Civilinė byla Nr. 2YT-1296-761/2019

Proceso Nr. 2-42-3-00122-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1; 3.1.10.7; 3.4.5.19

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 21 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. R., A. G.,

suinteresuotam asmeniu S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir A. G. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai A. R. ir A. G. prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą palikimo priėmimo terminą. Prašyme nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų senelis V. S.. Po senelio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi manė jog tai yra netikslinga, nes jie nėra pirmos eilės įpėdiniai. 2018 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, jog senelis galimai buvo sudaręs testamentą, kuriame jis juos (pareiškėjus) nurodė įpėdiniais, po ko kreipėsi į Šilalės rajono notarų biuro notarę prašydami pateikti informaciją dėl senelio testamento. Nurodė, kad 2018 m. spalio 29 d. notarė informavo apie 2009 m. kovo 10 d. įregistruotą senelio testamentą, žodžiu nurodydama, jog testamente jie (pareiškėjai) yra nurodyti kaip įpėdiniai. Pažymėjo, jog apie testamento egzistavimą, kaip kad to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.33 straipsnio nuostatos, notarė pareiškėjų neinformavo, kadangi jai nebuvo žinomas V. S. mirties faktas. Mano, kad terminą priimti senelio V. S. palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. G. nurodė, kad tik praėjus įstatymu nustatytam terminui palikimui priimti, iš močiutės S. S. sužinojo apie senelio sudarytą testamentą. Paaiškino, kad jos mama yra A. M., A. R. – brolis. Nurodė, kad mama dar turi brolį, tačiau su juo nebendrauja. Su seneliais visuomet palaikydavo gerus santykius.

A. R. nurodė, kad žinojo apie senelio testamentą, tačiau negalvojo, kad palikimą privaloma priimti per tam tikrą terminą. Nurodė, kad vyksta dirbti į Olandiją, Lietuvoje būna retai, o ir močiutė dar gyva, todėl kreiptis į notarą neskubėjo.

Suinteresuotas asmuo S. S. nurodė, kad pareiškėjai yra jos anūkai. Žinojo, kad vyras jam priklausančią turto dalį testamentu paliko anūkams. Nepamena, ar apie sutuoktinio sudarytą testamentą kam nors ką sakė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų A. R. ir A. G. prašymo, jų bei suinteresuoto asmens S. S. paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai yra brolis ir sesuo, jų mama A. M. (buvusi S.) yra pareiškėjų senelio V. S. dukra. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą po V. S. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina Šilalės rajono  notarų biuro notarės Danutės Sandarienės 2018 m. spalio 29 d. pažyma Nr. 01-11/120 bei testamentų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad V. S. 2009 m. kovo 10 d. sudarė testamentą. Minėtu testamentu testatorius V. S. visą jam mirties dieną priklausantį turtą paliko pareiškėjams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 ir joje nurodyta praktika).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinės termino praleidimo priežastys buvo teisės aktų neišmanymas, manymas, jog nesant pirmos eilės įpėdiniams, nėra tikslo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nežinojimas, jog senelis buvo sudaręs testamentą. Vedami šių aplinkybių pareiškėjai sąmoningai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdami į notarą, pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjai laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjų A. R. ir A. G. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po mirusio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291,                                   578 straipsniais, teismas,

n u t a r i a :

Pareiškimą patenkinti.        

Atnaujinti pareiškėjams A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priimti ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas                                                            Osvaldas Briedis