Skundas Nr. 1S-54-518/2016

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.;

2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės, Valdimaro Bavėjano,

Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,

įtariamojo M.-S. V. gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M.-S. V. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam M.-S. V. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00835-14 medžiaga,

n u s t a t ė :

M.-S. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., t. y. tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis bei susitarę daryti sunkų nusikaltimą, pasikėsino savo ir kitų naudai apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą - 1 000 000 eurų, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti viešajai įstaigai „N” (duomenys pakeisti) priklausančias lėšas, veikdamas pagal iš anksto su organizuotos grupės nariais aptartą planą, kuris pasireiškė, tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, N. T. M. vardu prisistatęs asmuo, bei L. P., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) susisiekė su viešosios įstaigos „N” atstovais direktoriumi O. K. ir projektų ir vystymo vadovu V. U.. L. P., šiems melagingai prisistatė užsienyje veikiančios bendrovės „M“ (duomenys pakeisti) atstovu Mr. F. bei kartu su N. T. M. vardu prisistačiusiu asmeniu pasiūlė ilgalaikę piniginę paramą krepšinio klubui „N“ (duomenys pakeisti). 2014 m. lapkričio 14 d,  L. P., prisistačiusio vardu Mr. F., bei N. T. M. kvietimu viešosios įstaigos „N” atstovams O. K. ir V. U. atvykus deryboms dėl paramos į Italijos mieste Milane, esantį viešbutį „Hilton“, L. P. melagingai prisistatęs bendrovės „M“ atstovu Mr. F., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris prisistatė vardu N. T. M., pasiūlė krepšinio klubui „N“ ilgalaikę trijų metų piniginę paramą, kurios dydis 3 200 000 eurų, už kurios gavimą paramos gavėjai viešosios įstaigos „N ” atstovai O. K. ir V. U. turėjo sumokėti tarpininkui komisinius mokesčius 200 000 eurų. O. K. ir V. U. grįžus į Lietuvą, laikotarpiu nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų sausio mėnesio, deryboms dėl paramos krepšinio klubui „N“ sąlygų ir apmokėjo tvarkos vykstant toliau,  L. P., prisistatęs N. T. M. asistentu „Mr F.“ bendraudamas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) pageidavo, kad O. K. ir V. U. paramos sandorio sudarymo metu parodytų, kad turi 200 000 eurų grynais, kurie kaip garantas būtų sudėti į vokus ir padėti į viešbučio seifą. Deryboms dėl paramos krepšinio klubui „N“ sąlygų ir apmokėjimo tvarkos vykstant toliau, 2015 metais laikotarpiu nuo sausio mėnesio iki kovo mėnesio, L. P. rašydamas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir N. T. M. skambindamas telefonu padidino siūlomą paramos sumą iki 7 200 000 eurų, bet taip pat nurodė, kad krepšinio klubo „N“ atstovai turės sumokėti 1 000 000 eurų tarpininkui.  L. P., – kaip asmuo prisistatęs „Mr F.“ bei N. T. M. nurodė V. U., kad paramos sutartyje nurodys paramos sumą - 8 200 000 eurų, kad šią paramos sumą sumokės ir paramos sutartį pasirašys po to kai viešosios įstaigos “N” atstovai perves 1 000 000 eurų į  nurodyto tarpininko įmonės „C“ (duomenys pakeisti) Honkongo „HSBC“ banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, L. P., prisistatęs Mr. F.  kartu su N. T. M. nurodė V. U., kad kaip tarpininkavimo sandorio garantą,  jis ar jo atstovai atneš į viešbučio kambarį užstatą 1 000 000 eurų grynaisiais, kupiūromis po 500 eurų, kurie po patikrinimo būtų sudėti į vokus ir padėti į viešbučio seifą. Savo ketinimų patvirtinimui, L. P. iš elektroninio pašto   (duomenys neskelbtini) 2015-03-31 atsiuntė galimo rėmėjo - Vokietijos įmonės pavadinimu „No“ (duomenys pakeisti) registro išrašo kopiją, šios įmonės generalinio direktoriaus K. H. paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir atsiuntė suderinimui tarpininkavimo sutartį bei tarpininko įmonės „C“ mokėjimo dokumentą (invoice) pagal kuriuos Viešosios įstaigos „N ” atstovai turi pervesti 1 000 000 eurų į tarpininko įmonės „C“ Honkongo „HSBC“ banko sąskaitą NR. (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio mėn. N. T. M. bei, L. P., prisistatęs Mr. F. bendraudamas  telefonu ir el. paštu su V. U. susitarė susitikti Vilniuje 2015-04-22 bei sudaryti aukščiau minėtą sandorį. dėl tarpininkavimo sudarant susitarimą dėl krepšinio klubo N. paramos. N. T. M.  bei L. P. nurodė nusikalstamos veikos bendrininkams    M.-S. V., E.-Y. M., A. K. atvykti į Lietuvą, susitikti su V. U. bei šio susitikimo metu  viešosios įstaigos „N ” atstovu V. U. viešbučio kambaryje parodyti 1 000 000 eurų, kupiūromis po 500 eurų, sudėti šiuos pinigus į vokus, kuriuos apgaulės būdu nematant V. U. pakeisti į kitus iš anksto paruoštus vokus be eurų bei taip suklaidinant V. U. nurodyti pastarajam pervesti 1 000 000 eurų iš VšĮ „N“ sąskaitos į jų nurodytą bendrovės „C“ banko sąskaitą.  2015 m. balandžio 22 d. jis,  M.-S. V.  kartu su  L. P.,  E.-Y. M., A. K. vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, atvyko į Vilnių susitikti su V. U..  2015-04-22 apie 11 val. viešbutyje „Radisson Blue Lietuva“ Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, E.-Y. M. susitiko su viešosios įstaigos “N ” atstovu V. U., prisistatė svetimu D. vardu, aptarė užstato pinigų skaičiavimo sąlygas bei būsimos krepšinio klubo „N“ rėmimo sutarties sąlygas bei nurodė, kad už valandos nurodys konkrečią užstato pinigų perdavimo bei tolimesnio sandorio sudarymo vietą, tačiau sandoris neįvyko ir nusikalstama veika nebuvo baigta, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka M.-S. V. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 22 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 22 d., kuris vėliau ne kartą buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 22 d.

Įtariamojo gynėjas advokatas Drąsutis Zagreckas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį, paskiriant kitas kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Gynėjas mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą bei nemotyvuotą išvadą, jog nėra išnykę BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. numatyti suėmimo pratęsimo pagrindai.

Advokatas atkreipia dėmesį, jog teismas pažymėjo, kad M.-S. V. yra įtariamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų ir yra užsienio valstybės pilietis, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, yra kitos valstybės piliečiu. Advokatas pažymi, kad M. -S. V. yra įtariamas tik pasikėsinimu įvykdyti nusikaltimą.

Advokatas atkreipia dėmesį, jog teismas nutartyje nurodo, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus. Gynėjas mano, kad toks teismo teiginys yra visiškai nepagrįstas, pateiktoje medžiagoje šiuo metu nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus. Pasak advokato, tokie teismo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvūs. Taigi taikyti įtariamajam suėmimą vadovaujantis pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negalima.

Gynėjas pažymi, kad priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę vienu metu skirti kelias už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus. Advokatas mano, kad įtariamajam M.-S. V. parinkta kardomoji priemonė yra per griežta, byloje nėra jokių išimtinių sąlygų ir aplinkybių, kurios pateisintų ilgalaikį M.-S. V. izoliavimą nuo visuomenės ir šeimos.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo M.-S. V. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą atmesti, įtariamojo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Įtariamojo M.-S. V. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M.-S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M.-S. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų V. U., O. K., I. V., V. Z., V. M., J. K., E. M. apklausos protokoluose, asmens kratos protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, elektroninių laiškų susirašinėjime, su nusikalstama veika susijusių asmenų skambučių išklotinėse, įtariamojo E.-Y. M. parodymuose, iš užsienio valstybių gautoje informacijoje apie panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvykdytas užsienio valstybėse, kitoje bylos medžiagoje.

Nagrinėjamu atveju M.-S. V. įtariamas galimai pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam M.-S. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad M.-S. V. yra įtariamas galimai pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis M.-S. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis (įtariamasis yra Rumunijos Respublikos pilietis), išsiskyręs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, su Lietuva M.-S. V. nesieja jokie socialiniai ryšiai. Be to, įtariamasis anksčiau teistas užsienio valstybėse, šiuo metu yra paieškomas Šveicarijos Konfederacijoje dėl analogiškų nusikalstamų veikų (sukčiavimų). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M.-S. V., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad nusikaltimas galimai padarytas veikiant organizuotoje grupėje, kurioje M.-S. V. galimai buvo vienas aktyviausių narių, darė grupės nariams įtaką, turėjo autoritetą, todėl gali trukdyti procesui, bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti įtariamuosius, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad M.-S. V. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, taip trukdant procesui. Tokių duomenų nenurodė ir apygardos teismas. Taigi šiuo atveju apygardos teismas netinkamai argumentavo BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apygardos teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo taikymo yra deklaratyvi ir neatitinkanti BPK 122 str. 3 d. nuostatų. Kita vertus, taikyti ar pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą pakanka bent vieno iš BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, byloje kelių nusikalstamų veikų padarymu įtariami užsienio valstybių piliečiai, kurie dar ne visi sulaikyti, tyrimas atliekamas dėl įvykdytų kelių sunkių nusikaltimų, kurių padarymu įtariami asmenys veikė organizuotoje grupėje, naudojo gerai apgalvotas nusikaltimo maskavimo priemones, nusikaltimai buvo daromi keliose valstybėse, kas apsunkina tyrimą. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo papildomai kreiptasi į Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančius mobiliojo ryšio operatorius dėl informacijos, susijusios su mobiliojo ryšio bokštais, pateikimo, gauti atsakymai, tęsiamos elektroninių duomenų, gautų iš įtariamųjų L. P., A. K., M.-S. V., E. Y. M. mobiliojo ryšio telefonų bei SIM kortelių apžiūros, minėti duomenys yra didelės apimties, informacija yra užsienio kalba (anglų, italų, rumunų), todėl atrenkami tik tyrimui galimai reikšmingi duomenys, atliekamas jų vertimas į lietuvių kalbą. Atliktos dalies L. P. mobiliojo ryšio telefonų bei juose buvusių duomenų apžiūros (apžiūrėti trys mobiliojo ryšio telefonai, atlikta dalinė kitų telefonų apžiūra). Taip pat atlikta įtariamojo M.-S. V. mobiliojo ryšio telefono apžiūra, įtariamojo E. Y. M. mobiliojo ryšio telefono papildoma apžiūra. Atliktos kitų tyrimui reikšmingų duomenų apžiūros (vaizdo įrašų, tyrimui reikšmės turinčių dokumentų). Tyrimo metu, taip pat atlikta papildoma įtariamojo E. Y. M. apklausa. Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat buvo parengti ir per LKPB Tarptautinių ryšių valdybą išsiųsti papildomi paklausimai užsienio šalims - Šveicarijai, Vokietijai dėl galimo Lietuvoje sulaikytų įtariamųjų ar nesulaikytųjų bendrininkų dalyvavimo vykdant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas užsienio valstybėse. Iš užsienio valstybių gaunama informacija analizuojama. Parengtas ir išsiųstas papildomas pranešimas prie teisinės pagalbos prašymo JAV. Ikiteisminis tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, o atlikimas užtruko dėl minėtų objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad medžiagoje, teismo nuomone, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aplinkybes, kad M.-S. V. yra suimtas 9 mėnesius ir šis terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog bylose dėl sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 (aštuoniolika) mėnesių, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką daro objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam M.-S. V. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip lokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo M.-S. V. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įtariamojo M.-S. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n u t a r ė :

įtariamojo M.-S. V. gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi įtariamajam M.-S. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Linas Žukauskas

Teisėjai                                                                                                  Sigita Bieliauskienė

                                                                                            Valdimaras Bavėjanas