Civilinė byla Nr. e2A-1146-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22987-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-321-600/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Acurita“ dėl nuostolių ir papildomų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Jurlota“, uždaroji akcinė bendrovė „Vingės terminalas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Spectrum logistika“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jumbo Cargo“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 300,00 Eur nuostolių, kilusių pažeidus krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, 871,00 Eur papildomų išlaidų, siekiant iš atsakovės išieškoti patirtus nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė su atsakove UAB „Acurita“ sudarė Krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. TRA9/20-4626, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tarptautiniu maršrutu Olandija (Oss) – Rusijos Federacija pervežti 2 paletes ADR tipo krovinį į nurodytą iškrovimo vietą. Sutartyje nurodyta, kad krovinys turi būti pervežtas maršrutu Olandija-Rusijos Federacija, tačiau iš tikrųjų krovinys turėjo būti gabenamas iki Lietuvos. Krovinį sudarė 2 paletės, atitinkamai 220 kg ir 544 kg svorio. Nurodė, kad atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė faktinį vežėją – UAB „Jurlota“.
2. Ieškovės teigimu, Krovinys turėjo būti pristatytas ir iškrautas logistikos centre UAB „Vingės terminalas“, adresu Minsko pl. 202, Bareikiškių k., Vilniaus r. sav. Atsakovės nusamdytas faktinis vežėjas krovinį iš pradžių pristatė į UAB „Spectrum logistika“ sandėlį, esantį Kirtimų g. 67, Vilnius, o Krovinį perkrovus į kitą transporto priemonę, 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo nugabentas ieškovei į UAB „Vingės terminalas“ logistikos centrą ir perduotas kitam vežėjui tolimesniam vežimui į Rusijos Federaciją. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 24 d., faktiniam vežėjui UAB „Jurlota“ pristačius krovinį į iškrovimo vietą UAB „Vingės terminalas“, paaiškėjo, kad ieškovei skirta viena iš dviejų krovinio palečių (544 kg) buvo sumaišyta ir nugabenta įmonei VIVID NAILS į Kazachstaną, o ieškovei buvo pristatyta VIVID NAILS skirta krovinio paletė. Krovinio vežimo užsakymu-sutartimi buvo užsakyta pervežti dvi krovinio paletes Rusijoje įsikūrusiai įmonei Every Nail. Ieškovės vertinimu, krovinys, tikėtina, buvo supainiotas UAB „Spectrum logistika“ sandėlyje, todėl už krovinio supainiojimą yra atsakinga atsakovė ir faktinis vežėjas, nes vykdant sutartį buvo elgiamasi nerūpėstingai ir neapdariai. Nurodė, kad Krovinio užsakovas Aldec trade LP kreipėsi į vežėją Mandrell Servise LP, kuris pargabeno ginčo krovinį iš Kazachstano į Lietuvą. Dėl ginčo krovinio pargabenimo į Lietuvą ieškovė iš atsakovės pareikalavo atlyginti 2 300 Eur patirtų išlaidų, kurias ieškovė patyrė apmokėjusi krovinio užsakovui jo patirtus nuostolius dėl krovinio pergabenimo, todėl įgijo regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o taip pat reikalauti 871,00 Eur papildomų išlaidų, patirtų siekiant išieškoti nuostolius ne teismo tvarka.
3. Atsakovė UAB „Acurita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dalis ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių yra netikslios arba neatitinka tikrovės, o dalis aplinkybių yra neatskleista arba nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Ginčo vežime dalyvavo vežėjų daugetas, todėl šioje byloje neužtenka išanalizuoti tik šios bylos šalis siejusius tarpusavio įsipareigojimus, turi būti nustatyti visi su krovinio vežimu susiję dalyviai bei juos sieję teisiniai santykiai. Atsakovė paaiškino, kad pati krovinio negabeno - faktiniam krovinio pervežimui buvo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Jurlota“, su kuriuo 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr.R05482. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktinis vežėjas gabeno ne tik ginčo krovinį, kadangi šio vežėjo transporto priemone buvo gabenamas vadinamasis dalinis krovinys - faktinis vežėjas pagal atsakovės užsakymus iš Belgijos ir Olandijos viena transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabeno kelis skirtingų siuntėjų skirtingiems gavėjams skirtus krovinius.
4. Atsakovės teigimu, susiklostė aplinkybės, kad kitas atsakovės užsakovas (UAB „Šturvalas“) pateikė atsakovei vežimo užsakymą, pagal kurį iš to paties faktinio siuntėjo - Keystone Europe (Olandija), kaip ir ieškovės atveju, tik kitam gavėjui Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“, reikėjo nugabenti vieną paletę krovinio, ką patvirtina 2018 m. rugsėjo 20 d. Krovinio pervežimo sutartis Nr. 64595. Todėl visi faktinio vežėjo transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabenami kroviniai Vilniuje pirmiausia turėjo būti pristatyti į terminalą UAB „Spectrum Logistika“. Šiame terminale kroviniai turėjo būti paskirstyti pagal pristatymo vietas. Atsakovė faktiniam vežėjui davė nurodymą, kad ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, terminale UAB „Spectrum Logistika“ turėjo būti iškrautos iš transporto priemonės, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir vėliau pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194. Tuo tarpu UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio viena paletė turėjo likti ją atgabenusioje transporto priemonėje, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir ta pačia transporto priemone turėjo būti pristatyta iki nurodyto gavėjo Lietuvoje – UAB „Vilniaus tranzitas“. Taip ieškovės užsakytos pervežti dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, buvo nugabentos į terminalą UAB „Spectrum logistika“, iškrautos ir registruotos elektroninėje sandėlio programoje, taip pat pakrautos į kitą to paties faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194.
5. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovės nurodytas gavėjas UAB „Vingės terminalas“, tiek UAB „Šturvalas“ nurodytas gavėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ krovinius priėmė be pastabų. Aplinkybė, kad viena iš ieškovės užsakytų pervežti dviejų palečių buvo supainiota su UAB „Šturvalas“ užsakyto pervežti krovinio palete, paaiškėjo tik 2018 m. spalio 3 d., t. y. daugiau nei po savaitės nuo krovinių pristatymo. Kai krovinio supainiojimo faktas išaiškėjo, paaiškėjo ir tai, kad atkeisti supainiotas paletes Vilniuje nebepavyks, kadangi užsakovo užsakyto krovinio dalis yra jau išgabenta iš UAB „Vilniaus tranzitas“ į Kazachstaną. Atsakovės vertinimu, ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie tai, kokie teisiniai santykiai ieškovę siejo su Aldec Trade LP, t.y. kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovei buvo pateikta ši pretenzija; antra, visai neaišku, kaip minėta įmonė susijusi su gabentu kroviniu, kadangi iš krovinio važtaraščio ir sąskaitos matyti, kad krovinio savininkas ir pirkėjas yra Rusijos Federacijoje registruota įmonė „Every Neil“; trečia, Aldec Trade LP 2018 m. spalio 10 d. pretenzija buvo pareikšta dėl krovinio vėlavimo ir joje nurodoma, kad tik nepristačius trūkstamos krovinio dalies per sutartą terminą, jis bus laikomas prarastu ir bus reikalaujama atlyginti 18 602,90 Eur dydžio prarastos krovinio dalies vertę. Nepaisant to, ieškovė 2018 m. spalio 29 d. pareiškė atsakovei pretenziją ir pareikalavo sumokėti ieškovei 18 758,90 Eur nuostolių sumą. Priežastis, kodėl atsakovė nesutiko viena prisiimti kaltės už krovinio supainiojimą ir atlyginti visą reikalaujamą nuostolių sumą, yra ta, kad prie kilusių pasekmių prisidėjo kelios minėtuose vežimo ir su jais susijusiuose santykiuose dalyvavusios įmonės; be to, atsakovės įsitikinimu, kroviniai buvo supainioti dėl nepakankamo jų ženklinimo: iš krovinio nuotraukų matyti, kad visos trys paletės yra supakuotos į juodą nepermatomą plėvelę, todėl nebuvo jokios galimybės patikrinti krovinį pagal CMR važtaraščiuose nurodytas pozicijas ar kitus požymius.
6. Trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į ieškovės pateiktą CMR važtaraštį Nr. 001, kadangi ieškovė prašo priteisti vežimo užmokestį, sumokėtą už vežimą pagal minėtą CMR važtaraštį Nr. 001, nors ieškovės pateikti įrodymai leidžia abejoti, ar ginčo objektu esanti paletė iš viso buvo parvežta į Lietuvą. Nurodytame važtaraštyje nėra būtinų rekvizitų, leidžiančių vertinti šį dokumentą kaip tinkamą įrodymą; taip pat nėra krovinio siuntėjo parašo ar antspaudo. CMR važtaraštis Nr. 001 kelia abejonių ne tik dėl siuntėjo atžymos nebuvimo – jame esantys spaudai neįskaitomi, akivaizdžiai nėra Lietuvos (ar kitos ES šalies pasienio valstybės) muitinės įstaigų atžymų, patvirtinančių krovinio įvežimą į ES teritoriją, 24 grafoje yra gavėjo parašas, tačiau nėra krovinio iškrovimo vietos UAB „Vingės terminalas“ antspaudo, nors kaip matyti iš pradinio vežimo CMR važtaraščio, UAB „Vingės terminalas“, priimdamas krovinius, jų gavimą patvirtina ne tik parašu, bet ir antspaudu su įmonės duomenimis bei datos spaudu. Be kita ko, ieškovė nepateikė vežimo sutarties, sudarytos su CMR važtaraščio Nr. 001 16 grafoje nurodytu vežėju PTUĮ „Polin Trans“; nepateikti ir grąžinamą krovinį lydėję dokumentai, nurodyti važtaraščio 5 grafoje (sąskaitos ir TIR knygelės kopijos), nepateikti krovinio vežimą iš Lietuvos į Rusiją galutiniam gavėjui Every Nail patvirtinantys dokumentai, muitinės deklaracijos. Pažymėjo, kad pakuotės pažeidimai nebuvo nustatyti jokiame vežimo etape, todėl dėl jokio krovinio svorio trūkumo vežėjas negali būti kaltinamas nei teisine, nei faktine prasme.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Jumbo Cargo“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 2 160 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens naudai iš ieškovės priteisė 1 089 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 16,04 Eur pašto išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki krovinio perdavimo momento. Įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad dėl krovinio supainiojimo vežėjo kaltės nėra, kadangi krovinio gavėjui buvo gerai žinomas ginčo krovinio siuntėjo naudojamas ženklinimas (prie krovinio pridedant pakavimo lapus), todėl tinkamai vykdant pareigą priimti krovinį, krovinio supainiojimo faktas būtų buvęs nustatytas jo perdavimo metu.
9. Kadangi ieškovė nepateikė Aldec Trade LP užsakymo vežti krovinį byloje minimais maršrutais dokumentų, o pateikta 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartis tokio užsakymo neįrodo, teismas sprendė, kad Aldec Trade LP nebuvo nei prekių pirkėja, nei pardavėja; o taip pat pastaroji bendrovė neorganizavo ginčo krovinio gabenimo iš Olandijos į Lietuvą ar iš Kazachstano į Lietuvą.
10. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad dėl supainioto ginčo krovinio ieškovė patyrė 2 300 Eur nuostolių, nes, pirma, ginčo krovinio pirkėjas buvo Every-Neil iš Maskvos (Rusijos Federacija), pardavėjas (siuntėjas) buvo Keystone Europe BV, Olandija; antra, pagal pateiktą CMR važtaraštį Nr. 001 dėl prekių sugrąžinimo į Lietuvą, siuntėju nurodoma įmonė TOO VIVID NAILS, kuriai, kaip nurodoma, per klaidą buvo nuvežtas ginčo krovinys (1 paletė), tačiau jos 2018 m. lapkričio 15 d. užsakymu atliktame ekspertizės akte Nr. 2060 su ginčo kroviniu buvo pristatyti dokumentai - CMR Nr. 064595, 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra Nr. 2018-04878, kai siuntėjas Keystone Europe BV pirkėjui Ever-Neil išrašė sąskaitą 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. 2018-04917, todėl tai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo sugrąžinta būtent supainioto krovinio paletė; CMR važtaraštyje nurodytas vežėjas PTUĮ „Polin-Trans“, tačiau nepateikti įrodymai dėl vežimo sutarties-užsakymo sudarymo; kokiu pagrindu vežimo santykiuose dalyvauja įmonė Mandrell Services LP, taip pat neaišku, o pateiktose sąskaitose negalima identifikuoti logistikos paslaugų (už kokį laikotarpį, kokį vežimą), nėra pridedami lydintys dokumentai.
11. Išanalizavęs pateiktus įrodymus, teismas apibendrino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra tarpusavyje susiję, dėl ko negalima daryti labiau tikėtinos išvados, kad ieškovė, viena vertus, organizavo supainioto krovinio grąžinimą (pargabenimą) į Lietuvą, kita vertus, kad jei organizavo, patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Teismas pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius nei žalos dydžio, nei žalos fakto, civilinė atsakomybė negalima, dėl ko ieškiniu pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami.
12. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendė, kad netenkinus ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, reikalavimas priteisti papildomas išlaidas taip pat negali būti tenkinamas. Tokią išvadą lemia tai, kad papildomos išlaidos, kurias sudaro ieškovės nurodytų pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo rengimo išlaidos, yra glaudžiai susijusios su reikalavimu priteisti nuostolius, o teismas pastarąjį reikalavimą atmetė.
1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Jumbo Cargo“ prašė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-321-600/2021 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, tai, kad dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl vežėjo padarytos klaidos perkraunant Krovinį nėra ginčo, todėl atsakovė bet kuriuo atveju privalo atlyginti dėl netinkamo pareigų vykdymo sukeltus nuostolius, tačiau teismas pateisino netinkamą atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą; visus neigiamus dėl to kilusius padarinius – finansinius nuostolius – perkėlė išimtinai ieškovei, kuri dėl atsakovės (ar jos pasitelkto vežėjo) klaidų nėra ir negali būti laikoma atsakinga.
14.2. Iš byloje surinktų duomenų visumos, vadovaujantis logikos dėsniais, tikimybės pusiausvyros principu, teismas turėjo spręsti, kad dėl atsakovės klaidos į kitą šalį išsiųstą didelės vertės krovinį buvo siekiama susigrąžinti į Lietuvą, kas lėmė ginčo šioje byloje atsiradimą. Teismas sprendė, kad tam tikri pavieniai fakultatyvūs byloje surinkti duomenys apie šios civilinės bylos nagrinėjime nedalyvaujančių asmenų ryšį su ginčo situacija teismo neįtikino, todėl teismas padarė išvadą, kad Krovinys iš Kazachstano į Lietuvą nebuvo grąžintas ir Krovinio užsakovas ar ieškovė, atlyginusi Krovinio užsakovo nuostolius, išlaidų (nuostolių) dėl to nepatyrė.
14.3. Byloje surinkti rašytiniai duomenys yra daugiau nei pakankami tam, kad galima būtų išspręsti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo klausimą; turimi duomenys patvirtina tiek nuostolių faktą bei dydį, tiek ir nuostolių atsiradimo bei atsakovės neteisėtų veiksmų, netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežastinį ryšį. Ieškovė neturi galimybės į šią bylą pateikti rašytinio Aldec Trade LP užsakymo dėl ginčo krovinio vežimo, tačiau pats krovinio vežimo užsakymo faktas ginčo aplinkybių ir įrodymų kontekste nekelia ir negali kelti abejonių, o konkretūs užsakymo duomenys neturi įtakos šioje byloje nagrinėjamam ginčui.
15. Atsakovė UAB „Acurita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
16. Atsakovės UAB „Acurita“ atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovė apeliaciniame skunde sąmoningai iškraipo nustatytas faktines aplinkybes; dalis nurodytų teiginių neatitinka byloje pateiktų įrodymų arba iš viso net nebuvo įrodinėjami.
16.2. Ieškovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, nepagrįstai teigdama, kad atsakovė iš esmės neginčijo netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (sutarties pažeidimo).
16.3. Ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų tiek dėl patirtų nuostolių fakto, tiek dėl nuostolių dydžio.
17. Trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
18. Trečiojo asmens UAB „Jurlota“ atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Vien faktas, kad ieškovė atliko mokėjimą įmonei Aldec Trade LP, savaime nereiškia, kad žalos faktas yra įrodytas ir kad atlikusi tokį mokėjimą ieškovė įgijo regresinio reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Ieškovės patirtos žalos faktas būtų įrodytas tik tada, jei ieškovė įrodytų, kad ji kompensavo išlaidas asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę vežėjo atžvilgiu, ir tokios išlaidos yra vežėjo atsakomybės dalykas.
18.2. Teisės aktai nenumato, kad nuostolių faktas ir dydis būtų preziumuojami, todėl ne tik nuostolių fakto, bet ir dydžio įrodinėjimo pareiga teko ieškovei. Tai, kad paslaugos paprastai nėra teikiamos nemokamai, neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos ir neįpareigoja teismo pripažinti, kad bet kokio dydžio suma būtų laikoma nuostoliais.
18.3. Trečiasis asmuo nesutinka ir su kitais sistemingai kartojamais apeliacinio skundo teiginiais, kad neva nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neginčijo klaidos pristatant krovinį, taip pat trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės teiginiais dėl netinkamo pristatymo - pastarieji teiginiai neatitinka atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos, aiškiai, vienareikšmiškai ir nuosekliai išdėstytos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek išsakytos teismo posėdžių metu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
19. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalys).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Jumbo Cargo“ ieškinį atmetė. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo civilinės atsakomybės taikymo ar atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas; ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė, pasitelkusi faktinį vežėją, atsako už jo veiksmus vadovaujantis CMR Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
21. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Krovinio pervežimo sutartis-užsakymas Nr.TRA9/20-4626 (toliau - Vežimo sutartis), kuria remiantis atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį (2 paletes) tarptautiniu maršrutu Olandija (Oss) - Lietuva (UAB „Vingės terminalas“), faktinis krovinio siuntėjas (pardavėjas) - Keystone Europe (Olandija). Atsakovė pasamdė faktinį vežėją – trečiąjį asmenį UAB „Jurlota“ (toliau - Faktinis vežėjas), su kuriuo 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarė Vienkartinė krovinio pervežimo sutartį Nr. R05482; sutartyje (lentelėje eilės Nr. 5) nurodyta, kad turėjo būti vežamas krovinys 764 kg, 2 paletės, pakrautas 2018 m. rugsėjo 20 d., siuntėjas Keystone Europe BV, Olandija, iškrautas – 2018 m. rugsėjo 24 d., UAB „Vingės terminalas“, UAB „Spectrum logistika“. Ieškovės užsakyto krovinio vežimas iš Vilniaus į Rusijos federaciją turėjo būti vykdomas kitos sutarties pagrindu. Faktinio vežėjo transporto priemone, valstybinis Nr. KFN002/JS002, gabenami kroviniai Vilniuje pirmiausia turėjo būti pristatyti į terminalą UAB „Spectrum Logistika“, kur kroviniai turėjo būti paskirstyti pagal pristatymo vietas; dvi paletės krovinio, kurios turėjo būti gabenamos iki UAB „Vingės terminalas“, terminale UAB „Spectrum Logistika“ turėjo būti iškrautos iš transporto priemonės, valstybinis Nr. KFN002/JS002, ir vėliau pakrautos į kitą to paties Faktinio vežėjo transporto priemonę, valstybinis Nr. HUO715/ FC194, dėl ko nebuvo išduotas naujas krovinio važtaraštis, tik gavėjo egzemplioriuje ranka įrašyti kitos transporto priemonės numeriai. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovės užsakyto pervežti krovinio dvi paletes buvo pristatytos ieškovės nurodytam gavėjui - UAB „Vingės terminalas“, ką patvirtina UAB „Vingės terminalas“ žyma važtaraščio egzemplioriuje, kuris liko vežėjui. 2018 m. spalio 3 d. paaiškėjo, kad viena iš dviejų palečių buvo supainiota, dėl ko buvo pristatyta kito krovinio gavėjui - bendrovei TOO VIVID NAILS, Kazachstane. Ieškovė nurodė, kad sumokėjo 2 300 Eur įmonei Aldec Trade LP už krovinio grąžinimą iš Kazachstano, bei pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip vežėjos, atsakingos už faktinio vežėjo UAB „Jurlota” veiksmus ir krovinio dalies (1 paletės) supainiojimą. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto, bei labiau tikėtina pripažino atsakovės ir trečiojo asmens poziciją apie aplinkybių, paneigiančių vežėjų atsakomybės prezumpciją, buvimą.
22. Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko teismo sprendimas neįgyvendina CMR nustatytų civilinio proceso tikslų. Apeliantė teigia, kad byloje neginčytinai nustatytas atsakovės sutartinių prievolių nevykdymas; apeliantės vertinimu, nuostoliai atsirado dėl faktinio vežėjo padarytos klaidos, supainiojus krovinį: vietoje viso krovinio pristatymo į UAB „Vingės terminalas” logistikos centrą, vieną iš palečių perkrovė kitame logistikos centre, dėl ko ši paletė kito vėžėjo buvo nugabenta netinkamam gavėjui į Kazachstaną. Apeliantės vertinimu, nėra ginčo dėl krovinio dalies supainiojimo ir netinkamo pristatymo sutartyje nurodytam gavėjui, kas lėmė netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat byloje neginčytinai nustatytas nuostolių atsiradimo faktas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pateisino atsakovės netinkamą įsipareigojimų vykdymą, visus neigiamus vežimo sutarties netinkamo vykdymo padarinius perkeldamas ieškovei (apeliantei).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės įsitikinimas, kad atsakovės ir faktinio vežėjo atsakomybė už krovinio supainiojimą yra akivaizdi ir byloje neginčijama, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, teismo išvados ir atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų apeliaciniam skundui argumentų.
24. Byloje nėra ginčo, kad šalių santykiams taikytinos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) nuostatos.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, jog ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat nurodė, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 20 d. sutartyje-užsakyme Nr.TRA9/20-4626 nebuvo papildomai susitarusios dėl vežėjo veiksmų ir atsakomybės krovinio pakrovimo ir iškrovimo metu, todėl šalių ginčui dėl atsakomybės už krovinio supainiojimą taikytinos CMR nuostatos.
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: i) CMR konvencijos 17–18 straipsniai įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją, visgi krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas; ii) tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, nutarties 37 punktas).
29. Nors CMR konvencijos 17-18 straipsniai įtvirtina vežėjo atsakomybės prezumpciją tiek už viso krovinio, tiek už jo dalies praradimą, sugadinimą, pavėluotą pristatymą, CMR 18 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjui įrodžius, jog krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar daugiau 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nustatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas dėl ypatingos rizikos, susijusios su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis krovinio siuntėjo vardu.
30. Taigi bylose, kuriose kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės tarptautinio krovinio vežimo atveju, vežėjams ginantis nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktu ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, reikalavimą reiškiantis asmuo (ieškovė) turi įrodyti žalos atsiradimo faktą; įrodžius nuostolių atsiradimo faktą, preziumuojama, kad dėl šių nuostolių kaltas vežėjas, tačiau vežėjas prezumpciją gali paneigti įrodinėdamas CMR 18 straipsnio 2 punkto ir 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodytas atsakomybę šalinančias aplinkybes.
31. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad byloje neįrodytas žalos atsiradimo faktas; taip pat nesutinka, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje už krovinio supainiojimą ir su tuo susijusias pasekmes vežėjai neatsako.
Dėl žalos padarymo fakto.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto. Apeliantė nurodo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: vežėjo „Mabndrell Servise LP” sąskaita už krovinio grąžinimą į Lietuvą, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys krovinio užsakovo ir ieškovės atliktus mokėjimus 2.300 Eur sumai, krovinio vežimo važtaraštis pakankamai įrodo pareikštą reikalavimą, patirtų nuostolių faktą bei dydį. Apeliantės vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė neturi galimybės pateikti krovinio užsakovo Aldec Trade LP užsakymą dėl ginčo krovinio pervežimo, neturi reikšmės, nes byloje patekta sutartis su krovinio užsakovu Aldec Trade LT dėl daugkartinių krovinių vežimo paslaugų užsakymo įrodo sutartinių santykių su Aldec Trade LP buvimą ir suponuoja išvadą, jog ginčo vežimas taip pat buvo vykdomas pagal Aldec Trade LP užsakymą; byloje surinktų įrodymų visetas įrodo, kad pagal tikimybių pusiausvyros principą bei logikos dėsnius labiau tikėtina, kad Aldec Trade LP buvo užsakovu, t. y. vežimo sutarties dalyviu.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Ieškovė pateikė 2018 m. rugsėjo 19 d. tarp UAB „Jumbo Cargo“ ir Aldec Trade LP sudaryta Krovinių vežimo organizavimo sutartį Nr. 01/190918, kurios 3.1. punkte nurodyta, kad dėl kiekvieno krovinio vežimo organizavimo ir vykdymo užsakovas prieš 3 darbo dienas iki krovinio pakrovimo pateikia vykdytojui, t. y. UAB „Jumbo Cargo“, užsakymą su informacija, nurodyta šios sutarties 3.1.1. punkte (t. 1, b. l. 140, Zip priedas). Tačiau užsakymo dėl ginčo krovinio vežimo ieškovė nepateikė; apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad neturi galimybės jį pateikti, t. y. tikėtina, kad Aldec Trade LP užsakymas konkrečiam ginčo vežimui neegzistuoja. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog ši aplinkybė neturi reikšmės, nes byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prekių vežimas iš Olandijos į Lietuvą buvo vykdomas pagal Aldec Trade LP užsakymą. Pažymėtina, kad pagal pateiktus vežimo dokumentus ginčo krovinio pirkėjas buvo Every-Neil iš Maskvos (Rusijos Federacija), pardavėjas (siuntėjas) buvo Keystone Europe BV, Olandija. Pirminiuose vežimo iš Olandijos į Lietuvą dokumentuose užsakovas Aldec Trade LP nėra paminėtas, taigi bylos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Aldec Trade LP nebuvo ginčo vežimo užsakovu.
34. Taip pat sutiktina, kad 2 300 Eur mokėjimo, atlikto ieškovės UAB „Jumbo Cargo“ pagal Aldec Trade LP reikalavimą, paskirtis pagal pateiktus rašytinius įrodymus negali būti nustatyta. Byloje pateikta Mabndrell Services LP 2019 m. vasario 6 d. išrašyta sąskaita Nr. MS2019/2/6 Aldec Trade LP 2 300 Eur sumai, prekių aprašyme nurodyta „Logistikos paslaugos: KZ (Almata)-LT(Vilnius), kiekis - „1“. Šią sąskaitą Aldec Trade LP apmokėjo 2019 m. balandžio 15 d. 2019 m. balandžio 18 d. Aldec Trade LP išrašė sąskaitą Nr. ALD/196-26 UAB „Jumbo Cargo“ 2 300,00 Eur sumai; aprašyme nurodyta „Kompensacija už krovinio grąžinimą iš Kazachstano į Lietuvą“. UAB „Jumbo Cargo“ 2019 m. balandžio 18 d. sąskaitą apmokėjo 2019 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 70); pagal pateiktus mokėjimo dokumentus ieškovė sumokėjo Aldec Trade LP 2 300 Eur už vežimą iš Kazachstano, atlikta vežėjo Mabndrell Servise LP. Byloje taip pat patekti pirminiai vežimo dokumentai - CMR važtaraštis Nr. 001, kuriame siuntėju nurodytas TOO VIVID NAILS, Kazachstanas, gavėju – Muitinės terminalas Vilniaus tranzitas, ranka išbraukta „J.Dobkevičiaus 7, Vilnius, Lietuva, pagal užsakymą: Keystone Europe BV, Batavenweg 5-7, NL-5349 BC, OSS, Nyderlandai“, ranka prierašas „Mabndrell services LP, Vingės terminalas, Minsko pl. 202, Vilniaus r.“, vežėjas – Polin-Trans, Baltarusijos Respublika, data 2018 m. lapkričio 27 , pridedami dokumentai – 2018 m. lapkričio 27 d. sąskaita 2018/001 DD, TIR knygelė SX82096968, krovinys gautas 2018 m. gruodžio 6 d., krovinio siuntėjas nenurodytas (t. 1, b. l. 59-61). Vertindamas šiuos įrodymus, pirmosios instancijos tesimas pagrįstai pažymėjo, kad vežimo dokumentuose prekių siuntėjų į Lietuvą nurodyta Kazachijos įmonė TOO VIVID NAILS, vežėju - Polin trans; pateikti dokumentai neįrodo, ar dalyvavo vežime Aldec Trade LP ar Mabndrell Servise LP; ieškovės atlikto Aldec trade LP mokėjimo sąsaja su atsakovės ir trečiojo asmens veiksmais, dėl kurių galimai buvo supainiotas krovinys, neįrodyta.
Dėl vežėjų atsakomybės už krovinio supainiojimą.
35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovę ir trečiasis asmuo (faktinis vežėjas) įrodė vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis). Apeliantė be pagrindo teigia, kad vežimo sutarties pažeidimo faktas dėl faktinio vežėjo kaltės faktas byloje nustatyti ir nebuvo ginčijami. Atsakovė ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai rėmėsi tuo, kad nei vežėjo kaltės, nei neteisėtų veiksmų nėra, nes pareiga tikrinti priimamą krovinį iškrovimo vietoje tiek pagal CMR Konvencijos 30 str. 1-2 d., tiek pagal Kelių transporto kodekso 35 straipsnio 3 dalį tenka krovinio gavėjui, ir šiuo konkrečiu atveju ji buvo įvykdyta netinkamai. Krovinio tikrinimo pareigą teisės aktai paskirsto taip, kad vežėjas privalo krovinį tikrinti jo priėmimo vežti metu (CMR Konvencijos 8 str. 1-2 d.), o krovinio paskirties vietoje krovinio tikrinimo pareiga tenka gavėjui. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių vertinimo pasisakė ginčijamo sprendimo 23 punkte. Teismas pažymėjo, kad faktinis vežėjas (UAB „Jurlota“) krovinį gavėjui (ieškovei) pristatė 2018 m. rugsėjo 24 d. susirašinėjime nurodytu adresu, t. y. UAB „Vingės terminalas“, adresu Minsko pl. 202, Vilnius. Perduodant krovinį jokių pastabų CMR važtaraštyje krovinio gavėjas nenurodė, todėl, vadovaujantis CMR Konvencijos 30 straipsnio nuostatomis, iki bus įrodyta priešingai, laikoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Todėl teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimais, kad dėl krovinio supainiojimo vežėjo kaltės nėra, kadangi visų pirma, krovinio gavėjui buvo gerai žinomas ginčo krovinio siuntėjo naudojamas ženklinimas (prie krovinio pridedant pakavimo lapus), todėl tinkamai vykdant pareigą priimti krovinį, krovinio supainiojimo faktas būtų buvęs nustatytas jo perdavimo metu. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovių argumentus ir padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Acurita“ ir trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ įrodė atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas.
36. Bylos duomenimis, krovinį priėmė trečiasis asmuo UAB „Vingės terminalas“, veikusi ieškovės pavedimu. Pagal ieškovės ir UAB „Vingės terminalas“ 2008 m. gegužės 9 d. sudarytos Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties Nr. B-08/32 8 punktą, prekių priėmimo į sandėlį metu nustačius, kad prekių rūšis, kiekis ar kitos charakteristikos neatitinka duomenų, nurodytų lydinčiuose dokumentuose, surašomas prekių priėmimo aktas, kurį pasirašo muitinės įstaigos, vežėjo, disponento atstovai, tačiau tokie aktai sudaryti nebuvo, krovinys buvo priimtas be pastabų, ką patvirtina įrašas CMR važtaraštyje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytinos CMR Konvencijos 30 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija. Trečiasis asmuo UAB „Vingės terminalas“ tiek pagal CMR konvencijos 13 straipsnio, tiek pagal prekių saugojimo sutarties nuostatas buvo atsakingas už krovinio priėmimą; jei pareiga priimti krovinį būtų atlikta tinkamai, krovinio supainiojimo faktas būtų pastebėtas jo priėmimo metu 2018 m. rugsėjo 24 d. ir krovinys nebūtų buvęs nukreiptas netinkamam gavėjui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje vežėjai neatsako už krovinio supainiojimą.
37. Atsakovės atsakomybę ieškovė grindė ir tuo, kad krovinys buvo perkrautas UAB „Spektrum logistika”, kur galimai vieną iš dviejų krovinio palečių buvo supainiota. Sutiktina, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip vežimo sutarties pažeidimas. Nei vežimo sutartyje - užsakyme tarp ieškovės ir atsakovės, nei sutartyje su faktinių vežėju, nei CMR važtaraštyje nebuvo nustatytas draudimas vežimo metu perkrauti krovinį, todėl pirmosios instancijomis teismas pagristai vertino nurodytas aplinkybes pagal CMR Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a) papunkčio nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad prireikus važtaraštyje turi būti nurodyta, kad perkrauti draudžiama. Nesant tokio draudimo, krovinio perkrovimas vežimo metu negali būti laikomas vežimo sutarties nuostatų pažeidimu.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai labiau tikėtina ir logiška pripažino atsakovės ir trečiojo asmens poziciją. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas ne tik atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, bet ir byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų įvertino ir ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei ieškovė tikėjosi, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjęs teismas padarė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, pažeidimus.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį.
40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CPK 178 straipsnis, 185 straipnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
42. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
43. Atsakovė UAB „Acurita” advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 720 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas visiškai.
44. Trečiasis asmuo UAB „Jurlota“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Trečiojo asmens pateikti duomenys patvirtina patirtų išlaidų realumą, todėl prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, priteistinos taip pat visa apimtimi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
UAB „Jumbo Cargo“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jumbo Cargo” (juridinio asmens kodas 135665313) atsakovės UAB „Acurita” (juridinio asmens kodas 302521695) naudai 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jumbo Cargo“ (juridinio asmens kodas 135665313) trečiojo asmens UAB „Jurlota“ (juridinio asmens kodas 158150913) naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė