Civilinė byla Nr. e2-329-1025/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01091-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.2; 2.6.18.3; 2.6.11.1; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei,
dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
atsakovės A. Ž. mažosios bendrijos atstovams A. Ž. ir advokato padėjėjui Eduardui Žebrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. Ž. mažajai bendrijai dėl defektų pašalinimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, juo prašo priteisti iš atsakovės 13 450,90 Eur defektų šalinimo išlaidas; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teisinės pagalbos išlaidas.
2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2018-09-14 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iš statytojo atsakovės nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Gyvenamojo namo baigtumas - 79 proc. Po metų nuo sutarties sudarymo, t.y. 2019 m. pabaigoje, pastatas pradėjo deformuotis, suskilo pastato sienos, ištrupėjo klinkerio siūlės, deformavosi durys. Dėl šių deformacijų kreipėsi į atsakovę, kuri pažadėjo pašalinti defektus, tačiau defektų nepašalino. Vėliau nustatė, kad name nėra įrengtas projekte numatytas židinio oro padavimo vamzdis. 2021-03-31 el. laišku pranešė atsakovei apie 2021-04-09 vyksiantį namo defektų tyrimą, tačiau į objektą atsakovė neatvyko. 2021-04-09 buvo parengtas pastato būklės nustatymo apžiūros aktas, kuriame konstatuoti pastato sienų skirtingose patalpose skilimai – trūkumai, židinio oro padavimo vamzdžio nesumontavimas, išsiplečiančios langų sandarinimo juostos ne įrengimas pagal projektą, dėl lauko durų apatinės dalies adhezijos nebuvimo ieškovas patikslintu ieškiniu šio defekto šalinimo atsisakė. 2021-06-11 kreipėsi į atsakovę su pretenzija ir prašė pašalinti bei atlyginti būsimas defektų šalinimo išlaidas, kurias sudaro - 2870,66 Eur. Atsakovė su pretenzija nesutiko. Atlikus gilesnę analizę dėl lango išsiplečiančios gumelės efektyviausio bei ekonomiškiausio pakeitimo būdo, buvo 2021-08-30 gauta sąmata šiam defektui pašalinti, pagal kurią nustatyta, jog šio defekto pašalinimo kaina yra 4209,72 Eur.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei praleidus ieškinio senaties terminą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdama į ieškinio, patikslinto ieškinio reikalavimus nurodė, jog ieškovas įsigijo nebaigtą statyti namą, kurį ne kartą apžiūrėjo, visa ieškovo prašoma informaciją apie namą, medžiagas, pastato baigtumą, atliktus darbus buvo pateikta, ieškovas pretenzijų nereiškė. Visus pastato apdailos darbus atliko pats ieškovas, todėl dėl atsiradusių darbų trūkumų yra atsakingas ieškovas. Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog defektai (sienų skylimas bei durų adhezijos nebuvimas) atsirado per 5 m. garantinį laikotarpį, o tyčia paslėpti defektai (židinio oro padavimo vamzdžio nesumontavimas ir išsiplečiančios langų sandarinimo juostos ne įrengimas) buvo nustatyti per 20 m. garantinį laikotarpį. Garantiniam terminui nesibaigus suskilo namo sienos, atsilupo durų kraštas, paaiškėjo, kad pastatas yra pastatytas ne pagal projektą. Neturėjo jokių galimybių nustatyti nukrypimus nuo projekto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, kadangi šie nukrypimai yra paslėpti, o sienos bei durys įtrūko vėliau dėl pastato deformacijų. Nei pastatas, nei jo dokumentai iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nebuvo perduoti. Defektai pastebėti buvo 2019 m. lapkritį, tačiau atsakovė žadėjo trūkumus pašalinti. Atsakovei savo pažado neįvykdžius, 2020-12-10 pranešė atsakovei apie trūkumus, o 2021-06-11 pateikė pretenziją. Todėl vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2020-12-10 – pranešimo apie trūkumus diena, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Darant prielaidą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2019 m. lapkritį, jo eiga sustojo, nes atsakovė žadėjo defektus pašalinti, o tris savaites po 2020-12-10, jo eiga atsinaujino, nes pažadas nebuvo įvykdytas.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog perkamas namas buvo su atlikta išorės apdaila, tačiau namo vidaus įrengimo ar bent minimalūs apdailos darbai nebuvo atlikti. Namo vidaus sienos nebuvo nutinkuotos, todėl ieškovo nurodomi nekokybiškai atlikti darbai, bei atsiradę dėl to defektai yra visiškai nepagrįsti. Tiek parduodamo namo baigtumas, tiek jo pastatymo ir įrengimo lygis buvo individualiai aptartas su ieškovu ne tik pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau ir ne kartą susitikimo metu parduodamame name. Židinio oro padavimo vamzdis yra montuojamas tik tuo atveju jei yra įrengiamas ir pats židinys, židinys yra įrengiamas jau atliekant apdailos darbus. Be to, įsirengti name židinį ar jo neįsirengti sprendžia pats namo savininkas ir tik tada yra montuojamas minimas oro padavimo vamzdis, nes jis reikalingas tik įrengus židinį. 2018-08-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių patvirtinta, kad statinio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
6. Ieškovas ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog iš pradžių šalių santykiai buvo sklandūs ir atsakovė žadėjo, jog trūkumus įvertins ir pataisys, todėl kurį laiką laukė ir aktyvių veiksmų nesiėmė. Tačiau galiausiai atsakovė dingo, informavo atsakovę laišku kelis kartus dėl savo ketinamų imtis veiksmų – nustatyti statybos defektus. Atsakovė į šiuos laiškus nereagavo, taip pat nedalyvavo ir defektų nustatyme. Defektai nustatyti garantiniu laikotarpiu. Norėjo įsigyti tai, kas nurodyta projekte. Nukrypimai nuo projekto: nėra įvestas židinio oro padavimo vamzdis, kuris turi būti įrengtas po žeme; langų izoliacinės juostos, tačiau vietoje jų nurodytos klinkerio glaistas. Klinkerio glaistas šiai dienai daug kur jau yra ištrupėjęs, o pradėjo trupėti 2019 m. net anksčiau nei suskilo sienos. Dėl sienų įtrūkių nurodo, kad apdaila buvo atliekama kokybiškomis medžiagomis, tai įrodo tas faktas, kad įtrūkiai yra konkrečiose vietose, kitos sienų dalys visiškai nei trupa, nei krenta. Langų izoliacinės juostos neatitikimus projektui taip pat pastebėjo, kai buvo atliekama defektų apžiūra, t.y. 2021 m. balandį, iki to laiko nežinojo, kad tokia juosta turėjo būti įrengta pagal projektą. Problemos dėl židinio oro padavimo vamzdžio prasidėjo 2020 m. lapkritį, kai atvyko židinio įrengimo specialistas, tada pradėjo kelti projektą ir pastebėjo, kad jis neįrengtas. Nė vienas iš lokalinėse sąmatose nurodytų darbų nėra atlikti. Su patikslintu ieškiniu pateiktoje sąmatoje nurodyti plytelių dangos, angokraščių remontas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės atliktų darbų defektų šalinimu, kadangi langų sandarinimo juosta turi būti tarp klinkerio plytelės ir langų, todėl reikia keisti klinkerio plyteles. Rekuperacinei sistemai reikalingas angas išgręžė ieškovas. Prašoma priteisti 13 450,90 Eur suma grindžiama ekspertizės aktu ir lokaline sąmata prie akto. Trūkumai – suskilusios sienos, neįrengtas židinio oro padavimo vamzdis ir netinkamai įrengta langų izoliavimo išplečianti juosta.
7. Atsakovės atstovas A. Ž. ir atsakovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog A. Ž. statybos versle dirba 11 m. Ieškovo namas pastatytas pagal projektą, kurį rengė atsakovės samdytas projektuotojas T. B.. Sutinka, kad nėra įrengta išplečianti langų sandarinimo juosta, tačiau projekte tai ir nebuvo numatyta, kita vertus pripažįsta, kad nesužiūrėjo ir šios juostos neįrengimą pripažįsta, tačiau tai yra smulkmena. Projektuotojas projektavimo metu nurodė, kad ši medžiaga gali būti pakeisti kita, todėl įrengė elastingą hermetiką. Mūrijo sienas iš išorės ir vidaus, klijavo klinkerį. Dėl židinio oro padavimo vamzdžio jokio susitarimo nebuvo, jei būtų paprašęs, būtų įrengęs. Pasirašant pirkimo pardavimo sutartį neinformavo ieškovo, jog vamzdis neįrengtas po juodgrindėmis. Vamzdis gali būti įrengiamas ir dabar. Židinys taip pat gali būti įrengiamas ir nesant židinio oro padavimo vamzdžio. Mano, kad namas galėjo būti netinkamai eksploatuotas, kadangi ieškovas išgręžiojo žiedus sienose ventiliacijai. Sienų įtrūkimus matė. Geologiniai tyrimai įrengiant pamatus 2018 m. ginčo namui, nebuvo atlikti. Jie buvo atlikti greta esančiame sklype, atstumas 20-30 m. nuo ginčo namo. Ieškovo elektroninius laiškus gavo, tačiau į juos nesigilino ir neatsakė. Atsakovės atsakovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad ieškovas pirko nebaigtos statybos, o tai reiškia, kad ne visi darbai yra atlikti pagal projektą. Ieškovas prieš įsigydamas namą ne kartą jame lankėsi, jam buvo nurodyta, kokie darbai atlikti, kokie ne, ką dar reikės atlikti. Defektai pastebėti 2019 m., t.y. po daugiau nei metų, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties. Ekspertizės aktas parengtas remiantis prielaidomis, kadangi ekspertas rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, nebuvo vertinta vidaus apdailos darbų kokybė, konkrečiai neatsakė dėl kokių priežasčių atsirado sienų įtrūkimai. Remiantis projektuotojo T. B. nuomone, visos namo apdailos keitimas šalinant langų izoliacijos trūkumus, nėra tikslingas. Nors ekspertizės akte nurodo, kad tarp stogo ir sienų nėra kylio, tačiau jie yra, juos įsirengė ieškovas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
9. 2018-09-14 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pardavėja atsakovė A. Ž. MB pardavė pirkėjui ieškovui 263/525 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo baigtumo procentas 79 proc., plotas 110,73 m2. Sutartis patvirtina notarine tvarka, notarinio registro Nr. DR-4397.
10. Iš ginčo statinio techninio darbo projekto, statinio architektūrinės – konstrukcinės dalies, nustatyta, jog projekto užsakovas A. Ž. MB, projektuotojas T. B. projektavimo IĮ, numatyta, jog ginčo objekte įrengiamas oro padavimo vamzdis į židinį, įrengiant langus įrengiama išsiplečianti langų sandarinimo juosta.
11. Iš 2021-04-09 Pastato būklės nustatymo apžiūros akto (toliau tekste – Apžiūros aktas), parengto UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, nustatyta, kad buvo atliekama ieškovui priklausančio namo neeilinė ir atskirų jo konstrukcijų apžiūra, kurios metu vizualiai atlikus apžiūrą nustatyta, kad pastato vidaus sienose nustatyti defektai – sienų skilimai, įtrukimai skirtingose pastato patalpose, to priežastis galėjo būti staigaus išorinių jėgų ar kitokio mechaninio poveikio, dėl ko galėjo būti pažeistos pastato konstrukcijos ir atsirasti gyvenamojo namo defektais, taip pat defektus galėjo lemti netolygus pastato konstrukcijų sėdimas ar judėjimas ir/ ar per laiką pasireiškę vidaus apdailos darbų defektai. Taip pat turėjo būti įrengtas oro padavimo vamzdis į židinį, kuris faktiškai neįrengtas, nors pagal techninio darbo projektą, technologinis aukšto planas, žymuo 1797-02-TDP-SAK.B-12, turėjo būti. Turi būti atlikti oro padavimo vamzdžio židiniui darbai arba įrengta kita alternatyva. Vizualiai atlikus apžiūrą iš lauko pusės pastebėta, kad neįrengta išsiplečianti langų sandarinimo juosta, kuri buvo numatyta pagal projektą, o vietoje jos įrengtas siūlių glaistas. Rekomenduojama atlikti siūlių valymo darbus langų perimetru ir užpildyti siūles elastingu, atspariu atmosferiniams veiksmams hermetiku. Vizualiai atlikus apžiūrą pastebėta, kad lauko durų apačioje, apdailinė durų dalis yra atšokusi, neturi adhezijos. Rekomenduojama atlikti lauko durų demontavimą ir pakeisti naujomis. Apžiūros metu padarytos nuotraukos, kuriose matyti Apžiūros akte nurodyti defektai, jų mastas.
12. Elektroniniai laiškai patvirtina ieškovo ir atsakovės susirašinėjimą, ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ginčo name nustatytų defektų ir informavo atsakovę apie vyksiančią neeilinę ginčo namo apžiūrą.
13. Iš ieškovo 2021-06-11 parengtos atsakovei pretenzijos dėl defektų nustatyta, jog ieškovas nurodo, kad 2019 m. pabaigoje pastatas pradėjo deformuoti – suskilo sienos, ištrupėjo klinkerio siūlės, deformavosi durys. Pažymėjo, kad atsakovė dėl šių deformacijų buvo informuota ir ji žadėjo pašalinti defektus, tačiau atsakovė pažadų neįvykdė. Vėliau paaiškėjo, kad nėra įrengtas projekte numatytas židinio oro padavimo vamzdis, nors pirkimo pardavimo sutartyje buvo garantuota, kad namas pastatytas laikantis projekto sprendinių. Pranešus apie tai problemos sprendimo būdas nebebuvo siūlomas, atsakovė pradėjo vengti kontakto. Atsakovė buvo informuota 2020-12-10 elektroniniu laišku, tačiau atsakovė nereagavo, taip pat 2021-03-31 atsakovė buvo informuota apie 2021-04-09 vyksiantį namo defektų tyrimą, tačiau atsakovė į objektą neatvyko. 2021-04-09 buvo parengtas pastato būklės nustatymo apžiūros aktas bei rekomendacijos. Nustatyti defektai atsirado per statinio garantinį laikotarpį, jo atsiradimo priežastys egzistavo pastato įsigijimo metu, sienos suskilo po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, be to pastatas pastatytas nesilakant projekto sprendinių. Atsakovės buvo prašyta nedelsiant imtis priemonių sienų skilimo priežasčiai nustatyti ir pašalinti bei atlyginti būsimas defektų šalinti išlaidas. Atsakovei buvo suteiktas 14 d. terminas pateikti rašytinį atsakymą.
14. 2021-06-22 atsakovė pateikė atsakymą į 2021-06-11 pretenziją, joje nurodė, kad nesutinka su pretenzijoje pateiktais argumentais, reikalavimais, išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad ieškovo įsigytas namas buvo tik 79 proc. baigtumo, ieškovas turėjo galimybė perkamą daiktą apžiūrėti, namas visiškai atitiko keliamus reikalavimus. Namas ieškovui perduotas buvo dar iki sutarties pasirašymo. Be to nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iki pretenzijos gavimo praėjo beveik 3 m. Defektacinis aktas taip pat parengtas praėjus beveik 3 m. po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, visus apdailos darbus atliko pats ieškovas, jis ir yra atsakingas už atliktų darbų kokybę. Lauko durų apačia pažeista mechaniškai, todėl atsakovas už tai atsakingas nėra.
15. Ieškovas į bylą pateikė 2021-01-14 parengtą Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2020-10 kainas, kurioje nurodyta, kad anksčiau dažytų vidaus sienų dažymo, užtaisant trūkumus darbų kaina yra 1 430,66 Eur su PVM. 2021-03-30 numatomų darbų sąmatoje nurodyta, kad židinio oro padavimo vamzdžio montavimo, esamos apdailos demontavimo ir pilnos apdailos darbų kaina – 1 440,00 Eur. 2021-08-30 Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad langų sandarinimo darbų kaina – 4 209,72 Eur.
16. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, nustatyta, kad ginčo namo statyba vykdyta be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
17. Projektuotojas T. B. 2021-09-09 parengė raštą dėl siūlės tarp lango rėmo ir fasado apdailos, kuriame nurodoma, kad pagal STR2.04.01:2018 tarp lango rėmo ir apdailos galimi penki variantai. Tarp lango rėmo ir apdailos gali būti įrengiama: išsiplečianti juosta; išsiplečianti juosta ir rėmo apsaugos profiliuotis; deformacinė juosta; rėmo apsaugos profiliuotis; elastingas hermetikas. Siūlės įrengimo variantą pasirenka statytojas. Fasado armavimo metu (prieš įrengiant apdailos sluoksnį) naudojamas armuojantis profilinis su apsauginiu profiliuočiu. Fasado armavimo metu įrengtas armavimo profilis su apsauginiu profiliuočiu užtikrina tinkamą siūlės įrengimą tarp lango rėmo ir fasado apdailos. Esant poreikiui tvarkyti siūlę tarp lango rėmo ir fasado apdailos, viso fasado apdailos keitimas nebūtinas.
18. UAB „Resto group“ ginčo pastato vertinime pateikiamos 2018-08-29 darytos objekto vidaus ir išorės nuotraukos, iš kurių matyti, kokio statybos darbų baigtumo objektą įsigijo ieškovas. Vertinime papildomai nurodyta, kad ginčo namo pardavimo kaina rinkoje 2018-08-29 galėtų siekti iki 74 000,00 Eur. Pateikiami kitų lygintinų namų pardavimo kainos Klaipėdos rajone, remiantis www.aruodas.lt, www.domoplius.lt interneto svetainių duomenimis.
19. 2022-01-26 teismas paskyrė ginčo gyvenamojo statybos ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. K.. Nutartyje nurodytą ekspertui atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus. Atsakovė ekspertui pateikė papildomus klausimus 2022-01-31, jie teisėjos rezoliucija buvo patvirtinti ir perduoti ekspertui.
20. 2022-02-11 ekspertas pateikė prašymą teismui dėl papildomų duomenų pateikimo, jame nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu ginčo objektas yra pilnai įrengtas, dalis objekto konstrukcijų yra aptaisytos apdailinėmis medžiagomis, todėl nėra galimybių neatlikus dalinio ginčo objekto konstrukcijų apdailos demontavimo, atsakyti į teismo nurodytus klausimus. Tuo tikslu ekspertas paprašė, jog būtų pateiktos ginčo objekto įrengimo metu darytos nuotraukos.
21. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose matyti stogo įrengimo darbai prieš vidaus apdailą ir sienos, kuriose matyti išgręžtos angos sienose rekuperacinei sistemai įrengti.
22. 2022-02-21 teismo ekspertas parengė teismo ekspertizės aktą šioje byloje, pateikė išvadas, atsakymus į teismo nutartyje pateiktus klausimus. 1) Ar Defektaciniame akte užfiksuoti Statybos darbai atitinka jiems keliamus kokybės reikalavimus? Atsakymas: Neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų. 2) Ar Defektaciniame akte užfiksuoti Statybos darbai atitinka projektinius sprendinius? Atsakymas: Defektaciniame akte užfiksuoti statybos darbai (išskyrus objekto duris) neatitinka projektinių sprendinių. 3) Kokia yra Defektaciniame akte užfiksuotų Statybos darbų trūkumų (sienų skilimo bei durų adhezijos nebuvimo) techninė kylimo priežastis (geodezinių matavimų neatlikimas, pamatų įrengimo klaidingi sprendiniai, pamatų įrengimo klaidos, sienų mūrijimo klaidos , netinkamos kokybės medžiagos, vidaus apdailos dabų atlikimo klaidos ir pan.)? Atsakymas: Defektaciniame akte užfiksuotų netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų priežastis – Projekto sprendinių ir STR 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas. 4) Kokie yra Defektaciniame akte užfiksuotų Statybos darbų trūkumų pašalinimo būdai ir kaina? Atsakymas: Sienų įtrūkimai - pašalinti sienų įtrūkimuose esantį tinką, įtrūkimus suarmuoti armavimo tinklu, armavimo tinklą užglaistyti armavimo mišiniu, atlikti paruošiamuosius dažymo darbus, nudažyti visas patalpų, kuriose yra sienų įtrūkimai, sienas. Langų montavimo defektai - demontuoti Objekto langų angokraščius, demontuoti langus su deformaciniais profiliais. Sumontuoti langų rėmuose išsiplečiančias langų sandarinimo juostas su deformaciniais profiliais, sumontuoti langus, atlikti langų angokraščių apdailą. Oro padavimo į židinį vamzdžio Objekto patalpoje Nr. 4 įrengimas: Demontavimo darbai - Objekto patalpoje Nr. 4 grindjuosčių ir grindų dangos demontavimas, išlyginamojo armuoto betono sluoksnio su šildymo vamzdeliais demontavimas, numatomo oro padavimo vamzdžio vietoje polistireninio putplasčio demontavimas. Montavimo darbai - Projekte nurodytoje vietoje oro padavimo vamzdžio (iki 160 mm) sumontavimas, pamatų išorėje apsauginių grotelių oro padavimo angoje montavimas, oro padavimo vamzdžio (iki 160 mm) aptaisymas putplasčiu, armavimo tinklo montavimas, šildymo vamzdžių tiesimas ir prijungimas prie šildymo kolektoriaus, grindų dangos ir grindjuosčių montavimas. Statybos darbų trūkumų pašalinimo kaina 13540,90 Eur su PVM (sąmata priedas Nr. 4). 5) Ar Defektaciniame akte nurodyti trūkumai yra esminiai, ar nepašalinus šių darbų trūkumų namas gali būti naudojamas pagal paskirtį? Atsakymas: Defektaciniame akte nurodyti trūkumai nėra esminiai ir nepašalinus šių trūkumų, namas gali būti naudojamas pagal paskirtį. 6) Nustatyti ar Rangovas neįrengė išsiplečiančią langų sandarinimo juostą, ir ar vietoj šio sprendinio galimi kiti alternatyvūs sprendiniai, kurie reglamentuoti STR 2.04.01:2018 ir atitiks kokybines charakteristikas ir bus lygiavertis joms (kokybine ir funkcine prasme)? Atsakymas: Statybos rangovas neįrengė išsiplečiančių langų sandarinimo juostų. Alternatyvius langų montavimo sprendinius, atitinkančius kokybines charakteristikas, numato statinio projektuotojas arba langų gamintojo instrukcija. 7) Ar panaudojant kitus alternatyvius sprendinius būtina demontuoti namo apdailai panaudotas apdailos medžiagas (klinkerį)? Atsakymas: Būtina demontuoti langų angokraščių apdailai panaudotas apdailos medžiagas (klinkerį). 8) Ar rangovo vietoje išsiplečiančios langų sandarinimo juostos įrengimo faktiškai pritaikytas darbo sprendinys atitinka techninio projekto sprendinius kokybines charakteristikas ir yra lygiavertis joms (kokybine ir funkcine prasme)? Atsakymas: Rangovo vietoje išsiplečiančios langų sandarinimo juostos įrengimo faktiškai pritaikytas darbo sprendinys neatitinka techninio projekto sprendinių kokybinių charakteristikų ir nėra lygiavertis kokybine ir funkcine prasme Projekte nurodytam sprendiniui. 9) Ar vykdant statybos/apdailos darbus leidžiama pažeisti namo monolitinį žiedą (išgręžiant jame ventiliacines angas, angas skirtas rekuperacinei namo sistemai ir pan.), ar tai gali įtakoti namo apkrovos paskirstymui, bei kokios galimos to pasekmės (sienų trūkimai ir pan.)? Ar namo monolitinis žiedas ar jo atskiros vietos yra pažeistos/ išgręžtos? Atsakymas: Namo monolitinis/gelžbetoninis žiedas ar jo atskiros vietos yra pažeistos/išgręžtos. Vykdant statybos/apdailos darbus neleidžiama pažeisti namo monolitinį/gelžbetoninį žiedą. Monolitinio/gelžbetoninio žiedo pažeidimas gali turėti pasekmių (sienų trūkimai ir pan.). 10) Ar yra leidžiama bei tai neprieštarauja techniniams sprendiniams, virš sumūrytos pertvarinės namo sienos (tarpus) sukalti medinius kylius bei kokią įtaką tai gali turėti pasikeitus oro temperatūrai, drėgmės lygiu ir pan. (ar šie sprendiniai gali įtakoti sienų įtrūkiams)? Ar tokie kiliai buvo/yra sukalti šalia, virš vietų kur yra atsiradę sienų trūkiai? Atsakymas: Neleidžiama, tai prieštarauja Projekto techniniams sprendiniams virš sumūrytos pertvarinės namo sienos (tarpus) sukalti medinius kylius/pleištus. Tokie kyliai nebuvo sukalti šalia ar virš vietų, kur yra atsiradę sienų trūkiai. 11) Ar židinio oro padavimo vamzdžio montavimas yra privalomas, jei pats židinys yra neįrengiamas ir ateityje nebus įrengiamas/montuojamas ir naudojamas? Atsakymas: Privalomas. Židinio oro padavimo vamzdžio montavimas yra numatytas Projekte. 12) Ar židinio oro padavimo vamzdžio montavimas po grindų įrengimo darbų atlikimo yra galimas darbų technologinio atlikimo eiliškumo prasme? Atsakymas: Negalimas. Židinio oro padavimo vamzdžio montavimas technologinio atlikimo eiliškumo prasme negalimas po grindų įrengimo darbų.
23. Ekspertas S. K. teismui pateikė atliktos teismo ekspertizės akto ištaisytą priedą Nr. 4 – Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2021 m. spalio mėn. kainas, kurioje turimų atlikti defektų šalinimo darbų kaina – 13 540,90 Eur.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir teisinio reguliavimo.
24. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
25. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad šalys 2018-09-14 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, jos pagrindu pardavėja ir atsakovė A. Ž. MB pardavė pirkėjui ir ieškovui 263/525 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo baigtumo procentas 79 proc., plotas 110,73 m2.
26. Taip pat iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovė yra verslininkė, jos verslas – parduoti sukurtą statybos būdu nekilnojamąjį daiktą. Atsakovės veikla pasireiškia tuo, kad jos veikla nukreipta ne tik į nekilnojamojo turto pardavimą, o visų pirma į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Taigi atsakovė veikia pirmiausiai kaip nekilnojamojo daikto sukūrėja (daikto gamintoja) ir tik vėliau – kaip nekilnojamojo daikto pardavėja, todėl atsakovė yra laikytina ir rangove. Veikdama kaip daikto sukūrėja (gamintoja) statybos teisinių santykių kontekste, atsakovė veikia ir kaip statytoja, ir kaip rangovė, kuri net jei pati fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Tokiu būdu vykdoma atsakovės veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Taigi Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-09-14 pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo gyvenamojo namo pardavimo ieškovui 7.38 punktu patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas statomas vadovaujantis projektu ir statybą leidžiančiais dokumentais. Taigi, nors su ginčo gyvenamojo namo pirkėju buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pareiga garantuoti ginčo gyvenamojo statinio kokybę, be kita ko, apėmė ir pareigos garantuoti statinio kokybę elementus, kadangi visų pirma atsakovė ginčo objektą sukūrė, o tik paskui pardavė. Įvertinus šias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė ne tik pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, tačiau iš esmės tai yra statybos rangos teisiniai santykiai, kadangi atsakovė yra atsakinga už jos pačios pastatytą gyvenamąjį namą.
28. Be to šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad ieškovas, kaip pirkėjas, yra fizinis asmuo, įsigijęs gyvenamąjį namą asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovė verslininkė, juridinis asmuo, užsiimanti gyvenamųjų namų statyba ir jų pardavimu, darytina išvada, kad yra pagrindas šalių teisinius santykius kvalifikuoti ir kaip vartojimo rangos teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. CK 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
Dėl senaties termino.
29. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, argumentuodamas tuo, kad ieškovas ieškinį pateikė praleidęs 6 mėnesių senaties terminą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) bei 1 metų terminą pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį ir 6.667 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovas nurodo, kad parduoto pastato trūkumai atsirado 2019 m. pabaigoje, o ieškinį pareiškė tik 2021-06-30.
30. Ieškovas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka, kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovas defektus pastebėjo 2019 m. lapkričio mėn., tačiau atsakovė žadėjo trūkumus pašalinti, atsakovei to neatlikus, ieškovas 2020-12-10 pranešė atsakovei apie trūkumus, o 2021-06-11 pateikė pretenziją. Taigi vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2020-12-10 – pranešimo apie trūkumus diena.
31. Teismas nurodo, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
32. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Taigi atsižvelgus į tai, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nėra pagrindo taikyti ir sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kaip to prašo atsakovė.
34. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje ir 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
35. Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
36. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje 2018-09-14 ginčo gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartyje nėra numatytas kokybės garantijos terminas, tačiau įstatymas numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis). Kaip byloje nustatyta, kad atsakovė šioje byloje yra statytojas ir rangovas, kuri vykdė, jos užsakymu suprojektuoto gyvenamojo namo statybas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas atsakovės statytame ir parduotame gyvenamajame name defektus pastebėjo per garantinį laikotarpį, t.y. per 5 metų garantinį laikotarpį pastebėjo sienų įtrūkimus, o per 20 m. nustatytą garantinį laikotarpį pastebėjo paslėptus defektus – židinio oro padavimo vamzdžio nesumontavimą, išsiplečiančios langų sandarinimo juostos neįrengimą, laikytina, kad šioje byloje taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
37. Dėl šios priežasties atsižvelgus į tai, jog gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2018-09-14, o ieškovas gyvenamojo namo trūkumus pastebėjo 2019 m. lapkričio mėn., t.y. po metų ir dviejų mėnesių, per įstatymo nustatytą garantinį laikotarpį, o ieškovas į atsakovę elektroniniu laišku kreipėsi 2020-12-10, o ieškinys byloje pareikštas 2021-06-30, t.y. praėjus 6 mėn. ir 20 d., darytina išvada, kad vienerių metų senaties terminas šioje byloje nėra praleistas. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos aktyviai stengėsi ginti savo, kaip pirkėjo teises, t.y. dar 2019 m. kreipėsi į atsakovę telefonu pranešti dėl atsiradusių defektų, atsakovė žadėjo juos pašalinti, to neneigia ir atsakovė; elektoriniu laišku 2020-03-30 kvietė atsakovę į neeilinę ginčo objekto defektų apžiūrą, tačiau atsakovė į ją neatvyko; 2021-06-11 pateikė pretenziją. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, jog ieškovas stengėsi aktyviais veiksmais apginti savo teises tokiais būdais, kuriuo tuo metu manė esant teisingais.
38. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, todėl nėra pagrindo ieškinį atmesti dėl senaties.
Dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
39. Nagrinėjamu atveju, esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės parduoto gyvenamojo namo kokybės, atliktų darbų trūkumų atsiradimo garantiniu laikotarpiu priežasčių, būtinumo juos pašalinti bei trūkumų šalinimo išlaidų.
40. Byloje nustačius, kad atsakovė yra ne tik pardavėja, bet ir statytoja bei rangovė, kuri visų pirma sukūrė ginčo gyvenamąjį namą, kaip minėta, ginčo gyvenamojo namo defektai vertintini statybos rangos teisės kontekste.
41. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė statybos darbus, todėl suskilo sienos, taip pat atsakovė nesilaikė projektinių sprendinių ir neįrengė oro padavimo židiniui vamzdžio ir langų išsiplečiančios izoliacinės juostos. Dėl atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų ieškovas turi savo lėšomis pašalinti trūkumus ir ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 13 540,90 Eur už defektų šalinimą.
42. Atsakovė su šiais ieškovo argumentais ir reikalavimu priteisti defektų šalinimo išlaidas nesutinka, nurodydama, kad sienos skilo dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų; oro padavimo židiniui vamzdžio neįrengė, nes ieškovas jo ir nereikalavo; o dėl langų izoliacinės išsiplečiančios juostos nurodė, kad yra įrengta projekte nurodyta alternatyvi izoliacinė medžiaga.
43. Byloje nustačius, kad atsakovė yra rangovė ir statytoja, svarbu pažymėti, kad viena iš rangovo esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 15 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Ši ir kitos įstatymu nustatytos rangovo pareigos užtikrina, jog statybos procesas būtų organizuojamas ir vykdomas taip, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip apibrėžta Statybos įstatyme. Rangovo pareigos pabaigus statybos darbus nesibaigia. Statybos įstatymas nustato statinio garantinius terminus ir rangovo pareigas per statinio garantinius terminus (Statybos įstatymo redakcijos Nr. IX-583 36 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
44. Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalį, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties atsakovė 2.4 punktu nurodė, kad garantuoja, jog šios sutarties sudarymo dienai nėra esminių nukrypimų nuo ginčo objekto projektinės ir statybos dokumentacijos, taip pat ir 7.38 punktu patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas statomas vadovaujantis projektu ir statybą leidžiančiais dokumentais.
45. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Atsakovė rangos sutartimi nesuteikė ieškovui ginčo objekto garantijos, tačiau įstatymas numato, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų (CK 6.698 straipsnio 1 dalis).
46. Taigi įvertinus tai, jog atsakovė laikytina rangove ir statytoja, darytina išvada, kad atsakovės pastatytam įrengtam ginčo objektui taikomi įstatymo nustatyti garantiniai terminai, numatyti CK 6.698 straipsnio 1 dalyje, nepaisant, kad atsakovė tokios garantijos sutartimi ir nesuteikė.
47. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
48. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė A. Ž. MB specializuojasi individualių namų statyboje, išorės ir vidaus apdailoje. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius A. Ž. nurodė, kad įmonė šia veikla užsiima apie vienuolika metų.
49. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika.
50. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
52. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas jokių pastabų apie netinkamą perkamo gyvenamojo namo kokybę sutarties sudarymo metu nereiškė. Trūkumai buvo nustatyti jau po ginčo objekto įsigijimo, ieškovui pačiam atlikus vidaus apdailos darbus ir pradėjus gyventi ginčo objekte. Ieškovas nurodė, kad atlikus ginčo objekto vidaus apdailą 2019 m. rugsėjį, 2019 m. lapkritį, po dviejų mėnesių, atsirado įtrūkimai sienose. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl atsiradusių įtrūkių sienose, kuri žadėjo atšilus orams trūkumus pašalinti. Atsakovė patvirtino, kad buvo informuota, buvo nuvykusi apžiūrėti sienų, tačiau neginčija, kad jokių darbų siekiant pašalinti trūkumus neatliko. Ieškovas, nesulaukęs aktyvių veiksmų iš atsakovės, nutarė išsikviesti specialistą ir įvertinti defektus – skilusias sienas, jų priežastis. 2021-04-09 surašytas gyvenamosios paskirties pastato apžiūros aktas Nr. PDS 04-09, kuriame nurodyti trūkumai.
53. Atsakovė nesutinka su statinio apžiūros akte Nr. PDS 04-09 nurodytais trūkumais, argumentuodama tuo, jog sienų įskilimas atsirado dėl nekokybiškų paties ieškovo atliktų vidaus apdailos darbų; židinio oro padavimo vamzdis neįrengtas, nes ieškovas to neprašė; o langų išsiplečianti juosta neįrengta, nes nusprendė įrengti kitą alternatyvią langų izoliacinę priemonę.
54. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti teismo ekspertizę. Šalys šia teise pasinaudojo ir teismas 2022-01-26 nutartimi nutarė paskirti ginčo gyvenamojo statybos ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. K..
55. Iš 2022-02-21ekspertizės akto Nr. TEA-22/2022-02-21 nustatyta, kad 2021-04-09 defektaciniame akte užfiksuoti statybos darbai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų (atsakymas į klausimą Nr. 1), taip pat minėti atlikti statybos darbai (sienos, židinio oro padavimo vamzdžio neįrengimas ir langų išplėstinės izoliacinės juostos neįrengimas) neatitinka projektinių sprendinių (atsakymas į klausimą Nr. 2). Taigi iš šių teismo ekspertizės išvadų konstatuotina, kad atsakovė statybos darbus, kiek jie susiję su ieškovo nurodytais defektais, atliko nekokybiškai ir nesivadovaujant projektiniais sprendiniais.
56. Dėl ieškovo argumento, jog atsakovė netinkamai atliko mūrijimo darbus, todėl skilo sienos, teismas taip pat atsižvelgia į ekspertizės akte padarytas išvadas. Teismo ekspertas nurodė, kad sienų skilimo priežastis yra Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas, taigi įvertinus šią eksperto išvadą, konstatuotina, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sienų mūrijimo darbų gyvenamojo namo statybos etape, todėl sienos suskilo. Tačiau atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentu, kad atsakovė netinkamai atliko statybos darbus, atskirsdama nurodė, kad sienų skilimą galėjo lemti ir ieškovo atlikti monolitinio žiedo pažeidimai, atlikti išgręžiant skyles rekupreacinės sistemos įrengimui. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad monolitinis žiedas yra pažeistas nors vykdant statybos/apdailos darbus neleidžiama pažeisti namo monolitinio/gelžbetoninio žiedo. Šio žiedo pažeidimas gali tūrėti pasekmių (sienų trūkimai ir pan.) (atsakymas į klausimą Nr. 9). Be to, atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas pats yra atsakingas už galimą mūro sienų konstrukcijos pažeidimą, kadangi virš sumūrytos pertvarinės namo sienos sukalė medinius kylius. Tačiau šių atsakovės kontrargumentų nepatvirtina ekspertizės akte nurodyta išvada, kurioje nurodyta, kad nors medinių kylių/pleištų sukalimas virš sumūrytos pertvarinės namo sienos prieštarauja Projekto techniniams sprendiniams, tačiau kyliai nebuvo sukalti šalia ar virš vietų, kur yra atsiradę sienų trūkiai, todėl darytina išvada, kad kylių sukalimas nepadarė įtakos sienų įtrūkimams. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sienų skilimą lėmė atsakovės Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“ nesilaikymas. Kita vertus sienų skilimą galėjo lemti ir paties ieškovo atlikti vidaus apdailos darbai pažeidžiant monolitinį/gelžbetonio žiedą įrenginėjant rekuperacinę sistemą, todėl laikytina, kad atsakovė už sienų skilimą yra atsakinga iš dalies, kadangi nesilaikė Projekto sprendinių ir ST 121895674.06.2009 „Mūro darbai“.
57. Ieškovas teigia, kad apie oro padavimo židiniui vamzdžio neįrengimą sužinojo 2020 m. pabaigoje atvykus židinių specialistui, kuris apžiūrėjęs namą pranešė, kad nėra galimybės įrengti židinio dėl minėto oro padavimo vamzdžio neįrengimo. Tai kad oro padavimo židiniui vamzdžio neįrengimas neatitinka projektinių sprendinių sužinojo iš 2021-04-09 atlikto defektų apžiūros akto. Ieškovas iki šios dienos negali įsirengti židinio, minėto oro padavimo vamzdžio neįrengimas pažeidžia projektinius sprendinius, o šių darbų neatliko atsakovė, todėl prašo priteisti šio statinio defekto šalinimo išlaidas.
58. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad židinio oro padavimo vamzdis neįrengtas ir kad būtų jį įrengęs, jei pats ieškovas būtų to paprašęs, kadangi jo įrengimo suma yra minimali. Be to pats vamzdis gali būti įrengtas ir šiuo metu, o be vamzdžio yra ir kitų būdų kaip paduoti oro židiniui.
59. Teismas, spręsdamas ginčą dėl oro židinio padavimo vamzdžio neįrengimo priežasties, remiasi į bylą pateikta teismo ekspertizės išvada, kurioje ekspertas nurodė, kad židinio oro padavimo vamzdžio įrengimas yra privalomas, kadangi jis yra numatytas projekte (atsakymas į klausimą Nr. 11). Remiantis šia teismo eksperto išvada, atmestinas atsakovės argumentas, jog ginčo oro padavimo vamzdžio atsakovė ir neturėjo įrengti, nes ieškovas to nepaprašė. Teismo ekspertizėje taip pat nustatyta, kad židinio oro padavimo vamzdžio montavimas po grindų įrengimo darbų atlikimo yra negalimas (atsakymas į klausimą Nr. 12). Dėl šios priežasties nesutiktina su atsakovės kontrargumentu, jog oro padavimo vamzdis židiniui gali būti įrengiamas ir šiuo metu. Atsakovė kitų jos atsakomybę dėl oro padavimo vamzdžio neįrengimo šalinančių priežasčių neįvardijo ir nepaneigė ieškovo nurodyto ir įrodyto ginčo objekto defekto, o atsižvelgus į tai, kad atsakovė, kaip verslininkė atsako be kaltės, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga dėl šio statinio defekto.
60. Ieškovas teismo taip pat prašo atlyginti ginčo objekto defektų šalinimo išlaidas, susijusias su langų izoliacinės išsiplečiančios juostos neįrengimu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad langų izoliacinės juostos neatitikimus projektui pastebėjo, kai buvo atliekama defektų apžiūra, t.y. 2021 m. balandį, iki to laiko nežinojo, kad tokia juosta turėjo būti įrengta pagal projektą.
61. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo fakto, jog nėra įrengta išplečianti langų sandarinimo juosta, tačiau teigia, jog projekte tai ir nebuvo numatyta, kita vertus pripažįsta, kad nesužiūrėjo ir šios juostos neįrengimą pripažįsta, tačiau tai yra smulkmena. Projektuotojas projektavimo metu nurodė, kad ši medžiaga gali būti pakeista kita, todėl įrengė elastingą hermetiką. Be to tai lėmė ir tai, jog pats ieškovas norėjo kitos fasado apdailos, o tai lėmė langų izoliacinės medžiagos pasirinkimą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.
62. Iš teismui pateikto teismo ekspertizės akto, kuriame buvo analizuojamos ieškovo nurodytų defektų priežastys, nustatyta, kad atsakovė neįrengė išsiplečiančių langų sandarinimo juostų, o alternatyvius langų montavimo sprendinius, atitinkančius kokybines charakteristikas, numato statinio statybos projektuotojas arba langų gamintojo instrukcija. Taip pat ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovės vietoje išsiplečiančios langų sandarinimo juostos įrengimo faktiškai pritaikytas darbo sprendinys neatitinka techninio projekto sprendinių kokybinių charakteristikų ir nėra lygiavertis kokybine ir funkcine prasme Projekte nurodytam sprendiniui. Taigi atsižvelgus į teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad nors atsakovė ir turėjo teisę įrengti kitą langų sandarinimo alternatyvą nei ieškovo nurodoma langų išsiplečianti sandarinimo juosta, tačiau atsakovės pasirinktas hermetikas iš esmės neatitinka techninio projekto sprendinių kokybinių charakteristikų ir nėra lygiavertis kokybine ir funkcine prasme Projekte nurodytam sprendiniui, todėl laikytina, kad atsakovė, sandarindama ginčo objekto langus nesilaikė Projekto nors pagal Sutartį įsipareigojo ir garantavo, kad statybos darbai yra atlikti vadovaujantis Projektu. Tai teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas A. Ž.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog statinio defektas – nesumontuotos langų išsiplečiančios sandarinimo juostos, egzistuoja, o atsakovė to ne tik nepaneigė, bet ir pripažino, šiais savo veiksmais atsakovė pažeidė tiek šalių pasirašytą pirkimo pardavimo Sutartį, tiek ir įstatymo nurodytus reikalavimus atlikti statybos darbus, vadovaujantis statinio projektu, todėl atsakovė laikytina atsakinga už šios langų sandarinimo juos neįrengimą.
63. CK 6.695 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.), tačiau rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas, vertindamas ieškovo nurodytų defektų pobūdį, atsižvelgė į teismo eksperto padarytą išvadą, jog visi ieškovo nurodyti defektai, trūkumai nėra esminiai ir net ir nepašalinus šių darbų trūkumų, namas gali būti naudojamas pagal paskirtį (atsakymas į klausimą Nr. 5), tačiau net ir įvertinus, kad šie trūkumai nėra esminiai, vis dėlto atsakovė negavo ieškovo sutikimo atlikti net ir neesminius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų – techninio darbo projekto ir statinio projekto, t.y. neįrengti oro padavimo židiniui vamzdžio ir langų išsiplečiančios juostos, todėl remiantis ir šia teisės norma šalinančia rangovo atsakomybę, nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovės atsakomybę šalinančių priežasčių dėl netinkamai atliktų statybos darbų.
64. Atsakovė ginčija ekspertizės akto išvadas, kadangi teismo ekspertas vadovavosi ieškovės į bylą pateiktomis nuotraukomis jau pradėjus vidaus apdailos darbus, o ne faktiškai atidengus sienas ir grindis su siekiu atskleisti tikrąsias defektų priežastis.
65. Šioje byloje teismo ekspertizė buvo paskirta abiejų šalių prašymu. Ieškovė kartu su prašymu pateikė siūlymą teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo ekspertui Sigitui Mitkui, kuris pateikė sutikimą. Atsakovė kartu su sutikimu skirti teismo ekspertizę, pateikė prašymą teismo ekspertu paskirti A. S.. Ieškovas nesutiko, jog teismo ekspertu būtų paskirtas atsakovės siūlomas teismo ekspertas, o atsakovė nesutiko, jog teismo ekspertu būtų paskirtas ieškovo siūlomas teismo ekspertas. 2022-01-10 teismo posėdyje šalys palaikė pateiktus prašymus, taip pat nurodė, jog sutiktų, jog teismo ekspertą parinktų pats teismas. Teismas 2021-01-12 išsiuntė teismo ekspertams paklausimus dėl statybos ekspertizės atlikimo. Sutikimus atlikti ekspertizę šioje byloje pateikė šie teismo ekspertai: S. K., Z. B., A. M., V. R., kiti teismo ekspertai per teismo nustatytą terminą sutikimų nepateikė, kiti nurodė, jog nesutinka atlikti teismo ekspertizės. Teismas įvertinęs šalių siūlomų ekspertų S. M., A. S. ir teisme gautų kitų teismo ekspertų: S. K., Z. B., A. M., V. R. kandidatūras, jų siūlomas kainas už ekspertizės atlikimą, atlikimo terminus, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais ir siekdamas užtikrinti šalių lygiateisiškumą, statybos teismo ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertui S. K., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 212 straipsnis).
66. S. K. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai). Taigi šiuo atveju teismas neskyrė nė vieno iš bylos šalių pasiūlyto eksperto, bet paskyrė teismo ekspertą savo nuožiūra tokiu būdu užtikrinant šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
67. 2022-02-11 teismo ekspertas S. K. pateikė prašymą teismui dėl papildomų duomenų pateikimo. Jame nurodė, kad 2022-02-05 atliekant ginčo objekto apžiūrą gauta duomenų, kad įsigijus objektą (be apdailos darbų) ir įrenginėjant jį, ieškovas atliko fotofiksaciją įsigijus objektą ir objekto įrengimo darbų fotofiksaciją. Nurodė, kad šiuo metu objektas yra pilnai įrengtas, dalis objekto konstrukcijų yra aptaisytos apdailinėmis medžiagomis dėl to nėra galimybių, neatlikus dalinio objekto konstrukcijų apdailos demontavimo, atsakyti į dalį nutartyje skirti teismo statybos ekspertizę nurodytų klausimų. Dėl to pateikė prašymą teismui pateikti ieškovo įsigyto ginčo objekto ir objekto įrengimo metu darytas nuotraukas.
68. 2022-02-14 teismas rezoliucija įpareigojo ieškovą pateikti nuotraukas, kuriose būtų fiksuotas ginčo objektas įsigijimo metu bei įrengimo metu iki 2022-02-17. 2022-02-15 ieškovas teismo įpareigojimą pateikti nuotraukas įvykdė. 2022-02-22 atsakovė pateikė paaiškinimus dėl ieškovo pateiktų nuotraukų, juose nurodė, kad ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuoti jau pradėti vidaus apdailos darbų eiga, pateiktose nuotraukose neatsispindi objekto būklė jo perdavimo metu. Atsakovė byloje yra pateikusi turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateiktos nuotraukos ginčo objekto įsigijimo metu.
69. Teismas pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių šalių reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013 ir kt.).
70. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad teismo ekspertas negalėjo atsakyti į dalį klausimų, kadangi ginčo objektas yra pilnai įrengtas, nesimato atvirų konstrukcijų, o ieškovo teismui pateiktose nuotraukose, kuriomis teismo ekspertas rėmėsi, yra pavaizduoti jau pradėti vykdyti vidaus apdailos darbai. Visų pirma, teismas pažymi, kad teismas rėmėsi teismo eksperto išvada visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
71. Šiuo atveju teismo eksperto išvados, padarytos remiantis ieškovo pateiktomis nuotraukomis, aktualu tik dėl sienų skilimo, kadangi židinio oro padavimo vamzdžio neįrengimas vertintas, remiantis techninio darbo projektu, o langų išsiplečiančios sandarinimo juostos neįrengimas vertintas remiantis statinio projektu. Be to, teismas įvertino, jog pati atsakovė neginčijo fakto, kad neįrengė oro padavimo židiniui vamzdžio bei išsiplečiančios langų sandarinimo juostos; antra, teismo ekspertas, nustatė ginčo statinio defektus atsakovei neįrengus šių statinio konstrukcinių dalių, remdamasis techniniu darbo projektu ir statinio projektu, o ne ieškovo pateiktomis nuotraukomis.
72. Iš teismo ekspertizės akto nustatyta, kad teismo ekspertas rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis dalyje dėl klausimų, susijusių dėl sienų skilimo. Atsakovė teigia, kad teismo ekspertas negalėjo tinkamai ir objektyviai įvertinti sienų skilimo priežasčių, kadangi nebuvo atidengtas mūras (namas šiuo metu pilnai įrengtas), o ieškovo pateiktos nuotraukose matyti, kad jau yra pradėta atlikti vidaus dalinė apdaila, nesimato mūro sienų. Teismas su tokia atsakovės pozicija sutikti negali. Iš teismo ekspertizės akto vertinime teismo ekspertas nurodo: „Objekto viduje esančios dienos (fotofiksacija Nr. 2-4) išmūrytos nesilaikant Projekto reikalavimo „Blokelių mūrą būtina armuoti. Mūro armavimą atlikti pagal blokelių gamintojo rekomendacijas“ ir nesilaikant ST121895674.06.2009 „Mūro darbai“ reikalavimo „Mūras armuojamas armavimo tinklu (storis ne mažiau 3 mm) arba armatūra (diametras 6 mm)“. Fotofiksacijose Nr. 2-4 užfiksuotų sienų blokelių horizontalios siūlės yra be matomų tarpų, t.y. sienų blokai sumūryti naudojant specialią cementinę pastą, todėl nėra galimybių siūlėse panaudoti armavimo tinklo arba armatūros. Objekto pertvarinių sienų įtrūkimai (fotofiksacija Nr. 5-10, tai pasekmė sienų mūrijimo nenaudojant armavimo.“ Taigi teismas remdamasis šiuo teismo eksperto vertinimu nurodo, kad teismo ekspertas, vertindamas mūrijimo darbus, rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis (fotofiksacija Nr. 2-4), kuriose ir matyti atlikti mūrijimo darbai – blokelių sienos, o ne jau užglaistytos ir užtinkuotos sienos, kaip teigia atsakovė. Tik fotofiksacijose Nr. 5-10 teismo ekspertas nurodo į jau nutinkuotas ir nudažytas sienas, kuriose matyti sienų įtrūkimai.
73. Taip pat teismo ekspertas rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, kuriose matyti pragręžtos angos ventiliacijos įrengimui, šių anglų išgręžimas panaikinant armatūros tinklo apatines armatūras galėjo turėti įtakos namo išorinių sienų poslinkiams į pastato išorę arba vidų, taip pat galėjo turėti įtakos išorinių sienų viršutinės dalies, esančiomis po išgręžtu gelžbetoniniu žiedu, deformacijoms į apačią. Objekto apžiūros metu išorinių sienų po išgręžtomis gelžbetoninio žiedo angomis deformacijų į apačią, į pastato išorę/vidų nenustatyta. Šiuo atveju matyti, kad teismo ekspertas rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, iš kurių matyti jau pradėti atlikti vidaus apdailos darbai, tačiau teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti ginčo objekto nuotraukas ne tik turto perėmimo metu, tačiau ir jau pradėjus vykdyti vidaus apdailos darbus. Atsižvelgus į tai, kad ventiliacinės angos išgręžimas laikytinas vidaus apdailos darbų dalimi, nėra pagrindo laikyti, kad teismo ekspertas nepagrįstai ar šališkai rėmėsi ieškovo pateiktomis nuotraukomis, kuriose pavaizduoti pradėti atlikti vidaus apdailos darbai.
74. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo paneigti teismo eksperto parengto ekspertizės akto išvadų atsakovo nurodytu pagrindu ir skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis), kadangi ekspertizės vertinimas ir išvados yra išsamios, objektyvios, neprieštarauja viena kitai ir byloje esančių kitų įrodymų visumai. Be to, atsakovė ginčydama ekspertizės aktą tuo pagrindu, jog jai kilo dvejonių dėl teismo eksperto padarytų išvadų, turėjo teisę pasinaudoti CPK 219 straipsnio 2 dalyje suteikta teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams, tačiau to nepadarė, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamai atliktos teismo ekspertizės, atsižvelgus į byloje jau išdėstytus motyvus, vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis).
75. Taigi, šiuo atveju, atsakovė, kuri buvo prisiėmusi atsakomybę pagal pirkimo pardavimo sutartį dėl statybos darbų kokybės ir atitikimo Projektui, taip pat tokią pareigą numato ir įstatymai, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė ir yra iš dalies atsakinga už sienų trūkumus bei visiškai atsakinga už projektinių sprendinių neįgyvendinimą neįrengiant oro padavimo vamzdžio židiniui ir neįrengiant langų išsiplečiančios sandarinimo juostos ar kitos kokybes charakteristikas atitinkančios sandarinimo medžiagos, tokie atsakovės veiksmai lėmė ginčo objekto defektų ir jų šalinimo išlaidų – nuostolių, atsiradimą.
76. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
77. Šiuo atveju tiek 2021-04-09 Defektaciniame akte, tiek ir 2022-02-21 ekspertizės akte nurodyti ginčo objekto defektai negalėjo ir nebuvo vizualiai matomi, kadangi sienų įtrūkimai pasireiškė vėliau; oro padavimo vamzdžio įrengimas plika akimi taip pat negalėjo būti matomas, kadangi yra įrengiamas po juodgrindėmis; langų sandarinimo medžiaga taip pat yra montuojama viduje tarp lango ir fasado. Šie trūkumai negalėjo būti ieškovui matomi ir nustatyti ypač šiuo atveju, kai ieškovas yra fizinis asmuo, neišmanantis statybos darbų, įsigijęs būstą asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas šių trūkumų negalėjo pastebėti prieš įsigydamas ginčo gyvenamąjį namą.
78. Teismas sprendžia, jog pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo atsakovės atlikti darbai nesilaikant darbams keliamų technologinių reikalavimų ir projektinių sprendinių. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kaip fizinis asmuo, norėjo įsigyti tai, kas nurodyta projekte, neabejojo, kad statybų darbai bus atliekami pagal projektą, atsakove pasitikėjo. Tik atlikus ginčo objekto defektų apžiūrą, paaiškėjo, jog atsakovė darbus atlikto ne pagal projektą.
79. Taigi, defektai yra atsakovės darbo rezultatas, kadangi pastatė ginčo gyvenamąjį namą pažeisdama statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, o tai yra tiesioginė atsakovės atliktų veiksmų pasekmė. Atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų trūkumų įrodymais, atsakovės pateiktos nuotraukos su paaiškinimais neįrodo, jog trūkumų nebuvo, taip pat atsakovė neįrodė, jog trūkumų susidarymo priežastis yra ieškovo atliktų vidaus apdailos darbų brokas, darytina išvada, kad ginčo objekte padaryti defektaciniame akte nustatyti trūkumai.
80. CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tad užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalis numato, kad atvejais, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
81. Byloje konstatavus, kad ginčo statybos darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant projektinių sprendinių, yra pagrindas spręsti dėl nuostolių atlyginimo dydžio ieškovei pasinaudojus jos vienu iš teisių gynybos būdų – prašant teismo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Teismo ekspertas kartu su ekspertizės aktu pateikė ir Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2021 m. spalio mėn. kainas, kurioje nurodyti defektų šalinimo darbai bei jų kaina, todėl teismas remiasi būtent šia Lokaline sąmata, atsakovė į bylą kitų apskaičiavimų pateikusi nėra.
82. Teismas nurodo, jog CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
83. Kaip jau buvo minėta, nors tarp šalių buvo sudaryta gyvenamojo būsto pirkimo pardavimo sutartis, tačiau atsakovė taip pat atsakinga prieš ieškovą ir kaip rangovė bei statytoja, todėl akivaizdu, jog ieškovas kaip vartotojas turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei atsakovė – profesionalus rangovas ir statytojas, kuris turi atitinkamas įstatymo keliamas pareigas, kurių nevykdymas gali suponuoti vartotojo teisių pažeidimą. Tačiau aplinkybė, jog ieškovas yra vartotojas nesudaro pagrindo spręsti, kad jis neatsakingas už savo sutartinių pareigų tinkamą vykdymą, šiuo atveju už tinkamos būsto vidaus apdailos atlikimą, vadovaujantis Projekto techniniais sprendiniais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl trūkumų, nurodytų teismo ekspertizės akte, už kuriuos atsakinga būtent atsakovė, kuri pažeidė esminę ieškovo kaip vartotojo teisę į informaciją bei įvykdė statybos darbus, pažeisdama imperatyviuosius Statybos įstatymo, statybos techninius reglamentus bei kitų teisės aktų reikalavimus; tuo tarpu ieškovas iš esmės atsakingas tik iš dalies, t. y. dalyje dėl sienų įtrūkių, atlikdamas vidaus apdailą pažeisdamas monolitinį žiedą, siekdamas įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.
84. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis Nr. 3K-3-237/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis 3K-3-312-421/2015).
85. Ieškovas prašo priteisti 13 540,90 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už rangos darbų defektų šalinimą, grįsdamas 2022-02-21 sudaryta teismo eksperto S. K. lokalinė sąmata, kurioje nuostolių sumą sudaro esamų defektų šalinimas bei naujo įrengimo išlaidos, tai yra atliktini darbai paskaičiuoti 13 540,90 Eur. Atsakovė nesutiko su nurodoma trūkumų šalinimo sąmata, tačiau priešingų paskaičiavimų nepateikė. Kita vertus remiantis teismo eksperto išvada dėl sienų skilimo, kurioje nustatyta, kad sienų skilimui įtakos galėjo turėti ir monolitinio/gelžbetoninio žiedo pažeidimas, kurį atliko pats ieškovas, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovo numatytas išlaidas dalyje dėl sienų defektų šalinimo.
86. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas iš vartojimų teisinių santykių, į tai, kad iš esmės dėl atsakovės kaltės buvo netinkamai ir nekokybiškai ginčo gyvenamojo namo statybos darbai, kuriuos ieškovui teks šalinti savo lėšomis, taip pat atsižvelgus į abiejų šalių elgesį po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir pranešimo apie defektus momento, į tai, jog paties ieškovo atlikti monolitinio žiedo pažeidimo darbai iš dalies galėjo turėti įtakos sienų skilimui, į nustatytų atsakovės atliktų darbų defektus ir jų šalinimo būtinumą, bei ieškovo prašomų nuostolių, t. y. trūkumų šalinimo vertę, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieškovo prašomų nuostolių dydį 50 procentų dalyje dėl sienų defektų šalinimo, t.y. priteisti 1 135,21 Eur (2 270,41 Eur su PVM – 50 proc.) ir bendrai priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 12 405,69 Eur (13 540,90-1 135,21) nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu ši suma yra proporcinga sutartinių įsipareigojimų pažeidimo mastui bei pakankama, kad būtų atlyginti nuostoliai ieškovui dėl darbų trūkumų šalinimo (CK 1.5 straipsnis, 1.125 straipsnio 10 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis, 6.663 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis, 6.672 straipsnis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis, 6.698 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
87. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.
88. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
89. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 12 405,69 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
90. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
91. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (92 proc.), yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylos šalims.
92. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 305,00 Eur žyminis mokestis; 2 420,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas; 800,00 Eur išlaidos, susijusios su teismo eksperto darbu atliekant ekspertizę byloje, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 3 525,00 Eur.
93. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 510,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas byloje bei 800,00 Eur išlaidos, susijusios su teismo eksperto darbu atliekant ekspertizę byloje, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 2 310,00 Eur.
94. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Taip pat teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 89 straipsnio 1 dalimi proceso šalių patirtos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, laikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl taip pat atlygintos.
95. Teismui tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, t.y. 92 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 243,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 184,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš A. Ž. mažosios bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 405,69 Eur (dvylika tūkstančių keturi šimtai penki eurai ir 69 ct) nuostolių atlyginimo/ defektų šalinimo išlaidų bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 12 405,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 243,00 Eur (trys tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti A. Ž. mažajai bendrijai, juridinio asmens kodas 304501613, iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 184,80 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt keturi eurai ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė