Baudžiamoji byla Nr. 1-119-462/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 1.1.8.1.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui,

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. Č., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimusi „(duomenys neskelbtini)“ Skuodo rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Skuodo rajone, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

B. Č. kitam žmogui padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą:

2010 m. spalio 6 d., apie 21 val., B. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Skuodo rajone, savo namuose tarpusavio konflikto metu peiliu tyčia vieną kartą smogė V. B. į krūtinę ir padarė kiaurinę durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kraujo išsiliejimu į kairę ertmę, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji B. Č. kalta prisipažino ir parodė, kad labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, kad dėl to prarado sveikatą, nes iš to išgyvenimo labai skauda kojas, negali sulyti, sušalti. Tą dieną važiavo į Skuodą maisto nusipirkti. Jis sau, o ji sau perka. Jis savo valgo, ji savo. Taip gyvena draugiškai. Parvažiavę išgėrė du butelius vyno ir susiginčijo. Jis nusipirko sau butelį, ji sau. Gėrė kartu. V. B. kažką jai pradėjo sakyti. Ji pasakė, kad gali negyventi kartu. Ji jam liepė eiti gulti ir pastūmė į krūtinę. V. B. kaip stovėjo, taip ir liko stovėti. Tada jis ją pastūmė ir ji parvirto ant spintelės. Jai lūžo šonkaulis, dar V. B. užbraukė per pakaušį ir ėjo į virtuvę. Ji išsigando, kad vėl muš. Dėl šonkaulio lūžimo labai skaudėjo. Sėdėjo prie stalo galo, o ant stalo buvo peilis. Tuo peiliu ir įdūrė V. B.

2010 m. lapkričio 15 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog kaltinamoji B. Č. parodė kurioje ji vietoje buvo kai V. B. pastūmė ją. Parodė kur ji nukrito. Parodė vietą virtuvėje, kurioje dūrė peiliu, bei parodė, kokiu būdu ir į kurią kūno vietą įdūrė V. B. (b. l. 46–52).

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad tą dieną buvo Skuode. Nusipirko šio to, dar po butelį vyno. Grįžę išgėrė tą vyną, pasiginčijo, dabar nebežino, dėl ko, bet rimto nieko nebuvo. B. Č. varė jį gulti, neklausė, tada B. Č. pastūmė jį, tada matyt jis supyko ir ją pastūmė. Ji virto ant spintelės, susilaužė šonkaulį. Jis ėjo į virtuvę, ji sėdėjo prie stalo, paėmė nuo jo peilį ir dūrė jam į krūtinę širdies pusėje. Nepažeidė nei širdies, nei arterijos. Stipriai bėgo kraujas, išsikvietė greitąją pagalbą. Išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje iškvietė policiją. Neturi jokių pretenzijų B. Č. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Nenori, kad B. Č. būtų nubausta. Jokio ieškinio nereiškia, nes po šio įvykio jam sveikata nepablogėjo.

2010 m. lapkričio 15 d. Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. parodė, kurioje vietoje jis pastūmė B. Č., kur ji nukrito. Parodė virtuvėje vietą, kurioje jam įdūrė peiliu, bei parodė, kokiu būdu ir į kurią kūno vietą įdūrė (b. l. 46–52).

Liudytoja J. A. parodė, jog ryte važiavo su B., V. ir dar vienu kaimynu į Skuodą apsipirkti. Jie nusipirko vyno. Grįžus pakvietė užeiti. Išgėrė vieną butelį vyno ir ji išėjo namo dirbti ūkio darbus. Vakare sūnus parašė žinutę, kad kažkas ten įvyko. Iš žinutės suprato, kad B. kažką padarė V. Kitą dieną tik sužinojo, kad V. gyvas. B. ir V. vienam name gyvena, bet kiekvienas turi po savo kambarį. Kiek suprato, tai kiekvienas ir savo pinigus turi. V. apie porą metų gyvena pas B. Jis daugiau įnamis nei sugyventinis.

