Civilinė byla Nr. e2-1221-776/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08895-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. Č., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, trečiajam asmeniui notarei N. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. 

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieškovas K. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, trečiajam asmeniui notarei N. M., prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos A. A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti bei pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 2363/2017. Ieškovas nurodė, kad po motinos mirties jos palikimą sudaro gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais (viraline, tvartu, daržine, malkine) ir kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad tiek motinai tebesant gyvai gyveno, tiek po jos mirties tebegyvena jai priklausiusiame gyvenamajame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, tačiau neturėdamas teisinio išsilavinimo nežinojo, kad po motinos mirties turi atlikti teisinį veiksmą – pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovas paaiškino, kad aplinkybę apie motinai priklausiusio turto perėjimą valstybei sužinojo tik iš atsakovės pateikto atsiliepimo ir nėra praleidęs termino kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo.
2. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į ieškinį ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas. Atsakovė prašė, jei bus pareikštas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, jų nepriteisti, nes civilinė byla buvo iniciuoja ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus.
3. Ieškovas K. Č. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad po motinos mirties gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kitų įpėdinių nėra.
4. Ieškovo K. Č. atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
5. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra A. A. Č. sūnus. 2010 m. rugpjūčio 27 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 569159 patvirtina, kad A. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. A. Č. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad tiek motinai tebesant gyvai gyveno, tiek po jos mirties tegyvena jai priklausiusiame gyvenamajame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, todėl kaip pirmos eilės įpėdinis, nesant kitų įpėdinių, yra priėmęs motinos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
9. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2017 m. spalio 10 d. pažymos Nr. (2017-569-PD)-114 nustatyta, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). nuo 1983 m. liepos 19 d. Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis motinai tebesant gyvai gyveno, tiek po jos mirties tebegyvena jai priklausiusiame gyvenamajame name, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. sausio 9 d. raštas Nr. S1-39 patvirtina, kad 2012 m. sausio 8 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namuose buvę dokumentai, todėl ieškovas negali pateikti įrodymų, kad po motinos mirties mokėjo mokesčius už gyvenamajam namui tiekiamus komunalinius patarnavimus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas priėmė palikėjos A. A. Č. palikimą, kurį sudaro gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdamas jį valdyti.
10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ieškovo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo motinos A. A. Č. mirties 2010 m. rugsėjo 26 d. faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso ieškovo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
12. 2017 m. balandžio 19 d. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2363/2017, kuriuo valstybei perėjo A. A. Č. priklausę gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teisingai pastebėjo, kad išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, tačiau, teismo vertinimu, susidarius situacijai, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė palikimą po palikėjos A. A. Č. mirties 2010 m. rugsėjo 26 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu tenkintinas.
13. Ieškovas neprašo iš atsakovės priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-3245-18454 buvo teikta antrinė teisinė pagalba ir jis 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 1 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-1420 išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 334,40 Eur. Sutiktina su atsakove, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Todėl atsakovės procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 19 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 2363/2017

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                             Erminijus Baziulis