Civilinė byla Nr. 3K-3-656/2006

Procesinio sprendimo kategorija 128.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Aplinkos ministerijai ir Birštono miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas J. J. patikslintu pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2001 m. jam atkurtame nuosavybės teise žemės sklype (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo pastatytas ūkinis pastatas. Šiame žemės sklype iki nacionalizacijos pareiškėjo tėvai buvo pastatę ūkinį pastatą ir prie jo buvo pasodinę sodą. Sodas liko teritorijoje, kuri dabar priskiriama prie miesto miškų. Statinys neišliko ir kitokia tvarka gauti statinio buvimo faktą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės, dėl to nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, turint tikslą gauti dokumentus ūkio pastatui statyti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Prienų rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į 0,7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėjas siekdamas leidimo statyti pastatą prašo nustatyti juridinį faktą apie iki nacionalizacijos buvusį, tačiau neišlikusį ūkinį pastatą. Teismas sprendė, kad nurodytame sklype niekada nebuvo sodybos, t. y. gyvenamojo namo. Buvusių statinių žymių sklype nerasta. Taigi neįrodytas sodybos ankstesnio buvimo pareiškėjo žemėje faktas. Tuo tarpu ieškovo prašomas nustatyti juridinis faktas dėl ūkinio pastato buvimo nesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Teisėjų kolegija vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagal kurį pareiškėjas, norėdamas įgyti teisę statyti draustinyje pastatą, privalo įrodyti, kad toje vietoje buvo sodyba, o ne ūkinis pastatas. Bylos įrodymais nepatvirtintas prašomas nustatyti juridinis faktas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkinti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėdami pareiškimą teismai nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išsiaiškintos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teismai pareiškėjui nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, be to, netinkamai įvertinti liudytojų parodymai. Taip teismai nesilaikė CPK 185 straipsnio, nustatančio, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais (duomenys neskelbtini) nuo carinės Rusijos imperijos laikų buvo gyvenamasis namas, liudytojų įvardytas kluonu, pritaikytas gyventi, jame įrengtas kaminas, krosnis, tualetas, prie namo – malkinė, pasodintas sodas. Po nacionalizacijos šis turtas buvo sunaikintas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepime remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004 A. B. v. Žemės ūkio ministerija išaiškinimu, kad teismas gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punkte yra įtvirtinta sodybos sąvoka - sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Kaip būtinus sodybos elementus minėtas teisės aktas nurodo juridiškai įformintą sodybinį žemės sklypą, jame pastatytą gyvenamąjį pastatą (namą), šio namo priklausinius. Taigi prašomas nustatyti juridinis faktas, kad J. J. nuosavybės teise priklausančiame sklype iki nacionalizacijos buvo pastatytas ūkinis pastatas, pareiškėjui nesukurs teisinių pasekmių.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo palikti nepakeistus byloje priimtus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas neįrodė, jog minėtame žemės sklype jo tėvai turėjo sodybą. Nei apklaustų liudytojų parodymai, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtino pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto egzistavimo, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismai vertino faktines bylos aplinkybes ne pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 69/8786 pareiškėjui J. J. atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo J. J. sklype (duomenys neskelbtini) nėra statinių ir buvusios sodybos žymių.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas apskųstus kasacine tvarka teismų sprendimus ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, remdamasis bylą sprendusių teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas patikrina, ar bylą sprendę teismai nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, ar nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Teismas gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta byloje A. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-474/2001). Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis ir kitais civilinius teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį nuosavybės teisių atkūrimo pagrindą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui J. J. nuosavybės teisės atkurtos į 0,70 ha žemės sklypą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, dalyvaujant pareiškėjui ir komisijos nariams, vietoje patikrino J. J. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad tame žemės sklype nėra nei statinių, nei statinių žymių. Tai, kad toje žemėje nebuvo gyvenamojo namo, patvirtino ir pats pareiškėjas bei teisme apklausti liudytojai.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių, sodų liekanų, taip pat sodybose, pažymėtose vietovės ar kituose planuose. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju (pastatu) namu ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype nėra jokių buvusių statinių žymių, todėl teismai pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinį faktą, kad sklype buvo iki nacionalizacijos ūkinis pastatas. Taip pat pagrįsta ir išvada, jog tokio juridinio fakto apie ūkinio pastato buvimą nustatymas pagal galiojančius įstatymus nesukurs teisinių pasekmių, nes tik ūkinio pastato buvimas neįrodo sodybos buvimo.

Pripažintinas teisiškai nepagrįstu ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teismai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, ėmėsi priemonių ir užklausė atitinkamas institucijas dėl duomenų apie pareiškėjo žemės sklype buvusius statinius, gavo iš tų institucijų atsakymus, kad nėra informacijos apie nurodytame sklype buvusius statinius. Taigi negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nesiėmė procesinių priemonių pagal CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenuginčytas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Zigmas Levickis                                     

 

 

Janina Stripeikienė                                 

 

 

 Aloyzas Marčiulionis