Civilinė byla Nr. e2A-302-516/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01129-2023-5 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.3.1.19.1; 6.10.5 (S) |
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Greita upė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Italijos įmonės Perfetti Van Melle s.p.a. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greita upė“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Latvijos įmonė Top Food SIA.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Italijos įmonė Perfetti Van Melle s.p.a. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:
1.1. uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Greita upė“ vykdyti prekybą gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 001461490) ir (ar) Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 018103033), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo, uždraudžiant tokias prekes importuoti į Lietuvos Respubliką, jas siūlyti, išleisti į Europos Sąjungos rinką, tuo tikslu sandėliuoti ir kitaip platinti;
1.2. įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 kalendorių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sunaikinti visus atsakovės turimus ir (ar) tretiesiems asmenims perduotus gazuotus gėrimus, pažymėtus Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 001461490) ir (ar) Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 018103033), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo;
1.3. priteisti iš atsakovės ieškovei 30 037,65 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas;
1.4. atsakovei nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimą įvykdyti dieną ieškovės naudai skirti 300 Eur baudą.
2. Ieškovė nurodė, kad yra daugiau kaip 350 registruotų prekių ženklų su žodiniu elementu „CHUPA CHUPS“ savininkė ir išimtinių teisių turėtoja. Nurodyti prekių ženklai yra registruoti Tarptautinės (Nicos) prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasės prekėms, būtent: alui; mineraliniam ir gazuotam vandeniui; nealkoholiniams gėrimams; vaisvandeniams; vaisių sultims; sirupams ir kitiems nealkoholinių gėrimų gaminimo mišiniams.
3. Ieškovė sužinojo, kad atsakovė Lietuvos Respublikos teritorijoje platina gaiviuosius gėrimus, pažymėtus „CHUPA CHUPS“ prekių ženklais. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nėra ieškovės produkcijos platinimo sistemos dalis, ieškovė inicijavo bandomuosius šių prekių pirkimus. Viename iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių mažmeninės prekybos tinklų ieškovė įsigijo apelsinų, vynuogių ir braškių-grietinėlės skonio gazuotus gaiviuosius gėrimus „CHUPA CHUPS“. Patikrinus prekių ženklinimo informaciją, paaiškėjo, kad atsakovės platinami gaivieji gėrimai yra pagaminti Pietų Korėjoje (prekių gamintoja ir platintoja – Pietų Korėjos įmonė Namyang Dairy.co.Ltd) ir nėra bei niekada nebuvo skirti Europos Sąjungos rinkai.
4. Prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ žymimi gaivieji gėrimai Europos Sąjungos rinkoje negali būti laisvai platinami ieškovės Pietų Korėjos įmonei Namyang Dairy.co.Ltd suteiktos licencijos pagrindu. Tai nesuderinama su teritorialumo principu, kuriuo yra grindžiama prekių ženklų teisinės apsaugos sistema, ir nepagrįstai riboja ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teises. Teritorialumo principas reiškia, kad prekių ženklų savininkas turi išimtines teises į vienoje ar keliose valstybėse apsaugotą prekių ženklą ir tų valstybių teritorijoje gali įgyvendinti šias teises, nepriklausomai nuo to, kaip tokias teises įgyvendina kitose valstybėse, kuriose tokios teisės yra suteiktos bei saugomos. Prekių ženklo savininkas turi teisę leisti arba uždrausti kitiems asmenims žymeniu, kuris yra tapatus jo prekių ženklui, žymėti prekes ar jų pakuotes tiek visoje teritorijoje, kurioje šiam prekių ženklui yra taikoma teisinė apsauga, tiek tam tikroje jos dalyje. Pietų Korėjos bendrovei Namyang Dairy.co.Ltd ieškovė yra suteikusi licenciją gaminti ir platinti gaiviuosius gėrimus, pažymėtus prekių ženklais „CHUPA CHUPS“. Pagal suteiktą licenciją, Europos Sąjungos rinkoje leidžiami šios bendrovės gaiviųjų gėrimų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, pardavimai tolesnei distribucijai bendrovėms Global Food Trade B.V. (Engel Foreign Food B.V.), Korina Trade ir Kuchnie Swiata S.A. Taigi šiuo atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad gaiviuosius gėrimus, pažymėtus prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, atsakovė įsigijo iš nurodytų bendrovių arba iš trečiųjų asmenų, kurie šias prekes įsigijo iš nurodytų bendrovių.
5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės platinamos „CHUPA CHUPS“ prekių ženklais pažymėtos prekės neteisėtai išleistos į Europos Sąjungos rinką, todėl atsakovės vykdomas paralelinis šių prekių importas pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklų grupės savininkės, intelektinės nuosavybės teises ir leidžia ieškovei įgyvendinti pažeistų teisių gynimo priemones bei prieštarauti tolesniam prekių komercializavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – uždraudė atsakovei vykdyti prekybą gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 001461490) ir (ar) Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 018103033), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo, uždraudžiant tokias prekes importuoti į Lietuvos Respubliką, jas siūlyti, išleisti į Europos Sąjungos rinką, tuo tikslu sandėliuoti ir kitaip platinti; priteisė iš atsakovės ieškovei 20 000 Eur žalos atlyginimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė negavo ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, sutikimo naudoti ieškovei priklausančius žymenis. Teismas nurodė, kad tokiu atveju atsakovės prekyba ieškovei priklausančiais prekių ženklais pažymėtomis prekėmis pažeidžia ieškovės intelektinės nuosavybės teises, todėl egzistuoja pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Teismas patenkino pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir uždraudė atsakovei vykdyti prekybą gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 001461490) ir (ar) Europos Sąjungos prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ (registracijos Nr. 018103033), kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo, uždraudžiant tokias prekes importuoti į Lietuvos Respubliką, jas siūlyti, išleisti į Europos Sąjungos rinką, tuo tikslu sandėliuoti ir kitaip platinti.
8. Teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, kad ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisės, yra pasibaigusios Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateikti įrodymai vienareikšmiai patvirtina, jog ieškovė teisę jai priklausančiais prekių ženklais pažymėtas prekes platinti Europos Sąjungoje suteikė tik konkretiems subjektams, į kurių sąrašą nepatenka atsakovės nurodyti asmenys, iš kurių atsakovė įsigijo prekes. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog yra teisėta paralelinė importuotoja, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi teisės uždrausti atsakovei Europos Sąjungos rinkoje prekiauti prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtais gazuotais gaiviaisiais gėrimais.
9. Spręsdamas dėl antrojo patikslinto ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę sunaikinti visus atsakovės turimus ir (ar) tretiesiems asmenims perduotus gazuotus gėrimus, pažymėtus ieškovei priklausančiais prekių ženklais, teismas pažymėjo, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui nurodė, jog šiuo metu atsakovės prekyba aptariamais produktais yra nutraukta ir jų likučio atsakovės sandėliuose nėra, todėl atmetė šį patikslinto ieškinio reikalavimą.
10. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 30 037,65 Eur turtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi atsakovės pateiktais duomenimis, apskaičiavo, jog ieškovei priklausančiais prekių ženklais pažymėti produktai atsakovės buvo parduoti su 30 037,65 Eur antkainiu, kurį ieškovė laiko atsakovės gauta nauda. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo, tačiau nurodė, jog dėl prekių komercializavimo patyrė 7 907,01 Eur nuostolį, todėl prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai, remdamasi byloje pateiktais įmonės dokumentais apie išlaidas prekių žymėjimui, logistikai, sandėliavimui ir kita, kuriuose atsispindi, jog patyrė atitinkamų išlaidų, teigia, kad ieškovės reikalavimas turi būti atmestas. Teismas sutiko su atsakove, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas prekių žymėjimui, sandėliavimui ir taip pat patyrė kitas išlaidas, susijusias su prekių transportavimu bei kita. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė konkrečių, įtikinamų apskaičiavimų, nors teismas ne kartą siūlė tai padaryti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo, taip pat proporcingumo principų reikalavimais, teismas nusprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistinas 20 000 Eur žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Greita upė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteistas 20 000 Eur žalos atlyginimas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės platinamos prekės buvo pagamintos Pietų Korėjoje, atsakovė ne kartą ieškovės prašė į bylą pateikti sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Namyang Dairy.co.Ltd, kurioje būtų apibrėžtas prekių ženklo CHUPA CHUPS naudojimas įvairiose rinkose ir atlyginimas už jo naudojimą. Minėtam gamintojui yra suteikta licencija prekes platinti visame pasaulyje, tai aiškiai nurodyta ant kiekvienos prekių pakuotės, todėl byloje buvo svarbu nustatyti, kokia apimtimi ieškovė perdavė prekių ženklo naudojimą. Nurodyti duomenys į bylą nebuvo pateikti. Į bylą pateiktas dokumentas „PRIEDAS DISTRIBUTORIUS“ nurodo tik konkrečius distributorius Europoje ir Lenkijoje, kuriems suteiktos licencijos teisės į ieškovės prekių ženklą, tačiau nebuvo pateikta tarp ieškovės ir gamintojo sudaryta sutartis. Tokiu atveju teismas turėjo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir laikyti, kad prekės yra skirtos Europos Sąjungos rinkai, o ieškovė yra davusi sutikimą jas išleisti į Europos Sąjungos rinką.
11.2. Atsakovė, siekdama pagrįsti ieškovės prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą, į bylą pateikė eilę sąskaitų faktūrų, patvirtinančių, kad prekės buvo įsigytos iš Europos Sąjungoje veikiančio subjekto – trečiojo asmens Top Food SIA. Pretenziją dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ieškovė turėjo reikšti šiam asmeniui, o ne atsakovei. Priešingu atveju, sukuriamas precedentas, kai galutiniam prekių įgijėjui atsiranda pareiga įrodyti ankstesnę prekių įsigijimo grandinę iki jų gamintojo, nepaisant to, kad asmuo prekes įsigijo jau patekusias į Europos Sąjungos rinką. Atsakovės prekių įsigijimas buvo vykdomas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl apskųstas sprendimas neatitinka prekių ženklo savininko teisių pasibaigimą numatančio teisinio reglamentavimo ir Europos Sąjungoje galiojančio laisvo prekių judėjimo principo.
11.3. Teismas ignoravo į bylą pateiktus atsakovės duomenis apie prekių realizavimo sąnaudas. Teismas, neatsižvelgęs į atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras bei detalius apskaičiavimus dėl prekių realizavimo sąnaudų, vadovaudamasis tik teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nusprendė, kad ieškovei atlygintina žala yra 20 000 Eur. Atsakovė su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė sąskaitas už markiravimą, logistiką, sandėliavimą bei išsamią lentelę apie pelningumo apskaičiavimą. Minėtoje lentelėje buvo detalizuota kiekvieno gaiviojo gėrimo, pažymėto prekių ženklu „CHUPA CHUPS“ įsigijimo savikaina, pardavimo kaina, sandėliavimo, markiravimo ir krovos darbų, transporto ir depozito sistemos administravimo išlaidos. Susumavus visas už prekes atsakovės gautas pajamas (156 121,20 Eur) ir patirtas išlaidas (164 028,21 Eur) matyti, kad atsakovė iš prekių pardavimo patyrė 7 907,01 Eur nuostolį, tačiau teismas neįvertino šios aplinkybės.
11.4. Sprendimo motyvas, kad atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, jog atitinkamos išlaidos susidarė dėl prekių, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė neturi jokių kitų įrodinėjimo priemonių, t. y. tik sąskaitas faktūras, aktus, pelningumo apskaičiavimą. Verslo praktikoje yra įprasta sąskaitas faktūras išrašyti už sandėliavimo ar transporto paslaugas, nenurodant, kokie konkretūs daiktai buvo sandėliuoti ar pervežti. Analogiška situacija ir dėl sąskaitų, išrašytų už prekių paruošimą ar jų markiravimą. Teismas, reikalaudamas papildomų įrodymų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė objektyviai jų negali gauti, nes nėra verslo praktikos, jog būtų išrašomos sąskaitos už konkrečių daiktų sandėliavimą išvardinant kiekvieną patalpoje esantį daiktą. Tokio tikslumo ir detalumo įrodymų atsakovei gauti neįmanoma. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į universalų teisės principą – impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma), kurį teismas, keldamas neįgyvendinamus reikalavimus įrodymų detalumui, pažeidė.
11.5. Tuo atveju, jei teismas būtų analizavęs į bylą pateiktus atsakovės duomenis, būtų nustatęs, kad dalis sąskaitų yra su prekių identifikavimo ženklais. Pavyzdžiui, 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 29 d, 2024 m. kovo 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitų prieduose „Pakuočių išleidimas į rinką periodui“ yra nurodoma, kad išleidžiamos pakuotės yra įvairių skonių „CHUPA CHUPS“ prekių ženklu pažymėtos aliumininės skardinės. Minėtuose dokumentuose nurodomas pakuočių kiekis ir jų aptarnavimo suma, kuri vėliau buvo įtraukta į pelningumo apskaičiavimą. Iš didžiosios dalies atsakovės pateiktų failų pavadinimu „Logistika“ (pavyzdžiui 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. sausio 31 d., 2023 m. lapkričio 15 d.) matyti, kad kroviniai buvo pristatomi į UAB „Palink“ (ankstesnis UAB „IKI Lietuva“ pavadinimas), tai patvirtina aplinkybę, jog prekės buvo parduodamos prekybos centre „IKI“. Atsakovės pateikti dokumentai buvo atmesti formaliu pagrindu, kaip nepagrindžiantys su prekių realizavimu susijusių sąnaudų.
11.6. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų skaičiavimų. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškovės žalos apskaičiavimu. Akcentuoja, kad ieškovė 2025 m. sausio 14 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 244 088,88 Eur. Joks kitas procesinis dokumentas, kuriame būtų patikslintas šis reikalavimas, byloje nebuvo pateiktas. Vienintelis ieškovės pateiktas dokumentas, susijęs su žalos atlyginimo dydžio koregavimu, į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateiktas ieškovės pozicijos pristatymas. Tokiu būdu ieškinys negali būti koreguojamas, kadangi tai pažeidžia nustatytas civilinio proceso taisykles ir atsakovės teisę atsiliepti į ieškinio reikalavimus. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti pozicijos dėl žalos reikalavimo. Be to, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovės reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą patenkino žymiai mažesne apimtimi nei buvo prašoma 2025 m. sausio 14 d. patikslintame ieškinyje.
12. Ieškovė Perfetti Van Melle s.p.a. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas tinkamai aiškino bei taikė prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo principą. Atsakovei teko pareiga įrodyti, kad ieškovės išimtinės teisės yra pasibaigusios. PŽĮ 19 straipsnio 1 dalies formuluotė aiškiai nurodo, kad prekių ženklų savininko teisių pasibaigimas yra siejamas su atitinkamu prekių ženklu pažymėtų prekių išleidimu į Europos Sąjungos (Europos ekonominės erdvės) valstybių narių rinką paties ženklo savininko arba jo sutikimu. Jeigu prekių ženklu pažymėtos prekės į Europos Sąjungos valstybių narių rinką yra išleistos ne paties šio prekių ženklo savininko ir nesant jo sutikimo, prekių ženklo savininkas gali drausti tretiesiems asmenims šias prekes importuoti, išleisti į rinką ir kita. Prekių įsigijimo Europos Sąjungos rinkoje faktas, priešingai nei teigia atsakovė, prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo principo taikymui teisiniu požiūriu nėra svarbus.
12.2. Atsakovė, siekdama pasinaudoti teisių pasibaigimo principu, turėjo įrodyti ne tai, kad prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėti gaivieji gėrimai buvo įsigyti Europos Sąjungos rinkoje, ką patvirtina atsakovės nurodytos sąskaitos faktūros, o tai, kad šie gėrimai buvo išleisti į Europos Sąjungos valstybių narių rinką ieškovės ar trečiojo asmens, esant ieškovės sutikimui. Tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti. Atsakovės nurodytų trečiojo asmens atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų nepakanka prekių ženklų savininko teisių pasibaigimui konstatuoti. Jos niekaip neįrodo ir negali įrodyti ieškovės sutikimo konkrečių prekių išleidimui į Europos Sąjungos rinką. Nors teismų praktikoje tam tikrais atvejais pripažįstama galimybė bylose dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovui, šiuo atveju atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie gaiviuosius gėrimus, pažymėtus prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, kurių ji nėra išleidus ar davus sutikimo išleisti į Europos Sąjungos valstybių narių rinką, prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
12.3. Įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei galimas tik tais atvejais, kai įrodoma, kad egzistuoja reali nacionalinių Europos Sąjungos valstybių narių rinkų padalijimo arba, kitaip tariant „dirbtinių sienų Europos Sąjungoje“ sukūrimo, rizika. Jokių aplinkybių, dėl kurių yra ar gali kilti jei ne reali, tai bent jau potenciali nacionalinių rinkų padalijimo rizika, pateisinanti kitokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nagrinėjamoje byloje, nėra. Visi gaiviųjų gėrimų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, platintojai Europos Sąjungos šalyse – Global Food Trade B.V. (Engel Foreign Food B.V.), Korina Trade ir Kuchnie Swiata S.A – yra laisvi savo nuožiūra nustatyti jiems priimtinas gazuotų gaiviųjų gėrimų „CHUPA CHUPS“ kainas ir Europos Sąjungos rinkoje šiuos gaiviuosius gėrimus, pažymėtus ieškovės prekių ženklais, parduoti neapibrėžtam ratui asmenų, kurie vėliau juos be jokių apribojimų gali parduoti Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkose, pastarieji taip pat yra laisvi pasirinkti, iš kurio platintojo Europos Sąjungos šalyse šias prekes įsigyti.
12.4. Apskųstu sprendimu atsakovei nėra užkirstas kelias Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje be jokių apribojimų prekiauti prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtais gazuotais gaiviaisiais gėrimais, prieš tai įsitikinus, kad į Europos Sąjungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybių narių rinką jie yra išleisti teisėtai, tai yra ieškovės arba su ieškovės sutikimu.
12.5. Teismas tinkamai nustatė, kad Namyang Dairy.co.Ltd nėra suteikta teisė prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ žymimus gaiviuosius gėrimus platinti visame pasaulyje. Vien tai, kad ieškovė Namyang Dairy.co.Ltd yra suteikusi licenciją gaminti ir platinti gaiviuosius gėrimus „CHUPA CHUPS“ Azijos rinkoje, nereiškia, jog prekių ženklams „CHUPA CHUPS“ yra būdingas eksteritorialumas ir Namyang Dairy.co.Ltd suteikta licencija apima teisę ieškovės prekių ženklais pažymėtus gaiviuosius gėrimus platinti visose valstybėse, kuriose prekių ženklai teisės aktų nustatyta tvarka yra apsaugoti. Be to, ant Namyang Dairy.co.Ltd pagamintų gaiviųjų gėrimų, žymimų prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, pakuočių, priešingai nei teigia atsakovė, nėra nurodyta, kad Pietų Korėjos įmonei suteikta licencija galioja visame pasaulyje.
12.6. Ieškovė akcentuoja informacines nuorodas, skirtas informuoti vartotojus apie prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ žymimų prekių kilmės tapatybę, kad jie neklysdami galėtų atskirti ieškovės prekes ar su ja ekonominiais ryšiais susijusių asmenų prekes nuo kitos komercinės kilmės prekių. Ant prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtų ginčui aktualių gaiviųjų gėrimų pakuočių jokia forma ir apimtimi nėra pateikiama informacija apie Europos Sąjungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybių narių rinką apimančią Namyang Dairy.co.Ltd suteiktų teisių įgyvendinimo teritoriją. Namyang Dairy.co.Ltd licencija naudoti prekių ženklus „CHUPA CHUPS“ ir platinti jais pažymėtas prekes Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje nėra suteikta.
12.7. Teismas, nustatydamas ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydį, tinkamai įvertino atsakovės patirtas prekių realizavimo sąnaudas. Atsakovės pateikta sąnaudų detalizacija negali būti pripažinta patikimu įrodymu, sprendžiant dėl atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su ginčo prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, dydžio, nes atsakovės nėra patikimų duomenų, kad į detalizaciją įtrauktos išlaidos, išskyrus nedideles išimtis, pavyzdžiui, išlaidas depozito sistemos administravimui, turi ryšį ir yra susijusios išimtinai su prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtų gazuotų gaiviųjų gėrimų komerciniu realizavimu. Akcentuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė vykdė prekybą ne tik prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtomis prekėmis, bet ir iš kitų platintojų įsigytomis prekėmis, taip pat kitomis iš trečiojo asmens Top Food SIA įsigytomis prekėmis. Prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtos prekės atsakovės pateiktais duomenimis iš trečiojo asmens buvo įsigytos pagal 14 sąskaitų faktūrų, pagal kitas 156 sąskaitas faktūras buvo įsigytos kitos prekės. Tai reiškia, kad atsakovė patyrė sąnaudų, susijusių su šių prekių logistika, sandėliavimu ir kita, kurios galėjo būti priskirtos prekybai prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtomis prekėmis ir įtrauktos į atsakovės pateiktą pelningumo apskaičiavimą.
12.8. Suprantama, kad atsakovė siekė šias išlaidas kuo labiau padidinti ir įrodyti, jog iš prekybos gazuotais gaiviaisiais gėrimais negavo jokios naudos nepaisant to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iš trečiojo asmens įsigijo net 225 456 vienetus skirtingų skonių gazuotų gėrimų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais. Tokie atsakovės į bylą pateikti įrodymai kaip UAB „Veiklos spektras“ ar UAB „Samsonas“ sąskaitos faktūros už nekonkretizuotas sandėliavimo bei krovimo paslaugas ir darbus, UAB „Logistus 3PL“ sąskaitos faktūros už transporto paslaugas be važtaraščių arba daugiau kaip 31 tūkst. prekių vienetų nurašymo aktas, nepateikiant nurašytų prekių sunaikinimą patvirtinančių įrodymų, teismo pagrįstai nebuvo vertinti kaip patvirtinantys realias atsakovės patirtas prekių realizavimo sąnaudas.
12.9. Nagrinėjamoje byloje atsakovės procesinės teisės pažeistos nebuvo. Teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą ieškovė realizavo įstatymo nustatyta tvarka iš karto po to, kai kartu su atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį buvo pateikti išsamūs atsakovės pardavimo pajamų duomenys, reikšmingi neteisėtos gazuotų gaiviųjų gėrimų, pažymėtų prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, pardavimų gautos naudos apskaičiavimui. Šiuos duomenis teismas ne kartą atsakovę buvo įpareigojęs pateikti, tačiau tą padaryti atsakovė ilgą laiką vengė. Atsakovė nepagrįstai kvestionuoja ieškinio reikalavimų sumažinimo teisėtumą, nurodydama, kad žalos reikalavimo dydis buvo sumažintas pažeidžiant civilinio proceso taisykles ir atsakovės teisę tinkamai atsiliepti į ieškinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė Italijoje registruota įmonė Perfetti Van Melle s.p.a. yra viena didžiausių konditerijos bendrovių pasaulyje, gaminanti ir parduodanti tarptautinės sėkmės bei pripažinimo sulaukusius saldainius bei kramtomąją gumą. Ieškovės produkcija yra platinama daugiau kaip 150 rinkų. Ieškovė yra prekių ženklų grupei priklausančių daugiau kaip 350 prekių ženklų, kuriuose dominuoja žodinis elementas „CHUPA CHUPS“, savininkė ir išimtinių teisių turėtoja.
15. Ieškovės vardu, be kita ko, įregistruotas vaizdinis (figūrinis) Europos Sąjungos prekių ženklas „CHUPA CHUPS“, registracijos Nr. 001461490, paraiškos padavimo data – 2000 m. sausio 12 d. įregistravimo data – 2001 m. birželio 4 d. Patikslintą ieškinį ieškovė grindžia prekių ženklo registracija Nicos klasifikacijos 32 klasės (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo; nealkoholiniai gėrimai; vaisvandeniai; vaisių sultys; sirupai ir kiti nealkoholinių gėrimų gaminimo mišiniai). Prekių ženklo vaizdas:
16. Ieškovės vardu, be kita ko, įregistruotas vaizdinis (figūrinis) Europos Sąjungos prekių ženklas „CHUPA CHUPS“, registracijos Nr. 018103033, paraiškos padavimo data – 2019 m. rugpjūčio 1 d. įregistravimo data – 2019 m. gruodžio 4 d. Patikslintą ieškinį ieškovė grindžia prekių ženklo registracija Nicos klasifikacijos 32 klasės (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo; nealkoholiniai gėrimai; vaisvandeniai; vaisių sultys; sirupai ir kiti nealkoholinių gėrimų gaminimo mišiniai). Prekių ženklo vaizdas:
17. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė UAB „Greita upė“ Lietuvos Respublikos teritorijoje platina gaiviuosius gėrimus, pažymėtus „CHUPA CHUPS“ prekių ženklais. Ieškovė inicijavo bandomuosius šių prekių pirkimus ir viename iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių mažmeninės prekybos tinklų įsigijo apelsinų, vynuogių ir braškių-grietinėlės skonio gazuotus gaiviuosius gėrimus „CHUPA CHUPS“. Patikrinus įsigytų prekių ženklinimo informaciją, leidžiančią užtikrinti šių prekių atsekamumą, paaiškėjo, kad gaivieji gėrimai yra pagaminti Pietų Korėjoje (prekių gamintojas ir platintojas – Namyang Dairy.co.Ltd) ir nėra bei niekada nebuvo skirti Europos Sąjungos rinkai.
18. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2023 m. gegužės 23 d. pretenzija, prašydama nutraukti prekybą į Europos Sąjungos rinką be ieškovės sutikimo įvežtais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais „CHUPA CHUPS“ prekių ženklais, tokių prekių importą, sandėliavimą ar bet kokį komercinį naudojimą, įskaitant pašalinimą iš mažmeninės prekybos vietų, ir pateikti informaciją apie neteisėtai į Europos Sąjungos rinką importuotų prekių kiekius, jų įsigijimo kanalus ir tiekėjus.
19. Šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė padavė ieškinį pirmosios instancijos teismui. Ieškovė prašė uždrausti atsakovei vykdyti prekybą gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažymėtais ieškovės prekių ženklais, kurie į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo, uždraudžiant tokias prekes importuoti į Lietuvos Respubliką, jas siūlyti, išleisti į Europos Sąjungos rinką, tuo tikslu sandėliuoti ir kitaip platinti, taip pat įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 10 kalendorių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sunaikinti visus atsakovės turimus ir (ar) tretiesiems asmenims perduotus gazuotus gėrimus, pažymėtais ieškovės prekių ženklais, bei priteisti 30 037,65 Eur turtinės žalos atlyginimą.
20. Apeliantė (atsakovė) UAB „Greita upė“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei buvo priteistas 20 000 Eur žalos atlyginimas.
Dėl prekių ženklų savininko teisių pasibaigimo
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą pateikė sąskaitas faktūras, patvirtinančias, jog ginčo prekės (gaivieji gėrimai, pažymėti ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“) buvo įsigytos iš Europos Sąjungoje (Latvijoje) veikiančio trečiojo asmens Top Food SIA. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės pagrindžia ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pasibaigimą. Anot atsakovės, ieškovė turėjo reikšti pretenziją dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teisėtai įsigijo prekes, o pirmosios instancijos teismas, uždraudęs atsakovei prekiauti prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtais gazuotais gaiviaisiais gėrimais, pažeidė Europos Sąjungoje galiojantį laisvo prekių judėjimo principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
22. PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Ši nuostata netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).
23. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas Nr. 2017/1001) 15 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.
24. Pagal ESTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, viena iš pagrindinių taisyklių ginčuose dėl prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo yra ta, kad asmuo, kuris remiasi teisių pasibaigimo principu, privalo įrodyti teisių išnaudojimo faktą ir jo turinį (ESTT 2003 m. balandžio 8 d. prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-244/00). Taigi bylos šaliai, teigiančiai, kad išimtinės teisės yra pasibaigusios, tenka šio fakto įrodinėjimo pareiga (onus probandi). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad teisių savininko sutikimas išleisti prekių ženklu pažymėtas prekes į EEE rinką (Europos ekonominę erdvę) nepreziumuojamas, ir būtent ta ginčo šalis, kuri remiasi teisių pasibaigimu, turi tai įrodyti (ESTT 2001 m. lapkričio 20 d. prejudicinis sprendimas byloje Zino Davidoff SA v. A and G Imports Ltd ir kiti, sujungtos bylos Nr. C-414/99-C-416/99).
25. Be to, ESTT yra išaiškinęs, kad prekių ženklo suteikiamos teisės gali pasibaigti tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į rinką prekės ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu (ESTT 1999 m. liepos 1 d. prejudicinis sprendimas byloje Sebago Inc. And Ancienne Maison Dubois & Fils SA v. GB-Unic SA, byla Nr. C-173/98).
26. Taigi tais atvejais, kai ieškovas reiškia ieškinį dėl jo, kaip prekių ženklo savininko, teisių gynimo, o atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudaro tai, kad ieškovo teisės į prekių ženklus yra pasibaigusios, atsakovas visų pirma ir turi pareigą įrodyti, jog ieškovo, kaip prekių ženklų, kuriais pažymėtos prekės, kuriomis jis prekiavo, savininko teisės yra pasibaigusios. Pažymėtina, kad prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į Europos Sąjungos (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovo teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu. Teisės pasibaigia (yra išnaudojamos) tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į rinką prekių ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu. O tai, minėta, visų pirma turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad gaiviųjų gėrimų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, etiketėse nurodyta prekių pagaminimo vieta – Pietų Korėja. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad prekių gamintoja yra Pietų Korėjos įmonė Namyang Dairy.co.Ltd. Atsakovė šiuo atveju siekė įrodyti, kad ginčo prekes įsigijo iš Europos Sąjungoje veikiančio subjekto – trečiojo asmens Latvijos įmonės TOP FOOD SIA, todėl jos teisėtai išleistos į Europos Sąjungos (EEE) rinką. Šiai aplinkybei pagrįsti, atsakovė pateikė sąskaitas faktūras, patvirtinančias prekių įsigijimą iš trečiojo asmens. Savo ruožtu ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė tą faktinę aplinkybę, kad Pietų Korėjos įmonei Namyang Dairy.co.Ltd yra suteikusi licenciją gaminti ir platinti gaiviuosius gėrimus, pažymėtus ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“. Pagal suteiktą licenciją, Europos Sąjungos rinkoje leidžiami šios bendrovės gaiviųjų gėrimų, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, pardavimai tolesnei distribucijai bendrovėms Global Food Trade B.V. (Engel Foreign Food B.V.), Korina Trade ir Kuchnie Swiata S.A. Taigi išimtinę teisę prekiauti „CHUPA CHUPS“ prekių ženklais pažymėtais gaiviaisiais gėrimais Europos Sąjungos (EEE) rinkoje turi tik ieškovės nurodyti subjektai.
28. Kaip jau buvo minėta, prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju teko atsakovei, kuri teisę prekiauti ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėta produkcija byloje įrodinėjo pateiktomis Latvijos įmonės TOP FOOD SIA sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atsakovei už gaiviųjų gėrimų „CHUPA CHUPS“ įsigijimą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių teisę prekiauti ieškovės prekių ženklais pažymėta produkcija, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju, ieškovei laikantis pozicijos, kad ji nėra išleidusi į Europos Sąjungos (EEE) rinką atsakovės platinamų gaiviųjų gėrimų „CHUPA CHUPS“ ir nėra davusi sutikimo tokiam išleidimui, atsakovė, kuri remiasi teisių pasibaigimu, turėjo įrodyti ir patį išsėmimo faktą bei jo turinį, t. y. pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima daryti nedviprasmišką išvadą, jog egzistavo prekių ženklo savininko sutikimas išleisti ginčo produktus, kuriais prekiauja atsakovė, į Europos Sąjungos rinką.
30. Teisių pasibaigimą atsakovė įrodinėjo vieninteliu dokumentu, taip pat apeliaciniame skunde išsakė teiginius, kad ieškovė į bylą nepateikė licencinės sutarties tarp ieškovės ir Pietų Korėjos įmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia įrodinėjimo naštą perkelti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą esant ginčui dėl prekių ženklų savininko teisių pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio, įvykusio 2025 m. vasario 7 d., metu teismas išaiškino atsakovei jos įrodinėjimo pareigą, t. y. įrodyti, jog gaivieji gėrimai su prekių ženklais „CHUPA CHUPS“, kuriuos įsigijo ir perpardavinėjo atsakovė, buvo išleisti į Europos Sąjungos ir EEE rinką ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, arba jos sutikimu, t. y. teisėtai, todėl prekių ženklo savininko teisės pasibaigė. Atsakovei neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė nei teisių išsėmimo fakto, nei jo turinio.
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei į bylą nepateikus licencinės sutarties su Pietų Korėjos gamintoju Namyang Dairy.co.Ltd, kurioje būtų apibrėžtas prekių ženklų „CHUPA CHUPS“ naudojimas įvairiose rinkose ir atlyginimas už jo naudojimą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir laikyti, jog prekės yra skirtos Europos Sąjungos rinkai, o ieškovė yra davusi sutikimą jas išleisti į Europos Sąjungos rinką.
32. Vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto ieškinio dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo pagrindą sudarė tai, kad viena vertus, atsakovės platinami gaivieji gėrimai, pažymėti ieškovės prekių ženklais, į Europos Sąjungos rinką yra išleisti ne ieškovės sutikimu arba neturint ieškovės sutikimo, kita vertus, argumentuojant tuo, jog tik trims subjektams ieškovė yra davusi sutikimą vykdyti prekybą ieškovės prekių ženklais pažymėta produkcija. Taigi ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą pastaroji įvykdė tinkamai. Priešingai nei teigia atsakovė, vien ta faktinė aplinkybė, kad ginčo prekes atsakovė įsigijo iš Latvijos įmonės, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pasibaigimo. Kaip jau nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 27 punktą), vien prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į Europos Sąjungos (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovės teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu. Šiame kontekste atsakovės teiginiai apie licencinės sutarties su Pietų Korėjos gamintoju Namyang Dairy.co.Ltd, nepateikimą ir prašymas taikyti contra spoliatorem prezumpciją ieškovės atžvilgiu įvertinami kaip bandymas nusišalinti nuo atsakovei tenkančios įrodinėjimo pareigos bei nesąžiningai perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad byloje neįrodytas nei prekių ženklų savininko teisių išsėmimas, nei jo turinys, apeliacinio skundo argumentai dėl laisvo prekių judėjimo teisės, įtvirtintos Europos Sąjungos pirminėje teisėje, ribojimo yra nepagrįsti ir atmestini. Byloje esantys gaiviųjų gėrimų „CHUPA CHUPS“ pakuočių vaizdai, kuriuose matyti gaiviųjų gėrimų skardinių žymėjimas korėjietiškais rašmenimis (Hangul), taip pat etiketės, sudaro pagrindą prielaidai, kad atitinkami prekių vienetai buvo skirti Pietų Korėjos rinkai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekių ženklų „CHUPA CHUPS“ savininkei prieštaraujant dėl tokių prekių (skirtų Pietų Korėjos rinkai) platinimo Europos Sąjungoje, o atsakovei, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga (onus probandi) įrodyti priešingai (t. y. kad prekės Europos Sąjungos ir EEE rinkoje yra realizuojamos su prekių ženklų savininkės sutikimu), to nepadarius (CPK 178 straipsnis), bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovės teisių pažeidimo (PŽĮ 14 straipsnis).
35. Kartu pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką pripažįstama taip pat ir galimybė įrodinėjimo naštą paskirstyti kitaip, t. y jog ieškovas (prekių ženklo savininkas) įrodytų, kad jo teisės Europos Sąjungos ir EEE rinkoje nėra pasibaigusios (pavyzdžiui, atsakovas įrodo, jog tuo atveju, jeigu įrodinėjimo našta perkeliama jam, yra reali nacionalinių rinkų padalijimo rizika, ypač, jeigu prekių ženklo savininkas savo prekėmis Europos Sąjungos ir EEE rinkose prekiauja naudodamasis išimtinės distribucijos sistema ir kita) (ESTT 2003 m. balandžio 8 d. prejudicinis sprendimas Nr. C-244/00, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012). Tokių aplinkybių (dėl galimo nacionalinių rinkų padalijimo rizikos) nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio (ne)pagrįstumo
36. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės teisių, pažeidimu, priteisė ieškovei 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi pagal atsakovės dokumentus apie išlaidas prekių žymėjimui, logistikai, sandėliavimui ir kita, atsakovė dėl prekybos gaiviaisiais gėrimais „CHUPA CHUPS patyrė 7 907,01 Eur nuostolį, t. y. atsakovė iš prekių pardavimo negavo naudos. Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti skaičiavimai yra neįtikinami.
37. Atsakovė, nesutikdama su anksčiau nurodytomis apskųsto sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus: 1) teismas ignoravo į bylą pateiktus atsakovės duomenis apie prekių realizavimo sąnaudas, išlaidas, markiravimą, logistiką, sandėliavimą bei išsamią lentelę apie pelningumo apskaičiavimą; 2) teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi jokių kitų įrodinėjimo priemonių, o reikalaudamas papildomų įrodymų, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė objektyviai jų negali gauti, nes nėra verslo praktikos, kad būtų išrašomos sąskaitos už konkrečių daiktų sandėliavimą išvardinant kiekvieną patalpoje esantį daiktą; 3) teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų skaičiavimų. Vienintelis ieškovės pateiktas dokumentas, susijęs su žalos atlyginimo dydžio koregavimu, į bylą pateiktas per EPP sistemą, buvo ieškovės pozicijos pristatymas. Ieškinys tokia forma esą negali būti koreguojamas, kadangi tai pažeidžia nustatytas civilinio proceso taisykles ir atsakovės teisę atsiliepti į ieškinio reikalavimus.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes, viena vertus, teigiama, jog teismas ignoravo atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras bei detalius apskaičiavimus dėl prekių realizavimo sąnaudų, kita vertus, teigiama, kad nėra verslo praktikos, pagal kurią būtų išrašomos sąskaitos už konkrečių daiktų sandėliavimą išvardinant kiekvieną patalpoje esantį daiktą, o atsakovė neturi jokių kitų įrodinėjimo priemonių. Taigi šiuo atveju atsakovė iš esmės pati pripažino, kad jos pateikti įrodymai stokoja detalumo pastarajai siekiant įrodyti patirtas sąnaudas dėl prekybos ginčo gaiviaisiais gėrimais kaip prielaidą ieškovės prašomos priteisti žalos sumažinimui.
39. PŽĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių ženklo savininkas, gindamas jam suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus PŽĮ ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
40. PŽĮ 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir PŽĮ. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda PŽĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (PŽĮ 75 straipsnio 2 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
42. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
43. Kaip minėta, galimybė pažeidėjo gautą naudą pripažinti nuostoliais įtvirtinta PŽĮ 75 straipsnio 2 dalyje. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad asmuo, kuris gauna naudą „įdarbindamas“ neteisėtai pasisavintą kitam asmeniui priklausantį pramoninės nuosavybės objektą, laikomas neįgijusiu jokių teisių į šią naudą – ši nauda laikytina priklausančia teisėtam pasisavinto pramoninės nuosavybės objekto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 75 punktas).
44. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai apie gaiviųjų gėrimų realizavimo sąnaudas (įsigijimo savikainą, pardavimo kainą, sandėliavimo, markiravimo ir krovos darbų, transporto ir depozito sistemos administravimo išlaidas) buvo pakankami pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, prekiaudama ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtais gaiviaisiais gėrimais, patyrė tam tikras išlaidas, kurios sudarė pagrindą ieškovės prašomos priteisti žalos atlyginimo sumažinimui. Šiuo aspektu nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, kadangi būtent šių atsakovės pateiktų įrodymų pagrindu teismas sumažino ieškovei priteistiną žalos atlyginimą. Tačiau kartu pažymėtina, kad atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarė argumentai, jog dėl prekybos ieškovės prekių ženklais „CHUPA CHUPS“ pažymėtais gaiviaisiais gėrimais atsakovė patyrė 7 907,01 Eur nuostolį, t. y. negavo jokios naudos ir dėl to prašė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovės pateikta sąnaudų detalizacija negali būti pripažinta patikimu įrodymu, nusprendžiant dėl atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su ginčo prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklais, dydžiu, nes tam tikros atsakovės į detalizaciją įtrauktos išlaidos yra susijusios ne tik su ginčo gaiviųjų gėrimų, tačiau ir kitų prekių sandėliavimo, markiravimo, krovos darbų, transporto ir depozito sistemos administravimo išlaidomis. Todėl nors atsakovės pateikti įrodymai buvo pakankami teismui nuspręsti dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo sumažinimo, jų nepakako išvadai, kad atsakovė dėl prekybos gaiviaisiais gėrimais patyrė jos nurodomą 7 907,01 Eur nuostolį ir, atitinkamai, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmesti visa apimtimi.
46. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo galimybės nustatyti konkretų ieškovės patirtų nuostolių dydį šioje byloje buvo labai ribotos, todėl teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną žalos atlyginimo dydį, pagrįstai vadovavosi bendraisiais teisės principais bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus ir jų pagrindu sumažino ieškovei priteistiną žalos atlyginimą. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta teisingai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, ir nenukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
47. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė patenkintų (atmestų) patikslinto ieškinio reikalavimų proporciją nepagrįstai sieja tik su patenkintais turtinio pobūdžio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad proporcija nustatoma pagal visus byloje pareikštus reikalavimus ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog neturtinio pobūdžio reikalavimai, sudarę didžiąją byloje nagrinėtos teisinės problemos dalį, buvo iš esmės visa apimtimi patenkinti, teismo nurodyta patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 80 procentų – nustatyta teisingai.
48. Apibendrinus aptartus argumentus, pripažįstama, kad apeliantė UAB „Greita upė“ nepagrindė skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.
51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Greita upė“ apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, šiuo atveju įgijo ieškovė Perfetti Van Melle s.p.a.
52. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė patyrusi 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundus parengimą ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.
53. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
54. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 metų IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3).
55. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jas mažinti, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nėra pagrindo, todėl jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Italijos įmonei Perfetti Van Melle s.p.a., juridinio asmens kodas 04219660158, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greita upė“, juridinio asmens kodas 305223070, 2 750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė