Civilinė byla Nr. 2S-599-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19107-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos advokatės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prie plento“ ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovės G. Š. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prie plento“ ir atsakovei antstolei V. M. dėl varžytinių akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Prie plento“ ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovės G. Š. priešieškinį ieškovei UAB „Prie plento“ ir atsakovei antstolei V. M. dėl varžytinių akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi atsakovės G. Š. atstovei advokatei R. J. paskyrė 100 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.
3. 2020 m. vasario 19 d. teisme gautas advokatės R. J. prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti ir panaikinti 2020 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtą baudą. Advokatė nurodė, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 10 d. nutartį, kuria jai paskirta 100 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį, ji sužinojo tik tada, kai 2020 m. vasario 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Advokatūros raštas kartu su pridėta nutartimi. Advokatės teigimu, ji neatkreipė dėmesio į nutarties turinį (apie paskirtą baudą), nes civilinėje byloje Nr. 2-344-734/2020 gautus pranešimus patikrindavo automatiškai, neskaitant jų turinio, nes advokatei R. J. buvo žinoma, kad civiliniame procese atsakovei G. Š. pagal susitarimą atstovauja advokato padėjėjas M. R.. Advokatė nurodė, kad į paskirtą teismo posėdį 2020 m. sausio 10 d. neatvyko, nes 2019 m. vasario 25 d. į pirmąjį šioje byloje paskirtą posėdį kartu su atsakove G. Š. atvyko ir posėdyje dalyvavo kitas jos atstovas pagal susitarimą advokato padėjėjas M. R., kuris nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. vasario 13 d. dalyvavo visuose teismo paskirtuose posėdžiuose. Advokatės teigimu, jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu paskirtuose teismo posėdžiuose. Nurodė, kad paaiškino atsakovei G. Š., kad jei ji turi sudariusi susitarimą su advokato padėjėju M. R., pastarajai teikti teisinę pagalbą, esant kitam atstovui, negalima. Priešingu atveju, teikus pareiškėjai G. Š. teisinę pagalbą, kuri yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, būtų nepagrįstai ir neteisėtai eikvojami valstybės finansiniai ištekliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė atsakovės atstovės advokatės R. J. prašymą dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo.
5. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. nutartis, kuria advokatei R. J. paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį advokatei išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. sausio 10 d. (CPK 1751 straipsnio 9 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad advokatė su minėta teismo nutartimis susipažino 2020 m. sausio 10 d. 15:55 val. Nors advokatė, prašydama atnaujinti terminą nurodė, kad neatkreipė dėmesio į nutarties turinį (apie paskirtą baudą), nes civilinėje byloje Nr. 2-344-734/2020 gautus parnešimus patikrindavo automatiškai, neskaitydama jų turinio, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, todėl atsakovės atstovė R. J. privalėjo susipažinti su 2020 m. sausio 10 d. nutarties turiniu, o ne vien automatiškai tikrinti pranešimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė atsakovės atstovės advokatės R. J. prašymą dėl termino atnaujinimo.
6. Teismas taip nustatė, kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-152-1089 advokatė R. J. paskirta teikti atsakovei G. Š. antrinę teisinę pagalbą. Šis sprendimas buvo galiojantis iki 2020 m. sausio 21 d. Taigi advokatė R. J. privalėjo atvykti į teismo posėdį ir atstovauti atsakovei. Dėl advokatės R. J. neatvykimo į teismo posėdžius yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, atsakovė G. Š. teigia, kad ji yra blogai atstovaujama, nesutinka be paskirto atstovo nagrinėti ginčą teismo posėdžiuose, todėl teismo posėdžiai buvo atidėti. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovės atstovė veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą. Toks elgesys vertintinas kaip objektyviai neatitinkantis sąžiningo elgesio standartų bei trikdantis normalią proceso eigą.
7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad atsakovės atstovės advokatės R. J. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti jai paskirtos baudos, todėl pareiškimą dėl baudos panaikinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu advokatė R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir panaikinti R. J. skirtą 100 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.
8.1. Apeliantei buvo paskirta bauda už tai, kad ji, turėdama pareigą, kuri kyla iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-152-1089, kuriuo atsakovei buvo paskirta antrinė teisinės pagalba, neatvyko į teismo posėdį.
8.2. CPK 246 straipsnio 3 dalis numato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
8.3. Nagrinėjamu atveju teismas skyrė baudą apeliantei už neatvykimą į teismo posėdžius, nors pats nepripažino apeliantės dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu, nesiuntė jai nutarties, kurioje būtų nurodyta, kad apeliantės dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu. Tai reiškia, kad apeliantei skirta bauda, nesant būtinų sąlygų apeliantės civilinei atsakomybei kilti.
8.4. Aptariamu atveju teismas atidėjo teismo posėdį dėl to, kad atsakovė nurodė, jog ji yra nepatenkinta atstovo darbu ir išreiškė nesutikimą be paskirto atstovo (apeliantės) nagrinėti ginčą teismo posėdžiuose, todėl teismo posėdžiai buvo atidėti. Atsakovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą todėl, kad ji norėjo bylą vesti per du atstovus, o ne dėl to, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai ir tyčia neatvyko į teismo posėdį, kuriame jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu.
8.5. Šioje byloje apeliantė vieną kartą dalyvavo teismo posėdyje, t. y. 2019 m. vasario 25 d. Apeliantei atvykus į šį teismo posėdį, ji sužinojo, kad atsakovei atstovauja kitas jos atstovas pagal susitarimą – advokato padėjėjas M. R.. Būtent šis atsakovės atstovas byloje teikė priešieškinį, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2020 m. vasario 12 d., teikė prašymus dėl liudytojų apklausos, teikė prašymą dėl dokumentų vertimo į rusų kalbą ir jų siuntimo bei atliko kitus procesinius veiksmus. Akivaizdu, kad atsakovės interesai viso teisminio proceso metu buvo aktyviai ir tinkamai ginami jos atstovo pagal susitarimą advokato padėjėjo M. R.. Taigi atsakovė teisinių paslaugų sutarties pagrindu buvo tinkamai atstovaujama teisminiame civiliniame procese.
8.6. Nuvykus į 2019 m. vasario 25 d. paskirtą teismo posėdį ir apeliantei sužinojus, kad atsakovė turi atstovą pagal susitarimą, pastarajai buvo paaiškinta, kad jai teisinės pagalbos teikti negalima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu, įtvirtinta nuostata antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Priešingu atveju, teikus atsakovei teisinę pagalbą, kuri yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, būtų nepagrįstai ir neteisėtai eikvojami valstybės finansiniai ištekliai, nes atsakovė buvo sudariusi susitarimą su advokatu padėjėju M. R., kuris ir atstovavo atsakovę viso proceso metu.
8.7. Nagrinėjamu atveju nebuvo priežasčių dėl, kurių teismas galėtų atidėti teismo posėdį. Visuose teismo posėdžiuose atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo. Kadangi atsakovė buvo tinkamai atstovaujama advokato padėjėjo, nebuvo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad atsakovė norėjo bylą vesti per du atstovus.
8.8. Teismas skundžiama nutartimi atidėjo teismo posėdį, pažeisdamas CPK 79 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį, nes teismo posėdis buvo atidėtas neegzistuojant svarbių priežasčių dėl kurių būtų galima atidėti teismo posėdį.
8.9. Spręsdamas dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas nepagrįstai terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti skaičiavo nuo 2020 m. sausio 10 d., t. y. nuo nutarties dėl baudos skyrimo išsiuntimo per Elektroninių paslaugų portalą, ir nepagrįstai neatnaujino apeliantei termino prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti.
8.10. Nagrinėjamu atveju apeliantė faktiškai apie priimtą nutartį dėl baudos skyrimo sužinojo ne
iš Elektroninių paslaugų portalo, o tik tada, kai 2020 m. vasario 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos advokatūros raštas kartu su pridėta nutartimi, po kurios gavimo apeliantė 2020 m. vasario 19 d. pateikė į teismą prašymą dėl baudos panaikinimo. Terminas prašymui dėl baudos panaikinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią apeliantė faktiškai sužinojo apie nutartį dėl baudos skyrimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės atstovės advokatės R. J. prašymas dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą bei teismo paskirtos baudos panaikinimo pagrindus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl procesinio termino atnaujinimo
12. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatęs, kad advokatė su 2020 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria jai paskirta bauda, susipažino 2020 m. sausio 10 d. 15:55 val., atmetė advokatės (apeliantės) prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti.
13. Advokatė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinio termino atnaujinimo, nepagrįstai terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti skaičiavo nuo 2020 m. sausio 10 d., t. y. nuo nutarties dėl baudos skyrimo išsiuntimo per Elektroninių paslaugų portalą. Advokatė nurodo, kad ji faktiškai apie priimtą nutartį dėl baudos skyrimo sužinojo ne iš Elektroninių paslaugų portalo, o tik tada, kai 2020 m. vasario 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos advokatūros raštas kartu su pridėta nutartimi. Advokatės nuomone, terminas prašymui dėl baudos panaikinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ji faktiškai sužinojo apie nutartį dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
14. CPK 106 straipsnio, reglamentuojančio teismo baudų skyrimo tvarką, 2 dalis nustato, kad nutarties skirti baudą patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis, kuria advokatei R. J. paskirta bauda, jai per Elektroninių paslaugų portalą išsiųsta nutarties priėmimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 10 d.
16. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 10 dalis nustato, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad advokatei nutartis, kuria jai paskirta bauda, išsiųsta 2020 m. sausio 10 d. (penktadienį), laikytina, kad ši nutartis jai įteikta 2020 m. sausio 13 d. (pirmadienį).
17. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, įstatymo nustatytas terminas prašymui panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą paduoti skaičiuotinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, o ne nuo dienos, kurią suinteresuotas asmuo faktiškai susipažįsta su nutartimi.
18. Analizuojamu atveju nutartis, kuria advokatei paskirta bauda, priimta 2020 m. sausio 10 d., todėl terminas paduoti prašymą panaikinti ar sumažinti nutartimi paskirtą naudą suėjo 2020 m. sausio 24 d. Advokatė R. J. į teismą su prašymu panaikinti teismo paskirtą baudą kreipėsi 2020 m. vasario 19 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
19. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė, prašydama atnaujinti terminą paduoti prašymui panaikinti paskirtą baudą, nenurodė jokių svarbių šio procesinio termino praleidimo priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė advokatės prašymą dėl šio termino atnaujinimo.
20. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
21. Nors pirmosios instancijos teismui atmetus advokatės prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti, šis prašymas turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl paties prašymo esmės, atmesdamas jį kaip nepagrįstą. Advokatei skundžiant nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas panaikinti teismo paskirta baudą, apeliacinės instancijos teismo pasisakytina ir dėl šių atskirojo skundo argumentų.
Dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo
22. Pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šaukimas į 2020 m. sausio 10 d. posėdį atsakovės G. Š. atstovei advokatei R. J. įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d. per Elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), tačiau advokatė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atvykusi į teismo posėdį atsakovė G. Š. nurodė, kad nesutinka nagrinėti bylą be paskirtos atstovės advokatės R. J., prašė atidėti teismo posėdį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir 2020 m. sausio 10 d. nutartimi paskyrė atsakovės G. Š. advokatei R. J. 100 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė advokatės prašymą dėl baudos panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-152-1089, kuriuo atsakovei G. Š. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, galiojo iki 2020 m. sausio 21 d., teismas sprendė, jog advokatė R. J. privalėjo atvykti į 2020 m. sausio 10 d. paskirtą teismo posėdį ir atstovauti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl advokatės neatvykimo į teismo posėdžius yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, tokį atsakovės atstovės elgesį vertino kaip neatitinkantį sąžiningo elgesio standartų ir trikdantį normalią proceso eigą.
25. Advokatė (apeliantė), atskirajame skunde nesutikdama su šia teismo išvada, pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad atsakovės G. Š. interesai viso teisminio proceso metu buvo tinkamai ginami jos atstovo pagal susitarimą – advokato padėjėjo M. R.. Advokatė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 5 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Advokatės nuomone, atsakovei teikus teisinę pagalbą, kuri yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, būtų nepagrįstai ir neteisėtai eikvojami valstybės finansiniai ištekliai, nes atsakovė buvo sudariusi susitarimą su advokatu padėjėju.
26. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis įtvirtina atvejus, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Apeliantė, remdamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 5 punktu, pagrįstai nurodo, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis taikytina ir dėl joje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų spręstina prieš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (VGTPĮ 11 straipsnio 9–11 dalys). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytame straipsnyje įtvirtintus antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-152-1089 teikti atsakovei G. Š. antrinę teisinę pagalbą.
27. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė G. Š., kuriai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. sausio 21 d. sprendimu buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, vėliau dėl atstovimo teisme sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, savaime neeliminuoja nurodytu sprendimu atsakovei paskirtos advokatės R. J. pareigos atstovauti atsakovės interesams teismo procese, įskaitant dalyvavimą paskirtuose teismo posėdžiuose.
28. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, pasikeitus aplinkybėms, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat esant kitiems VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (VGTPĮ 23 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimu atsakovei paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas VGTPĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka būtų nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, taip pat aplinkybę, kad nurodytas sprendimas galiojo iki 2020 m. sausio 21 d., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad advokatė R. J. privalėjo atvykti į 2020 m. sausio 10 d. paskirtą teismo posėdį ir atstovauti atsakovei G. Š..
30. Jau nurodyta, kad šaukimas į 2020 m. sausio 10 d. posėdį advokatei R. J. įteiktas tinkamai į laiku, tačiau advokatė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių ir kitų aplinkybių, kodėl, jos nuomone, atsakovei antrinė teisinė pagalba neteiktina, nenurodė. Nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad toks apeliantės, kuri yra profesionali teisininkė – advokatė, elgesys neatitiko sąžiningo elgesio standartų ir sudarė prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė advokatei 100 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė