Civilinė byla Nr. e2-86-308/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00401-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.9.4.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2.

        (S)

   ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,

dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui adv. Dimitrijui Fomkin,

atsakovui V. G. ,jo atstovei adv. padėjėjai Monikai Šereikienei,

trečiojo asmens- UAB “Merkio kraštas“ atstovei- vyr. redaktorei D. Z.,

trečiajam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui V. G. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys - UAB „Merkio kraštas „ ir A. T..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. M. pateiktu ieškiniu prašo:

1)Įpareigoti atsakovą V. G. paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ paskelbti tokio turinio pareiškimą: „ V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – me numeryje nurodyta informacija „..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“, neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimą“;

2)Atsakovo  V. G. ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskyroje paskelbtą informaciją <<...Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala>>, <<Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai>>, <<Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“>>, pripažinti neatitinkančia tikrovės, Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančia, dalykinę reputaciją pažeidžiančia nuomone ir įpareigoti Atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šią informaciją pašalinti iš ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskiros, bei ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskiroje viešai atsiprašyti atsakovą.

3)Priteisti iš atsakovo  V. G. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą skolą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (prašymas bus pateiktas CPK nustatyta tvarka);

Ieškiniu ieškovas nurodo, kad Ieškovas R. M. (toliau – Ieškovas) yra Varėnos rajono 1-jo biuro notaras(priedas Nr.1).

I. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimo

Atsakovas  V. G. (toliau – Atsakovas) 2022 m. kreipėsi į nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ redakciją, teigdamas, kad ,,pastebėjo pažeidimą Dubičių kaime, kuriame vietos ūkininko galvijai ištrypė Ūlos upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvūnų medžioklės anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  R. M. pėdsakų“. 

Po atsakovo kreipimosi į laikraštį, 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – me numeryje (straipsnio autorius A. T.) buvo išspausdintas šio turinio straipsnis (priedas Nr.2):

,,Į redakciją kreipėsi varėniškis  V. G., teigdamas, kad pastebėjo pažeidimą Dubičių kaime, kuriame vietos ūkininko galvijai ištrypė Ūlos upės pakrantę, tuo pačiu įžvelgiantis ir galimų jam teismus dėl nelegalios gyvūnų medžioklės (apie kuriuos išsamiai rašė „Merkio kraštas“) anksčiau inicijavusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) R. M. pėdsakų, tad „Merkio kraštas“ ėmėsi išsamiai nagrinėti situaciją…

Pranešė nustatęs pažeidimą

Redakcijos interesantas  V. G. raštu informavo, kad Dubičių kaime veikiančiame ūkininko L. M. ūkyje jis nustatęs pažeidimų. „Ūkyje laikomi galvijai yra paleidžiami ir laikomi „elektriniu piemeniu“ aptvertoje teritorijoje, kurioje įeina Ūlos upės kraštovaizdžio draustinis, galvijai laisvai prieina prie upės, joje laisvai braidžioja, maudosi, atlieka gamtinius reikalus bei dėl pastovaus lankymosi prie upės krantų ardo Ūlos upės kraštovaizdžio draustinio kranto reljefo struktūrą bei trypia ir niokoja įvairią augaliją, žolę“, – teigė V. G.. Jis, pastebėjęs šį galbūt daromą pažeidimą ir žalą gamtai, viską teigė užfiksavęs raštiškai ir kreipęsis į Aplinkos apsaugos ministeriją, prašydamas atlikti tyrimą dėl pastebėtų pažeidimų.

Redakcijos interesantas kaip „labai svarbią detalę“ nurodė, jog L. M. tėvas yra (duomenys neskelbtini) R. M., kuris esą labai gerai sutaria su (duomenys neskelbtini)  inspekcijos viršininku J. J. bei (duomenys neskelbtini) agentūros darbuotoju V. Z., o tai gali turėti neigiamos įtakos nepriekaištingai atlikti tyrimą. Remdamasis tuo jis tyrimą prašė pavesti atlikti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybai.

Baudą už žalą gamtai jau sumokėjo

„Merkio kraštui“ pavyko gauti V. G. paminėto Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos atlikto patikrinimo Dubičiuose aktą. Aplinkosaugininkai nustatė, kad ūkininkas L. M. Dubičiuose laiko 40 angusų veislės mėsinių galvijų.

Aplinkosaugininkai taip pat nustatė, kad vanduo gyvuliams girdyti imamas iš ūkio teritorijoje įrengto gręžtinio šulinio, ūkyje gamybinių ir buitinių nuotekų nesusidaro, šienainio plastikinė pakuotė rūšiuojama, be to, L. M. ir UAB „Ekobazė“ Alytaus padalinys yra sudarę sutartį dėl plastiko atliekų išvežimo bei jų sutvarkymo. Nenustatyta, kad nepavojingos atliekos būtų laikomos ilgiau nei metus. Patikrinimo metu ūkyje pavojingų atliekų neužfiksuota. „Aplinkosaugininkai tikrino visą mano ūkį, viską aprodžiau ir jie patys dar pasakė esantys teigiamai nustebinti, kaip viskas čia tvarkingai daroma“, – „Merkio kraštui“ teigė L. M..

Aplinkosaugininkai patikrinimo metu nustatė, kad kairiajame Ūlos upės krante, priešais L. M. ūkį, nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, aptvertoje teritorijoje, buvo apie 40 galvijų. Juos valstybei priklausančioje neišnuomotoje žemėje laiko ūkininkas M. J., o galvijus, kaip rašo aplinkosaugininkai, pagal sudarytą įgaliojimą valdo L. M.. Šį faktą šių eilučių autoriui patvirtino ir L. M..

Aplinkosaugininkai taip pat nustatė, kad nurodytame „(…) valstybei priklausančiame žemės sklype galvijai laisvai prieina prie upės, kai kuriose vietose išardyta Ūlos upės kranto reljefo struktūra, ištrypta žolinė augalija. Patikrinimo metu nustatyta, kad Ūlos upės pakrantės apsaugos juostoje sunaikinta žolinė augmenija 765 kvadratinių metrų plote“, – rašoma patikrinimo akte. Bet tuo pačiu iš aplinkosaugininkų išvadų paaiškėja, jog pažeidimai, apie kuriuos redakcijai pranešė V. G. (teigęs, kad juos užfiksavo Ūlos kraštovaizdžio draustinyje), yra visai ne Ūlos kraštovaizdžio draustinyje. Tai „Merkio kraštui“ patvirtino ir tyrimą atlikę aplinkosaugininkai.

Ūkininkas L. M. neneigė, kad žolę ištrypė jo gyvuliai, tačiau jis nesupranta, kodėl iš to V. G. reikėjo daryti kriminalą. „Gyvuliai, suardę „elektrinį piemenį“, tikrai kurį laiką buvo prie upės. Bet aš tą pripažinau, susitaikiau su valstybe, sumokėjau baudą – 400 Eur už gamtai padarytą žalą, ir viskas. O gyvulius mes iškart susitvarkėme. Apskritai manau, kad tai yra tiesiog V. G. kerštas mano tėvui, kuris niekaip nėra net susijęs su mano, kaip ūkininko, veikla“, – „Merkio kraštui“ komentavo L. M..

Policija jokio tyrimo nepradėjo

V. G. „Merkio kraštui“ taip pat teigė, kad aplinkosaugininkai jį informavę, jog sklypas, kuriame buvo laikomi galvijai, yra valstybinėje žemėje, o nuomos sutarties, anot jo, su valstybe L. M., kaip ūkininkas, neturėjo, arba sklypas yra ūkininko, kuris galbūt visai neegzistuoja, ir nuomos sutartį L. M. neva sudaręs su juo. „Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini)  R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“, – „Merkio kraštui“ teigė V. G..

Tad šių eilučių autorius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas nurodyti, ar yra atliekamas dėl dokumentų klastojimo tyrimas Druskininkų policijos komisariate R. M. atžvilgiu. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja K. J. nurodė, kad nei L. M., nei R. M. atžvilgiu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate nėra pradėtas joks tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Tačiau „Merkio kraštą“ pats V. G. vis tiek tikino, kad „R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) “, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“.

„Merkio kraštas“ pasiteiravo ir ūkininko L. M., apie kokią galbūt suklastotą sutartį kalba V. G., tačiau pašnekovas irgi nieko negalėjo pasakyti – sklypas šalia upės, pasak ūkininko, yra Ūlos upės pakrantės apsaugos zonoje, ir jo išvis negalima išsinuomoti, nes sklypas net nėra suformuotas, o gyvulius, jis dar kartą patikino, prižiūrintis pagal sudarytą įgaliojimą. „Apskritai nesuprantu, apie kokią sutartį kalbama ir kaip galima suklastoti tai, ko visai nėra?“ – stebėjosi L. M..

Vėliau „Merkio kraštui“ ir pats V. G. patikslino, kad jis nesąs teisininkas ir nežinąs, „ar nuomos sutartis, ar įgaliojimai reikalingi“.

Ir kuo čia dėtas tėvas?

Redakcijos interesantas V. G. taip pat kėlė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) R. M., kaip neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, veiklos. „Juk pastebėjęs daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, aplinkos apsaugos neetatinis inspektorius nedelsdamas turi pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, nustatyti aplinkybes, liudytojus ar suteikti kitokią pagalbą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, tiriantiems pažeidimą, bei pranešti Aplinkos apsaugos departamentui apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo, ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti likviduojant padarinius“, – teigė V. G..

Pats (duomenys neskelbtini) R. M. „Merkio kraštui“ neneigė, kad yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tačiau patikslino, kad į jo pareigas įeina tik medžioklės ir žvejybos priežiūra. Žvejybos ir medžioklės plotų naudotojai (būrelių, klubų nariai), kurie tampa neetatiniais inspektoriais, savo naudojamoje teritorijoje gali tikrinti tik čia medžiojančių ar žvejojančių asmenų leidimus, kitus šiai veiklai reikiamus dokumentus, be to, turi patruliuoti ne mažiau nei po du. O jei suaugęs ir atskirai nuo tėvo seniai savo gyvenimą kuriantis sūnus ūkininkas padarė pažeidimą, tai pats už jį jau ir atsakė įstatymų numatyta tvarka. Ir kuo čia dėtas tėvas?.

Taigi, atsakovas 2022-03-18 laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – jame numeryje pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią informaciją:

 „...Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini)  R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“;

 „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje...“

                 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje reglamentuotas asmens garbės ir orumo gynimas. Taip, pagal šio straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą:

a)       žinių paskleidimo faktą,

b)       faktą, kad žinios yra apie ieškovą,

c)         faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės,

d)         faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 48 punkte, 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 40 punkte išaiškinta, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą.

Taigi, Atsakovas 2022-03-18 laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – jame numeryje pateikė tokio tūrinio tikrovės neatitinkančią, Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinančią bei tikrovei neatitinkančią informaciją:

·       „...Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini)  R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo...“;

·       „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje...“.

Todėl yra visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos:

   Ši Atsakovo informacija yra apie Ieškovą - Varėnos rajono 1-jo notaro biuro notarą R. M.;

 Ši Atsakovo paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, nes Ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) jokio ,,sklypo nuomos sutarties ne suklastojo, ne padėjo kam nors suklastoti, joks ikiteisminis tyrimas Ieškovo atžvilgiu Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo nebuvo ir nėra atliekamas“.

 Kadangi Ieškovo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją menkinanti bei tikrovei neatitinkanti informacija buvo paskleista spaudoje, laikytina, kad apie ją sužinojo tretieji asmenys (sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006)).

 Pažymėtina, kad šis straipsnis taip pat 2022-04-08 buvo paskelbtas laikraščio ,,Merkio kraštas“ interneto svetainėje ,,www.merkiokrastas.lt“, ji peržiūrėjo 2761 skaitytojas (priedas Nr.3). Taip pat Ieškovui pavyko surasti vieną komentarą, kuris buvo parašytas po atsakovo atskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos: asmuo vardu V. B. po internetiniu straipsniu pateikė komentarą: ,,...teisingai, reikia viešinti pažeidėjus ir su video medžiaga, įrodančią faktą. Nesvarbu, kokias pareigas užima jų šeimos nariai, pagal įstatymą visi lygus...“ taip pat po internetiniu straipsniu, buvo nurodyta, kad jis patiki 26 asmenims (priedas Nr.4). Be to, savo ,,FACEBOOK“ paskyroje Atsakovas po nurodyto straipsnio paskelbimo parašė ,,Nesitikėjau sulaukti tiek daug žmonių dėmesio ir susidomėjimo, tad dalinuosi dar kartą, kas dar neskaitėte paskaitykite ir pasidalinkite. Eilinį kartą Varėnos laikraštis ,,Merkio kraštas“ parašė tai, ką norėjo parašyti, o ne taip kaip iš tikrųjų yra. Redaktorei turėtų būti gėda, kad turi tokį ,,nepriklausomą“ žurnalistą A. (raudoni stringai)...“ (priedas Nr.5). Tuo komentaru atsakovas dar kartą patvirtino, kad laikraštyje jis paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, o ne savo nuomonę <<,,Merkio kraštas“ parašė tai, ką norėjo parašyti, o ne taip kaip iš tikrųjų yra>>.

 Atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija: ,,...Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; ir „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje...“, pažemino ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia:

a)       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne sykį konstatavęs, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012). Asmeniui priskiriamos tokios konkrečios savybės kaip šmeižimas ar persekiojimas, kurios baudžiamųjų įstatymų kvalifikuojamos kaip nusikaltimas ir jų yra uždraustos, akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006), yra akivaizdžiai žeminanti ieškovo garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) ir atitinkamų pasekmių papildomai įrodinėti nereikia.

b)       Kaip minėta aukščiau, Ieškovas yra Varėnos rajono 1-jo notaro biuro notaras. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras veikia valstybės vardu ir remdamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos norminiais aktais ir Notarų rūmų nutarimais (Notariato įstatymo 13 straipsnis).

c)       Taigi, Ieškovo darbas betarpiškai susijęs su sutarčių (ir žemės sklypų nuomos) rengimu ir tvirtinimu, ir tai atliekama valstybės vardu. Todėl aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas per masines informavimo priemones pažemino Ieškovo, ne tik kaip fizinio asmens, bet ir kaip notaro, garbę, orumą bei dalykinę reputaciją.

d)       Dėl Atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios informacijos paskelbimo masinėse informavimo priemonėse, sumažėjo Ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), pajamos: 2022 m. vasario mėnesį pajamos buvo 21593,08 Eur (su PVM), 2022 m. kovo mėnesį jos jau sumažėjo iki 18738,51, o 2022 m. balandžio mėn. – sumažėjo iki 17597,80 Eur (priedas Nr.6).

Todėl akivaizdu, kad yra visas faktų, kuriems esant Atsakovo atžvilgiu taikytinas CK 2.24 straipsnis, visetas.

II.Dėl ieškovo dalykinę reputaciją žeminsiančios atsakovo nuomonės paskleidimo

Atsakovas taip pat ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskiroje paskelbė tokio tūrinio informaciją:

,,Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala, R. M. – elnių augintojas, juk viena šutvė, kartu ,,medžioja“. Ką čia kalbėt apie vietinių žmonių problemas. Niekada šiam užeiviui M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai. O kalbant apie išmėtytas gyvūnų dorojimo atliekas, visgi išlieka ta pati problema, jau kuris laikas įsisenėjusi. Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atsakinėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“. Medžiotojai turėtų puoselėti medžioklės taisykles, jos kultūrą, bet deja, šiam būreliui iki to toli gražu... svarbu greičiau sumedžioti briedį, pas M.į brandykloje išbrandinti mėsą, ir parduoti jo pačio vadovaujamam restoranui Kaune, (duomenys neskelbtini), GĖDA!!!!“

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kai paskleidžiama neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Atsakovo ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskyroje paskelbta informacija <<...Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala>>, <<Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai>>, <<Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“>>, yra akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti Atsakovo nuomonė, ir už tai Atsakovui CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu taikytina civilinė deliktinė atsakomybė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pagal CK 2.24 straipsnį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą;

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip minėta aukščiau, dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų Ieškovas patyrė išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, todėl iš atsakovo priteistina 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinė žala, kurios dydis šioje situacijoje yra adekvatus ir proporcingas.

Ieškovas pateiktu dubliku į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad:

a) 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – ame numeryje atsakovas pateikė informaciją „..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“,

b),, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskiroje paskelbė informaciją <<...Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala>>, <<Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai>>, <<Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atsakynėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“>>, t.y., iš esmės atsakovas pripažįsta ieškinio dalyką.

Atsakant į Atsakovo argumentus, kad ieškovas yra Varėnos 1-jo biuro notaras, t.y., viešasis asmuo ir todėl dėl jo (notaro) vykdomų valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų visuomenė turi teisėtą interesą žinoti tam tikrą informaciją apie notarą, pasakytina, kad Atsakovui įstatymas neleidžia skleisti žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią ar dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę.

Atsakant į Atsakovo argumentus, kad neva 2022-03-18 21-jame numeryje Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ išspausdinta informacija ne paties atsakovo, pasakytina, kad:

tokie jo argumentai prieštarauja atsiliepimo 11 - 12 punktuose nurodytai informacijai, šiuose punktuose. Atsakovas neginčija, kad laikraščiui pateikė aukščiau nurodyta informaciją: „..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“, tik savaip interpretuoja šios informacijos turinį.

 2022-03-18 21-ajame Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ numeryje aiškiai yra parašyta, kad Redakcijos interesantas  V. G. raštu informavo redakciją, (apie straipsnyje vėliau išspausdintą informaciją).

Atsikertant į Atsakovo 12 punkte nurodytus motyvus, kad neva ,,Ieškovas ieškinio dėstomojoje dalyje ir taip pat ieškinio reikalavimuose pripažįsta, kad Atsakovas paskleidė nuomonę, pasakytina, kad Atsakovas matyt nesuprato ieškinio dalyko bei pagrindo.

Atsakovas atsiliepimo 13 punkte nurodė informaciją apie neva ieškovo atžvilgiu pradėtas civilines bylas (nurodė bylų numerius), nurodė, kad neva patvirtins dokumentais savo teiginius apie policijoje vykusį tyrimą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį privalėjo teikti šiuos dokumentus, vėliau teismas turi teisę jų nepriimti.

Priešingai negu nurodyta atsiliepimo 14 punkte, Atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma CK 2.24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostatą, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla:

 Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punktą, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Ieškovas yra notaras, notaras nelaikytinas viešuoju asmeniu – pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą notaras yra asmuo, kuriam suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Atsakovas atsiliepime apibūdino save kaip sąžiningą, atsakingą pilietį, siekusį visuomenei pateikti savo nuomonę apie Ieškovą. Bet, priešingai negu nurodyta atsiliepime, skelbdamas aukščiau nurodytą informaciją ir nuomonę apie Ieškovą, Atsakovas buvo ir yra nesąžiningas, jis puikiai žinojo, jog neturi jokių įrodymų, jog Ieškovas neva ,,klastojo“ kokius nors sandorius, kad neva Ieškovas turi kažkokių tai ,,darbelių“ (žodis ,,darbeliai“ jau sukelia neigiamą visuomenės nuomonę apie asmenį), kad neva Ieškovas neturi laiko spręsti žmonių problemas ir t.t., bet vis tiek, laikraščiui teikė šias žinias.

Deja, Atsakovas nepateikė jokių duomenų, koks yra jo įsilavinimas, nors iš atsiliepimo galima suprasti, kad jis žino kas yra Liteko, nurodė kad jau pašalino informaciją iš ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebook paskiros (vadinasi supranta, kad ši informacija buvo paskleista pažeidžiant teisės aktų reikalavimus).

Dėl Atsakovo argumentų, kad neva Ieškovas deklaratyviai teigia, jog Atsakovo teiginiai pakenkė jo (Ieškovo) dalykinę reputaciją, sumažėjo Ieškovo gaunamos pajamos, pasakytina, kad šioje byloje Ieškovas nereikalauja priteisti negautų pajamų, todėl pateikė dalykinius įrodymus, pagrindžiančius Atsakovo teiginiais sukeltas neigiamas pasekmes.

Dėl Atsakovo atgrumentų, kad neva ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, pasakytina, kad straipsnis buvo publikuotas ne tik laikraštyje, bet ir laikraščio internetinėje svetainėje ,,www.merkiokrastas.lt“, jį peržiūrėjo 2761 skaitytojas, taip pat buvo šio straipsnio komentarai. Įstatymas nenustato jokio žinių paskleidimo masto, kuriam esant, nebūtų taikoma civilinė atsakomybė.

Teismo posėdyje ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, bei prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas..

Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu nurodė, kad Ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Pažymi, kad  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos notariato įstatyme yra įtvirtintas lotyniškojo tipo notariatas, o tai reiškia, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad notarai Lietuvoje vykdo viešo pobūdžio funkcijas. Notaro veikla siekiama bendrojo intereso tikslų, t.y. ja realizuojamos tam tikros viešo pobūdžio funkcijos. Dėl notaro atliekamų funkcijų specifikos, valstybei suteikiama teisė kontroliuoti notarų veiklą, tiek skiriant patį notarą, tiek vykdant jo veiklos priežiūrą. Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti civilinių teisinių santykių teisėtumą, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama , nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. 

Dėl (duomenys neskelbtini) profesinės veiklos, jo vykdomų valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų, visuomenė turi teisėtą interesą žinoti tam tikrą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad Ieškovas tuo metu taip pat buvo ir(duomenys neskelbtini)  – taigi ir visuomenės veikėjas. Dėl Ieškovo profesinės veiklos, einamų pareigų ir dėl jo padėties visuomenėje egzistuoja realus socialinis interesas gauti informaciją apie tokio asmens vykdomas funkcijas.

Nepaisant to, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų apie Ieškovą pateikti informaciją įstatymas nedraudžia dėl jo profesinės veiklos, jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų Atsakovas jokiu būdu nepaskelbė ir nepranešė. Atsakovas tik pateikė savo nuomonę, t.y. yra savo požiūrį, nusimanymą, supratimą ir mintis, įterpiant ir pabrėžiant „galimai“. Prielaidomis ar abejonėmis remiantis teikiama nuomonė nelaikytina žiniomis ar faktais žeminančiais Ieškovo garbę ir orumą ar neatitinkančiais tikrovės. Nuomonė apie tam tikrus reiškinius ar įvykius, subjektyvūs jų vertinimai, išvados ar pastabos, susijusios su tam tikrais įvykiais , laikytini asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl negali būti taikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, o nuomonės teisingumas neprivalo būti įrodytas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nustatant duomenų paskleidimo faktą, pirmiausia privalu nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti.

Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, neapsiribojama atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju atsižvelgiama į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgiama į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią sprendžiama, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Šiuo atveju Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ 2022 m. kovo 18 d. 21-me numeryje išspausdinta informacija ne paties Atsakovo. Sakinių formuluotės yra UAB „ Merkio kraštas“ straipsnio autoriaus A. T., todėl už sakinių, antraščių formuluotes šiame laikraštyje Atsakovas nėra atsakingas, todėl jo atžvilgiu reikalavimai šioje ieškinio dalyje pareikšti nepagrįstai.

Vertinant Atsakovo teiginius Varėnos rajono laikraščiui „Merkio kraštas“, jo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, Atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, darytina išvada, kad Atsakovas pateikė savo nuomonę, subjektyvų tam tikros situacijos vertinimą, pažymint „galimų“. Atsakovo teiginiai „...tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M....“, „... dėl galimai suklastotų dokumentų, t.y. (duomenys neskelbtini) ...“  nėra konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie Ieškovą. Pranešime nėra konstatuojamojo pobūdžio faktų, tai tik nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrą situaciją. Pranešimo teiginiai nekategoriški, o su labai aiškiai išreikšta dvejone.

Vertinant Atsakovo pranešimą Varėnos rajono laikraščiui „Merkio kraštas“ ir „(duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebook paskyroje paskelbtą informaciją, juose esančių teiginių konstrukciją ir kontekstą, Atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, akivaizdu, kad Atsakovo teiginiai paremti prielaidomis ir dvejonėmis, suformuluoti netvirtinant, neįrodinėjant, nenaudojant necenzūrinių žodžių ir kitų įžeidžiančių žodžių ar išsireiškimų. Priešingai, Atsakovas vartoja sąlyginius pasisakymus, su abejonėmis ir dvejonėmis, todėl nėra pagrindo sutikti su Ieškovo argumentais, kad Atsakovas paskleidė Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią bei dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ar nuomonę. Pažymėtina, kad Ieškovas ieškinio dėstomojoje dalyje ir taip pat ieškinio reikalavimuose, pripažįsta, kad Atsakovas paskleidė nuomonę. Atsakovo išsakytus teiginius kvalifikavus kaip nuomonę, o ne kaip žinias, netaikytinas tiesos kriterijus, nes tokios nuomonės patikrintas įrodymais įstatymo nenustatytas.

Atsakovas patvirtins atitinkamais dokumentais savo teiginius apie policijoje vykusį tyrimą dėl Ieškovo veiksmų, o apie Ieškovo atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius teismas turi teisę patikrinti informacinėje teismų sistemoje Liteko. Atsakovui šiuo metu yra žinoma apie Ieškovo atžvilgiu pareikštus reikalavimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5159-1023/2022, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5735-1041/2022, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-55-547/2021, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1179-1043/2021. Atsakovas mano, kad Liteko duomenų bazėje bus rasta ir daugiau duomenų apie teismuose nagrinėjamas ar jau išnagrinėta bylas, kuriose Ieškovo atžvilgiu reiškiami atitinkami reikalavimai.

Jeigu vis dėl to būtų pagrindas manyti, kad Atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovas išties buvo sąžiningas ir kaip atsakingas pilietis siekė visuomenei pateikti savo nuomonę, dėl Ieškovo, kaip viešo asmens ir vykdančio visuomeninę veiklą bei valstybės jam deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas.

Ieškovas deklaratyviais teiginiais nurodo, kad minėti Atsakovo teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, sumažėjo jo, kaip notaro gaunamos pajamos. Ieškovo pateiktos pajamos apie 2022 m. kovo, vasario ir balandžio mėnesius nėra pakankami įrodymai minėtiems teiginiams pagrįsti. Manome, kad turėtų būti tiriamos ir vertinamos 2021 m. ir 2020 m. notaro gautos pajamos, bei atsižvelgiama į notaro paslaugų poreikį nurodytu laikotarpiu, taip pat ekonominius bei socialinius veiksnius. Ieškovas nenurodė, kad jam galimai sukelti jo teisių pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje ir „(duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebook paskyroje.

Atsakovas pateiktu tripliku nurodė, kad Atsakant į Ieškovo argumentus, kad Ieškovas, kaip Varėnos 1-jo biuro notaras, nėra viešasis asmuo, pažymėtina, kad Atsakovas niekur neminėjo, kad Ieškovą laiko viešu asmeniu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad dėl Ieškovo, kaip notaro profesinės veiklos, jo vykdomų valstybės deleguotų viešojo pobūdžio funkcijų, visuomenė turi teisėtą interesą žinoti tam tikrą informaciją apie notarą. Taip pat pažymėtina, kad Ieškovas tuo metu taip pat buvo ir (duomenys neskelbtini) – taigi ir visuomenės veikėjas. Dėl Ieškovo profesinės veiklos, einamų pareigų ir dėl jo padėties visuomenėje egzistuoja realus socialinis interesas gauti informaciją ar pateikti nuomonę apie tokio asmens vykdomas funkcijas.

         Atsakant į Ieškovo argumentus, kad Atsakovui įstatymas neleidžia skleisti žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančią ar dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę, pabrėžtina, kad dėl aukščiau nurodytų motyvų apie Ieškovą pateikti informaciją ar nuomonę įstatymas nedraudžia dėl jo profesinės veiklos, Atsakovas jokios konkrečios informacijos, žinių ar faktų jokiu būdu nepaskelbė ir nepranešė. Atsakovas tik pateikė savo nuomonę, t. y. yra savo požiūrį, nusimanymą, supratimą ir mintis, įterpiant ir pabrėžiant „galimai“, „tikėtina“. Prielaidomis ar abejonėmis remiantis teikiama nuomonė nelaikytina žiniomis ar faktais žeminančiais Ieškovo garbę ir orumą ar neatitinkančiais tikrovės. Nuomonė apie tam tikrus reiškinius ar įvykius, subjektyvūs jų vertinimai, išvados ar pastabos, susijusios su tam tikrais įvykiais, laikytini asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl negali būti taikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, o nuomonės teisingumas neprivalo būti įrodytas. 

Atsikertant į Ieškovo dubliko 4 punktą ir jo papunkčius, paminėtina, kad Ieškovas pripažįsta, „...kad 2022-03-18 21-jame numeryje Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ aiškiai yra parašyta, kad Redakcijos interesantas  V. G. raštu informavo redakciją, (apie straipsnyje vėliau išspausdintą informaciją)“. Šis teiginys nėra Atsakovo. Tai, kad laikraščio redaktorius ir Ieškovas Atsakovo nuomonę pavadino „informacija“, nesudaro pagrindo Atsakovo nuomonę pripažinti informacija. Aiškinant Atsakovo teiginius Varėnos rajono laikraščiui „Merkio kraštas“, jo pasisakymo turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, Atsakovo pasisakymo aplinkybes, tikslus, darytina išvada, kad Atsakovas pateikė savo nuomonę, subjektyvų tam tikros situacijos vertinimą, pažymint „...tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini)  R. M....“, „... dėl galimai suklastotų dokumentų, t.y. (duomenys neskelbtini) įstatų...“, tai nėra konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie Ieškovą. Pranešime nėra konstatuojamojo pobūdžio faktų, tai tik nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrą situaciją. Pranešimo teiginiai nekategoriški, o su labai aiškiai išreikšta dvejone.

Atsakovo manymu, Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ 2022 m. kovo 18 d. 21-me numeryje išspausdintos sakinių formuluotės yra UAB „ Merkio kraštas“ straipsnio autoriaus A. T., todėl už sakinių, išsireiškimų, antraščių formuluotes šiame laikraštyje Atsakovas nėra atsakingas. Atsakovas neprieštarauja, kad į bylą trečiaisiais asmenimis būtų įtraukti UAB ,,Merkio kraštas“ ir A. T., ir teismo prašys iš trečiųjų asmenų išreikalauti raštą, kuriuo Atsakovas kreipėsi į Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ redakciją, nes Atsakovas neišsaugojo kreipimosi ir jo teismui pateikti neturi galimybės.

Atsakant į Ieškovo dubliko 7 punktą ir jo papunkčius, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatyme yra įtvirtintas lotyniškojo tipo notariatas, o tai reiškia, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad notarai Lietuvoje vykdo viešo pobūdžio funkcijas. Notaro veikla siekiama bendrojo intereso tikslų, t.y. ja realizuojamos tam tikros viešo pobūdžio funkcijos. Dėl notaro atliekamų funkcijų specifikos, valstybei suteikiama teisė kontroliuoti notarų veiklą, tiek skiriant patį notarą, tiek vykdant jo veiklos priežiūrą. Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti civilinių teisinių santykių teisėtumą, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Iš to seka, kad notarui valstybės deleguotos funkcijos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punktą ir paneigia Ieškovo priešingą, nepagrįstą poziciją.

Jeigu vis dėl to būtų pagrindas manyti, kad Atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovas išties buvo sąžiningas ir kaip atsakingas pilietis siekė visuomenei pateikti savo nuomonę, dėl Ieškovo, kaip viešo asmens ir vykdančio visuomeninę veiklą bei valstybės jam deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas.

Ieškovas dublike reiškia abejones dėl Atsakovo sąžiningumo, tačiau tokių abejonių niekuo nepagrindžia, tik reikalauja pateikti Atsakovo išsilavinimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nemano, kad jo sąžiningumas turi būti įrodinėjamas išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą Atsakovas turi ir pateiks su tripliku.

Atsakovas taip pat pažymi, kad procesiniuose dokumentuose nėra nurodęs, kad jam yra žinoma informacinė teismų sistema Liteko ar, kad jis ja naudojasi. Priešingai, Atsakovas atstovaujamas atstovės, pažymėjo, kad informaciją apie Ieškovo atžvilgiu pareikštus civilinius ieškinius ir jau išnagrinėtas civilines bylas turi teisę patikrinti teismas informacinėje teismų sistemoje Liteko. Kadangi Ieškovas neigia apie jo atžvilgiu pareikštus ieškinius ir nagrinėjamas civilines bylas, Atsakovas teismo prašys šiuos duomenis išreikalauti teismo iniciatyva. Atsakovas atsiliepime paminėtų bylų duomenų pateikti į šią bylą neturi galimybės, kadangi ne visose minėtose bylose jis buvo proceso dalyvis.

Atsakovas pažymi, kad pats savarankiškai duomenų iš ,, (duomenys neskelbtini) emzejus“ Facebook paskyros nešalino, kaip tai nurodo Ieškovas dublike. Atsakovui įteikus teismo procesinius dokumentus su Ieškovo ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, Atsakovas patikrino duomenis, esančius ,, (duomenys neskelbtini) emzejus“ Facebook paskyroje ir Ieškovo nurodyto pranešimo jame nerado. Kas, kada ir dėl kokių priežasčių Ieškovo nurodytus duomenis iš minėtos paskyros pašalino, Atsakovui nėra žinoma.

Dėl Ieškovo į bylą pateiktų dalykinių įrodymų, kuriais Ieškovas grindžia jam galimai Atsakovo teiginiais sukeltas neigiamas pasekmes, pasakytina tai, kad tokie įrodymai neatitinka finansinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, tokius „dalykinius įrodymus“ ant paprasto lapo gali surašyti bet koks asmuo apie bet kokią vykdomą veiklą. Tokie „dalykiniai įrodymai“ neturi jokios įrodomosios reikšmės ir nesudaro objektyvaus pagrindo jais remiantis spręsti, kad buvo pakenkta Ieškovo dalykinei reputacijai ar, kad sumažėjo Ieškovo gaunamos pajamos.

Dubliko 10 punkte Ieškovas nurodo, kad ginčo teiginių paskleidimo mastas buvo didelis, kad straipsnį laikraščio internetinėje svetainėje ,,www.merkiokrastas.lt“ peržiūrėjo 2761 skaitytojas, taip pat buvo šio straipsnio komentarai. Tačiau Ieškovas nepateikia šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl jie laikytini nepagrįstais.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais bei priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiojo asmens- UAB “ Merkio kraštas „ atstovė nurodė, kad į laikraščio redakciją 2022-01-06 buvo gautas  V. G. elektroninis pranešimas apie gyvulių daromą žalą Ūlos upės krantui, kuriame buvo nurodytas ir tą žalą darantis asmuo, kartu buvo pridėta ir vaizdinė medžiaga, bei Aplinkos apsaugos departamento atsakymas V. G.. Kadangi iš pateikto pranešimo ir kitų pridėtų duomenų pasirodė, kad tema dėl galimų gamtosauginių pažeidimų gali būti įdomi ir aktuali skaitytojams, tai buvo pavesta laikraščio specialiajam korespondentui A. T. atlikti žurnalistinį tyrimą ir parengti straipsnį laikraščiui. Korespondentas atliko tyrimą, bendravo ir su pačiu V. G., tikrino informaciją ar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Druskininkų PK ieškovo atžvilgiu bei surinkus visą informaciją dar klausė atsakovo ,ar jis pageidauja, kad straipsnyje būtų viskas nurodoma, kaip jis (V. G.) yra nurodęs savo pranešime. Atsakovas reikalavo, kad straipsnis būtų išspausdintas neiškraipant jo pranešime nurodytų aplinkybių ir straipsnis buvo išspausdintas remiantis atsakovo pateikta informacija. Redakcija straipsnyje pati jokių faktų neteikė, o straipsnis buvo paremtas tik V.G. suteikta informacija, kuris pageidavo, jog ši jo informacija būtų išspausdinta pagal jo pateiktą variantą.

Teismo posėdyje tretysis asmuo A. T. nurodė, kad gavęs iš redakcijos užduotį pradėjęs žurnalistinį tyrimą, bendravęs su pačiu V. G., (duomenys neskelbtini) R. M., L. M., tikrinęs informaciją dėl nurodomo ikiteisminio tyrimo pradėjimo notaro R. M. atžvilgiu. Gavus informaciją, jog toks tyrimas nebuvo atliekamas V. G. vis tiek laikėsi pozicijos, kad tyrimas buvo atliekamas , bei reikalavo, kad straipsnis būtų išspausdintas pagal jo suteiktą informaciją, be jokių laikraščio redakcijos iškraipymų, kadangi reiškęs abejones dėl nurodomo(duomenys neskelbtini) R. M. galimai įvykdyto žemės nuomos sutarties suklastojimo, vyko jo nuolatinis susirašinėjimas su V. G. dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Visas straipsnis buvo paremtas V.G. suteikta informacija, pats jokių faktų straipsnyje nesukūręs, viskas, tame tarpe ir dėl nurodomų R. M. sūnaus L. M. daromų gamtosaugos pažeidimų, buvo pasiremta V.G. suteikta informacija bei jo pateiktu atsakymu iš Aplinkos apsaugos departamento. Laikraštis neturėjo jokio intereso kaip nors įžeisti ieškov garbę ir orumą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo prie ieškinio pateiktais įrodymais patvirtinama, kad :

1)LR Teisingumo ministerijos 2008-05-16 įsakymu Nr.9P-14 , kad ieškovas buvo paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas Varėnos rajono savivaldybėje,

2) 2022-03-18 nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas „Nr.21 kopija, kad laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu“ Pabandė įkąsti (duomenys neskelbtini)  per jo sūnų ūkininką“ (straipsnio autorius A. T.), kuriame buvo išspausdinta atsakovo pateikta laikraščiui informacija, kurią prašo paneigti ieškovas, šio straipsnio internetinis variantas, V. B. komentaras , bei atsakovo įrašas „Facebook“ apie paskelbtą laikraštyje straipsnį. 

Atsakovo prie tripliko pateiktais įrodymais patvirtinama, kad :

1) aukštojo mokslo diplomo kopija ,kad atsakovas 2015 m baigė (duomenys neskelbtini) įgydamas miškininkystės bakalauro laipsnį,

 2) Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato tyrėjas 2022-01-28 priimtu nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr.M-2-03-006203-21) pagal pareiškėjų P. B., D. V. ir A. M. pareiškimą dėl galimo 2020-05-20 medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)  „ visuotinio narių susirinkimo protokolo suklastojimo, kur kartu buvo nurodyta, jog nutarimas 7 d. gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

2022-10-04 trečiojo asmens- UAB „ Merkio kraštas“ pateiktos susirašinėjimo su atsakovu medžiaga( Nr.DOK-36764), kad atsakovo kreipimasis į laikraštį buvo gautas 2022-01-06 ,kur buvo nurodoma informacija apie gyvulių ganymą prie Ūlos upės ir upės krantų gadinimą, apie žemės sklypo prie Ūlos upės nuomos sutarties sudarymą ir kad nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors suklastoti gyvulių savininko L. M. tėvas (duomenys neskelbtini) R. M., bei kad Druskininkų policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu dėl galimo dokumentų klastojimo. Prie kreipimosi buvo pridėta 6 fotonuotraukos, 2021-12- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atsakymas V. G. į jo 2021-11-22 pranešimą, kuriame yra nurodyta ,kad nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype, aptvertoje teritorijoje buvo apie 30 galvijų, priklausančių ūkininkui M.J., kuriuos pagal įgaliojimą valdo L. M., o ūkininkas M.J. šiame sklype deklaruoja žemės naudmenis , bet nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties , bei kad šiame sklype galvijai galėjo laisvai prieiti prie upės ir dėl to kai kuriose vietose buvo išardyta Ūlos upės kranto reljefo struktūra, ištrypta žolinė augmenija. Taip pat informuojama ,kad ūkininkui L. M. bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 264 str.1d.ir kad jam duotas nurodymas atkurti upės apsauginėje juostoje sunaikintą žolinę augaliją ją atsodinant. Taip pat buvo pridėtas toliau vykęs iki 2022 m kovo mėn. pradžios laikraščio korespondento A. T. susirašinėjimas su V. G. dėl jo nurodomų aplinkybių tyrimo, V.G. raginimai korespondentui ištirti ir greičiau išspausdinti straipsnį.

Ieškovo prašymu buvo paskirta teismo lingvistinė ekspertizė. 2023-01-02 ekspertizės akto Nr.11-2526(22) išvada nurodoma, kad :

1)       Atsakovo  V. G. 2022m kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ 21-ame numeryje paskleista informacija „..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“ gali būti laikoma žeminančia turiniu, jei nėra pagrįsta. Tekste nėra žeminančios leksikos.

2)       Atsakovo  V. G. Facebook paskyroje „(duomenys neskelbtini) emuziejus“ paskelbtame tekste paskleista informacija, kad „..Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala“ ir „Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai“ nėra neigiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, todėl šie pasakymai nėra žeminantys. Informacija, kad „ Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“,  gali būti laikoma žeminančia turiniu, jei nėra pagrįsta. Tekste nėra žeminančios leksikos.

         Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis patvirtinam, kad su medžiotojų būreliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovu buvo ieškovas, teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos:

1)       2-55-547/2021 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal V. A. ir V. A. ieškinį dėl 2019-10-19 būrelio valdybos nutarimo dėl V. ir V. A. pašalinimo iš būrelio narių, ieškinys 2021-03-16 sprendimu buvo patenkintas, nagrinėjant apeliacine tvarka sprendimas buvo paliktas galioti,

2)       e2-5159-1023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pagal V. A. ir V. A. ieškinį dėl 2021-09-25 būrelio valdybos nutarimo dėl V. ir V. A. pašalinimo iš būrelio narių,2022-07-07 sprendimu ieškinys dalyje dėl pašalinimo iš būrelio narių buvo tenkintas,  nagrinėjant apeliacine tvarka sprendimas 2022-12-22 buvo paliktas galioti,

3)       e2-5735-1041 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pagal A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. ieškinį dėl būrelio 2020-05-23 susirinkimo sprendimo ir kitų būrelio valdybos sprendimų panaikinimo, 2022-11-03 sprendimu ieškinys buvo atmestas, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta(sprendimo skelbimas numatytas 2023-04-20),

           Be to, bylos pilnam ir teisingam išnagrinėjimui svarbūs yra duomenys ir apie Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą Nr.A11-736-308/2019 atsakovo atžvilgiu ,kur 2019-11-27  priimtu nutarimu buvo pripažinta, kad  V. G. būdamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)" medžiotoju 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. Varėnos rajone, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete Gudų girioje, už Grybaulios kaimo Marcinkonių sen. Varėnos rajone, buvusių tvenkinių teritorijoje, neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, kada medžiotojų būrelis „Kabeliai" turėjęs teisę(limitą) medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)" 2018-2019 metų medžioklės sezonui buvo skirti sumedžioti du briedžio patinus , buvo prieš tai jau būreliui sumedžiojus du skirtus sumedžioti briedžius - 2018 m. rugsėjo 2 d., medžioklės lapo Nr. 227 ir 2018 m. rugsėjo 10 d., medžioklės lapo Nr. 221, bei tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258( su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus ir jog tokiais veiksmais  V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 290 straipsnio 8 dalyje, bei jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

T e i s m a s

         k o n s t a t u o ja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatyta, jog žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žeminti žmogaus orumą. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995- 04-20, 1996-12-19, 2002-10-23, 2004-01-26 nutarimai). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais — tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus. Taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus - skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005- 07-08 nutarimas).

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimus, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti/informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžianti asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2006-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). 

Šio nagrinėjamo ginčo sprendimui yra svarbus ir teisinis reguliavimas dėl visuomenės informavimo priemonėse skelbtinos informacijos įvertinimo bei asmens teisės rinkti ir viešai skelbti informaciją , dėl teisės kritikuoti valstybės ar savivaldybės pareigūnus bei viešuosius asmenis. Šių veiksmų reglamentavimas bei sąvokų išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme(toliau-Įstatymas: 

Įstatymo 2 str.( Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) žemiau nurodytuose punktuose nurodoma, kad:

33.Nuomonė visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

60.Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

61.Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.

69. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Įstatymo 3 straipsnio(Pagrindiniai visuomenės informavimo principai) 4 dalis nurodo, kad:   naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.

Įstatymo 5 straipsnis(Teisė rinkti ir skelbti informaciją)nurodo ,kad :1. kiekvienas asmuo turi teisę:1) rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse;2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyr us šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;

Įstatymo 9 straipsnis(Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą) nurodo, kad: kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

Įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta neskelbtina informacija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. 

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas. Vertinant, ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą, reikia vadovautis protingumo kriterijais ir atsižvelgti ne tik į paties ieškovo nuomonę, bet ir į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuojantis į protingo žmogaus, skiriančio įžeidimo ir pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia: Vilnius, 2002. P. 68). 

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-218-684/2020 nurodo, kad :

28. „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).<..>

        31.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas; kt.). ,

32.Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą).

33.EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimą byloje Kwiecien prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas). <...>

41.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).<...>

43.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl atsakovo pasisakymo apie žemės sklypą ir galimo sklypo nuomos sutarties suklastojimo

Atsakovas pateiktu pranešimu laikraščio redakcijai nurodė apie L. M. padarytus gamtosauginius pažeidimus Dubičių k Ūlos upės pakrantėje dėl gyvulių ganymo, kurie buvo patvirtinti Aplinkos apsaugos departamento rašte nurodyta informacija. Bet atsakovas , remdamasis faktu, kad L. M. yra ieškovo sūnus, toliau šią temą išplėtojo į šios problemos aptarimą įtraukdamas ir ieškovą. Aptardamas šią temą atsakovas, nesiremdamas objektyviais įrodymais, pateikė nuomonę, kad žemės sklypu L. M. galėjo naudotis tik galimai suklastotos žemės sklypo sutarties pagrindu, kartu pabrėždamas, kad „Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“. Iš tokio pabrėžimo su žodžiais „labai tikėtina“ ,kuriuos pagal atsakovą reikėtų suprasti kaip esamą realų faktą ,bei iš žodžių, jog R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo galima susidaryti nuomonę, kad dokumentų klastojimas kaip ir buvo, nes dėl to yra net pradėtas tyrimas, t.y. kad ieškovas būdamas (duomenys neskelbtini) galėjo padėti sūnui suklastodamas žemės sklypo nuomos sutartį. Šitas atsakovo nurodomas teiginys yra pastiprinamas kitu nurodomu teiginiu, kad „R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“. Analizuojant abu šiuos atsakovo teiginius matosi, kad juos sujungus iš jų turinio formuojasi žinia, jog (duomenys neskelbtini) R. M. klastojo dokumentus ir dėl to prieš jį yra pradėtas policijos tyrimas, bei tokia atsakovo nurodoma žinia buvo paskleista per Varėnos rajono laikraštį „Merkio kraštas „.

Atsakovas savo poziciją grindžia, kad jis pareiškęs savo nuomonę apie ieškovą ,kaip viešąjį asmenį, kur tokiu atveju yra leidžiama daug platesnio masto kritika bei viešojo asmens veiksmų neigiamas vertinimas. Tačiau iš surinktų įrodymų byloje matosi, kad spausdinant straipsnį laikraštyje atsakovo nurodymas apie tyrimo policijoje vykdymą dėl dokumentų suklastojimo iš viso neatitiko faktinės padėties, kadangi 2022-01-28 priimtu nutarimu Druskininkų PK buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr.M-2-03-006203-21) pagal pareiškėjų P. B., D. V. ir A. M. pareiškimą dėl galimo 2020-05-20 medžiotojų būrelio „Kabeliai „ visuotinio narių susirinkimo protokolo suklastojimo. Iš laikraščio „Merkio kraštas“ pateikto korespondento 202-03-03 susirašinėjimo su atsakovu matosi, kad korespondentas tikrino šią informaciją ir informavo atsakovą, jog nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ieškovo atžvilgiu, bei atsakovas kategoriškai reikalavo skelbti informaciją, jog buvo pradėtas tyrimas. Tai rodo, kad atsakovas siekė , jog būtų laikraštyje spausdinama jo pateikta žinia, net suprasdamas, kad tokia jo žinia neatitinka faktinės padėties, kas parodo jo norą, jog apie ieškovą būtų paskleista žinia, kuri laikraščio skaitytojams sukeltų abejonių ieškovo tinkamumu eiti notaro pareigas dėl jo vykdomo dokumentų klastojimo , iššauktų nepasitikėjimą ieškovu ir tuo pačiu būtų pakenkta ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacijai. Šiuo atveju tokie atsakovo veiksmai buvo atlikti ieškovo, kaip viešo asmens((duomenys neskelbtini))  atžvilgiu. Tačiau tokie atsakovo veiksmai dėl melagingos žinios paskleidimo buvo labiau kenkiantys ieškovui kaip notarui dėl pakenkimo reputacijai, nei ieškovui kaip paprastam fiziniam asmeniui , bei šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tai buvo tik kritika viešajam asmeniui dėl jo netinkamai atliekamų pareigų.

Atsakovas neįrodė, jog nurodoma žinia būtų buvusi tik jo nuomonė. Atsakovo žinia buvo pateikiama kaip nepramanytas įvykis, dalykas, ją paremiant neva policijos atliekamu tyrimu ir formuojama kaip esamas faktas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų buvusi suklastota žemės sklypo nuomos sutartis susijusi su ieškovo sūnaus vykdoma ūkine veikla ir dėl tokios sutarties suklastojimo , o taip pat ir dėl jo nurodomo neva buvusio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio įstatų suklastojimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškovo nurodytos atsakovo paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą. Be to, žinios yra paskleistos žeminančiomis formuluotėmis, žodžiais, žeminančiame kontekste, todėl pačios savaime yra įžeidžiančios, todėl jų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio net nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, LAT praktiką ir tai, kas išdėstyta, paskleistos žinios pripažintinos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę bei orumą (CK 1.138 str. 1 p.).

Kadangi paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, jos turi būti paneigtos atitinkamai pagal jų paskleidimo būdą (CK 2.24 str. 1 d.), todėl atsakovas įpareigotinas per  teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis ieškovo ieškinyje nurodytu būdu, t.y. paskelbiant atsakovo pareiškimą Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“.

Dėl ,, (duomenys neskelbtini)  emuziejus“ Facebooc paskyroje paskelbtos informacijos nelaikymo garbės ir orumo įžeidimu

Iš atsakovo ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskyroje paskelbtos informacijos matosi, kad šioje informacijoje nėra konstatuota kokių tai faktų, o tik samprotaujama, kad „Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala>>, <<Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai>>, << >>, , bei kartu daroma išvada, kad būrelio pirmininkas ir negali spręsti šių klausimų, nurodant „Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atsakinėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“, kur iš tokio išsireiškimo galima suprasti, jog ieškovas yra kažką yra negero padaręs, tačiau šiuo atveju nenurodoma jokių konkrečių faktų, kurie galėtų įžeisti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas, nors ir pavartodamas stiprų emocinį svorį turinčius pasakymus, iš esmės išreiškė savo požiūrį į ieškovo veiksmus ir, atsakovo nuomone, dėl atsakovo, kaip medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ neveiklumo kilusias pasekmes. Iš šio pasisakymo konteksto pripažintina, kad šiuo atveju ieškovo veiksmų kritika nebuvo išreikšta siekiant jį žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti jo, kaip viešo asmens -medžiotojų būrelio pirmininko, veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Todėl ši atsakovo informacija, paskelbta ,, (duomenys neskelbtini) emuziejus“ Facebooc paskyroje, turi ieškovo nuomonės požymius apie ieškovo netinkamumą būti Kabelių medžiotojų būrelio vadovu ir jo negebėjimą spręsti susidariusias problemas dėl žvėrių daromos žalos žmonėms ,bei negali būti laikoma kaip įžeidžianti ieškovo garbę ir orumą.

Dėl sprendimo vykdymo

CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 770 straipsnis numato, kad vykdant sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatytos sankcijos.

 CK 2.24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jei nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teismo sprendime nurodytina, kad atsakovui gali būti skiriama 10 Eur bauda už kiekvieną dieną, jeigu jis per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys sprendimo.

Dėl neturtinės žalos  ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo ieškovas patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, reputacijos sumažėjimą, patyrė įtampą. Dėl neteisėtų (tikrovės neatitinkančių bei ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių platinimo žeminančia forma), kaltų (kaltė - preziumuojama) atsakovo veiksmų (žinias išplatino būtent atsakovas) ieškovas patyrė ir neturtinę žalą.

Ieškovas pateiktu ieškiniu neturtinę žalą vertino 1000 Eur. Teismas nagrinėdamas pirmojo ir antrojo ieškinio reikalavimus laiko, kad pirmasis reikalavimas pagal savo pobūdį buvo daug svarbesnis ieškovui, kadangi jis lietė ieškovą kaip asmenį  vykdantį notaro pareigas, kartu mesdamas įtarimų šešėlį ant ieškovo ,dėl jo kaip notaro patikimumo, sąžiningumo ir padorumo. Tuo tarpu antrasis reikalavimas buvo susijęs tik su medžiotojų būrelio veiklą, bei ieškovo, kaip medžiotojų  būrelio pirmininko neveiklumu rūpinantis vietinių gyventojų problemomis dėl žvėrių daromos žalos, nurodant, kad ieškovas ne tik neturi noro rūpintis žmonių problemomis , bet ir dėl ieškovo turimų problemų lankantis teismuose. Dėl to teismas vertindamas abiejų ieškinio reikalavimų proporcinę svarbą laiko, kad pirmasis ieškinio reikalavimas sudaro 70 proc., o antrasis reikalavimas 30 proc. Todėl teismas atsižvelgdamas į šią proporciją laiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas 70 proc. dydžio, t.y. 700 Eur dydžio, o atsižvelgiant, kad antrasis ieškinio reikalavimas atmetamas laiko, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas 30 proc., t.y. 300 Eur sumai (CK 2.24 str. 1 d., 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalį teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas turi paskirstyti pagal tenkinamų ar atmetamų reikalavimų santykį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 211  Eur sumokėto žyminio mokesčio dėl ieškinio, 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 609,84 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidos, kurias patvirtina mokėjimo dokumentai.

 Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovas rengė ieškinį, ruošė dubliką į atsakovo  atsiliepimą , ieškovę atstovavo teismo posėdžiuose Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose, į šį teismo posėdį vyko iš kitos advokato buveinės vietovės -Vilniaus m.Todėl nurodomos turėtos advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgus, kad ieškinys tenkinamas iš dalies bei taikant aukščiau nurodytą proporciją dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas laiko, kad šia proporcija(70:30) priteistina ir šalių išlaidos dėl advokatų teisinės pagalbos išlaidų bei ieškovo sumokėto žyminio mokesčio priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pagrįstas bei kad ekspertizės išvada buvo duotas tam tikras aiškumas dėl atsakovo pasisakymų, tai šiuo atveju ieškovo išlaidos dėl ekspertizės priteistinos pilnai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 3,00 Eur, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 11,12 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidos) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 ,jas apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę iki 11 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 262, 285, 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo R. M. garbę bei orumą atsakovo  V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – ame numeryje nurodyta informacija paskleistos toliau nurodytos žinios:

„..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) s R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)  įstatų“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“.

Įpareigoti atsakovą V. G. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Varėnos rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ paskelbti tokio turinio pareiškimą :

 „ V. G. 2022 m. kovo 18 d. nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio ,,Merkio kraštas“ 21 – me numeryje nurodyta informacija „..Labai tikėtina, kad sklypo nuomos sutartį galimai suklastojo arba padėjo kam nors galimai suklastoti jo tėvas, (duomenys neskelbtini) R. M., nes R. M. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas Druskininkų policijos komisariate dėl galimo dokumentų klastojimo“; „...R. M. atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas policijoje dėl galimai suklastotų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini)  įstatų“, o „tuo metu, kai informavau jus dėl laikomų galvijų, mano žiniomis, tyrimas buvo eigoje“, neatitinka tikrovės, atsiprašau už tokį notaro R. M. geros dalykinės reputacijos menkinimą“.

Atmesti ieškinio dalį dėl Atsakovo  V. G. ,, (duomenys neskelbtini)  emuziejus“ Facebooc paskyroje paskelbtos informacijos <<...Medžiotojų būrelio pirmininkui R. M. nerūpi nei bebrų, nei dėmėtų elnių daroma žala>>, <<Niekada šiam užeiviui, M. ir nerūpėjo nei vietinių žmonių ar medžiotojų interesai>>, <<Tai kad R. M., neturi laiko spręsti žmonių problemų, nes pastaruoju laiku nespėja varstyti teismo durų, atskanėdamas į klausimus, susijusius su jo pačio padarytais ,,darbeliais“>>, pripažinti neatitinkančia tikrovės, Ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančia, dalykinę reputaciją pažeidžiančia nuomone.

Priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo  V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų: 148 Eur žyminio mokesčio,  840,00 Eur už advokato teisinės pagalbos paslaugas ir 609,84 Eur turėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, iš viso 2297,84 Eur(du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt keturis centus)

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovo R. M. a.k(duomenys neskelbtini) 225(du šimtus dvidešimt penkis) Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodyti, kad atsakovui V. G. gali būti skiriama 10(dešimt) Eur bauda ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu jis per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys teismo sprendimo dėl pareiškimo laikraštyje paskelbimo. 

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo  V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 11 (vienuolika) Eurų bylos procesinių dokumentų įteikimo(pašto) išlaidų( Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

         Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                                  Kęstutis Lukošiūnas

        Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: