Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24813-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.9.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Nomilita“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Oil Company“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams A. P., UAB „Nomilita“, trečiajam asmeniui BUAB „Baltic Oil Company“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovui A. P. buvo paskirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, prieš pat paskirtą teismo posėdį pakeisdamas savo atstovą ir pats neatvykdamas į posėdį, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir ginčo išsprendimą, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovė gyvena Ispanijoje, todėl ji, vykdydama pareigą dalyvauti teismo posėdyje, yra priversta patirti ženklius praradimus tiek laiko, tiek piniginių lėšų atžvilgiu. Šiuo atveju neracionaliai eikvojamos ne tik dalyvaujančių byloje asmenų, bet ir teismo laikas bei lėšos, o bylos nagrinėjimas yra vilkinamas ir nepasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – neatkurta teisinė taika, nors ieškinys teisme užregistruotas daugiau nei prieš metus (2017 m. gruodžio 19 d.).
3. Atsakovas A. P. pateikė prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartimi jam paskirtą 1 000 Eur baudą. Nurodė, kad, vesdamas bylą per advokatą, turi teisę neatvykti į teismo posėdį, jeigu į jį dėl pateisinamų priežasčių negali atvykti atstovas. Advokatei pateikus teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant tokį prašymą pagrindžiančias aplinkybes dėl dalyvavimo kitos bylos nagrinėjime, nors ir dalyvavimas pripažintas būtinu, atsakovas neturi formaliai dubliuoti savo atstovės prašymo, jį grindžiant tik aplinkybe dėl atstovės užimtumo kitoje byloje, nes kitų neatvykimą pateisinančių priežasčių nėra. Atstovė nubausta nebuvo, todėl jos neatvykimo į teismo posėdį priežastys pripažintos svarbiomis ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Nuobauda atsakovui skirta praėjus vienam mėnesiui nuo neįvykusio posėdžio, todėl atsakovas pagrįstai nesitikėjo, kad atstovės užimtumas kitoje byloje sukels tokias finansiškai neigiamas pasekmes. Atstovo šioje byloje pasikeitimą sąlygojo ne sąmoningas siekis veikti prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, o turtinės padėties ženklus pablogėjimas ir labai suprastėjusi sveikatos būklė (nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas nuolat sirgo, jam buvo atlikta operacija, ko pasėkoje buvo atleistas iš darbo). Atsakovas atstovą pakeitė 2018 m. lapkričio 26 d. atsigavus po ligos (nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.), likus visai savaitei iki paskirto posėdžio datos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo A. P. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. 2018 m. lapkričio 29 d. gautas atsakovo atstovo advokato R. S. pranešimas, kad jis nutraukė atstovavimo sutartį su atsakovu. 2018 m. lapkričio 26 d. gautas atsakovo A. P. naujos atstovės advokatės A. R. prašymas dėl prijungimo prie EPP. 2018 m. lapkričio 29 d. teisme gauti du atsakovo advokatės A. R. prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, nes 2018 m. gruodžio 4 d. turi dalyvauti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamose dviejose administracinėse bylose Nr. II-243-1009/2018 bei Nr. II-275-674/2018 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5435-959/2018. Į 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį neatvyko nei atsakovas, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, nei jo atstovė advokatė A. R.. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 4 d. advokatė A. R. dalyvavo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtose administracinėse bylose (Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo advokatės padėjėja). Tačiau atsakovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą ir į posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.
6. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimą buvo pagrindas atsakovui taikyti įstatyme numatytą sankciją – baudą. Teismo nuomone, bauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai. Bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra per didelė, todėl jos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas turi visas teises, numatytas CPK, tame tarpe ir teisę į teisminę gynybą. Asmuo yra laisvas pasirinkti kaip šią teisę įgyvendinti, t. y. ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą). Nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovo advokato keitimas yra viena iš sudedamųjų aplinkybių, jog jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas tik vieną kartą šioje byloje pakeitė atstovą, kadangi jis pastebėjo, jog neturi finansinių galimybių apmokėti už jo teisines paslaugas. Akivaizdu, kad atsakovas turi teisę pakeisti advokatą ir tai jokiu būdu nesuteikia teisės spręsti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir veikimo prieš greitą procesą.
1.2. Atstovą atsakovas pakeitė 2018 m. lapkričio 26 d. atsigavus po ligos, likus visai savaitei iki paskirto posėdžio datos, o anksčiau to objektyviai negalėjo padaryti, kadangi iki tol gydėsi.
1.3. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tačiau dėl kitų priežasčių. Visų pirma, buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos perkėlimo į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Tuomet paskyrus pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. birželio 6 d., šiame posėdyje atsakovas dalyvavo, ieškovė – ne. Sekantis teismo posėdis 2018 m. rugpjūčio 28 d. neįvyko, kadangi atsakovas buvo paguldytas į ligoninę (nei vienas proceso dalyvis į posėdį neatvyko). 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, tačiau jame nepasirodė kito atsakovo atstovas bei kviesta liudytoja, todėl teismas nusprendė neapklausti ir atvykusių šalių, kurių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Taigi viso proceso metu atsakovo procesinis elgesys buvo aktyvus, nėra jokių objektyvių priežasčių teigti, kad jis siekia vilkinti procesą.
1.4. Atsakovas 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, kadangi jis žinojo, jog posėdis nevyks, nes jo naujoji atstovė tą dieną buvo užimta kitose bylose, todėl atsakovas manė, kad gali nevykti į teismo posėdį, jeigu dėl pateisinamų priežasčių neatvyksta atstovas, taip pat manė, kad neturi formaliai dubliuoti savo atstovės prašymo, jį grindžiant tik aplinkybe dėl atstovės užimtumo kitoje byloje, nes kitų neatvykimą pateisinančių priežasčių nebuvo. Esant tokiai aplinkybei, atsakovas nebūtų sutikęs bylos nagrinėti be jo interesus atstovaujančios advokatės, todėl bet kokiu atveju byla nebūtų nagrinėjama.
1.5. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta po daug laiko, po posėdžio praėjus mėnesiui (posėdis vyko 2018 m. gruodžio 4 d, bauda paskirta 2019 m. sausio 4 d.). Teismas būtent šio teismo posėdžio metu atšaukė savo priimtą protokolinę nutartį pripažinti šalių dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, todėl akivaizdu, kad visgi teismo pozicija dėl atsakovo dalyvavimo byloje būtinumo pasikeitė, kas rodo, jog apskritai galbūt tokio būtinumo nebuvo, juolab šios prievolės baudos paskyrimo metu atsakovas jau nebeturėjo.
8. Ieškovė N. P. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas turi procesinę teisę keisti atstovą byloje, tačiau tokia procesine teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, privalo vadovautis sąžiningai ir protingai, draudžiama ja piktnaudžiauti.
2.2. Teismo posėdžiuose atsakovo dalyvavimas būtinu buvo pripažintas dar 2018 m. birželio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Todėl nepaisant to, kad atsakovas nusprendė pakeisti savo atstovą, jis privalėjo dalyvauti 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, tačiau sąmoningai į jį neatvyko ir nedalyvavo. Be to, tiek atsakovo 2019 m. sausio 10 d. prašyme panaikinti paskirtą baudą atsakovui, tiek atskirajame skunde atsakovas aiškiai nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko tik dėl to, kad negalėjo atvykti jo naujoji atstovė, jokių kitų neatvykimą pateisinančių priežasčių nėra. Taigi atsakovas tikslingai nevyko į teismo posėdį, nors žinojo, kad turi pareigą jame dalyvauti, o teismas šios pareigos nebuvo panaikinęs, taip pat žinojo, kad į teismo posėdį atvyks ieškovė iš Ispanijos, nes jos dalyvavimas irgi buvo pripažintas būtinu, taigi suvokė, kad dėl to ieškovė jau iš anksto buvo užsisakiusi lėktuvo bilietus iš Ispanijos į Lietuvą ir atgal, tačiau nepaisant to, vis tiek vengė į teismo posėdį atvykti, t. y. sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, sukėlė nepatogumus ieškovei ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.
2.3. Atsakovo praėjus metams nuo bylos inicijavimo pradžios pastebėjimas, kad jis neturi finansinių galimybių apmokėti už teisines paslaugas ir siekis pakeisti atstovą tik prieš pat suplanuotą 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį negali būti traktuojamas kitaip, kaip tik piktnaudžiavimas procesu, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir visais įmanomais būdais kenkti ieškovei.
2.4. Atsakovo neabejotiną piktnaudžiavimą procesu liudija ir jo atstovų elgesys – naujoji atstovė advokatė A. R. 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė du prašymus atidėti teismo posėdį, o kai šioje byloje teisėja rezoliucija tik prijungė šiuos prašymus prie bylos, tačiau neišsprendė klausimo iš esmės, t. y. nesprendė, ar atidėti bylos nagrinėjimą, tada, siekiant atsakovui pastiprinti savo nesąžiningą siekį atidėti teismo posėdį, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 29 d., buvo pateiktas atsakovo buvusio atstovo advokato R. S. 2018 m. lapkričio 28 d. prašymas dėl prieigos prie el. bylos kortelės panaikinimo su 2018 m. lapkričio 28 d. susitarimu, kuriuo pranešė teismui, kad su juo yra nutrauktas teisinių paslaugų teikimas šioje byloje (nors byloje dėl santuokos tarp bylos šalių nutraukimo, nagrinėjamoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose, advokatas R. S. ir toliau teikia teisines paslaugas).
2.5. Tiek naujoji atsakovo atstovė A. R., tiek pats atsakovas A. P., sudarydami atstovavimo sutartį, puikiai suvokė, kad jie tokiais veiksmais, t. y. atsakovo atstovo pasikeitimu, vilkins teismo procesą ir tokiu būdu kenks ieškovei, nes naujoji atstovė dėl užimtumo kitose bylose negalės dalyvauti iš anksto suplanuotame teismo posėdyje, dėl ko prašys jį atidėti, nors ieškovė lėktuvo bilietus skrydžiui į Lietuvą jau buvo įsigijusi.
2.6. Atsakovo teiginiai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o dėl kitų priežasčių, yra nepagrįsti.
2.7. Baudos skyrimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jokios juridinės reikšmės neturi aplinkybė, ar baudos skyrimo metu atsakovo dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu ar ne. Juridinę reikšmę baudos skyrimui turi tik aplinkybė, ar tuo metu, kai buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, jo dalyvavimas buvo ar nebuvo pripažintas būtinu ir ar savo elgesiu atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo A. P. prašymas dėl jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo (ne)pagrįstumo
11. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
12. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą), toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5 000 Eur dydžio bauda.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
14. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams A. P., UAB „Nomilita“, trečiajam asmeniui BUAB „Baltic Oil Company“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 2018 m. birželio 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo A. P. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Atsakovo A. P. atstovė advokatė A. R. 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, o 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė du prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes 2018 m. gruodžio 4 d. turi dalyvauti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamose dviejose administracinėse bylose Nr. II-243-1009/2018 ir Nr. II-275-674/2018 bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5435-959/2018. Be to, teisme 2018 m. lapkričio 29 d. buvo gautas atsakovo A. P. atstovo advokato R. S. pranešimas, kad jis nutraukė atstovavimo sutartį su atsakovu. Į 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį neatvyko nei atsakovas A. P., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, nei jo atstovė advokatė A. R.. Atsakovas A. P. duomenų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis dviem nustatytomis aplinkybėmis: 1) atsakovas prieš pat paskirtą teismo posėdį pakeitė savo atstovą; 2) atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Atsižvelgdamas į tai, teismas skyrė atsakovui A. P. 1 000 Eur baudą. Skundžiama 2019 m. sausio 15 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo prašymo panaikinti paskirtą baudą konstatavęs, kad atsakovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė duomenų, pateisinančių neatvykimą ir į posėdį neatvyko, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Teismo nuomone, bauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, ji nėra per didelė, todėl jos naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines atsakovo A. P. procesinio elgesio aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudodamasis procesinėmis teisėmis.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. P. tiek prašyme dėl baudos panaikinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad atstovo pakeitimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesine padėtimi, kadangi jis atstovą pakeitė dėl to, jog neturi finansinių galimybių apmokėti už teisines paslaugas advokatui, kuris į teismo posėdžius Kauno apylinkės teisme turi vykti iš Klaipėdos. Be to, atsakovas atstovą pakeitė iškart po ligos, likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio datos, o anksčiau to objektyviai negalėjo padaryti, nes gydėsi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apelianto (atsakovo) A. P. argumentais.
18. Pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, be kita ko, gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmuo yra laisvas pasirinkti ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą), kuriam jis sudaryta rašytine atstovavimo sutartimi suteiks įgaliojimus procesiniams veiksmams atlikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmuo turi ne tik teisę turėti atstovą (advokatą), bet ir teisę jį pakeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas A. P. nagrinėjamoje civilinėje byloje savo atstovą pakeitė pirmą kartą. Be to, iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo nustatytas nedarbingumas. Atsakovas prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. jam buvo atlikta operacija, po kurios kilo komplikacijos ir užtruko pooperacinis laikotarpis. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina tikėtina išvada, kad atsakovas dėl nedarbingumo neturėjo objektyvios galimybės anksčiau susirasti kito atstovo. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas su nauja atstove A. R. atstovavimo sutartį sudarė iškart po nedarbingumo pabaigos, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d., o nauja atsakovo atstovė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė ne visiškai prieš pat teismo posėdį, bet iki jo likus 4 dienoms.
19. Aptartų bylos duomenų analizė neteikia pagrindo atsakovo A. P. veiksmų byloje pakeičiant savo atstovą kvalifikuoti kaip sąmoningo tyčinio veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti atsakovui CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
20. Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria atsakovui A. P. paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pabrėžė, kad bylos nagrinėjimas yra vilkinamas ir nepasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – neatkurta teisinė taika, nors ieškovės ieškinys teisme užregistruotas jau prieš metus laiko (2017 m. gruodžio 19 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad bylos nagrinėjimas šiuo atveju užsitęsė ne dėl atsakovo A. P. kaltės (sąmoningų ir tyčinių veiksmų), kadangi iš pradžių buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, 2018 m. birželio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, liudytojos ir trečiojo asmens atstovo neatvykimo ir kt., tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdis neįvyko dėl objektyvios priežasties (atsakovo nedarbingumo).
21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas A. P. buvo tinkamai informuotas apie 2018 m. gruodžio 4 d. vyksiantį teismo posėdį, jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių duomenų apie neatvykimo priežastis nenurodė, o teismo posėdis buvo atidėtas, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas, vykdydamas procesines pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingas. Todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl baudos atsakovui skyrimo CPK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu.
22. Pažymėtina, kad teismui pripažinus šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, šalies, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje tampa procesine pareiga, t. y. ši šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį (negali vesti savo bylos per atstovą) arba pateikti teismui motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei paskirtame teismo posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių.
23. Nors apeliantas (atsakovas) A. P. atskirajame skunde nurodo, kad jis 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nedalyvavo, nes žinojo, jog posėdis nevyks, kadangi jo atstovė buvo užimta kitose bylose, todėl manė, kad gali nevykti į teismo posėdį ir neturi formaliai dubliuoti savo atstovės prašymo, jį grindžiant tik aplinkybe dėl atstovės užimtumo, tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, vertinant baudos atsakovui paskyrimo pagrįstumą.
24. Kaip jau minėta, CPK 51 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Tai reiškia, kad bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi teisę spręsti, ar tenkinti tokį atsakovo ar jo atstovo prašymą ar netenkinti, net jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą asmeniškai atvykti į paskirtą teismo posėdį, tačiau šios savo pareigos nevykdė, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, teismo posėdis buvo atidėtas, todėl toks atsakovo procesinis elgesys pripažintinas netinkamu. Atsakovo neatvykimas į teismo posėdį, pripažinus jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui už tai skyrė baudą, tik netinkamai pritaikė procesinės teisės normą, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos paskyrimo atsakovui, rėmėsi ne CPK 246 straipsnio 3 dalimi, o CPK 95 straipsnio 1 dalimi, tačiau netinkamas procesinės normos pritaikymas šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, kadangi ji neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
25. Sprendžiant dėl baudos dydžio, pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 3 dalis numato galimybę asmeniui skirti baudą tik iki 300 Eur, o šiuo atveju atsakovui A. P. paskirta 1 000 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau konstatuota aplinkybė dėl atsakovo nepagrįsto neatvykimo į teismo posėdį, kas sudaro galimybę atsakovui skirti baudą pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, skundžiama nutartimi atsakovui paskirta mažintina iki 150 Eur sumos, kuri sudaro pusę galimos skirti maksimalios baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks baudos dydis yra proporcingas, atitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Apelianto (atsakovo) A. P. atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad bauda jam paskirta praėjus mėnesiui laiko nuo 2018 m. gruodžio 4 d. įvykusio teismo posėdžio, o atsakovo dalyvavimo pripažinimas būtinu buvo atšauktas protokoline nutartimi minėtame teismo posėdyje, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartis pakeistina – atsakovo A. P. prašymas dėl baudos panaikinimo tenkinamas iš dalies ir jam paskirta 1 000 Eur bauda sumažintina iki 150 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį pakeisti – atsakovo A. P. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti iš dalies ir jam paskirtą 1 000 Eur baudą sumažinti iki 150 Eur sumos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Nijolia Indreikienė