Civilinė byla Nr. e2-1458-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M., V. G. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas A. C. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo teismo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją.

2.       Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų pritaikymo šioje civilinėje byloje, kuriame ieškovas prašė uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui ir sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr.0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, iki pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo.

3.       Prašymo pagrįstumą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad: 1)  netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis jokiu galimu būdu negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymo (užkonservavimo); 2) kitas ekspertas tokiu atveju (nesustabdymo ir iškeldinimo, bei turto pasikeitimo atveju) negalėtų atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės; 3) teismas turi paskirti pakartotinę ekspertizę ir ją pavesti daryti kitam ekspertui ar ekspertams, kadangi paskirto eksperto atlikta ekspertizė (išvada) buvo neteisinga ir teismą klaidinanti, nepakankamai aiški ir neišsami, neatsakyta į pateiktus visus klausimus, kilo rimtų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, dėl ko buvo pateiktas prašymas dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė ieškovo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

5.       Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo Vilniaus apygardos teismo spręstas ir 2018 m. liepos 25 d. nutartimi netenkintas, nes buvo konstatuota, kad jau yra surašytas ginčo varžytynių aktas bei jo pagrindu įregistruota kito asmens nuosavybės teisė į ginčo turtą, dėl ko priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 negalėtų sukelti jokių teisinių pasekmių. Be to, teismas nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - iškeldinimo iš ginčo turto sustabdymas nėra susijusi su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

6.       Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas taip pat buvo spręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimis, tačiau ieškovo prašymas vėl buvo atmestas. 

7.       Teismas įvertinęs pateikto teismui prašymo turinį nustatė, kad iš esmės ieškovas nenurodė  jokių naujų aplinkybių bei argumentų, kurios (kurie) sudarytų pagrindą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, nors ieškovas prašyme teigia, jog atsirado naujos aplinkybės, sąlygojančios prašymo teikimo būtinumą, tačiau pateiktame prašyme nurodytais patikslinimais yra iš esmės dar kartą atkartojami ieškovo argumentai, kurie jau buvo teismo vertinami, sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tuo tarpu, prašyme nurodytos naujos aplinkybės dėl galimai nepagrįstų eksperto išvadų bei atitinkamai egzistuojančio pagrindo skirti byloje pakartotinę ar papildomą ekspertizę iš esmės yra svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant pateikto prašymo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo (ne)pagrįstumą, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

8.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliantas (ieškovas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patenkinti jo prašymo visus reikalavimus: 1) priimti į civilinę bylą naujus ieškovo pateiktus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus (priedus) ir patenkinti jo prašymo reikalavimus; 2) atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą, nes ieškovas yra atleistas VGTPT sprendimu; 3) uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, iki pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo, ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes. Šis prašymas pateiktas tik paaiškėjus naujoms esminėms faktinėms bylos aplinkybėms, t.y. kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-410-464/2020 atsisakė priimti jas ir jų nevertino. Taip pat nuo ieškovo 2020 m. liepos 14 d. prašymo ir 2020 m. balandžio 22 d. atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės (jų visuma), todėl ieškovas pateikė teismui naujas aplinkybes ir įrodymus, tačiau ieškovo prašymas nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo atmestas. Be to, ieškovas gavo laišką iš antstolės ir jos patvarkymą dėl pareiškėjo prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238, su  kuriuo nesutiko, todėl 2020 m. liepos 31 d. pateikė skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Be to, ieškovo ginčas su banku dar nebuvo baigtas kitose ginčo bylose ir ieškovas dėl neteisėtų antstolio patvarkymų, banko veiksmų pateikė teismams procesinius dokumentus, kurie dar nėra visiškai išnagrinėti, todėl turėjo būti skubiai sustabdyti visi vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose ir teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškovo teisėto ir pagrįsto pakartotinio prašymo, nes turėjo apginti jo teises, bei teisėtus interesus visomis įmanomomis priemonėmis.

10.2.                      Ieškovas pagrindė teismui, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis buvo užtikrinti būtent šioje byloje, kurioje buvo pateiktas prašymas, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas gavo antstolio patvarkymą dėl iškeldinimo. Iškeldinimo atveju, būtų patirti papildomi, nepagrįsti ir neracionalūs laiko ir lėšų nuostoliai. Taip pat iškeldinimas sukeltų pasekmes, kurių nebegalėtų ištaisyti ar sugrąžinti į buvusią padėtį. Viešo intereso pažeidimas, leidžia peržengti atskirojo skundo ribas, todėl esant ypatingai situacijai teismas turėjo užtikrinti ieškovo gyvybiškai svarbią teisę į tinkamos gyvenamosios vietos turėjimą ir pareigą sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki šios ginčo bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau to laiku ir tinkamai nepadarė.

10.3.                      Nekilnojamojo turto registro išrašas visiškai neatitinka realybės (tikrovės), todėl turi būti užginčytas. Ieškovui imant paskolą buvo įkeistas kitas 2005 m. stovio ir vertės butas, todėl antstolis pardavė ne tą butą, kurį turėjo parduoti. Šioje byloje panaikinus pardavimo iš varžytynių aktą, turės būti taikoma restituciją, tačiau tam tikslui užtikrinti reikia išsaugoti parduoto turto stabilumą. Taigi, būtina kuo greičiau pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti pakartotinę ekspertizę, padaryti buto nuotraukas

10.4.                      Šalyje yra ekstremali situacija dėl pandemijo, teismas dar neišsprendė ginčo bylų dėl buto pardavimo neteisėtumo ir buto aprašymo , todėl siekis perimti turtą, kitokios vertės, nei yra reali jo vertė yra nesąžiningas ir neteisėtas.

11.       Antstolis V. M. atsiliepime prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą. Taip pat, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas ir įspėti ieškovą apie piktnaudžiavimo teise padarinius.

12.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.                      Neegzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas bei neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, todėl byloje nėra ir nebuvo teisinio pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12.2.                      Vien tai, kad ieškovui nepatinka teismų praktika ir ieškovas nesutinka su nutartimi, nepagrindžia ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Atitinkami ieškovo samprotavimai apie tariamą jo teisių pažeidimą, nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų aiškinimo išplėtimą, instancinės teismų procesinių sprendimų kontrolės pažeidimą, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, ieškovo prašymo akivaizdus nepagrįstumas taip pat konstatuotinas ir vertinant paties prašymo turinį, jame pateiktų argumentų spekuliatyvumą. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog skundžiama nutartimi pagrįstai spręsta, kad nėra CPK 144 straipsnio sąlygos dėl tikėtino skundo pagrįstumo, o toks teismo vertinimas yra pagrįstas aktualia teismų praktika.

12.3.                      Ieškovas byloje taip pat neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo pateisintas išimtiniais ir neproporcingais būdais riboti atsakovo sąžiningo įgijėjo, nuosavybės teisę, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas naudojasi kaip savarankiškais savo teisių gynybos būdais, prašo jas taikyti itin neproporcingai, todėl jų pritaikymas nepagrįstai varžytų kitų bylos šalių interesus.

12.4.                      Iš bylos medžiagos yra akivaizdžiai įžvelgiamas ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pagrįstas ne tik pavieniu ieškovo elgesiu šioje byloje, tačiau sistemingu jo elgesio išieškojimo proceso metu tiek šioje, tiek ir vykdomojoje byloje, kurioje iš esmės visi ieškovo skundai/prašymai buvo atmesti. Tai nėra pavienis ar tik netinkamas ieškovo subjektinių teisių įgyvendinimas, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis, ilgą laiką trunkantis ieškovo bylos vilkinimas, kuriuo siekiama ne savo subjektinių teisių gynimo, o kuo ilgesnį laiką ginčo turtą išsaugoti savo dispozicijoje visiškai paminant varžytynes laimėjusio asmens interesus. Nei vienas teisės aktas nenumato tokios ieškovo nesąžiningo elgesio galimybės, nepateisina jo tokio elgesio.

12.5.                      Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės niekuo nesiskiria nuo anksčiau teiktojo (ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių), todėl laikytina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirasis skundas pateikti tikslu piktnaudžiaujant procesu bei laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

15.                      Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 21 d. raštą bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakymą į 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymą.

16.                      Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.                      Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Lietuvoje yra viešai skelbiami, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu, kiti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dar iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo, be to, jie nėra reikšmingi sprendžiamam klausimui, todėl juos atsisakytina priimti.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų naujų įrodymų

18.                      Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvardijo atsikirtimais prie atskirojo skundo. Teismo vertinimu, toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

19.                      Apeliacinis teismas taip pat sprendžia, kad su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl juos atsisakytina priimti į bylą (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

20.                      Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.

21.                      Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

22.                      Todėl ir šioje byloje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, visų pirma, spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ji būtų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.

23.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto ieškinyje yra suformuluoti du reikalavimai – pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją. Tai reiškia, kad apeliantas turėjo pareigą pagrįsti aplinkybę, jog konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo, apelianto iškeldinimo ir papildomos ekspertizės paskyrimo), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Nors apeliantas nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, restitucijos taikymas taptų nebeįmanomas, nes nebūtų išsaugota nekilnojamojo turto vertė ir būklė, patirti nuostoliai. Pastebėtina, jog vien tai, kad apeliantas bus iškeldintas iš ginčo turto nereiškia, kad pablogės šio turto būklė ar sumažės vertė, o dėl šios priežasties negalės būti taikoma restitucija. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė jokių objektyviai pagrįstų argumentų, jog sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje būtų atliekami veiksmai ir/ar jo iškeldinimo iš ginčo turto veiksmai nebūtų sustabdyti.

24.                      Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iš esmės motyvuoja kitų bylų ir kitų teisminių ginčų nagrinėjimo faktais bei apelianto subjektyviais pasvarstymais, kaip šioje byloje pritaikyti ribojimai galėtų turėtų įtakos kitose bylose priimtų procesinių sprendimų įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu ginčijamu antstolio 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytynėse dalyvavusiam pirkėjui V. G. buvo parduotas apeliantui priklausęs ir bankui hipoteka įkeistas turtas (butas ir automobilių stovėjimo aikštelės dalis). Nuosavybės teisės į ginčo turtą pirkėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios nustatytos aplinkybės, be kita ko, reiškia, kad vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kuriuos sustabdyti prašo apeliantas, jau yra faktiškai atlikti (ginčo turtas parduotas varžytynėse, nuosavybės teisė į jį įregistruota pirkėjo vardu.). Šiuo atveju, nustačius, kad veiksmai, kurių atlikimo sustabdymo apeliantas siekė, yra atlikti dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai negali būti pasiekti ir todėl tokių priemonių taikymas negalimas. Kitokia apelianto nuomonė nelemia vertinimo, kad visgi turi būti nustatytas laikinas draudimas atlikti tai, kas jau faktiškai yra atlikta, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai.

25.                      Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

26.                      Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

27.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020) ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020) konstatavo, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (išieškojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iškeldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijaus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas minėtos teismo išvados niekaip nepaneigia. Kita vertus, byloje ginčijamas 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo apeliantui priklausęs turtas buvo parduotas atsakovui daugiau nei prieš du metus. Teismas neturi jokių duomenų apie naujojo savininko siekį pabloginti turto būklę ar sumažinti jo vertę, neskaitant natūralaus nusidėvėjimo.Taigi, nėra pagrido sutikti, kad šiuo metu kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

28.                      Apeliantas prašo skirti papildomą ekspertizę, tam kad būtų užfiksuota dabartinę turto būklė ir jis tinkamai įvertinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tokį apelianto argumentą, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad prašyme nurodytos naujos aplinkybės dėl galimai nepagrįstų eksperto išvadų bei atitinkamai egzistuojančio pagrindo skirti byloje pakartotinę ar papildomą ekspertizę iš esmės yra svarbios bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant pateikto prašymo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo (ne)pagrįstumą, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai atmetė prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

29.                      Pastebėtina, kad apeliantas kaip naują argumentą taikyti prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nurodo aplinkybę, kad šalyje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šį aplinkybė nėra susijusi su ieškinyje paeikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, todėl taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30.                      Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės atkartoja anksčiau pateiktų jo prašymų ir atskirųjų skundų argumentus, kuriuos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai jau yra įvertinę, šioje byloje spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pakartotinis šių argumentų vertinimas negalimas.

31.                      Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda apeliantui pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį neskirtina. Tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi, ateityje nepagrįstai reiškiant identiškus (pakartotinius) prašymus, kurie grindžiami jau išnagrinėtomis aplinkybėmis, teismas gali byloje spręsti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Dėl proceso baigties

32.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.                      Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

34.                      Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą.