Civilinė byla Nr. e2A-629-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00962-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Voitkevič personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Voitkevič personalinės įmonės ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Irenutė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Voitkevič personalinė įmonė (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) CPO LT (toliau – ir atsakovė, CPO LT) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą atsakovės Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau – DPS) Nr. 709527 trečiojo asmens Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos naudai vykdytame maitinimo paslaugų pirkime Nr. CPO312091 (toliau – ir Pirkimas), 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą į pretenziją ir grąžinti ieškovę į Pirkimą; įvertinti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo; įpareigoti atsakovę naujai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkimo objektas – nemokamo ir mokamo maitinimo paslaugos Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, kuriame nurodė, kad nemokamo maitinimo kaina vienai dienai – 777,39 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM); mokamo maitinimo kaina vienai dienai – 0 Eur. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos pasiūlyta kaina yra mažesnė 30 proc. ir daugiau už visų tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkime, kainų vidurkį ir paprašė pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos sudedamąsias dalis bei skaičiavimus. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė neįprastai mažos kainos pagrindimą, kurį atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu paprašė patikslinti, nurodant visų mokamo maitinimo pasiūlytų patiekalų (100 g / ml) kainas ir jos sudedamąsias dalis. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė patikslintą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmestas, ieškovei nepateikus tinkamų pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atmetė.

3.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas ir atsakymas į pretenziją yra neteisėti. Pirma, atsakovė, vertindama, ar ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, apsiribojo tik mokamo maitinimo paslaugos dalies vertinimu ir priėmė sprendimą, kad ieškovė nepajėgi tinkamai įgyvendinti 100 proc. viešojo pirkimo sutarties. Antra, kad ieškovės pasiūlyta kaina būtų 30 proc. mažesnė už visų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, kiti tiekėjai turėjo siūlyti 642,47 Eur kainą (vienai dienai) už nemokamą maitinimą ir 5,50 Eur kainą (vienai dienai) už mokamą maitinimą. Akivaizdu, kad toks pasiūlymas yra nekonkurencingas ir nei vienas iš tiekėjų negalėjo jo pateikti. Trečia, Pirkime yra nurodytas tikslus nemokamo ir mokamo maitinimo porcijų skaičius (282 vnt. nemokamo ir 35 vnt. mokamo maitinimo), pagal kurį buvo apskaičiuoti visų tiekėjų pasiūlymai. Atsakovė, atmesdama ieškovės kainos pagrindimą, vadovaudamasi argumentu, kad neįmanoma apskaičiuoti mokamo maitinimo paslaugomis besinaudojančių vaikų skaičiaus, ne tik nesivadovavo teisės aktais ir savo praktika, sprendimą motyvavo prielaidomis. Ketvirta, pirkimuose Nr. CPO095001 ir Nr. CPO278323 tiekėjai grindė 0 Eur kainas analogiškais motyvais dėl kryžminio finansavimo, tačiau nė vienas iš tiekėjų pasiūlymų nebuvo atmestas. Penkta, maksimalus balų skaičius, kurį buvo galima surinkti už vertinimo kriterijus – 37. Pagal matematikos taisykles dėl skaičiaus apvalinimo, taip pat atsižvelgiant į atsakovės kitų pirkimų praktiką, galima apvalinti pasiūlymų surinktus balus iki dviejų skaičių po kablelio. Tokiu atveju pagal sudarytą pasiūlymų eilę 9 iš 10 tiekėjų surinko 37 balus, o paskutinis tiekėjas surinko 0 balų. Tai įrodo, kad laimėtojo eilė buvo nustatyta tik pagal kokybės santykį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo sąlygas pasiūlymo lyginamoji kaina lygi mokamo maitinimo paslaugų kainai. Pirkime tiekėjų varžymasis ir tiekėjų pasiūlymų vertinimas (palyginimas) vyko tik dėl tiekėjų pasiūlymuose nurodytos mokamo maitinimo kainos, o tai reiškia, jog neįprastai maža tiekėjo pasiūlymo kaina skaičiuojama už Pirkimo dalyvių pasiūlytų mokamo maitinimo paslaugų kainų vidurkį.

6.       Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad siūloma teikti mokamo maitinimo paslaugos kaina – 0 Eur. Nustatyta, kad kitų šio ginčo Pirkimo dalyvių mokamo maitinimo paslaugų lyginamųjų kainų vidurkis – 44,89 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės pasiūlyta 0 Eur mokamo maitinimo kaina yra 100 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Teismas sutiko su atsakove, kad ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti ieškovės pagrįsti 100 proc. už vidurkį mažesnę ieškovės pasiūlymo kainą.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovės 2024 m. rugpjūčio 7 d. neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog ieškovė nuostolius, patirtus neatlygintinai teikiant maitinimo paslaugą, kompensuos iš pajamų, gautų už maitinimo paslaugas, teikiamas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintus paslaugų įkainius. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovės pateiktas pagrindimas yra deklaratyvus, nedetalizuotas ieškovės pasiūlytos kainos sudedamosiomis dalimis ir detaliais skaičiavimais. Iš pagrindimo nėra galimybės įsitikinti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio sąnaudas (nuostolius) patirs ieškovė, teikdama maitinimo paslaugą už pasiūlytą 0 Eur kainą, ar šios sąnaudos tikrai neviršys ieškovės pagal viešojo pirkimo sutartį gautinų kitų pajamų. Teismas nurodė, kad atsakovei paprašius ieškovės patikslinti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant siūlomų maitinimo paslaugų patiekalo bei jo sudėtinių dalių kainas bei jų procentinę ar kainos dalį patiekalo 100 gr / ml savikainoje, ieškovė iš esmės nepateikė prašomos informacijos. Ieškovė papildomame pagrindime iš esmės atkartojo pirminiame pagrindime nurodytus deklaratyvius teiginius apie gautinas pajamas bei patiriamas išlaidas, tačiau nedetalizavo jų sudėtinių dalių bei jų kainų, šių kainų dalies patiekalo savikainoje, nepateikė kainas pagrindžiančių dokumentų. Be to, pagrindime nėra detalizuojamas ieškovės gautinų pajamų pagrindimas bei jų realumas, kai perkančioji organizacija prisiėmė įsipareigojimą išpirkti tik 50 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Ieškovės pateikti dokumentai nepagrindžia, kad netgi gaunant atitinkamas pajamas iš kitų pagal sutartį teikiamų maitinimo paslaugų, ieškovės pajamos viršys išlaidas ir ji nesusidurs su mokumo, pinigų srauto trūkumo ir kitomis su tuo susijusiomis kliūtimis, neleisiančiomis ieškovei įvykdyti Pirkimo sutarties, teikiant neatlygintiną mokamo maitinimo paslaugą neribotam (preliminariam) skaičiui asmenų. Ieškovei iš esmės nepateikus faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės iš sutarties vykdymo planuojamas gauti pajamas bei sąnaudas, t. y. nenurodžius produktų sąrašo, produktų kiekių bei kainų, nepateikus šias kainas pagrindžiančių dokumentų, nenurodžius patiekalų gamybos ar kitų ieškovės veiklos sąnaudų gaminamo patiekalo savikainoje, perkančioji organizacija neturėjo galimybės įsitikinti ieškovės patiriamų sąnaudų apimtimi ir aplinkybe, kad viešojo pirkimo sutartį realiai galima pelningai įvykdyti už ieškovės pasiūlytą 0 Eur kainą.

8.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė neteisėtai prašė pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą bei netinkamai vertino ir nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl vykdytų maitinimo paslaugų pirkimų Nr. CPO295001 ir Nr. CPO278323 neaktualūs, nes, kaip nurodė atsakovė, šie pirkimai buvo vykdomi kitoje dinaminėje pirkimų sistemoje, pagal kitas sąlygas, nedalyvaujant ieškovei.

9.       Teismo įvertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo. DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 1.3 punkte nustatyta pasiūlymų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo tvarka, kai pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas atliekamas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Maksimalus galimas balų skaičius už kokybinius kriterijus – 37 balai, o aritmetiniai pasiūlymų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo veiksmai turi būti vykdomi pagal DPS sąlygų C dalies 3 priedo ,,Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 1.3 punkto lentelėje nurodytą formulę, kurioje numatytas tiek kokybinių kriterijų balų, tiek kainos balų apskaičiavimas. Pirkimo sąlygose taip pat numatytas atvejis, kad tiekėjui pasiūlyme nurodžius atitinkamo kriterijaus reikšmę – 0, aritmetiniams veiksmams atlikti formulėje naudotina reikšmė 0,00001, o tai reiškia, jog pasiūlymų ekonominio naudingumo balo reikšmė negali apsiriboti dviem skaičiais po kablelio. Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balų skirtumas apėmė 10 skaičių po kablelio, tai buvo nurodyta tiek ieškovės, tiek ir kitų dalyvių CPO informacinės sistemos Pirkimo aplinkoje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė netinkamai bei nesilaikydama Pirkimo sąlygų įvertino Pirkimo dalyvių pasiūlymus.

10.       Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės netinkamai atlikto Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo apskaičiavimo yra nesusiję su ieškovės pažeistų teisių į viešojo pirkimo sutarties sudarymą gynyba. Teismo vertinimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimu nurodomus ieškovės atliktus subjektinių teisių pažeidimus. Be kita ko, ieškovė nepagrįstai išplečia ir kilusio ginčo ribas, nes procesiniuose dokumentuose nurodo naujus, ikiteisminėje ginčo stadijoje nenurodytus motyvus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose naujai nurodyti teiginiai dėl netinkamo ginčo Pirkimo pasiūlymų eilės ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo, kurių ieškovė nebuvo atsakovei pateikusi ikiteisminėje ginčo stadijoje (pretenzijoje ar kitame dokumente), neapima bylos nagrinėjimo apimt

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė (apeliantė) Voitkevič personalinė įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas šališkai ir formaliai įvertino DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ nuostatas ir neįvertino kitų C dalies 3 priedo punktų bei to, kad jie prieštarauja 3.4 papunkčiui. Kaina (C) apskaičiuojama pagal formulę C = (Cmin / Cp) x Y. DPS sąlygų C dalies 3 priedo 3.4 papunktyje nustatyta, kad pasiūlymo lyginamoji kaina = mokamo maitinimo paslaugų kaina; 2 punkte nurodyta, kad pasiūlymo kainos kriterijus (C) bus įvertinamas eurais (su PVM) pagal tiekėjų kainas, nurodytas pasiūlyme. DPS sąlygų C dalies 3 priedo 3 punkte nurodyta, kad tiekėjo siūloma bendra kaina (du skaičiai po kablelio) su PVM (Cp) apskaičiuojama: nemokamo maitinimo paslaugų kaina = nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius x kaina + PVM (3.1 punktas); mokamo maitinimo paslaugų kaina = (sriubų kainų vidurkis + pagrindinių patiekalų kainos vidurkis + garnyrų vidurkis + grupės „kita“ kainos vidurkis + PVM) x bendras mokamą maitinimą įsigyjančių asmenų skaičius (3.2 papunktis). Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad Cmin – mokamo maitinimo paslaugų kaina, taip pat nėra nurodyta, jog tai mažiausia pasiūlymo lyginamoji kaina. Pirkimo sąlygų 3.4 papunktis ne tik neapibrėžia nei vienos formulės dedamosios (C, Cmin, Cp), bet ir prieštarauja 2 punktui, 3.1, 3.2 papunkčiams, nes pagal 3.1 ir 3.2 papunkčius Cp sudaroma iš nemokamų ir mokamų paslaugų kainos. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vykdo Pirkimą tik pagal mokamo maitinimo paslaugos kainą. Atsakovė, rengdama Pirkimo dokumentus, turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, todėl Pirkimo dokumentai turėjo būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

11.2.                      Atsakovės formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo pasiūlymo rimtumo ar nesudaro sąlygų pateikti paaiškinimus, pripažintini neteisėtais ir pažeidžia viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas perkančiosios organizacijos pareigas bei viešojo pirkimo principus. Atsakovė, paprašiusi patikslinti kainos pagrindimą, nereikalavo papildomų dokumentų, tačiau atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovė nepateikė maisto produktų pirkimo dokumentų. Atsakovė, paprašiusi patikslinimo, privalėjo nurodyti, kokių dokumentų jai trūksta. Be to, atsakovė sprendime atmesti pasiūlymą nurodė tik sąlygą, dėl kurios ieškovės kainos pagrindimas pripažintas netinkamu, t. y. jog nėra aiškus mokamą maitinimą galinčių įsigyti subjektų skaičius. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė naujus, sprendime nenurodytus argumentus.

11.3.                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad iš jos pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar ji bus pajėgi įvykdyti Pirkimo sutartį, teikiant neatlygintiną mokamo maitinimo paslaugą neribotam (preliminariam) skaičiui asmenų. Perkančioji organizacija prisiėmė įsipareigojimą išpirkti tik 50 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės, o tai įrodo, kad mokamo maitinimo paslaugos negali būti neribotos. Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad maitinamų asmenų skaičius yra neribotas, o teismas nepagrįstai prilygino žodžius ,,preliminarus“ ir ,,neribotas“. Pirkimo sąlygose asmenų, kuriems bus teikiamas mokamas ir nemokamas maitinimas, preliminarūs skaičiai nurodyti dėl to, kad perkančioji organizacija prisiėmė įsipareigojimą išpirkti tik 50 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Perkančioji organizacija nustatė viršutinę ribą ir užtikrino tik pusę šių asmenų skaičiaus, o tai reiškia, kad asmenų skaičius pagal Pirkimo sąlygas negali didėti, o tik mažėti.

11.4.                      Pagal teismų praktiką vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam Pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių. Ieškovė pagrindė, kad galės įvykdyti Pirkimą, pagrindime nurodyta visa atsakovės prašyta informacija. Pasiūlymo sudėties dalies išlaidos (mokamo maitinimo paslaugos) buvo grindžiamos kitos pasiūlymo sudėtinės dalies (nemokomo maitinimo paslaugos) pajamomis. Pagal teismų praktiką pasiūlymo sudėtinių dalių kainų nuolaidos gali būti kompensuojamos taikant kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodą.

11.5.                      Neaišku, kaip teismas priėjo prie išvados, kad pirkimų Nr. CPO295001 ir Nr. CPO278323 sąlygos skiriasi nuo ginčo Pirkimo sąlygų. Nurodytuose pirkimuose tiekėjai grindė savo neįprastai mažą pasiūlymo kainą kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodu, o atsakovė tokius pagrindimus priėmė. Teismo argumentas, kad atsakovė negali vadovautis kitų Pirkimų duomenimis, nepagrįstas.

11.6.                      Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo. Atsakovė, atmetusi ieškovės pagrindimą ir sudarydama pasiūlymų eilę, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 1 dalį. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Teismas ignoravo argumentą, kad atsakovė, atmetusi ieškovės pagrindimą, privalėjo perskaičiuoti balus ir iš naujo nustatyti pasiūlymų eilę.

12.       Atsakovė CPO LT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

12.1.                      DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 3.4 papunktis nustato, kad pasiūlymo lyginamoji kaina lygi mokamo maitinimo paslaugų kainai. Teismas teisingai konstatavo, kad Pirkime tiekėjų varžymasis ir tiekėjų pasiūlymų vertinimas (palyginimas) vyko tik dėl tiekėjų pasiūlymuose nurodytos mokamo maitinimo kainos. Tai, be kita ko, reiškia, kad: neįprastai maža tiekėjo pasiūlymo kaina skaičiuojama nuo Pirkimo dalyvių pasiūlytų mokamo maitinimo paslaugų kainų vidurkio; Pirkimo dalyvių pasiūlymai yra lyginami tarpusavyje ir vertinami remiantis mokamo maitinimo paslaugų kainomis; Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo balai aritmetiškai apskaičiuojami formulėje naudojant pasiūlymuose nurodytas mokamo maitinimo paslaugų kainas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė Pirkimo dokumentų sąlygas.

12.2.                      Ieškovė kainos pagrindime nepateikė atsakovės prašytos informacijos, iš pagrindimo nebuvo galimybės nustatyti, kokia konkrečiai ieškovės siūlomų patiekalų savikaina bei kokias ir kokio dydžio sąnaudas patirs ieškovė, teikdama maitinimo paslaugą už pasiūlytą 0 Eur kainą, ar kokį pelną ji galbūt gaus, teikdama kitas sutartines paslaugas. Ieškovės pateiktas mažos kainos pagrindimas neleido atsakovei įsitikinti deklaratyvaus pobūdžio išlaidų bei pajamų skaitinių reikšmių realumu bei ieškovės deklaruojamu sutarties vykdymo kryžminio finansavimo metodu teigiamu balansu. Be to, Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija Pirkimo sutartimi įsipareigojo įsigyti 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės. Tai reiškia, kad ieškovė objektyviai galėjo tikėtis iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti 231 535,50 Eur dydžio pajamas per visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį (50 proc. už pradinę 463 071 Eur vertę). Ieškovė nepateikė ne tik atsakovės prašytos patiekalo sudėtinių dalių detalizacijos, bet ir įrodymų, kurie leistų įsitikinti ieškovės teiginių patikimumu. Ieškovės pozicija, kad ji neprivalėjo teikti papildomų siūlomų paslaugų savikainą pagrindžiančių duomenų, nes atsakovė prašyme to aiškiais žodžiais nereikalavo, nėra pagrįsta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, jog buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus.

12.3.                      Perkančiosios organizacijos įsipareigojimas įsigyti 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės reiškia tik tiekėjo realią galimybę iš visų Pirkimo sutartimi teikiamų paslaugų gauti 231 535,50 Eur dydžio pajamas. Ši procentinė išraiška (suma) neriboja mokamo maitinimo paslaugas gaunančių asmenų skaičiaus. Tokių asmenų skaičiaus pokytis – didėjimas būtų reikšmingas tik ieškovės sąnaudų, išlaidų, nuostolių, susijusių su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, bet ne pajamų dydžiui.

12.4.                      Atsakovė neginčija, kad kryžminio finansavimo būdu galima dengti mokamo maitinimo teikimu patiriamus nuostolius, tačiau tokiai aplinkybei objektyviai pagrįsti nepakanka tik deklaruoti gaunamas pajamas ir (ar) patį kryžminio finansavimo principą, o būtina nustatyti, jog gaunamų pagrįstų pajamų pakanka visų pagal Pirkimo sutartį teikiamų paslaugų pagrįstoms sąnaudoms / nuostoliams padengti. To neįmanoma padaryti ieškovei deklaruojant tik paslaugų pajamas, bet nenurodant ir nepagrindžiant šių paslaugų teikimu patiriamų išlaidų. Ieškovė be pagrindo teikia nuorodas į kitus vykdytus maitinimo paslaugų pirkimus kitoje DPS. Ieškovės nurodomi pirkimai buvo vykdomi pagal visiškai kitas pirkimų sąlygas, įskaitant kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

12.5.                      Ieškinyje ieškovė teikė naujus, pretenzijoje nenurodytus ir net jai tam tikru aspektu prieštaraujančius argumentus. Ieškinyje (apeliaciniame skunde) ieškovė kvestionuoja Pirkimo sąlygas, kaip nepakankamai tikslias bei aiškias, nurodo, kad atsakovė, atmesdama ieškovės neįprastai mažos kainos pasiūlymą (jo pagrindimą), privalėjo perskaičiuoti Pirkimo pasiūlymų ekonominio naudingumo balus ir iš naujo nustatyti Pirkimo pasiūlymų eilę. Tokio pobūdžio argumentų ieškovė nebuvo nurodžiusi ikiteisminėje ginčo stadijoje, todėl negali jais grįsti ieškinio bei apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑143‑1075/2021). 

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

15.       Atsakovė 2024 m. liepos 25 d. Ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą DPS Nr. 709527 paskelbė apie trečiojo asmens Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos maitinimo paslaugų pirkimą Nr. CPO312091. Pirkimas vykdytas taikant riboto konkurso taisykles (DPS sąlygų A dalies ,,Nurodymai dalyviams“ 2.2 papunktis). Pirkimo objektas – ugdymo įstaigų maitinimo paslaugos (DPS sąlygų A dalies ,,Nurodymai dalyviams“ 4.1  papunktis).

16.       Pirkimo sąlygose numatyta, kad maitinimo dienų skaičius kasmet priklauso nuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinamų bendrojo ugdymo planų (DPS sąlygų B dalies ,,Techninė specifikacija“ 4.1 papunktis). Perkančiosios organizacijos nurodyti numatomi maitinamų asmenų skaičiai yra preliminarūs (DPS sąlygų B dalies ,,Techninė specifikacija“ 4.2 papunktis). Preliminarų besimaitinančių asmenų skaičių perkančioji organizacija iki kiekvienų mokslo metų rugsėjo 30 d. patikslins pagal faktinę padėtį (pagal patvirtintus savivaldybės besimokinančių vaikų sąrašus ir turimą ugdymo įstaigos personalo skaičių) (DPS sąlygų B dalies ,,Techninė specifikacija“ 4.3 papunktis).

17.       Konkrečiame Pirkime buvo perkamos nemokamo ir mokamo maitinimo paslaugos; maitinamų asmenų kiekiai: nemokamo maitinimo – 282, mokamo maitinimo – 35; maitinimo dienų skaičius – 175 (Pasiūlymo 1 lentelė ,,Nemokamo maitinimo paslaugos ir kainos“, 2 lentelė ,,Mokamo maitinimo paslauga“). Paslaugų teikimo laikotarpis – 36 mėn. (Pasiūlymo lentelės ,,Pirkimo sąlygos“ 2 eilutė). Perkančioji organizacija įsipareigojo nupirkti paslaugas už ne mažiau kaip 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės (Pasiūlymo lentelės ,,Pirkimo sąlygos“ 4 eilutė). Konkretaus Pirkimo maksimali kaina su mokesčiais 463 071 Eur (Pasiūlymo lentelės ,,Pirkimo sąlygos“ 7 eilutė).

18.       Pirkimo pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas atliekamas vadovaujantis DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ nuostatomis. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas atliekamas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; kaina (C) ir kokybė (T) – baziniai maitinimo paslaugų kokybės vertinimo kriterijai (T1, T2, T3) ir perkančiosios organizacijos pasirinkimu vienas, keli ar visi maitinimo paslaugų kokybės vertinimo kriterijai (T4-T12) (DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 1.3 papunktis). Konkretaus Pirkimo atveju perkančioji organizacija pasirinko kokybės vertinimo kriterijus T1-T5 ir T9, kur: T1 – pietų metu patiekiamų karštų patiekalų skaičius; T2 – maisto gamyboje ir maisto produktų tiekime naudojamos ekologiškos produkcijos ir (ar) maisto produktus atitinkančius Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos reikalavimus kiekis; T3 – šviežių daržovių ir vaisių įvairovė; T4 – atsiskaitymo sistema; T5 – darbuotojų kvalifikacija; T9 – patiekalų įvairovė.

19.       Balai už kainą (C; 45-70 balų) apskaičiuojami pagal formulę C = (Cmin / Cp) x Y, kur Cmin – tiekėjo siūloma mažiausia pasiūlymo lyginamoji kaina su PVM; Cp – vertinamo pasiūlymo lyginamoji kaina su PVM; Y– kainos lyginamasis svoris (DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 1.3 papunkčio lentelės 13 eilutė). Pirkimo sąlygose numatyta, kad pasiūlymo kainos kriterijus (C) bus įvertinamas eurais (su PVM) pagal tiekėjų kainas, nurodytas pasiūlyme (DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 2 punktas). DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 3 punkte nurodyta, kad tiekėjo siūloma bendra kaina (du skaičiai po kablelio) su PVM (Cp) apskaičiuojama: nemokamo maitinimo paslaugų kaina = nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius x kaina + PVM (3.1 punktas); mokamo maitinimo paslaugų kaina = (sriubų kainų vidurkis + pagrindinių patiekalų kainos vidurkis + garnyrų vidurkis + grupės „kita“ kainos vidurkis + PVM) x bendras mokamą maitinimą įsigyjančių asmenų skaičius (3.2 papunktis); pasiūlymo lyginamoji kaina = mokamo maitinimo paslaugų kaina (3.4 papunktis).

20.       Ieškovė 2024 m. liepos 25 d. pateikė pasiūlymą. Pasiūlyme nurodyta nemokamo maitinimo paslaugų kaina (vienai dienai) – 642,47 Eur be PVM, 777,39 su PVM. Mokamo maitinimo paslaugų kaina (vienai dienai) – 0 Eur. Pasiūlymo lyginamoji kaina – 0 Eur.

21.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos pateikto pasiūlymo galutinė kaina yra 30 ir daugiau proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių galutinės kainos pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija užsakymo maksimalios kainos, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, t. y. laikoma neįprastai maža. Vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis atsakovė paprašė ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

22.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė pasiūlytos kainos pagrindimą, kuriame nurodyta, kad:

22.1.                      Planuojamos pajamos (už 10 mėn.): nemokamas maitinimas 642,47 Eur x 175 d. = 112 432,25 Eur; mokamas maitinimas 0 Eur x 175 d. = 0 Eur; iš viso 112 432,25 Eur;

22.2.                      Išlaidos (už 10 mėn.): nemokamas maitinimas 44 450 Eur (be PVM); mokamas maitinimas 4 593,75 Eur; darbo užmokestis 36 960 Eur; komunalinės paslaugos, elektra, vanduo 4 700 Eur; kenkėjų kontrolė 250 Eur; šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) atliekos 200 Eur; komunalinės, mišrios atliekos 400 Eur; galimos remonto sąnaudos 1 000 Eur; CPO LT mokestis 674,59 Eur; iš viso 93 228,34 Eur;

22.3.                      Pajamos (už 3 m.): 112 432,25 Eur x 3 m. x 21 proc. PVM = 408 129,07 Eur;

22.4.                      Išlaidos (už 3 m.): 93 228,34 Eur x 3 m. x 21 proc. PVM = 338 418,87 Eur;

22.5.                      Pagal sąmatą pajamos viršija išlaidas, pajamos neviršija Pirkimo maksimalios kainos su mokesčiais, todėl Pirkimas bus įvykdytas tinkamai.

23.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu paprašė ieškovės patikslinti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant visų mokamo maitinimo pasiūlytų patiekalų (100 g / ml) kainas ir jos sudedamąsias dalis: įsigyjamų maisto produktų savikainą, darbo užmokesčio, komunalinių paslaugų, kenkėjų kontrolės, CPO LT paslaugų, prisiimtų ekonominio naudingumo kriterijų sąnaudų ir kt. išlaidas (nurodant sudedamąsias dalis proc. ir (ar) Eur).

24.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė pasiūlytos kainos pagrindimo patikslinimą, kuriame iš esmės nurodė tapačius duomenis, kaip ir pirminiame pagrindime.

25.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, išnagrinėjus ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimą, pripažinta pagrindimą laikyti netinkamu, nes nepriimtinas kainos grindimas, nurodant išlaidų dengimą iš kitos viešojo pirkimo sutarties dalies. Nesant maksimaliai apribotam mokamą maitinimą galinčių įsigyti subjektų skaičiui, nėra aišku, kokią sutarties vykdymo kaštų dalį gali padengti iš nemokamo maitinimo dalies gautos pajamos. Pasiūlymas atmestas vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalimi, nepateikus tinkamų pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų. Tuo pačiu pranešimu ieškovė informuota apie sudarytą pasiūlymų eilę, Pirkimo laimėtoju pripažintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Irenutė“ pasiūlymas.

26.       Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė negali pagrįsti kainos, nurodydama išlaidų dengimą iš kitos sutarties dalies, ne tik nepagrįsti, bet ir prieštarauja teismų praktikai bei atsakovės kituose pirkimuose nustatytai praktikai (pvz., pirkimas Nr. CPO295001, Nr. CPO278323). Ieškovė prašė pripažinti jos kainos pagrindimą tinkamu ir grąžinti ją dalyvauti Pirkime.

27.       Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovės pretenzijos netenkino ir nusprendė tęsti Pirkimo procedūras. Atsakovė nurodė, kad, įvertinus tiekėjos neįprastai mažos kainos pagrindimo duomenis, nustatyta, jog jie yra nepakankami įsitikinti, kad tiekėja gebės pasiūlyme nurodytais įkainiais tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl šių priežasčių. Pirma, tiekėja savo neatlygintinai teikiamos maitinimo paslaugos nuostolį skaičiuoja remdamasi preliminariu neatlygintinai maitinamų asmenų skaičiumi. Preliminaraus neatlygintinos maitinimo paslaugos gavėjų skaičiaus galimas pokytis kainos pagrindime neįvertintas, o tai reikštų, kad šiam skaičiui tikėtina didėjant (atsižvelgiant į tai, kad maitinimo paslauga bus teikiama neatlygintinai) tiekėja objektyviai neturės galimybių savo sąskaita užtikrinti tokios paslaugos tęstinumo. Duomenų, kad tiekėja turės finansinių resursų teikti neatlygintiną paslaugą neribotam asmenų skaičiui visą Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, su kainos pagrindimu nepateikta. Antra, tiekėja savo neatlygintinai bei atlygintinai teikiamos maitinimo paslaugos nuostolį bei pajamas skaičiuoja remdamasi patiekalų maisto produktų savikaina, kuri nepagrindžiama patiekalui sunaudojamų produktų sąrašu. CPO LT vertinimu, tiekėjos pasiūlymo kainos pagrindimas neapima viso pagal Pirkimo sąlygas numatyto būtino mokamų ir nemokamų patiekalų asortimento, atitinkamai, jis objektyviai negali pagrįsti visų Pirkimo sąlygose numatytų patiekalų savikainos bei tiekėjos nuostolio dydžio patiekalus tiekiant neatlygintinai. Be minėto, maitinimo paslaugų kainos yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais maisto produktų Pirkimo dokumentais. 

28.       Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą į pretenziją ir grąžinti ieškovę į Pirkimą; įvertinti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo; įpareigoti atsakovę naujai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Vilniaus apygardos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė.

29.       Ieškovė, nesutikdama su apskųstu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu Pirkimo sąlygų aiškinimu, neteisingu byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės pasiūlytos kainos pripažinimo neįprastai maža ir kainos pagrindimu, visumos vertinimu bei nukrypimu nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos.

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų

30.       Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑406‑378/2018 38 punktą).

31.       Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys. Pažymėtina, kad šis ribojimas pirmiausia buvo nustatytas jurisprudencijoje ir tik tiekėjų atžvilgiu. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Vėliau aptariamas ribojimas atsirado ir teisiniame reguliavime, o jo taikymas pagal kasacinio teismo praktiką išplėstas ir perkančiųjų organizacijų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 45 punktas).

32.       CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu; ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis). Nors CPK atskirai įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir pirmiau nurodyti ieškovo procesinio elgesio ribojimai, tai per se (savaime) nereiškia, kad atsakovėms – perkančiosioms organizacijoms procese suteikta daugiau teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑354‑378/2018, 35 punktas). Tokia teisės aiškinimo taisyklė iš esmės reiškia, kad jei ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu, tai ir atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ar triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 47 punktas).

33.       Iš bylos duomenų matyti, kad:

33.1.                      Perkančioji organizacija 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydama, jog ieškovės kainos pagrindimas, nurodant išlaidų dengimą iš kitos viešojo pirkimo sutarties dalies, nepriimtinas, nes nesant maksimaliai apribotam mokamų maitinimą galinčių įsigyti subjektų skaičiui, nėra aišku, kokią sutarties vykdymo kaštų dalį gali padengti iš nemokamo maitinimo dalies gautos pajamos. Pasiūlymas atmestas, nepateikus tinkamų pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų.

33.2.                      Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. pretenziją grindė tuo, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė negali pagrįsti kainos, nurodydama išlaidų dengimą iš kitos sutarties dalies, nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikai bei atsakovės kituose pirkimuose nustatytai praktikai.

33.3.                      Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad: preliminaraus neatlygintinos maitinimo paslaugos gavėjų skaičiaus galimas pokytis kainos pagrindime neįvertintas, o tai reikštų, jog šiam skaičiui tikėtinai didėjant (atsižvelgiant į tai, kad maitinimo paslauga bus teikiama neatlygintinai) tiekėja objektyviai neturės galimybių savo sąskaita užtikrinti tokios paslaugos tęstinumo; tiekėja savo neatlygintinai bei atlygintinai teikiamos maitinimo paslaugos nuostolį bei pajamas skaičiuoja remdamasi patiekalų maisto produktų savikaina, kuri nepagrindžiama patiekalui sunaudojamų produktų sąrašu, maitinimo paslaugų kainos yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais maisto produktų Pirkimo dokumentais.

34.       Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pažymi, kad ieškovė argumentus dėl netinkamo ginčo Pirkimo pasiūlymų eilės ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo nurodė tik ieškinyje, t. y. tik jau teisminio nagrinėjimo metu. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pasisakė dėl šių argumentų esmės (šiuos argumentus atmetė, taip pat nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose naujai nurodyti teiginiai dėl netinkamo ginčo Pirkimo pasiūlymų eilės ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo, kurių ieškovė nebuvo atsakovei pateikusi ikiteisminėje ginčo stadijoje (pretenzijoje ar kitame dokumente), neapima bylos nagrinėjimo apimties (šios nutarties 11.6 papunktis). 

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti ieškovės argumentai pateikti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip peržengiantys ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribas, apskritai neturėjo būti nagrinėjami ir vertinami bylą nagrinėjusiame teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė dėl šių argumentų iš esmės, šis procesinių teisės normų, reglamentuojančių ginčo nagrinėjimo ribas viešųjų pirkimų bylose, pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl netinkamo pasiūlymų eilės ekonominio naudingumo balų apskaičiavimo ir jos teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą, nenagrinėja ir nevertina, kaip peržengiančių ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribas (CPK 4232 straipsnis, 4233 straipsnio 2, 3 dalys).

36.       Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė argumentus dėl neaiškių, dviprasmiškų, netikslių Pirkimo sąlygų dėl pasiūlymo lyginamosios kainos ir jos apskaičiavimo nurodė tik dublike. Apskųstame sprendime dėl šių argumentų atskirai nepasisakyta. Pirmiau nurodyti ieškovės argumentai, pateikti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip peržengiantys ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjami ir vertinami (nors to atskirai sprendime ir nenurodyta). Teisėjų kolegija atitinkamai nenagrinėja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl neaiškių, dviprasmiškų, netikslių Pirkimo sąlygų dėl pasiūlymo lyginamosios kainos ir jos apskaičiavimo (šios nutarties 11.1 papunktis), kaip peržengiančių ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtas nagrinėtų aplinkybių ribas (CPK 4232 straipsnis, 4233 straipsnio 2, 3 dalys). 

37.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė sprendime atmesti pasiūlymą nurodė tik vieną sąlygą, dėl kurios ieškovės kainos pagrindimas pripažintas netinkamu, t. y. dėl to, jog nėra aiškus mokamą maitinimą galinčių įsigyti subjektų skaičius. Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė naujų, sprendime nenurodytų argumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) lemia, be kita ko, ir atsakymo į pretenziją turinys. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atsakymo į pretenziją turinį, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakyme į pretenziją nurodyti visiškai nauji pasiūlymo atmetimo argumentai. Atsakyme į pretenziją detalizuoti 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą argumentai dėl tinkamų pasiūlytos kainos pagrįstumo įrodymų nepateikimo bei preliminaraus mokamo maitinimo paslaugos gavėjų skaičiaus galimo pokyčio neįvertinimo ieškovės pateiktame pagrindime.

38.       Tuo pačiu, įvertinant šios nutarties 11.1 papunktyje išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, jog šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria įvertintas ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimas, teisėtumo ir pagrįstumo pagal šalių ikiteisminio ginčo stadijos dokumentų (pretenzijos ir atsakymo į pretenziją) bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį apibrėžtas ribas.

Dėl ieškovės pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimo

41.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei iš esmės nepateikus jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės iš sutarties vykdymo planuojamas gauti pajamas bei sąnaudas, t. y. nenurodžius produktų sąrašo, produktų kiekių bei kainų, nepateikus šias kainas pagrindžiančių dokumentų, nenurodžius patiekalų gamybos ar kitų ieškovės veiklos sąnaudų gaminamo patiekalo savikainoje, perkančioji organizacija neturėjo galimybės įsitikinti ieškovės patiriamų sąnaudų apimtimi ir aplinkybe, kad viešojo pirkimo sutartį realiai galima pelningai įvykdyti už ieškovės pasiūlytą 0 Eur kainą. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš jos pateikto kainos pagrindimo negalima nustatyti, ar ji bus pajėgi įvykdyti Pirkimo sutartį.

42.       Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis).

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, jog juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

44.       DPS sąlygų C dalies 3 priedo „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai“ 2 punkte numatyta, kad pasiūlymo lyginamoji kaina lygi mokamo maitinimo paslaugų kainai. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiekėjų pasiūlymų vertinimas (palyginimas) vyko iš esmės tik dėl tiekėjų pasiūlymuose nurodytos mokamo maitinimo kainos. Primintina, kad ieškovė pretenzijoje nekėlė argumentų dėl Pirkimo sąlygų, susijusių su Pirkimo lyginamąja kaina, neaiškumo, dviprasmiškumo, tikslumo, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo, kaip peržengiančio ginčo ribas, nepasisako (žr., šios nutarties 36, 38 punktus). 

45.       Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad siūlomų teikti mokamo maitinimo paslaugų kaina – 0 Eur. Ieškovė pati pasiūlyme nurodė, kad pasiūlymo lyginamoji kaina – 0 Eur. Pirkimo dalyvių pasiūlymų lyginamųjų kainų (mokamo maitinimo paslaugų kainų) vidurkis – 44,89 Eur. Ieškovės pasiūlyta 0 Eur pasiūlymo lyginamoji kaina yra 100 proc. mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog perkančioji organizacija, nustačiusi neįprastai mažą ieškovės pasiūlymo lyginamąją kainą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti, kad ieškovė pagrįstų siūlomą kainą, detalizuodama kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

46.       Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pasiūlymo sudėtinių dalių kainų nuolaidos gali būti kompensuojamos taikant kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodą, kai vienos pasiūlymo sudėties dalies išlaidos gali būti grindžiamos kitos pasiūlymo sudėtinės dalies pajamomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-302/2023, 26 punktas). Visgi, nors neįprastai maža pasiūlyta kaina (jos dalis) savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020, 24 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-302/2023, 25 punktas).

47.       Atsakovei 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu pareikalavus ieškovės jos pasiūlytos kainos pagrindimo, ieškovė tą pačią dieną pateikė kainos pagrindimą, kuriame nurodė iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo planuojamas gauti pajamas, išlaidas, detalizavo išlaidų rūšis (nemokamo maitinimo išlaidos, mokamo maitinimo išlaidos, darbo užmokestis, komunalinės paslaugos, elektra, vanduo, kenkėjų kontrolė, atliekų pašalinimas, galimos remonto sąnaudos, CPO LT mokestis). Iš ieškovės pateikto pagrindimo matyti, kad ieškovė nuostolius, patirtus neatlygintinai teikiant mokamo maitinimo paslaugas, kompensuos iš pajamų, gautų už nemokamo maitinimo paslaugas, teikiamas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintus paslaugų įkainius. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu paprašė ieškovės patikslinti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant visų mokamo maitinimo pasiūlytų patiekalų (100 g / ml) kainas ir jos sudedamąsias dalis: įsigyjamų maisto produktų savikainą, darbo užmokesčio, komunalinių paslaugų, kenkėjų kontrolės, CPO LT paslaugų, prisiimtų ekonominio naudingumo kriterijų sąnaudų ir kt. išlaidas (nurodant sudedamąsias dalis proc. ir (ar) Eur). Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė pasiūlytos kainos pagrindimo patikslinimą, kuriame iš esmės nurodė tapačius duomenis, kaip ir pirminiame pagrindime.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungtyniškumo principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti atsižvelgta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 27–28 punktus).

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimą, šalių argumentus ir apskųsto sprendimo motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija iš ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo neturėjo galimybės įsitikinti, jog ji bus pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už ieškovės pasiūlytą 0 Eur mokamo maitinimo kainą.

50.       Perkančioji organizacija paprašė ieškovės patikslinti neįprastai mažos kainos pagrindimą, nurodant visų mokamo maitinimo pasiūlytų patiekalų (100 g / ml) kainas ir jos sudedamąsias dalis: įsigyjamų maisto produktų savikainą, darbo užmokesčio, komunalinių paslaugų, kenkėjų kontrolės, CPO LT paslaugų, prisiimtų ekonominio naudingumo kriterijų sąnaudų ir kt. išlaidas (nurodant sudedamąsias dalis proc. ir (ar) Eur). Ieškovės parengtoje kainos pagrindimo (tiek pirminio, tiek patikslinto) lentelėje nurodytos planuojamos gauti pajamos ir planuojamos patirti sąnaudos. Ieškovė neatlygintinai bei atlygintinai teikiamos maitinimo paslaugos nuostolį bei pajamas skaičiuoja remdamasi patiekalų maisto produktų savikaina, tačiau ieškovė nedetalizavo, iš ko konkrečiai susideda pasiūlyta patiekalų savikaina, nenurodė patiekalų gamyboje planuojamų naudoti produktų sąrašo, kiekių, savikainos, taip pat nenurodė lentelėje išvardintų veiklos sąnaudų dalies siūlomų patiekalų savikainoje. Taigi, ieškovė iš esmės nepateikė perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu prašytos informacijos.

51.       Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovės sprendimas atmestas ir dėl to, jog ieškovė nepateikė dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tiekėjos nurodomos kainos ar jos sudedamųjų dalių pagrįstumą. Šią aplinkybę, kaip sudarančią pagrindą vertinti ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimą, kaip nepakankamą įsitikinti ieškovės galimybėmis įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė, paprašiusi kainos pagrindimo patikslinimo, nenurodė ieškovei pateikti konkrečių dokumentų, patvirtinančių kainos pagrindimą, todėl ieškovė šių dokumentų pateikti neprivalėjo.

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena vertus, nors atsakovė, paprašiusi kainos pagrindimo patikslinimo, neprašė pateikti ieškovės pasiūlytos kainos ar jos sudedamąsias dalis pagrindžiančių dokumentų, kasacinio teismo praktika dėl griežto paties tiekėjo parengtų duomenų vertinimo yra nuosekli – tokios pozicijos laikomasi tiek vertinant neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą, tiek sprendžiant dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams – vien paties viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nepripažįstami pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 33 punktas). Tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018 32 punktas). Kita vertus, ginčo atveju konstatuota, kad ieškovė apskritai nepateikė perkančiosios organizacijos prašytos informacijos, taigi, atitinkamai ir dokumentų, pagrindžiančių pasiūlytą kainą ar jos dalis. Aplinkybės dėl (ne)privalėjimo pateikti šiuos dokumentus nekeičia apeliacinės instancijos teismo vertinimo, kad ieškovė nepateikė perkančiosios organizacijos reikalautos informacijos dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.

53.       Ieškovė apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, ar ji bus pajėgi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teikiant neatlygintiną mokamo maitinimo paslaugą neribotam (preliminariam) skaičiui asmenų, nurodo, jog Pirkimo sąlygose asmenų, kuriems bus teikiamas mokamas ir nemokamas maitinimas, preliminarūs skaičiai nurodyti dėl to, kad perkančioji organizacija prisiėmė įsipareigojimą išpirkti tik 50 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Kitaip tariant, perkančioji organizacija užtikrino tik pusę šių asmenų kiekio, o tai reiškia, kad asmenų skaičius pagal Pirkimo sąlygas negali didėti, o tik mažėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.

54.       Pirkimo sąlygose numatyta, kad perkančiosios organizacijos nurodyti numatomi maitinamų asmenų skaičiai yra preliminarūs, jie bus tikslinami iki kiekvienų mokslo metų rugsėjo 30 d. pagal faktinę padėtį (pagal patvirtintus savivaldybės besimokinančių vaikų sąrašus ir turimą ugdymo įstaigos personalo skaičių) (DPS sąlygų B dalies ,,Techninė specifikacija“ 4.2-4.3 papunkčiai). Perkančioji organizacija įsipareigojo nupirkti paslaugas už ne mažiau kaip 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės (463 071 Eur) (Pasiūlymo lentelės ,,Pirkimo sąlygos“ 4, 7 eilutės). Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad perkančiosios organizacijos nurodytas įsipareigojimas įsigyti 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės neriboja ir nėra susijęs su mokamo maitinimo paslaugas gaunančių asmenų skaičiumi. Įsipareigojimas išpirkti 50 proc. Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės Pirkimo sutarties vertės reiškia, kad perkančioji organizacija įsipareigojo nupirkti paslaugų už pusę Pirkimo sutartyje nurodytos pradinės sutarties vertės (231 535,50 Eur). Pirkimo sąlygose nurodytas preliminarus mokamą maitinimą gaunančių asmenų skaičius, nes jis Pirkimo vykdymo metu nežinomas ir bus tikslinamas mokslo metų pradžioje pagal faktinę situaciją. Sutiktina su ieškove tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, kad pagal viešojo pirkimo sutartį mokamo maitinimo paslaugos teikiamos neribotam (preliminariam) skaičiui asmenų, netinkamai panaudojo žodžius ,,neribotas“ ir ,,preliminarus“ kaip sinonimus, nes, nors Pirkimo sąlygose numatytas mokamo maitinimo paslaugas gaunančių asmenų skaičius yra preliminarus ir gali keistis, jis nebus neribotas (t. y. bus nustatytas tikslus skaičius asmenų mokslo metų pradžioje), tačiau tai nekeičia išvados, kad ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindime šis skaičiaus pokytis apskritai neįvertintas.

55.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės argumentas, jog DPS Nr. 602805 pirkimuose Nr. CPO295001 ir Nr. CPO278323 tiekėjai grindė savo neįprastai mažą pasiūlymo kainą kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodu ir atsakovė tokius pagrindimus priėmė, neturi teisinės reikšmės. Konkretaus tiekėjo neįprastai mažos kainos pagrindimas vertinamas pagal to tiekėjo pateiktus kainos pagrindimo skaičiavimus, konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir kainos pagrindimo įrodymus.

56.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ji už pasiūlytą mokamo maitinimo paslaugos (pasiūlymo lyginamąja) kainą (0 Eur) bus pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, o atsakovės 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo. Nepripažinus sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo neteisėtu, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų ieškinio reikalavimų (grąžinti ieškovę į Pirkimą; įpareigoti atsakovę naujai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę), kurie savo esme laikytini išvestiniais iš pirmiau aptarto reikalavimo.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija

57.       Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą).

58.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją atmetė.

59.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo negali būti savarankišku ieškinio reikalavimu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo, panaikinama ir bylos dalis, pradėta pagal šį reikalavimą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

60.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

61.       Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nepagrįstai iš esmės išnagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo atmesti pretenziją panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo, panaikinama ir bylos dalis, pradėta pagal šį reikalavimą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

62.       Dėl kitų ieškovės reikalavimų pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčui aktualias bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovės 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, grąžinti ieškovę į Pirkimą, įpareigoti atsakovę naujai įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

63.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

64.       Dalies bylos nutraukimas apeliacinėje instancijoje nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ginčas iš esmės išspręstas ne ieškovės naudai. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, taip pat išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovei priteisiama 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Voitkevič personalinės įmonės ieškinio reikalavimas dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės viešosios įstaigos CPO LT sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo, panaikinti ir civilinės bylos dalį, pradėtą pagal šį reikalavimą, nutraukti.

        Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei viešajai įstaigai CPO LT, juridinio asmens kodas 302913276, iš ieškovės Voitkevič personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 122702459, 2 613,60 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trylika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Asta Radzevičienė

                                                                                Laima Ribokaitė 

Irmantas Šulcas