Civilinė byla Nr. e2A-1228-392/2016
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-22990-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6.;2.5.10.2.4.2.;3.3.1.14.;3.3.1.14.;3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo S. O. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui M. A. H..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas S. O. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 metų birželio pabaigoje internetinės svetainės Facebook paskyroje atsakovas įžeidžiančiai ir žeminančiai, necenzūriniais žodžiais kreipėsi į Lietuvos valstybę ir tokiais savo veiksmais įžeidė, pažemino ieškovą, kaip Lietuvos valstybės pilietį. Paaiškino, jog atsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, t. y. asmuo, turintis vykdomosios valdžios įgaliojimus, įstatymo įpareigotas dirbti Lietuvos valstybės piliečių naudai, o šios atsakovo pareigos suponuoja pagarbų, atitinkantį moralės, etikos principus ir padorumą elgesį, išreikštą ne tik savo fiziniais veiksmais, bet ir minčių, įsitikinimų skleidimu, ypač viešojoje erdvėje. Atsakovui, esančiam vykdomosios valdžios atstovu yra ir privalo būti keliami aukštesni tiek elgesio, tiek minties reiškimo standartai, taip pat griežtesni atsakomybės standartai. Atsakovo paskelbtame pasisakyme pavartotas keiksmažodis priskiriamas patiems grubiausiems, labiausiai žeminantiems asmens orumą ir garbę keiksmažodžiams, o prie jo nurodytas adresatas (Lietuva) frazę daro absoliučiai žeminančią, pažeidžiančią ne tik ieškovo garbę, bet ir visos tautos, kaip valstybės pagrindinio elemento garbę. Paaiškino, jog ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškė viešu pažeminimu, nepagarba jam bei jo valstybei. Pasak ieškovo, atsakovo padarytą žalą didina tai, jog nuomonę apie jo atstovaujamus piliečius bei valstybę turi ir turėjo galimybę sužinoti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir visi asmenys, suprantantys anglų kalbą, nes pranešimas paskelbtas per viešą Facebook paskyrą. Tai, kad atsakovo pasisakyme nebuvo nurodyti ieškovo vardas ir pavardė, nepadaro atsakovo išsireiškimo padoriu, atitinkančiu gerą elgesį ir moralę ir jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas negalėjo įžeisti ir pažeminti ieškovo, nes Lietuva suprantama ne tik kaip teritorija, bet visų pirma kaip tauta, kurios atstovu yra ieškovas. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai padarė akivaizdžią neturtinę žalą ieškovui, teigė, jog žala privalo būti atlyginta (b. l. 1 – 2, 6 – 8).
Atsakovas M. A. H. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas kildina savo reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš tariamo abstraktaus įžeidimo. Atsakovo nuomone, asmens garbės ir orumo gynimas galimas tik tais atvejais, kai tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos apie konkretų asmenį, tačiau paskleista garbę ir orumą žeminanti informacija negali būti siejama su visais Lietuvos piliečiais. Paskleistos žinios yra pernelyg abstrakčios, negali būti laikoma, jog žinios yra apie vieną kurį nors tos grupės asmenį, todėl ieškovo argumentai, jog netinkamai atsiliepus apie Lietuvos Respublikos valstybę būna neatsiejamai pažeidžiama kiekvieno jos piliečio garbė ir orumas, yra nesuderinami su teisės principais ir teismų jurisprudencija. Paaiškino, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tik tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituotajanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime, todėl nesuprantama, kaip atsakovo įrašas gali žeminti ieškovo gerą vardą, diskredituoti jį kaip asmenį ar formuoti neigiamą visuomenės požiūrį. Atsakovo teiginys negali būti laikomas žinia ar faktu ne tik apie ieškovą, bet ir apie bet kokius asmenis ar subjektus. Paaiškino, jog šiame kontekste žodžiai „fuck you“ akivaizdžiai buvo panaudoti kaip ekspresyvus tekstinis keiksmažodis, t. y. kalbinė dalis be atskiros ar papildomos prasmės. Atsakovo paskelbtas įrašas negalėjo įžeisti ieškovo asmens ir garbės, nes paskelbta informacija neatitinka teismų praktikoje suformuotos fakto ir/ar duomenų sąvokos, paskleista informacija nėra apie ieškovą, paskleistos informacijos atitikties tikrovei patikrinti neįmanoma, pati informacija nėra žeminanti garbę ir orumą. Neturtinės žalos atlyginimas dėl garbės ir orumo pažeidimo gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, kuomet egzistuoja visi elementai būtini civilinei atsakomybei, o šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovą pažeidusiu ieškovo garbę ir orumą. Žodis „fuck“ ar žodžių darinys „fuck you“ nėra laikomas necenzūriniu žodžiu, šis žodis turi begalę reikšmių ir tik tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikomas kaip įžeidžiančio pobūdžio. Papildomai nurodė, jog žodžių „Fuck you Lithuania“ pavartojimu siekė ne pažeminti Lietuvos valstybę, bet išreikšti nepasitenkinimą dėl tam tikrų politikų, kitų valdžios atstovų pozicijos dėl homofobiškumo, negebėjimo įteisinti partnerystės instituto bei griežto atsisakymo priimti pabėgėlius Lietuvoje. Šio žodžių junginio tiesioginis išvertimas yra ne tik nelogiškas, bet ir iškraipantis tikrąją šių žodžių prasmę (b. l. 20 – 27).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas socialiniame tinkle Facebook paskelbė įrašą, kuriame pasisakydamas homoseksualių asmenų santuokos bei pabėgėlių klausimais, be kita ko, pavartojo žodžių junginį „Fuck you Lithuania“, taigi, paskelbus šį įrašą socialiniame tinkle, informacija buvo paskleista ir prieinama tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovo pasisakymo patvirtinti įrodymais nėra galimybės, vertino, jog atsakovo pasisakymas negali būti įvertintas remiantis tiesos kriterijumi ir negali būti laikomas žinia. Teismas sprendė, jog atsakovas, paskelbdamas tokio turinio įrašą socialiniame tinkle Facebook, reiškė savo nuomonę, o asmens išsakyta nuomonė nežemina kito asmens garbės ir orumo. Iš atsakovo paskelbto įrašo turinio nustatė, jog žodžių junginys „Fuck you Lithuania“ pavartotas siekiant išreikšti nepasitenkinimą Lietuvoje vykstančiais įvykiais, o ne pažeminti Lietuvos valstybę bei visus jos piliečius. Atkreipė dėmesį, jog vertinti izoliuotai vieną frazę, kad ir kokia šokiruojanti ji būtų, nėra pagrindo, nes Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teismas iš atsakovo paskelbto įrašo negalėjo vienareikšmiškai spręsti, jog šis pasisakymas skirtas būtent ieškovui, priešingai, iš atsakovo įrašo nenustatė konkretaus jo adresato, o plačiam, neidentifikuojamam asmenų ratui skirto pasisakymo negalėjo vertinti kaip žinių apie ieškovą paskleidimą. Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovas, paskelbdamas įrašą, siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalėjo konstatuoti atsakovo teisinės atsakomybės. Byloje nenustačius civilinei atsakomybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį, kilti numatytų sąlygų, teismas ieškinyje iškeltu klausimu, jog atsakovui, kaip vykdomosios valdžios atstovui keliami ir privalo būti taikomi aukštesni tiek elgesio, tiek minties reiškimo standartai, tuo pačiu ir griežtesni atsakomybės standartai, nepasisakė. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nenustatęs visų būtinų atsakovo atsakomybei kilti faktų visumos, teismas sprendė nesant pagrindo atsakovo socialiniame tinkle paskelbto įrašo pripažinti žeminančiu ieškovo garbę ir orumą bei konstatuoti ieškovo garbės ir orumo įžeidimo. Kadangi teismas nenustatė, jog atsakovas, paskelbdamas įrašą socialiniame tinkle Facebook pažeidė asmens garbę ir orumą, todėl nenustatė atsakovo teisinės, tame tarpe ir turtinės atsakomybės pagrindo.
Apeliaciniu skundu apeliantas S. O. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pasisakymą vertino kaip nuomonę, kurią reikšti atsakovas turi teisę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta ne tik asmenų teisė reikšti nuomonę, bet ir šalių pareiga reiškiant nuomonę nepažeisti viešosios tvarkos, įstatymų apribojimų ir kitų asmenų teisių, tarp jų ir teisės į orumą ir garbę. Pirmosios instancijos teismas nevertino frazės „Fuck you Lithuania“ reikšmės, kuomet, pirmiausia, būtent šis išsireiškimas įžeidė, pažemino Lietuvos valstybę ir apeliantą, kaip Lietuvos Respublikos pilietį, ir tik po to šis pasisakymas gali būti laikomas nuomone homoseksualų santuokos ir pabėgėlių priėmimo klausimais. Apelianto nuomone, tiek administracinių teisės pažeidimų, tiek baudžiamųjų bylų praktikoje teismas laikosi vieningos nuomonės, t. y. tiek gestą, tiek frazę „fuck you“ laiko įžeidžiančiu ir žeminančiu asmens garbę ir orumą. O tuo atveju, jei atsakovo pasisakymas laikytinas nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar tokios nuomonės pareiškimas neperžengė įstatymo nustatytų ribų, viešosios tvarkos taisyklių, nepažeidė asmens orumo ir garbės. Taipogi teismas nevertino informaciją paskleidusio asmens statuso – Vilniaus miesto tarybos narys, valstybės politikas. Paaiškino, kad pareikštu ieškiniu nesiekia praturtėti ar gauti materialinę naudą, o palankaus teismo sprendimo atveju teismo priteistą neturtinę žalą perves Kauno vaikų su specialiais poreikiais namams (b. l. 41 – 44).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Mark A. H. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog atsakovo paskelbtame įraše panaudotos frazės „Fuck you Lithuania“ negalima traktuoti kaip žinios ar fakto. Šis išsireiškimas yra daugiaprasmis, tačiau apeliantas šį išsireiškimą iš anglų kalbos išvertė pažodžiui. Teigia, kad išsireiškimas negalėjo ir negali būti laikomas žinia ar faktu ne tik apie atsakovą, bet ir apie kitus asmenis. Frazė panaudota kaip kalbinė dalis be atskiros ar papildomos prasmės. Taip pat atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas paskleidė žinią ar nuomonę, kaip įžeidžiančią apelianto garbę ir orumą, nes paskleista neetiškai, nesilaikant geros moralės ir etikos principų. Mano, jog už tokius veiksmus, kaip neetiškas ir neatitinkantis moralės ir etikos nuostatų nuomonės reiškimas, civilinė atsakomybė netaikoma (b. l. 47 – 53).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacijos objektas – ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto, paskleidžiant duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, konstatavimas, iš kurio pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas kildinama ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą.
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje paskelbė įrašą, kuriame pavartojo žodžių junginį „Fuck you Lithuania“ (b. l. 10). Ieškovas teigia, kad atsakovas įžeidžiančiai ir žeminančiai kreipėsi į Lietuvos valstybę ir tokiais veiksmais pažemino ieškovą, kaip Lietuvos pilietį, todėl jis patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog: 1) atsakovo pasisakymo patvirtinti įrodymais nėra galimybės, 2) atsakovo pasisakymas negali būti įvertintas remiantis tiesos kriterijumi ir negali būti laikomas žinia, 3) plačiam, neidentifikuojamam asmenų ratui skirto pasisakymo negalima vertinti kaip žinių apie ieškovą paskleidimą, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas, paskelbdamas tokio turinio įrašą socialiniame interneto tinklalapį Facebook, reiškė savo nuomonę, o asmens išsakyta nuomonė nežemina kito asmens garbės ir orumo. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat aiškiai atskiriama fakto konstatavimas (angl. k. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. k. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertintina atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismų praktikoje suformuotas nuomonės ir žinios atribojimo taisykles.
Analizuojant visą atsakovo pasisakymo kontekstą, o ne atskirą sakinį ar jo dalį, nustatyta, kad atsakovas, pavartojęs necenzūrinį įterpinį „Fuck you Lithuania“, iškėlė klausimus, kuriais atkreipė dėmesį, į jo manymu, aktualias problemas: „ <...> įteisinkite gėjų santuoka ir jau dabar paimkite 1000 pabėgėlių. Kodėl DABAR? Nes netgi jei Jums nepatinka ši mintis, ji yra teisinga ir tai yra labai gera reklama. Jūs norite geresnės reklamos?“ (b .l. 11). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo išdėstytų vertinamųjų teiginių teisingumą. Teiginiai išdėstyti su abejonėmis, klausiamąja forma. Šie teiginiai rodo pateiktą atsakovo subjektyvų požiūrį į politinius įvykius, susijusius su gėjų santuokų įteisinimu ir pabėgėlių priėmimu, bei negali būti priskiriami asmeniškai ieškovo asmeniui.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje atsakovo paskleistus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuomone – subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškovu, kad atsakovo paskelbtame įraše pavartotas žodžių junginys „Fuck you Lithuania“, nors ir pavartotas siekiant išreikšti atsakovo nepasitenkinimą Lietuvoje vykstančiais įvykiais, tačiau žemina Lietuvos valstybę bei visus jos piliečius. Plačiąja prasme žodis „fuck you“ anglų kalboje reiškia lytinį aktą arba keiksmažodį kitam žmogui. Ieškovas iš dabartinės anglų kalbos žodyno (Macmillian Englisch Dictionary (B. P. Plc 2002) pateikė tokį žodžio „fuck you“ apibrėžimą – tai „ypač įžeidžiantis pasakymas (išsireiškimas), kuriuo parodomas pyktis kam nors dėl ko nors“ (b. l. 42). Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad žodžius „Fuck you Lituhania“ panaudojo kaip ekspresyvų tekstinį keiksmažodį, siekiant išreikšti nepasitenkinimą dėl tam tikrų politikų ir (ar) valdžios atstovų homobiškumo, nesugebėjimo įteisinti partnerystės institutą bei per griežto atsisakymo priimti pabėgėlius (b. l. 23, 50). Keiksmažodis – tai žodis (paprastai daiktavardis, būdvardis, jaustukas, veiksmažodis), kuris suprantamas kaip įžeidimas, grubumas, vulgarumas. Dauguma keiksmažodžių siejasi su lytiniais organais, lytiniais santykiais, išmatomis ar kitais tabu. Jie yra nekultūringo žodyno dalis, naudojami kaip įterpiniai. Keiksmažodžiai vartojami skirtingais tikslais: įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų jaustukas; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką (žr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Keiksma%C5%BEodis).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ne tik necenzūrinę frazę „Fuck you Lithuania“, bet ir visą pasisakymo tekstą, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotu įterpiniu netinkama forma išreiškė itin negatyvią nuomonę apie Lietuvos valstybę. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų atsakovas, viešai reikšdamas savo nuomonę, nepaisė. Nežiūrint to, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas paskleidė nuomonę (ne žinias), kuriai netaikytinas atitikimo tikrovei kriterijus. Ši atsakovo nuomonė nėra tiesiogiai susieta su ieškovo asmeniu, nors jis ir yra Lietuvos pilietis. Ryšys tarp atsakovo paskleistos nuomonės ir ieškovo asmens, vertinant objektyviai, šiuo atveju yra pernelyg nutolęs, kad būtų pagrindas pripažinti jo garbės ir orumo pažeidimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo subjektyvi nuomonė nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo, nes joje nėra faktų apie ieškovą. Taigi, byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti. Galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens, nesančio visuomenės informavimo priemone, civilinės atsakomybės už neetišką nuomonės reiškimą. Todėl net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę išreiškia netinkama, įžeidžiančia forma, už šiuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su jo patirta neturtine žala. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, tokia atsakomybė negalima.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad 2015 metų birželį socialinio interneto tinklalapio www.facebook.com asmeninėje paskyroje atsakovas apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, pažeminusias ieškovo garbę ir orumą, todėl nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, nėra teisinio pagrindo taikyti teisminę gynybą ir tenkinti ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnį kilti būtinų sąlygų, klausimu dėl atsakovui, kaip vykdomosios valdžios atstovui keliamų ir taikomų aukštesnių tiek elgesio, tiek minties reiškimo standartų, tuo pačiu ir griežtesnių atsakomybės standartų, nepasisakė. Ieškovas teigia, kad atsakovo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, statusas įpareigoją tinkamai elgtis ir reikšti mintis viešoje erdvėje. Ar toks atsakovo elgesys yra etiškas, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ar atsakovo pasisakyme pavartotas keiksmažodis yra suderinamas su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigomis, ar pavartotas keiksmažodis nepažeidė tam tikro asmenų rato (politikų, tarybos narių, valdininkų ir kt.) reputacijos arba gero vardo, visi šie klausimai yra ne nagrinėjamos bylos dalykas. Tačiau įvertinus tai, jog Lietuvos valstybę menkinančių keiksmažodžių vartojimas internetinėje erdvėje charakterizuoja atsakovą kaip Lietuvai nelojalų asmenį, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį geros moralės kriterijaus, spręstina atskirąja nutartimi informuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl Tarybos nario M. A. H. atsakomybės klausimo svarstymo.
Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimą motyvavo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovo 660 eurų bylinėjimosi išlaidų (360 eurų išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 300 eurų išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme). Šis atsakovo prašymas netenkintinas. Visų pirmą pažymėtina, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme yra išspręstas 2015 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu, kuriuo atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo netenkintas. Dėl šio papildomo sprendimo apeliacinis skundas nepaduotas. Antra, CPK 93 str. 1 d. sako, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 d. pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimas buvo sąlygotas atsakovo, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ciniško ir nelojalaus Lietuvos valstybei elgesio, todėl nors ieškinys ir nebuvo patenkintas, savo patirtus bylinėjimosi išlaidų kaštus turi prisiimti atsakovas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Jelena Šiškina
Tatjana Žukauskienė