Civilinė byla Nr. A2-1927-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18576-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2; 3.3.4.2.9; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta, atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui R. G. dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo.

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas E. V. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo R. G. 3 425,88 Eur avansą, 3 425,88 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2015-10-26 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė E. V. iš R. G. 3 425,88 Eur sumokėtą avansą, 3 425,88 Eur baudą, 441 Eur  bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Nurodė, kad apie iškeltą bylą atsakovas nebuvo informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių. Ieškovas pateikė neteisingą situaciją apie susiklosčiusius santykius tarp šalių, dėl ko teismas nepagrįstai pripažino atsakovą skolingu ir priteisė atitinkamas pinigų sumas. Tarp R. G. ir E. V. buvo susitarta dėl buto pardavimo. Atsakovas turėjo skolų, ieškovas pažadėjo jas sumokėti ir atsakovas išdavė jam 2 vekselius 5000 Eur sumai, kurie turėjo tarnauti galimam prievolių įvykdymo užtikrinimui. Ieškovas sumokėjo atsakovo skolas 3892,65 Eur sumai. 2015-08-01 buvo sudaryta preliminarioji nurodyto buto pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią R. G. įsipareigojo parduoti butą.  Kadangi dėl išieškojimo pagal vekselius buvo kreiptasi į antstolius, taip pat Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimu už akių patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus ir šio sprendimo pagrindu išdavus vykdomąjį raštą, iš atsakovo išieškoma suma sudaro 12 794,91 Eur, kai ieškovas už atsakovą yra sumokėjęs tik 3 892,65 Eur. Ieškovui nenurodžius ieškinyje šių aplinkybių buvo nepagrįstai priimtas sprendimas už akių ir padaryta aiški teisės taikymo klaida.
4. Ieškovas atsiliepime prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinys ir teismo sprendimas niekaip nesusijęs su šalių kitais santykiais, pasirašytais vekseliais ir jie neįtakojo teismo priteistos sumos dydžio.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015.
2. Teismas nurodė, kad atsakovas aiškiai nenurodė, kokia aiški teisės normų taikymo klaida buvo padaryta Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendime už akių. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nesuformulavo, kodėl pasitvirtinus iki 2015-10-26 ieškovo į civilinę bylą pateiktų įrodymų turiniui, nebūtų pagrindo priimti tokio sprendimo. Prašymą atsakovas grindžia iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurių jis civilinėje byloje nurodęs nebuvo ir dėl to teismas, priimdamas 2015-10-26 sprendimą už akių, jų nevertino. Tokiu atveju atsakovas privalėjo pareikšti prašymą procesą atnaujinti ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, o prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bet tokio prašymo atsakovas CPK nustatyta tvarka byloje nepareiškė, nors buvo ir yra atstovaujamas jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančio advokato.
3. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškinio kopija jam buvo įteikta netinkamai ir dėl to gali būti pagrindas procesui atnaujinti ir sprendimui už akių panaikinti, tačiau ši aplinkybė savaime nėra proceso baigtoje civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalis).
4. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas iš esmės ginčija ne 2015-08-01 preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priimtą sprendimą, o ginčija iš jo vykdomą išieškojimą 2015-07-24 ir 2015-07-26 vekselių pagrindu. Tačiau tokiu atveju atsakovas turėtų ne prašyti atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, o turėtų bendra tvarka reikšti ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-15 nutartį, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovas aiškiai nenurodė, kokia teisės normų taikymo klaida padaryta Kauno miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendime už akių. Ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje nurodė, jog ieškovui neatskleidus esminių aplinkybių nagrinėjant teismui bylą, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti iš atsakovo skolą, kurią ieškovas jau išieško (dalį jau išieškojo) pagal atsakovo išduotus vekselius. Aptariamu atveju, teismui priėmus sprendimą priteisti iš atsakovo skolą, susiklostė tokia situacija, kuomet iš atsakovo dėl tų pačių pagrindų skola išieškoma du kartus, t.y. pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą bei atsakovo išduotus vekselius.
2. Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovas teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo remtis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Šiuo atveju prašyme nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės atsakovui nebuvo naujos ar nežinomos, tiesiog atsakovas neturėjo galimybių šių įrodymų pateikti, o dėl ieškovo nesąžiningumo ir piktavališko veikimo, šis teikdamas teismui ieškinį, jų neatskleidė ir sudarė teismui pagrindą priimti neteisėtą sprendimą. Teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuomet skolos priteisimas buvo grindžiamas ne tais įrodymais kurie būtų pagrindas pripažinti atsakovą skolingu.
3. Reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Vien dėl to, kad prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Jeigu teismui neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiškėjas savo prašymą ir jo reikalavimą patikslintų. Kadangi prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tai teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, neturi šio prašymo spręsti formaliai ir, jei išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors prašyme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).
4. Procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos, t. y. kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011).
5. Nesutiktina dėl teismo teiginio, jog neva atsakovas iš esmės ginčija ne 2015-08-01 preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priimtą sprendimą, o ginčija iš jo vykdomą išieškojimą 2015-07-24 ir 2015-07-26 vekselių pagrindu. Toks teismo teiginys neatitinka tikrovės. Atsakovas neginčija išduotų vekselių pagrindu vykdomo išieškojimo, priešingai, atsakovas teigia, jog skola kuri išieškoma dėl jo laiku neįvykdytų prievolių yra nepagrįstai priteisiama dar ir teismo sprendimu. Atsakovas aiškiai suprato, jog jam neįvykdžius vekseliuose nurodytų piniginių prievolių, vekselio turėtojas gali juos paleisti į apyvartą, tačiau atsakovas negali sutikti, jog teismo sprendimo pagrindu, šios sumos būtų dar kartą iš jo išieškomos.
2. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas, neįvykdęs preliminarioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, privalo grąžinti ieškovui ne tik jo sumokėtą sutartyje numatytą avansą bet ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų turinio darytina išvada, jog jis neginčija, kad pinigus iš ieškovo gavęs kaip avansą, o ne skolinęsis pagal vekselį, pripažįsta ir tai, kad neįvykdė preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas suteikė atsakovui paskolas, niekuo nesusijusias su preliminaria sutartimi - bet tai ne šio ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog iš esmės atsakovas ginčija ne šalių santykių ir atsakovo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, bet nepripažįsta buvus atsakovo paskolas pagal vekselius, todėl jis gali reikšti teisme ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
2. Atsakovas atsiliepimo ir įrodymų neteikė, todėl teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
3. Atsakovas pasirašęs preliminarią sutartį dėl jam priklausančio buto pardavimo, gavęs iš ieškovo avansą, ir neatvykęs pasirašyti pas notarą pagrindinės buto pardavimo sutarties, atsakovas taip pat turėjo aiškiai suprasti, jog jo elgesys iššauks teisinį ginčą, ir privalėjo domėtis tolimesne įvykių seka, užvestomis jam bylomis teisme. Iš atsakovo elgesio darytina išvada, kad jis veikė apgalvotai, pagal iš anksto susikurtą planą: pasirašė preliminariąją sutartį dėl turto pardavimo, gavo iš pirkėjo avansą, pirkėjas apmokėjo jo buto skolas: tada ieškovas užsakė per notarą pažymą iš Registrų centro šio buto dovanojimo dukrai sandoriui sudaryti. Gi ieškovas būtų likęs be buto ir be pinigų, nes atsakovas jokio kito turto neturi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).
4. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-468/2014).
5. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).
7. Sutiktina su apelianto argumentu, kad ar teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Nors apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo konkrečios teisės normos nenurodė, tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aiškios teisės normos taikymo klaidos pareiškėjo procesiniame dokumente nenurodymas, nėra pakankamas pagrindas, prašymo atnaujinti procesą netenkinimui.
8. Apelianto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuomet skolos priteisimas buvo grindžiamas ne tais įrodymais, kurie būtų pagrindas pripažinti atsakovą skolingu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat buvo nurodoma, kad apie iškeltą bylą jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus bei atsikirtimus, pateikti įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas.
9. CPK 285 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, ieškinys ir jo priedai nors ir 2015-09-30 buvo įteikti atsakovo sutuoktinei, tačiau į bylą pateikti 2015-08-31 ir 2015-10-01 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai dėl komandiruotės termino pratęsimo patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-09-01 iki 2015-10-31 buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), taigi apeliantas neturėjo galimybių savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu. Kauno apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimas už akių atsakovui išsiųstas 2015-10-26, tačiau grąžintas neįteiktas su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Pakartotinai sprendimas už akių atsakovui išsiųstas nebuvo. Taigi, pareiškėjui teismo sprendimo už akių patvirtinta kopija įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įteikta (nei asmeniškai, nei per kitą asmenį), todėl teismo vertinimu, tai lėmė pareiškėjo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą (Pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2014). Byloje nustatytas teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida. Pažymėtina ir tai, kad siekiant vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė šalių lygiateisiškumo principo, suteikiant ne tik ieškovui, bet ir atsakovui (apeliantui) galimybę išdėstyti savo poziciją bei pateikti duomenis teisminio proceso metu.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodymų vertinimą teismas atlieka, jeigu turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Valmeda“ v. UAB „F12“, bylos Nr. 3K-3-24/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, iš esmės nenustatinėjo ir neanalizavo pareiškėjo nurodomų aplinkybių - ieškovas už atsakovą yra sumokėjęs antstoliams 3 425,88 Eur ir 466,77Eur Kauno energijai ir ši suma pagal turinį atliko avansinio mokėjimo funkciją, o skolos grąžinimo užtikrinimui tarnavo atsakovo išduoti du vekseliai, kad atsakovas preliminarioje sutartyje nėra gavęs avansu įvardijamos sumos, kad ieškovas yra pateikęs vykdymui vykdomuosius įrašus pagal atsakovo išduotus vekselius, kuriais buvo užtikrintas skolos grąžinimas, kad ieškovas siekia išsiieškoti tą pačią skolą dvigubai t. y. pagal sutartį ir pagal vekselius. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio ir apeliacine tvarka neperžiūrėto Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
11. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės ir įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodė, jog tam nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir priimti naują – atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str.1 d. 2 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinus atskirąjį skundą šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos.
14. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).  

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24200-877/2015 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui R. G. dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė