Administracinė byla Nr. eI-1141-473/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03849-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3; 57.2.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjo L. M. atstovui advokatui Martynui Duksai,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė arba NMA) sprendimą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ Nr. 6079 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. NMA sprendimą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ Nr. SP1-6115 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas 2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamais Sprendimais, nes jie yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštaraujantys gero viešojo administravimo principui ir pažeidžiantys pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

        Paaiškina, kad 2015 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė EKO) už 2015 metus (toliau – ir 2015 m. Paraiška). 2015 m. Paraiška pareiškėjas deklaravo viso 19,71 ha šaltalankių sodų, taip pat kitas kultūras. 2015 m. pareiškėjui buvo išmokėta 28 919,57 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. 2016 m. rugpjūčio 7 d. viešoji įstaiga Ekoagros atliko pareiškėjo deklaruotų laukų patikrą ir nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti ir 2013 m. gegužės 20 d. sodinti šaltalankiai yra derantys pavieniai, derlius ypatingai mažas, tarpueiliai nušienauti. Pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. gavo Sprendimą 1, kuriame nurodoma, kad dėl NMA naudojamos Plotinių priemonių 2014–2020 m. administravimo informacinės sistemos klaidos buvo nustatyta, jog buvo išmokėta didesnė paramos suma nei priklauso. 2015 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nustatyta, kad grąžintina suma pagal Priemonę EKO yra 12 810,15 Eur už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

        Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paraišką pagal programą Priemonė EKO už 2016 metus (toliau – ir 2016 m. Paraiška). Pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje deklaravo viso 81,47 ha įvairių auginamų kultūrų, tačiau minėtą paraišką keletą kartų tikslino ir po atliktų pakeitimų galutinis pareiškėjo deklaruotas plotas buvo 83,49 ha. 2016 m. pareiškėjui buvo išmokėta 19 118,42 Eur tiesioginių išmokų. Pareiškėjas 2018 m. spalio 12 d. gavo Sprendimą 2, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota ir išmokėta viso 17 423,23 Eur, tačiau po pakartotinio vertinimo dėl nustatyto neteisingo deklaravimo ir taikomų sankcijų, nustatyta, kad pareiškėjui turėjo būti išmokėta mažesnė parama, todėl pagal 2016 m. Paraišką susidarė bendra 11 722,76 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma.

        Pareiškėjo nuomone, NMA turi teisę atlikti pakartotinį vertinimą tik tų paraiškų, kurios yra einamųjų metų (šiuo atveju 2018 metų) arba prieš tai ėjusių metų (šiuo atveju 2017 metų) pakartotinį vertinimą, todėl mano, kad NMA pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, atlikdama pakartotinius pareiškėjo 2015 m. ir 2016 m. Paraiškų vertinimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas 2 yra neišsamus ir neaiškus, nes jame nurodoma, kad pareiškėjui skiriama ilgalaikė sankcija, o jos dydis nenurodomas, todėl pareiškėjui nėra žinoma nei kiek jis pagal atsakovės skaičiavimus yra skolingas, nei kaip ši sankcija gali įtakoti pareiškėjo gautinas lėšas pagal vėlesniais metais (2017-2021 m.) teiktas ir teiktinas paraiškas paramai gauti, nes ilgalaikė sankcija gali būti išskaičiuojama trejus metus po pažeidimo nustatymo (šiuo atveju iki 2021 m.). Pareiškėjas taip pat mano, kad atsakovė Sprendime 2 neteisingai apskaičiavo deklaruoto ploto procentinę išraišką ir neteisingai pritaikė ilgalaikę sankciją, nes apskaičiuojant deklaruoto ploto procentinės išraiškos skirtumą skaičiuojamas nuo viso deklaruoto ploto (ne nuo remiamo ploto).

Pareiškėjo nuomone, atsakovė ginčijamuose Sprendimuose turėjo pareiškėjui išaiškinti, kodėl tik po 3 metų pakartotinai buvo atliktas minėtų paraiškų vertinimas, tiksliai ir aiškiai nurodyti kokios sankcijos pagal kokį teisės aktą taikomos ir kaip jos apskaičiuojamos, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Martynas Duksa palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Papildomai akcentavo, kad NMA į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui už 2016 m. Paraišką skiriama 7416,79 Eur dydžio galutinė paramos suma, tačiau iš ginčijame Sprendime 2 nurodytų sumų, matyti, kad pareiškėjui už 2016 m. Paraišką priklauso 5 701,38 Eur suma, todėl nėra aišku, kiek realiai turėjo būti išmokėta pareiškėjui už 2016 m. Paraišką. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo padaryti pažeidimai, tačiau iš atsakovės pritaikytų sankcijų jam nėra aišku kaip jos apskaičiuotos.

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 13 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus 2015 m. Paraišką, kurioje deklaravo: 82,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 61,23 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonę EKO. Pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjui buvo išmokėta 12 810,15 Eur paramos suma pagal Priemonę EKO. 2015 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, nes atsakovei sutikrinus duomenis su sertifikavimo įstaigos pateiktu sertifikatu, nustatyta, kad kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS): (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 19,73 ha KTS (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘;(duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 5,00 ha PSU (pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘, o esant tokiems sertifikavimo įstaigos sertifikuotų laukų įvardinimams, parama už minėtus KŽS turėjo būti neskiriama, todėl Sprendimu 1 buvo nustatyta pareiškėjui grąžintina suma pagal Priemonę EKO 12 810,15 Eur už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius 2016 m. Paraišką. 2016 m. Paraiškos vertinimo metu pareiškėjui buvo apskaičiuota ir išmokėta 17 424,14 Eur suma. NMA pakartotinai įvertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir priėmė Sprendimą 2, kuriame nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 11 722,76 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Minėta suma susidarė dėl: neteisingai deklaruotos valstybinės žemės 27,15 ha ploto; neįrodytos valdymo teisės į 3,53 ha ploto dalį pagal 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą; žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus nesilaikymo.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas pateikdamas 2015 ir 2016 m. Paraiškas savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais paramos gavimą, reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už įsipareigojimų nevykdymą. Akcentuoja, kad pagal teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, NMA turi teisę susigrąžinti neapgrįstai išmokėtas sumas už ketverius metus, jeigu buvo nustatyti įsipareigojimų pažeidimai.

NMA nurodo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jam pritaikytas ilgalaikes sankcijas bei jų dydį el. paštu. Mano, kad skundžiami Sprendimai yra išsamūs, motyvuoti ir detalūs, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė R. Š. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjui pritaikytos ilgalaikės sankcijos buvo nurodytos NMA 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime, o skundžiame Sprendime 2 tai nenurodyta, nes jis priimtas dėl grąžintinų lėšų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilęs dėl NMA 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 6079 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir dėl NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SP1-6115 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

 Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 13 d. atsakovei pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus 2015 m. Paraišką, reg. Nr. 15-1005383064-A1-1, kurioje deklaravo: 82,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 61,23 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonę EKO. Pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjui iki 2016 m. birželio 20 d. buvo išmokėta 12 810,15 Eur paramos suma pagal Priemonę EKO. Atsakovė pareiškėjo 2015 m. Paraišką vertino pakartotinai, nes sutikrinus duomenis su sertifikavimo įstaigos pateiktu sertifikatu SER-T-15-02742, buvo nustatyta, kad KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 19,73 ha KTS (kiti sodai ir daugiamečiai uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘; KŽS (duomenys neskelbtini)esančiame lauke Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 5,00 ha PSU (pirmamečiai ir antramečiai sodai ir uogynai) plotą, sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardijo kaip „ypatingai mažas derlius‘‘, o esant tokiems sertifikavimo įstaigos įvardinimams parama negalėjo būti skiriama, todėl atsakovė priėmė 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą 1, kuriuo pareiškėjui nurodė grąžinti visą pagal priemonę EKO gautą išmoką, t. y. 12 810,15 Eur.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius 2016 m. Paraišką, reg. Nr. 16-1005383064-A1-1, kurioje deklaravo: 80,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka bei žalinimo išmoka; 50,91 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – MPŪV priemonė), mažo nepalankumo vietovėse; 7,22 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (toliau – priemonė AGRO). 2016 m. Paraiškos vertinimo metu pareiškėjui buvo apskaičiuota ir išmokėta: 6 215,91 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma; 4 982,29 Eur žalinimo išmokos suma; 5 097,52 Eur paramos pagal MPŪV priemonę suma; 1 128,42 Eur kompensacinė išmoka pagal priemonę AGRO, iš viso 17 424,14 Eur suma. NMA pakartotinai vertindama pareiškėjo 2016 m. Paraišką nustatė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktą 2017 m. sausio 23 d. raštą Nr. 1SD-392-7(7.22E) „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje neteisingai deklaravo valstybinės žemės plotą pagrindinei tiesioginiai išmokai, žalinimo išmokai ir paramai pagal priemonę MPŪV gauti, iš viso 27,15 ha. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į dalį 2016 m. Paraiškoje deklaruoto ploto – 3,53 ha pagrindinei tiesioginiai išmokai, žalinimo išmokai ir paramai pagal priemonę MPŪV gauti. 2017 m. kovo 3 d. NMA atlikus pareiškėjo 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje nustatyta, kad pareiškėjas pagal priemonę AGRO nesilaikė įsipareigojimų nušienauti nenuganytos žolės likučius ir pildyti Atliktų ūkio darbų pagal veiklą žurnalą, todėl išmoka pagal minėtą priemonę jam nepriklauso. Atsakovė, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes priėmė 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimą 2, kuriuo pareiškėjui nurodė grąžinti 11 722,76 Eur sumą pagal 2016 m. Paraišką.

Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo nustatyti deklaravimo pažeidimai ir už juos turi būti pritaikytos sankcijos, tačiau pareiškėjui nėra aiškios sankcijų sumos, jam nėra žinoma kaip atsakovė apskaičiavimo grąžintinas NMA sumas, todėl dėl atsakovės konstatuotų pažeidimų teismas plačiau nepasisakys. 

        Teismas akcentuoja, kad skundžiami Sprendimai yra individualūs administraciniai aktai. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-282 redakcija) (toliau – ir TI taisyklės) 89 punkte nustatyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kai plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir EKO taisyklės), 54.5 papunktyje nustatyta, kad jeigu sertifikavimo įstaiga sertifikuodama lauką jį įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“, „neįdirbtas juodasis pūdymas“, „ypatingai mažas derlius“, sodai, uogynai „neatitinkantys technologinių reikalavimų“, „nenuimtas derlius“, „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“, „nesilaikoma dirvožemio gerinimo reikalavimų“, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. EKO taisyklių 61 punkte nustatyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ 7.1.3 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą 1, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 12 810,15 Eur sumą, gautą pagal 2015 m. Paraiškoje deklaruotą priemonę EKO, nes sertifikavimo įstaigai nustačius pareiškėjo deklaruotuose KŽS laukuose „ypatingai mažas derlius“, pagal EKO taisyklių 54.5 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą, parama neturėjo būti skiriama. Taigi atsakovė Sprendime 1, pakankamai aiškiai, pagrįstai ir motyvuotai nurodė pareiškėjui grąžinti 12 810, 15 Eur sumą, kurią jis buvo gavęs pagal 2015 m. Paraiškoje deklaruotą priemonę EKO.

Iš byloje esančio skundžiamo Sprendimo 2, matyti, kad pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką buvo apskaičiuota ir išmokėta 17 424,14 Eur suma, kurią sudaro pagrindinės tiesioginės išmokos, žalinimo išmokos, parama pagal MPŪV priemonę bei kompensacinė išmoka pagal priemonę AGRO. Sprendime 2 nurodoma, kad pagrindinei tiesioginei išmokai taikoma ilgalaikė sankcija už 45,825 ha plotą, žalinimo išmokai – ilgalaikė sankcija už 30,55 ha plotą, o išmokai pagal MPŪV priemonę taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija už 25,79 ha plotą. Taip pat nurodoma, kad susidarė šios iš pareiškėjo NMA grąžintinos paramos sumos: 4428,70 Eur pagrindinė tiesioginė išmoka, 3608,43 Eur žalinimo išmoka, 2557,21 Eur išmoka pagal MPŪV priemonę ir 1 128,42 Eur kompensacinė išmoka pagal priemonę AGRO, iš viso 11 722,76 Eur suma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenurodoma, kokią sumą sudaro NMA Sprendime 2 taikytos minėtos ilgalaikės sankcijos. Kaip minėta, individualiam administraciniam aktui keliamas aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimo ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Iš skundžiamo Sprendimo 2 turinio nėra aišku, kokią dalį bendros grąžintinos 11 722,76 Eur sumos sudaro pareiškėjui Sprendime 2 nurodytos ir taikytos ilgalaikės sankcijos pagal neteisingai deklaruotus plotus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovės 2019 m. sausio 21 d. teismui pateikto NMA 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. BR6-2946293, matyti, kad pareiškėjui pagal 2016 m. Paraišką skiriama 7 416,79 Eur dydžio galutinė paramos suma. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad ilgalaikės sankcijos už neteisingą plotų deklaravimą pagal programą Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) ir Žalinimo programą, sudaro 2846,32 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp minėtame rašte ir Sprendime 2 nurodomų sumų vyrauja prieštaravimai ir netikslumai, nes iš skundžiame Sprendime 2 nurodytos pareiškėjui apskaičiuotos ir išmokėtos sumos – 17 424,14 Eur, atėmus grąžintinų lėšų – 11 722,76 Eur sumą, matyti, kad pareiškėjui už 2016 m. Paraišką turėjo būti skiriama 5 701,38 Eur paramos suma, tuo tarpu minėtame rašte nurodoma, kad pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjui skiriama galutinė 7 416,79 Eur dydžio paramos suma. 

Pažymėtina, kad atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjui pritaikytos ilgalaikės sankcijos buvo nurodytos NMA 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime, o skundžiame Sprendime 2 jos nenurodytos, nes jis priimtas dėl grąžintinų lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip minėta, atsakovė Sprendime 2 taiko pareiškėjui ilgalaikes sankcijas ir nurodo už kokius plotus jos skiriamos, tačiau nenurodo konkrečių už tas sankcijas pritaikytų ir grąžintinų sumų dydžio. Teismo nuomone, kadangi atsakovė Sprendime 2 nurodo pareiškėjui taikomas ilgalaikes sankcijas ir grąžintiną paramos sumą už 2016 m. Paraišką, atsakovė priimdama individualų teisės aktą, vadovaudamasi VAĮ 8 straipsnio nuostatomis bei gero viešojo administravimo principu, turi tiksliai nurodyti pritaikytų ilgalaikių sankcijų dydį pinigine išraiška ir sugrąžintiną skolą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir Sprendimo 2 turinį, teismas daro išvadą, kad iš Sprendime 2 nurodomų sumų nėra aišku kaip jos apskaičiuotos, be to, nenurodyti pareiškėjui pritaikytų ilgalaikių sankcijų dydžiai, todėl NMA Sprendimas 2 naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo atlyginti jam išlaidas, kurias jis patyrė už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo dėl NMA Sprendimo 1, Sprendimo 2 panaikinimo parengimą ir pateikimą teismui, minėtų skundžiamų Sprendimų teisinį vertinimą ir pareiškėjo atstovavimą teisme. Kartu su prašymu dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. TL1056, 2018 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą Nr. TLI011, darbų ataskaitą ir 2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas Advokatų profesinei bendrijai TAILORS sumokėjo 726 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2018 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą. 

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 13 d. per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjo vardu skundą pateikė advokatas Martynas Duksa. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2018 m. IV ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 926,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 2 316,75 Eur (926,7 Eur x 2,5). Šiuo atveju už skundo parengimą ir konsultacijas, susijusias su nagrinėjama byla Nr. eI-1141-473/2019, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašo priteisti bendrą 726 Eur sumą. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas iš esmės sudaro minimalią priteistiną sumą už skundo parengimą, ji yra reali yra pagrįstą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už 2018 m. lapkričio 13 d. teismui pateiktą skundą 2018 m. lapkričio 12 d. pavedimu sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Iš byloje esančios 2018 m. lapkričio 16 d. teisėjos rezoliucijos, matyti, kad pareiškėjui buvo grąžinta 27,50 Eur žyminio mokesčio permoka. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas už žyminį mokestį iš viso sumokėjo 22,5 Eur.

Pažymėtina, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. iš esmės patenkinta 50 proc. pareiškėjo pareikštų reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pagal Rekomendacijas maksimaliai galima priteisti suma mažintina, taip pat mažintina priteistina sumokėto žyminio mokesčio suma, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 374,25 Eur ((726 Eur + 22,5 Eur) x 50 proc.).

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo L. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. SP1- 6115 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Priteisti pareiškėjui L. M. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 374,25 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                               Violeta Balčytienė

                       Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                  Ina Kirkutienė