Liudytojas J. Č. parodė, jog su mama gyvena tam pačiam name. Jis turi savo kambarį. Spalio 6 d. ryte buvo namuose, paskui išėjo su kaimynu uždarbiauti. Mama su V. išvažiavo į Skuodą. Parvažiavęs su kaimynu „padarė bonkelę“. Paskui jam paskambino mama, sakė greitai parbėgti namo, kad kažkas negerai. Kai parėjo, V. namuose nebebuvo, jis buvo išvežtas. Mama pasakė, kad V. ją pastūmė, jai skaudėjo šonas ir ji dūrė jam peiliu.

2010 m. lapkričio 2 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1752/10 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam V. B. padarytas durtinis-pjautinis kiaurinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kraujo išsiliejimu į kairę pleuros ertmę. V. B. galėjo būti sužalotas 2010-10-06 paros antroje pusėje dėl vieno trauminio poveikio aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu į kairę krūtinės ląstos pusę (b. l. 18–19).

Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, jog kaltinamoji B. Č. tyčia sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam V. B. Nuo suduoto smūgio peiliu nukentėjusiajam V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Suduodama smūgį peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, kaltinamoji B. Č. turėjo suvokti daromos veikos pavojingumą ir numatyti, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti kūno sužalojimas.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamajame teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų ir anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų visetas įrodo, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios ginčas kilo iš asmeninių paskatų ir nukentėjusysis V. B. pastūmė B. Č. Ši atsitrenkė kūnu į spintelę ir susilaužė šonkaulį. 2010 m. lapkričio 3 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1763/10 (03) nustatyta, kad B. Č. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, VI šonkaulio lūžimas krūtinės ląstos dešinėje. B. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28–29).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Jo 3 knygos, kuri pavadinta „Šeimos teisė“, VI dalis vadinasi „Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. Šioje dalyje yra XV skyrius „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“. Pirmasis šio skyriaus straipsnis, kurio numeris Civiliniame kodekse yra 3.229, vadinasi „Taikymo ribos“. Jis nustato: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo išeina, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji su nukentėjusiuoju kartu gyvena dvejus metus, bet neįrodyta, jog kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno kartu turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Kaltinamosios B. Č. veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. – tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. – tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1154,33 Lt ieškinys dėl V. B. gydymo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, visiškai įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. V. B. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydėsi nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. spalio 14 d. Nukentėjusiojo gydymui buvo išleista 1154,33 Lt (b. l. 33–35). Teismui pateikta 2011 m. kovo 18 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 554. Iš šios sutarties matyti, jog B. Č. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 4 mėnesius įmokėdama kas mėnesį po 288,85 Lt. Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, jog jau pirma įmoka sumokėta, todėl civilinis ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kaltinamosios B. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys. Lengvinanti aplinkybė yra ir tai, kad kaltinamoji B. Č. savo noru susitarė dėl padarytos žalos ir dalį žalos jau atlygino.

Kaltinamosios B. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. B. Č. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 60).

Teismas, skirdamas kaltinamajai B. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, į tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę. B. Č. yra 64 metų amžiaus, pensininkė, neteista, nukentėjusysis V. B. neturi jokių pretenzijų ir prašo bylą nutraukti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai išgyvena, dėl to labai pablogėjo sveikata. Teisiamojo posėdžio metu matyti aiški kaltinamosios judėjimo negalia, bet dėl piniginių lėšų trūkumo negalia nenustatyta mediciniškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. numatytą nuostatą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę. B. Č. paskirtina laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301– 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

B. Č. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ją nubausti laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, moterišką chalatą, vyriškus marškinius, nuosprendžiui įsiteisėjus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., konfiskuoti ir sunaikinti.

Pripažinti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisę į ieškinio patenkinimą ir ieškinį dėl V. B. gydymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                                          Remigijus Preikšaitis