Pranešėjas Arūnas
Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-93/2010
Teisėja Snieguolė Vilutienė (Proceso
Nr. 63-1-00905-06)
Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno
Paštuolio, teisėjų Arvydo Stankaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vitai
Beleckaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,
nuteistajam V. P., gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui, nukentėjusiųjų O. B. ir V. B. atstovui advokatui
Kęstui Ramanauskui, nukentėjusiajam V. B.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio,
kuriuo V. P. pripažintas kaltu,
padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
165str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p., 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir nuteistas:
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. - laisvės atėmimu
1 (vieneriems) metams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. -
laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (dvejiems metams šešiems mėnesiams);
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu
9 (devyniems) mėnesiams;
-
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu
9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
63 str. 1 d. ir 4 d. prie bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.5 p. ir 8 p. – laisvės atėmimo 2 metams ir 6
mėnesiams, iš dalies pridėta bausmė, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. bei subendrinta bausmė pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d. ir 187 str.1 d. ir galutinė bausmė
paskirta laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams (trejiems metams šešiems
mėnesiams).
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir
suėmime išbūtas laikas nuo 2006-12-27 iki 2007-02-15.
Procesas dėl nukentėjusiųjų K. J. ir
T. M. civilinių ieškinių nutrauktas.
Iš V. P. priteista Valstybinei
ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1039,50 Lt (vienas
tūkstantis trisdešimt devyni litai 50 ct) už nukentėjusiosios O.
B. gydymą ir 3577,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt
septyni litai) už nukentėjusiojo V. B. gydymą.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Ž.,
tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. P., a.k. (duomenys
neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio
23 d. 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, panaudodamas smurtą, tai yra
spardydamas ir išlauždamas O. B. buto, esančio (duomenys
neskelbtini) Kaišiadorių r., duris, prieš savininkės O. B. valią
įsibrovė į butą, pažeisdamas nukentėjusiosios ir jos šeimos narių teisę į
normalią ir ramią aplinką, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo,
nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, be jokios priežasties dėl
chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo du žmones: tyčia sutrenkdamas
nukentėjusiajai O. B. į galvą durimis, suduodamas jai į
galvą metaliniu strypu bei nugriaudamas ją, padarė O. B. muštinę
žaizdą kaktos – viršugalvio srityje, kraujosruvas ir minkštųjų audinių
sumušimus kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir žande bei dešinio peties
priekiniame paviršiuje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas
nusikalstamą veiką, suduodamas metaliniu strypu ne mažiau šešių smūgių į
galvos, rankų, kojų ir įvairias kūno sritis nukentėjusiajam V.
B., padarė jam muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje, kairio smilkinio ir
momens srityse, kairėje alkūnėje, dešinio dilbio srityje, abiejų alkūnkaulių
kūno ir kairio alkūnkaulio atvirą skeveldrinį lūžį su stipinkaulio galvutės
išnirimu, minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kairio kelio,
kairio peties ir žasto, kairės akies vokų srityse - nesunkų sveikatos
sutrikdymą.
Be to, V. P. pripažintas kaltu
ir nuteistas, jog su A. Ž. 2007 metų gegužės 15 dieną apie
23 val. 30 min. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje
Vytauto g. 53, Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone, būdami apsvaigę nuo alkoholio,
kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje
įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė nukentėjusiųjų N. U., R. K., K. J.,
T. M., D. A. ir kartu su jais
buvusių R. D., A. M. teisę į normalią
ir ramią aplinką – sutrikdė visuomenės rimtį: A. Ž. iš
chuliganiškų paskatų ir nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų,
sudavė po vieną smūgį kumščiu į veidą R. K. ir N. U., metė akmenį ir juo įskėlė K. J. automobilio
BMW318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą,
padarydamas K. J. 200 Lt turtinę žalą, o V.
P. iš chuliganiškų paskatų vieną kartą įspyrė į K. J. automobilio
BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines
dešinės pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas K. J. 300
Lt turtinę žalą, sudavė vieną smūgį kumščiu K. J. į
veidą, padarydamas jam paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva viršutinės lūpos
gleivinėje - nežymų sveikatos sutrikdymą, bei vieną kartą įspyrė į T. M. automobilio RENAULT 19 valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) priekines keleivio pusės dureles ir jas sugadino, padarydamas T. M. 300 Lt turtinę žalą.
Nuteistas V. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžio dalį jo atžvilgiu dėl
neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ir nesunkaus dviejų žmonių
sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų ir priimti naują nuosprendį,
konstatuojant, kad V.
P. nepadarė jam
inkriminuojamos nusikalstamos veikos arba, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo
padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Likusioje dalyje Kaišiadorių
rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendį pakeisti ir V. P. skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su
realiu laisvės atėmimu.
Nuteistasis savo
skunde nurodė, jog jis, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuria
pripažintas kaltu dėl įsiveržimo į O. B. butą ir nesunkaus O. B. ir V. B. sveikatos sutrikdymo,
nepadarė. Nuteistojo nuomone, situacija, apkaltinant jį nebūtais veiksmais,
susidarė dėl nekvalifikuotų teisėtvarkos organų veiksmų iš kart po nusikaltimo,
nesiimant priemonių patikrinti V. P. alibi, apklausti tiek jį, tiek
nukentėjusiuosius, kas ir įtakojo tai, kad dėl spragų, įtarimas jam
ikiteisminio tyrimo metu tikslinamas buvo tris kartus. Nuteistasis savo skunde
taip pat teigė, jog reikšminga ir tai, kad bylos tyrimas teisme vyko du kartus,
bylą nagrinėjant dviem teisėjams ir nagrinėjimo baigtis skirtinga. Pirmąjį
kartą, atlikus visą teisminį tyrimą, po baigiamųjų kalbų, tyrimas buvo
atnaujintas, byla buvo gražinta prokurorui, tačiau tyrime prijungus
mažareikšmį epizodą, nesusijusį su byla, perrašius kaltinamąjį aktą, byla buvo
perduota teismui nagrinėti kitam teisėjui, kuris pakartojo teismo procesą ir
priėmė nuosprendį. Nuteistojo nuomone, vadovaujantis BPK reikalavimais, teismas,
perduodamas bylą prokurorui, turėjo paskelbti bylos nagrinėjime pertrauką,
nustatant konkretų terminą trūkumams pašalinti, o gavus bylą atgal, toliau tęsti
bylos nagrinėjimą ta pačia sudėtimi. Tokiu būdu, susiklostė situacija, jog
vienoje iš bylų, kurioje kaltinamas, padaryta pertrauka ir byla nebaigta, kita,
kurioje kaltinamas dėl to paties nusikaltimo baigta apkaltinamuoju
nuosprendžiu. Tuo buvo pažeisti teismo sudėties nekeičiamumo (BPK 223 str.) ir
nagrinėjimo teisme nepertraukiamumo (BPK 243 str.) reikalavimai, kas galėjo
įtakoti galutinį teismo sprendimą.
Nuteistasis savo
apeliaciniame skunde teigė, jog nuosprendis yra neteisėtas, kadangi surašytas
nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, padarytos išvados dėl
nusikalstamos veikos padarymo, kaltės, paskirtos bausmės nepagrįstos išsamiai
ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, neaptariantis
prieštaravimų, kurie liudija nuteistojo naudai. Teismas, kaip padariusiam
nusikalstamą veiką, nuteistojo kaltę grindžia tik liudytojo P. B. ir nukentėjusiųjų O. B. bei V. B. parodymais, pasak
kurių pastarieji atpažino kaltąjį asmenį nusikaltimo padarymo vietoje. Visi
kiti parodymai yra išvestiniai arba netinkami, kadangi nuteistasis ir
nukentėjusieji buvo seniai pažįstami. Nuteistojo teigimu, teismas neatkreipė
dėmesio į tai, kad liudytojas P. B. neabejotinai nuteistojo atžvilgiu nusistatęs
priešiškai ir dėl savo ankstyvesnių veiksmų turėjo pagrindo prisibijoti
nuteistojo. Pirminiuose parodymuose liudytojas buvo nurodęs, kad įvykio
vietoje nuteistojo nematė, tačiau atpažino balsą, o vėliau parodymus pakeitė.
Šių liudytojo parodymų pasikeitimo priežasčių teismas nesiaiškino ir nuosprendyje
neaptarė. Nukentėjusieji V. B. ir O. B. buvo apklausti tik po kelių dienų, neabejotinai jau
pasimatę su savo sūnumi P. B.. Nukentėjusioji O. B. tiesiogiai įvardijo V. P., kaip padariusį
nusikalstamą veiką, tačiau jos parodymų nuoseklumas vėliau nepasitvirtino,
kuomet dėl liudytojo V. N. prisipažinimo dalyvavus nusikalstamoje veikoje, jau
nurodė, nežinanti ar šitas ją mušė, todėl nuosprendyje konstatuotas teiginys,
jog „nukentėjusysis V. B. taip pat nuosekliai tvirtino, kad atpažino jį mušantįjį – V. P.“, iš viso neatitiko
tikrovės.
Teismo nuosprendyje
nurodyti įrodymai buvo pasirinkti juos atrenkant, tendencingai siekiant
pabrėžti kaltinimą. Gynybos versiją, kad V. P. įvykio naktį buvo
kitoje vietoje, nepriklausomai nuo to, kad visi absoliučiai tiksliai nurodė, ką
tą šventinį vakarą visi valgė bei aplinkybes dėl kurių jis negalėjo išeiti iš
namų, teismas atmetė, nurodydamas, kad tokius parodymus duoda V. P. artimi asmenys. Nuteistasis
nurodė, jog jam negali būti užkraunama įrodinėjamo pareiga, juo labiau paties
nusikaltimo tyrimas. V. N. kaltės pripažinimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių
pirmą kart teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio V. P. atžvilgiu. Bylą
gražinus prokurorui, papildomi tyrimo veiksmai susidėjo tik iš to, kad prokuroras
kryptingai, ieškodamas nesutapimų V. N. parodymuose, įtikinėjo
pastarąjį atsisakyti savo parodymų. Nuosprendyje minimi V. N. parodymų
prieštaravimai dėl jų neatitikimų įvykio aplinkybėms nėra esminiai ir neturi besąlygiškai
atitikti nukentėjusiųjų parodymus smulkmenose, juolab, kad ir pačių
nukentėjusiųjų parodymuose dėl patirto streso įvykio metu gali būti netikslumų.
Teismas nuosprendyje akcentavo, jog prieš prisipažinimą V. N. buvo skambinta iš
vieno V. P. pažįstamo S. Š. telefono, tačiau pastarasis apklaustas nebuvo, tačiau L. Ž. - V. N. draugė nurodė, kad jam
buvo primygtinai siūloma prisiimti kaltę, tačiau neminėjo, kad tai buvo siūloma
padaryti už kitą žmogų t.y. V. P..
Nuteistojo nuomone,
įrodymai byloje buvo vertinami subjektyviai ir atsietai vienas nuo kito,
teikiant pirmenybę nuteistajam nepalankiems įrodymams bei nemotyvuojant
atmetant kitus. Dalies liudytojų parodymai neišanalizuoti, neatskleistas jų
turinys. Tikėta prieštaringais parodymais, nekreipiant dėmesio į tai, kad
asmenų, duodančių parodymus, santykiai priešiški, o tai sukliudė išsamiai ir
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas, spręsdamas
bausmės skyrimo klausimą, nekreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius
vaikus, žmona nedirba, jie yra jo išlaikomi, todėl teismas turėjo svarstyti
galimybę taikyti BK 62 str.. Be to, teismas nors ir nenurodė jokių sunkinančių
aplinkybių, skyrė du kartus didesnę laisvės atėmimo bausmę nei prašė valstybės
kaltintojas. O tai, nuteistojo manymu, rodo teismo šališkumą ir tendencingumą
jo atžvilgiu.
Kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti,
prokurorę, nukentėjusiųjų atstovą ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą
atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis V. P. dėl
pripažinimo kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 165
str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p., padarymu, apeliaciniu skundu nesutinka, o
likusioje dalyje, prašo bausmę skirti nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl
teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos
instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių
paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo,
nuteistojo V. P. kaltės neigimas argumentuojamas tariamu
teismo šališkumu ir tendencingumu, pasireiškiančiu vadovavimusi prieštaringais liudytojo
P. B., nukentėjusiųjų V. B. ir O. B. parodymais, netinkamu kitų liudytojų parodymų vertinimu
bei baudžiamojo proceso pažeidimais, sprendžiant bylos perdavimo ikiteisminiam
tyrimui papildyti ir tolimesnio nagrinėjimo teisme klausimus.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai ištyrė visus baudžiamosios bylos duomenis,
pagrįstai dalies liudytojų parodymus vertino kritiškai, tai pagrindė
nuosprendyje visapusiška įrodymų analize.
Nukentėjusiosios O. B. parodymais
pagrįstai nustatyta, jog ji miegojo su anūku viename kambaryje ir 2006-12-23
naktį apie 3 val. išgirdo, kaip kažkas paskambino į buto duris. Durys buvo
užrakintos. Ji, pažiūrėjusi per durų „akutę“, pamatė už durų pirmą stovint
„Vycioką“- V. P., už jo – A. G. ir
daugiau vaikinų. Ji paklausė, ko jie nori, ir išgirdo atsakant: „Atidaryk, kur
tavo anūkas“. Jai nespėjus nieko atsakyti, išdaužė duris, jos atsidarydamos
sudavė jai į galvą. Laiptinėje degė šviesa, durims atsidarius ji aiškiai
pamatė, kaip į butą įėjo V. P. su pagaliu rankose. Jis
tuo pagaliu sudavė jai vieną kartą per galvą ir nuėjo į kambarį, kur miegojo V. B., pradėjo jį mušti. V. B. rėkė,
klausė, kodėl jį muša. Po to, V. P. išėjo.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad
nukentėjusioji O. B. savo nurodytas įvykio aplinkybes
parodė įvykio vietoje (T.1, b.l. 23-26).
Nukentėjusiojo V. B. parodymais pagrįstai
nustatyta, kad 2006-12-23 naktį miegojo savo namuose, salone. Atsibudo nuo durų
trenksmo. Jis suriko: “Mama, kas darosi?”, kėlėsi iš lovos ir stojosi. Tuo
metu jam trenkė strypu, jį daužė per galvą, pakaušį, rankas, smilkinį, kelį.
Jam ėmė bėgti kraujas, jis klausė, kas čia darosi, kodėl jį daužo, bet jam
niekas neatsakė, tik paklausė: „Kur tavo sūnus?“. Jis atsakė: „Nežinau,
ieškokite kur norite, laukuose“. Kai jį mušė, šviesa sklido nuo koridoriaus, iš
laiptinės bei pro langą, jis pamatė jį mušančio asmens šoną, matė, kad
išeidamas jis laikė rankoje strypą, buvo stambus vyras, o jam išėjus už durų
pamatė ir jo raudonus kedus. Iš balso ir iš eisenos jis pažino, kad tai buvo
“Vyciokas” - V. P.. V. P. išėjo į
koridorių, dar pažiūrėjo į jo motiną, kuri buvo sukniubusi koridoriuje, ir
nuėjo. V. P. išėjus jam ėmė svaigti galva ir jis atsisėdo
ant lovos. Nuo sumušimo jis gydėsi apie vieną mėnesį, nes buvo sulaužytos
rankos, sužalotas kairės kojos kelis, prakirsta galva. V. P. pažinojo
nuo mažens, nes jis augo Žiežmariuose.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (T.1, b.l.
54-57) nustatyta, kad V. B. parodė kambarį ir lovą,
kurioje miegojo, kaip bandė išlipti iš lovos ir kaip buvo mušamas, kaip
rankomis prisidengė nuo smūgių, kaip po suduotų smūgių atsisėdo ant lovos ir
pamatė išeinančio “Vycioko” raudonos spalvos sportinį batą. Taip pat V. B. nurodė, kurioje vietoje stovėjo į butą įsiveržęs
vaikinas ir paklausė: “Kur tavo sūnus?”, ir kad tuo metu jis pažino, jog tai – V. P..
Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais
suvokiamus požymius protokolu (T. 2, b.l. 143-145) nustatyta, kad
nukentėjusysis V. B. pažino iš balso V.
P. kaip asmenį, 2006-12-23 3 val. jį sumušusį namuose metaliniu strypu.
Liudytojo P. B. parodymais
pagrįstai nustatyta, kad 2006-12-23 apie 3 val. jis buvo namuose adresu (duomenys
neskelbtini) Kaišiadorių r. ir išgirdo skambutį į duris. Močiutė O. B. nuėjo prie durų ir pasiteiravo, kas ten. Iš koridoriaus
paklausė: “Kur sūnus?”. Jis iš balso atpažino, kad tai “Vyciokas” klausė: “Kur
sūnus?”. Po to pasigirdo smūgis į duris ir jas kažkas išspyrė. Jis, šokdamas iš
lovos ir bėgdamas slėptis, spėjo pamatyti įsiveržusio į butą asmens veidą,
kuris buvo atsisukęs į jo kambarį. Jis matė, kad tai “Vyciokas” - V. P. įsiveržė į butą ir pasuko į tėvo kambarį. Jis
pasislėpė kambaryje už spintos, girdėjo, kaip muša močiutę ir tėvą. “Vyciokas”,
mušdamas tėvą, teiravosi, kur sūnus. Po to, kai sumušęs tėvą ir močiutę
“Vyciokas” išėjo iš buto, jis pažiūrėjo per buto langą ir matė, kaip iš
laiptinės išėjo šeši vaikinai, tarp jų buvo ir “Vyciokas”.
Asmens
parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (T.1, b.l. 78-80) nustatyta,
kad liudytojas P. B. atpažino V. P. kaip
vaikiną, kurį vadina “Vycioku” ir kuris 2006-12-23 apie 3 val. nakties buvo
įsiveržęs į jo močiutės butą, sumušė močiutę ir jo tėvą. Jį atpažino iš veido
bruožų bei nurodė, kad pažįsta nuo mažų dienų.
Parodymų
patikrinimo vietoje protokolu (T.1,b.l. 81-85) nustatyta, kad liudytojas P. B. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių
r., bute parodė lovą, kurioje gulėjo, kai išgirdo skambutį ir beldimą į duris,
“Vycioką” sakant: “Kur tavo sūnus?”, parodė, kaip lipdamas iš lovos pro durų
kampą pamatė, jog pas tėvą į kambarį įbėgo V. P., kurioje
vietoje tuo metu buvo V. P.. Jis taip pat parodė, kurioje
vietoje pasislėpė, kur ir kaip rado gulinčius sumuštus senelę O.
B. ir tėvą V. B., kai iš buto buvo jau pasišalinęs V. P..
Vertinant šiuos visus nukentėjusiųjų ir liudytojo
parodymus matyti, jog jie yra kategoriški ir nuoseklūs viso proceso metu, o
taip pat ir patvirtinti apklausus teismo posėdyje nukentėjusįjį V. B. ir liudytoją P. B., nagrinėjant
nuteistojo V. P. skundą apeliacine tvarka. Atliktų procesinių
veiksmų visumoje, duomenys vieni kitus papildo.
Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, tai, kad teismas
nevertino nukentėjusiosios O. B. atpažinimo pagal
nuotraukas, V. B. daiktų atpažinimo protokolų nėra aplinkybėmis,
kuriais būtinai privalomai pirmosios instancijos teismas turėtų remtis, juolab,
kaip ir patvirtino liudytoja apklausta tyrėja D. G.,
nukentėjusieji ir V. P. pažįstami buvo seniai.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat teigė,
jog yra esminis prieštaravimas tarp liudytojo P. B. pirminių
parodymų, kuriuose jis nurodė, kad nuteistojo nematė ir atpažino pagal balsą ir
vėlesnių pakeistų parodymų, kurių nuteistasis neįvardija. Šie nuteistojo
apeliacinio skundo teiginiai yra neatitinkantys minimų liudytojo P. B. parodymų ir klaidinantys teismą. Liudytojo P. B. 2006-12-23 apklausos protokole (T1 b.l. 73) jokių
duomenų apie tai, ar liudytojas matė ar nematė V. P. įsiveržusį
į jų butą, nėra, kaip ir nebuvo tyrėjo užduota patikslinančio klausimo apie šią
aplinkybę. Tai, kad liudytojas nurodė, kad jis iš balso pažino, kad tai
jaunuolis vardu Viktoras, savaime nepatvirtina skunde konstatuoto fakto, kad
liudytojas įsiveržusio asmens nepamatė ar nematė, todėl skundo teiginys apie aplinkybes,
kad yra esminiai prieštaravimai liudytojo P. B. parodymuose,
neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Liudytoją P.
B., apklausus ikiteisminiame tyrime 2007-01-04, apeliaciniame skunde
ginčijama minėta aplinkybė, buvo pirmą kartą nustatyta ir parodymuose nurodyta,
kad liudytojas, išspyrus V. P. buto duris, V. P. įsiveržimą į butą pamatė ir supratęs, kad atėjo jo
sumušti, nedelsdamas pasislėpė už spintos (T1 b.l. 75).
Nukentėjusioji O. B. nuo pat
ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai nurodė atpažinusi į jų butą įsiveržusį
asmenį V. P.. Nuteistąjį V. P., kitą
asmenį -A. G. ji atpažino net gi per durų „akutę“.
Nukentėjusiosios priminiuose parodymuose yra nuosekliai ir kategoriškai
nurodyta, jog V. P., su kuriuo kažkurį laiko tarpą
kalbėjo per uždarytas duris, netrukus jas išspyrė ir įsiveržęs su metaliniu
strypu kirto jai į galvą dėl ko ji nukrito, pradėjo iš prakirstos vietos bėgti
kraujas ir trumpam prarado sąmonę, tačiau greit išgirdo rėkimą ir matė, kaip V. P. pribėgęs prie sūnaus V. B., jį
muša. ( T1 b.l. 14, 15). Kaip matyti iš skundo, nuteistasis atkreipia dėmesį į
tai, kad apylinkės teismo 2007-12-10 nutartimi buvo konstatuoti
nukentėjusiosios O. B. parodymai V. N. atžvilgiu
„nežinau ar šitas mane mušė, buvo juodas asmuo...“. Teisėjų kolegijos nuomone,
tai tik patvirtina nukentėjusiosios O. B. parodymų nuoseklumą,
patvirtinant, kad ją mušė V. P., kadangi, kaip matyt iš bylos
duomenų, būtent V. P. buvo tamsių akių ir tamsių plaukų.
Nukentėjusiojo V. B. parodymuose
taip pat jokių prieštaravimų ar abejonių dėl į jo namus įsiveržusio ir jį
sumušusio asmens - V. P. - baudžiamojoje byloje nėra.
Nukentėjusysis V. P. atpažino ne tik iš išvaizdos, bet ir
apavo bei balso. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi ir liudytojos R. S. parodymais, kadangi jos parodymai tik patvirtino
nukentėjusiųjų aplankymo ligoninėje ir buvusių pokalbių apie įvykį aplinkybes.
Šie visi įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo
įvertinti ne pasirinktinai ar atsietai nuo baudžiamosios bylos duomenų visumos,
bet kaip įrodymai labiausiai atitinkantys byloje surinktus duomenis ir nustatytas
įvykio aplinkybes.
Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis
neigia teismo pripažintus V. P. gynybine versija dalies
liudytojų parodymus, teisėjų kolegija taip pat juos laiko nepagrįstais ir
neįtikinančiais. Kaip matyti iš liudytojo pareigūno R. J. parodymų,
kad tuo laiku buvo susiformavusi grupuotė – V. P., G., Ž., Š.. V. P. ir G. buvo
grupuotės „verchai“, todėl teismo neįtikino ta aplinkybė, kad esant grupuočių
susitikimui ar, kaip teigė liudytojai, galimoms muštynėms, grupuotės lyderio
elgesį galėjo įtakoti mama, paslėpdama buto raktą ar draugė. O tai, kad
grupuotės lyderio kaltės perkėlimą autoritarinio paklusimo įtakoje kitiems, siekė
įgyvendinti kiti grupuotės asmenys, yra neginčijamai nustatyta ir patvirtinta
tiek liudytojo R. J., tiek S. Š.,
tiek D. G. parodymais, tiek nepagrįsta ir alogiška
liudytojo V. N. parodymų kaita. Be to, V.
N. parodymai - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, buvo visiškai
pagrįstai atmesti, kadangi jo nurodomos veikos padarymo aplinkybės iš esmės
neatitiko byloje nustatytų faktinių duomenų bei trijų asmenų – nukentėjusiųjų O. B., V. B., liudytojo P. B. parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, visi įrodymai
byloje buvo išanalizuoti tinkamai ir motyvuotai, įvertinti įrodymų visete.
Atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio
skundo motyvas, jog teismas nuteistojo V. P. atžvilgiu
buvo šališkas ir tendencingas. Teismo
nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31
straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tai vienas iš fundamentalių
teisinės valstybės principų. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme –
besąlygiška vada panaikinti priimtą sprendimą.
Teisės teorijoje teismo nešališkumo principas nėra
aiškiai suformuluotas. Kolegijos
nuomone, šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą
nagrinėjo nors vienas iš teisėjų kolegijos teisėjų, negalinčių dalyvauti
procese BPK 58 straipsnio numatytais pagrindais. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Įrodymai baudžiamojoje
byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu
ištirti pilnai ir visapusiškai. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 305
str. 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas yra tuomet, kai jis naudingas
kuriai nors vienai iš proceso šalių ir teismas buvo tuo suinteresuotas.
Tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas
padarė BPK reikalavimų pažeidimus, kurie nekelia abejonių dėl teismo
objektyvumo arba bylos išnagrinėjimo išsamumo, negali būti pripažinti pagrindu
apeliacine tvarka panaikinti nuosprendį BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodytu pagrindu. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą apeliacinės
instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Byloje priimtas sprendimas pripažinti V.
P. kaltu paremtas nustatytais ir pagrįstais įrodymais, bausmė, įvertinus
nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčinę kaltės formą,
asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirta, artima
pagal sankcijas numatytų bausmių vidurkiui, tinkama.
Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl teismo
sudėties nekeičiamumo, proceso eigos pažeidimų, perduodant baudžiamąją bylą
ikiteisminiam tyrimui papildyti, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios
instancijos teismas baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti perdavė ne
dėl BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kas trukdo
nagrinėti bylą, o baudžiamąją bylą išnagrinėjus bei atnaujinus teisminį nagrinėjimą
prokuroro prašymu dėl baudžiamojoje byloje buvusių prieštaravimų. Ikiteisminis
tyrimas pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, bylą teismui
perduoda nagrinėti BPK 218 str. ir 220 str. nustatyta tvarka, t.y. su kaltinamuoju
aktu. Tokiu atveju, baudžiamasis procesas byloje vykdomas iš naujo, o bylą
nagrinėjantį teisėją pagal savo kompetencijos ribas parenka baudžiamąją bylą
nagrinėjančio teismo pirmininkas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V.
P. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra
pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendis yra
teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą
atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Arūnas
Paštuolis
Teisėjai
Regina Majauskienė
Arvydas
Stankus