Administracinė byla Nr. ATP-338-478/2012
Proceso Nr. 4-21-3-00113-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto A. S. 2012-01-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-801361-11 G. K. (toliau – pareiškėjas) pagal LR ATPK 1241 str. 2 d. buvo nubaustas 100 Lt už tai, kad jis 2011-03-03, apie 12 val. 25 min., kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 7 km., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas į pagrindinį kelią neparodė įspėjamojo posūkio signalo – t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 ir 88 punktų reikalavimus.
Atmetęs G. K. skundą, Kauno rajono apylinkės teismas 2012-03-16 nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto A. S. 2012-01-16 nutarimą, kuriuo G. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1241 str. 2 d., padarymą paskirta 100 Lt bauda.
Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai – liudytojai D. K. ir L. P. nuosekliai parodė, kad sustabdė posūkio neparodžiusį automobilį (administracinė byla Nr. II-46-540/2011, b. l. 45). D. K. nurodė, kad „išvažiavo automobilis iš Žemės ūkio akademijos, įsiliedamas į „VIA Baltica“, neparodė posūkio važiuodamas, todėl buvo sustabdytas ir surašytas protokolas“. Liudytojas L. P. paaiškino, jog „protokolą rašė, kad nerodė posūkio, smulkmenų nepamena. Neturi pagrindo nurodyti neteisingų duomenų, anksčiau K. nebuvo pažįstamas“. Analogiškai įvykio aplinkybes liudytojai išdėstė ir tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose iš karto po įvykio (b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. nurodė, kad „persirikiavom į kitą eismo juostą, nes su ta ponia kalbėjom, tik pas jį visą laiką kažkas pypsėjo. Jis sakė, kad 35 m. vairuoja, ir kad viskas mechaniškai tvarkinga. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, ar jungė posūkio signalą persirikiuojant“ (administracinė byla II-46-540/2011, b. l. 30-31). Pažymėjęs, jog nėra jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų, vykdančių savo darbines funkcijas, parodymais, teismas sprendė, jog nuobauda paskirta pagrįstai bei nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių.
Apeliaciniu skundu G. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog iš tiesų buvo padarytas pažeidimas, išskyrus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus. Skundo autoriaus nuomone, pažeidimo padarymo fakto nebuvo, o tariamas pažeidimo užfiksavimas yra subjektyvus ir nepagrįstas policijos pareigūnų vertinimas. Kauno rajono apylinkės teismo nutartyje 2011-05-16 (prijungta administracinė byla Nr. 11-17-720/2011) konstatuoti šalia sėdėjusios liudytojos E. V. parodymai apie tai, kad ji įsitikinusi, kad posūkio signalas buvo įjungtas“. Pareigūnų parodymai prieštaringi. D. K. nurodė, jog pagrindinė sustabdymo priežastimi „gal buvo posūkis, gal įsiliejo per griežtai, gal užkišta, kažkas tokio. Iš tikrųjų nepamenu, seniai buvo“, klausimą pakartojus, pareigūnas nurodė, jog „šitą automobilį stabdėm, nes posūkio nerodė, o gal jis lėtėjimo juostos per daug išvažiavo“. Pareigūnas L. P. apie įvykį pasakė, jog „nieko nepamenu apie įvykį. Jeigu buvo tas, kur protokolą rašiau, kad posūkio nerodė, o smulkmenų neprisimenu“ (administracinė byla Nr. 11-46-540/2011, b.1. 46). Be to, liudytojas D. K. teigia, kad pažeidimą pamatė, kai „iš lėtėjimo juostos į kelią išvažiavo“ (administracinė byla Nr. 11-46-540/2011, b.1. 45), o L. P. teigė, kad „jūsų manevras nebuvo baigtas. Jūs įvažiavot tik į greitėjimo juostą. Manevras baigiasi, kai išvažiuojat į bendrą srautą“ (administracinė byla Nr. 11-46-540/2011, b. l. 46). Detaliau klausinėjant pareigūnus apie įvykio detales, jų parodymai skyrėsi, jie pradėjo spėlioti, teigti, kad seniai tai buvo, kad nepamena, todėl teismas turėjo pagrindo suabejoti įrodymų pakankamumu.
Apeliantas taip pat pažymėjo, jog pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas, buvo užfiksuotas 2011-03-03, todėl skiriant nuobaudą buvo pažeisti ir ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad G. K. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 302 ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.
Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė ir, kad jis buvo pagrįstas tik subjektyviais ir neteisingais policijos pareigūnų vertinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo G. K. kaltė dėl ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų – liudytojų L. P. ir D. K. parodymai bei kartu su pažeidėju važiavusios liudytojos E. V. parodymai. Pastaroji liudytoja, apklausta teismo posėdyje nurodė, jog negalinti nei patvirtinti, nei paneigti ar buvo įjungtas posūkio signalas persirikiuojant. Nors apeliantas nuo pradžių neigė padaręs aptariamą pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys laikytini objektyviais įrodymais, nes policijos pareigūnai tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir jį užfiksavo protokole. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu dėl įvairių procesinių pažeidimų ankstesni nutarimai dėl to paties administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo panaikinti, jo padarymo fakto irgi nepaneigia, tačiau pagrindžia, jog nuobauda buvo paskirta, nepraleidus jos skyrimo termino (ATPK 35 str. 5 d.).
Taigi ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis G. K. veiksmuose įrodyta administracinio teisės pažeidimo 2011-03-03 protokolo Nr. 070184 duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų parodymais teismo posėdyje, iš dalies ir liudytojos E. V. parodymais, o jo veiksmai, nerodant posūkio signalo prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, t.y. pažeidžiant KET nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką, pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Pažymėtina ir tai, jog G. K. pats yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl, sprendžiant šią bylą, jo iškelta versija, kad jis vis dėlto posūkio signalą rodė, vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jūratė Jakubonienė