Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-491/2010

Proceso Nr. 1-89-1-00797-2008-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

Pranešėjas Valdas Petras Meidus

Teisėja Laima Dumskienė

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant :

prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

nuteistajam V. Š.,

nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs šešis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (A. R., V. J. K., D. D., V. K., R. ir V. A. K. bei P. B. turto vagystės) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) esančioje garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) :

- laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 22 d. 12.00 val. iki 2008 m. gruodžio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į A. R. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. R. turto už 652 Lt;

- laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į V. J. K. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė V. J. K. turto už 1178 Lt;

- laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2009 m. birželio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku įsibrovė į D. D. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė D. D. turto už 1260 Lt;

- 2009 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į A. P. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 5500 Lt vertės V. K. dulkių siurblį „Kirby“;

- 2009 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į R. K. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė R. K. turto už 529 Lt ir 100 Lt vertės V. A. K. kampinį šlifuoklį „DWT WS-125“;

- 2009 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į P. B. garažą, iš kur pagrobė P. B. turto už 350 Lt.

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas – skundžiamą nuosprendį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuteistasis pageidauja, kad būtų svarstoma galimybė už padarytus nusikaltimus skirti jam švelnesnę bausmę – piniginę baudą. Apeliantas skunde dėsto BK 38 straipsnio esmę, jo taikymo pagrindus ir teigia, kad jis pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi, savo noru visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, su jais susitaikė, anksčiau jis nebuvo teistas, nuo paskutinio padaryto nusikaltimo teisės pažeidimų nepadarė ir charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes nuteistasis mano, kad jis nėra socialiai pavojingas ir yra visos sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau be pagrindo to nepadaręs apylinkės teismas priėmė pernelyg griežtą ir neteisingą nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas iš esmės skundžia tik apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam BK 38 straipsnio nuostatų ir jam paskirtos bausmės rūšį, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas kitų bylos aplinkybių, nesusijusių su skundo motyvais, išsamiau neanalizuoja.

BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė, kurią teismas privalėtų įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, tačiau jokiu būdu neprivalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Matyti, kad BK 38 str. 1 d. numatyti du būtinieji kriterijai, t. y. : 1) formalusis – asmuo turi būti padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jis turi prisipažinti padaręs ją, savu noru atlyginti (pašalinti) padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo (pašalinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo atveju apylinkės teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų nuteistajam todėl, kad vienas iš nukentėjusiųjų – V. J. K. – teisme nesutiko taikytis su V. Š. ir nebuvo pagrindo manyti, kad pastarasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nukentėjusiojo V. J. K. pareiškimas, iš kurio matyti, kad V. Š. su šiuo nukentėjusiuoju susitaikė. Tai, o taip pat byloje esantys kiti duomenys, rodo, kad formalusis kriterijus atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. iš esmės yra.

Tačiau sprendžiant, ar yra vertinamasis kriterijus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei, t. y. įvertinti jo elgesį prieš nuskalstamų veikų padarymą, jų metu ir po jų. V. Š. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, matyti ir kita kas – per maždaug pusės metų laikotarpį jis padarė šešis tyčinius, apysunkius, baigtus ir savanaudiškus nusikaltimus. Šiuo laikotarpiu nuteistasis niekur nedirbo ir nesimokė, nusikaltimus darė norėdamas gauti pinigų pragyvenimui. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas teistumo neturėjo, iš Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. Š. prieš aptariamus nusikaltimus jau buvo padaręs tapačią nusikalstamą veiką – nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 178 str. 1 d. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad po nusikaltimų apeliantas pagrobtą nukentėjusiųjų turtą slėpė garaže, o pirmosios apklausos metu V. Š. neprisipažino padaręs tuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – vagystę iš A. R. garažo (1 t., 89 – 90 b. l. ). Tačiau po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko atitinkamus procesinius veiksmus, o taip pat V. Š. tėvas pateikė pagrobtus ne tik A. R., bet ir kitų nukentėjusiųjų daiktus (1 t., 49, 55 – 57, 64 b.l.), dalis pagrobto turto buvo surasta ir grąžinta nukentėjusiesiems, o V. Š. prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai reiškia, kad apeliantas savo kaltę prisipažino ir dėl nusikaltimų gailėjosi tik po to, kai buvo priremtas neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog V. Š. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, nenustačius BK 38 str. 1 d. 4 p. įtvirtintos būtinosios sąlygos (nesant vertinamojo kriterijaus), skundžiamą nuosprendį naikinti, baudžiamąją bylą nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais nėra pagrindo.

Apeliantas skundu taip pat prašo svarstyti galimybę už jo padarytus nusikaltimus skirti jam švelnesnę bausmę – piniginę baudą. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis Lietuvoje šiuo metu niekur nedirba ir neturi jokio oficialaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Nors jis tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog šiuo metu legaliai dirba Norvegijoje, brolio vadovaujamoje firmoje, šį faktą patvirtinančių dokumentų ar sutarčių jis nepateikė. Tik byloje esančioje jo charakteristikoje yra užsimenama apie tai, kad apeliantas važinėja dirbti į Norvegiją, pas ten gyvenantį brolį. Tačiau, to nepakanka pripažinti, kad nuteistasis iš tiesų turi legalų darbą užsienyje. Kita vertus, kaip jis pats teigė apylinkės teisme, nusikaltimus jis darė norėdamas gauti pinigų pragyvenimui, šiuo metu jis yra „...prisiskolinęs pinigų, palūkanos auga.“ (2 t., 97, 100 b. l. ). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, ir apylinkės teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas bauda pasunkintų tiek nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir bausmių tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., įgyvendinimą.

Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Teismas pripažino, kad nuteistasis nebuvo teistas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs visas apeliantą charakterizuojančias aplinkybes pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatęs dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už atskirus nusikaltimus paskyrė jam beveik minimalias laisvės apribojimo bausmes. Šias bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. reikalavimus. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas               Valdas Petras Meidus

Teisėjai               Ričardas Gilys

              Nijolė Sušinskienė