „pritarti taikos sutarties pasirašymui tarp UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir BUAB „Neapolis“ su pakeitimu, kurio esmė, jog UAB „Klaipėdos mėsinė“ sumokėtų nuomos mokesčio skolą, skaičiuojant nuomos mokesčio dydį 45 Lt + PVM / 1 kv. m., priskaičiuotą iki 2012 m. balandžio 24 d. bei administravimo išlaidas. O nuo 2012 m. balandžio 25 d. būtų taikomas nuomos mokestis maksimalaus dydžio, nustatyto ekspertų išvadoje pateiktoje civilinėje byloje, plius administravimo išlaidos“.

Apeliantės BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės teigimu, priimtas kreditorių nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra ekonomiškai nenaudingas, prieštarauja kreditorių interesams, teisingumo ir protingumo principams. Apeliantės UAB „Strugas“ teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl to, kad ją priėmusi teisėja A. R. buvo šališka. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ laiku ir tinkamai nevykdė pareigos mokėti BUAB „Neapolis“ nuomos mokestį, o teismui patvirtinus taikos sutartį iš esmės būtų atleista nuo prievolės atsiskaityti su bankrutuojančia įmone.

Pagal ĮBĮ 21 – 24 straipsnių nuostatas kreditorių susirinkimas – aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais inter alia ir dėl taikos sutarčių sudarymo. Kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška, o priimti nutarimai gali būti panaikinami tik nustačius priėmimo procedūrų, taip pat akivaizdų imperatyvių teisės normų pažeidimą, nesąžiningą naudojimąsi balsų daugumos turėjimu ar prieštaravimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-616-178/2015). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinimai dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

Iš atskirųjų skundų turinio argumentų matyti, kad apeliantai nekelia klausimo dėl padarytų procedūrinių ginčijamo kreditorių susirinkimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priimant skundžiamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliantai šių nustatytų aplinkybių atskiraisiais skundais neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, plačiau nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių ir jų pagrindų padarytų išvadų teisingumo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtumo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą.

Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas apeliantės BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės iš esmės kvestionuojamas ekonominio nenaudingumo aspektu, kaip pažeidžiantis visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo nesutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Skundžiamos nutarties neteisėtumas grindžiamas tuo, kad teismas nevertino taikos sutarties sudarymo pasekmių (ekonominio naudingumo) BUAB „Neapolis“ kreditorių interesams.

Taikos sutartimi atsisakoma dalies Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 BUAB „Neapolis“ pagal priešieškinį pareikštų piniginių reikalavimų UAB „Klaipėdos mėsinė“ atžvilgiu, o tai reiškia, kad galbūt nebus padidintos lėšos, iš kurių BUAB „Neapolis“ galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nesusitarus dėl taikaus ginčo išsprendimo, neatmestina galimybė, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties šalis gali patirti ir žymiai didesnius praradimus, susijusius su visišku reikalavimų atmetimu ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

Teismo vaidmuo tokio pobūdžio ginčuose iš esmės nėra nukreiptas į skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo ekonominio pagrįstumo ir naudingumo vertinimą. Būtent įmonės kreditoriai, veikdami kaip bonus pater familias, yra suinteresuoti savo reikalavimų patenkinimu ir į šį tikslą nukreiptų sprendimų priėmimu. Panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų tikslinga tuo atveju, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tačiau vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių daugumos kreditorių valios. Pažymėtina, jog skundą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu ekonominio naudingumo vertinimo aspektu padavė BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė, o bankrutuojančios įmonės kreditorė UAB „Statega“, turinti didžiausią finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog kreditoriai išreiškė savo valią sudaryti taikos sutartį, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti.

Be to, apeliantės argumentai, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bus pažeisti visų kreditorių interesai, yra hipotetiniai ir Klaipėdos apygardos teismui nepriėmus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016 negali būti objektyviai patvirtinti ar paneigti, todėl kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu ekonominio nepagrįstumo bankrutuojančios įmonės kreditoriams aspektu.

Atskirasis skundas iš esmės paremtas subjektyvia BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės nuomone bei hipotetiškai maksimaliai palankiu BUAB „Neapolis“ sprendimo priėmimu Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016, tačiau nevertinant galimų rizikų dėl nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai ir savo esme yra prieštaraujantis kreditorių interesams CK 1.5 straipsnyje reglamentuotų principų požiūriu, todėl apeliantės BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės atskirasis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš kreditorės UAB „Strugas“ atskirojo skundo turinio, apeliantė nesutinka su taikos sutarties sudarymu minėtoje civilinėje byloje ir prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi UAB „Klaipėdos mėsinė“ tinkamai nevykdė prievolių, kylančių iš nuomos sutarties, o teismui patvirtinus taikos sutartį ir BUAB „Neapolis“ atsisakius didžiosios dalies civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, UAB „Klaipėdos mėsinė“ iš esmės būtų atleista nuo pareigos sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti BUAB „Neapolis“ nuostolius, patirtus dėl to, kad pastaroji tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Šios bylos kontekste šie atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, kadangi šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų pažeidimo ir dėl to atsiradusių nuostolių dydžio nustatymas ir jų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo ribos yra susijusios ginčijamo kreditorių nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu atitikimu bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams, o nuomos už naudojimąsi patalpomis kainos nustatymas ir nuostolių, susijusių su nuomos mokesčio nemokėjimu, dydžio nustatymas nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-289-163/2016, todėl nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo bylą nagrinėjantis teismas nėra (negalės būti) saistomas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo, nes turės vadovautis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo klausimus, CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 – 5 dalimis, CK 6.983 – 6.986 straipsniais.

Atskirajame skunde kreditorė UAB „Strugas“ reikalavimą panaikinti skundžiamą nutartį grindžia nauju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertintu aspektu. Konkrečiai apeliantė UAB „Strugas“ nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja A. R. nagrinėjamoje byloje turėjo nusišalinti, kadangi ji nagrinėja ir civilinę bylą, kurią bankrutuojančios įmonės kreditoriai nutarė baigti taikos sutartimi su UAB „Klaipėdos mėsinė“. Kadangi minėtas reikalavimas nebuvo pareikštas, nagrinėtas ir vertintas pirmosios instancijos teisme, apeliantė neturi teisės prašyti skundžiamą nutartį panaikinti šiuo pagrindu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu ar raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė teisėjos A. R. šališkumu suabejojo jau po to, kai teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, išnagrinėjo bylą ir atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu. Apeliantės skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo yra paremti iš esmės vien tik nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu jai procesiniu sprendimu, o tai nėra pagrindas konstatuoti teisėjo (teismo) šališkumą (CPK 65, 66 straipsniai). Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti teisėjos (teismo) šališkumu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjos, teismo šališkumo įrodymų nepateikė ir apeliantė, nors pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent jai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliantės UAB „Strugas“ atskirajame skunde nurodytais argumentais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 – uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, pagrįstai nustatė, kad taikos sutarties sudarymas civilinėje byloje akivaizdžiai nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir/ar jos kreditorių interesų ekonominio naudingumo aspektu. Nenustačius kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti tiek BUAB „Neapolis“ bankroto administratorės, tiek kreditorės UAB „Strugas“ atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                           Danguolė Martinavičienė