LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Danutės Gasiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4465-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno keliai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės (apeliantės) pasiūlymo atmetimo, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo.
2. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. kovo 8 d. atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą Nr. (11.7)2-1217, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, 2016 m. kovo 30 d. atsakovės sprendimą Nr. (11.7)2-1774 dėl pretenzijos atmetimo, 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės sprendimą Nr. (11.7)2-1918 dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė pasiūlymą atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuojamame konkurse „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1714 Pauliai-Pamituvys-Stakiai ruožo nuo 0,00 iki 7,362 km kapitalinio remonto projektavimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas” (pirkimo Nr. 169627) (toliau – Konkursas, Pirkimas). Atsakovė 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (11.7)2-384 ieškovės paprašė iki 2016 m. sausio 28 d. 12 val. ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas (nenurodydama konkrečių klaidų pasiūlyme), nekeičiant kainos. Ieškovė pasiūlymo aritmetines klaidas ištaisė ir 2016 m. vasario 4 d. patikslintą pasiūlymą pateikė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS), tačiau 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. (11.7)2-1217 atsakovė informavo ieškovę, kad aritmetinės klaidos nebuvo ištaisytos iki nustatyto termino, t. y. iki 2016-01-28, todėl, vadovaujantis atsakovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių VI skyriaus 35.3 punktu ir Konkurso dokumentų VIII skyriaus 52.2 punktu, ieškovės pasiūlymas yra atmetamas. 2016 m. kovo 21 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2016 m. kovo 8 d. sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo, tačiau 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. (11.7)2-1774 pretenzija buvo atmesta. Ieškovės teigimu, atsakovės sprendimas atmesti pigiausią iš Konkurse pasiūlymus pateikusių dalyvių (ieškovės) pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad aritmetinės klaidos ištaisytos ne per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą (šį neženkliai praleidus, t. y. 5 darbo dienas), nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų tikslui - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus (paslaugas) racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovės prašyme ištaisyti aritmetines klaidas nebuvo nurodyta, kokias klaidas ieškovė turi ištaisyti, todėl toks atsakovės prašymas prieštaravo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė bei netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismui nebuvo pateikta tarp trečiojo asmens ir jo advokato sudaryta teisinės pagalbos sutartis.
5. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ perkančiosios organizacijos nustatytu terminu neištaisė aritmetinių klaidų, todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą atitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nustatytą pasiūlymo atmetimo pagrindą.
6. Ieškovės argumentą, kad pasiūlymo atmetimas dėl aritmetinių klaidų ištaisymo praleidus terminą yra formalus, teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, toks aiškinimas neatitiktų VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyto reguliavimo, pagal kurį pasiūlymo aritmetinės klaidos gali būti ištaisytos tik per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad tiekėjui net ir pataisius pasiūlyme pastebėtas klaidas, tačiau tai padarius pažeidžiant įstatymo reikalavimus, negalima konstatuoti, kad pasiūlyme pastebėtas klaidas tiekėjas ištaisė ir jo pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
7. Teismo vertinimu, nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad iš atsakovės prašymo ištaisyti aritmetines klaidas nebuvo aišku, kokias aritmetines klaidas ieškovė turėjo ištaisyti. Įvertinęs ieškovės pradinį pasiūlymą ir ištaisyto pasiūlymo turinį, teismas darė išvadą, kad ieškovės pasiūlyme tikrai buvo aritmetinių klaidų, kurias perkančioji organizacija pagrįstai prašė ištaisyti, o ieškovė ir be konkretaus nurodymo suprato, kokias klaidas buvo paprašyta ištaisyti.
8. Kaip nepagrįstas buvo atmestas ir ieškovės argumentas, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų principui ir tikslui - sudaryti pirkimo sutartį, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad  pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovės nurodomo tikslo turi būti siekiama ne bet kokiomis priemonėmis, bet vadovaujantis VPĮ reikalavimais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, o likusią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, be to, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Išskirtinos šios būtinos bylinėjimosi išlaidų priteisimo sąlygos: 1) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; 2) bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimas. Abi šios sąlygos nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos.
2. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo poreikio sudaryti atskiros atstovavimo sutarties su advokatu dėl konkrečių procesinių veiksmų atlikimo. Išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kokie darbai atlikti ir už kokią teisinę pagalbą buvo sumokėta. Vien rašytinės sutarties nepateikimas teismui negali būti pagrindas netenkinti trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Atsakovės sprendimas atmesti pigiausią pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad aritmetinės klaidos buvo ištaisytos neženkliai praleidus perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus (paslaugas) racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl neracionalaus pirkimui skitų lėšų panaudojimo. Be to, visiškai nevertino argumento, kad ištaisytos klaidos buvo pateiktos likus daugiau nei mėnesiui iki viešojo pirkimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą.
2. Perkančiosios organizacijos nustatytas terminas aritmetinėms klaidoms ištaisyti nėra materialinio pobūdžio, todėl negali būti besąlygiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas. Šis pavėlavimas iš esmės buvo nieko nelemiantis ir nebūtų buvęs kliūtimi užtikrinti visiems tiekėjams vienodas galimybes varžytis ir išlaikyti nepakitusią jų dalyvavimo ginčo Pirkime teisių apimtį, nebūtų išimtinai vienam iš tiekėjų suteikta daugiau teisių nei kitiems, kas suponuoja išvadą, jog nebūtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo būtų priimtos ieškovės pavėluotai ištaisytos klaidos, galėtų būti pripažintas tik formaliai pažeidžiantis VPĮ ir/ar Konkurso pirkimo sąlygas, o ne vertinamas kaip pamatinis VPĮ nuostatų pažeidimas.
3. Neaišku, kokiu pagrindu remdamasis pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė suprato, kokias klaidas buvo prašyta ištaisyti. Prašydama ištaisyti klaidas, perkančioji organizacija turėjo jas detalizuoti.
11. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovė atsakovės nustatytu terminu neištaisė aritmetinių klaidų, todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismas sprendime pateikė argumentus tiek dėl apeliantės teiginių, susijusių su klaidų akivaizdumu, tiek dėl viešųjų pirkimo tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.
2. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikoma, kad nors tiekėjo veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus, tačiau tai nepaneigia fakto, jog turi būti laikomasi VPĮ ir konkurso sąlygose numatytų procedūrų eiliškumo ir nuoseklumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1856/2013). Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Įgyvendindama turimą diskreciją, perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai. Jeigu perkančioji organizacija nesilaikytų iš anksto žinomų taisyklių, būtų pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
3. Apeliantė terminą ištaisyti klaidas praleido išimtinai nuo jos priklausančių priežasčių, savo pareigas viešajame pirkime vykdė neapdairiai, nerūpestingai ir veikė savo rizika. Tuo tarpu atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra priimtas nepažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.
4. Aplinkybė, kad laimėtoja pripažintos tiekėjos pasiūlymas yra brangesnis nei apeliantės, negali būti laikoma priežastimi toliau vertinti apeliantės pasiūlymą ar kitaip į jį atsižvelgti vien dėl to, kad jos siūloma kaina yra mažesnė. Racionalaus pirkimui skitų lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir įsakmius VPĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015-11-26 CVP IS paskelbė viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1714 Pauliai-Pamituvys-Stakiai ruožo nuo 0,00 iki 7,362 km kapitalinio remonto projektavimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, pirkimo Nr. 169627. Ieškovė UAB „Šiaulių plentas“, veikdama jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Saugvila”, pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2016-01-25 raštu Nr. (11.7)2-384 „Dėl kvalifikacinių duomenų įvertinimo ir aritmetinių klaidų“ paprašė ieškovės iki 2016 m. sausio 28 d. ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant pasiūlymo kainos. Ieškovė pasiūlymą su ištaisytomis aritmetinėmis klaidomis perkančiajai organizacijai pateikė 2016 m. vasario 4 d. 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. (11.7)2-1217 atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, motyvuodama tuo, kad ieškovė iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino neištaisė pasiūlyme pastebėtų aritmetinių klaidų. 2016 m. kovo 21 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2016 m. kovo 8 d. rašte Nr. (11.7)2-1217 įtvirtintą sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo.
14. Atsakovei 2016 m. kovo 30 d. raštu Nr. (11.7)2-1774 ieškovės pretenziją atmetus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. kovo 8 d. atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą Nr. (11.7)2-1217, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, 2016 m. kovo 30 d. atsakovės sprendimą Nr. (11.7)2-1774 dėl pretenzijos atmetimo, 2016 m. balandžio 5 d. atsakovės sprendimą Nr. (11.7)2-1918 dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ perkančiosios organizacijos nustatytu terminu neištaisė aritmetinių klaidų, todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą atitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalis nustatytą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Taip pat pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė trečiojo asmens UAB „Kauno keliai“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Be to, su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nesutinka ir trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

15. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 1) terminas aritmetinėms klaidoms ištaisyti negali būti besąlygiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas; 2) pirmos instancijos teismas nevertino argumento, kad atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė tik dėl to, jog aritmetinės klaidos buvo ištaisytos neženkliai praleidus perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, ir visiškai nepasisakė dėl neracionalaus pirkimui skitų lėšų panaudojimo; 3) perkančiajai organizacijai nedetalizavus klaidų, neaišku, iš ko pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė suprato, kokias klaidas buvo prašyta ištaisyti.
16. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiškas pasiūlymų atmetimo pagrindas numatytas ir Pirkimo sąlygų VIII skyriaus 52.2 punkte.
17. Kaip matyti iš minėto teisinio reglamentavimo, nustatyti terminą, per kurį turi būti paaiškinti pasiūlymai ar ištaisytos aritmetinės klaidos, yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. Tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ perkančiosios organizacijos nustatytu terminu, t. y. iki 2016 m. sausio 28 d. 12 val. 00 min., neištaisė aritmetinių klaidų. Klaidos buvo ištaisytos tik 2016 m. vasario 4 d. Be to, pastebėtina, kad ieškovė neprašė perkančiosios organizacijos pratęsti jai nustatytą terminą, taip pat neprašė ir atnaujinti praleisto termino.
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais, todėl ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai, siekiantys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, turi elgtis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai ir atidžiai. Kaip matyti iš ieškovės 2016 m. vasario 4 d. rašto Nr. 01-06-61 „Dėl kvalifikacinių duomenų įvertinimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo“ turinio, procedūriniai veiksmai nebuvo atlikti laiku dėl kvalifikuotų įmonės darbuotojų, atsakingų už atitinkamų dokumentų pateikimą (parengimą) bei turinčių reikiamus įgūdžius, atostogų ir ligos, t. y. išimtinai tik nuo pačios ieškovės priklausančių priežasčių.
19. Kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantės argumentas, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, remiantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų principui ir tikslui - sudaryti pirkimo sutartį, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.
20. Nors ir sutiktina su apeliante, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas yra įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, o tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), tačiau tai negali paneigti fakto, jog turi būti laikomasi VPĮ ir konkurso sąlygose numatytų procedūrų eiliškumo ir nuoseklumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).
21. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovės nurodomo tikslo turi būti siekiama ne bet kokiomis priemonėmis, bet vadovaujantis VPĮ įtvirtintais aiškiais reikalavimais. Pažymėtina, kad atitinkamos VPĮ normos yra konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015), todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą.
22. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad kai kurios VPĮ normos aiškios, tikslios, iš esmės nepaliekančios taikymo laisvės, t. y. išimties; bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96-916/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Nagrinėjamu atveju VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Siekdama užtikrinti VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi, perkančioji organizacija negali priimti tiekėjo pavėluotai pateiktų pasiūlymų paaiškinimo ar aritmetinių klaidų taisymo. Taigi pagal įstatymo nuostatas preziumuojama, kad perkančiosios organizacijos nustatytu laiku neištaisytas ar nepaaiškintas pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl jis turi būti atmestas. Pastebėtina, kad tokios praktikos yra laikomasi ir kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje Lietuvos apeliacinio teismo byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1856/2013).
24. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad, perkančiajai organizacijai nedetalizavus klaidų, neaišku, kodėl pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė suprato, kokias klaidas buvo prašyta ištaisyti.
25. Pastebėtina, kad apeliantė neneigia to, jog jos pasiūlyme tikrai buvo aritmetinių klaidų ir kad perkančioji organizacija pagrįstai jas paprašė ištaisyti. Aplinkybę, kad ieškovės pasiūlymas buvo pateiktas su klaidomis, patvirtina ir ieškovės pradinio pasiūlymo ir ištaisyto pasiūlymo turinys, iš kurio matyti, jog ieškovė taisė darbų atlikimo kainą be PVM ir kitas pozicijas. Tai, kad ieškovei buvo aišku, kokias klaidas jai reikia ištaisyti, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtinta ta aplinkybė, jog, 2016-01-25 gavusi perkančiosios organizacijos raštą Nr. (11.7)2-384 „Dėl kvalifikacinių duomenų įvertinimo ir aritmetinių klaidų“, ieškovė neprašė perkančiosios organizacijos patikslinti, kokias konkrečiai pasiūlyme padarytas aritmetines klaidas reikia ištaisyti bei neprašė pratęsti perkančiosios organizacijos nustatyto termino klaidoms ištaisyti. Ieškovė yra patyręs, verslu užsiimantis ir dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose juridinis asmuo, kuriam taikytini padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. VPĮ nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, tuo tarpu pasyvus ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nebuvo rūpestinga ir atidi tiekėja bei veikė savo rizika, todėl neigiamos tokio jos elgesio pasekmės tenka tik jai pačiai.
26. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė UAB „Šiaulių plentas“ perkančiosios organizacijos nustatytu terminu neištaisė aritmetinių klaidų, todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, nepaisant to, kad ieškovė galbūt ir buvo pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą, visiškai atitinka VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pasiūlymo atmetimo pagrindą.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „Kauno keliai“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t. y. 2016 m. liepos 7 d. sąskaita už teisinę pagalbą VN Nr. 201060707-01, kurią išrašė advokatas V. N., ir 2016 m. liepos 14 dienos mokėjimo nurodymas 250 Eur sumai, bei 2016 m. birželio 21 d. sąskaita už teisinę pagalbą 1K Nr. 20160621-01, išrašyta teisininkės I. K., bei 2016 m. birželio 21 d. pavedimas 450 Eur sumai. Pirmos instancijos teismas netenkino trečiojo asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismui nebuvo pateikta tarp trečiojo asmens ir jo atstovo sudaryta teisinės pagalbos sutartis. Trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“, tvirtindamas, kad nors ir buvo visos sąlygos, būtinos bylinėjimosi išlaidų priteisimui, tačiau pirmos instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis tik tuo, jog teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutarties su advokatu dėl konkrečių procesinių veiksmų šioje byloje atlikimo, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnis 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
29. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nurodytu argumentu, kad proceso dalyvio atstovavimą, tame tarpe ir procesinių dokumentų surašymą, įrodo proceso dalyvio ir advokato ar advokato padėjėjo sudaryta atstovavimo sutartis, o tokio dokumento nepateikimas sudaro pagrindą atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad iš trečiojo asmens pateiktos 2016 m. liepos 7 d. sąskaitos už teisinę pagalbą VN Nr. 201060707-01, išrašytos advokato V. N., turinio, aiškiai matyti, jog trečiasis asmuo už tripliko parengimą civilinėje byloje Nr. e2-4465-590/2016 realiai patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią pinigų sumą 2016 m. liepos 4 d. pervedė į minėto advokato sąskaitą, galima daryti išvadą, kad trečiąjį asmenį atstovavo advokatas V. N. parengiant tripliką, todėl šiuo konkrečiu atveju, net ir atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo nepateikė su minėtu advokatu pasirašytos atstovavimo sutarties, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra teisinga ir sąžininga šią sumą priteisti trečiajam asmeniui.
30. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. K., kuri 2016 m. birželio 21 d. išrašė trečiajam asmeniui sąskaitą už teisinę pagalbą 1K Nr. 20160621-01, yra advokatė ar advokato padėjėja, todėl šioje dalyje priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas būtų nepagrįsta.
31. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija, sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą patikslinti, nurodant, kad iš ieškovės UAB „Šiaulių plentas“ trečiajam asmeniui UAB „Kauno keliai“ priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau pirmos instancijos teismo sprendimas patikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovės UAB „Šiaulių plentas“ trečiajam asmeniui UAB „Kauno keliai“ priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Kaip jau ir buvo minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Atsakovė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
34. Trečiasis asmuo, kuris skundė pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 16 Eur žyminio mokesčio. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra materialusis reikalavimas, kad trečiasis asmuo apeliaciniu skundu skundžia tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuri nėra susijusi su materialinių reikalavimų išsprendimu, daro išvadą, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013). Kadangi trečiasis asmuo sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors šis nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija nutaria grąžinti trečiajam asmeniui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį nurodant, kad trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ (j.a.k. 135640993, Kalantos g. 161, Kaunas) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ priteisiama 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ (j.a.k. 135640993, Kalantos g. 161, Kaunas) 16 Eur (šešiolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. rugsėjo 2 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 1414.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                              Romualda Janovičienė