Civilinė byla Nr. 3K-3-338/2013
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00129-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 40.3; 75.7; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Egmasta“ ieškinį atsakovams G. B., L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, ar sutuoktinio, kuris yra įmonės (uždarosios akcinės bendrovės) vadovas ir naudoja jos lėšas asmeniniams bei bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pareiga lėšas grąžinti yra asmeninė šio sutuoktinio ar solidarioji sutuoktinių prievolė; kaip tokiu atveju turėtų būti kvalifikuojami sutuoktinio – įmonės vadovo – ir įmonės teisiniai santykiai: kaip paskolos ar kaip kylantys iš delikto – įmonės vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo ir dėl to padarytos įmonei žalos.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 397 955,48 Lt skolos, 12 605,53 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d. atsakovas G. B. (toliau – atsakovas) ėjo UAB „Egmasta“ direktoriaus pareigas ir turėjo teisę disponuoti įmonės lėšomis. Ieškovo teigimu, atsakovo atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną paaiškėjo, kad jis iš UAB „Egmasta“ kasos atsiskaitytinai paėmė ir negrąžino 361 642,99 Lt; šias lėšas atsakovas naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Pasak ieškovo, tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais ir ieškovas galėtų savo teises ginti reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vėliau, atsakovui prašant, sutiko paskolinti šią sumą, ieškovas reiškia ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neneigė, jog naudojosi bendrovės lėšomis ir prašė ieškovo sudaryti su juo paskolos sutartį, buvo derinamos paskolos sutarties sąlygos. Derybų laikotarpiu atsakovas pirko iš ieškovo prekių, kurių kaina buvo įtraukiama į paskolos sumą. Ieškovas nurodė, kad paskolos sutartis nesudaryta, tačiau 2009 m. gruodžio 15 d. atsakovas pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog yra skolingas ieškovui 397 955,48 Lt; akte nurodytos skolos sumos atsakovas neginčija, tačiau jos negrąžina. Kadangi atsakovė L. B. (toliau – atsakovė) yra atsakovo sutuoktinė, tai, ieškovo nuomone, galiojant CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytai prezumpcijai, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, atsakovo įgytos prievolės turi būti vertinamos kaip bendros sutuoktinių prievolės, todėl skola priteistina iš atsakovų solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 397 955,48 Lt skolos, 12 605,53 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovui solidariai iš atsakovės 194 249,55 Lt skolos, 6152,85 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d., būdamas UAB „Egmasta“ direktorius, disponavo bendrovės lėšomis, prekėmis, kurios būdavo perduodamos atsakovui atsiskaitytinai. Atsakovo atleidimo iš pareigų dieną ieškovas nustatė, kad atsakovas skolingas ieškovui 361 642,99 Lt; 2009 m. gruodžio 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė skolos suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog galutinė skolos suma – 397 955,48 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavio santykius dėl negrąžintų lėšų vertino kaip paskolos, taip pat į byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų nuo 2007 m. sausio 2 d. vykdytus atsiskaitymus ir kt., pritarė tokiai šalių sutartinių santykių kvalifikacijai. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo visą negrąžintą paskolos dalį – 397 955,48 Lt (CK 6.38 straipsnis).
Teismas, spręsdamas, ar prievolė grąžinti skolą yra solidarioji sutuoktinių prievolė, nustatė, kad atsakovas pasiskolintas iš bendrovės lėšas naudojo tiek asmeniniams, tiek šeimos poreikiams tenkinti: grąžino 125 000 Lt skolą buvusiai sutuoktinei, pirko akcijų, grąžino 202 350 Lt paskolą, mokėjo už elektrą, dujas, grąžino 42 704 Lt pagal paskolos sutartį namui statyti ir įrengti, sumokėjo 27 902 Lt palūkanų. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad atsakovė nuo santuokos su atsakovu sudarymo (2007 m. birželio 23 d.) žinojo apie jo sandorius su ieškovu, dalyvavo juose, iš sutuoktiniams suteikto AB SEB banko kredito pervesdavo ieškovui lėšas už pirktas statybines medžiagas ir kitas materialines vertybes (iki 2009 m. birželio 30 d. pervedė ieškovui 891 963,01 Lt), todėl ji turi solidariai atsakyti už tą prievolės dalį, kuri panaudota šeimos interesais. Atsakovės argumentą, kad sutuoktinis, būdamas UAB „Egmasta“ direktorius, skolinosi iš bendrovės lėšų jai nežinant, šias leido savo nuožiūra, asmeniniams reikalams, teismas pripažino nepagrįstu; atsižvelgdamas į tai, kad iki santuokos sudarymo atsakovas buvo skolingas ieškovui 78 705,93 Lt, dalis paskolos panaudota atsakovo asmeninei prievolei (125 000 Lt skolai buvusiai sutuoktinei grąžinti) įvykdyti, sprendė, jog šios sumos į iš atsakovės solidariai priteistiną skolą neįskaičiuotinos ir priteisė iš jos ieškovui solidariai su atsakovu 194 249,55 Lt ir nuo šios sumos apskaičiuotas palūkanas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 23 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą iš esmės nepakeistą: patikslino rezoliucinę dalį, nurodydama, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 203 705,93 Lt skolos, 6452,68 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos 210 158,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų 194 249,55 Lt skolos, 6152,85 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos 200 402,40 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, pagrįstai nustatė, jog dalis atsakovo iš ieškovo gautų lėšų buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, t. y. gyvenamajam namui statyti, medžiagoms pirkti, palūkanoms mokėti, akcijoms įsigyti; šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad solidariąja sutuoktinių prievole pripažinta tik ta paskolos dalis, kuri atsakovo gauta po santuokos sudarymo, į jos dydį neįtraukti 125 000 Lt, kuriuos atsakovas panaudojo prievolėms buvusiai sutuoktinei įvykdyti. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors rašytinė paskolos sutartis nesudaryta, tačiau kiti rašytiniai įrodymai (buhalteriniai dokumentai) patvirtina, jog ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis atsakovo iš ieškovo gautos paskolos buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė nedavė sutikimo paskolos sutarčiai sudaryti, nes jo nereikėjo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neįvertino atsakovo raštiško paaiškinimo dėl iš ieškovo pasiskolintų pinigų panaudojimo; pažymėjo, jog, esant skirtingiems atsakovo paaiškinimams apie iš ieškovo pasiskolintų pinigų panaudojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tuos, kurie buvo pateikti per teismo posėdį; be to, atsakovas nurodė, kad rašytinį paaiškinimą parašė, būdamas neblaivus, prašant atsakovei, jame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog apie pasiskolintus pinigus ji nieko nežinojo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: atsakovė pervesdavo pinigus į ieškovo sąskaitą, žinojo, kad jie skirti atsiskaityti už gautas prekes; pati paaiškino, kad statė namą, todėl medžiagoms įsigyti reikėjo lėšų, kurias skolindavosi iš ieškovo. Teisėjų kolegijos teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dalis atsakovo iš ieškovo pasiskolintų lėšų buvo naudojama bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, pagrįsta.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties dalis, kuriomis nuspręsta priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 194 249,55 Lt, 6152,85 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų 200 402,40 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti valstybei iš atsakovės 5008 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl deliktinės vadovo atsakomybės. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo vieno sutuoktinių (atsakovo) prisiimtas prievoles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl sutuoktinių asmeninių prievolių, todėl nepagrįstai priteisė atsakovo skolą solidariai iš kasatorės. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, eidamas UAB ,,Egmasta“ direktoriaus pareigas, paėmė iš atsakovo dalimis 361 642,99 Lt ir šios sumos nepagrindė jokiais dokumentais; tokie veiksmai vertintini kaip neteisėti. Juridinio asmens ir jo valdymo organų santykiai yra fiduciariniai. Jiems būdinga tai, kad valdymo organas (fiduciaras) privalo žinoti, jog juridinis asmuo, kuris yra patikėtojas (beneficiaras), juo pasitiki ir todėl suteikė įgaliojimus veikti beneficiaro naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-316/2007). Dėl to juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Trečia, valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdydami fiduciarines pareigas, juridinio asmens valdymo organai turi pareigą valdyti bendrovę kaip protingi, atsakingi bei sąžiningi asmenys ir atsakyti už netinkamą pareigų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kasatorės nuomone, atsakovas, būdamas UAB ,,Egmasta“ direktorius ir disponuodamas bendrovės lėšomis, prekėmis, kurios jam būdavo perduodamos atsiskaitytinai, turėjo veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto, tačiau, 2007 m. sausio 1 d. –2009 m. birželio 30 d. iš UAB ,,Egmasta“ kasos imdamas lėšas ir už jas neatsiskaitydamas, šias pareigas pažeidė. Kasatorės teigimu, byloje nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo paimtus pinigus leido ne valdymo funkcijoms vykdyti, bet savo interesams tenkinti, taip pažeisdamas jam tenkančią pareigą vengti interesų konflikto.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkte nustatyta, kad, išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Atsakovas atsiskaitytinai iš įmonės paėmė 361 642,99 Lt, tačiau nepagrindė to jokiais dokumentais. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio, vykusio 2010 m. spalio 7 d., metu UAB „Egmasta“ vyriausioji finansininkė nurodė, jog direktorius turi teisę imti pinigus atsiskaitytinai, limito nėra, tačiau už jų panaudojimą turi atsiskaityti per trisdešimt dienų. Kasatorė pažymėjo, kad pinigai atsakovui buvo išduodami pagal kasos išlaidų orderį direktoriaus pareigoms vykdyti, t. y. veikti bendrovės interesais; bendrovės veikla nesusijusi su paskolų tretiesiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti teikimu. Dėl to, kasatorės nuomone, atsakovas savo veiksmais (ieškovo lėšas naudodamas ne bendrovės interesais) pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus.
Fiduciarinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro prielaidas valdymo organo nariui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žalos (CK 6.249 straipsnis); 2) ji padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis); 3) konstatuotas neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Kasatorės teigimu, atsakovas vadovavo bendrovei, pažeisdamas valdymo organų nariams nustatytas pareigas, savo neteisėtais veiksmais padarė bendrovei žalos, todėl ją privalo atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasatorės nuomone, remiantis nurodytu išaiškinimu, atsakovo skola ieškovui yra asmeninė prievolė, atsiradusi dėl neteisėtais jo, kaip juridinio asmens vadovo, veiksmais bendrovės interesams padarytos žalos.
2. Dėl ieškovo ir atsakovo santykių kvalifikavimo ir dėl to atsirandančių padarinių (CK 6.880, 6.157 straipsnių pažeidimo). Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai nevykdė pareigos patikrinti ieškovo ir atsakovo paskolos sutarties atitikties imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, netinkamai vertindami susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė materialiosios teisės normas (CK 6.157, 6.880 straipsniai). Kasatorės teigimu, nors ieškovas nurodo, kad atsakovui prašant sutiko vertinti paimtus pinigus kaip ieškovo atsakovui suteiktą paskolą, tačiau toks susitarimas neatitiko įstatymo reikalavimų. CK 6.880 straipsnyje, reglamentuojančiame skolos pakeitimą (novacija) paskolos prievole, imperatyviai įtvirtinta, kad šalių susitarimu skola, kilusi iš pirkimo–pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali būti pakeičiama paskolos prievole pagal šio kodekso 6.141–6.144 straipsnių nustatytas taisykles. Atsakovo prievolė yra kilusi iš žalos padarymo jo vadovaujamai bendrovei, todėl negali būti šalių susitarimu pakeista į paskolos prievolę. Toks ieškovo ir atsakovo susitarimas pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas. CK 6.157 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Atsižvelgiant į tai, kasatorės nuomone, šalių susitarimas vertinti atsakovo paimtus pinigus kaip paskolą, pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasatorės nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl paskolos teisinių santykių, nėra pagrindo juos kvalifikuoti kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Egvilta“, bylos Nr. 3K-3-549/2011, yra pažymėjusi, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti sutarties atitiktį bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), o kada šalių sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama pagal konkrečią sutarties rūšį reglamentuojančias teisės normas (CK šeštoji knyga IV dalis), tai jos sąlygos patikrinamos ir pagal šias normas. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad prievolės atlyginti žalą pakeitimas paskolos prievole yra naudingas tiek ieškovui, tiek atsakovui, kuriuos sieja bendra verslo veikla. Atsakovas kartu su kitais UAB „Egmasta“ akcininkais yra kitų bendrovių – UAB „Valvėsta“, UAB „Jupojos investicinė grupė“ – akcininkai. Kasatorės ir atsakovo santykiai yra priešiški: jie nuo 2009 m. gruodžio 10 d. netvarko bendro ūkio, kasatorė nuo 2010 m. lapkričio 3 d. nebegyvena bendruose sutuoktinių namuose.
3. Dėl solidariosios sutuoktinių prievolės. Kasatorės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ieškovės ir atsakovo prievolė grąžinti ieškovui skolą yra solidarioji, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 3.109 straipsnio 2 dalies, CPK 376 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo ir taikymo praktikos. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pasisakydamas šių normų taikymo klausimais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktinių prievolių pobūdį ir tinkamai jas kvalifikuoti. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Septynios mylios“ v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sandorius, tačiau teisės normoje nustatyta tam tikra sąlyga, kad jis būtinas šeimos poreikiams tenkinti, yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo daugelio aplinkybių: šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-7-149/2008). Tai reiškia, kad, kilus ginčui, tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams ir kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H. ir kt. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009). Kasatorės nuomone, bylą nagrinėję teismai nesilaikė šios praktikos ir nenustatinėjo prievolių, kylančių dėl atsakovo skolos, pobūdžio, šeimos finansinių poreikių, jų tenkinimo galimybių. Kasatorės teigimu, teismai neįvertino byloje pateikto atsakovo paaiškinimo, kuriame nurodyta, kad visą darbo užmokestį jis skirdavo paskolai (1,4 mln. Lt) grąžinti, todėl atsakovo sprendimas įsigyti ieškovo lėšomis UAB ,,Jupojos investicinė grupė“ akcijų negali būti vertinamas kaip būtinas šeimos poreikiams tenkinti sandoris; taip pat to, kad dalis pinigų (13 750 Lt), kurie buvo pripažinti solidariąja kasatorės ir atsakovo prievole, atsakovo buvo paskolinti kitai įmonei, t. y. UAB „Jupojos investicinė grupė“, kurios akcininkas yra atsakovas; taip pat AB „Lietuvos dujos“, AB „VST“ pažymų, kuriose nurodyta, kad 2007–2010 m. už dujas ir elektrą atsakovas sumokėjo 19 354 Lt, t. y. dalis išlaidų turėta, kai sutuoktiniai jau netvarkė bendro ūkio (nuo 2009 m. gruodžio 10 d.), taip pat dar iki santuokos sudarymo. Be to, kasatorės teigimu, teismai netinkamai vertino jos atliktus pavedimus per banką ieškovui kaip jos žinojimą, suvokimą ir pritarimą atsakovo atsiskaitytinai paimtų pinigų panaudojimui šeimos interesams. Šiuos pavedimus kasatorė atliko iš SEB banko gauto tikslinio kredito, skirto gyvenamojo namo statybai. Jais buvo mokama už atsakovo iš ieškovo namo statybai įsigytas statybines medžiagas. Tačiau, kasatorės nuomone, už atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, atsiskaitytinai paimtus pinigus, atsiskaityti turėjo ir galėjo ne ji, bet atsakovas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas G. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl ieškovo ir atsakovo santykių teisinio kvalifikavimo. Atsakovo teigimu, kvalifikuoti ginčo teisinius santykius yra teismo prerogatyva ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-144/2012). Tai reiškia, kad kasatorės pateiktos citatos iš ieškovo procesinių dokumentų, teisiniai argumentai dėl prievolės ieškovui atsiradimo pagrindų, kaip neva patvirtinantys, kad ieškovą ir atsakovą sieja deliktiniai teisiniai santykiai, nevertintini kaip taikytinos teisės pagrindimas, nes, minėta, teisinis faktinių aplinkybių vertinimas priklauso teismui. Atsakovo įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas ne kartą ėmė iš ieškovo pinigų, iš anksto žinodamas, kad šie bus skirti šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi jis buvo ieškovo vadovas, t. y. per atsakovą įmonė įgydavo teises ir prisiimdavo pareigas (CK 2.81 straipsnis), tai, jo teigimu, darytina išvada, kad įmonei buvo žinoma, kam panaudojami atsakovo paimti pinigai. Atsakovo nuomone, šių konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai. Darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną paaiškėjus, kad jis iš įmonės yra paėmęs dideles pinigų sumas, kurių dalies negrąžino, atsakovas siekė įforminti paskolos sutartį, tačiau, to nepavykus padaryti, pasirašytas skolos suderinimo aktas. Dėl to, atsakovo nuomone, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad šalys susitarė taikyti novaciją, nes jos tokios valios neišreiškė, o tai yra būtina novacijos taikymo sąlyga (CK 6.141 straipsnio 2 dalis). Atsakovo teigimu, faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (buhalteriniai dokumentai, šalių paaiškinimai ir kt.) patvirtina, kad jį ir ieškovą sieja paskolos teisiniai santykiai: pinigai perduoti, atsakovas suvokia savo pareigą juos grąžinti ir iš dalies yra grąžinęs.
2. Dėl sutuoktinių atsakomybės solidarumo. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nenustatinėjo sutuoktinių prievolės pobūdžio. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai išsamiai išanalizavo šį klausimą ir sprendė, kad kasatorė solidariai atsakinga tik dėl dalies ieškovo gautos paskolos panaudojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, išaiškinta, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: pirma, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, esant kito sutuoktinio sutikimui, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jei jie sudaryti šeimos interesais (privalomo reikalavimo apie tai, kad kitam sutuoktiniui būtų žinoma apie tokį sandorį, nenustatyta). Paskolos sutartis, kaip aiškinama pirmiau nurodytoje nutartyje, galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju asmuo, siekiantis, kad prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nuosekliai ištyrė, kam buvo panaudotos iš UAB „Egmasta“ pasiskolintos lėšos, ir solidariąja sutuoktiniu prievole pripažino tik tą paskolos dalį, kuri buvo panaudota bendriems atsakovų šeimos interesams – paskolai grąžinti, palūkanoms, komunaliniams patarnavimams apmokėti ir kitiems bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovo nuomone, tai, kad už pasiskolintus pinigus įsigytos kitos įmonės akcijos taip pat vertintina kaip lėšų panaudojimas šeimos interesais – investicija, kuri ateityje duos pajamų; teismai pagrįstai nustatė ir tai, kad kasatorei buvo žinoma apie ieškovo ir atsakovo paskolos teisinius santykius, nes ji dalį pasiskolintų lėšų grąžino ieškovui pavedimais per banką; už statybines medžiagas buvo mokama, nesant jokių sąskaitų, tik siekiant pagrįsti iš banko paimto kredito tinkamą panaudojimą, paimti iš sąskaitos lėšas ir jas naudoti bendram atsakovų ūkiui, gyvenamajam namui statyti, įrengti ir kt. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo
Be bendrųjų prievoliniams teisiniams santykiams taikytinų nuostatų, sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimai sprendžiami, remiantis specialiosiomis CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus normomis. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo atsiradusias, taip pat pagal vieno sutuoktinio prievoles, išieškojimo iš bendro bei asmeninio turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose. Nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių atsakomybę pagal turtines prievoles, aiškinimo ir taikymo klausimais išsamiai pasisakyta formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolė yra dalinė, tai kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis).
Atsižvelgiant į pateiktą sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad, nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Prievolės pobūdžiui konstatuoti būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –– vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. J. G., bylos Nr. 3K-3-93/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ v. antstolė L. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2006; kt.).
Šioje byloje kilo ginčas dėl turtinės prievolės, už kurios nevykdymą ieškovas prašo taikyti atsakovui ir kasatorei solidariąją atsakomybę, atsiradimo pagrindo ir jos pobūdžio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad ieškovą ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai; nustatę, kad atsakovo pasiskolintos iš ieškovo lėšos buvo skiriamos tiek jo asmeniniams, tiek šeimos poreikiams tenkinti, paskolos dalį, skirtą šeimos poreikiams tenkinti, pripažino solidariąja atsakovo ir kasatorės prievole. Kasatorė su šia teismų pozicija nesutinka ir nurodo, kad ieškovą ir atsakovą sieja ne paskolos, o žalos atlyginimo (deliktiniai) teisiniai santykiai, todėl atsakovo prievolė grąžinti paimtas lėšas ieškovui yra asmeninė.
Sprendžiant dėl ieškovo ir atsakovo teisinių santykių kvalifikavimo, reikšmingos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nuo 1999 m. lapkričio 24 d. iki 2009 m. birželio 25 d. ėjo UAB „Egmasta“ direktoriaus pareigas. Be kitų, kaip įmonės vadovo, teisių, atsakovas turėjo teisę atsiskaitytinai disponuoti įmonės lėšomis (šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina UAB ,,Egmasta“ vyriausiosios finansininkės parodymai, pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu). Atsakovas vadovavimo įmonės veiklai laikotarpiu paėmė įvairias lėšų sumas iš įmonės kasos ir naudodavo jas ne tik įmonės reikmėms, tačiau ir asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, už jų panaudojimą per nustatytą laikotarpį (trisdešimt dienų) neatsiskaitydamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas lėšas iš ieškovo kasos paimdavo sudarytos rašytinės paskolos sutarties pagrindu (nors, atstovaudamas įmonei, galėjo išreikšti įmonės valią tokią sutartį sudaryti: remiantis bylos duomenimis, 2007 m. spalio 15 d. sudarė su UAB ,,Egmasta“ paskolos sutartį, kuria paskolino bendrovei 205 000 Lt), taip pat kad buvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas leisti ieškovui kaip paskolą naudoti įmonės lėšas ar kad buvo kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu jis ir ieškovas aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškė valią sukurti paskolos teisinius santykius ir prisiimti iš jų kylančias prievoles. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apie tai, jog atsakovas imdavo iš kasos lėšas savo asmeninėmis ir šeimos reikmėms bei dalies jų negrąžino, ieškovas sužinojo tik atsakovo atleidimo iš darbo dieną. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad atsakovo vadovavimo UAB ,,Egmasta“ laikotarpiu ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsirado pareiga vykdyti ginčo prievolę (grąžinti ieškovui lėšas), susiklostė atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpiu. Įmonių vadovų veikla, jų teisės ir pareigos reglamentuojamos DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų. Teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013).
Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 9 punkte įtvirtinta, kad, išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės kasos lėšas ir už jas nustatyta tvarka neatsiskaitydamas, pažeidė nurodytus teisės akto reikalavimus, taip pat fiduciarinę pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), t. y. ieškovui atsirado pagrindas reikalauti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovą sieja ne paskolos, o žalos atlyginimo (deliktiniai) teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad šią aplinkybę – jog atsakovas savo veiksmais ieškovui padarė žalos – ieškovas, be kita ko, nurodo ir ieškinyje.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytų aplinkybių visuma ir pateiktu jų teisiniu įvertinimu, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai ieškovo ir atsakovo teisinius santykius nepagrįstai kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius. Remiantis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovo atleidimo iš pareigų dieną jo prievolė grąžinti ieškovui iš šio paimtas lėšas, kilo ne iš paskolos, o iš žalos atlyginimo santykių. Minėta, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia prievolė yra asmeninė ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto ir tik tada, jei jo nepakanka, išieškojimas gali būti nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte.
Iš bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių ir ieškovo bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad, atsakovo atleidimo iš pareigų dieną paaiškėjus, jog įmonės kasoje trūksta lėšų, atsakovas pasiūlė ieškovui susitarti, kad trūkstama lėšų dalis būtų vertinama kaip ieškovo atsakovui suteikta paskola. Nors rašytinė paskolos sutartis nesudaryta, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas sutinka, jog jie dėl paskolos teisinių santykių sukūrimo susitarė, atsakovas 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog yra skolingas ieškovui 397 955,48 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog pirminė ieškovą ir atsakovą siejanti prievolė kilo iš žalos atlyginimo teisinių santykių, darytina išvada, kad, šalims susitarus dėl paskolos, įvyko novacija, t. y. viena prievolė pakeista kita prievole (CK 6.141 straipsnis).
Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra prievolės pasibaigimas, kai šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo, arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas, visais atvejais draudžiantis pakeisti žalos atlyginimą kita prievole. CK 6.141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudžiama taikyti novaciją prievolėms atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo, taip pat išimtinai su šalių asmeniu susijusiomis prievolėmis. Šioje byloje žalos atlyginimo prievolė, kurią ieškovas ir atsakovas pakeitė paskolos grąžinimo prievole, kilo iš žalos dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų atlyginimo, jos vykdymas nėra išimtinai susijęs su atsakovo asmeniu, todėl nėra sąlygų, apribojančių novacijos taikymą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas ir atsakovas turėjo teisę susitarti ir pakeisti žalos, padarytos neteisėtais atsakovo, kaip įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo prievolę į paskolos grąžinimo prievolę.
Sprendžiant dėl to, kokią reikšmę tokia ieškovo ir atsakovo teisinių santykių modifikacija turi kasatorės (atsakovo sutuoktinės) teisėms ir pareigoms, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju pradinė prievolė grąžinti iš ieškovo paimtas lėšas kilo ne iš atsakovo sudaryto (paskolos) sandorio, iš kurio kylančios prievolės, jeigu sandoris sudarytas šeimos interesais, galėtų būti vertinamos kaip solidariosios (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys), o iš žalos atlyginimo teisinių santykių. Taigi visą atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpį nebuvo paskolos sutartinių teisinių santykių, kuriems kasatorė galėjo išreikšti arba ne savo pritarimą arba kuriems, atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sutikimo nereikėjo ir iš kurių kylančios prievolės galėtų būti kvalifikuojamos kaip solidariosios ir išieškomos tiek iš bendro, tiek iš asmeninio sutuoktinių turto. Tai, kad ieškovas ir atsakovas vėliau susitarė žalos atlyginimo prievolę pakeisti paskolos grąžinimo prievole, nereiškia, jog taip savaime atsirado bendra sutuoktinių prievolė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, kartu ir kito (ne sandorį sudariusio) sutuoktinio pareiga pagal tokią prievolę atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sutuoktinis aiškiai išreiškė savo valią pritarti tokiam žalos atlyginimo teisinių santykių pakeitimui ir prisiimti iš to kylančias pareigas arba kad prievolė yra sudaryta šeimos interesais, galima būtų jį laikyti atsakingu. Tačiau nesant tokio sutikimo, taip pat nenustačius, kad prievolė sudaryta šeimos interesais, savaime žalos atlyginimo prievolės į paskolos grąžinimo prievolę pakeitimas negali turėti įtakos sąžiningo trečiojo asmens (šiuo atveju – sutuoktinio) teisių ir pareigų apimčiai.
Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad kasatorė niekada nėra išreiškusi savo valios dėl žalos atlyginimo prievolės pakeitimo į paskolos atlyginimo prievolę, todėl novacija atlikta ne šeimos interesais. Tokios aplinkybės – kad valia buvo išreikšta ar kad novacija atlikta šeimos interesais – nenustatė bylą nagrinėję teismai ir nepatvirtina byloje pateikti įrodymai. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad susitarimas dėl paskolos įvyko ir 2009 m. gruodžio 10 d. skolos suderinimo aktas pasirašytas ieškovei sutikus ar su jos žinia. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovo ir atsakovo susitarimas pakeisti žalos atlyginimo prievolę į paskolos grąžinimo prievolę yra teisėtas, tačiau jis neturi įtakos trečiojo asmens – kasatorės teisių ir pareigų apimčiai, t. y. dėl novacijos jai nekyla solidariosios atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos solidariai iš kasatorės priteisimo, naikintina ir ieškinys kasatorei atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, tai atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teisme kasatorei atstovavo advokatas Edmundas Budvytis, kuriam už suteiktas atstovavimo paslaugas kasatorė sumokėjo 7000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktus, į tai, kad dokumentų kopijų darymo atlyginimas Rekomendacijose nenustatytas, taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių išlaidų už analogiškas teisines paslaugas atlyginimą (Rekomendacijų 10 punktas), daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti kasatorei iš ieškovo 2600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės instancijos teisme kasatorė sumokėjo 2700 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies – 2508 Lt – sumokėjimo buvo atleista, todėl kasatorei priteistina iš ieškovo 2700 Lt žyminio mokesčio, valstybei priteistina iš ieškovo 2508 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 2, 3 dalys). Kasatorė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme dydį, todėl jų atlyginimas kasatorei nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės instancijos teismas turėjo 46,06 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl 194 249,55 Lt (vieno šimto devyniasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių litų 55 ct) skolos ir metinių palūkanų solidariai iš atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisimo, panaikinti ir ieškinį atsakovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atmesti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisimo, pakeisti ir priteisti atsakovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB ,,Egmasta“ (j. a. k. 145595322) 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5008 (penki tūkstančiai aštuoni) Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB ,,Egmasta“ (j. a. k. 145595322) 5008 (penkis tūkstančius aštuonis) Lt žyminio mokesčio už atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB ,,Egmasta“ (j. a. k. 145595322) 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) Lt žyminio mokesčio už paduotą kasacinį skundą.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB ,,Egmasta“ (j. a. k. 145595322) 2554,06 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus 6 ct) su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė