Administracinė byla Nr. eA-892-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04230-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau ir – Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus 2018 m. spalio 8 d. raštą Nr.24SD-3086- (14.24.104.) (toliau – ir Raštas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 272 868,38 Eur žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, kuriuo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai – Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projektas (toliau – ir Projektas), nes Įsakymas prieštarauja visuomenės poreikiui ir viešajam interesui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) pamatiniams principams, Bendrajam Lietuvos planui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8, 11 straipsnių nuostatoms, 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) principinėms nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimams bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijai.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino projektą ,,Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimas nustatytas Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane dabartinėje esamoje geležinkelio teritorijoje, t. y. Transeuropinis I transporto („greitojo europinio geležinkelio“) koridorius Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas realizuojamas Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena teritorijoje. Pareiškėjo nuosavybė, kurią norima nusavinti, net nepatenka į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną.

4.       Įsakyme nurodyto Projekto tikslas paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtinamas Projektu siekiamo tikslo specialusis planas, tačiau šis planas buvo kuriamas nuo 2004 m. ir buvo ne kartą keičiamas. Įsakymu buvo patvirtinta, kad geležinkelio trasa eitų nuo Panevėžio 20 km per (duomenys neskelbtini) kaimą. Pareiškėjo nuomone, galbūt šis specialusis planas dar nėra galutinis, nes atsakovai nepašalino abejonių dėl jo įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, tačiau pareiškėjo nuosavybė jau dabar yra paimama. Pareiškėjo teigimu, tokių besikeičiančių sprendimų priėmimo tvarka yra ydinga ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl Vyriausybė turėtų keisti tokių nutarimų priėmimo tvarką. Esant teisėkūros proceso nestabilumui turėtų būti sustabdytas Vyriausybės nutarimo Nr. 31 vykdymas ir turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kad būtų patvirtintas Vyriausybės nutarimo Nr. 31 ir juo patvirtinto specialiojo plano atitikimas Konstitucijos nuostatoms.

5.       Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – ir Paėmimo įstatymas) pažeidžia teisę į teisingą teismą, teisingumo ir teismų nepriklausomumo principus, nes šio įstatymo 6 straipsnyje yra numatytas tik vienas sprendimas, kurį gali priimti teismas, t. y. tik patvirtinti projektą, jokių kitų alternatyvių sprendimų priėmimas nėra numatytas. Įsakymu patvirtinto Projekto numatytame tiksle – „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje“ nėra nustatytas „visuomenės poreikio ir / ar viešojo intereso“ objektyvus egzistavimas, kuriuo remiantis būtų galima paimti privačią nuosavybę, taip pat nėra nustatyta „neatidėliotina svarba“, kuria remiantis jau dabar būtų galima paimti privačią nuosavybę. Projekto tikslas taip pat nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize, neturi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, efektyvumo ir racionalumo principų. Visuotinai žinoma, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruože Kaunas-Radviliškis-Šiauliai-Lietuvos-Latvijos pasienis disponuoja nekilnojamuoju turtu su visa esama infrastruktūra. Panaudojant šį maršrutą yra galimybė turėti krovinių srautą į Klaipėdos jūrų uostą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Taigi Projekto įgyvendinimui jau dabar yra reali galimybė naudotis turima AB „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybe ir nėra poreikio atimti nuosavybę bei ją perduoti kitam privačiam verslui, kaip „RB Rail“, „LGC cargo“ ir kt. Atsakovai pareiškėjui nėra pateikę duomenų, kad egzistuoja poreikis paimti pareiškėjo nuosavybę ir atvirkščiai, kad toks poreikis negali būti patenkintas nepaėmus pareiškėjo nuosavybės.

6.       Pareiškėjo nuomone, Įsakymu patvirtintas Projekto tikslas neturi visuomenės poreikio požymių, nes šiam Projektui iki šiol nėra numatytos lėšos, nėra susitarimo dėl biudžeto dydžio, iki šiol nėra atliktas specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas. Taigi geležinkelio, kaip krovinių gabenimo, verslo planas dar tik bus kuriamas ateityje, tačiau privati nuosavybė jau dabar yra atimama. Iki šiol visuomenei nebuvo paaiškinta, kokiu būdu pareiškėjas galėtų gauti atsakymus į aktualius klausimus dėl aplinkos apsaugos, visuomenės viešo intereso gynimo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę. Tai patvirtina akivaizdžiai pažeistas Orhuso konvencijos principines nuostatas – visuomenės dalies teisė dalyvauti sprendimų priėmime ir teisė kreiptis į teismą.

7.       Pareiškėjas teigė, kad Įsakymu patvirtinto Projekto tikslas ir specialusis planas nebuvo pateiktas susipažinti nei pareiškėjui, nei tiesiogiai susijusiai visuomenės daliai – žemės savininkams. Taigi pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę, argumentus, pasiūlymus, realiai dalyvauti pirmajame sprendimų etape, todėl Paėmimo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovavosi NŽT direktorius, prieštarauja Konstitucijos 22, 23, 24, 45, 47 ir 48 straipsnių nuostatoms bei Orhuso konvencijos principinėms nuostatoms. Apie apribotą teisę dalyvauti pirmajame sprendimų etape patvirtina Projekto tikslą suprojektavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aecom“ pareiškėjui atsiųstas 2016 m. kovo 16 d. pranešimas apie tai, kad jau 2016 m. gegužės 20 d. bus paskutinis Projekto tikslo viešinimo posėdis. Paskutiniojo viešinimo posėdžio metu pareiškėjui ir kitiems asmenims buvo pranešta apie nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams ir, nei į gyventojų pastabas, nei į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu patvirtinto Projekto vykdytojai UAB „Aecom“ ir UAB „Kelprojektas“, ruošdami maršrutą per žemės ūkio naudmenas, nepateikė jokių duomenų dėl melioracijos sistemų atstatymo laukuose. Įsakymu patvirtintas Projektas sugriaus esamą melioracijų sistemą, bus padaryta neatitaisoma žala visai požeminių vandenų, geriamo vandens sistemai. Pareiškėjo likusios turto dalys nebus tinkamos jų tiesioginei paskirčiai – žemės ūkio veiklai. Tokiu būdu bus pažeidžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir pareiškėjui dar kartą bus padaryta didelė žala. Nei pareiškėjui, nei kitai visuomenės daliai Projektą įgyvendinantys subjektai nepateikė jokios informacijos dėl papildomų aukštos įtampos elektros energijos linijų, reikalingų geležinkelio eismui. Taip pat nepateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Nepateikti duomenys, kokią įtaką geležinkelio trasa turės geriamam vandeniui. Pareiškėjo nuomone, neekonomiška ir aplinkosauginiu aspektu Lietuvai žalinga turėti du lygiagrečius geležinkelius maršrutu Kaunas-Ryga. Suprojektuota geležinkelio linija per Pasvalio rajono teritoriją neatitinka visuomenės interesų, nes neturi efektyvumo, racionalumo.

9.       Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties sklypas, kuris yra ginčo objektas, negali būti išskaidomas, tačiau Įsakymu pareiškėjo nuosavybė yra išskaidoma į kelias dalis. Tokiu būdu pareiškėjo sklypas tampa nefunkcionalus ir likusiomis dalimis nebus galima naudotis pagal jų paskirtį. Jos bus apribotos geležinkelio pylimų ir kitų geležinkelio statinių. Dėl šios priežasties pareiškėjo sklypas visa apimtimi turėtų būti įtrauktas į Įsakymu patvirtintą Projektą. Pareiškėjo gyvenamasis namas, esantis 50 metrų nuo Projekto ribos, turi nepatekti į apsaugos zonų teritoriją, o jei patenka, pareiškėjui turėtų būti skiriama kompensacija už visą nuosavybę bei atlyginamos pareiškėjo persikėlimo išlaidos. Pareiškėjui iki šiol nėra kompensuoti jokie nuostoliai.

10.       Pareiškėjo teigimu, kompensacija už paimtą žemę neatitinka realios žemės ūkio paskirties rinkos kainos. Pareiškėjui turi būti atlyginami jo patiriami nuostoliai pagal vakarų valstybių Europos Sąjungos biudžeto įkainius. Be to, įstatyme nėra numatyta kompensacija kitu, lygiaverčiu sklypu, taip pat nenumatytas išsikėlimo nuostolių atlyginimas. Tokia žemės išpirkimo tvarka prieštarauja Konstitucijai ir EŽTT jurisprudencijai.

11.       Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu patvirtintas Projektas ir jo tikslas prieštarauja teisingumo principui ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymui. Pareiškėjas, gavęs kompensacija, nuo šios sumos turės sumokėti 15 proc. gyventojo pajamų mokestį, todėl patirs dvigubus nuostolius. Įsakymas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio nuostatoms, pagal kurias visi Lietuvos piliečiai yra įpareigojami išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį paveldą, kultūrinį kraštovaizdį. Įsakymu patvirtintas Projektas patenka į kultūros paveldo objekto apsaugos nuo neigiamo poveikio zoną, kuria yra saugomas kultūros paveldo objektas Nr. 21923, įtrauktas į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo registrą – „Siaurojo geležinkelio kompleksas“. Projekto tikslas taip pat pažeidžia ir pareiškėjo sveikatą bei sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjas nuo 2016 m. jaučia nuolatinį stresą, kuris itin neigiamai veikia jo ir šeimos sveikatą, nuo 2017 m. sausio 23 d. suvaržyta pareiškėjo teisė disponuoti nuosavybe.

12.       Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo sklypuose vykdo žemės ūkio veiklą, kuriai vystyti įdėjo labai daug asmeninio laiko ir materialinių sąnaudų. Pareiškėjas pagerino dirvožemio būklę, todėl dirvožemio gerinimo programa turėtų būti kompensuota visa apimtimi. Pareiškėjui atsiradusios žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto vertė, šio turto netekimas, aplinkinių sklypų sugadinimas, bet ir turėtos išlaidos šiam turtui suformuoti, prižiūrėti, gerinti, taip pat nuostolių dydis dėl ateityje negautų realių pajamų. Pareiškėjas savo pajamas planavo iki pensinio amžiaus, todėl jos turėtų būti kompensuotos iki šio laikotarpio. Bendri nuostoliai dirvožemiui prižiūrėti ir gerinti sudaro 52 668,52 Eur. Pareiškėjas dėl žemės paėmimo praras galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, nes negalės gaminti produkcijos, jos parduoti, todėl jam turi būti atlyginti visi patirti nuostoliai dėl žemės nusavinimo. Būsimi transportavimo nuostoliai sudaro 125 920,85 Eur, degalų įsigijimo nuostoliai – 62 950,14 Eur, transporto amortizacijos išlaidos – 61 508,23 Eur, papildomos laiko sąnaudos – 27 020,68 Eur, netektų pajamų nuostoliai dėl žemės ūkio komercinės veiklos žymaus apribojimo ir priverstinio nutraukimo – 83 228,76 Eur, likusių žemės sklypo dalių žemės nuvertėjimo nuostoliai ir kiti nuostoliai – 11 050,25 Eur. Bendrai pareiškėjo patiriami nuostoliai sudaro 272 868,38 Eur.

13.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

14.       Atsakovo nuomone, skundo argumentai painūs ir nenuoseklūs. Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, skunde apsiribojo tik bendro pobūdžio reikalavimais ir teiginiais, nenurodydamas, kokie konkretūs įstatymų straipsniai ar jų dalys, prieštarauja Konstitucijai. Projektas Lietuvoje pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu ir yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Projekto įgyvendinimas padidins Baltijos šalių rinkos pasiekiamumą bei prekybos konkurencingumą. Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu buvo įvertintos dvi planuojamos geležinkelio ir jo infrastruktūros alternatyvos. Po įvertinimo buvo pasirinkta optimaliausia trasa gamtinės, socialinės ir ekonominės aplinkos atžvilgiu. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo viešai skelbiama. Pareiškėjo prašomi priteisti esami ir būsimi nuostoliai nepagrįsti jokiais realiais įrodymais. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo nuostatos nenumato kompensuoti netiesioginius nuostolius ar neturtinę žalą, kuriuos prašo kompensuoti pareiškėjas. Byloje nėra pateikta duomenų, ar pareiškėjas šiuo metu yra pasirašęs dokumentus dėl iš jo paimamos žemės, todėl, kol nėra išspręstas klausimas dėl atlyginimo už paimamą žemę, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo. NŽT Pasvalio skyriaus raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Įsakymas buvo priimtas laikantis visų nustatytų procedūrų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti priimant Įsakymą. Kompensacija už žemės paėmimą neapmokestinama.

15.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija), atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

16.       Susisiekimo ministerija nurodė, kad NŽT Pasvalio skyriaus raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl ši bylos dalis nutrauktina. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įstatymų nuostatų reikalavimų. Specialusis planas, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, buvo pradėtas rengti vadovaujantis Seimo nutarimu Nr. XI-1612 ir tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo pradžią. Specialiojo plano projekto viešinimas vyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Specialusis planas nustatyta tvarka buvo suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Jau yra pasibaigęs laikas apskųsti specialiojo planavimo procedūras ir specialiojo plano sprendinius, todėl ši administracinės bylos dalis taip pat turėtų būti nutraukta. Vyriausybės nutarimas Nr. 31, kuriuo buvo patvirtintas specialusis planas ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, taip pat buvo priimtas vadovaujantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamo Įsakymo ir Vyriausybės nutarimo Nr. 31 neteisėtumo, o skundo argumentai vertintini kaip nesusiję su teise, todėl nepagrįsti. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymo nuostatos yra specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Žemės įstatymo atžvilgiu. Projekto svarba visuomenei yra nustatoma priimant atitinkamą Seimo nutarimą ar įstatymą, todėl vėliau vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, galiojančio Seimo nutarimo pagrindas pakartotinai neįrodinėjamas. Planuojant geležinkelio linijos tiesimą, poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – geležinkelio linija, leistina. Paimta žemė bus registruota kaip valstybės nuosavybė, todėl visa projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūra priklausys Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo nurodytos patiriamos žalos dydžiai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus įstatymas žalos atlyginimo nenumato. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarka detaliai nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

18.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas Įsakymo nepagrįstumo nepagrindė jokiais svariais argumentais. Projekto vaidmuo labai svarbus užtikrinant koridorius, efektyviai sujungsiančius Baltijos valstybes su Lenkija ir Suomija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių privalumų, mažins transporto spūstis, skatins regioninę plėtrą. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statyba palei jau esamas geležinkelio linijas yra negalima ir nesuderinama dėl skirtingų techninių parametrų. Jau esamų geležinkelio linijų priderinimas prie Projekto parametrų reikalautų visai naujos geležinkelio trasos bei geležinkelio apsaugos linijos. Poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą, kad planuojama Projekto veikla yra leistina. Vyriausybės nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintas ir specialusis planas, kuris buvo suderintas su visomis planavimo sąlygas išduodančiomis institucijomis. Teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos, kuriose buvo įvertintos paimamų žemės sklypų dalys. Pareiškėjas prašomos priteisti žalos pagrindimo nepateikė. Pareiškėjas reikalavimus kelia ne tik savo, bet ir visuomenės vardu, siedamas juos su viešojo intereso gynimu, tačiau reikalavimai, susiję ne su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

II.

19.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė.

20.       Teismas nustatė, kad Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

21.       Susisiekimo ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ pareiškėją informavo apie Nutarimu Nr. 31 pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomų 8,000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8428 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 18,2151 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiuose raštuose buvo nurodyta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios pareiškėjo žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai.

22.       Parengus Projektą, Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštais „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ pareiškėją informavo apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Minėtais pranešimais pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-31(16387036) ir, kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 2,8428 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 1,2497 ha dydžio dalis; apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-30(16387015) ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 18,2151 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 1,8019 ha dydžio dalis; apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-273(17176391) ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 7,8551 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 2,5336 ha dydžio dalis.

23.       Teismas nustatė, kad NŽT 2018 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu patvirtino Projektą. Šiuo Įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą pareiškėjui priklausę: žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis (114-1, 114-2, 114-3), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima 114-3 (dydis 1,8019 ha); žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis (117-1, 117-2, 117-3), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima 117-3 (dydis 1,2497 ha); žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į tris dalis (119-1, 119-2, 119-3), numatoma visuomenės poreikiams paimti dalis žymima 119-3 (dydis 2,5336 ha). Įsakyme nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 114-3, 117-3 ir 119-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis. Apie Įsakymo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Raštu.

24.       Patvirtinus Projektą NŽT direktorius 2018 m. gruodžio 27 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-923-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomą 2,5336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl šio sklypo pagal vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 17 960 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

25.       NŽT direktorius 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-183-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“

26.       NŽT direktorius 2019 m. sausio 18 d. aktu Nr. ŽVP-184-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Aktas Nr. ŽVP-184-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams V. D. ir V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teise valdomą 1,8019 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo pagal vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 13 030 Eur, iš jų šio žemės sklypo vertė – 13 030 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Akte nustatyta, jog žemės sklypo bendraturčiams V. D. ir V. D. pasirašius šį aktą, Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 12 284,68 Eur perveda į žemės sklypo bendraturčių V. D. ir V. D. nurodytą sąskaitą, tuo tarpu kreditoriui – valstybei, atstovaujamai NŽT, pasirašius šį aktą Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio akto pasirašymo dienos atlyginimo sumos dalį – 745,32 Eur perveda į nurodytą kreditoriaus sąskaitą.

27.       Susisiekimo ministerija 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-833 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo pareiškėją, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė pareiškėją per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu Susisiekimo ministerija taip pat informavo, kad jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

28.       Teismas, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad visuomenės poreikiams privati žemė gali būti paimama ar valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartys prieš terminą gali būti nutraukiamos tik išimtiniais atvejais, dėl konkretaus objekto ir jam reikalingos konkrečios vietos ir ploto, kurie atsispindėtų iš detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento. Iš Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad jose sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priėmimas siejamas su dviejų sąlygų įvykdymu: 1) privalo būti pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais; 2) privalo galioti specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

29.       Teismas iš pareiškėjo skundo argumentų nustatė, kad, pareiškėjo manymu, iš esmės nėra prielaidų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią žemę paimti visuomenės poreikiams, nes nėra nustatyto nei objektyvaus, nei konkretaus visuomenės poreikio į pareiškėjo žemės sklypą. Taigi byloje iš esmės keliamas pareiškėjo nuosavybės teisės apsaugos ir būtinybės valstybei ją (žemę) pasisavinti klausimas.

30.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus 2018 m. spalio 8 d. raštą Nr.24SD-3086- (14.24.104.), kuriuo jis buvo informuotas apie Įsakymo priėmimą. Įvertinęs Rašto turinį, teismas sprendė, kad juo pareiškėjui suteikta tik bendro pobūdžio informacija. Pareiškėjas nurodo, kad raštai, kuriais yra pareikšti įpareigojimai dėl teisės į nuosavybės atėmimą ir apribojimą, įtakoja ne tik pareiškėją bet ir kitus asmenis, o iš Rašto turinio matyti, jog pareiškėjo nuosavybė apribojama išskaidant turtą į dalis, todėl, pareiškėjo teigimu, teismas turėtų nagrinėti Rašto teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės. Teismas vertino, kad Rašte nėra nurodytų jokių pareiškėjui skirtų teisių, pareigų, ar apribojimų, o juo pareiškėjas tik informuojamas apie Įsakymo priėmimą, kartu pateikiant Įsakymo išrašą ir išaiškinant jo apskundimo tvarką. Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. jame pateikta informacija tik apie Įsakymo priėmimą, todėl šis dokumentas nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Net ir patenkinus šią  pareiškėjo skundo dalį ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas, atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. eAS-635-492/2017).

31.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti Įsakymą, jo ydingumą įrodinėja ne teisiniais argumentais, tačiau iš esmės teigia, jog viešasis interesas, kuriuo remiasi viešosios institucijos, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas skundo argumentais iš esmės siekia paneigti paties visuomenės poreikio – paimti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios žemės dalį, egzistavimą. Tokio poreikio nebuvimą pareiškėjas grindžia tuo, kad papildomo geležinkelio ruožo statyba yra galbūt susijusi su privačių verslo subjektų interesais, kurie atstovauja monopolinio krovinių gabenimo verslo interesus, todėl tokiu būdu sudaromos sąlygos monopolinei rinkai vystytis ir pažeidžiama sąžiningos konkurencijos laisvė; Projektui įgyvendinti iki šiol nėra numatytos lėšos nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos biudžetuose; iš esmės keliamas klausimas, ar Lietuvai yra reikalinga turėti du lygiagrečius geležinkelius maršrutu Kaunas-Ryga; Projekto vykdymas – neekonomiškas naudojimasis Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetais ir pan. Teismas darė išvadą, kad vertinant šiuos argumentus, teismas juos turėtų vertinti politinio, ekonominio tikslingumo aspektu, o tokio pobūdžio vertinimas į administracinio teismo kompetenciją neįeina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, šių skundo argumentų, kurie, teismo požiūriu, yra išskirtinai subjektyvaus turinio, teismas nenagrinėjo.

32.       Pareiškėjas skunde nurodo, kad rengiant Projektą nebuvo ir iki šiol nėra atliktas Specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas, toks vertinimas buvo atliktas 2013–2014 metais visai kitame projekte ir kitoje teritorijoje. Projektą įgyvendinanti institucija (Susisiekimo ministerija) atsiliepime nurodė, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1134 priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina. Šiems argumentams pagrįsti Susisiekimo ministerija pateikė internetines nuorodas. Susipažinęs su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita teismas nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimo laikotarpis 2015 m. II ketv. – 2016 m. IV ketv., planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimas ir eksploatacija. Iš ataskaitos turinio matyti, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas būtent prieš rengiant ginčo Projektą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nėra teisus teigdamas, kad rengiant Projektą nebuvo ir iki šiol nėra atliktas Specialaus plano poveikio aplinkai vertinimas. Teismas neabejojo Susisiekimo ministerijos pateiktais oficialiais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentus dėl neatlikto poveikio aplinkai vertinimo, laikė nepagrįstais.

33.               Teismas nustatė, kad Vyriausybei 2017 m. sausio 11 d. priėmus nutarimą Nr. 31 pareiškėjas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomame 8,000 ha dydžio žemės sklype, buvo informuotas Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Parengus Projektą, Susisiekimo ministerija 2018 m. balandžio 30 d. raštais „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ pareiškėją informavo apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuose pranešimuose pareiškėjas buvo informuotas apie paimamas nuosavybės teise valdomos žemės konkrečias dalis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturėjo teisės susipažinti su Projektu ir dėl jo pateikti nuomonę, pastabas, pasiūlymus. Susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad Specialiojo plano projekto viešinimo, tikrinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais (Paėmimo įstatymo 4 str., Teritorijų planavimo įstatymo 181 str., Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais ir kt.). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas nebūtų gavęs jam siųstų pranešimų, todėl vien tik bendro pobūdžio teiginys, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, neturėjo galimybės teikti pastabas, pasiūlymus, į bylą pateiktų minėtų rašytinių įrodymų nepaneigia. Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 5 dalis reglamentavo galimybę visuomenei teikti pasiūlymus, pastabas visą Specialiojo plano rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu. Tai patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių per visą Specialiojo plano rengimo laikotarpį savo abejones patikrinti teikiant paaiškinimus, pastabas, dokumentus apskundžiant įstatymo nustatyta tvarka.

34.       Teismas nurodė, kad iš Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (2016 m. kovo 30 d. redakcija) (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės) 2, 3, 6, 8.1, 8.2 punktų turinio matyti, kad tiek konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingas konkretus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrindžiamas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas NŽT paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Tuo atveju, jei nebūtų visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimo, paremto sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, taip pat specialiojo ar detaliojo plano, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, NŽT vadovas negalėtų priimti sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teikdama prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams NŽT teritoriniam padaliniui, suinteresuota institucija pateikia detalųjį planą arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą; žemės sklypų, kurių visą plotą arba jo dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės sklypų, kurių nuomos ar panaudos sutartis numatoma nutraukti prieš terminą, sąrašą (kuriame, be kita ko, nurodomas paimamo žemės sklypo ir bendras plotas); Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką su privačių ir valstybinių žemės sklypų ribomis; aiškinamąjį raštą. Galiausiai galutinį sprendimą pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima NŽT vadovas. Tai reiškia, jog jis iš esmės įvertina suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, kas taip pat apima ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą.

35.               NŽT vadovas 2018 m. rugsėjo 27 d. Įsakymu patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuriuo nuspręsta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tai reiškia, kad visos įstatymuose nustatytos procedūros, įskaitant ir sąnaudų bei naudos analizę, buvo atliktos tinkamai. Priešingu atveju Įsakymas nebūtų priimtas. Pareiškėjas, darydamas išvadą, jog Projektas nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize ir kt., šią išvadą grindė iš esmės tik abstrakčiais teiginiais, nepateikdamas savo argumentus pagrindžiančių įrodymų (kad sąnaudų bei naudos analizė bei kitos analizės iš tiesų nebuvo atliktos). Pareiškėjui nepakanka išdėstyti teiginius, kuriais jis kvestionuoja Projekto teisėtumą ir pagrįstumą, jis privalo nurodyti aplinkybes, pateikti argumentus ir įrodymus, kurie patvirtintų keliamas abejones. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl šiuo aspektu nurodytus skundo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus.

36.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Įsakymu patvirtinto Projekto vykdytojai, ruošdami geležinkelio maršrutą, nepateikė duomenų dėl melioracijos sistemų atstatymo laukuose, aukštos įtampos elektros energijos linijų statybų, papildomo grunto poreikio, įtakos geriamam vandeniui ir pan., nurodė, kad Susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą paaiškino, jog Specialusis planas nustatyta tvarka buvo suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis (Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Energetikos ministerija). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi Specialųjį planą 2016 m. gruodžio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP5-16 pritarė Specialiojo plano sprendiniams. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jam abejones keliami klausimai buvo svarstyti ir suderinti atitinkamų išvadas teikiančių institucijų. Pareiškėjui nebuvo apribota teisė domėtis Projektu visu jo rengimo laikotarpiu.

37.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų pateikimo, įvertinęs ginčo pobūdį, argumentus, kuriais prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, padarė išvadą, kad pareiškėjas šio prašymo teisiniais argumentais nepagrindė. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokios atitinkamų įstatymų (Paėmimo įstatymo, Orhuso konvencijos) konkrečios nuostatos prieštarauja Konstitucijos nurodytiems straipsniams. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neatitiko aiškumo ir tikslumo reikalavimų, todėl teismas prašymo netenkino. ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, A602-2287/2012 ir kt.).

38.       Teismas nurodė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalys. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (13 str. 3 d.). Taigi Paėmimo įstatymas nustato atlyginimo apskaičiavimą pinigais pagal faktiškai turėtas ir pagrįstas išlaidas (praradimus). Tačiau įstatymas nenumato netiesioginių nuostolių kompensavimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde prašo priteisti žalą, kurią grindžia (nepateikdamas jokių realių įrodymų) netiesioginiais nuostoliais (negautas pelnas, būsimos išlaidos, būsimi nuostoliai, žemės nuvertėjimo nuostoliai ir pan.), kuriuos patirs ateityje, tačiau įstatymas netiesioginių nuostolių kompensavimo nenumato.

39.       Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad iš pareiškėjo numatomų visuomenės poreikiams paimti žemės sklypų vertė ir kitos išlaidos yra įvertintos ir apskaičiuotos nepriklausomo turto vertintojo taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Dėl pareiškėjo žemės, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams yra parengtos turto vertinimo ataskaitos: 2018 m. balandžio 18 d. Nr. ŠIV-273 (17176391), 2018 m. kovo 26 d. Nr. ŠIV-31 (16387036), 2018 m. kovo 26 d. Nr. ŠIV-30 (16387015). Tuo atveju, kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo, dydžio, kompensacijos, ginčai dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą (Žemės įstatymo 46 str. 9 d.).

40.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą, kurią sieja su netiesioginiais nuostoliais, o Paėmimo įstatymas netiesioginių nuostolių kompensacijos nenumato, pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino. Netenkinęs pagrindinių reikalavimų, išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas taip pat netenkino.

III.

41.       Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

42.       Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi įstatymais, kurie šioje byloje negali būti taikomi, nesurinko patikimų duomenų, dėl to liko neįvertini bylos įrodymai, neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir neatsakė nei į vieną prašymų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pažeisti ABTĮ 80 straipsnio, 86 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimai. Pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos skunde, jo nuomone, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatsakė į daugybę jo skunde dėstytų argumentų, todėl byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama iš naujo.

43.       Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo 1, 38.10, 48, 50 punktuose neteisingai nurodomas jo prašymas ir neteisėtai iškraipoma jo skundo prasmė. Pareiškėjas neprašė teismo panaikinti NŽT Įsakymo, nes teismas, neištyręs, ar skundžiamas Įsakymas neprieštarauja Konstitucijai ar kitiems įstatymams, šiame bylos etape neturi teisės priimti tokio sprendimo.

44.       Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į jo argumentus ir iš esmės jų nenagrinėjo, kad paimant nuosavybę turi būti užtikrinama sąžininga individo ir visuomenės poreikių pusiausvyra. Pareiškėjas pagrindė įrodymais, kad tikrai patiria neproporcingai didelę ir perdėtą naštą ir ypač didelius ilgalaikius nuostolius dėl priverstinio gyvenamosios vietos ir viso gyvenimo būdo pakeitimo.

45.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas neišnagrinėjo, jog skundžiamas NŽT Įsakymas prieštarauja aukštesnės galios aktams – Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimams Nr. IX-1154 ir 2011 m. spalio 11 d. Nr. XI-1612 (Konstitucijos 111 str.). Įsakymas prieštarauja realiai egzistuojančiam faktui, kad pareiškėjo nuosavybė, kurią norima nusavinti, net nepatenka į Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų Svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną. Vyriausybės nutarime Nr. 31 nėra nurodyta, kuri iš geležinkelio atšakų yra patvirtinama kaip būtina visuomenės poreikiams. Teismas neišreikalavo įrodymų pagal pareiškėjo prašymus, priėmė sprendimą nesant duomenų, kad tai yra geriausias, ekonomiškiausias maršruto variantas, o sprendimas labiausiai subalansuotas ekologiniu požiūriu ir pan. Be to, pareiškėjas pateikė faktus dėl naujų numatomų pareiškėjo nuosavybės teisių objektų paėmimo visuomenės poreikiams.

46.       Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į jo argumentus ir nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d., 100 str. 1 d. 4 p.) dėl pažeidžiamų visuomenės poreikių ir viešojo intereso, nes tokio pobūdžio vyriausybių nutarimai, sukeliantys ilgalaikes ir žalingas pasekmes, specialiai priimami įstatymai, jų pataisos skubos tvarka, yra ydingi ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo sprendimu sustabdyti Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ galiojimą. Po tokio sustabdymo buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas, priimti įvairūs pakeitimai. Pareiškėjas gavo iš UAB „Aecom“ 2016 m. kovo 16 d. pranešimą, kad jo turtui taikomas būtent minėto nutarimo Nr. 343 nuostatos. Tokie faktai patvirtina, kad ateityje pareiškėjas neabejotinai patirs papildomus labai didelius ilgalaikius neproporcingus nuostolius dėl ribojamos ir priverstinai nutrauktinos ūkinės veiklos.

47.       Pareiškėjas teigia, kad teismas neišreikalavo įrodymų, o Projektą įgyvendinančios institucijos tokių duomenų nepateikė, koks viešasis interesas ir visuomenės poreikiai yra būtent Pasvalio rajone, kaip šį interesą, jei tokį deklaruoja, šios institucijos ar kiti juridiniai asmenys, užsienio šalių kompanijos, ruošiasi įgyvendinti ir kodėl projekto įgyvendinimo terminas Vyriausybės nutarime Nr. 31 nukeliamas net į 2026 m., nors buvo nurodyta tai atlikti iki 2014 m. Be to, ir pats teismas sprendimo 40 punkte pripažino, kad yra nepašalintos abejonės dėl viešojo intereso ir visuomenės poreikio turėti antrą geležinkelį Pasvalio rajone, lygiagretų esančiam geležinkeliui Šiauliuose; kad tas interesas ir poreikiai yra trumpalaikiai ir gali keistis, todėl jie turi būti sprendžiami individualiai, atsižvelgiant į artėjančią dar vieną finansinę krizę, nesubalansuotus ir nepatvirtintus Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetus. Tai iš esmės reiškia, kad teismo sprendimas yra priimtas remiantis abejonėmis, todėl naikintinas.

48.       Pareiškėjas nurodo, kad Paėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai netaikomi. Taigi teismo sprendimo 42 ir 44 punktų argumentai yra neteisėti, nes teismas neteisėtai vadovavosi įstatymu – Žemės įstatymo VIII skyriumi, kuris šioje byloje negali būti taikomas. 

49.       Pareiškėjas teigia, kad teismas neišnagrinėjo jo argumentų dėl poreikių visuomenei pagrįstumo, nesilaikė EŽTT jurisprudencijos, nes nagrinėjamu atveju nėra sąžiningos pareiškėjo ir visuomenės intereso pusiausvyros ir pareiškėjas patiria neproporcingą ir perdėtą naštą. Pareiškėjas dėl iš jo nusavinamos nuosavybės priverstas nutraukti ūkinę veiklą – pragyvenimo šaltinį, pakeisti gyvenamąją vietą ir iš esmės visą gyvenimo būdą. Teismas nevertino, kad pati visuomenė turės finansuoti didžiąją dalį šių geležinkelio projektų įgyvendinimo išlaidų, nepaneigė pareiškėjo įrodymų, kad jam bus sukelta perteklinė finansinė našta. Taigi skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir bylą nagrinėtina iš naujo pirmosios instancijos teisme.

50.       Pareiškėjo nuomone, teismas nepasisakė apie poveikį aplinkai ir gyventojams, nepateikė pozicijos, kokią žalą aplinkai sukelia antro geležinkelio linijos tiesimas per ekologiškai jautrias Nevėžio upės žemupio vietas, Ramygalos rajoną, Pasvalio rajono karstinį regioną, nes poveikis aplinkai tapatus poveikiui gyventojams. Žalos galima išvengti panaudojant jau esamą liniją, kurioje susiformavęs tiek poveikis gyvūnijai, paukščiams, augmenijai, tiek vietiniams gyventojams, ir jau žinomas linijų renovacijos reikalingumas, kurį būtų prasminga panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Teismas neatsakė, kaip bus apsaugota pareiškėjo konstitucinė teisė į sveiką gyvenimo aplinką ir sveikatą, kai antroji, dubliuojanti esančią liniją, geležinkelio vėžė planuojama tiesti už 40-50 metrų nuo pareiškėjo gyvenamojo namo ir jo vykdomos ūkinės veiklos. Tai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas bus priverstas keisti gyvenamąją vietą, ūkinę veiklą ir gyvenimo būdą. Teismas neišreikalavo iš atsakovo pateikti tokius duomenis, neišnagrinėjo skundo 7, 12, 13, 17 punktuose nurodytų argumentų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

51.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsakė į skundo argumentą, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 31, numatant būdą vykdyti Specialųjį planą, buvo priimtas piktnaudžiaujant valdžios galiomis, nes dėl kilusio ginčo dėl geležinkelio dviejų linijų statybų tuo pačiu maršrutu, Vyriausybei deleguojamos tos funkcijos, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui, yra pažeidžiami tikrieji visuomenės poreikiai ir interesai. Be to, Paėmimo įstatymas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nes nėra numatytas visų žemės savininko ilgalaikių nuostolių atlyginimas, ir numatyta tik vienos rūšies kompensacija už paimamą turtą – piniginė išraiška, taip pažeidžiami pareiškėjo teisėti pagrįsti lūkesčiai ir proporcingumo principas, jam sudaroma neproporcingai didelis ilgalaikis neigiamas poveikis.

52.       Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2-ojo prašymo ir nesurinko įrodymų iš atsakovo ar Valstybės kontrolės, ar Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadų, kad du lygiagretūs geležinkeliai Kaunas-Ryga ir šių dubliuojančių geležinkelio linijų išlaikymas ateityje atitinka ekonominio efektyvumo ir racionalumo reikalavimus. Teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo jokių faktų, apibrėžiančių, kokie visuomenės poreikiai, kokios privačios kompanijos visuomenės poreikius pildys ir kokiu būdu jie bus išpildomi. Pareiškėjas prašė teismo pagrįsti ar neturint Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vertinimo ne perteklinai bus skiriama didelį našumo balą turinti žemė Pasvalio rajone kitam dubliuojančiam geležinkeliui tiesti. Tokio tyrimo nebuvo, taip teismas pažeidė ABTĮ 80, 61, 56 straipsnių reikalavimus.

53.       Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagristai atmetė jo prašymą priteisti 272 868,38 Eur žalos atlyginimą, nevertino jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių šį žalos dydį ir pagrįstumą. Teismas  neteisingai vadovavosi įstatymu – Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalimi, kuris šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjas iki šiol nėra niekaip informuotas apie jo patiriamų ilgalaikių nuostolių atlyginimą dėl jo ūkio veiklos priverstinio sustabdymo ir jos galutinio nutraukimo bei gyvenamosios vietos priverstinio pakeitimo (išsikeldinimo). Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes teismas neteisėtai rėmėsi naujais įrodymais – turto vertinimo ataskaitomis, parengtomis NŽT aktuose Nr. ŽVP-923, ŽVP-183, ŽVP-184, kurie buvo suformuoti ginčijamo NŽT Įsakymo pagrindu jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą

54.       Pareiškėjas nurodo, kad prašė atlikti tyrimą dėl administracinio teisės akto – NŽT Įsakymo atitikties Konstitucijai ir išspręsti teisinę koliziją dėl tarpusavyje prieštaraujančių įstatymų taikymo nagrinėjamoje byloje, o ne vertinti aktą politinio ekonominio tikslingumo požiūriu. Pareiškėjas prašė išsiaiškinti, ar Projektas paremtas sąnaudų ir naudos analize, turi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, efektyvumo ir racionalumo principus. Teismas iš esmės net netikrino Įsakymo teisėtumo ir juo patvirtinto Projekto akivaizdžių klaidų, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas nesurinko objektyvių, patikimų ir teisingų įrodymų iš atsakingų institucijų, jų nepateikė susipažinti proceso šalims. Todėl teismas neatliko savo pareigos bylą išnagrinėti išsamiai ir objektyviai, surinkti patikimus ir objektyvius įrodymus, pagrindžiančius viešąjį interesą ir visuomenės poreikį. Taip pažeistas ABTĮ 80 straipsnio reikalavimas tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą pagrįsti įrodymais, kurie buvo pateikti ir ištirti teismo posėdyje.

55.       Pareiškėjas tvirtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl NŽT Įsakymo teisėtumo, tačiau bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo šios institucijos atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu.

56.       Pareiškėjas kelia klausimą dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 31 1 ir 2 punktų atitikimo Konstitucijos ir Paėmimo įstatymo nuostatoms, nes Vyriausybės nutarimas Nr. 31 prieštarauja galiojantiems Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimui Nr. 341 ir 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimui Nr. 1042. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės nutarime Nr. 31 nėra nurodyta konkreti Specialiojo plano vykdymo vieta, atitinkanti viešąjį interesą ir visuomenės poreikį įgyvendinti Specialųjį planą, kuris iki šiol nėra galutinai parengtas. Taigi Specialusis planas negali būti įgyvendinamas būtent pareiškėjo nuosavybėje. Kol nebus pašalintos minėtos abejonės dėl viešojo intereso ir visuomenės poreikio, tol negali būti pripažįstama ir konstatuojama, kad ginčijamas NŽT Įsakymas ir teismo sprendime nurodyti NŽT aktai yra teisėti. Teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl jis nenagrinėjo tokių pareiškėjo argumentų ir, jei šis klausimas nėra jo kompetencija, kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str., ABTĮ 4 str. 2 d., 100 str. 1 d. 4 p.), arba turėjo atlikti savo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir atlikti ginčijamų administracinių aktų ekspertizę (ABTĮ 80, 61 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NŽT Įsakymas neatitinka Specialiojo plano, nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 31 1 ir 2 punktuose. Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus, kad Įsakyme nėra nurodyta, kuriuo galiojančiu administraciniu dokumentu nustatytas ir aprašytas visuomenės poreikis tiesti antrą geležinkelį per pareiškėjo nuosavybę Pasvalio rajone.

57.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58.       Susisiekimo ministerijos nuomone, pareiškėjas pateikia abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie projekto „Rail Baltica“ nepagrįstumą, visuomenės poreikio nebuvimą, neigiamą poveikį aplinkai ir pan., savo skundus motyvuoja politinio, ekonominio pobūdžio teiginiais, nesusijusiais su teise. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde pateiktus argumentus teismas turėtų vertinti politinio, ekonominio tikslingumo aspektu, o tokio pobūdžio vertinimas į administracinio teismo kompetenciją neįeina. Pareigą pateikti visus įrodymus teismui, kuriuos mano esant reikšmingais, turi pareiškėjas (ABTĮ 11 str., 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d.). Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėto priėmimo, o prašė, kad pirmosios instancijos teismas rinktų duomenis ir inicijuotų patikrinimus, siekdamas nustatyti, ar nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas suteikė pareiškėjui galimybę tikslinti reikalavimus, pasinaudoti profesionalia teisine pagalba (atidėtas teismo posėdis, pareiškėjas į bylą pateikė patikslintą skundą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi šis prašymas neatitiko aiškumo ir tikslumo reikalavimų, o pareiškėjas prašymo teisiniais argumentais nepagrindė. Galutiniam teismo sprendimui Žemės įstatymo nuostatų citavimas neturėjo jokios įtakos, kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jau atliktų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų atitikties teisės aktų nuostatoms. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo abejones dėl projekto „Rail Baltica“ teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo reikalavimai netenkinti. Tiek dėl pareiškėjo atžvilgiu vykdomo žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo klausimo, tiek dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrįstumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuomonę yra išreiškęs 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-750-552/2019 ir konstatavo, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas nuostolių paskaičiavimą atliko subjektyviai, be to, 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu nebekėlė reikalavimo priteisti patirtus nuostolius. Tokie skaičiavimai neatitinka Paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatytos nuostolių apskaičiavimo tvarkos. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo klausimas šiuo metu nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5413-283/2019. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. NŽT savo poziciją nagrinėjamoje byloje argumentuotai ir išsamiai išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą. NŽT atstovo neatvykimas į vieną iš teismo posėdžių negali būti laikomas proceso pažeidimu bei neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai bylos aplinkybės liko dėl to neišaiškintos. Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad ne pareiškėjo skundžiamas NŽT administracinis aktas, o Vyriausybės nutarimu Nr. 31 patvirtintas Specialusis planas yra tas dokumentas, kuriame apibrėžtos įgyvendinamo projekto ribos ir identifikuoti konkretūs visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, kad šis dokumentas derintas su visuomene, teigiamai derintas visų kompetentingų institucijų ir gauta teigiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo išvada. Planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos veikla, yra leistina. Nėra jokio pagrindo iš naujo inicijuoti patikrinimų, vertinimų ir analizių. Visa projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai (pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 5 str. viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Pagal Žemės įstatymo 6 str. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta viešojo naudojimo geležinkeliams).

59.       Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

60.       NŽT nurodo, kad NŽT pozicija yra išreikšta 2019 m. gegužės 23 d. teismui pateiktame atsiliepime į skundą, kuriame akcentuojama, jog egzistuoja visos Paėmimo įstatyme nurodytos sąlygos, tinkamai įvykdytos nustatytos procedūros ir reikalavimai, o atstovo nedalyvavimas, jei jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, nėra kliūtis teismui priimti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visos Paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir tai pagrindžiantys įrodymai pateikti teismui. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.  

61.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

62.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo skunde buvo iškelti klausimai, nepriskirti administracinio teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenagrinėjo remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas nenurodo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios būtų pažeistos priimant jo ginčijamus administracinius aktus. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi aiškiai suformuluoti argumentus, dėl kurių priimti teisės / administraciniai aktai turėtų būti naikinami, o ne prašyti teismo, kad šis rinktų duomenis ir inicijuotų patikrinimus, siekdamas nustatyti, ar nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų. Teismas sudarė pareiškėjui visas galimybes suformuluoti reikalavimus, atitinkančius ABTĮ nustatytas taisykles, iš pateiktų abstrakčių reikalavimų, vadovaudamasis ABTĮ 5 ir 17 straipsnių nuostatomis, identifikavo klausimus, priskirtinus šio teismo kompetencijai. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomo žemės paėmimo teisėtumo klausimas jau yra išspręstas kitoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-750-552/2019 paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas žemės paėmimo aktų teisėtumas).  Visuomenės poreikis yra poreikis tiesti naują, vakarietišką geležinkelio vėžę – viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį, jis yra akivaizdus. Visuomenės poreikiams paimama pareiškėjo žemė bus registruojama kaip valstybės nuosavybė. Dokumentas, kuriame suprojektuota tiesiama geležinkelio vėžė ir identifikuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese pertvarkytini žemės sklypai, yra Specialusis planas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu Nr. 31, kuris nustatyta tvarka suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Specialiojo plano rengimo procedūros, kai pareiškėjas galėjo planavimo organizatoriui teikti motyvuotus pasiūlymus, o prireikus, apskųsti jo veiksmus ar neveikimą teismui, yra pasibaigusios, todėl neliko teisinio pagrindo pareiškėjui ginčyti specialiojo plano sprendinius ir jo rengimo procedūras. Iš Specialiojo plano brėžinių matyti, kad geležinkelio vėžei reikalingi konkretūs žemės plotai yra suprojektuoti, nustatytos vėžei formuojamo žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės, nurodomi žemės sklypai (ar jų dalys), kuriuos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, jų ribos, unikalūs numeriai. Šie duomenys iki tol nebuvo nustatyti nei valstybės bendrajame plane, nei jokiuose kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, specialusis planas, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalį ir 4 straipsnio 4 dalį priskiriamas valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patiriamų nuostolių. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo klausimas bus nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-5413-283/2019. Be to, Paėmimo įstatymas nustato atlyginimo apskaičiavimą pinigais pagal faktiškai turėtas ir pagrįstas išlaidas (praradimus), tačiau nenumato netiesioginių nuostolių kompensavimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo. NŽT pozicija išreikšta atsiliepime į skundą, atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje nesudarė kliūčių teismui priimti sprendimą, pareiškėjas nenurodė, kokios bylos aplinkybės dėl to nebuvo išsiaiškintos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

63.       Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

64.       Ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui.

65.       Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.

66.       Pažymėtina, kad Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais – panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis.

67.       Taigi Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies formuluotės „visuomenės poreikiai“ negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančios paimti nuosavybę ir ją perduoti privačion nuosavybėn. Ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu.

68.       Pažymėtina, kad, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, įstatymų leidėjui nepriklausomai nuo to, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) tampa šios nuosavybės savininku, tenka pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad ši nuosavybė iš tikrųjų būtų naudojama visuomenės poreikiams.

69.       Sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama.

70.       Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas „kaip kiekvienu atveju individualus įstatymu nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucinė formuluotė „nuosavybė <...> paimama visuomenės poreikiams“ reiškia, kad nuosavybės paėmimas siejamas su konkrečiais socialiai reikšmingais tikslais. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį valstybei tenka pareiga įstatymais nustatyti tokią nuosavybės paėmimo tvarką, kuria būtų užtikrinama savininko teisė iš anksto žinoti, kokiems konkretiems tikslams nuosavybė paimama.

71.       Pažymėtina ir tai, kad, priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę. Įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus už ją atlyginama. Institucija, ketinanti priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo, ir savininkas, iš kurio ketinama paimti nuosavybę, turi siekti susitarimo dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ir dėl to, kokia tvarka bus atlyginama už šią nuosavybę. Kilęs ginčas, ar nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, ar už ją teisingai atlyginama, turi būti sprendžiamas teisme. Kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę arba kol ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama.

72.       Nutarties 28-35 punktuose nurodyti teisės išaiškinimai pateikiami Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarime.

73.       Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).

74.       Vertindama ginčo teisinę situaciją teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad projektas, kurio įgyvendinimui visuomenės poreikiams paimama pareiškėjo žemė, įstatymu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdomos laikantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatytų procedūrų.

75.       Pareiškėjo argumentai, kad projekto tikslas nėra paremtas sąnaudų ir naudos analize, neturi visuomeninės naudos, ekonomiškumo, valstybinės reikšmės, neatitinka efektyvumo ir racionalumo principų, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Viešasis interesas ir visuomenės poreikis yra nustatyti Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažįstant projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio svarba ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir Europos Sąjungai pripažįstama remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB - jis yra transeuropinio transporto tinklo Europoje prioritetinis projektas, sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Projektas „Rail Baltica“, remiantis 2013 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis.

76.       Vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, valstybės institucija, inicijuojanti projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu, turi pateikti Vyriausybei parengtą projekto galimybių studiją, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai, spręsdami viešojo administravimo srities ginčus, nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (ABTĮ 3 str. 1 d.).

77.       Vertindama skundžiamo NŽT direktoriaus įsakymo teisėtumą ir pagrįstą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamu NŽT direktoriaus įsakymu patvirtintas Žemės paėmimo projektas buvo rengiamas, derinamas su institucijomis ir viešinamas vadovaujantis Paėmimo įstatymo 8-11 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas apie rengiamą Žemės paėmimo projektą buvo informuotas ir 15 darbo dienų galėjo jam teikti savo pastabas ir motyvuotus pasiūlymus.

78.       Specialusis planas, kurio pagrindu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, buvo pradėtas rengti tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo pradžią (kadangi Specialusis planas pradėtas rengti iki 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo nauja redakcija, jam buvo taikomos įstatymo nuostatos, galiojusios iki naujos redakcijos įsigaliojimo).

79.       Byloje nustatyta, kad Specialusis planas buvo rengiamas ir visos Specialiojo plano projekto viešinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis Paėmimo įstatymo 4 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsniu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079.

80.       Byloje nepateikta įrodymų, kad rengiamas Specialusis planas neatitiko tuo metu planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1151, sprendinių. 

81.       Apeliacinio skundo argumentai, kad Įsakymas prieštarauja realiai egzistuojančiam faktui, jog pareiškėjo nuosavybė, kurią norima nusavinti, nepatenka į Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų Svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną, yra nepagrįsti, nes Bendrajame plane į Svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų plotus ir schemą buvo įtrauktos vėžės zonos be tikslių jai reikalingų plotų (aplinkinių teritorijų) detalizavimo, nes tai nėra Bendrojo plano reglamentavimo dalykas.

82.       Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 181 straipsnio 5 dalis reglamentavo specialią pasiūlymų dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų teikimo procedūrą.

83.       Specialiojo plano rengimo procedūros, kai pareiškėjas galėjo planavimo organizatoriui teikti motyvuotus pasiūlymus, o taip pat ir apskųsti jo veiksmus ar neveikimą teismui, yra pasibaigusios, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų dėl Specialiojo plano sprendinių šioje ginčo stadijoje, kai ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr.1P-386-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.

84.        Nepagrįsti yra ir pareiškėjo argumentai dėl projekto „Rail Baltica“ neigiamo poveikio aplinkai. Pažymėtina, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Su Projekto „Rail Baltica“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima susipažinti internetinėje svetainėje, adresu: http://www.rail-baltica.lt.

85.       Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1134 priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos veikla yra leistina. Su Aplinkos Apsaugos agentūros sprendimu ir pagrindiniais argumentais galima susipažinti internete adresu: http://gamta.lt/files/Informacija%20apie%20priimt%C4%85%20sprendim%C4%85%20d%C4%97l%20Europinio%20standarto%20gele%C5%BEinkelio%20Kaunas_Lietuvos%20ir%20Latvijo%20valstybi%C5%B3%20siena%20tiesimo%20ir%20eksploatacijos%20glimybi%C5%B3.pdf.

86.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir pateikiamus teisinius argumentus, konstatuoja, kad neturi teisinių pagrindų abejoti žemesnės galios teisės aktų, kuriais įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“, konstitucingumu, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkina (ABTĮ 4 str. 2 d.).

87.       Dėl pareiškėjo argumentų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir žalos atlyginimo. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). 

88.       Iš pareiškėjo numatomų visuomenės poreikiams paimti žemės sklypų vertė ir kitos išlaidos yra įvertintos ir apskaičiuotos nepriklausomo turto vertintojo taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Dėl pareiškėjo žemės, kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams, yra parengtos šios turto vertinimo ataskaitos: 2018 m. balandžio 18 d. Nr. ŠIV-273 (17176391), 2018 m. kovo 26 d. Nr. ŠIV-31 (16387036), 2018 m. kovo 26 d. Nr. ŠIV-30 (16387015). Atlyginimo sumos už numatomą paimti pareiškėjo žemę turto vertinimo ataskaitų pagrindu nurodytos ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose.

89.       Paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Nenumatytas ir neturtinės žalos, kuri atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, atlyginimas. Pažymėtina, kad būtina sąlyga deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai ar neveikimas. Šiuo atveju tokios sąlygos nenustatyta, t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai.

90.       Konstitucinis proporcingumo principas reikalauja, kad įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2002 m. kovo 14 d. ir 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

91.       Žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į ES valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti.

92.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinių pagrindų. 

93.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime minėdamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius, nurodė teisės normas, kurios nėra taikytinos ginčo teisiniams santykiams. Paėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai netaikomi. Tačiau tai neturi reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui, nes ginčui išspręsti iš esmės pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualią teisę, kuri reglamentuoja ginčo teisinius santykius.

94.       Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Gintaras Kryževičius

                                        Ramutė Ruškytė