Civilinė byla Nr. e2-407-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02365-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.5; 2.6.11.1; 2.6.2.1; 2.6.8.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei E. T.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ (ankstesnis pavadinimas „Pontem“) dėl baudos ir nuostolių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ ieškinį (sujungus bylas laikytinas priešieškiniu) ieškovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.  

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur ieškovės ir jos partnerių patirtus nuostolius, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 106 764,29 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      2017-11-17 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus (Sutarties pirkimo 9, 26, 43, 60, 77, 94, 111, 128, 145, 161 dalys), įsigijimo bei tiekimo į ieškovės partnerių sandėlius. Sutarties 1 priede nurodyta, kokius kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus turi atitikti pristatomi vištienos konservai. Sutarties 1 priede, be kita ko, įtvirtinti šie kokybės reikalavimai vištienos konservams: reikalavimai žaliavai: vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta. Negali būti daržovių bei kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Reikalavimai jusliniams rodikliams: išvaizda – gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys išimant iš indelio; tekstūra – standi, aiškiai matomos mėsos skaidulos.

1.2.                      Atsakovė pateikė 2018-08-02 laboratorijų tyrimo protokolus, jog pristatyti vištienos konservai atitinka kokybės reikalavimus, t. y. produkto jusliniai tyrimai tvirtino, kad vištienos konservų kvapas, skonis, spalva ir išvaizda yra būdingi produktui, mėsa minkšta, išimant iš indelio mėsa nesuyra, produkte yra 78,8 procento mėsos. 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalinimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau ir VMVT) atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalinamų maisto produktų laboratorinius tyrimus. Sutarties 6.5 punkte įtvirtinta, kad ieškovės ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė/galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus sutarties galiojimui. VMVT ieškovės partnerio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ sandėlyje atliko ir atsakovės pristatytų vištienos konservų laboratorinį tyrimą. VMVT paimto vištienos konservų mėginio tyrimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau ir NMVRVI) atliktas 2018-10-15. NMVRVI 2018-10-15 pranešime apie teigiamą mėginį pažymėta, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai pagaminti iš smulkintos mėsos masės. Matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų. Taip pat pranešime pažymėta, kad atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant CVP IS priemonėmis labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017-08-24 protokolu Nr. VPDA-2017-00033 4 priedo reikalavimų. 2018-10-18 VMVT, atsižvelgdama į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo“. VMVT pažymėjo, jog pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos. VMVT sprendimu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai. 2018-10-22 VMVT apie atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą informavo visuomenę ir ieškovę.

1.3.                      2018-10-23 ieškovė kreipėsi į nepriklausomą maisto produktų tyrimų laboratoriją UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ (toliau ir Labtarna), prašydama papildomai ištirti atsakovės pristatytus vištienos konservus. 2018-10-24 ieškovė gavo Labtarna atlikto tyrimo protokolą Nr. TP18-17666, kuriame taip pat nurodyta, kad vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų dalelės.

1.4.                      Ieškovė 2018-10-25 raštu Nr. SB-2018-01122 „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“ kreipėsi į atsakovę informuodama apie netinkamai vykdomą sutartį tiekiant paramos gavėjams dalinti skirtus vištienos konservus. 2018-10-25 rašte ieškovė nurodė, kad vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovei sutartyje nurodyto procentinio dydžio baudą bei atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovės pristatytų sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų.

1.5.                      Atsakovės pristatyti vištienos konservai privalėjo atitikti sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus – jie negalėjo būti pagaminti iš smulkintos mėsos. Pristatytų vištienos konservų neatitikimas sutarčiai nustatytas tiek VMVT inicijuoto NMVRVI laboratorinio tyrimo rezultatuose (2018-10-15 NMVRVI 2018-10-15 pranešime apie teigiamą mėginį), tiek kitos nepriklausomos laboratorijos tyrimo išvadoje (2018-10-24 Labtarna tyrimo protokole Nr. TP18-17666). Aplinkybę, kad 2018 m. spalio mėnesį maisto produktai labiausiai skurstantiems asmenims dalinti buvo pristatyti iš smulkintos mėsos pagaminti vištienos konservai patvirtino ir patys paramos gavėjai (https://tvplav.tv3.lt/tv3-zinios/tv3-zinios-l0298727/ - žiūrėti nuo 25 min.).

1.6.                      Sutartyje numatyta, kad jei institucijos ar kitos kompetentingos patikros rezultatai parodo, jog maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede, ir išdalintas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tokiu atveju tiekėjas privalo sumokėti 5 procentų Eur dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (su PVM) (Sutarties 7.5, 7.5.1 punkte). Atsakovei paskaičiuota bauda sudaro 75 138,39 Eur. Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad pagal sutarties 2 priedą ieškovė numatė įsigyti vištienos konservų už 1 502 767,73 Eur. Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, ieškovė įsipareigojo atsiskaityti tik už sutarties 1 priede keliamus reikalavimus atitinkančius maisto produktus. Sutarties 4.4 punktas numato, kad ieškovė nemoka už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų – buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti už pristatytus vištienos konservus. 

1.7.                      Sutarties 7.12 punkte nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja atlyginti ieškovės ar trečiosios šalies patirtą žalą, atsiradusią dėl netinkamų maisto produktų ar tiekėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pagal aprašą tinkamos finansuoti išlaidos yra šios partnerių išlaidos: partnerių patirtos administravimo, transportavimo ir sandėliavimo išlaidos, nustatomos taikant fiksuotojo dydžio (5 procentai nuo maisto produkto pirkimo išlaidų) normą (Aprašo 53.3 punktas) bei papildomų priemonių, kurias įgyvendina ir deklaruoja partneriai, išlaidos, nustatomos taikant fiksuotojo dydžio (5 procentai nuo maisto produkto pirkimo išlaidų) normą (Aprašo 53.4 punktas). Ieškovės partneriai dėl pristatytų netinkamų vištienos konservų patyrė 31 601,70 Eur finansinius praradimus. Iš šios sumos: 15 800,85 Eur nebuvo išmokėti partneriams Projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti; 15 800,85 Eur nebuvo skirti partnerių papildomųjų priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui. Nurodytos sumos apskaičiuotos atsižvelgiant į visą 2018 m. spalio mėnesį numatytą įsigyti vištienos konservų kiekį (136,26792 t (567 783 vnt.*0,24 g), vienos tonos įkainis - 1 916,60 Eur + PVM. Visa suma už 2018 m. spalio mėnesio dalinti įsigytus vištienos konservus sudarytų 316 017,03 Eur. Atsakovė savo veiksmais/neveikimu sukėlusi žalą ieškovės partneriams, privalo ją atlyginti (Sutarties 7.12 punktas). Ieškovė prašė atsakovę iš ieškovės partnerių sandėlių susirinkti likusius vištienos konservų vienetus, šalims užpildant reikiamus vištienos konservų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė turi galimybę pašalinus vištienos konservų trūkumus, toliau juos tiekti rinkai, bet ne projekto tikslais labiausiai skurstantiems asmenims. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas vištienos konservų jusliniams tyrimams atlikti (UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018-10-24 PVM sąskaita faktūra Nr. LBT18- 01806), kurių suma 24,20 Eur.

1.8.                      Atsakovės teiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas oficialiu dokumentu, paneigiančiu ieškovės nurodytų laboratorinių tyrimų išvadas. Atliekant vištienos konservų tyrimą, skirtą nustatyti maisto produkto sudėties, konsistencijos savybes, būtinas specialių žinių panaudojimas. Atsakovės teiktas KTU tyrimų protokolas negali būti laikomas paneigiančiu ieškovės minimų laboratorijų atliktų laboratorinių tyrimų išvadas, kadangi jame nurodyta, jog buvo tiriami vištienos konservai, kurių kilmės šalis – Lenkija, o atsakovė pristatė vienos partijos vištienos konservus, kurių kilmės šalis – Latvija.  

2.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Iki vištienos konservų ieškovei pateikimo pagal sutartį bei iki jų dalinimo paramos gavėjams pradžios, atsakovė teikė ieškovei konkrečius šio maisto produkto pavyzdžius. Ieškovė turėjo realias galimybes patikrinti ir įsitikinti planuojamo teikti maisto produkto – vištienos mėsos skardinėse – kokybe, tinkamumu vartoti. Ieškovė, gavusi atsakovės pateiktus pavyzdžius, patvirtino, kad jie tinkami, t. y. kad vištienos konservai atitinka sutarties techninės specifikacijos 9 dalyje nurodytus reikalavimus, keliamus maisto produktui, kad konservus galima pateikti. Ieškovės pozicija pasikeitė po Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-10-18 sprendimo Nr. 69SV-475 priėmimo. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę pirmuoju raštu, nenustatė atsakovei termino trūkumams pašalinti, nors tą privalėjo atlikti pagal sutarties 2.13 punktą.

2.2.                      Ieškovė nepateikė atsakovei pagrįstų argumentų, kokiu pagrindu ir kaip atsakovė turėtų bei galėtų atsiimti iš ieškovės partnerių ginčo vištienos konservus, kai pagal sutarties 2.10 punktą, visi ginčo vištienos konservai yra ieškovės asmeninė nuosavybė nuo konservų perdavimo ieškovei momento. Ieškovė nepateikė racionalių paaiškinimų, kodėl, vadovaudamasi Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-10-18 sprendimu Nr. 69SV-475, reikalavo atsakovę susirinkti visus likusius skurstantiems asmenims neišdalintus ginčo vištienos konservus iš visų ieškovės parnerių pagal sutartį, kuomet minėtu sprendimu Nr. 69SV-475 į rinką buvo uždrausta tiekti tik 1 934,64 kg ginčo vištienos konservų, t. y. 8 061 vnt. konservų, esančių tik pas ieškovės parnerį – Labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“.

2.3.                      Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai iš viso nepriskirtina kompetencija vertinti bei kvestionuoti viešai paskelbto pirkimo techninėse specifikacijose numatytų reikalavimų vykdymo, kurie yra keliami atsakovei. Nepaisant to, ieškovė Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadomis dėl produkto atitikties sutarties sąlygoms, rėmėsi besąlygiškai. Ieškovės pozicija, kad atsakovė pateikė netinkamos kokybės ginčo vištienos konservus (patikrinus itin mažą ginčo vištienos konservų skaičių) negali būti prilyginama atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijams bei standartams.

2.4.                      2018-10-30 antstolis V. Mitkus konstatavo faktą, jog ginčo vištienos konservuose mėsos gabalėliai yra tvirtos konsistencijos, supjaustyti, mėsa standi, nepervirusi, aiškiai matyti mėsos skaidulos. Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centras, atlikęs laboratorinius tyrimus, 2018-11-02 tyrimų protokolu Nr. 71 095 konstatavo, jog konservų skonis, kvapas, konsistencija būdingi termiškai apdorotai vištienai. Atliktus tyrimus nustatyta: matomi įvairaus dydžio mėsos gabaliukai ir skaidulos, gaminys nevienalytis. Ieškinyje nurodyti atsakovės tariami sutarties nuostatų pažeidimai nėra esminiai, jie neturi įtakos sutarties vykdymo eigai, dėl jų tolesnis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas pagal sutartį netapo negalimas ar neįmanomas.

2.5.                      Nors ieškovė teigė, kad atsakovės ginčo vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas ir sąlygas dėl atsakovės prievolių ir įsipareigojimų. Sąvoka „smulkinta mėsa“ reiškia, kad tai iškaulinta ir susmulkinta (sumalta) mėsa. Šviežia smulkinta mėsa yra įvardijama kaip atšaldyta ar sušaldyta smulkinta mėsa (http://vmvt.lt/maisto-sauga/maistoproduktai/gyvuninis-maistas/mesa-ir-jos-produktai/farsas-ir-smulkinta-mesa). Iš tokio sąvokos apibrėžimo akivaizdu, kad smulkinta mėsa yra susmulkinta (sumalta) mėsa. Pateiktoje vertinti ginčo vištienos konservuose mėsa yra iš mėsos gabaliukų. Protokoluose užfiksuota, kad matomi įvairaus dydžio mėsos gabaliukai ir skaidulos. Nei sutartyje, nei viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kokio dydžio gabalėliais turi būti susmulkinta mėsa. Atsakovei nurodytas tik mėsos smulkinimo būdas – pjaustymas gabalėliais. Ieškovė nepateikė neginčytinų argumentų, kurie patvirtintų jos teiginius dėl „vientisos masės”. 2018-10-24 tyrimų protokole Nr. TP18-17666 nėra nurodyta, kad mėsos masė yra vientisa, nurodyta, kad mėsos gabaliukai yra net iki 2 cm. dydžio.

2.6.                      CK 6.258 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas įskaitymo principas draudžia ieškovei reikalauti ir 75 138,39 Eur baudos, ir 31 625,90 Eur nuostolių priteisimo. Sutarties neįvykdymą, t. y. atsakovės ieškovės partneriams pateiktų ginčo vištienos konservų neišdalinimą, sąlygojo ieškovės nepagrįstas konstatavimas, kad ginčo vištienos konservai neatitinka aptartų sutarties sąlygų. Atsakovės ieškovės partneriams pateiktų ginčo vištienos konservų neišalinimą sąlygojo tyčiniai, neatsargūs bei nerūpestingi ieškovės veiksmai (neveikimas). Ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių, kad būtų išvengta nuostolių padarymo, jeigu tokie nuostoliai iš viso egzistuoja. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą negali būti tenkinamas, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Reikalaujami priteisti 31 625,90 Eur dydžio nuostoliai grindžiami ieškovės skaičiavimais ir metodika, t. y. preziumuojama žala, o ne faktiniais įrodymais. Ieškovė nesugebėjo tinkamai detalizuoti sutarties sąlygų, keliamų maisto produktui, kad ateityje dėl to nekiltų ginčų. Dėl to atsakovė atleistina nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį.

2.7.                      Ieškovė kreipėsi į teismą suvokdama ir žinodama, kad įrodymas, kuriuo ji grindžia reikalavimus, t. y. 2018-10-18 sprendimas Nr. 69SV-475 nėra įsiteisėjęs, nėra privalomas ginčo šalims. Ieškovė nesulaukė 2018-10-18 sprendimo įsiteisėjimo, tad į teismą dėl baudos ir nuostolių priteisimo kreipėsi skubotai. Ieškovė ieškiniu reikalauja dvigubų netesybų priteisimo, nors tokia teisė ieškovei nėra suteikta įstatymu. Tokie ieškovės veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl to teismas privalo skirti baudą ieškovei, remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis.

3.       Teismas nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu.

4.       Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti, netenkinti atsakovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dublike nurodė, kad:

4.1.                      Sutarties 6.5 punkte įtvirtinta, kad ieškovės ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė/galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus sutarties galiojimui. Vištienos konservų neatitikimas sutarties reikalavimas grindžiamas: NMVRVI 2018-10-15 pranešimu, kuriame konstatuoti atlikto atsakovės pristatytų vištienos konservų laboratorinio tyrimo rezultatai; VMVT 2018-10-18 sprendimu, kuriame nurodyta, jog atsakovės pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos; Labtarna 2018-10- 24 protokolu, kuriame nurodyta, kad vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa. Tyrimo protokole taip pat nurodyta, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų dalelės. Kompetentingų subjektų išvadomis pripažinta, jog atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties reikalavimų, t. y. atsakovės pristatyti vištienos konservai buvo pagaminti iš smulkintos mėsos masės, o sutarties 1 priede nurodyta, kad vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta. Atsakovės pristatyti vištienos konservai privalėjo atitikti sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus – jie negalėjo būti pagaminti iš smulkintos mėsos.

4.2.                      Vištienos konservų neatitikimo sutarties reikalavimams nustatymo momentas nepaneigia ieškovės galimybės ginti pažeistą teisę (Sutarties 7.5, 7.5.1 punktai). Atsakovė į ieškovės partnerių sandėlius pristatė tik vienos partijos vištienos konservus (partijos Nr. 006). Atsižvelgiant į tai, kad visi vienos partijos maisto produktai pagaminti vienodomis sąlygomis, ieškovė pagrįstai sutarties reikalavimų neatitinkančiais laikė ir reikalavo susirinkti visus atsakovės pristatytus vienos partijos vištienos konservus. Pristatytų vištienos konservų neatitikimas sutarčiai nustatytas tiek VMVT inicijuoto NMVRVI laboratorinio tyrimo rezultatuose (NMVRVI 2018-10-15 pranešime), tiek kitos nepriklausomos laboratorijos tyrimo išvadoje (2018-10-24 Labtarna atlikto tyrimo protokole). NMVRVI yra vienintelė Lietuvoje įstaiga, kuri yra akredituota atlikti juslinius maisto produktų tyrimus. NMVRVI 2018-10-15 pranešimas yra aukštesnės galios nei atsakovės pateikti protokolai. VMVT nurodo, kad „smulkinta mėsa“ reiškia, kad tai iškaulinta ir susmulkinta (sumalta) mėsa. Pristatytų vištienos konservų laboratorinių tyrimų rezultatai patvirtinto, kad vištienos konservai pagaminti iš smulkintos mėsos masės, nors sutartyje buvo nurodyta, kad vištienos konservai negali būti pagaminti iš smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos.

4.3.                      Sutarties 7.12 punkte nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja atlyginti ieškovės ar trečiosios šalies patirtą žalą, atsiradusią dėl netinkamų maisto produktų ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti ieškovės partnerių patirtą žalą dėl pristatytų sutarties 1 priedo reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų. Ieškovės partneriai patyrė finansinius praradimus, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Negautos pajamos pasireiškė ieškovės partnerių netekta galimybe pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovės partneriai dėl pristatytų netinkamų vištienos konservų patyrė 31 601,70 Eur sumos finansinius praradimus: 15 800,85 Eur nebuvo išmokėta partneriams Projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti; 15 800,85 Eur nebuvo skirta partnerių papildomųjų priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui (e. b. 5 t. 29-42 b. l.).

5.       Atsakovė triplike prašė atmesti ieškovės ieškinį, skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad:

5.1.                      Ieškovės įrodymuose, kuriais ji grindžia reikalavimus, nėra konstatuota ar nurodyta, kad atsakovės visų ginčo vištienos konservų sudėtis yra smulkinta mėsos masė. Ginčo vištienos konservų mėsos išvaizda (vaizdas kaip atrodo maisto produktas/vištienos patiekalas) nėra tapatu sudėčiai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės pateiktų vištienos konservų mėsa iš sumaltos mėsos.

5.2.                      Sutarties sąvokos (kaip ir reikalavimai atsakovui) nėra tikslios ir aiškios. Be to, kai kurios sąlygos (reikalavimai) dėl vištienos konservų yra klaidingos.

5.3.                      Atsakovė neturėjo ir neturi teisės pasiimti svetimo turto (Sutarties 2.10 punktas). Sutartyje nėra sąlygos, nurodančios, kad ieškovė gali reikalauti baudos iš atsakovės pagal Sutarties 7.5.1. punktą, kartu pateikdama reikalavimą atlyginti nuostolius pagal Sutarties 7.12 punktą. Vadovaujantis lingvistiniu sudarytos sutarties aiškinimu, ieškovė gali pareikšti atsakovei reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo arba pagal sutarties 7.5.1. punktą arba pagal 7.12 punktą, o ne pagal abu minėtus punktus.

6.       Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

6.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo argumentai patvirtina, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo konstatuota aplinkybė, jog tiekėjas padarė sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, pažeidimą – pristatė smulkintos masės vištienos konservus, o ne gabaliukinės mėsos vištienos konservus. 

6.2.                      Atkreiptas dėmesys į analogiškoje civilinėje byloje 2020-10-29 priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį Nr. e2A-1183-553/2020, kurioje taip pat buvo analizuojamas tiekėjo tinkamo viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties vykdymo klausimas. Analogišką bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas tų pačių institucijų, subjektų dokumentus – išvadas, vertino kaip pakankamus įrodymus sutarties pažeidimo faktui konstatuoti (e. b. 6 t. 94-98 b. l.).

7.       Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose prašė: laikytini nepagrįstais ir nesivadovauti ieškovės 2021-01-05 į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais; vadovautis byloje atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei tripliko argumentais, taip pat šiais atsakovės atsikirtimais ir rašytiniais paaiškinimais; atmesti ieškovės ieškinį dėl 75 138,39 Eur baudos, 31 625,90 Eur nuostolių bei procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; prijungti prie bylos atsakovės pranešimą Nr. 05-09-043 ir 2020-01-14 valdybos sprendimą dėl įmonės pavadinimo pakeitimo. Nurodė, kad:

7.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 VMVT 2018-10-18 sprendimas Nr. 69SV-475 yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, nesukuriančiu jokių teisinių padarinių ir neturinčiu jokios juridinės reikšmės. Šioje civilinėje byloje atsakovė yra tiekėja, o administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 atsakovė buvo individualų administracinį teisės aktą priėmusi instituciją – VMVT.

7.2.                      NMVRVI mėginio tyrimas (vertinimas) buvo atliktas VMVT užsakymu, t. y. VMVT atliekant „valstybinę kontrolę“ tikslu tirti ginčo konservų atitikimą „produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų bei sutarties reikalavimams“. NMVRVI veikė kaip VMVT pasitelktas subjektas, kuriam VMVT galėjo pateikti pavedimus tik savo pačios turimų teisių ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-22 sprendime konstatavo, jog šioje apimtyje VMVT atlikti tyrimo neturėjo teisės, todėl darytina išvada, jog ir pats NMVRVI pranešimas apie teigiamą mėginį, kaip dokumentas – įrodymas, yra gautas neteisėtai.

7.3.                      Ieškovės pareiškimai ir teiginiai, kad atsakovės pristatytuose vištienos konservuose esantys gabalėliai yra tariamai netinkamo dydžio neįrodyti, dėl to atmestini. Ginčo vištienos konservų gamintojo „RITAL D“ 2019-03-26 raštas „Dėl mėsos konservų „Vištienos konservai 240 g“ sudėties“ patvirtina, kad ginčo vištienos konservų sudėtis yra ne iš smulkintos vientisos mėsos masės, o iš vištienos mėsos nuopjovų (mėsos gabalėlių mišinio).

7.4.                      Ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1183-553/2020 (kurioje buvo sprendžiami VšĮ Europos socialinio fondo agentūros ginčai su kitais asmenimis) neturi nieko bendro su šia byla ir joje sprendžiamu ginču (e. b. 6 t. 101-108 b. l.).

8.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-5-854/2021 Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-527-779/2021 prijungta (tekste ir prijungta byla) prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-407-933/2021.

9.       Atsakovė UAB „Handelshus“ ieškiniu (sujungus bylas įvardinama priešieškiniu) prašė priteisti iš VšĮ Europos socialinio fondo agentūros 316 017,03 Eur įsiskolinimą pagal 2018-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija SUA Nr. 0984173, 10 364,80 Eur delspinigius, išlaidas už antstolio paslaugas ir tyrimų atlikimą 269,83 Eur (242 Eur + 27,83 Eur), 8,47 Eur dydžio išlaidas už vertimo paslaugas, 40 Eur išlaidų? kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teisme priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

9.1.                      Šalys 2017-11-17 sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 dėl atitinkamų maisto produktų įsigijimo ir tiekimo. Pagal sutarties nuostatas, be kitų užsakytų maisto produktų, atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei vištienos konservus. Atsakovė perdavė ieškovei pagal sutartį užsakytus vištienos konservus. Ieškovė priėmė vištienos konservus, pasirašydama priėmimo-perdavimo aktus. Sutarties pagrindu 2018-10-19 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra serija SUA Nr. 0984173 316 017,03 Eur. Sąskaita Nr. 0984173 turėjo būti apmokėta iki 2018-11-18, tačiau ieškovė prievolės apmokėti sąskaitą neįvykdė.

9.2.                      Iki vištienos konservų pagaminimo ir pateikimo pagal sutartį, atsakovė pateikė ieškovei konkrečius šio maisto produkto pavyzdžius. Taigi buvo sudarytos galimybės patikrinti ir įsitikinti planuojamo pateikti maisto produkto – vištienos mėsos skardinėse – kokybe, tinkamumu vartoti. Ieškovė, gavusi pateiktus maisto produkto pavyzdžius, patvirtino, kad jie tinkami, t. y. kad atitinka sutarties techninės specifikacijos 9 dalyje nurodytus reikalavimus, keliamus maisto produktui, kad konservus galima gaminti ir teikti ieškovei. 

9.3.                      Atsakovės pateikti vištienos konservai yra ieškovės dispozicijoje ir remiantis sutarties 2.10 punkto sąlygomis, yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė privalo vykdyti sutarties 4.1. punkto nuostatas, įpareigojančias ją atsiskaityti už pateiktus maisto produktus (vištienos konservus). Ieškovė turėjo realias galimybes ir privalėjo savo pretenzijas dėl vištienos konservų (prekių) kokybės pateikti atsakovei maisto produktų kokybės kontrolės etape (Sutarties 6.1–6.3. punktai, 13.6. punktas), arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10. punktas), tačiau to neatliko. Todėl po to, kai atsakovė pateikė vištienos konservų (prekių) pavyzdžius ieškovei, kai atsakovė kreipėsi į gamintoją „RITAL D“ ir užsakė vištienos konservų pagaminimą, po to kai atsakovė perdavė vištienos konservus ieškovei ir jie tapo ieškovės nuosavybe, ir po to, kai atsakovė pateikė sąskaitą Nr. 0984173 apmokėti – ieškovės pozicija neatsiskaityti per se prieštarauja sąžiningo, rūpestingo bei apdairaus elgesio standartams, teisingumo ir protingumo kriterijams.

9.4.                      Šalys pagal Sutarties 7.10. punktą susitarė, kad ieškovė privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtos sumos. Sąskaitą Nr. 0984173 ieškovė turėjo apmokėti iki 2018-11-18, tačiau to neatliko. Iš ieškovės prašoma priteisti 8 784,80 Eur delspinigius nuo 2018-11-18 iki 2019-04-30 (prijungtos el. bylos 1 t. 1-9 b. l.).

10.       Ieškovė VšĮ Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime į atsakovės reikalavimus prašė atmesti atsakovės reikalavimus. Nurodė, kad:

10.1.                      2018 m. spalio mėnesio maisto produktų dalinimo metu VMVT atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalinamų maisto produktų laboratorinius tyrimus (Sutarties 6.5 punktas). VMVT paimto vištienos konservų mėginio tyrimas NMVRVI atliktas 2018-10-15. Tos pačios dienos NMVRVI 2018-10-15 pranešime apie teigiamą mėginį pažymėta, kad pristatyti vištienos konservai pagaminti iš smulkintos mėsos masės. Matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų. Taip pat pranešime apie teigiamą mėginį pažymėta, kad atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant CVP IS priemonėmis labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017-08-24 protokolu Nr. VPDA- 2017-00033, 4 priedo reikalavimų. 2018-10-18 VMVT, atsižvelgdama į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo“. VMVT pažymėjo, jog pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos.

10.2.                      2018-10-23 ieškovė kreipėsi į nepriklausomą maisto produktų tyrimų laboratoriją UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ (Labtarna), prašydama papildomai ištirti pristatytus vištienos konservus. Ieškovė 2018-10-24 gavo Labtarna atlikto tyrimo protokolą Nr. TP18-17666, kuriame taip pat nurodyta, kad vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa. Taip pat tyrimo protokole nurodyta, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų dalelės.

10.3.                      Nurodyti argumentai patvirtina, jog atsakovė neturi pagrindo teigti, kad į ieškovės partnerių sandėlius pristatė sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus. Dėl minėtos priežasties atsakovė taip pat neturi pagrindo reikalauti apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu ieškovė įsipareigojo su tiekėju atsiskaityti tik už sutarties 1 priede keliamus reikalavimus atitinkančius maisto produktus. Sutarties 4.4 punktas numato, kad ieškovė nemoka atsakovei už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka reikalavimu, nurodytų sutarties 1 priede. Atsižvelgiant į tai, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų - buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, už atsakovės pristatytus vištienos konservus ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti.

10.4.                      Reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo nėra pagrįsti, nes ieškovė nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino. Ieškovei nekyla pareiga apmokėti pateiktos sąskaitos už vištienos konservus, nes atsakovė pristatė vištienos konservus, kurie neatitinka sutarties reikalavimų (prijungtos el. bylos 2 t. 4-17 b. l.).

11.       Pasirengimas bylos nagrinėjimui pagal atsakovės reikalavimus buvo vykdytas paruošiamųjų dokumentų būdu (prijungtos el. bylos 2 t. 114-115 b. l.).

12.       Atsakovė dublike prašė patenkinti pareikštus reikalavimus. Nurodė, kad:

12.1.                      Ieškovės reikalavimai sumokėti baudą, nuostolius neatima iš atsakovės teisės reikalauti su ja atsiskaityti pagal 2018-10-19 PVM sąskaitą faktūrą serija SUA Nr. 0984173 bei 2017-11-17 sutarties Nr. S-2017-00147 sąlygas. Remiantis sutarties 2.13 punkto nuostatomis, atsakovės partneriams buvo suteikta teisė nepriimti vištienos konservų ir nepasirašyti priėmimo-perdavimo aktų iki tol, kol atsakovė nepakeis netinkamo maisto produkto tinkamu. Atsakovė nepasinaudojo sutarties 2.10 ir 2.13 punktų sąlygomis, nors vištienos konservų trūkumus ar neatitikimus, kuriuos įvardina, galėjo nustatyti ir konstatuoti vištienos konservų perdavimo momentu. Aplinkybių, kodėl tai nebuvo atlikta – ieškovė neįvardija.

12.2.                      Sutarties 2.13 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu maisto produktas neatitinka reikalavimų sutarčiai po maisto produkto pateikimo atsakovei ir kai dėl to yra tiekėjo kaltė – tokiu atveju atsakovė įgyja teisę nemokėti už maisto produktus, tačiau turi grąžinti tuos produktus tiekėjui ir reikalauti tiekėjo sąskaita pakeisti maisto produktus tinkamais, o trūkumų ištaisymui nustatomos 3 darbo dienos. Ieškovė pirmu kreipimusi į atsakovę dėl tariamai netinkamos kokybės vištienos konservų kreipėsi tik 2018-10-25 raštu SB-2018-01122, tačiau negrąžino vištienos konservų, nenustatė 3 darbo dienų termino, neprašė pakeisti vištienos konservų tinkamais.

12.3.                      Po to, kai atsakovė pateikė vištienos konservų pavyzdžius ieškovei, negavo iš ieškovės nusiskundimų ar pastabų bei pretenzijų, todėl kreipėsi į gamintoją „RITAL D“ ir užsakė vištienos konservų pagaminimą. Kai atsakovė perdavė vištienos konservus ieškovei, jie tapo ieškovės nuosavybe. Atsakovė pateikė sąskaitą Nr. 0984173 apmokėti, todėl ieškovės pozicija neatsiskaityti per se prieštarauja sąžiningo, rūpestingo bei apdairaus elgesio standartams, teisingumo ir protingumo kriterijams. Dalis pateiktų vištienos konservų buvo išdalinta ir suvartota paramos gavėjų. Dėl to, atsižlegiant į tai, kad ieškovė vištienos konservus ne tik priėmė pagal priėmimo-perdavimo aktus, o dalį vištienos konservų išdalino – ji privalo atsikaityti (prijungtos el. bylos 2 t. 128-134 b. l.).

13.       Ieškovė triplike prašė atmesti atsakovės reikalavimus. Nurodė, kad:

13.1.                      Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, ieškovė įsipareigojo su tiekėju atsiskaityti tik už sutarties 1 priede keliamus reikalavimus atitinkančius maisto produktus. Sutarties 4.4 punktas numato, kad ieškovė nemoka už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede. Atsižvelgiantį į tai, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų – buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, už pristatytus vištienos konservus ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti.

13.2.                      NMVRVI yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri akredituota atlikti juslinius maisto produktų tyrimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo kvestionuoti NMVRVI atlikto tyrimo rezultatų (prijungtos el. bylos 3 t. 1-6 b. l.).

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybės, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

16.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

17.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

18.       CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Dėl nustatytų bylos aplinkybių

19.       2017-11-17 VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau ir Agentūra, ir ieškovė) ir UAB „Pontem“ (šiuo metu UAB „Handelshus“) (atsakovė) sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 pagal kurią:

19.1.                      Nustatomos Agentūros perkamo maisto produkto, skirto labiausiai skurstantiems asmenims, tiekimo sąlygos ir tvarka. Maisto produktas tiekiamas sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis ir terminais, atsižvelgiant į Agentūros atvirojo konkurso (CVP IS priemonėmis) būdu „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir tiekimo pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Pirkimo Nr. 189478) dokumentuose nustatytus reikalavimus ir Tiekėjo pasiūlymą, pateiktą Pirkimui (Sutarties 2 priedas). Maisto produktas tiekiamas Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Marijampolės krašto samariečių bendrijai bei Lietuvos savivaldybėms (toliau – Partneriai) (1.1 punktas). 

19.2.                      Ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) darbo dienų prieš Maisto produkto tiekimą ne mažiau kaip 2 (dvi) Maisto produkto, nurodyto sutarties 1.3 punkte, pakuotės turi būti pateikiamos Agentūrai. Jei dalinamas maisto produktas yra ne iš vienos partijos, privaloma pateikti Maisto produkto pakuotes iš skirtingų gamybos partijų (1.5 punktas). 

19.3.                      Jei maisto produktų bei pakuočių, į kurias pakuojami maisto produktai, paslėpti trūkumai, kurie negalėjo būti pastebėti maisto produktų priėmimo metu ir atsirado dėl tiekėjo kaltės, paaiškėja partnerių atstovams priėmus maisto produktus, Agentūra turi teisę nemokėti už tokius maisto produktus, grąžinti juos tiekėjui ir reikalauti Tiekėjo sąskaita pakeisti maisto produktus ar pakuotes, į kurias talpinami maisto produktai, tinkamomis (2.13 punktas).

19.4.                      Agentūra įsipareigoja sumokėti už laiku bei tinkamai pristatytus ir sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančius maisto produktų kiekius ir jų sandėliavimą iki pristatymo į partnerių sandėlius bei maisto produktų transportavimą į partnerių sandėlius. <...> Agentūra už laiku bei tinkamai pristatytus maisto produktus, atitinkančius sutarties 1 priede keliamus reikalavimus, sumoka per 30 kalendorinių dienų po to kai tiekėjas per „E. sąskaita svetainę pateikia Agentūrai sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomas pristatytas maisto produktų kiekis bei sandėliavimo iki pristatymo į partnerių sandėlius bei transportavimo išlaidos, kurios negali viršyti pasiūlymo formoje nurodytos sandėliavimo iki pristatymo į partnerių sandėlius bei transportavimo išlaidų procesinės išraiškos, ir kitus sutartyje numatytus maisto produktų tiekimą patvirtinančius dokumentus (4.1 punktas).

19.5.                      Agentūra turi teisę sustabdyti mokėjimą, jei sąskaitoje faktūroje nenurodytas sutarties numeris ar nurodyta neteisinga suma, ar nepateikti sutartyje reikalaujami dokumentai (sąskaitos, kokybę patvirtinantys dokumentai, krovinio važtaraščiai ir kt.), ar sąskaita faktūra nepateikiama „E. sąskaita“ portalo pagalba, kol Tiekėjas ištaisys trūkumus (4.3 punktas).

19.6.                      Agentūra nemoka Tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede (4.4 punktas).

19.7.                      Partnerių atstovui su pristatyta siunta pateikiamas tyrimo protokolas, patvirtinantis, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus sutarties 1 priede (6.1 punktas). Agentūros ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė/galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus šios sutarties galiojimui (6.5 punktas).

19.8.                      Tiekėjas garantuoja maisto produktų kokybę ir patvirtina, kad maisto produktai atitiks sutartyje ir jos prieduose keliamus reikalavimus, t. y. užtikrina Agentūros perkamo maisto produkto atitiktį sutarties 1 priede įtvirtintiems kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimams. Esant situacijai, kai tiekėjas pristato maisto produktus, neatitinkančius sutarties 1 priedo reikalavimų, bet kokie tiekėjo nuostoliai, susiję su maisto produkto keitimu ar papildomo maisto produkto kiekio tiekimu, kilę dėl maisto produktų, neatitinkančių sutarties 1 priedo reikalavimų, pateikimo, tenka Tiekėjui ir Agentūra jų nedengia (7.1 punktas).

19.9.                      Jei Tiekėjas <...> pristato sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančius Maisto produktus, ir šių neatitikimų neištaiso per sutarties 2.13 punkte numatytą terminą, Agentūra tai laiko esminiu Sutarties pažeidimu, pasinaudoja sutarties įvykdymo užtikrinimu ir nutraukia sutartį arba, kai sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių pirkimo dalių, atsisako tos/tų pirkimo dalies/dalių maisto produkto/produktų tiekimo, kurioje/kuriose Tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus (7.4 punktas).

19.10.                      Baudų bei delspinigių sumokėjimas neatleidžia Šalies nuo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (7.11 punktas).

19.11.                      Visi priedai, numatyti sutartyje, nuo sutarties pasirašymo dienos tampa neatskiriama jos dalimi (13.3 punktas).

19.12.                      Siekdamos produktyvaus ir geranoriško abipusio bendradarbiavimo, Sutarties Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti raštiškai dėl sutarties sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nurodant, kas (kokie punktai) nėra vykdomi ar netinkamai vykdomi, kartu nurodant protingus terminus, per kuriuos sutartis turi būti pradėta tinkamai vykdyti (13.6 punktas) (e. b. 1 t. 15-24 b. l., 5 t. 70-79 b. l.; prijungtos el. bylos 1 t. 15-19 b. l., 2 t. 18-28 b. l.).

20.       Techninėje specifikacijoje nurodyti kokybės reikalavimai (kadangi ginčas siejamas su vištienos konservais, pasisakoma tik apie juos) (e. b. 1 t. 25-45 b. l., 5 t. 80-105 b. l.; prijungtos el. bylos 1 t. 20-30, 28-53 b. l.).

21.       Į klausimą „<...> kokio dydžio turi būti mėsos gabaliukai kiaulienos ar paukštienos konservuose“, pateiktas atsakymas, kad komisija nėra apibrėžusi kiaulienos bei vištienos mėsos gabaliukų dydžių. Tai yra tiekėjo diskrecijos teisė (prijungtos el. bylos 1 t. 172 b. l.).  

22.       Teikti maisto produktų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose nurodytas pristatytų vištienos konservų vienetų skaičius, krovinių važtaraščiai (e. b. 2 t. 16-76 b. l., 3 t. 14-136 b. l., 4 t. 18-140 b. l., 5 t. 117-177 b. l.; prijungtos el. bylos 1 t. 39-161 b. l.).

23.       Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-10-18 priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo, kuriame nurodė, jog vištienos konservai neatitinka Techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų (e. b. 1 t. 102-103, 125, 126-127 b. l., 5 t. 190-191 b. l., prijungtos el. bylos 2 t. 101-102 b. l.).  

24.       Ieškovė teikė atsakovei 2018-10-25 raštą Nr. SB-2018-01122, kuriame nurodė, kad <...> 2018 m. spalio mėnesį Maisto produktų dalinimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko kai kurių dalinamų maisto produktų laboratorinius tyrimus (Sutarties 6.5 punktas). VMVT pažymėjo, kad tiekėjo pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos. VMVT uždraudė minėto produkto tiekimą rinkai. 2018-10-23 Agentūra kreipėsi į Maisto produktų tyrimo laboratoriją, prašydama papildomai ištirti Tiekėjo pristatytus maisto konservus. Agentūra gavo laboratorijos atlikto tyrimo protokolą, kuriame taip pat nurodyta, jog vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa. Taip pat tyrimo protokole nurodyta, kad tiriamuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų detalės. Nurodė, kad atsakovė dėl pristatytų vištienos konservų, kurie neatitinka sutarties 1 priede įtvirtintų reikalavimų, privalo sumokėti Agentūrai 75 138,39 Eur ir baudą. Agentūra prašė tiekėjo iš Agentūros partnerių sandėlių surinkti likusius neišdalintus vištienos konservų vienetus. Jei tiekėjas to nepadarys, likusių neišdalintų vištienos konservų vienetų išvežimo ir/ar sunaikinimo išlaidos taip pat bus įskaitomos į prašomos atlyginti žalos dydį (e. b. 1 t. 59-60 b. l., 5 t. 115-116 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 188-190 b. l., 2 t. 90-91 b. l.). Atsakovė 2018-10-31 teikė atsakymą į 2018-10-25 raštą „Dėl netinkamo sutarties vykdymo“, kuriame nurodė, kad nesutinka su Agentūros rašte nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais, todėl atsisako mokėti 75 138,39 Eur netesybas (e. b. 1 t. 61-64 b. l., 5 t. 47-50 b. l., 5 t. 47-51 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 207-210 b. l.). Ieškovė 2018-11-07 rašte Nr. SB-2015-0115 2 dėl atsakymo į raštą pridėjo 2018-10-24 tyrimų protokolą Nr. TP-17666 (e. b. 1 t. 65-66 b. l., 5 t. 67-68 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 194-195 b. l., 2 t. 105-106, 110-113 b. l.). Atsakovė 2018-11-15 teikė atsakymą į 2018-11-07 raštą dėl atsakymo į raštą (e. b. 1 t. 68-70 b. l., 5 t. 181-183 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 196-198 b. l., 2 t. 92-94 b. l.).

25.       Atsakovė Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikė 2018-10-24 raštą Nr. 05-09-595, kuriame prašė panaikinti 2018-10-18 sprendimą Nr. 69SV-475; atšaukti prašymą skubiai imtis veiksmų užtikrinančių sutarties sąlygų laikymąsi (e. b. 1 t. 74-75 b. l., 5 t. 187-188 b. l., prijungtos el. bylos 2 t. 98-99 b. l.).

26.       Ieškovė 2018-11-28 rašte Nr. SB-2018-01212 dėl atsakymo į raštą nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, paneigiančių Agentūros minimų laboratorijų atliktų laboratorinių tyrimų išvadas dėl vištienos konservų neatitikties sutarties reikalavimams. Prašė pakartotinai sumokėti nurodytą baudą, taip pat nurodė, kad dėl tiekėjo pristatytų netinkamų konservų patyrė 31 625,90 Eur sumos praradimus (e. b. 1 t. 77-80 b. l., 5 t. 62-66 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 188-189 b. l.). Ieškovė 2018-11-28 rašte Nr. SB-2018-01212 dėl atsakymo į raštą prašė sumokėti rašte nurodytą baudą ir atlyginti žalą (prijungtos el. bylos 1 t. 190-193 b. l., 2 t. 85-88 b. l.). Atsakovė 2018-12-05 Atsakomajame rašte Nr. 05-09-666 į 2018-11-28 raštą dėl „Dėl atsakymo į raštą Nr. 05-09-629“ išdėstė aplinkybes dėl nesutikimo su ieškovės argumentais (e. b. 1 t. 82-89 b. l., 5 t. 51-58 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 199-206 b. l., 2 t. 61-68 b. l.).

27.       Teiktas 2018 m. spalio mėnesio produktų dalinimo grafikas (e. b. 1 t. 99-100 b. l., 5 t. 113-114 b. l.), VMVT tarnybos išrašas apie faršą ir smulkintą mėsą, kuriame pažymima, kad <...> skirtumas tarp faršo ir smulkintos mėsos yra tas, kad faršas priskiriamas mėsos pusgaminių (mėsos ruošinių grupei). Taip vadinamas „faršas“ yra šviežia smulkinta mėsa, į kurią pridėta kitų maisto produktų, prieskonių ar maisto priedų <...> sąvoka „smulkinta mėsa“ reiškia, kad tai iškaulinta ir susmulkinta (sumalta) mėsa (e. b. 1 t. 128 b. l.).  

28.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-06-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1247-426/2019 atmetė pareiškėjos UAB „Handelshus“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-10-18 sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“ (prijungtos el. bylos 3 t. 83-93 b. l.). Dėl nurodyto teismo sprendimo buvo teiktas apeliacinis skundas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-29 sprendimą panaikino ir priimė naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Handelshus“ skundą patenkino ir panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-10-18 sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“. Sprendime nurodyta, kad:

28.1.                      VMVT įgaliojimai ir kompetencija yra susijusi su maisto produktų atitikimu teisės aktams. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog VMVT nustatė, kad vištienos konservai neatitinka Techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų ir tuo pažeidė, remdamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018-10-15 Tyrimų protokole Nr. 1-18/24048/1 pateikta tyrimų rezultatų vertinimo išvada, kad tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017-08-24 protokolu Nr. VDPA-2017-0033, 4 priedo reikalavimus. <...> Nagrinėjamu atveju atsakovo konstatuotas pažeidimas yra susijęs su viešojo pirkimo sutarties sąlygų vykdymu, tačiau ne su veterinarinių reikalavimų pažeidimų padarymu. Viešojo pirkimo sąlygų 4 priede (atitinkamai sutarties 1 priedas) nustatyti reikalavimai prekių specifikacijai, t. y., kad produktas turi būti gabaliukais, o ne smulkintas ir pan., tačiau įtvirtinti reikalavimai yra susiję su produkto pagaminimo būdu, kuris nėra susijęs su veterinarinių reikalavimų pažeidimu (64 punktas).

28.2.                      Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad VMVT priėmė 2018-10-18 sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“, kuriame viršijo savo įgaliojimus, nes vertino UAB ,,Pontem“ (UAB „Handelshus“) vištienos konservų atitiktį viešojo pirkimo sutarties reikalavimams, o ne atitinkamiems teisės aktams ir nenurodė, koks tiksliai teisės aktas buvo pažeistas (65 punktas).

28.3.                      Taigi, nustačius, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, viršijo savo įgaliojimų ribas, skundžiamas sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (69 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl pateikto produkto (vištienos konservų) (ne)atitikimo sutarties sąlygų reikalavimams

29.       Esminis tarp šalių kylantis ginčas byloje yra tai, ar atsakovė pateikė tinkamą produktą – vištienos konservus pagal sutarties sąlygas, o šalių pareikšti reikalavimai yra siejami būtent su nurodytų (ne)tinkamo produkto pasekmių nustatymu.  

30.       Kaip jau minėta, Techninės specifikacijos 9 dalyje buvo nustatyti reikalavimai vištienos konservams, tarp jų kokybės reikalavimai:

30.1.                      Sudedamosios dalys: vištiena (vištienos mėsos kiekis sudaro ne mažiau kaip 70 procentų nuo visos produkto sudėties), druska, gali būti vanduo, turi būti prieskoniai, prieskoniniai žalumynai ir leistini maisto priedai.

30.2.                      Reikalavimai žaliavai: vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta. Negali būti daržovių bei kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Pažymėtina, jog galutiniame produkte kiaulienos (turėtų būti vištienos) mėsos kiekis privalo sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų nuo visos produkto sudėties.

30.3.                      Reikalavimai jusliniams rodikliams:

30.3.1.                      Išvaizda – gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys, išimant iš indelio;

30.3.2.                      Tekstūra – standi, aiškiai matomos mėsos skaidulos;

30.3.3.                      Spalva, skonis ir kvapas – būdingas troškintai vištienai, be pašalinio skonio ir kvapo. Riebalai negali būti gelsvi, pasenę, negali būti pasenusių taukų kvapo.

30.4.                      Nustatyti reikalavimai fizikiniams cheminiams rodikliams, tarp jų sojos ar kitų augalinių baltymų kiekis ne daugiau kaip procentai 2 (e. b. 1 t. 25-45 b. l., 5 t. 80-105 b. l.; prijungtos el. bylos 1 t. 20-30, 28-53 b. l.).

30.5.                      Sutarties sąlygos numatė, kad partnerių atstovui su pristatoma maisto produktų siunta pateikiamas tyrimo protokolas, patvirtinantis, kad pristatytas maisto produktas atitinka kokybės ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus sutarties 1 priede. Tyrimo protokolas turi būti išduotas akredituotos Maisto produkto tyrimo laboratorijos. Tyrimo protokolo tyrimo vertinimo išvadoje turi būti nurodyta, ar gamintojo deklaruojamos vertės atitinka tyrimų rezultatus, t. y. maistingumo atitikties patvirtinimas tyrimo protokole bus laikomas pakankamu ženklinimo reikalavimų atitikties patvirtinimu <...> (6.1 punktas).

31.       Pagal teisės aktuose įtvirtintą apibrėžimą smulkinta mėsa – malta iškaulinėta ar kitu nustatytu smulkinimo būdu gauta mėsa, į kurią gali būti pridėta mažiau nei 1 % druskos (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-10-13 įsakymu Nr. B1-882 patvirtintas Ūkio subjektų patvirtinimo pagal 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES, tvarkos aprašo 2.4 punktas; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-06-09 įsakymas Nr. B1-251 Dėl vietinei rinkai skirtos smulkintos mėsos specialiųjų ženklinimo reikalavimų tvirtinimo).

32.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Higienos normos HN 119:2017 „Maisto produktų ženklinimas“ 6 punkte numatyta, kad partija – praktiškai vienodomis sąlygomis pagamintų arba supakuotų parduoti skirtų maisto produkto vienetų grupė. Kiekvieną partiją nurodo maisto produkto gamintojas ar pakuotojas arba pirmasis Europos Sąjungoje įsisteigęs jo pardavėjas. Nuorodas apie partijos identifikavimą savo atsakomybe nustato ir pritvirtina vienas ar kitas iš minėtų veiklos vykdytojų. Prieš kiekvieną nuorodą turi būti raidė L, išskyrus tuos atvejus, kai partijos nuoroda aiškiai skiriasi nuo kitų ant etiketės esančių nuorodų (9 punktas). 2005-11-15 Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų nustatyta, kad „partija“ yra atpažįstama produktų grupė arba rinkinys, gauta tam tikro proceso metu beveik visiškai vienodomis aplinkybėmis ir pagaminta tam tikroje vietoje per vieną apibrėžtą gamybos laikotarpį“.

33.       UAB „Labtarna“ 2018-08-02 Tyrimų protokole Nr. TP18-12260 nurodyta, kad mėsos kiekis 78,8 procento (e. b. 1 t. 58, 101 b. l., 5 t. 44-45 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 38 b. l., 2 t. 104 b. l.), 2018-08-02 tyrimų protokole Nr. TP-18-12259 nurodyta, kad <...> konsistencija –  imant iš indelio gaminys nesuyra, mėsa minkšta, kvapas – būdingas produktai, be pašalinio kvapo; skonis – būdingas produktui be pašalinio skonio, spalva – būdinga produktui, išvaizda – būdinga produktui (prijungtos el. bylos 1 t. 37 b. l., 2 t. 83 b. l.).

34.       Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018-10-15 pranešime apie teigiamą mėginį nurodyta, kad juslinio rodiklio aprašymas: išvaizda – vientisa smulkintos mėsos masė. Matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų. Kvapas ir skonis – būdingas gaminiui, be pašalinio kvapo ir skonio. Spalva – būdinga gaminiui. Tekstūra – standi. Pastaba: Rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017-08-24 protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų (e. b. 1 t. 98 b. l., 5 t. 46 b. l., prijungtos el. bylos 2 t. 103 b. l.).

35.       „Eurofins Labtarna Lietuva“, UAB 2018-10-24 tyrimų protokole Nr. TP18-17666 nurodyta, kad: išvaizda – pagrindinė mėsa – smulkinta mėsa, yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų detalės; konsistencija – būdinga produktui; kvapas – būdingas produktui be pašalinio kvapo; skonis – būdingas produktui be pašalinio kvapo; spalva – būdinga produktui (e. b. 1 t. 67, 97 b. l., 5 t. 69, 179 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 179 b. l., 2 t. 84, 107 b. l.).

36.       Kauno Technologijos Universiteto Maisto Instituto Maisto tyrimų centro 2018-11-02 Tyrimų protokole Nr. 71 095 nurodyta, kad vertinimas atidarius indėlį: matomi įvairaus dydžio mėsos gabalėliai ir skaidulos. <...> Išėmus iš indėlio masė nesutrūkinėja. Pjūvyje matomi šviesesni pjaustytos vištienos gabalėliai, mėsos skaidulos. <...> gaminys nevienalytis (e. b. 1 t. 71 b. l., 5 t. 60, 184 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 175 b. l., 2 t. 95 b. l.). 2018-11-27 rašte Nr. 11 nurodyta, kad 2018-11-02 protokole Nr. 71 095 nustatyta techninė klaida – neteisingai nurodyta ištirto gaminio „Vištienos konservai, 240 g.“ kilmės šalis, dėl to protokolas anuliuojamas. Siunčia naują 2018-11-27 protokolą Nr. 71 765 vietoj anuliuoto 2018-11-02 protokole Nr. 71 095. Protokolo anuliavimas tyrimo rezultatams įtakos neturėjo (e. b. 1 t. 92 b. l., 5 t. 61 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 173 b. l., 2 t. 71 b. l.).  Kauno Technologijos Universiteto Maisto Instituto Maisto tyrimų centro 2018-11-27 Tyrimų protokole Nr. 71 765 nurodyta, kad vertinimas atidarius indėlį: matomi įvairaus dydžio mėsos gabalėliai ir skaidulos. <...> Išėmus iš indėlio masė nesutrūkinėja. Pjūvyje matomi šviesesni pjaustytos vištienos gabalėliai, mėsos skaidulos. <...> gaminys nevienalytis (e. b. 1 t. 91 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 174 b. l. 2 t. 70 b. l.).

37.       Antstolio Vytauto Mitkaus 2018-10-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 240-18-22 nustatyta, kad <...> apžiūrėjus atidarytą skardinių turinį, nustatyta skardinėse buvusios mėsos išvaizda – mėsos gabalėliai rausvos spalvos, supjaustyti, atrodo nepervirę. Mėsos gabalėliai tvirtos konsistencijos, išimant iš indėlio nesuyra. Mėsos tekstūra standi, aiškiai matomos mėsos skaidulos (e. b. 1 t. 72 b. l., 5 t. 185-186 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 176-177 b. l., 2 t. 96-97 b. l.). Teikta antstolio V. Mitkaus 2018-12-04 pažyma dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kurioje nurodyta, jog 2018-10-30 antstolio Vytauto Mitkaus atstovės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 240-18-22 teksto 11 eilutėje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida: neteisingai nurodyta – „galioja iki 2012-08-17“, turėjo būti nurodyta „galioja iki 2021-08-17“ (e. b. 1 t. 90 b. l., 5 t. 59 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 178 b. l., 2 t. 69 b. l.).

38.       Pasisakant dėl įrodymų, kurie siejami su produkto (vištienos konservų) kokybe, pažymėtina, kad: pirma, tam, jog nustatyti, ar produktas atitinka sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus, būtina turėti specialių žynių (šią aplinkybę 2021-02-04 teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas teismui svarstant klausimą dėl ekspertizės skyrimo); antra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtinta Juslinė analizė. Vertintojų ir ekspertų atrinkimo, mokymo ir tikrinimo metodika. Joje nurodyta, kad pateikiamos juslinės analizės vertintojų ir ekspertų atrinkimo, mokymo ir jų kvalifikacijos tikrinimo bendrosios procedūros. Metodikoje aprašoma maisto produktų juslinės analizės testai, skirti vertintojams ir ekspertams atrinkti bei mokyti, taip pat sąlygos, reikalingos tinkamai juslinei analizei atlikti. Metodika neapima kvapų aptikimo ir identifikavimo testų, kurie pateikiami atskiroje metodikoje (Juslinė analizė. Kvapų nustatymo ir įvertinimo metodika), išskyrus anosmijos bei juslinių savybių pirmumo nustatymo testus, paprastai skiriamus vertintojų grupei, galinčiai atstovauti tam tikrą gyventojų grupę, pvz. maisto produktų vartotojus sudaryti (1 punktas). Metodikoje vartojamos sąvokos: Atrinktasis vertintojas – vertintojas, pasirinktas dėl jo sugebėjimo atlikti juslinį vertinimą; Ekspertas – asmuo, kuris dėl savo žinių ar praktinių įgūdžių yra kompetentingas patarti tose srityse, kurias jis konsultuoja. Kvapas – organoleptinė savybė, pajuntama uostant nosimi tam tikras lakias medžiagas. Konsistencija – nuo produkto tekstūros priklausančios reologinės savybės, nustatomos dirginant mechaninius ir lytėjimo receptorius, ypač esančius burnos srityje. Tekstūra – visos produkto mechaninės, geometrinės ir paviršiaus savybės, pajuntamos mechaniniais, lytėjimo ir, jeigu įmanoma, regėjimo ir klausos receptoriais; trečia, esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo remtis būtent antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

39.       Teismo vertinimu, ieškovės į bylą teikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pateiktas produktas – smulkinta mėsos masė, o pagal Techninės specifikacijos reikalavimus negali būti „kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos“. Pažymėtina, kad: pirma, aplinkybė dėl smulkintos mėsos yra nurodyta tiek Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018-10-15 pranešime, tiek „Eurofins Labtarna Lietuva“, UAB 2018-10-24 tyrimų protokole; antra, iš  Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018-10-15 pranešimo matyti, kad jis yra susietas su konkretaus viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimu; trečia, atsakovės teikti įrodymai nepaneigia išvados, kad vištienos konservai yra pagaminti ne iš smulkintos mėsos; ketvirta, gamintojo „RITAL-D“ 2019-03-26 raštas, kuriame nurodyta, jog mėsos konservus „Vištienos konservai 240 g.“ sudaro vištienos nuopjovos (mėsos gabalėlių mišinys) (e. b. 4 t. 157-160 b. l. prijungtos el. bylos 1 t. 169-171 b. l.) taip pat nepaneigia nepriklausomų subjektų pateiktų išvadų; penkta, vien ta aplinkybė, kad pagal laiką Kauno Technologijos universiteto atliktas tyrimas yra vėliausias, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis paneigia prieš tai dviejuose tyrimuose nustatytą aplinkybę, jog vištiena yra iš smulkintos mėsos masės; šešta, teismas sprendė klausimą dėl ekspertizės skyrimo byloje (atsakovė prašė tokio prašymo netenkinti), tačiau teismo nutartimi prašymas buvo netenkintas teismui nepavykus nustatyti subjektų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę. Tuo pačiu įvertintina ir tai, kad nuo atsakovės konservų perdavimo ieškovei yra praėjęs ganėtinai ilgas laikas. Dėl išdėstytų aplinkybių byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovės teiktas produktas – vištienos konservai neatitiko sutarties sąlygų nustatytų reikalavimų – buvo pagamintas iš smulkintos mėsos (CPK 185 straipsnis).

        Dėl ieškovės reikalavimo dėl baudos ir nuostolių priteisimo

40.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą bei 31 625,90 Eur nuostolį.

41.       Sutarties nuostatos numatė, kad jei tiekėjas <...> pristato sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, tiekėjas privalo sumokėti baudą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę (Sutarties 7.3 punktas.). Jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede, ir: išdalintas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tokiu atveju tiekėjas privalo sumokėti agentūrai 5 procentų Eur dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (su PVM). Esant situacijai, kai institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad tas pats maisto produktas kito dalinimo metu, neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede, antrą kartą, toks sutarties nuostatų pažeidimas yra laikomas esminiu ir agentūra pasinaudoja sutarties įvykdymo užtikrinimu bei nutraukia sutartį arba, kai sutartis yra sudaroma su tuo pačiu tiekėju dėl kelių pirkimo dalių, atsisako tos/tų pirkimo dalies/dalių maisto produkto/produktų tiekimo, kurioje/kuriose tiekėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus (Sutarties 7.5.1 punktas);

42.       CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

44.       Bylos medžiaga patvirtina tai, kad: pirma, vištienos konservai neatitinka kokybės reikalavimų (apie tai teismas pasisakė aukščiau); antra, išdalintas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai (dėl šios aplinkybės tarp šalių nekilo ginčo); trečia, sutarties 1.2 punktas numatė, kad sutarties 2 priede nurodyti preliminarūs numatomi įsigyti Maisto produktų pakuočių kiekiai. Buvo preliminariai ketinama įsigyti vištienos konservų už 1 502 767,73 Eur sumą (e. b. 1 t. 46-50 b. l.); ketvirta, pagal sutarties sąlygas nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė produktų kokybę galėjo nustatyti ir reikšti pretenzijas tik maisto produktų kokybės kontrolės etape (Sutarties 6.1.-6.3., 13.6. punktai), arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10. punktas), nes sutarties 6.5 punktas numato, kad Agentūros ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė/galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus sutarties galiojimui. Dėl išdėstytų aplinkybių, nustačius visas sutarties sąlygas baudos priteisimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą laikytinas įrodytu, pagrįstu bei tenkintinas (CPK 185 straipsnis).

45.       Ieškovė prašydama iš atsakovės taip pat priteisti 31 601,70 Eur nuostolį (finansinius praradimus) nurodo, kad šią sumą sudaro: i) 15 800,85 Eur, kuri nebuvo išmokėta partneriams projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti; ir ii) 15 800,85 Eur, kurie nebuvo skirti partnerių papildomų priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui.

46.       Sutarties nuostatos numatė, kad tiekėjas įsipareigoja atlyginti Agentūros ar trečiosios šalies patirtą žalą, atsiradusią dėl netinkamų maisto produktų ar tiekėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų (7.12 punktas).

47.       Pasisakant dėl reiškiamo reikalavimo dėl nurodytų nuostolių priteisimo pažymėtina, kad: pirma, teismas jau aukščiau išdėstytų aplinkybių tenkino ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo dėl netinkamų produktų pagal sutarties sąlygas pristatymo; antra, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, anot ieškovės atstovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetai konservų dėžučių buvo išdalinta, o yra likę neišdalinta 44 193 vienetai konservų dėžučių; trečia, jau minėta, kad konservai yra tinkami žmonių mitybai, tačiau neatitiko konkurso (sutarties) sąlygų; ketvirta, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); penkta, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; taip pat žr.2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; kt.); šešta, aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Jeigu netesybos nepadengia nuostolių, kreditoriui išlieka teisė iš skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Aptariamu atveju atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus, ieškovei jau priteisus sutartines netesybas nėra pagrindo priteisti taip pat ir prašomą 31 601,70 Eur nuostolį, todėl toks reikalavimas netenkinamas.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo

48.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

50.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.

51.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Dėl atsakovės reikalavimo dėl skolos priteisimo

52.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur skolą pagal 2018-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija SUA Nr. 0984173.

53.       2018-10-19 E sąskaita 316 017,03 Eur sumai, nurodyta, kad konservai vištienos 240g (ESFA) kiekis 136,26792 t (e. b. 4 t. 150 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 162 b. l.). Atsakovės 2018-10-19 PVM sąskaitoje faktūroje Serija SUA Nr. 0984173 nurodyta, kad konservai vištienos 240g (ESFA) kiekis 136,26792 t, suma su PVM 316 017,03 Eur (prijungtos el. bylos 1 t. 164 b. l., 2 t. 74, 76 b. l.). Atsakovė 2019-02-26 reikalavimu prašė apmokėti 316 017,03 Eur (e. b. 4 t. 151-154 b. l., prijungtos el. bylos 1 t. 166 b. l.). Ieškovė nurodė, kad neturi pagrindo apmokėti reikalaujamų sumų, nes pristatyti produktai neatitinka sutarties reikalavimų, kurie numatyti sutarties 1 priede (e. b. 4 t. 155-156 b. l.). Ieškovė, atsisakydama apmokėti nurodytą sumą, remiasi tuo, kad atsakovė pateikė netinkamą produktą ir nurodė, jog sutarties 4.4 punktas numato, jog Agentūra nemoka tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede.

54.       Aptariamu atveju kyla sutarčių nuostatų aiškinimo klausimas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

55.       Aptariamu atveju byloje susiklostė faktinės situacija, kai: pirma, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, anot ieškovės atstovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetai konservų dėžučių buvo išdalinta, o yra likę neišdalinta 44 193 vienetai konservų dėžučių;  antra, bylos medžiaga patvirtina, kad vienos dėžutės svoris yra 240 g., ieškovė yra išrašiusi sąskaitą atsakovei už 136,26792 t. vištienos konservų (prijungtos el. bylos 1 t. 164 b. l.), o tai pagal matematinius skaičiavimus atitinka 567 783 vienetus vištienos konservų po 240 g. (567 783 *0,240); trečia, anot ieškovės jau yra išdalinta 523 590 vienetai konservų dėžučių; ketvirta, bylos medžiaga patvirtina, kad patys vištienos konservai yra tinkami naudoti, tačiau jie neatitinka pirkimo sąlygų (sutarties) reikalavimų, nes yra iš smulkintos vištienos mėsos; penkta, išdalintų konservų dalies ieškovė neturi objektyvių galimybių grąžinti tiekėjai (atsakovei), taip pat ieškovė nereiškė atsakovei reikalavimo tiekėjo sąskaita pakeisti maisto produktus tinkamais, t. y. ištaisyti trūkumus (sutarties 2.13 punktas); šešta, ieškovė likusią neišdalintą konservų dalį prašė atsakovę atsiimti, tačiau atsakovė to nesutiko padaryti; septinta, atsakovei už netinkamą pristatytą produktą taikyta civilinė atsakomybė – bauda, kuri siekia 75 138,39 Eur. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus darytina išvada, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už gautą ir jau išdalintą vištienos konservų kiekį.

56.       Atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą 316 017,03 Eur dydžio sumai. Kaip minėta aukščiau tokia suma yra išrašyta už 567 783 vienetus vištienos konservų dėžučių. Kaip nurodyta aukščiau, jau yra išdalinta 523 590 vienetai vištienos konservų dėžučių, todėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur ((316 017,03 Eur/567 783) *523 590) skolą.

Dėl atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo

57.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur dydžio delspinigius. Atsakovė nurodė, kad sutarties 7.10 punkte numatyta, kad ieškovė privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamos nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018-11-18, tačiau to nebuvo padaryta. Delspinigiai skaičiuoti nuo 2018-11-18 iki 2019-04-30.

58.       Sutarties 7.10 punktas numato, kad jeigu agentūra be pateisinamų priežasčių vėluoja sumokėti tiekėjui, tiekėjui pareikalavus, už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo su tiekėju dieną, Agentūra įsipareigoja mokėti 0,02 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė reiškė ieškovei papildomus reikalavimus dėl paminėtos sąskaitos apmokėjimo, o ieškovė teikė atsakovei atsisakymus apmokėti sąskaitą, grįsdama tai netinkamos kokybės produkto pristatymu.   

59.       CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (3 dalis). Šalys taip pat turi teisę susitarti dėl netesybų (CK 6.71 straipsnis). Teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 ir kt.).

60.       Teismas aukščiau sprendė, kad: pirma, atsakovės pateikti vištienos konservai neatitiko sutarties numatytų sąlygų; antra, didžioji dalis vištienos konservų jau buvo išdalinta asmenims pagal vykdomą programą (anot ieškovės atstovės, iš 567 783 išdalinta 523 590 vienetai); trečia, vištienos konservai atitiko kaip maisto produktui keliamus reikalavimus ir galėjo būti naudojami iš esmės (dėl šios aplinkybės tarp šalių nekilo ginčo); ketvirta, atsakovė atsisakymą apmokėti sąskaitą grindė tuo, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties sąlygų reikalavimų; penkta, CK 6.64 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. CK 6.64 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu.

61.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę pristatyti konservus pagal sutarties sąlygas (i), tačiau ieškovei jau didžiąją dalį tų konservų išdalinus bei nesant objektyvios galimybės jų grąžinti (ii), taip pat teismui iš atsakovės priteisus baudą už netinkamų produktų pristatymą ieškovei (iii), tačiau teismui konstatavus pareigą apmokėti už pristatytus ir išdalintus vištienos konservus (iv), aptariamu nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovė tai pat ne kartą reikalavo pasiimti neišdalintų konservų dalį. Priešingas teismo sprendimas, esant nustatytai aplinkybei, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties reikalavimų, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).  

62.       Dėl išdėstytų motyvų atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigius yra netenkinamas.   

Dėl atsakovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo

63.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio (priešieškinio) priėmimo teisme nagrinėti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė rėmėsi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

64.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

65.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų laikytinas įrodytu, pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

67.       CPK 96 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (3 dalis).

68.       Ieškovė, reikšdama reikalavimas dėl baudos ir nuostolių priteisimo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Ieškovės reikalavimus patenkinus 75 138,39 Eur dydžio apimtyje, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina ieškovės mokėtina žyminio mokesčio dalis 1 352 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

69.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 11 279,62 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad:

69.1.                      sprendžiant ginčą byloje pagal ieškovės ieškinį patyrė bylinėjimosi išlaidas už APB „NOILEX“ suteiktas teisines paslaugas (8 073,12 Eur), konkrečiai:

69.1.1.                      ieškovės reikalavimų ir pozicijos įvertinimas; ieškovės pateiktų dokumentų, įrodymų ir situacijos analizė; kliento pateiktų dokumentų ir įrodymų įvertinimas, teisinės konsultacijos ir išvados; 2018-12-05 atsakomojo rašto Nr. 05-09-666 klientui parengimas į ieškovės 2018-11-28 raštą (e. b. 1 t., b. l. 82-92) – viso: 1 875,50 Eur (t. y. 1550+PVM);

69.1.2.                      ieškinio ir ieškinio priedų analizė; išsami 2017-11-17 sutarties analizė; teisinės konsultacijos klientui; teisinės strategijos sudarymas; pozicijų su klientų suderinimas; atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas; kainos sumokėjimas už atstovavimą pirmajame bylos posėdyje – viso: 3 509 Eur (t. y. 2 900+PVM);

69.1.3.                      ieškovės pateikto dubliko analizė, tripliko parengimas ir pateikimas, nuomonės dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo parengimas ir pateikimas – viso 847 Eur (t. y. 700+PVM).

69.1.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-12-22 sprendimo byloje Nr. eA-2252-438/2020 analizė; ieškovo 2021-01-05 rašytinių paaiškinimų ir pateiktų priedų analizė; teisinės konsultacijos; 2021-01-14 prašymo, atsikirtimų ir rašytinių paaiškinimų byloje parengimas; pasiruošimas bylos nagrinėjimui; atstovavimas 2021-01-15 posėdyje – viso: 665,50 Eur (t. y. 550 Eur + PVM).

69.1.5.                      atstovavimas 2021-02-04 posėdyje – viso: 121 Eur (t. y. 100 + PVM).

69.1.6.                      pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021-02-11 posėdyje – viso: 242 Eur (t. y. 200+PVM).

69.1.7.                      atsakovė taip pat patyrė išlaidų už APB „Magnusson ir partneriai“ teisines paslaugas – viso: 813,12 Eur (t. y. 672 Eur + PVM), kurių dydį patvirtina APB „Magnusson ir partneriai“ sąskaita, ataskaita ir išrašas iš teisinių paslaugų sutarties.

69.2.                      Atsakovė sprendžiant ginčą byloje Nr. e2-527-779/2021 pagal atsakovės ieškinį (priešieškinį sujungus bylas) ieškovei patyrė bylinėjimosi išlaidas už APB „NOILEX“ suteiktas teisines paslaugas (3 205,50 Eur), konkrečiai:

69.2.1.                      kliento pateiktų dokumentų ir įrodymų įvertinimas, teisinės konsultacijos ir išvados; ieškinio parengimas, viso: 1 210 Eur (t. y. 1 000+PVM);

69.2.2.                      atsiliepimo į ieškinį analizė, pateiktų įrodymų analizė, pozicijų su klientu suderinimas; dubliko parengimas; tripliko analizė, teisinės konsultacijos, viso: 1 815 Eur (t. y. 1500+PVM);

69.2.3.                      pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021-01-28 posėdyje, viso: 181,50 Eur (t. y. 150 Eur + PVM).

70.       CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019).

71.       Pasisakant dėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų įvertintina tai, kad: pirma, tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies; antra, įvertinta tai, kad atsakovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, o Rekomendacijų nuostatos numato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas); trečia, atsižvelgtina į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius už konkrečius procesinius veiksmus (Rekomendacijų 8 punktas), taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įvardintus kriterijus. Vertinant nurodytus kriterijus:

71.1.                      bylinėjimosi išlaidų suma, kuri siejama su ieškovės reikalavimų ir pozicijos įvertinimu; ieškovės pateiktų dokumentų, įrodymų ir situacijos analize; kliento pateiktų dokumentų ir įrodymų įvertinimu, teisinėmis konsultacijomis ir išvadomis; 2018-12-05 atsakomojo rašto Nr. 05-09-666 klientui parengimu į ieškovės 2018-11-28 raštą (1 t., b. l. 82-92) mažintina iki 500 Eur;

71.2.                      bylinėjimosi išlaidų suma, kuri siejama su ieškinio ir ieškinio priedų analize; 2017-11-17 sutarties analize; teisinėmis konsultacijomis klientui; teisinės strategijos sudarymu; pozicijų su klientų suderinimu; atsiliepimo į ieškinį parengimu ir pateikimu; kainos sumokėjimu už atstovavimą pirmajame bylos posėdyje mažintina iki 1 600 Eur;  

71.3.                      bylinėjimosi išlaidų suma, kuri siejama su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2020-12-22 sprendimo byloje Nr. eA-2252-438/2020 analize; ieškovės 2021-01-05 rašytinių paaiškinimų ir pateiktų priedų analize; teisine konsultacija; 2021-01-14 prašymo, atsikirtimų ir rašytinių paaiškinimų byloje parengimu; pasiruošimu bylos nagrinėjimui; atstovavimu 2021-01-15 posėdyje mažintina iki 500 Eur;

71.4.                      bylinėjimosi išlaidų suma, kuri siejama su pasirengimu bylos nagrinėjimui ir atstovavimu 2021-02-11 posėdyje mažintina iki 150 Eur;

71.5.                      bylinėjimosi išlaidų suma, kuri siejama už APB „Magnusson ir partneriai“ teisines paslaugas mažintina iki 200 Eur.

72.       Ieškovė reiškė 106 764,29 Eur dydžio reikalavimus, o teismas šiuo sprendimu patenkino reikalavimus 75 138,39 Eur sumai, t. y. tenkino 70,38 procento reikalavimų (atmetė 29,62 procento reikalavimų). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 160,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų dalis, kuri siejama su ieškovės reikalavimais (CPK 93 straipsnis).  

73.       Atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri siejama su atsakovės pareikštais reikalavimais, vertinant suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nurodytas sumas, nemažintina. Atsakovė ieškovei reiškė 326 381,83 Eur reikalavimus, teismas juos patenkino iš dalies – 291 420,06  Eur sumai, t. y. 89,29 procento. Taigi už atsakovės pareikštus reikalavimus ieškovei yra pagrindas priteisti atsakovei 2 863,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis).

74.       Tenkinus atsakovės 291 420,06 Eur dydžio reikalavimus yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 3 161 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis) (prijungtos el. bylos 1 t. 10-11 lapai).

75.       Atsakovė taip pat prašė priteisti 8,47 Eur dydžio išlaidas už vertimo paslaugas (prijungtos bylos 1 t. 185 b. l.). Įvertinat tai, kad aptartu įrodymu, kurio vertimas teiktas į bylą, buvo remtasi tiek pasisakant dėl ieškovės ieškinio, tiek dėl atsakovės priešieškinio, pusė nurodytos sumos (4,24 Eur) yra priteisiama iš ieškovės atsakovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).  

76.       Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 269,83 Eur (242 Eur + 27,83 Eur) išlaidas už antstolio paslaugų ir tyrimų atlikimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolio vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Iš teiktų įrodymų matyti, kad atsakovės išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą sudaro 242 Eur (prijungtos bylos 1 t. 180, 186 b. l.), o išlaidos už KTU vištienos konservų analizę – 27,83 Eur (prijungtos bylos 1 t. 181-184 b. l.). Įvertinant tai, kad aptartais įrodymais buvo remtasi tiek pasisakant dėl ieškovės ieškinio, tiek dėl atsakovės priešieškinio, pusė nurodytos sumos (134,91 Eur) yra priteisiama iš ieškovės atsakovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktai, 93 straipsnis).

77.       Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą.

78.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (1 dalis); be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (2 dalis). Aptariamu atveju teismui netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių dėl termino praleidimo priteisimo, tuo pačiu nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur sumą, kuri pagal įstatymo sąlygą priteistina tik tuo atveju kai yra kreditorius įgyja teisę į sutartyje numatytas palūkanas.

79.       Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovei iš ieškovės priteistina 7 323,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusi prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintina.

80.       Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad patyrė išlaidas vištienos konservų jusliniams tyrimams atlikti (UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018-10-24 PVM sąskaita faktūra Nr. LBT18- 01806), kurių suma siekia 24,20 Eur. Į bylą teikti įrodymai dėl 24,20 Eur išlaidų sumokėtų Eurofins Labtarna Lietuva, UAB (e. b. 1 t. 81, 93 b. l., 5 t. 66, 180 b. l., prijungtos el. bylos 2 t. 79 b. l.). Įvertinat tai, kad aptartu įrodymu buvo remtasi tiek pasisakant dėl ieškovės ieškinio, tiek dėl atsakovės priešieškinio, pusė nurodytos sumos (12,10 Eur) yra priteisiama iš atsakovės ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

81.       Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

82.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

83.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

84.       Byloje ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Ieškovės reikalavimai nebuvo grindžiami išimtinai tik 2018-10-18 sprendimu Nr. 69SV-475, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė, nesulaukusi 2018-10-18 sprendimo įsiteisėjimo, teismui pareiškė reikalavimus atsakovei nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

                 Ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ (ankstesnis pavadinimas „Pontem“) tenkinti iš dalies.

                Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai, j. a. k. 192050725, 75 138,39 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 39 ct) baudą,  5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (75 138,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,10 Eur (dvylika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“, j. a. k. 221412030. Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

                Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“, j. a. k. 221412030, 1 352 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

                Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ (ankstesnis pavadinimas „Pontem“) priešieškinį viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai tenkinti iš dalies.

                Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros, j. a. k. 192050725, 291 420,06 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 06 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (291 420,06 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2019-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“, j. a. k. 221412030. Likusius atsakovės reikalavimus atmesti.

                Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros, j. a. k. 192050725, 7 323,74 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“, j. a. k. 221412030.

                Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas