Civilinė bylos Nr. e2-1048-868/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15543-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario14  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovės UAB „Panek“atstovei advokato padėjėjai Karinai Žukauskienei,

atsakovei D. B. – H.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panek“ ieškinį atsakovei D. B. – H. dėl sutartinių netesybų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Panek“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės bei pripažinti atsakovės D. B. – H. reikalavimą nepagrįstu, t. y. pripažinti nepagrįstų reikalavimą netaikyti 2 000 Eur baudos, grąžinti 1 200 Eur užstatą taip pat grąžinti nuo atsakovės banko sąskaitos nuskaitytus 210 Eur, priteisti iš atsakovės D. B. – H. 1 800 Eur baudą už automobilio nuomos sutarties netinkamą vykdymą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo tenkino atsakovės D. B. – H. reikalavimą, pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą UAB „Panek“ atžvilgiu netaikyti 2 000 Eur baudos, grąžino 1 200 Eur užstatą, taip pat grąžino nuo atsakovės banko sąskaitos nuskaitytus 210 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, todėl reiškia šį ieškinį bei prašo ginčą nagrinėti iš esmės. Ieškovė nurodė, kad atsakovė automobilį rezervavo per automobilių nuomos paslaugų tarpininką Discover Car Hire LTD. Naudojantis Discover Car Hire LTD platforma yra atliekamas tik automobilio rezervavimas, tačiau automobilio nuomos sutartis yra sudaroma vartotojui atvykstant į ieškovės nuomos punktą, kur vartotojui yra suteikiama išsami informacija apie bendrovės nuomos sąlygas, taikytinus tarifus už papildomas paslaugas, taip pat ir taikomą atsakomybę. Kartu su automobilio nuomos sutartimi vartotojui visada yra pateikiamos pasirašytinai susipažinti ir ieškovės nuomos taisyklės, kurios yra neatsiejama automobilio nuomos sutarties dalis. Tai, kad rezervuojant automobilį nėra sudaroma nuomos sutartis, numatyta ir tarpininko Discover Car Hire LTD skelbiamų taisyklių 12 punkte, kuriame numatyta, kad užsakymo susitarimas nėra susitarimas, reguliuojantis automobilio nuomos paslaugą. Nuomos sutartis bus pasirašoma su automobilio nuomos teikėju atsiimant išsinuomotą automobilį. Pažymėjo, jog tarpininko Discover Car Hire LTD tinklapyje yra skelbiama tik bazinė nuomos sąlygų informacija, tai nurodoma tarpininko taisyklių 13 punkte, kuriame numatyta, kad kiekvienas automobilių nuomos teikėjas turi savo terminus ir sąlygas automobilių nuomai. Nepaisant to, pagrindines automobilių nuomos teikėjo sąlygas dėl reikalavimų vairuotojui, draudimo, užstato, įmokų, degalų politikos ir kt., pateikiamos svetainės skiltyje „Nuomos sąlygos“. Visas taikomas automobilių nuomos teikėjo sąlygas rasite atsiėmimo punkte. Ieškovė pažymėjo, jog už tarpininko paskelbtą informaciją atsako tarpininkas, nes jis kontroliuoja tarpininko platformoje skelbiamos informacijos turinį. Pažymėjo, kad tarpininkas Discover Car Hire LTD prie kiekvieno ieškovės siūlomo nuomos automobilio (kai atliekamas nuomojamojo automobilio pasirinkimas) skelbia tokius ieškovės taikomus geografinius apribojimus tarpvalstybinė nuoma yra leidžiama tik gavus išankstinį prašymą ir leidžiama kirsti šių šalių sienas: Estija, Latvija, Lenkija. Ieškovės teigimu, atsakovei jau automobilio rezervacijos metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Lietuvos sienos kirtimas (tarpvalstybinė nuoma) yra galimas tik gavus išankstinį ieškovės sutikimą (pagal išankstinį prašymą), be kita ko, aiškiai nurodoma, kad Lietuvos sienos kirtimas su išankstiniu ieškovės sutikimu galimas tik vykstant į Estiją, Latviją ir Lenkiją. Bendrovė draudžia vykti į kitas, nei išvardyta, šalis, o vykimas į Estiją, Latviją ir Lenkiją galimas tik su išankstiniu sutikimu. Be kita ko, už sienos kirtimą taikomi mokesčiai. Pabrėžė ir tai, kad pildant automobilio rezervacijos formą tarpininko Discover Car Hire LTD tinklapyje, atskirame langelyje yra užpildoma informacija išankstiniam sutikimui vykti į užsienį, jei vartotojas ketina išvykti už Lietuvos ribų. Ieškovė nurodė, kad atsakovei atvykus į ieškovės nuomos punktą, 2022 m. kovo 19 d. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovei buvo žodžiu paaiškintos visos esminės nuomos sąlygos, įskaitant sąlygą, kad išvykti į užsienį (Latviją, Estiją ir Lenkiją) atsakovė gali tik su išankstiniu sutikimu ir tokiam išvykimui yra taikomas papildomas mokestis. Pažymėjo, jog išvykimo į užsienį (Latviją, Estiją ir Lenkiją) sąlygos yra nustatytos ieškovės nuomos taisyklėse, su kuriomis atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta. 2022 m. kovo 19 d. automobilio nuomos sutarties 2.5 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama automobilį išgabenti už Lietuvos ribų be Nuomotojo rašytinio sutikimo. Šios sutarties 5.3 punkte buvo nnustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą: m) vykimas už Lietuvos Ribų be Nuomotojo sutikimo (Latvija, Estija, Lenkija) – 2 000 Eur ir n) vykimas už Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos šalių be Nuomotojo sutikimo – 5 000 Eur. Ieškovės pažymėjo, jog taisyklėse vėl gi aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad išvykimas už Lietuvos ribų be išankstinio sutikimo yra draudžiamas, o tokio įsipareigojimo nevykdymo bauda yra diferencijuojama pagal išvykimo teritoriją. Dar kartą pakartojo, kad ieškovė išankstinius sutikimus duoda išvykimui tik į Latviją, Estiją ir Lenkiją. Į kitas šalis ieškovė vykti neleidžia (išskyrus vienkartinius, išimtinius atvejus nustatant atskiras sutarties sąlygas). Maža to, ieškovės nuomos punkte aiškiai matomoje vietoje (ant sutarčių sudarymo stalo) yra padėtas ir informacinis leidinys (ką patvirtino ir pati atsakovė savo skunde), kuriame matosi visi įkainiai, įskaitant ir išvykimo į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją įkainiai, gavus išankstinį sutikimą. Taigi neabejotina, kad tiek atsakovei rezervuojant automobilį tarpininko Discover Car Hire LTD svetainėje, tiek sudarant sutartį ieškovės nuomos punkte, atsakovei buvo pateikta aiški ir nedviprasmiška informacija, kad išvykimas už Lietuvos ribų galimas tik su išankstiniu ieškovės sutikimu (kuris gali būti gaunamas tiek prieš sudarant sutartį, tiek ir nuomos metu elektroniniu paštu kreipiantis į ieškovę) ir nėra jokių išimčių dėl išvažiavimo į Latviją. Atsakovei šios sąlygos buvo žinomos ir suprantamos, tačiau atsakovė nepaisė ieškovės nustatytų taisyklių ir į Latviją išvyko nepranešusi ieškovei. Atsižvelgiant į tai, atsakovei yra taikoma Sutarties 5.3 punkto m) papunktyje nustatyta 2 000 Eur bauda. Ieškovė pažymi, kad sudarius nuomos sutartį, už suteiktas nuomos paslaugas nuo atsakovės banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 95 Eur bei rezervuota 1 200 Eur užstato suma sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui iki kol galioja automobilio nuomos sutartis. Nurodė, kad atsakovei grąžinus automobilį, siekiant pritaikyti sutartinę baudą dėl išvykimo į Latviją be išankstinio informavimo, ieškovė ketino nuskaityti 2 000 Eur sumą, tačiau atsakovės banko sąskaitoje buvo tik 200 Eur. Pažymėjo, jog ieškovė nuo atsakovės sąskaitos nuskaitė tik 200 Eur, o likęs užstato sumos rezervas buvo panaikintas. Ieškovė pabrėžė, kad 1 200 Eur dydžio užstato rezervas yra panaikintas ir šios lėšos nėra niekaip apribotos (jos yra visiškoje atsakovės dispozicijoje). Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai 2022 m. birželio 29 d. priėmus nutarimą, kuriuo buvo padaryta esminė faktinė klaida – ieškovė buvo įpareigota gražinti atsakovei 1 200 Eur užstatą, kurio ieškovė neturi. Ši suma nebuvo nuskaityta nuo atsakovės banko sąskaitos ir šiai dienai užstatas yra visiškai panaikintas, ieškovė neturi galimybės nuskaityti nuo atsakovės sąskaitos likusios nesumokėtos baudos. Dar kartą pažymėjo, jog ieškovė nuskaitė tik 200 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas iš esmės yra ydingas ir neteisėtas (priimtas netinkamai įvertinus tiek faktines aplinkybes, tiek ieškovės teisinius argumentus), ieškovė neturi kitos išeities, o tik reikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, siekiant, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ydingas ir klaidingas nutarimas neįsigaliotų. Šiuo atveju labai svarbu pažymėti tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padarė esminę faktinę klaidą, t. y. įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei 1 200 Eur užstatą, kurio ieškovė nenuskaitė nuo atsakovės banko sąskaitos, 1 200 Eur užstato suma nėra apribota ir yra visiškoje atsakovės dispozicijoje. Ieškovė pažymėjo, jog įsiteisėjus nutarimui, yra sudaromos galimybės atsakovei piktnaudžiauti savo teise pateikti nutarimą vykdymui ir išieškoti iš ieškovės 1 200 Eur sumą, kuri nebuvo nuskaityta nuo atsakovės banko sąskaitos. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakovė pažeidė ieškovės taisyklių 2.5 punktą, draudžiantį vykti už Lietuvos ribų be išankstinio ieškovės sutikimo, t. y. atsakovė, žinodama savo pareigą iš anksto pranešti apie ketinimą vykti už Lietuvos ribų, sąmoningai ir tyčia neinformavo ieškovės (galimai siekiant išvengti papildomų taikytinų mokesčių), taip pažeisdama sutartinius įsipareigojimus ir atlikdama neteisėtus veiksmus. To pasakoje, ieškovė įgijo teisę reikalauti 2 000 Eur sutartinių netesybų. Pakartojo, kad ieškovė, taikydama taisyklių 5.3 dalies m) punktą nuo atsakovės banko sąskaitos nuskaitė tik 200 Eur, atsakovės mokėtina netesybų suma šiai dienai sudaro 1 800 Eur.

Atsakovė D. B. – H. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje kurioje nurodė, kad tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas, yra išdėstyti 2022 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 10G-645 „Dėl D. B. – H. prašymo”, kuriuo išsprendė tarp vartotojos D. B. – H. ir UAB „Panek“ kilusį ginčą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

Teismo posėdžio metu atsakovė D. B. - H. prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad transporto priemonę per tarpininkus išnuomavo tikslu nuvažiuoti į tėvelio laidotuves į Joniškis. Bendraujant su tarpininkais bei vėliau sudarant nuomos sutartį su ieškove neturėjo tikslo vykti į Latviją. Kad nėra leidžiama vykti į Latviją be ieškovės sutikimo jei niekas žodžių nepaaiškino. O nuostata dėl baudos už nuvykimą į Latviją yra nurodyta taisyklėse, kurios yra sunkiai įskaitomos. Pagal išankstinę informaciją gauta iš ieškovės tarpininko ji suprato, kad kaip tik galima vykti į Latviją be jokių apribojimų. Patikslino, kad laidotuvės vyko Joniškyje, tai yra  apie 10 km nuo Latvijos sienos, o iki Rygos oro uosto apie 80 km. Po laidotuvių atsakovės brolio buvusia žmona paprašė atsakovės ją nuvežti į Rygos oro uostą. Kai iš Latvijos grįžo į Lietuvą sulaukė skambučio, jog ji pažeidė sutarties sąlygas ir turi mokėti 2 000 Eur baudą, vėliau jai nurodė, kad gali sumokėti 1 000 Eur bauda. Protinga baudą ji galėtų sumokėti, tačiau šiuo atveju ji nebuvo nei tinkamai informuota apie tokio dydžio baudas, nei privalo jas mokėti. Vėliau kreipėsi į Vartotojų tarnybą, kuri priėmė sprendimą jos naudai.

              Ieškinys netenkintinas.

             Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvelis, kuris gyveno (duomenys neskelbtini).   Atvykti į Lietuvą gavo lėktuvo bilietus su atskridimu į Kauno oro uostą, todėl nusprendė Kauno oro uoste išnuomoti automobilį nuvykimui į Joniškis. Atsakovė rezervavo automobilį per automobilių nuomos paslaugų tarpininką Discover Car Hire LTD. Vėliau Kauno oro uoste 2022 kovo 19 d. 20.13 val. ji su ieškove sudarė automobilio KIA CEED, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Automobilis buvo išnuomotas 7 dienom už 95 Eur kainą.  Po laidotuvių, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė nuvyko į Latviją ir grįžo atgal į Joniškis. Išnuomotas automobilis KIA CEED, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių pažeidimų ir sugadinimų 2022 m. kovo 26 d. 18.47 val. buvo grąžintas ieškovui.

Dėl, pagal ieškovę, neteisėto nuvykimo į Latviją, t. y. be ieškovės sutikimo, ieškovė iš atsakovės pareikalavo 2 000 Eur baudos. Atsakovė sumokėti baudą nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nutarė pripažinti pagrįstu vartotojos (atsakovės) reikalavimą UAB „Panek“ (ieškovės) atžvilgiu netaikyti 2 000 Eur baudos, grąžinti 1 200 Eur užstatą, taip pat grąžinti nuo vartotojos (atsakovės) banko sąskaitos nuskaitytus 210 Eur.    

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės bei pripažinti atsakovės reikalavimą nepagrįstu, t. y. pripažinti nepagrįstų reikalavimą netaikyti 2 000 Eur baudos, grąžinti

1 200 Eur užstatą, taip pat grąžinti nuo atsakovės banko sąskaitos nuskaitytus 210 Eur, priteisti iš atsakovės D. B. – H. 1 800 Eur baudą už automobilio nuomos sutarties netinkamą vykdymą.

            Su pareikštu ieškiniu atsakovė visiškai nesutinka.

            Tarp šalių yra ginčas, ar ieškovė turi teisę gauti sutartines netesybas.

            Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad teismai turi tokį ginčą išspręsti iš esmės, kadangi, inicijavus ginčą teisme, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet nagrinėja šalių ginčą iš esmės.

              Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio; vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.

Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

           Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Byloje yra UAB „Panek“ Automobilio nuomos taisyklės, kurių 5.3 punkto m) papunktis numato 2 000 Eur baudą be ieškovo sutikimo nuvykus į Estiją, Latviją ir Lenkiją. Pažymėtina, kad pateiktos į bylą taisykles, ir kaip nurodė ir pati atsakovė, yra surašytos tokiu šriftu, kad yra sunkiai įskaitomos. Teismui pavyko šias taisykles perskaityti, tik jas padidinus iki 150 proc. Duomenų, kad atsakovei buvo suteiktos galimybės perskaityti ir išsamiai susipažinti su  taisyklių tekstu, prieš pasirašant sutartį, nėra.

Išankstiniame užsakyme buvo šie duomenys:

„Tarpvalstybinė nuoma yra leidžiama tik gavus išankstinį prašymą.

  Leidžiama kirsti šių šalių sienas: Estija, Latvija, Lenkija.

  Informacija apie tikslią mokesčio sumą pateikiama pagal prašymą.“

  Iš pateikto išankstinio užsakymo teksto matyti, kad galima kirsti Latvijos sieną.  

  Todėl atsakovė, kaip vartotoja, neturėjo aiškios informacijos, kad kertant Latvijos sieną privalo turėti ieškovės sutikimą, nes kitaip bus jai skirta bauda.

              Teismas įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės bei atsakovės paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovei kaip vartotojai nebuvo sudarytos galimybės išsamiai susipažinti su taisyklių nuostatomis, automobilių nuomos sutartis sudaryta prisijungimo būdu, ir atsakovei nebuvo sudaryta galimybė individualiai aptarti sutarties sąlygas, taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė išnuomotą automobilį nesugadino, o netesybos negali būti tik baudinės, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl sutartinių netesybų priteisimo.

 Teismas tik sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad Vartotojų tarnyba nurodė ieškovei grąžinti ir 1 200 Eur užstatą, kurio ieškovė faktiškai negavo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė nesąžiningai prašė priteisti iš ieškovės ir 1200 Eur užstatą. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji laukė kol ieškovė jai grąžins neteisėtai iš jos sąskaitos nurašytus 210 Eur.

Teismas, įvertimus įrodymų visetą,  sprendžia, kad ieškinys netenkintinas, ir iš ieškovės atsakovei priteistina 210 Eur suma, nuskaityta nepagrįstai iš atsakovės banko sąskaitos (CPK 178 straipsnis).

Netenkinus ieškovės ieškinio, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,20 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str., 93 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panek“, j. a. k. 304445214, 210 Eur  (du šimtus dešimt eurų) atsakovės D. B. – H., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

          Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panek“, j. a. k. 304445214, 7,20 Eur  bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 Teisėja                                                Vanda Višnevska