Administracinė byla Nr. eI-1609-473/2017

Proceso Nr. 3-61-3-04569-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 55.1.3

                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo nustatymo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–3, 41–43), patikslintu skundu (t. I, b. l. 81, 82, 53, 74, 147–149, 150–152), kuriuo prašo:  1) ištirti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. S1-165 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.12 papunkčio dalis, kurioje nustatyta, kad paslaugas galima teikti tik tada, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius techninius dokumentus arba kai automobilių statymo vietos įrengtos kaip gatvės elementas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 4 punktus ir 6 straipsnio 4 dalį. Skunde nurodė, kad Taisyklių 10.12 papunktyje nustatytos sąlygos, kurioms visoms esant galima teikti mokamas automobilių stovėjimo paslaugas. Taisyklių 10.12.3 papunktyje nustatyta, kad paslaugas galima teikti, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba kai automobilių statymo vietos įrengtos kaip gatvės elementas. Pagal Taisyklių 10.12.3 papunktį, paslaugoms teikti reikalingas inžinerinis statinys (gatvės inžinerinio statinio) elementas. Tokie automobilių stovėjimo vietų įrengimo reikalavimai nenumatyti aukštesnės galios teisės aktuose. Paslaugos gali būti teikiamos ne tik statinyje, bet ir atitinkamos paskirties ir naudojimo žemės sklype. Todėl Taisyklių 10.12.3 papunktyje nustatyti reikalavimai nepagrįstai riboja asmenų teisę teikti paslaugas. Nustatęs, kad Taisyklių 10.12 papunkčio (Tarybos 2011-03-31 sprendimo S1-86 redakcija) nuostatos numato aukštesnės galios teisės aktais nepagrįstą draudimą teikti paslaugas ne statiniuose ir, kad tai neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų  ir 6 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2016-09-09 teikimu pasiūlė Tarybai svarstyti Taisyklių 10.12 papunkčio pakeitimo klausimą. Taryba, apsvarsčiusi teikimą, 2016-11-03 priėmė sprendimą Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ (įsigaliojo 2017-01-01), tačiau nepakeitė Taisyklių 10.12 papunkčio taip, kad jis atitiktų Įstatymą. Tarybos atsiliepime į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje patikslintą skundą nurodyti argumentai nepagrindžia Taisyklių 10.12 papunktyje nustatyto reikalavimo paslaugas teikti tik statinyje, kadangi automobilių stovėjimo aikštelė gali būti ne tik statinys, bet ir atitinkamos paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypas. Nėra pagrindo teigti, kad tokiame žemės sklype paslaugos negali būti teikiamos tinkamai. Vyriausybės atstovas nemano, kad reikalavimas paslaugas teikti tik statinyje galėtų būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) ir, kad Taisyklių 10.12 papunktis neatitinka               Reglamento. Taisyklių 10.12 papunktis ir Reglamento 107 ir 108 punktai reglamentuoja skirtingus klausimus, todėl Taisyklių 10.12 papunktis negali būti grindžiamas Reglamento 107 ir 108 punktais. Taisyklių 10.12 papunktyje nustatytas reikalavimas paslaugas teikti tik statinyje nekilo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (negalioja nuo 2015-01-01), IV skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ nuostatų.

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės taryba Tarnyba atsiliepime (t. I, b. l. 47–49), atsiliepime į patikslintą skundą (t. I, b. l. 126–129, 144)  prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės pozicija yra ta, jog mokamos automobilių stovėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos automobilių stovėjimo aikštelėje, paslauga turi būti teikiama kokybiškai – automobiliai neturi stovėti baloje ar purve, todėl Taisyklėse ir buvo nustatytas atitinkamas reikalavimas. Palyginus prieš tai galiojusią Taisyklių 10.12 punkto redakciją, naujoje šio punkto redakcijoje nenustatyti techniniai reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti. Vadovaujantis Reglamento (aktuali teisės akto redakcija nuo 2016-12-02) 107 punktu, statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Reglamento 107 punkto 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas šiais atvejais <...>. Darytina išvada, kad savivaldybių tarybos turi kompetenciją riboti automobilių vietų skaičių, atsižvelgiant į minėto punkto nustatytus atvejus. Taigi, galima neleisti asmenims teikti atitinkamas paslaugas neesant specialiai pritaikytiems objektams. Reglamento (su vėliausiais pakeitimais) 1 punkte nurodyta minėto teisės akto paskirtis – statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės  ir vietinės reikšmės keliai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus“ šis teisės aktas nereglamentuoja ir nereguliuoja jokių teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų, susijusių su paslaugų teikimu. Minėto teisės akto paskirtis išimtinai susijusi su gatvių ir kelių tiesimo ir projektavimo darbais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto nuostatos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kuris taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M1-2000 arba stambesnio mastelio) VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3 skirsnį „Automobilių stovėjimo vietų išdėstymas“ ir pateiktas 11 lentelėje „Minimalūs atstumai iki garažų ir atvirų aikštelių“. Reglamento nuostatos privalomos rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus, o atstumas nuo antžeminių garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų nustatomas vadovaujantis Reglamento VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ nuostatomis – 3.1 punkte nustatyta, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus: a) šio skyriaus 10 lentelės pastabą „10 lentelėje nurodytos privalomos daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas. Iki 20% 10 lentelėje nustatyto daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas žmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais. Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės pripažinimą tinkamais naudoti“ b) 2.6 papunktį „senamiesčiuose ir miesto centrinėse dalyse automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ypatumus nustato savivaldybių tarybos. Savivaldybių tarybos savo sprendimais gali suskirstyti miestų ar miestelių teritorijas į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus (nurodyto 10 lentelėje) koeficientus, ne mažesnius kaip: 2.6.1. 1 zona – 0,5; 2.6.2. 2 zona – 0,75; 2.6.3. 3 zona – 1. Jeigu tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja 10 lentelėje nurodyti normatyvai. Miesto ar miestelio atskirų rajonų, kvartalų, zonų ir kitų teritorijų minimalius normatyvus, didesnius negu nurodyti 10 lentelėje, gali patvirtinti savivaldybės taryba. 1 zonai priskiriamas miesto ar miestelio senamiestis ir miesto centrinė dalis. 2 zonai priskiriamos teritorijos aplink 1 zoną ar miestelio centrinė dalis. 3 zonai priskiriamos gyvenamosios, pramoninės ir kitos teritorijos, kurios nepriskiriamos 1 ir 2 zonoms c) 3.2 papunktį „10 lentelėje nurodyti normatyvai privalomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais; šiais atvejais privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų. Normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais; automobilių statymo būdai stovėjimo aikštelėje nurodomi 4 dalyje „Automobilių stovėjimo aikštelės ir garažai“. 2.8 punkte nustatyta, kad prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 6.3 punkte pateiktas sąvokos atvirojo tipo automobilių saugyklos išaiškinimas – automobilių saugyklos be išorinių atitvarų (sienų). Atvirojo tipo automobilių saugykloms taip pat priskiriami tokie statiniai, kurių dvi priešingos ilgiausios pusės yra atviros. Pusė laikoma atvira, jeigu kiekviename lygyje (aukšte) angų, esančių toje pusėje, bendras plotas sudaro ne mažiau kaip 50% išorinio šios pusės paviršiaus. Automobilių stovėjimo vietos, laikino stovėjimo vietos bei keleivių išlaipinimo vietos (aikštelės) sąvokų išaiškinimo norminiuose statybos techniniuose dokumente nepateikta, todėl jų projektavimui reikėtų vadovautis aukščiau pateiktomis nuostatomis. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte nustatyta, kad automobilių stovėjimo vietos gatvių raudonųjų linijų juostoje yra gatvės elementai.             

Skundas tenkinamas.

Trakų rajono savivaldybės taryba 2006-04-27 sprendimu Nr. S1-165 patvirtino Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 10.12 punkte (redakcija galiojusi nuo 2011-05-01 iki 2017-01-01) buvo nustatyta, kad draudžiama teikti mokamas automobilių stovėjimo paslaugas kiemuose, kuriuose neįrengtos stovėjimo aikštelės pagal projektą ir aplinkosaugos, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus: aikštelės danga – ažūrinės plytelės, natūralūs akmenys, skalda (10.12.1 punktas); įrengtos naftos produktų gaudyklės (10.12.2 punktas); yra Kelių eismo taisyklių reikalavimus atitinkantys automobilių statymo ženklai (10.12.3 punktas); yra informacija apie automobilių stovėjimo vietų skaičių ir įkainius (10.12.4 punktas); aikštelė turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo gyvenamųjų namų (10.12.5 punktas); minimalus atstumas tarp automobilių turi būti 0,6 m (10.12.6 punktas).

Trakų rajono savivaldybės taryba 2016-11-03 sprendimu Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ nusprendė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. S1-165 patvirtintų Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 10.12 papunktį pakeisti ir išdėstyti jį nauja redakcija: „10.12. mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti: 10.12.1. kai tokia ūkinė veikla neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, individualiems apsaugos reglamentams (saugomose teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse); 10.12.2. kai tokia ūkinė veikla neprieštarauja žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir būdui; 10.12.3. kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus arba automobilių statymo vietos įrengtos kaip gatvės elementas“. Šis tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio  2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2016-09-09 teikimą Nr. 1T-11 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimo Nr. S1-165 pakeitimo“. Sprendimas įsigaliojo 2017-01-01.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kelia Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-11-03 sprendimo Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ 10.12.3 punkto, nustatančio, kad asmenims priskirtose teritorijose teikti mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti tik tuo atveju, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punkto ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatoms, klausimą.

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnis apibrėžia Vyriausybės atstovo įgaliojimus. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas: 1) tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – įstatymai ir Vyriausybės sprendimai); 2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti; 3) neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti; 4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktas nustato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte nustatyta, kad savarankiškoji savivaldybės funkcija prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; nepiktnaudžiavimo valdžia principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (4 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008-11-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011-05-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011). Viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktu, vienas iš pagrindinių vietos savivaldos organizavimo ir funkcionavimo principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje nustatyta, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas Statybos technininis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji  reikalavimai“  (toliau – STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji  reikalavimai“) nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (1 punktas). Šio reglamento 19 lentelėje nustatyti minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klasei, o 62 punkte nustatyta, jog gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008-01-21 įsakymu Nr. V-7 patvirtintomis Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07 (toliau – Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklėmis KPT SDK 07), kurios nustato automobilių kelių ir kitų eismo vietų naujai tiesiamų, rekonstruojamų ir remontuojamų dangų konstrukcijų projektavimo techninius reikalavimus. Šių taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad danga gali būti: asfalto danga, kurią sudaro asfalto apatinis sluoksnis ir virš jo esantis asfalto viršutinis sluoksnis, tik asfalto viršutinis sluoksnis arba tik vienas asfalto pagrindo-dangos sluoksnis (6.1.1 punktas); betono danga, kurią sudaro vienas ar du betono sluoksniai (6.1.2 punktas); trinkelių danga, kurią sudaro akmens medžiagų trinkelės, posluoksnis ir siūlių užpilas (6.1.3 punktas); plytelių danga, kurią sudaro plytelės, posluoksnis ir siūlių užpilas (6.1.4 punktas); žvyro danga arba dangos sluoksnis be rišiklių, įrengiamas iš mineralinių medžiagų nesurištųjų mišinių, dažniausiai valstybinės reikšmės rajoniniuose ar vietinės reikšmės keliuose (6.1.5 punktas).

Apibendrinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelių dangos gali būti iš įvairių medžiagų – asfalto, betono, trinkelių, plytelių, žvyro. Automobilių stovėjimo aikštelės danga ir jos konstrukcija lemia ar aikštelė gali būti priskirta prie inžinerinių statinių. Kaip nurodoma Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 6.1.5 punkte, kad danga gali būti žvyro danga arba dangos sluoksnis be rišiklių, įrengiamas iš mineralinių medžiagų nesurištųjų mišinių. Todėl teismo vertinimu, jei automobilių stovėjimo aikštelės danga įrengta nenaudojant viršutinio dangos sluoksnio surišimo su žeme, tokia aikštelė negali būti priskiriama prie inžinerinių statinių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2016-11-03 sprendimu Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ nusprendė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. S1-165 patvirtintų Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 10.12 papunktį pakeisti ir išdėstyti jį nauja redakcija: „10.12. mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti: 10.12.1. kai tokia ūkinė veikla neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, individualiems apsaugos reglamentams (saugomose teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse); 10.12.2. kai tokia ūkinė veikla neprieštarauja žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir būdui; 10.12.3. kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus. Taigi, minėtu sprendimu Trakų rajono savivaldybės taryba nustatė, jog mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti tik tuo atveju, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, tačiau kaip minėta, iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad aikštelės gali būti įrengtos ir ne inžineriniame statinyje, taigi, Trakų rajono savivaldybės taryba, Taisyklėse nustatydama, jog asmenims priskirtose teritorijose mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti tik tuo atveju, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, į šias Taisykles tik iš dalies perkėlė Statybos įstatymo, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji  reikalavimai“ ir Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 nuostatas, nepagrįstai apribodama teisę asmenims priskirtose teritorijose teikti mokamas automobilių paslaugas. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkte savarankiškoji savivaldybės funkcija – prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas. Teisės nustatyti prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarką asmenims priskirtose teritorijose, Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės tarybai nenumato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-11-03 sprendimo Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ 10.12.3 punktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti tuo atveju, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys, atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti,  kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016-11-03 sprendimo Nr. S1-238 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių dalinio pakeitimo“ 10.12.3 punktas, kuriame, numatyta, jog „mokamas automobilių stovėjimo paslaugas galima teikti tuo atveju, kai automobilių stovėjimui yra pastatytas (įrengtas) inžinerinis statinys atitinkantis normatyvinius statybos techninius dokumentus“, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Sprendimui įsiteisėjus, jį paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                             Violeta Balčytienė

                                                                                                                       Jolanta Malijauskienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Rūta Miliuvienė