Administracinė byla Nr. eA-153-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01756-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SKP-7 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo iš pareiškėjo susigrąžinama išmokėta 32 000 Eur paramos suma, 8 000 Eur parama neišmokama bei skiriama papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir sekančius kalendorinius metus; 2) įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. mokėjimo prašymo Nr. 19JU-KK-20-1-08264-MP002 (toliau – ir Prašymas) vertinimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grinė šiais argumentais:

2.1.                      Nepagrįsta Sprendimo išvada, jog pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas iš kito paramos gavėjo M. R., kuris jau yra gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ pirko 4 galvijus, nuomojosi žemės sklypą ir, remiantis 2021 m. gruodžio 1 d. Gyvulių priežiūros sutartimi, 5 mėnesius jam mokėjo už gyvulių priežiūrą

2.2.                      NMA Sprendime netinkamai vertino esą paramos gavėjai vykdo tą pačią veiklą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl projektų ekonominio ryšio. NMA vadovavosi neaktualia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kas lėmė netinkamą ryšių atitikties vertinimą. NMA teiginys, kad pareiškėjo ir ūkininko M. R. vykdomos veiklos sutampa, neatitinka tikrovės. M. R. vykdo avininkystės, o ne mėsinės galvijininkystės ūkio veiklą. Kiek pareiškėjui žinoma, M. R. projektas pagal Priemonės veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo skirtas avių ūkiui sukurti, vėlesni projektai buvo skirti avių ūkiui modernizuoti. Ūkininkas M. R. šiuo metu turi apie 150 avių ir nė vieno galvijo. Pareiškėjo projekto įgyvendinimo metu ūkininkas M. R. turėjo registruotas dvi karves (faktiškai vieną karvę, nes kita buvo pavogta) ir 103 avis. Mėsinė galvijininkystė kaip M. R. vykdoma ūkinė veikla buvo pažymėta varnele tik dėl to, kad ūkininkas tuo metu turėjo vieną galviją ir tam, kad nebūtų pateikti melagingi duomenys apie turimus gyvulius, visiškai neatspindi ūkio specializacijos, kuri yra avininkystė.

2.3.                      NMA tyrimo metu nerinko duomenų apie neva su pareiškėju susijusį ūkininko M. R. projektą (projektus), neanalizavo, kokią ūkinę veiklą faktiškai vykdo ūkininkas, o pasirėmė tik formalia paraiškos informacija ir darė prielaidą, kad ūkininkas tokia veikla verčiasi. Galvijininkystės ir avininkystės veikla nėra tokia pati ar viena kitą papildanti, šios veiklos nėra toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar gretimoje rinkoje. pareiškėjas ir ūkininkas M. R. nėra ir negali būti laikomi konkurentais.

2.4.                      NMA nepagrįstai vertino paramos gavėjų komercinius santykius kaip pareiškėjo funkcinį nesavarankiškumą. NMA klaidingai interpretuoja funkcinio nesavarankiškumo sąvoką pagal Metodikos 5.3. punktą, dėl ko funkcinio nesavarankiškumo požymiams priskiria dviejų atskirų ir savarankiškų subjektų komercinio pobūdžio santykius.

2.5.                      Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paramos gavėjų vykdomos veiklos gamybos ar techniniai procesai būtų kaip nors susiję, kad paramos gavėjų vykdoma veikla daro įtaką viena kitai (pvz. galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau subjektų veiklos ir (arba) investicijų), nėra duomenų, kad paramos gavėjai keičiasi ar naudojasi paramos lėšomis įsigyta infrastruktūra.

2.6.                      Pareiškėjas sudarė su ūkininku M. R. komercinius sandorius, kurie nėra susiję su ūkininko įgyvendintais ar įgyvendinamais projektais ar iš projektų gauta finansuojama infrastruktūra. Nei vienkartinis galvijų pirkimas, nei žemės sklypai, kuriuos ūkininkas M. R. išnuomojo pareiškėjui, nei aptvarai, kuriais ūkininkas leido atlygintinai naudotis pareiškėjui, nebuvo įsigyti iš projekto finansuojamų lėšų, t. y. buvo įsigyti asmeninėmis M. R. lėšomis. Atitinkamai, dėl sudarytų sandorių ūkininkas M. R. taip pat neįgijo jokios naudos iš pareiškėjo projekto įgyvendinimo. Pareiškėjas su ūkininku M. R. galėjo sudaryti tuos pačius sandorius ir be pareiškėjo projekto įgyvendinimo. Tarp pareiškėjo ir ūkininko M. R. buvo sudaryti keli skirtingi sandoriai, kurie neturi įtakos pareiškėjo projekto savarankiškumui.

2.7.                      Pažymėtina, kad finansuojamos investicijos pirktos ne iš ūkininko M. R., produkcija parduota ne M. R.. Iš komercinių sandorių ūkininkas M. R. gavo tik tiek naudos, kiek jos tiesiogiai gauta iš paties komercinio sandorio, t. y. už žemės sklypo nuomą – nuomos mokestį, už leidimą naudotis aptvarais galvijų priežiūrai – sutartinį mokestį, už galvijų pardavimą – pirkimo-pardavimo kainą.

2.8.                      Dėl NMA nepagrįstos išvados, kad neva paramos gavėjų investicijos papildo viena kitą, manytina, kad NMA Sprendime klaidingai nustatė ūkininko M. R. įsigytas investicijas projekte Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001. M. R.  sudarė 2020 m. balandžio 17 d. susitarimą su NMA dėl paramos sutarties pakeitimo, kuriuo pirminės suplanuotos investicijos buvo pakeistos. Ūkininkas M. R. įgyvendindamas savo projektą jau buvo įsigijęs puspriekabę, tinkančią ir gyvulių pervežimui, todėl paramos gavėjams nebuvo jokio tikslo derinti tarpusavyje veiksmus, kad būtų įsigyta dar viena puspriekabė gyvuliams pervežti. Be to, M. R. teigimu, jis netgi neturi vairuotojo pažymėjimo kategorijos, kuri leistų jam eksploatuoti pareiškėjo įsigytą priekabą. Pareiškėjo priekaba talpina du galvijus, todėl, pareiškėjo vertinimu, ji netgi nėra tinkama ūkininko M. R. avių pervežimui. Ūkininkas M. R. taip pat nurodė, kad įgyvendindamas Priemonės veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jau yra įsigijęs naują rulonų sukimo presą, taigi, pareiškėjo įsigytas presas nėra jam nei reikalingas, nei tinkamas avių pašarui ruošti.

2.9.                      NMA neturi jokių duomenų, kad ūkininkas M. R. būtų naudojęsis pareiškėjo įsigytomis investicijomis. Paramos gavėjų investicijos viena kitos niekaip nepapildo, jos yra naudojamos skirtingais tikslais ir, priešingai, nei nurodo NMA, kitam ūkiui jos netgi nėra pritaikomos. Ūkininkui M. R., kuris yra stambus ūkininkas, turintis daug žemių ir infrastruktūrą, nėra jokio poreikio derinti veiksmus su pareiškėju, kadangi jis galėtų įgyvendinti dar vieną modernizacijos projektą.

2.10.                      Pareiškėjas projektą įgyvendina savarankiškai, t. y. pareiškėjas tyrimo metu pateikė NMA išsamius paaiškinimus apie savo vykdomą ūkinę veiklą, veiklos procesus ir naudojamas technologijas, techniką, kas pagrindžia pareiškėjo savarankiškumą ir šių paaiškinimų NMA nekvestionavo. NMA teiginiai, kad pareiškėjo ūkis yra nesavarankiškas tik dėl to, kad projekto įgyvendinimo metu įsigijo (atlygintinai) paslaugų, yra nepagrįsti. Paslaugų pirkimas, darbuotojų samdymas, technikos nuoma ar netgi ir tam tikri mainai tarp ūkininkų yra būtina bendradarbiavimo forma. Vienam ūkio vienetui nuosavybės teise turėti visą ūkio veiklai reikalingą techniką, padargus ir kitas priemones yra neefektyvu.

2.11.                      NMA baudžia pareiškėją už tai, kad jis įgyvendindamas projektą neturėjo nuosavos žemės ir infrastruktūros gyvulių laikymui ne ganiavos metu, nors teisės aktai tokio reikalavimo nenumato. Juolab, kad pareiškėjas ir yra jaunasis ūkininkas, kuriam suteikta Europos Sąjungos (toliau – ir ES) parama ūkio įkūrimui.

2.12.                      NMA nepagrįstai nustatė egzistuojant geografinį ryšį tarp projektų. NMA išvada grindžiama tuo, kad pareiškėjo ir ūkininko M. R. projektai yra įgyvendinami šalia esančiuose (apie 1,8 km atstumu) žemės sklypuose, pareiškėjo vardu registruoti gyvuliai buvo rasti M. R. vardu registruotame žemės sklype.

2.13.                      Važiuojant keliais, atstumas tarp pareiškėjo ir M. R. sklypo yra apie 2,2 km, pareiškėjo projekto įgyvendinimo vieta nesikeitė (ganiavos metu gyvuliai ganomi pareiškėjo teisėtais pagrindais valdomuose žemės sklypuose, dėl gyvulių priežiūros ne ganiavos metu pareiškėjas yra sudaręs 2021 m. gruodžio 1 d. Galvijų priežiūros sutartį su M. R. praktiniais tikslais ir dar neturint nuosavos infrastruktūros). Visi NMA projekto patikrinimai buvo atliekami ne sezono metu, t. y. kai galvijai nėra ganomi. Technikos laikymas kitoje vietoje apskritai nėra susijęs su geografinio ryšio vertinimu tarp dviejų neva susijusių pareiškėjo ir ūkininko M. R. projektų (technika laikoma pastate pagal pastato panaudos sutartį, sudarytą su E. P., kuris nėra susijęs su ūkininku M. R.). Duomenų, kad pareiškėjo technika būtų naudojama M. R. ūkyje, NMA nenustatė.

2.14.                      Rizikos kriterijų nustatymas nėra savaime pagrindas konstatuoti dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Pagal Metodikos 6 punktą ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, būtina papildomai įvertinti objektyvius elementus (kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų) ir subjektyvius elementus (kuriais remiantis daroma išvada, kad dirbtinai sukūrus sąlygas paramai gauti, buvo išimtinai siekiama įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą).

2.15.                      Net ir visų trijų rizikos kriterijų nustatymas nereiškia, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramai, nes būtinas objektyvaus ir subjektyvaus elemento nustatymas. NMA netinkamai vertindama faktines aplinkybes ir dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramai nustatymo sąlygas padarė nepagrįstą išvadą esą egzistuoja objektyvus ir subjektyvus elementas „dirbtinai sukurtoms sąlygoms“ konstatuoti.

2.16.                      Skundžiamo sprendimo išvada, kad nebus pasiekti paramos schemos tikslai – skatinti žemės ūkio konkurencingumą (objektyvusis elementas) - yra nepagrįsta. Naujo ūkio įkūrimas Zarasų rajone tiesiogiai prisideda prie žemės ūkio veiklos gyvybingumo ir konkurencingumo didinimo. Pareiškėjas jau yra įkūręs mišrų ūkį, kurio viena šakų yra gyvulininkystė, o kita – grybų auginimas. Pareiškėjas teikdamas projektą NMA įsipareigojo įsigyti finansuojamą techniką ir pasiekti bei išlaikyti priežiūros rodiklius. Priežiūros rodikliai yra ne tik pasiekti, bet ir viršyti (ginčo dėl šio kriterijaus nėra). NMA nurodyti teiginiai esą grybų ūkis yra nepelningas, yra nepagrįsti ir neturi ryšio su nagrinėjamu dalyku. Pareiškėjas pasiekė suplanuotą grybų ūkio pelningumą ir jį netgi viršijo.

2.17.                      Tam, kad galima būtų daryti prielaidas apie pareiškėjo ir ūkininko M. R. neteisėto tikslo egzistavimą, iš projekto gaunamas finansavimas investicijoms turėtų būti naudingas abiem projektams. Tačiau šiuo atveju netgi pagrindo įtarti tokios dvigubos naudos, kadangi pareiškėjai vykdo iš esmės skirtingas veiklas ir projektus, o investicijos ne tik nepapildo viena kitos, bet netgi nėra pritaikomos kitame ūkyje. Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodo ir nepaaiškina, kokią naudą, jo vertinimu, ūkininkas M. R. gavo iš pareiškėjo įgyvendinamo projekto ir kokių konkrečiai aplinkybių pagrindu NMA daro išvadą esą ūkininkas M. R. yra galutinis pareiškėjo projekto naudos gavėjas.

2.18.                      Subjektyvųjį elementą NMA motyvavo tik tuo, kad galimas sąmoningas pareiškėjo ir ūkininko M. R. veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu ir kitokiais ryšiais Pareiškėjas jau akcentavo, kad geografinius, ekonominius ir kitokius ryšius tarp pareiškėjo ir ūkininko M. R. NMA nustatė nepagrįstai. Pagal ESTT praktiką (žr. 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje C-434/12), be kita ko, pažymėta, kad vertindamas subjektyvųjį elementą, nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę. Atliekant tyrimą dėl galimo asmenų veiksmų derinimo, yra reikšmingi ne bet kokie santykiai tarp asmenų, o tokie, kurie leidžia daryti išvadas apie veiksmų derinimą, siekiant gauti paramą, kuri nebūtų gauta, jeigu asmenys nebūtų savo veiklos dirbtinai išskaidę.

2.19.                      Iš Sprendimo motyvų yra neaišku, kokį tariamą susitarimą tarp paramos gavėjų įtaria NMA ir kaip pasireiškė jų veiksmų derinimas. Tam, kad aptariamu atveju galima būtų daryti prielaidas apie tokio paramos gavėjų neteisėto tikslo egzistavimą, iš projekto gaunamas finansavimas investicijoms turėtų būti naudingos ne tik pareiškėjui, bet ir ūkininkui M. R. arba išskirtinai ūkininkui M. R.. NMA, išvardindama teisėtus dviejų ūkininkų komercinius sandorius, kurie nėra susiję su paramos lėšų panaudojimu, nepagrįstai priskyrė juos neteisėtam veiksmų derinimui, siekiant gauti paramą. Iš esmės NMA nustatė bet kokį dviejų ūkininkų santykį, jo neanalizavo ir išvardindama teisės aktų nuostatas, kurių esmė liko neatskleista, konstatavo pažeidimą, nesivadovavo reikšminga ESTT praktika.

2.20.                      Skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. NMA Sprendimą grindė prielaidomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, neturinčiomis ryšio su tiriamu pažeidimu. NMA surinko didelį kiekį duomenų, tačiau jų visapusiškai ir tinkamai neįvertino, kaip ir nevertino išsamių pareiškėjo paaiškinimų, pagrindžiančių pareiškėjo ūkinės veiklos savarankiškumą, pareiškėjo sudarytus kitus sandorius ne su ūkininku M. R., investicijų įsigijimo šaltinius, pareiškėjo įgytą kvalifikacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad tariamą pažeidimą grindžiantys motyvai yra neaiškūs ir nepakankami, o išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis. NMA tyrimas bei jo išvados yra nenuoseklios, neaiškios ir netgi nelogiškos. Nenustačiusi visų teisės aktuose bei teismų praktikoje apibrėžtų požymių konstatuoti dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimą NMA nepagrįstai priėmė Skundžiamą sprendimą.

3.       Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime tvirtino, kad Pareiškėjas, sukūręs neteisėtas sąlygas gauti paramą, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 243.1 punktą ir žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu
Nr. 3D-309 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 16.16 punktą. Dėl pareiškėjo skundo argumentų NMA nurodė, kad:

4.1.                      Nors pareiškėjas teigia, neva jo projektas ir M. R. projektai yra įgyvendinami ne gretimuose sklypuose, tačiau pareiškėjas sutinka, kad projektai yra netoli vienas kito (nurodo, kad skiria 2,2 km). Kiekvienas elementas yra svarbus atliekant pažeidimo tyrimą, t. y. kur yra laikomi gyvuliai, kur yra laikoma už paramos lėšas pirkta technika, ar iš viso kokia nors veikla vykdoma projekto įgyvendinimo vietoje; kt. Projekto įgyvendinimo vieta nėra vien formalumas, o viena iš esminių projekto tinkamo įgyvendinimo sąlygų ir tuo aspektu suformuotai aiški teisminė praktika.

4.2.                      Šiuo atveju NMA Sprendime vadovavosi aktualiais teisės aktais – Administravimo taisyklėmis ir Įgyvendinimo taisyklėmis, kurios ir reglamentuoja projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėjas turėjo nurodyti, kur bus laikomos investicijos, sandėliuojama produkcija, kur yra gyvulių ganymo ir laikymo vieta – paraiškoje nurodė, kad bus laikoma žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, Pareiškėjas jau teikdamas paraišką galėjo ir turėjo suprasti, kad projekto įgyvendinimo vieta turi būti susieta su ketinamu vykdyti projektu. Šiuo atveju iš skundo matyti, kad jis teikdamas paraišką galėjo nurodyti bet kokią, net neaktualią informaciją, o tiek galvijus, tiek techniką laikyti bet kurioje kitoje vietoje. Jei pareiškėjas galvijus nuomos teise valdomame sklype laiko ganiavos metu, o ne ganiavos metu – pas M. R., tokią informaciją privalėjo nurodyti paraiškoje, nes, akivaizdu, jau ją teikdamas turėjo suprasti, kad žiemos sezonu galvijų atvirame lauke nelaikys ir turės turėti vietą, kur galvijai žiemos.

4.3.                      Sprendime aiškiai ir išsamiai aprašyta, kuo remiantis tarp projektų nustatytas ekonominis ryšys, t. y. pareiškėjas vykdo galvijininkystės veiklą, o tokią pačią veiklą deklaravo ir M. R. teikdamas paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001. NMA neneigė, kad M. R. vykdo ir avininkystės veiklą, tačiau tai nėra ginčo dalykas. NMA Sprendime aiškiai nurodė, kad šių abiejų paramos gavėjų veikla sutampa galvijininkystės srityse, t. y. aktualiu 2020-2022 metų laikotarpiu M. R. vykdė ir galvijininkystės veiklą, todėl pareiškėjo priešingi teiginiai nepagrįsti. Nėra svarbu ar asmuo laiko 10 galvijų, ar laiko 1 galviją, tai nekeičia fakto, kad asmuo vykdo galvijininkystės veiklą. NMA rėmėsi oficialia informacija apie registruotus laikytojo gyvūnus (banda Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. viešuosiuose registruose esančia informacija.

4.4.                      Skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas turi tikslios informacijos apie M. R., be kita ko, ir apie tai, kokias paraiškas šis ūkininkas teikė, užpildytų paraiškų turinį. Tai, kad galvijai perleisti iš M. R. pareiškėjui, yra vienas iš sudedamųjų elementų, kuris parodo, kad stambus ūkininkas, t. y. M. R., perdavė ne tik žemę, galvijus, bet ir faktiškai juos prižiūrėjo, todėl buvo sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti.

4.5.                      Atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, kaip M. R. įsigijo galvijus ir perpardavė juos Pareiškėjui. Paraiškos pateikimo metu ir projekto vykdymo pradžioje pareiškėjas gyveno Kaune, o ūkį neva kūrė Zarasuose, t. y. beveik už 200 km. Pareiškėjo teigimu, jis ankščiau M. R. nepažinojo, o su juo susipažino mokymų metu. Šių mokymų metu neva M. R. pasiūlė pagalbą galvijų pirkime. Visgi, jokios sutarties dėl įsipareigojimo nupirkti galvijus ir juos perparduoti pareiškėjui nebuvo. Susidaro sunkiai suvokiama ir nelogiška situacija – pareiškėjas mokymų metu sutinka nepažįstamą asmenį, siūlantį pagalbą ir be jokių rašytinių susitarimų laukia, kada pastarasis galvijus nupirks. Tuo tarpu M. R. savo veikimo rizika, tiksliai nežinodamas, ar nepažįstamas žmogus iš tikro perpirks įsigytus galvijus, ieškojo ir pirko galvijus. Akivaizdu, kad sąmoningai mąstantis ir apdairus asmuo nepirktų galvijų nepažįstamam asmeniui be rašytinių susitarimų, nes nėra garantijos, kad nepažįstamasis, kuris net negyvena Zarasų apylinkėse iš realiai perpirks galvijus. Taigi, situacija iš tiesų yra neeilinė ir kelianti daug abejonių, taip tik patvirtinant faktą, kad asmenys veikė sąmoningai pagal iš anksto aptartą schemą.

4.6.                      Dėl pareiškėjo pajamų ir sąnaudų analizės pažymėtina, kad NMA Sprendime nurodyta, jog visi tyrimo elementai aiškiai patvirtina, jog pareiškėjo ūkis yra pagrįstas M. R. veikla, t. y. iš jo gauta žemė, iš jo gauti galvijai, jo paties prižiūrimi tie patys galvijai ir pan. Taigi, yra matoma, kad jokie kiti subjektai nedalyvauja pareiškėjo veiklos vykdyme išskyrus M. R.. Pareiškėjas iš vykdomos veiklos pajamų gavo tik 1 267,65 Eur 2021 metais ir 48,40 Eur 2022 metais, tuo tarpu M. R. 2021–2022 metais sumokėjo 9 790,70 Eur už galvijus, jų priežiūrą ir žemės nuomą. Taigi, NMA pareiškėjui pagal paraišką išmokėjo 32 000 Eur paramą ir beveik trečdalis buvo skirtas M. R.. Tai patvirtina, kad visas pareiškėjo projekto vykdymas yra grindžiamas išskirtinai M. R. veiksmais ir ištekliais, o už tai M. R. gauna pajamas. Toks schemos sukūrimas nėra naujas – stambus ūkininkas, jau gavęs paramą jaunųjų ūkininkių įsikūrimui, duoda dalį žemės (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) naujai įsisteigusiam ūkininkui (arba ūkininkui, dar negavusiam jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos), suteikia gyvulius, o pats ir toliau rūpinasi gyvuliais ir už tai gauna pajamas. Tokia schema duoda pajamas tiek stambiam ūkininkui, tiek naujai įsikūrusiam ūkininkui, kuris iš esmės nevykdo veiklos, todėl nėra skatinamas joks konkurencingumas sektoriuje. Akivaizdu, kad praktiškai visas Pareiškėjo ūkio sukūrimas yra grindžiamas tik M. R. ūkininkavimu, o surinkti įrodymai – tai, kad gyvuliai ganosi M. R. priklausančiuose laukuose; tai, kad patikros vietoje metu rasti ir gyvuliai, ir pašarai M. R. aptvaruose; tai, kad M. R. pagal susitarimą rūpinasi galvijais, aiškiai parodo dirbtinių sąlygų sukūrimą.

4.7.                      Sprendime nuosekliai ir aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų normos, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti sankciją, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Pareiškėjo nesutikimas su Sprendime aprašytomis aplinkybėmis nereiškia, kad NMA turi nesusigrąžinti išmokėtos paramos sumos, nors ir buvo nustatyta, kad sukurtos dirbtinės sąlygos, o ūkio egzistavimas paremtas išskirtinai M. R. ištekliais. Šiuo atveju NMA įrodė, kad dirbtinių sąlygų sukūrimas, kai realiai M. R. davė visus išteklius pareiškėjui, nors realiai jokia nauja veikla nėra vykdoma, t. y. dirbtinis vieno projekto išskaidymas į dalis, kuris prieštarauja Programos priemonės tikslams, todėl NMA pagrįstai taikė paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo sankciją.

4.8.                      Dėl skundo teiginių, kad M. R. jaunojo ūkininko įsikūrimo projektas jau yra baigtas, todėl dirbtinės sąlygos negali būti nustatomos, pažymėtina, kad dirbtinės sąlygos gali būti nustatytos ir kitų veiklos sričių projektuose, kaip yra ir šiuo atveju.

4.9.                      Pareiškėjo atveju, parama skirta veiklai, kuria neva bus skatinamas konkurencingumas, tačiau jokia konkurencija nevyksta, nes vienas stambiausių Zarasų krašto ūkininkų – M. R.ir toliau realiai gauna naudą, o joks naujas ūkis nesikuria. Kritiškai vertintini skundo argumentai dėl dalies komercinių sandorių sudarymo tikslo, kadangi paraiškos administravimo metu, o vėliau ir atliekant tyrimą, pareiškėjo pozicija kito, gyvulių priežiūros sutarties objektas neatitiko realaus šio sandorio sudarymo tikslo. M. R. negalėjo nei parduoti, nei perleisti už paramos lėšas įsigytų aptvarų, todėl tikėtina galvijų priežiūros sutartyje ir nurodė kitą sutarties dalyką, t. y. galvijų priežiūrą, o ne aptvaro panaudojimą. Be to, paraiškoje nurodyta grybų auginimo veikla praktiškai apskritai nebuvo nevykdoma. Tai įrodo, kad pradinė pareiškėjo intencija buvo tik galvijų auginimas, veiksmai iš anksto buvo derinti su M. R., kad veikla būtų vykdoma jo išteklių pagrindu, o gaunama nauda iš NMA dalinama tarp jo ir M. R..

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į skundą prašo jį tenkinti. M. R. paaiškino, kad:

6.       2015 metais įregistravo ūkį Zarasų rajone, turi vidutinio dydžio avininkystės ūkį, taip pat sėja grūdus, augina didelį kiekį daržovių, augina topinambus, bulves, laiko bites, yra išsinuomojęs ežerą, dviejuose nuosavuose tvenkiniuose veisia žuvis.

7.       Laikydamas didelį kiekį avių susiduria su vilkų daroma žala, įsigijo pora galvijų, kurie besiganydami su avimis atbaidytų vilkus. Iš Marijampolės apskrity esančio stambaus grynaveislių Simentalų galvijų ūkio įsigijo dvi telyčias. po poros savaičių gyvulių laikymo viena karvė buvo pavogta, apie įvykį pranešta policijai, o neradus gyvulio, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cento (toliau – ir ŽŪIKVC) sistemoje galvijas buvo nurašytas kaip pavogtas. NMA atsiliepime nurodo klaidingą informaciją apie M. R. vardu nuo bandos registravimo registruotus gyvūnus.

8.       Su pareiškėju susipažino mokymuose Zarasuose, jų metu visiems dalyvavusiems ūkininkams pasiūlė išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus Turmanto seniūnijoje, kuriuos įsigijo skubos tvarka dėl įsipareigojimų NMA ir galėjo nuomoti. Mokymų metu iškilo diskusija dėl Simental telyčių tinkamumo laikyti didelio nepalankumo vietovėse, taip pat jų įsigijimo Lietuvoje. Po seminaro pareiškėjo prašymu sutarė, kad jam parduos 4 Simental telyčias, kai pareiškėjas įsiregistruos PVM mokėtoju. M. R. nupirko 4 telyčias, jas pardavė pareiškėjui, norėdamas užsidirbti nesuteikė pareiškėjui informacijos apie grynaveisles Simental telyčių pirminį pardavėją, perpardavęs uždirbo suplanuotą pelną. Nepagrįstas NMA teiginys, kad jis rizikavo be sutarties nupirkdamas gyvulius, nes gyvulius būtų pardavęs kitam ūkininkui. Praėjus kiek laiko nuo telyčių pardavimo, į jį kreipėsi pareiškėjas patarimo, kaip suvaldyti bandą, kadangi surujojusios telyčios laužiasi per elektrinį piemenį ir bėga iš ganyklų į artimiausią bandą, kur ganosi bulius, taip pridarydamos žalos kaimyniniams ūkininkams, todėl patarė arba įsigyti bulių arba pasistatyti stacionarią tvorą. Pareiškėjas neturėjo lėšų, o sprendimą priimti teko greitai, todėl pasiūlė pareiškėjui savo nuosavomis lėšomis įrengto bei nuosavam sklype turimo aptvaro (vieno iš 7 turimų) su specialiu elektriniu piemeniu viduje ir keleto bandos valdymo skydų (iš turimų 60) nuomą ir sudarė sutartį. Abu paramos gavėjai yra registravę ekologinius ūkius, kurių veiklą smarkiai apriboja bei intensyviai prižiūri viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ)„Ekoagros“. Aptvaruose esančius sklypus deklaruoja kodu EPT (Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius), negali leisti kitiems ūkininkams deklaruoti šių laukų, tačiau neturi apribojimų dėl kito ūkininko gyvulių laikymo šiuose plotuose, todėl buvo pasirašyta gyvulių priežiūros, o ne žemės nuomos sutartis, t. y. atlygintinai leidžiant naudotis plote esančia gyvulių valdymo infrastruktūra. Pareiškėjas gyvulius prižiūri pats, o gyvulių priežiūra nurodyta sutartyje tam, kad esant poreikiui (ypatingai Covid-19 karantino laikotarpiu) galėtų išimtiniais atvejais pašerti pareiškėjo gyvulius, atsiradus tokiam poreikiui ar būtinybei, nepažeidžiant VšĮ „Ekoagros“ reikalavimų.

9.       NMA nurodė klaidingus duomenis ir klaidina teismą – M. R. nėra gavęs ir įsisavinęs ES lėšų aptvarams pagal priemonę „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, visa turima infrastruktūra įsigyta nuosavomis lėšomis, įrengta nuosavybės teise valdomuose sklypuose, įsigytuose nuosavomis lėšomis. NMA klaidingai nurodė ir dėl įsigytų investicijų.

10.       M. R. nėra perleidęs pareiškėjui jokių įrengimų ar infrastruktūros, kuri buvo įsigyta ES lėšomis finansuojamų projektų pagalba, nėra jokios naudos gavėjas, kuri būtų susijusi su ES finansuojamomis pareiškėjo įsigytomis investicijomis. Be to, NMA klaidingai interpretuoja pareiškėjo pajams ir išlaidas.

11.       Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nėra svarbu, ar asmuo laiko 10 galvijų, ar vieną, nes NMA teigimu, tai nekeičia fakto, kad asmuo vykdo galvijininkystės veiklą, tačiau M. R. veisia žuvis, laiko bites, augina daržoves, topinambus, sodina bulves, sėja grūdus, laiko didelį kiekį avių, taigi, viso šito kontekste laikoma viena karvė neturėtų būti traktuojama kaip esminis susietumo kriterijus vykdant galvijininkystės veiklą. Atmestina NMA kylanti abejonė, kodėl pareiškėjas gali turėti plačios apimties informaciją apie M. R., kadangi jis, sužinojęs apie NMA taikomą sankciją pareiškėjui ir minint jį kaip pagrindinį schemos organizatorių, suteikė visą reikiamą faktinę informaciją. NMA teiginys, kad visas pareiškėjo ūkio sukūrimas yra grindžiamas tik M. R. ūkininkavimu, prieštarauja patikros rezultatams, kurie patvirtina, jog pareiškėjas pats ruošiasi pašarus ir pats veikloje naudoja ES lėšomis finansuotas investicijas.

12.       NMA, įžvelgdama tariamus neteisėtus veiksmus, leido ūkininkui pareiškėjui beveik metus laiko toliau nevaržomam vykdyti veiklą, neprašydama koreguoti netinkamas sutartis, vietoj pagalbos tvariai ūkininkui įgyvendinti projektą ėmėsi kraštutinių priemonių ir komercinį bendradarbiavimą tapatindami su susietumu.

13.       Dėl pareiškėjo investicijų pažymėjo, kad pareiškėjo įsigytos puspriekabės galvijams vežti negalėtų pritaikyti savo ūkyje (kadangi turi dvi gyvuliam pervežti tinkamas priekabas, viena iš jų talpina visas turimas avis, be to neturi BE vairavimo kategorijos, kuri yra reikalinga pareiškėjo puspriekabei eksploatuoti). Pareiškėjo turimas siloso presas M. R. ūkyje būtų mažai naudingas (paruošiamas silosas netinkamas avims šerti dėl per didelio rūgštingumo), be to, jis pats turi kokybišką šieno presą. M. R. beveik kiekvienais metais dalyvauja modernizavimo projektuose, kuriuose kaip papildomą investiciją galėtų įtraukti reikiamą įrangą, tačiau įgyvendindamas projektus perka tai, ko reikia ūkiui.

14.       Dėl išvados apie dirbtinų sąlygų sukūrimą pastebėjo, jog pagal NMA nurodomus skaičius, M. R. dirbtinų sąlygų sukūrimas būtų nuostolingas, kai finansuojama suma yra 40 000 Eur, o pareiškėjas turėjo per 75 000 Eur sąnaudų. NMA dokumentuose M. R. minimas kaip pagrindinis neteisėtų veiksmų kaltininkas, tačiau iš NMA šios informacijos jis negavo.

 

II.

 

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino NMA Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.        Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

16.1.                      Pareiškėjas 2020 m. liepos 31 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KK-20-1-08264-PR001 „S. ūkis“ (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Priemonės veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Įgyvendinimo taisykles. Paraiškoje nurodoma, jog programos priemonės veiklos srities remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba; sektorius, kurį numatoma kurti verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu – „gyvulininkystė (mėsinė galvijininkystė)“ ir „Kita grybai“, taigi bus vykdoma mišri žemės ūkio veikla (augins grybus ir mėsinius galvijus), bus kuriamas mišrus ūkis, kurio viena iš veiklų yra mėsinė galvijininkystė, kita – grybų auginimas atvirame grunte. Ūkio pajamos iš gyvulininkystės sudarys nuo 40 iki 49 proc. visų ūkio pajamų, kitas pajamas planuojama gauti iš paslaugų žemės ūkiui teikimo ir grybų pardavimo. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) (nuomojamo sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Parama skirta naujai gyvulių vežimo priekabai ir naudotam kintamos kameros presui įsigyti (finansuojamos investicijos).

16.2.                      2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. KK-2001(10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ pareiškėjui skirta iki 40 000 Eur paramos pagal paraišką Nr. 19JU-KK-20-1-08264-PR001, nurodant, jog parama skiriama išlaidoms: nauja gyvulių vežimo priekaba, naujas kintamos kameros presas.

16.3.                      2021 m. sausio 22 d. pareiškėjui išmokėtas 32 000 Eur avansas. 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą likusiai 8 000 Eur paramos sumai.

16.4.                      NMA, įtarusi, kad pareiškėjas padarė pažeidimų, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2023 m. sausio 17 d. skundžiamu Sprendimu, įvertinusi pažeidimo tyrimo metu surinktas aplinkybes, nustatė pažeidimą, t. y. jog pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą (tuo pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį ir Įgyvendinimo taisyklių 16.16 papunktį), todėl NMA pritaikė poveikio priemones – iš pareiškėjo susigrąžinama išmokėta 32 000 Eur paramos suma, 8 000 Eur parama neišmokama bei skiriama papildoma sankcija – neskiriama parama pagal Priemonę kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas ir sekančius kalendorinius metus. Poveikio priemonės taikytos atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, jo mastą ir sunkumą (pareiškėjas sąmoningai kūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą, iš kito paramos gavėjo M. R., kuris jau yra gavęs paramą pagal tą pačią Priemonės veiklos sritį, pirko 4 galvijus, nuomojosi žemės sklypą, kuriame ganė galvijus, ir, remiantis sudaryta 2021 m. gruodžio 1 d. Gyvulių priežiūros sutartimi, 5 mėn. (nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) jam mokėjo už gyvulių priežiūrą.

17.       Vertindamas Sprendimo pagrįstumą, teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis, Metodika ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtinta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika  (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika). Teismas pažymėjo, kad esant sąmoningo veikimo ar veiksmų derinimo požymiams arba nustačius ne mažiau kaip 3 pagrindinių rizikos kriterijų atitiktį, atliekamas išsamus vertinimas, įvertinant visus objektyvius ir subjektyvius elementus.

18.       Pasisakydamas dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ buvimo ir pareiškėjo skundo argumentų šiuo aspektu, teismas pabrėžė, jog pagal Metodikos 1 priedo 1 punktą, projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys) nustatoma esant konkretiems požymiams, vienas iš jų – keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose.

19.       Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad jame pateikta išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ tenkinimo nėra motyvuota konkrečiomis taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Buvo pažymėta, kad NMA, nustatydama, jog pareiškėjo projektas Nr. 19JU-KK-20-1-08264-PR001 (Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypą valdo nuomos teise) ir M. R. projektas Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001 (paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypą valdo nuosavybės teise) įgyvendinami šalia esančiuose (apie 1,8 km atstumu) žemės sklypuose, nepagrindė nurodyto atstumo paskaičiavimo (palyginimui pareiškėjas nurodo kitokį atstumą – 2,2 km), taip pat nepagrindė, kodėl sklypai laikomi šalia esančiais, kaimyniniais, nors jie išsidėstę skirtinguose kaimuose. Teismo vertinimu, atsakovas plečiamai aiškino šį rizikos kriterijų, jį taikė nutolusiems per kelis kilometrus sklypams (sklypai neturi bendro jungties taško, nesiriboja). Teismas nurodė, kad NMA nepaneigė pareiškėjo paaiškinimų apie pareiškėjo gyvulių laikymą M. R. sklype tik ne ganiavos metu (5 mėn. per kalendorinius metus) pagal gyvulių priežiūros sutartį. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo projektinė veikla apėmė materialaus konkretaus turto įsigijimą (priekaba ir presas), tačiau Sprendime vertinant pagrindinius rizikos kriterijus daugiausia susikoncentruota į pareiškėjo gyvulius ir jų laikymo vietą. Byloje buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas pareiškėjo turtas buvo apskritai saugomas kitoje vietoje pagal su kitu asmeniu sudarytą komercinę sutartį.

20.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pagal teisės aktų reikalavimus, negalima keisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, nesant suderinimo su NMA. Tačiau savarankiško šio pažeidimo pareiškėjui nebuvo konstatuota, o atsiliepimo į skundą argumentai, teismo vertinimu, negali sudaryti skundžiamo administracinio sprendimo motyvų.

21.       Dėl rizikos kriterijaus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ (ekonominis ryšys)“ teismas nurodė, kad Sprendime išvada, jog pareiškėjo ir ūkininko M. R. projektai tenkina ekonominio ryšio kriterijų, grindžiama tuo, kad sutampa vykdoma veikla – mėsinė galvijininkystė, ir remiantis aplinkybe, jog pareiškėjo vykdoma veikla – mišri žemės ūkio veikla (mėsinė galvijininkystė ir daržininkystė (grybai)), o M. R. vykdoma veikla – mėsinė galvijininkystė ir avininkystė, taip pat aplinkybe, jog pareiškėjo įsigytos investicijos – nauja gyvulių vežimo priekaba (telpa 2 gyvuliai), naudotas dvigubos kameros presas, o M. R.– konusinis grūdų saugojimo bokštas KT0607 su priedais (saugomi nuo aplinkos poveikio pagrindiniai galvijų pašarai), sietinė grūdų valomoji BCX-12 su papildoma įranga (suteikia galimybę kokybiškai išvalyti pašarus, o tai turi įtakos galvijų svorio prieaugiui ir sveikatai), grūdų džiovykla SPO-8 su papildoma įranga (reguliuoja pašarų drėgnumą, todėl galima įsigyti įvairios kokybės pašarus).

22.       Įvertinęs pareiškėjo ir ūkininko M. R. paaiškinimus, akcentuodamas Metodikos 1 priedo 2 punkte įtvirtintus šio kriterijaus požymius, teismas nurodė, jog Sprendime pateikta išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ tenkinimo nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis, o teiginys, jog sutampa vykdoma veikla – mėsinė galvijininkystė nėra pagrindžiamas išsamiais ir teisingai nustatytais duomenimis (tai, jog M. R. yra pateikęs paraiškas Nr. 19JU-KU-15-1-02429-PR001 (avininkystė), Nr. 17VM-KU-18-2-06271-PR001 (avininkystė), Nr. 17VM-KU-17-1-03027-PR001 (avininkystė), Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001 (mėsinė galvijininkystė ir avininkystė), nurodoma tik Sprendimo dalyje, kurioje nagrinėjamas projektų funkcinio nesavarankiškumo kriterijus, tačiau nenurodomas projektų įgyvendinimo laikotarpis).

23.       Taip pat teismas vertino, kad išvada dėl ekonominio ryšio grindžiama faktine aplinkybe, jog M. R. yra įsigijęs naują gyvulių vežimo priekabą, naudotą dvigubos kameros presą, konusinį grūdų saugojimo bokštą KT0607 su priedais, sietinę grūdų valomąją BCX-12 su papildoma įranga bei grūdų džiovyklą SPO-8 su papildoma įranga, kai tuo tarpu iš M. R.ir NMA 2021 m. gruodžio 15 d. susitarimo Nr. 1 „Dėl 2020 m. balandžio 17 d. paramos sutarties Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001 pakeitimo“ buvo matyti, jog M. R. pagal projektą numatytos investicijos pakeistos į puspriekabę MSL-5, mėšlo kratytuvą EUROMILK BUFFALO RX 1200, tankinimo volą DAL-BO MaxiRoll630, rulonų pervežimo puspriekabę MPR-14, todėl, teismo vertinimu, šioje dalyje Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra išsamiai nustatytos, ištirtos ir patikrintos, be to, nėra aiškus šių faktinių aplinkybių sąryšis su išvada, jog sutampa vykdoma veikla.

24.       Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens, su kurio projektais ir vykdoma veikla buvo lyginta pareiškėjo veikla, paaiškinimai ir įrodymai (jie pateikti tik teismui), todėl ir dėl to pažeidimo tyrimas šioje dalyje neatliktas tinkamai. Be to, Sprendime neįvertinti pareiškėjo paaiškinimai, jog jo ir M. R. veiklos nepanašios, nes M. R. užsiima tik avininkystės veikla, o kelis galvijus laiko savo asmeninėms reikmėms.

25.       Vertindamas, ar buvo pagrindas konstatuoti pareiškėjo projekto funkcinį savarankiškumą, teismas analizavo Sprendime išvardinus projekto nesavarankiškumo požymius (gyvulių laikymo vietą, duomenis apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, darbovietę, kad žemės ūkio naudmenas išsinuomojo iš M. R., iš kurio nusipirko 4 galvijus) ir Metodikos 5.1 punkte bei 1 priedo (1 lentelės) 4 punkte pateikiamą funkcinio nesavarankiškumo sąvoką.

26.       Teismo įsitikinimu, Sprendime pateikta paviršutiniška išvada dėl rizikos kriterijaus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ tenkinimo nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis, nėra nurodyti konkretūs pažeidimo tyrimo metu nustatyti kriterijaus požymiai, faktinės aplinkybės niekaip nėra susietos su Metodikoje nurodytais požymiais. Buvo pastebėta, kad Įsigytas pareiškėjo materialusis turtas neaptartas, o neteisingai jį sulyginus su trečiojo asmens įsigytu materialiu turtu (nors šis įsigijo kitą turtą), pareiškėjo veiklos funkcinis nesavarankiškumas liko neatskleistas.

27.       Teismas pripažino, jog Sprendime nepaneigti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai apie įprastus ir leistinus žemės ūkio veikloje komercinių sandorių sudarymus bei kooperacijos žemės ūkio sektoriuje skatinimą, nepateiktas šių sandorių / veiklų atskyrimas nuo „funkcinio nesavarankiškumo“, nes nemotyvuota pagal Metodiką reikalingas vienos veiklos įtakos kitai veiklai darymas, t. y. kad galutiniam M. R. ūkio rezultatui gauti reikia ir pareiškėjo veiklos ar investicijų, ar kad technologiniai ir gamybos procesai abiejuose ūkiuose buvo dirbtinai išskirti siekiant gauti daugiau paramos. Teismas pabrėžė, kad nustatant šį rizikos kriterijų, buvo būtinas abiejų lyginamųjų ūkių ir veiklų ar subjektų tyrimas bei paaiškinimų gavimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas Sprendimo išvadą dėl šio rizikos kriterijaus laikė nepagrįsta teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

28.       Pasisakydamas dėl objektyvaus ir subjektyvaus elemento vertinimo teismas pabrėžė, kad remiantis Metodikos 14 punktu, tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip tris rizikos kriterijus, turi būti registruotas įtariamas pažeidimas, vykdomas pažeidimo tyrimas ir įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai.

29.       Teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai nepagrindus nei vieno (geografinio, ekonominio ar funkcinio ryšio) rizikos kriterijaus, nebuvo teisinio pagrindo pagrindiniam rizikos kriterijui nustatyti, todėl Sprendimo išvada dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą bei dėl pareiškėjui taikytinų poveikio priemonių laikytina tinkamai nepagrįsta ir nemotyvuota, padaryta skubotai, neatlikus objektyviai išsamaus tyrimo. Teismas pažymėjo, kad pateikti pavieniai faktai neleidžia daryti išvados apie dirbtinių sąlygų paramai gauti sudarymą, kadangi tokia išvada lemia ultima ratio priemonių (visos paramos susigražinimas ar neskyrimas, papildomos poveikio priemonės dėl dalyvavimo paraiškų vertinime pagal tą pačią priemonę ir t.t.) taikymą, dėl ko būtinas išsamus, objektyvus tyrimo atlikimas ir visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas. Teismo įsitikinimu, pasisakant dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavyje vykdytų mokėjimų, nebuvo ištirtos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodomos faktinės aplinkybės dėl bendros pareiškėjo pajamų ir išlaidų struktūros ir dalies su pareiškėju reikšmingumo bendroje struktūroje.

30.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bei viešojo administravimo išsamumo, objektyvumo principų, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimą panaikino. Teismas nurodė, kad panaikinus Sprendimą dėl jo neatitikimo VAĮ reikalavimams, administracinė procedūra nėra baigta, tad NMA privalės priimti atitinkamus sprendimus, nuo kurių priklausys tolimesnis pareiškėjo mokėjimo prašymo vertinimas, nenustatė tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą tęsti pateikto mokėjimo prašymo vertinimą.

 

 

III.

 

31.       Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Sprendimą.

32.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nepagrindimo. Teismas nesivadovauja Metodika vertindamas, kas turėtų būti laikoma gretimais / šalia esančiais / kaimyniniais sklypais. Metodikoje aiškiai apibrėžta, kad šalia esantys žemės sklypai yra tie sklypai, kurie gali būti nutolę 3 km atstumu, todėl NMA išvada, kad projektai įgyvendinami gretimuose žemės sklypuose yra pagrįsta. NMA sprendime aiškiai nurodė, kad atstumas skaičiuotas nuo žemės sklypo Nr. 4400-1458-8551 (pareiškėjo sklypas) iki M. R. projekto Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001, kurio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kokiuose kaimuose yra minimi žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), abu esantys (duomenys neskelbtini)).

32.2.                      Dėl gyvulių laikymo vietos pažymėtina, kad NMA Sprendime paaiškino, kaip yra vertinama tarp pareiškėjo ir M. R. sudaryta gyvulių priežiūros sutartis. Skunde pareiškėjas teigė, jog ganiavos metu gyvuliai ganomi laukuose, o ne ganiavos metu – juos prižiūri M. R. pagal 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimą, t. y. ganiavos metu ganosi M. R. plotuose, o ne ganiavos metu – galvijai prižiūrimi to paties M. R., kuris ne tik, kad šiuos pareiškėjo galvijus jam pardavė, bet dar ir gauna pajamas už savo ankščiau parduotus galvijus, kuriais dabar rūpinasi . Taigi, NMA Sprendime pagrįstai nurodė, kad visas veiklos vykdymas yra paremtas išskirtinai kito paramos gavėjo – M. R. veikla, t. y. pareiškėjas imituoja savarankiškai vykdantis žemės ūkio veiklą.

32.3.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino tarp pareiškėjo bei M. R. sudarytos 2021 m. gruodžio 1 d. gyvulių priežiūros sutarties, jos turinio ir tikrojo šalių tikslo. NMA atsiliepime į skundą aiškiai pažymėjo, jog pagal sutartį susitarta, kad M. R. įsipareigoja atlygintinai prižiūrėti galvijus ir juos šerti pareiškėjo suteiktu pašaru. Tačiau skundą nagrinėjant teisme pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir aiškino, kad iš tiesų sutartis buvo sudaryta ne dėl gyvulių priežiūros, o dėl stacionaraus aptvaro naudojimo. Sprendime NMA įvertino gyvulių priežiūros sutartį ir pagal joje esančius duomenis konstatavo, kad ši sutartis įrodo ūkio nesavarankiškumą. Nors gyvulių priežiūros sutartimi buvo aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – priežiūra ir šėrimas, liko neaišku, kodėl pareiškėjas, jei norėjo sudaryti elektrinio piemens nuomos sutartį, to aiškiai nenurodė susitarime, o būtent šių niuansų teismas niekaip neįvertino. Pareiškėjas dar Paraiškos vertinimo etape aiškino, kad statys atitinkamus statinius ganyklose. Todėl šiuo atveju matomas ir teisinis ryšys, nes galvijų priežiūros paslaugos, kaip ir patys galvijai, buvo pirkti iš to paties asmens, todėl buvo gauta dviguba nauda (iš pradžių gautos pajamos už gyvulius, o vėliau – už jų priežiūrą). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas selektyviai vertino argumentus, todėl ginčas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

32.4.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo NMA teiktų paaiškinimų apie Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdyje 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktus pareiškėjo paaiškinimus dėl gyvulių priežiūros sutarties, dėl M. R. veiksmų vertinimo, leidžiant pareiškėjui naudotis aptvaru, kuriam buvo gautas finansavimas.

32.5.                      Teismo sprendimu ne tik buvo nevertintas Metodikos 2 lentelės aiškinimas dėl gretimų žemės sklypų, nevertinta gyvulių priežiūros sutarties esmė, bet ir nepasisakyta dėl kitų aplinkybių, iš kurių visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020) yra matoma, jog pareiškėjas savo ūkio veikimą grindė išimtinai M. R. veiksmais ir ištekliais, be to, ir duomenų, susijusių su pareiškėjo gyvenamąja vieta.

32.6.                      Pareiškėjas ankščiau buvo pateikęs duomenis, kad gavo leidimą naudotis kito asmens namu (netoli vietos, kur laiko gyvulius), po to nurodė, kad namą vis dėlto nuomojasi. Matoma neatitiktis tarp pareiškėjo paaiškinimų ir turimų dokumentų. Aplinkybių visumos kontekste visiškai nepaminėta kita aplinkybė – pareiškėjo karvių sėklinimas. Pareiškėjas Komisijai paaiškino, kad M. R. pasiūlė, jog jei pareiškėjas galvijus laikys pas jį, karvės galės būti sėklinamos jo buliumi. Pareiškėjas patvirtino, kad M. R. turi ir bulių, ir karvę. Taigi, pareiškėjas savo gyvulius patiki nepažįstamam asmeniui, leidžia juos laikyti kito paramos gavėjo žinioje, t. y. visiškai nepasiruošęs savarankiškai ūkininkauti, tačiau tuo pat metu teigia, kad niekaip nėra susijęs su M. R..

32.7.                      Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo projektas apėmė konkretaus turo įsigijimą. Pabrėžtina, kad finansuojamo projekto tikslas nėra tik investicijų įsigijimas, o pati projektų esmė – veiklos vykdymas , t. y. įsigyjamos investicijos tėra įrankis projekto veiklos vykdymui. Pareiškėjas siekė vykdyti gyvulininkystės veiklą, kas ir yra projekto esmė. NMA priimdama Sprendimą būtent iš esmės ir vertino gyvulininkystės veiklą bei apie tai išsamiai pasisakė Sprendime. Šiuo atveju iš esmės nėra pasiekiami priemonės tikslai (priemonės veiklos srities prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas (Įgyvendinimo taisyklių 6 p.), priemonės veiklos srities tikslinė sritis – palankesnių sąlygų tinkamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje sudarymas (Įgyvendinimo taisyklių 7 p.)). Šiuo atveju akivaizdu, kad remiami naujai besisteigiantys ūkiai bei ūkininkai, o ne stambūs ūkininkai, kurie savo išteklius padalija kitiems ir toliau gauna finansinę naudą.

32.8.                      Pareiškėjo projektas nėra įgyvendinamas numatytoje įgyvendinimo vietoje, patikros metu projekto įgyvendinimo vietoje rastas sulaužytas viešinimo stendas, tačiau nerasti nei gyvuliai, nei investicijos. Taigi, NMA nustatė pažeidimą – sukurtas dirbtines sąlygas, kurios apėmė ir vertinimą dėl projekto įgyvendinimo vietos, ką NMA Sprendime ir nurodė.

32.9.                      Pirmosios instancijos teismas neįžvelgia jokio pažeidimo, kad pareiškėjas gyvulius gano M. R. ganyklose ganiavos metu, o ne ganiavos metu M. R. aptvare. Pagal tokią logiką susidarytų teisiškai ydinga situacija, jog technika ir / ar gyvuliai gali būti laikomi bet kur, nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo vietos, kuri yra viena iš esminių projekto tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jei pareiškėjas galvijus nuomos teise valdomame sklype laiko ganiavos metu, o ne ganiavos metu – pas M. R., tokią informaciją privalėjo nurodyti Paraiškoje, nes, akivaizdu, jau ją teikdamas turėjo suprasti, kad žiemos sezonu galvijų atvirame lauke nelaikys. Šiuo atveju NMA Sprendime vertino, kad faktiškai projektas vykdomas M. R. žinioje ir nuosavybėje, tačiau NMA neprivalėjo dar atskirai pasisakyti, jog projekto vietos keitimas su NMA nederintas.

32.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad NMA neįrodė (nemotyvavo) ekonominio ryšio, kaip rizikos kriterijaus. Šiuo atveju ekonominis ryšys aiškiai matomas per gyvulininkystės veiklą ir per galvijų judėjimą tarp paramos gavėjų (tiek fiziškai, kai galvijai buvo laikomi pas M. R., tiek sistemose, kai pareiškėjas iš M. R. įsigijo galvijus). Sprendime aiškiai aprašyta, kuo remiantis tarp projektų nustatytas ekonominis ryšys, t. y. pareiškėjas vykdo galvijininkystės veiklą, o tokią pačią veiklą deklaravo ir M. R. teikdamas paraišką Nr. 17VM-KU-19-2-10287-PR001. NMA jokia forma neneigė, kad M. R. vykdo ir avininkystės veiklą. NMA Sprendime aiškiai nurodė, kad šių abiejų paramos gavėjų veikla sutampa galvijininkystės srityse (aktualus 2020–2022 metų laikotarpis). NMA neturi jokios pareigos vertinti, kiek galvijų ir kokiu pagrindu laiko paramos gavėjai, jei jie patys paraiškose NMA nurodo, jog vykdys gyvulininkystės veiklą (kaip ir buvo M. R. atveju). Akcentuotina, kad nėra svarbu ar asmuo laiko 10 galvijų, ar laiko 1 galviją, tai nekeičia fakto, kad asmuo vykdo galvijininkystės veiklą, nes būtent tai pats nurodė savo paraiškoje.

32.11.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad skunde pareiškėjas pateikė daug ir tikslios informacijos apie M. R., o tokie aspektai taip pat turi būti vertinami kaip aplinkybių visuma. Taip pat neįvertinos aplinkybės, susiję su galvijų įsigijimu, pareiškėjo ir M. R. ryšiai (t. y. ar jie buvo pažįstami). Be to, teismo sprendime nesivadovauta Metodikos 2 lentelės nuostata, kad pareiškėjus ir (arba) paramos gavėjus sieja komercinė veikla, išskirtinai vykdo veiklą kitam asmeniui ar kitam paramos gavėjui ir (arba) pareiškėjui. Šiuo atveju asmenis siejo sutartis, kai M. R. teikė paslaugas pareiškėjui, pareiškėjas iš M. R. pirko galvijus, nuomojosi žemę, sėklino karves jo buliumi.

32.12.                      Dėl funkcinio nesavarankiškumo pažymėtina, kad NMA neginčija fakto, jog M. R. keitė investicijas ir pripažįsta, kad jos netiksliai nurodytos. Tačiau tai nekeičia fakto dėl NMA nustatyto pažeidimo. Pareiškėjo projekto tikslas yra ne vien investicijų įsigijimas, bet gyvulininkystės veiklos vykdymas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo veiklos funkcinis nesavarankiškumas liko neatskleistas, neaptartas materialusis turtas ir pan. Sprendime nustatytas pareiškėjo ūkio nesavarankiškumas, nes visas jo veiklos vykdymas išskirtinai grindžiamas tik M. R. ištekliais. (t. y. iš jo gauta žemė, iš jo gauti galvijai, jo paties prižiūrimi tie patys galvijai, jo aptvare rasti Pareiškėjo pašarai galvijams; kt.), o už tai M. R. gauna pajamas. Toks schemos sukūrimas nėra naujas, šį schema duoda pajamas tiek stambiam ūkininkui, tiek naujai įsikūrusiam ūkininkui, kuris iš esmės nevykdo veiklos, todėl nėra skatinamas joks konkurencingumas sektoriuje.

32.13.                      Akivaizdu, kad praktiškai visas pareiškėjo ūkio sukūrimas yra grindžiamas tik M. R. ūkininkavimu, o surinkti įrodymai – tai, kad gyvuliai ganosi M. R. priklausančiuose laukuose; tai, kad patikros vietoje metu rasti ir gyvuliai, ir pašarai M. R. aptvaruose; tai, kad M. R. pagal susitarimą rūpinasi galvijais, aiškiai parodo dirbtinių sąlygų sukūrimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymai draudžia tokius veiksmus, kuriais siekiama gauti asmeninės naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Europos Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020)). Šiuo atveju nebuvo vertinta, ar pareiškėjas savo veiksmais siekė gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas.

32.14.                      Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus – jame pateikiama išsami, detali ir aiški informacija, paaiškinta, kas nustatyta patikros vietoje metu, išsamiai aprašyti pareiškėjo teikti atsakymai, kokių išvadų prieita atlikus surinktų faktų analizę, pateikta lyginamoji informacija, todėl naikinti NMA Sprendimo nėra teisinio pagrindo. Manytina, kad buvo tenkintas (iš dalies) pareiškėjo skundas nepilnai įvertinus surinktų aplinkybių visumą.

32.15.                      Šiuo atveju NMA įrodė, kad dirbtinių sąlygų sukūrimas, kai M. R. davė visus išteklius pareiškėjui, nors realiai jokia nauja veikla nėra vykdoma, t. y. dirbtinis vieno projekto išskaidymas į dalis, kuris prieštarauja programos priemonės tikslams, todėl NMA pagrįstai taikė paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo sankciją. Pareiškėjo atveju, parama skirta veiklai, kuria neva bus skatinamas konkurencingumas, tačiau jokia konkurencija nevyksta, nes vienas stambiausių Zarasų krašto ūkininkų – M. R.ir toliau realiai gauna naudą, o joks naujas ūkis nesikuria, t. y. kartu su rizikos kriterijais egzistuoja objektyvus ir subjektyvus elementas.

33.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų įrodymų tyrimą, pasisakė dėl visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aspektų ir savo išvadas išsamiai motyvavo tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų nuostatomis. NMA apeliaciniame skunde nurodo pavienes aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas neva nevertino, nors tos (neesminės) aplinkybės niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo atitinkamu klausimu.

34.2.                      NMA nepagrįstai vadovaujasi Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. o ne Sprendimo priėmimo metu (2023 m. sausio 17 d.) galiojusia (nuo 2022 m. gruodžio 24 d.) redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad naujoje Metodikos redakcijoje tam tikri rizikos kriterijų požymiai buvo patikslinti, tam tikrų požymių buvo atsisakyta, NMA, vadovaudamasi neaktualia Metodikos redakcija, netinkamai atliko tariamo pažeidimo vertinimą. Neaktualiomis Metodikos nuostatomis taip pat yra grindžiamas NMA apeliacinis skundas. Aktualios Metodikos redakcijos taikymas laike yra tiesiogiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 3D-856 „Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtino“ pakeitimo“, t. y. šio įsakymo 2.1 punkte nustatyta, kad šis įsakymas taikomas ir projektams, dėl kurių paramos paraiškos pateiktos iki šio įsakymo įsigaliojimo“.

34.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NMA išvada dėl geografinio ryšio egzistavimo nėra pagrįsta teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Geografinis ryšys konstatuojamas esant konkretiems, Metodikoje įtvirtintiems pavyzdiniams požymiams. Dėl gretimų sklypų sąvokos pažymėtina, kad NMA apeliacinio skundo motyvas dėl atstumo tarp sklypų yra grindžiamas neaktualia Metodikos redakcija, t. y. Metodikos naujoje redakcijoje, apibūdinant geografinio kriterijaus požymius, neliko šalia esančių žemės sklypų kategorijos ir plečiamo aiškinimo, kad šalia esančiais sklypais yra laikomi žemės sklypai, nutolę vienas nuo kito 3 kilometrų atstumu. Pareiškėjo ir M. R. žemės sklypai ne tik neturi bendros ribos, bet yra skirtinguose kaimuose, nutolę vienas nuo kito 2,2 km atstumu, juos skiria didelis pagrindinis kelias ir kaimo keliukai. Atitinkamai, pareiškėjo ir M. R. projektai nėra susiję geografiniu ryšiu.

34.4.                      Pažymėtina ir tai, kad nustatydama tariamai dirbtinai sudarytas sąlygas paramai gauti, NMA nurodo, kad abu paramos gavėjai yra įgyvendinę projektus pagal tą pačią programos priemonės veiklos sritį, taigi, tyrimo metu turėtų būti analizuojamas ryšys tarp paramos gavėjų įgyvendintų projektų būtent pagal šią priemonę. M. R. yra pateikęs paraišką ir įgyvendinęs projektą pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ dar 2015 metais, projekto įgyvendinimo vieta: (duomenys neskelbtini). Tačiau vertindama rizikos kriterijus, tame tarpe geografinį kriterijų, NMA ima duomenis iš visai kito M. R. projekto, kurio įgyvendinimo vieta adresu (duomenys neskelbtini).

34.5.                      Dėl gyvulių laikymo vietos ir apelianto teiginių šiuo klausimu, kad gyvulių priežiūros sutartis yra apsimestinė, kad M. R. negalėjo leisti pareiškėjui naudotis aptvaru ir pan., manytina, jog argumentai dėl šalių sudaryto susitarimo apskritai nėra susiję su byloje nagrinėjamo ginčo dalyku ir teismas neturėjo vertinti šių aplinkybių. NMA tokiais klaidinančiais teiginiais siekia sukurti įspūdį, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, neva naudojosi iš paramos lėšų M. R. įsigytais aptvarais. M. R. atsiliepime į skundą pateikė paaiškinimus, kad tarp šalių buvo sudaryta gyvulių priežiūros, o ne lauko su aptvarais nuomos sutartis, nes aptvaruose esančius sklypus pats deklaruoja EPT kodu (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius) ir yra įpareigotas 5 metus išlaikyti deklaruojamus plotus šiais kodais ir negali kitiems asmenims leisti šių laukų deklaruoti. Atitinkamai, siekdamas išvengti rizikos, kad pareiškėjas gali deklaruoti išsinuomotą žemės sklypą, M. R. nesutiko sudaryti nuomos sutarties ir vietoje to pasiūlė sudaryti gyvulių priežiūros sutartį. M. R. jokių ribojimų leisti naudotis pačiais aptvarais neturi, nes visus turimus aptvarus yra įsigijęs nuosavomis, o ne paramos lėšomis, t. y. M. R. nėra gavęs paramos pagal priemonę „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, kaip nurodo NMA. Toks projektas buvo parašytas ir pateiktas NMA, tačiau jo buvo atsisakyta, projektas nebuvo įgyvendinamas ir finansavimas atitinkamai nebuvo suteiktas. Šiuos duomenis NMA gali patikrinti, jei sistemoje yra atnaujinta informacija. NMA tokią pačią fakto klaidą padarė Sprendime klaidingai nurodydama ūkininko M. R. įsigytas investicijas projekte Nr. 17VM- KU-19-2-10287-PR001, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas neva paramos gavėjų investicijos papildo viena kitą.

34.6.                      Kiek tai susiję su geografinio kriterijaus nustatymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad NMA nepaneigė pareiškėjo paaiškinimų, jog gyvuliai buvo laikomi ūkininkui M. R. priklausančiame sklype tik ne ganiavos laikotarpiu. Pareiškėjas NMA atliekamo tyrimo metu ir teismui paaiškino, kad savo projekto įgyvendinimo vietos nekeitė, nurodė priežastis, kodėl buvo sudaryta sutartis, taip pat tai, kad jis pats rūpinasi gyvulių transportavimu, šėrimu, pašarų paruošimu. Jeigu NMA patikrinimai būtų daromi ganiavos metu, NMA būtų nustačiusi, kad gyvuliai yra ganomi pareiškėjo valdose.

34.7.                      NMA nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos nevertino daugelio aplinkybių ir jų visumos, t. y. aplinkybių, susijusių su pareiškėjo paaiškinimais apie jo gyvenamąją vietą, ir aplinkybės, kad pareiškėjo karvės buvo apsėklintos buliumi, kuris priklauso ūkininkui M. R.. NMA apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šios aplinkybės, turėtų patvirtinti ar paneigti. NMA siekia sukelti abstraktaus pobūdžio, su tariamu pažeidimu ir nagrinėjama byla nesusijusias abejones pareiškėju.

34.8.                      NMA teiginiai, kad teismas netinkamai vertino programos priemonės tikslus, yra nepagrįsti kaip ir teiginiai apie pareiškėjo paramos panaudojimą. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismo motyvais pažymima, jog siekiant įvertinti, ar buvo dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti, reikšminga įvertinti, ar konkrečiai iš projekto finansavimo gauta nauda (t. y. finansuojamas materialus turtas ar jo teikiama nauda) atiteko kitam asmeniui, kai tuo tarpu NMA išimtinai koncentruojasi į tai, iš kur buvo įsigyti ir kur laikyti galvijai, nors jie įsigyti pareiškėjo asmeninėmis, o ne finansuojamomis lėšomis. Teismas sprendime pažymėjo, kad iš projekto įsigytas materialus turtas buvo apskritai saugomas kitoje vietoje pagal su kitu asmeniu (ne ūkininku M. R.) sudarytą komercinį sandorį. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie programos priemonės tikslus.

34.9.                      Pareiškėjui parama skirta naujai gyvulių vežimo priekabai ir kintamos kameros presui įsigyti (finansuojamos investicijos). Pareiškėjas presą įsigijo už 42 350 Eur iš uždarosios akcinės bendrovės „Margučiai“, kuri nėra niekaip susijusi su ūkininku M. R., priekabą – už 8 227 Eur iš juridinio asmens Vokietijoje, kuris nėra niekaip susijęs su ūkininku M. R.. Iš viso už gyvulių vežimo priekabą ir presą pareiškėjas yra sumokėjęs 50 577 Eur. NMA šioms pareiškėjo investicijoms finansuoti yra išmokėjusi pareiškėjui 32 000 Eur avansą ir sustabdžiusi pareiškėjo mokėjimo prašymą likusiai 8 000 Eur sumai. Taigi, NMA teiginiai, kad pareiškėjas beveik trečdalį gautos paramos pervedė M. R. yra melagingi. NMA šią aplinkybę suvokia, tačiau klaidina teismą, siekdama nubausti pareiškėją už tariamą pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjas NMA pateikė išsamius paaiškinimus dėl komercinių sandorių, sudarytų su ūkininku M. R., kurių pagrindu buvo pervestos piniginės lėšos už galvijų pirkimą, už žemės nuomą ir pagal gyvulių priežiūros sutartį.

34.10.                      NMA išvada, esą pareiškėjo projektu nėra įgyvendinami priemonės tikslai, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas yra įkūręs mišrų ūkį, kurio viena šakų yra gyvulininkystė, o kita grybų auginimas. Pareiškėjas teikdamas projektą NMA, įsipareigojo įsigyti finansuojamą techniką ir pasiekti bei išlaikyti priežiūros rodiklius (t. y. vykdyti veiklą ir pasiekti veiklos rodiklius). Ginčo dėl to, kad pareiškėjo projekto rodikliai yra pasiekti, nėra (jie pasiekti ir viršyti). Tam, kad galima būtų daryti prielaidas, jog pareiškėjo ir ūkininko M. R. projektai buvo dirbtinai išskaidyti, kaip teigia apeliantas, siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, iš projekto gaunamas finansavimas investicijoms turėtų būti naudingas abiem projektams, t. y. ir pareiškėjo, ir ūkininko M. R. ūkiui. Aptariamu atveju nėra netgi pagrindo įtarti tokios dvigubos naudos, kadangi pareiškėjai vykdo iš esmės skirtingas veiklas ir projektus, o investicijos ne tik nepapildo viena kitos, bet netgi nėra pritaikomos kitame ūkyje.

34.11.                      Pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus, kad pareiškėjas ir ūkininkas M. R. verčiasi skirtinga žemės ūkio veikla, nesinaudoja jokia bendra pagal ES lėšomis finansuojama infrastruktūra. M. R. negavo jokios naudos nei iš pareiškėjo gautų investicijų, nei iš pačios pareiškėjo ūkio veiklos. NMA nei Skundžiamame sprendime, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir nepaaiškina, kokią naudą, jos vertinimu, ūkininkas M. R. gavo iš pareiškėjo įgyvendinamo projekto ir kokių konkrečiai aplinkybių pagrindu NMA daro išvadą esą ūkininkas M. R. yra galutinis pareiškėjo projekto naudos gavėjas.

34.12.                      NMA argumentai dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o iš apeliacinio skundo nėra aišku, ar pareiškėjui yra nustatyti du pažeidimai (dirbtinių sąlygų sukūrimas ir projekto vietos keitimas), ar NMA vertina, kad projekto įgyvendinimo vietos keitimas neva patvirtina dirbtinių sąlygų sukūrimą. Byloje skundžiamu Sprendimu nustatytas pažeidimas ir pritaikyta sankcija dėl neva dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti. Sprendimu nebuvo vertintas ir konstatuotas atskiras pažeidimas (projekto įgyvendinimo vietos keitimas, projekto sąlygų nesilaikymas ar pan.) ir už tai pareiškėjui sankcija nepaskirta. NMA nei Sprendime, nei apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokį rizikos kriterijų (geografinį, ekonominį, funkcinį, ar teisinį), ar kokį veiksmų derinimą, NMA vertinimu, turėtų patvirtinti tariamas projekto įgyvendinimo vietos keitimas.

34.13.                      NMA teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ekonominio ryšio tarp paramos gavėjų, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išyrė abiejų šalių pateiktus paaiškinimus ir juos grindžiančius rašytinius įrodymus, įsigilino į situaciją, nustatė tikruosius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir šalių ketinimus, o ne atliko formalų, selektyvų vertinimą, kokio siekia NMA.

34.14.                      NMA apeliacinio skundo motyvas, kad pareiškėjo ir ūkininko M. R. vykdomos veiklos sutampa, neatitinka tikrovės. NMA, teigdama, kad pareiškėjo paramos paraiškos teikimo metu ūkininkas M. R. vykdė mėsinės galvijininkystės veiklą, toliau ignoruoja pareiškėjo paaiškinimus ir juos objektyviai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ūkininkas M. R. de facto nevykdė galvijininkystės veiklos. Pareiškėjo projekto įgyvendinimo metu ūkininkas M. R. turėjo registruotas dvi karves ir 103 avis.

34.15.                      NMA neanalizavo, kokią ūkinę veiklą faktiškai vykdo ūkininkas, o rėmėsi tik formalia paraiškos informacija ir darė prielaidą, kad ūkininkas tokia veikla verčiasi. Galvijininkystės ir avininkystės veikla nėra tokia pati ar viena kitą papildanti, šios veiklos nėra toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar gretimoje rinkoje. Ūkininkų kuriami produktai nėra vienas kitą pakeičiantys ar papildantys. Atitinkamai, pareiškėjas ir ūkininkas M. R. nėra ir negali būti laikomi konkurentais. NMA pozicija yra grindžiama tik formalia aplinkybe, kad paramos paraiškoje ūkininkas M. R. yra nurodęs, kad vykdo galvijininkystės veiklą, ir tai, kad yra pardavęs 8 (iš tikrųjų 4) galvijus paramos gavėjui. NMA kryptingai ignoruoja pareiškėjo paaiškinimus dėl galvijų pirkimo-pardavimo aplinkybių. NMA visiškai nepagrįstai nurodo, kad ji neturi pagrindo vertinti, kiek galvijų ir kokiu pagrindu laiko paramos gavėjai. NMA priimdama sprendimą dėl sankcijos skyrimo, privalo visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes.

34.16.                      Dėl pareiškėjo disponuojamos informacijos apie ūkininko M. R. vykdomą veiklą, pažymėtina, kad NMA vertinimu, bet kokie santykiai, komunikacija tarp dviejų paramos gavėjų, yra dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti požymis, tačiau toks vertinimas teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjas byloje yra atstovaujamas profesionalios atstovės, kuri turi teisę gauti ir rinkti reikiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas buvo priimtas NMA atlikus tyrimą, kurio metu NMA turėjo vertinti dviejų paramos gavėjų neva neleistinai susijusią veiklą, tinkamai pareiškėjo teisių gynybai buvo reikšminga surinkti informaciją ir duomenis iš ūkininko M. R.. Pareiškėjo byloje pateiktus duomenis apie ūkininko M. R. gautą paramą, vykdytus projektus, atlikdama pažeidimo tyrimą, turėjo surinkti ir vertinti NMA, tačiau NMA to nepadarė, o pareiškėjo pastangas ginti pažeistas teises vertina kaip paramos gavėjų sąsajas.

34.17.                      NMA teiginiai, kad pareiškėjo pozicija dėl ryšių su ūkininku M. R. yra prieštaringa, taip pat yra nepagrįsti ir nurodomi iškraipant faktus. Pareiškėjas be to, ką jau buvo nurodęs, pažymi, kad nei tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neneigė pažįstantis ūkininką M. R.. Pareiškėjas paaiškino, kodėl galvijus įsigijo per ūkininką M. R.. NMA pozicija dėl šio sandorio patvirtina, kad institucija nesupranta ūkinės veiklos specifikos.

34.18.                      NMA apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismą, kad jis nesivadovavo Metodikos nuostatomis, tačiau pati NMA taiko neaktualią Metodikos redakciją ir dėl to nepagrįstai nustatė funkcinį ryšį kaip rizikos kriterijų. Taigi, teismo išvada, kad Sprendime pareiškėjo veiklos funkcinis savarankiškumas liko neatskleistas, yra teisėta ir pagrįsta. NMA klaidingai interpretuoja funkcinio nesavarankiškumo sąvoką, dėl ko funkcinio nesavarankiškumo požymiams priskiria dviejų atskirų ir savarankiškų subjektų komercinio pobūdžio santykius.

34.19.                      Aptariamu atveju nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad paramos gavėjų vykdomos veiklos gamybos ar techniniai procesai būtų kaip nors susiję, kad paramos gavėjų vykdoma veikla daro įtaką viena kitai (pvz. galutiniam vykdomos veiklos rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau subjektų veiklos ir (arba) investicijų; nėra duomenų, kad paramos gavėjai keičiasi ar naudojasi paramos lėšomis įsigyta infrastruktūra). Pareiškėjas sudarė su ūkininku M. R. komercinius sandorius, kurie nėra susiję su ūkininko įgyvendintais ar įgyvendinamais projektais ar iš projektų gauta finansuojama infrastruktūra. Dėl sudarytų sandorių ūkininkas M. R.taip pat neįgijo jokios naudos iš pareiškėjo projekto įgyvendinimo.

34.20.                      NMA nepaneigė, kad pareiškėjas ūkio veiklą vykdo savarankiškai, t. y. NMA teiginiai, kad pareiškėjo ūkis yra nesavarankiškas tik dėl to, kad projekto įgyvendinimo metu įsigijo (atlygintinai) paslaugų, yra nepagrįsti. Paslaugų pirkimas, darbuotojų samdymas, technikos nuoma ar netgi ir tam tikri mainai tarp ūkininkų yra būtina bendradarbiavimo forma.

34.21.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

34.22.                      NMA apeliacinio skundo teiginiai ir cituojama teismų praktika, t. y. kad pareiškėjo projektu nėra pasiekiami paramos tikslai, nes nėra vykdoma veikla, o visa naudą gauna ūkininkas M. R., yra nepagrįsti. NMA nepaneigė pareiškėjo argumentų bei įrodymų, kurie pagrindžia priešingai. Be to, NMA niekaip nepaaiškino, iš ko susidaro tariama ūkininko M. R. nauda, kurią jis neva gauna dėl pareiškėjo įgyvendinamo projekto. Ūkininkas M. R. gavo pajamas iš pareiškėjo tik iš konkrečių komercinių sandorių, kurie galėjo būti sudaryti ir be projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo projekto įgyvendinimas neturėjo jokios įtakos komercinių sandorių tarp šalių sudarymui, kadangi paramos lėšomis jie finansuojami nebuvo. Todėl NMA prielaida, kad paramos gavėjai sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, yra ne tik nepagrįsta, bet ir absoliučiai nelogiška.

34.23.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai įvertinęs NMA sprendimo motyvus dėl tariamų rizikos kriterijų, darė pagrįstą išvadą, kad pateikti pavieniai faktai neleidžia daryti išvados apie dirbtinių sąlygų paramai gauti sudarymą. NMA, išvardindama teisėtus dviejų ūkininkų komercinius sandorius, kurie nėra susiję su paramos lėšų panaudojimu, nepagrįstai priskyrė juos neteisėtam veiksmų derinimui, siekiant gauti paramą. Iš esmės NMA nustatė bet kokį dviejų ūkininkų santykį, jo neanalizavo ir išvardindama teisės aktų nuostatas, kurių esmė liko neatskleista, konstatavo pažeidimą.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismą palikti nepakeistą. M. R. atsiliepime pabrėžia, kad:

35.1.                       Remiantis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus informacija M. R.ir pareiškėjo vykdomos veiklos skiriasi. M. R. vykdoma veikla yra A.01.4 – Gyvulininkystė, tiksliau A.01.45.10 – Avių auginimas, o pareiškėjo A.01.50 – Mišrus žemės ūkis.

35.2.                      M. R. nėra gavęs paramos pagal priemonę „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. NMA minimi aptvarai yra ūkininko asmeninis turtas, įrengtas asmeninėmis lėšomis ir nebuvo finansuoti jokiomis paramos lėšomis.

35.3.                      Dėl gyvulių priežiūros sutarties atkreiptinas dėmesys, kad ji buvo pasirašyta, kai Lietuvoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp miestų; pareiškėjas važinėdavo į ūkį iš Vilniaus (Vilniuje turėjo gimdyti pareiškėjo žmona), tuo laikotarpiu pareiškėjo prašymu M. R. šėrė galvijus. Tai yra vienas iš aspektų, kodėl sutartis vadinosi gyvulių priežiūros sutartimi. Kitas aspektas yra tai, jog M. R. nenori, kad kas nors kitas deklaruotų šiame aptvare esančią ganyklą, kadangi tai yra namų valdos teritorija, kurią pats deklaruoja, tačiau neturi jokių apribojimų šioje teritorijoje leisti ganytis pareiškėjo ar kito asmens ūkiniams gyvūnams. M. R. turi didelį kiekį asmeninių bandos valdymo skydų, kurių pagalba lengva pagauti ir fiksuoti bet kokį ūkinį gyvūną, įskaitant ir galvijus. Taigi iki sutarties sudarymo bent keletas vietinių ūkininkų taip pat naudojosi jo turima asmenine infrastruktūra.

35.4.                      NMA pozicija apie tai, ar pats pareiškėjas prižiūri gyvulius, yra prieštaringa, o išvada apie pareiškėjo projekto pelningumą nėra pagrįsta finansiniais dokumentais ir išsamia jų analize.

35.5.                      NMA nepagrįstai kvestionuoja M. R. tarpininkavimą pareiškėjui įsigyjant galvijus. Išankstinė gyvulių pirkimo-pardavimo sutartie nebuvo sudaroma, kadangi M. R. niekuo nerizikavo - galvijus, kuriuos perpardavė pareiškėjui, neįvykus sandoriui, būtų be jokio vargo pardavęs bet kuriam regiono ūkininkui, todėl, kad tai yra viena rečiausių veislių Lietuvoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

36.       Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl NMA Sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo susigrąžinama išmokėta 32 000 Eur paramos suma, 8 000 Eur parama neišmokama bei skiriama papildoma sankcija – neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir sekančius kalendorinius metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde buvo suformulavęs reikalavimą įpareigoti atsakovą tęsti jo mokėjimo prašymo vertinimą.

37.       NMA Sprendime konstatuota, kad „Įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktas aplinkybes, nustatytas pažeidimas – Paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą“ (žr. Sprendimo 1 lapą). Taigi buvo nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas gauti ginčo paramą, tam sukūrė dirbtines (apsimestines) sąlygas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo ir turėjo būti patikrinta.

38.       Įgyvendinimo taisyklių 2 punktas nustato paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – priemonės veiklos sritis). Taisyklės taikomos pareiškėjams, rengiantiems ir teikiantiems paramos paraiškas, paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus, kuriems skirta parama pagal priemonės veiklos sritį, taip pat institucijoms, atliekančioms paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą.

39.        Pagal Įgyvendinimo taisyklių 16.6 punktą parama neteikiama, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika, ir Galimai neteisėtų sąlygų metodika), nustatoma, kad pareiškėjas arba paramos gavėjas galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas.

40.       Vadinasi, parama gali būti paneigta, jei nustatoma, kad pareiškėjas arba paramos gavėjas galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tai nustatant vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų metodika.

41.       Minėta, jog Galimai neteisėtų sąlygų metodika buvo patvirtinta žemės ūkio ministro 
2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, kuri nustato tvarką, pagal kurią nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – SP) intervencines priemones.

42.       Galimai neteisėtų sąlygų metodikos 5.2 punkte (redakcija nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.) buvo nurodyta, kad galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. 

43.       Galimai neteisėtų sąlygų metodikos III skyriaus „Kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principai“, administruojant projektą ir vykdant jo priežiūrą 13 punkte buvo nurodyta, kad vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija – vadinasi, atsakovas turėjo teisinį pagrindą remtis ir (tik) dokumentine medžiaga), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar yra šie pagrindiniai rizikos kriterijai: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).

44.       Toliau, t. y. Galimai neteisėtų sąlygų metodikos 16 punkte buvo išdėstyta, kad tais atvejais, jei projektas yra administruojamas ar vykdoma jo priežiūra pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (paraiška paduota pagal šią priemonę (žr. Sprendimo 1 lapą), turi būti įvertinami rizikos kriterijai, detalizuoti Metodikos 2 priede. Tuo atveju, jei projektas atitinka ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, turi būti atliekamas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.

45.       Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tam, jog būtų atliekamas pažeidimo tyrimas, pirma, projektas turi atitikti ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, kurie yra išdėstyti Metodikos 2 priede. Metodikos 2 priede yra išvardyti šie rizikos kriterijai: 1) projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 2) projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 3) ūkio valdymas pagal įgaliojimą (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 4) kitiems asmenims perduoti valdyti nuosavybės ar kitais pagrindais sklypai, kurie buvo valdoje paramos paraiškos teikimo metu (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 5) paramos lėšomis įgytų investicijų nepanaudojimas (ekonominis ryšys).

46.       Antra, tuo atveju, jei jau projektas atitiks ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte – Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.

47.       Iš apskųsto Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti trys pagrindiniai rizikos kriterijai: 1 kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ – (toliau – ir 1K), 2 kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys)“ – (toliau – ir 2K), 4 kriterijus „Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys)“ – (toliau – ir 4K). Visi šie kriterijai atsakovo buvo aptarti ir dėl kiekvieno iš jų konkrečiai padarytos išvados. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš pradžių turėjo įvertinti / patikrinti, ar šie pagrindiniai rizikos kriterijai atsakovo buvo nustatyti pagrįstai.

48.       Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl 1K pasisakė, kad atsakovo išvada nėra motyvuota (žr. nutarties 19 p.), dėl 2K – jog išvada nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis, o teiginys, jog sutampa vykdoma veikla – mėsinė galvijininkystė – nėra pagrindžiamas išsamiais ir teisingai nustatytais duomenimis (žr. nutarties 22 p.). Dėl 4K, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, atsakovo Sprendime pateikta paviršutiniška išvada dėl rizikos kriterijaus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ tenkinimo nėra motyvuota teisės aktų nuostatomis (žr. nutarties 26 p.). Taigi atsakovo pozicija nebuvo palaikyta ir Sprendimas buvo panaikintas dėl jo neatitikimo VAĮ reikalavimams, tačiau pažymėta, jog administracinė procedūra nėra baigta (žr. nutarties 30 p.).

49.       Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos toks teismo sprendimas netenkino, todėl buvo paduotas apeliacinis skundas (žr. nutarties 31 p.), kuriame tvirtinama apie pagrįstą visų rizikos kriterijų nustatymą.

50.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į teisinį reguliavimą dėl 1K, daro išvadą, kad 1 kriterijus  „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nustatytas nepagrįstai (žr. nutarties 2.12; 2.13; 4.1; 19 p.).

51.       Patikrinimo metu galiojo teisinis reguliavimas, kuris kaip 1K detalizuojantį požymį nurodė aplinkybę, jog „Keli projektai įgyvendinami gretimuose (t. y. šalia esančiuose, kaimyniniuose) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) (pvz., pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis) (Galimai neteisėtų sąlygų metodikos 1 priedo 1 lentelės redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d.).

52.       Tos pačios redakcijos Metodikos 1 priedo 2 lentelėje 1 punkte kaip 1K papildantis elementas nurodoma: „Keli juridinių ir (arba) fizinių asmenų projektai planuojami įgyvendinti arba įgyvendinami šalia esančiuose (3 km atstumu) žemės sklypuose arba žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, arba žemės sklypai priklauso tiems patiems subjektams (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus, kai priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal VĮ Registrų centro duomenis).

53.       Pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir ginčo sklypų buvimo vietas, nepaneigtina galimybė dėl 1K egzistavimo, bet aptariamo rizikos kriterijaus vertinimo poreikį ir situaciją keičia Sprendimo metu įsigaliojęs kitoks teisinis reguliavimas, kuriame nebeliko šios nutarties 52 punkte paminėto papildančio elemento, leidžiančio teigti, kad sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km
ar 2,2 km atstumu gali būti laikomi gretimi / šalia esantys.

54.       Nuo 2022 m. gruodžio 24 d., atsakovo Sprendimo priėmimo metu, Metodika jau buvo pasikeitusi. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 223 d. įsakymu Nr. 3D-856 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo buvo patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Nauja metodika).

55.       Naujos metodikos priede rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ (1K) apibrėžtas detalizuojančiu požymiu – keli fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus ir (arba) vykdo veiklą tuose pačiuose ar gretimuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose/gretimuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais) – nebeliko nuostatos dėl 3 km atstumo, leidusio sklypus nutolusius tokiu atstumu laikyti šalia esančiais žemės sklypais (žr. nutarties 52 p.).

56.       Pagrindinė gretimojo reiškinio prasmė yra artumas, šalia stovėjimas arba sąsaja. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai žemės sklypai nutolę vienas nuo kito 1,8 km ar 2,2 km atstumu, jie (žemės sklypai) nebeturi būti laikomi kaip greta esantys žemės sklypai, todėl pasikeitęs teisinis reguliavimas paneigė vieną iš rizikos kriterijų – 1 kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“, kurį pašalinus nebeliko reikalaujamo rizikos kriterijų skaičiaus pažeidimo tyrimui pradėti bei paneigė teisinę galimybę galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymui.

57.       Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Lex retro non agit principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

58.       Kadangi Nauja metodika sušvelnino pareiškėjo padėtį sprendžiant 1K pagrįstumo klausimą, nebeužtenkant rizikos kriterijų skaičiaus, reikalauto siekiant nustatyti sukurtas galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, pirmosios instancijos teismo sprendimas, remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, iš esmės paliktinas galioti. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo teismo sprendimo šalintini motyvai dėl administracinės procedūros neužbaigimo – administracinė procedūra, pradėta dėl Sprendime nurodyto konkretaus pažeidimo konkrečiu laikotarpiu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pripažintina užbaigta.

59.       Dėl teismo išlaidų atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 1 175,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

60.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

61.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijose įtvirtintas nuostatas, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, neviršijanti rekomenduojamos didžiausios priteistinos sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą (Rekomendacijų 8.11 p.), todėl priteistina iš atsakovo. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui D. S. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 175,27 (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 27 centus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Artūras Drigotas

 

 

                                                        Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                        Arūnas Sutkevičius