Administracinė byla Nr. eA-2142-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05421-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant A. D.,

dalyvaujant pareiškėjo K. J. (K. Y.) atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. (K. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. (K. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas K. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. (15/6-10)-14PR-136 bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti K. Y. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pase Šengeno valstybės vizą šeimos narių lankymui, kuri galioja iki 2015 m. sausio 21 d., atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. išsiregistravo iš (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog išvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyriui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu nagrinėjimą sustabdė. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 1 d., nesuprasdamas būsimų teisinių pasekmių, būdamas suklaidintas Migracijos departamento darbuotojų, pateikė prašymą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūrą ir grąžinti jo asmens dokumentus. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ Nr. (15/6-10)-12PR-101 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutraukė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) susituokė su Lietuvos Respublikos piliete R. G.. Santuokoje gimė du vaikai. Abu vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Santuoka nutraukta 2014 m. gegužės 29 d., o vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Pareiškėjas nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų liepos mėnesio į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs ne mažiau kaip 7 kartus, o 2008–2009 metais turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi socialinių ryšių, kurie suteikia teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Kitos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra detaliai išdėstytos jo prieglobsčio prašyme. Dėl prieglobsčio prašymo daugiau nei per 4 mėnesius, nebuvo priimtas joks sprendimas, o Migracijos departamento darbuotojai pakonsultavo, jog jis turi kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjui nebuvo paaiškinta, jog Migracijos departamentui nutraukus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, jis neteks prieglobsčio prašytojo teisinio statuso bei laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kuris suteiktas Migracijos departamento 2014 m. liepos 25 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pagal Šengeno valstybės vizą galėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos, o nuo jo atvykimo 2014 m. liepos 13 d. jau yra suėję 3 mėnesiai, todėl tolesnis jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bus laikomas neteisėtu ir jis turės išvykti, o neišvykęs bus sulaikytas ir išsiųstas. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju padavimas nesuteikia teisės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu gyventi Lietuvos Respublikoje. Žinodamas teisines pasekmes, pareiškėjas nebūtų pateikęs prašymo nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Be to, pareiškėjo ir jo kilmės valstybės nesieja jokie socialiniai ar ekonominiai ryšiai, dėl kurių jis galėtų į ją sugrįžti. Pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje klausimas būtų atidėtas neapibrėžtam laikui, jis turėtų arba pakartotinai kreiptis su prašymu į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo arba svarstyti kitus galimus savo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įtvirtinimo variantus. Pareiškėjas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 85 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės nėra pasikeitusios. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimas prieštarautų bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams, be kita ko, pažeistų pareiškėjo pagrindines teises ir laisves. Teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu yra padavęs pareiškimą sudaryti santuoką, turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teigė, kad negali grįžti, kadangi yra deklaravęs išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų teisę į papildomą apsaugą, kadangi jis yra iš (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nėra praradęs (duomenys neskelbtini) piliečio teisių, tame tarpe ir teisės gyventi (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl jo teiginys, kad išsiregistravus jo su (duomenys neskelbtini) nebesieja socialiniai ar ekonominiai ryšiai, neturi įtakos galimybei grįžti ir gyventi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Migracijos departamentas buvo informuotas, kad pareiškėjas galimai nevykdo tėvo įsipareigojimų, daro neigiamą poveikį vaikams ir trikdo buvusios sutuoktinės R. Y. gyvenimą. Migracijos departamentas nesutiko, kad pareiškėjui nebuvo išaiškintos prieglobsčio prašymo atsisakymo priežastys.  Pareiškėjas savo minimas aplinkybes turi pagrįsti konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas ne kartą buvo atvykęs į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio prašymo ir jam buvo paaiškintos prašymo atsisakymo pasekmės. Pareiškėjas nepriklauso jokiai pažeidžiamai grupei, kas galėtų paveikti racionalų sprendimų priėmimą, jis laisva valia pateikė prašymą nutraukti jo prieglobsčio procedūrą. Jeigu pareiškėjui kilo klausimų dėl procedūros nutraukimo teisinių pasekmių, jis galėjo gauti informaciją ne tik iš Migracijos departamento, bet ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, teikiančių teisinę pagalbą ir konsultacijas prieglobsčio prašytojams. Pareiškėjas viso proceso metu nebuvo sulaikytas, buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre be judėjimo apribojimų. Jokių objektyvių kliūčių elgtis kaip rūpestingam ir atidžiam žmogui, siekiant gauti visą reikiamą informaciją iš įvairių šaltinių, pareiškėjui nebuvo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas sprendimą priėmė nustatęs, kad K. J. 2014 m. liepos 25 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prieglobsčio prašymą. Nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pase Šengeno vizą. Prašyme teigė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad turi 2 vaikus su Lietuvos Respublikos piliete. 2014 m. liepos 24 d. apklausoje nurodė analogiškas aplinkybes. Pareiškėjas 2007 m. spalio 19 d. susituokė su R. G., (duomenys neskelbtini) gimė duktė, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Šiuo metu santuoka nutraukta. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. liepos 25 d. išvada Nr. (15/6-10)19PR-165RN, 2014 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)-15PR-165 nusprendė nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-16PR-60 pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo ilgiau nei 24 valandas. Migracijos departamento 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-18PR-1 pareiškėjo prašymo nagrinėjimas atnaujintas. Migracijos departamento 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-16PR-68 pareiškėjo prašymo nagrinėjimas vėl sustabdytas. 2014 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas paprašė nutraukti jo prašymo nagrinėjimą ir grąžinti dokumentus. Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-14PR-136 (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Teismas vadovavosi UTPĮ 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi. Pareiškėjas padavė prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl atsakovas turėjo taikyti UTPĮ 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jo prašymą tenkinti.  Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo valios pakeitimo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo atžvilgiu iš esmės yra susijusios su pareiškėjo teisinės padėties pasikeitimu dėl prieglobsčio prašytojo statuso praradimo. Praradęs šį statusą asmuo prarado ir kai kurias turėtas socialines garantijas – laikiną teritorinį prieglobstį bei kitas teises, išvardintas UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Socialinės garantijos negali tapti prieglobsčio prašymo padavimo esminiu elementu, prašymas negali būti paduodamas tik siekiant pasinaudoti garantijomis, bet nesiekiant apsaugos nuo persekiojimo. Šių garantijų paskirtis yra tik užtikrinti prieglobsčio prašytojo poreikius iki bus išnagrinėtas prieglobsčio prašymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, kuris jaustų realią grėsmę dėl galimo persekiojimo kilmės valstybėje lengvabūdiškai neatsisakytų jo saugumą galinčio užtikrinti prašymo. Iš pareiškėjo elgesio matyti, kad jis renkasi jam naudingesnę gyvenimo Lietuvos Respublikoje formą. Pareiškėjo sprendimas dėl prašymo atsisakymo susijęs su tuo, kad jis, turėdamas Lietuvos Respublikoje nepilnamečių vaikų, turėtų didesnes galimybes pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje prašydamas leidimo laikinai gyventi UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teismas taip pat rėmėsi Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktu. Pareiškėjas paduodamas ir atsisakydamas prašymo dėl prieglobsčio suteikimo ieško ne apsaugos, o komforto, kas nėra suderinama su prieglobsčio institutu. Pareiškėjas yra demokratinės valstybės pilietis, turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir bet kada gali pasinaudoti šios šalies apsauga. Pareiškėjo pareiškimas dėl išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jam jokių neigiamų pasekmių nesukelia. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis taip pat numato pareigą Asmenims, išvykstantiems iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoti apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Nors jo gyvenamoji vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis gali gyventi bet kurioje kitoje (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis UTPĮ 130 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodė, kad visi pareiškėjo atstovo argumentai dėl pareiškėjui galimos taikyti papildomos apsaugos būtų įvertinti tada, jei atsirastų reikalas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu joks sprendimas dėl  K. Y. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra priimtas, todėl šios aplinkybės nevertintinos. Iš pareiškėjo prašymų matyti, kad jis nurodė tik bendro pobūdžio, visiškai nekonkrečias, neaišku kada vykusias aplinkybes, todėl išvados dėl aplinkybių pakartotino nurodymo padaryta negali būti, jeigu aplinkybės būtų nurodomos konkrečiai – datos, tikslūs įvykiai, įvykių dalyviai ir pan. 

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2014 m. gruodžio 1 d. prašymo suteikti prieglobstį atsisakymas atliktas laisva valia, suprantant, kad po to prieglobsčio prašymas nebus nagrinėjamas, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas K. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymo padavimo esminis elementas yra socialinės garantijos, tačiau ne apsauga nuo persekiojimo. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisės aktų nustatyta tvarka ir būdamas Lietuvos Respublikoje kreipėsi į atsakingas institucijas ne dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo UTPĮ 43 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo. Tai patvirtina, jog pareiškėjo pirminis ir vienintelis tikslas Lietuvos Respublikoje buvo prieglobsčio siekimas, kadangi (duomenys neskelbtini).

Teismas neatsižvelgė, jog dėl pareiškėjo 2014 m. liepos 24 d. pateikto prieglobsčio prašymo daugiau nei per 4 mėnesius nebuvo priimtas joks sprendimas dėl prašymo esmės, Migracijos departamento darbuotojai pareiškėjui suteikė konsultaciją, jog jis pagal esamą faktinę situaciją taip pat turi teisę kreiptis su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju, kurio tenkinimas yra labiau tikėtinas, todėl gali pateikti prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjui nebuvo tinkamai paaiškinta, kokios bus teisinės pasekmės nutraukus jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir kokia tvarka turės būti pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju. Pareiškėjui nebuvo paaiškintos nuostatos, įtvirtintos UTPĮ 2 straipsnio 20 dalyje, 2 straipsnio 12 dalyje, 39 straipsnio 1 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs visas teisines pasekmes, kurias sukels Migracijos departamento sprendimas, jis 2014 m. gruodžio 1 d. nebūtų pateikęs prašymo nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą ir būtų laukęs galutinio sprendimo. Būdamas suklaidintas dėl jo esamo ir būsimo teisinio statuso, pareiškėjas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja ne tik jo valiai, bet ir teisėtiems lūkesčiams.

Pažymi, jog atsižvelgiant į UTPĮ 85 straipsnio 3 dalį ir į tai, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybės iki šios dienos nėra pasikeitusios, pakartotinis prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas būtų tikėtinai neįmanomas. Tik atnaujinus šią procedūrą butų galima tinkamai išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prieglobsčio prašymą. Teismo konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėjas vis dar yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gali naudotis savo kilmės valstybės teikiama apsauga, išėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Iš pareiškėjo prieglobsčio prašymo byloje esančios medžiagos matyti, jog šioje prašymo nagrinėjimo procedūroje iš esmės yra likę tik paskutiniai veiksmai, t. y. reikia surašyti specialisto išvadą ir priimti galutinį sprendimą. Todėl pareiškėjui nėra suprantama, dėl kokių priežasčių Migracijos departamentas atsisako užbaigti šią procedūrą, kai didžioji dalis jos jau yra faktiškai įgyvendinta. Esant esminiam pareiškėjo suklydimui, kuris buvo sąlygotas Migracijos departamento pareigos, atskleisti visapusišką ir išsamią informaciją apie pareiškėjo veiksmų galimas teisines pasekmes, pažeidimui, pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros nutraukimas prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams, be kita ko, pažeidžia Pareiškėjo pagrindines teises ir laisves.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo šeimyninė padėtis ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybės neturi jokio ryšio su prieglobsčio prašymo nutraukimu. Pareiškėjas nėra praradęs savo, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio, teisių, kurios apima ir teisę gyventi (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Pareiškėjo argumentai, kad jis turi vaikus, vertinti kritiškai, kadangi atsakovas buvo informuotas, jog pareiškėjas galimai nevykdo tėvo įsipareigojimų, daro neigiamą poveikį vaikams ir trikdo buvusios sutuoktinės gyvenimą.

Atsakovas patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą buvo atvykęs į Migracijos departamentą dėl savo prieglobsčio prašymo. Konkrečiu atveju pareiškėjui nutraukimo teisinės pasekmės buvo paaiškintos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesikreipė raštu, o žodinių konsultacijų metu nėra daromi vaizdo ar garso įrašai, ar pildomi protokolai, atsakovas, kaip ir pareiškėjas, negali įrodyti konsultacijų turinio. Laikyti, kad pareiškėjas nesupranta ar nesuprato savo veiksmų teisinių pasekmių ir protingai negalėjo jų numatyti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (15/6-10)-14PR-136 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. J. 2014 m. liepos 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. liepos 25 d. išvada Nr. (15/6-10)19PR-165RN, 2014 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)-15PR-165 nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2014 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas paprašė nutraukti jo prašymo nagrinėjimą ir grąžinti dokumentus. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-14PR-136 (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Pareiškėjas tvirtina, kad dėl jo prieglobsčio prašymo daugiau nei per 4 mėnesius nebuvo priimtas joks sprendimas. Migracijos departamento darbuotojai pakonsultavo, jog jis turi kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, tačiau nepaaiškino, kad Migracijos departamentui nutraukus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, jis neteks prieglobsčio prašytojo teisinio statuso bei laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjo teigimu, prašymą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūrą ir grąžinti jo asmens dokumentus jis pateikė nesuprasdamas būsimų teisinių pasekmių, suklaidintas Migracijos departamento darbuotojų.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo 2014 m. gruodžio 1 d. prašymo suteikti prieglobstį atsisakymas atliktas laisva valia, suprantant, kad po to prieglobsčio prašymas nebus nagrinėjamas, skundžiamas Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Iš skundžiamo Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio 1 d. gautą (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. raštišką prašymą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.

Remiantis UTPĮ 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienas iš pagrindų, kai yra nutraukiamas prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas – jeigu prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad toks prašymas turi būti siejamas su prieglobsčio prašančio asmens realiu nesuinteresuotumu, kad Lietuvos Respublika suteiktų jam prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1538/2010).

UTPĮ 85 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį buvo nutrauktas šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, naujas pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamas, jei naujai pateiktame prašyme suteikti prieglobstį nurodytos naujos aplinkybės.

Vadovaujantis UTPĮ 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. UTPĮ 71 straipsnyje yra nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Remiantis UTPĮ 76 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, matyti, kad prieglobsčio prašytojo teisinis statusas yra siejamas su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Atitinkamai, jei prašymas nebėra nagrinėjamas, asmuo nebelaikomas prieglobsčio prašytoju ir jis nebeturi iš to kylančių teisių ir pareigų.

Pažymėtina, kad UTPĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta Migracijos departamento pareiga užsieniečiui (prieglobsčio prašytojui), pareiškusiam norą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, išaiškinti tokios procedūros nutraukimo pasekmes. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atsižvelgiama į tai, kad prieglobsčio prašytojas yra užsienio valstybės pilietis, kuris, kaip yra dažniausiai, nesupranta valstybinės kalbos bei neišmano Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisinės sistemos, dėl ko suprasti atliekamų veiksmų, susijusių su prieglobsčio prašymu, teisines pasekmes jam yra sudėtingiau. Taip pat atsižvelgtina į gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat šis principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-756/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog prieš patenkindamas prieglobsčio prašytojo prašymą nutraukti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, Migracijos departamentas turi įsitikinti, kad prieglobsčio prašytojas supranta, kokias teisines pasekmes jam sukels prašymo nagrinėjimo nutraukimas, bei kad būtent tokių pasekmių jis ir siekia. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimo pasekmės pareiškėjui K. Y. buvo išaiškintos. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentus, laikytina, jog jis, teikdamas prašymą nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, nenorėjo netekti prieglobsčio prašytojo teisinio statuso bei laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (15/6-10)-14PR-136, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas nutrauktas, yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant tokio sprendimo priėmimo procedūrą, turinčią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir jo (sprendimo) pagrįstumą, todėl yra naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad panaikinus šį Migracijos departamento sprendimą, prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo procedūra, kuri bus nebaigta, privalės būti tęsiama, todėl atskirai įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti šį pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: pareiškėjo K. J. skundas tenkinamas iš dalies, Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (15/6-10)-14PR-136 naikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. J. (K. Y.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo K. J. (K. Y.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-14PR-136 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. Y. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

                                                        Virginija Volskienė