Administracinė byla Nr. A-4351-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00083-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Mahmoud Tighnavard,

užsieniečiui A. A. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2019 m. balandžio 8 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-274 (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 6, 7, 10 punktais, 116 straipsniu, sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. A. (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 8 d. 

2.       Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams buvo perduotas užsienietis, kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Minėtas pilietis nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos su tikslu patekti į Graikiją, o atvykęs į Graikiją – vyko į Vokietiją. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-177 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo užsieniečiui. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. lapkričio 10 d., kurios terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo pratęstas iki 2019 m. gegužės 10 d. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų, nes užsienietis Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas kaip neteisėtai atvykęs ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais.

3.       Užsienietis teismui paaiškino, kad jis nenori būti sulaikytas. Jis supranta, kad pažeidė nustatytą tvarką, be leidimo išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur planavo pateikti prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, nes Lietuvoje jo prašymas nebuvo patenkintas ir jis nenori būti grąžintas į (duomenys neskelbtini), kur jam gresia pavojus. Jo giminės (duomenys neskelbtini)  jam parūpino suklastotą dokumentą, su kuriuo jis išvyko į Lenkijos Respubliką. Lietuvos Respublikoje jis nesupranta kalbos, pareigūnai jo nesupranta, jam nesuteikiama informacija, jo prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo išnagrinėjamas ne jo naudai. Prašė Teikimo netenkinti.

4.       Užsieniečio atstovė prašė Teikimo netenkinti ir skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Nurodė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kadangi nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Užsieniečių registracijos centro nurodytais pagrindais užsienietis negali būti sulaikytas, nes motyvai, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, yra išaiškinti, kiti motyvai negali būti pateikiami, nes tai reikštų naujo prašymo pateikimą. Be to, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo, negali būti sprendžiama dėl užsieniečio išsiuntimo.

II.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Teikimą patenkino iš dalies ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. birželio 1 d. Sulaikymo terminą skaičiavo nuo užsieniečio sulaikymo vykdant šį sprendimą dienos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 2 d., 4 d. 2 p.).

6.       Teismas šalių, jų atstovų paaiškinimais bei bylos medžiagos nustatė, kad 2018 m. gegužės 10 d. iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams buvo perduotas užsienietis, kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimais užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęsiamas, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kurios terminas nustatytas iki 2019 m. gegužės 10 d. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skundą atmetė. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas byloje nepriimtas. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2019 m. balandžio 4 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2019 m. balandžio 6 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams.

7.       Teismas nurodė, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Bet pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Minėto įstatymo 113 straipsnio 5 dalis numato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 punktas ); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 punktas).

8.       Teismas vertino, kad nors užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuris yra neįsiteisėjęs, t. y. nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pateikto prašymo, užsienietis, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis tyčia pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas bei pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku (iki 2019 m. balandžio 5 d. 6.50 val.) negrįžo.

9.       Teismas nurodė, kad teismo posėdyje užsienietis paaiškino, jog jo atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis suprato, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, todėl nusprendė pabėgti į Lenkijos Respubliką ir ten prašyti prieglobsčio. Šiam tikslui jo giminės (duomenys neskelbtini)  jam parūpino suklastotus dokumentus, su kuriais jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Toks užsieniečio elgesys, teismo vertinimu, leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs (pvz., administracinė byla Nr. N822-92/2014), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas patenkino Teikimą.

10.       Teismas, nustatydamas sulaikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas užsieniečio skundas, nors teismo posėdis nėra paskirtas, teismo manymu, byla per 2 mėnesius gali būti išnagrinėta ir po sprendimo priėmimo užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje gali pasikeisti.  

III.

11.       Užsienietis (apeliantas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Užsieniečių registracijos centro Teikimo netenkinti. 

12.       Užsienietis nurodo, kad jis, tiek nagrinėjant Teikimą, tiek šiuo metu teikiant šį apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies bei 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 6 punkto nuostatas. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Pirma, tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama pirmoji sąlyga, kadangi asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau išaiškinti, ginčas dėl priimto Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo vyksta apeliacinės instancijos teisme. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (41 straipsnio 1 dalis). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Ginčijame teismo sprendime konstatuota, kad 2019 m. balandžio 6 d. apeliantas perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos. Teismo posėdžio metu užsienietis paaiškino, kad dėl kalbos barjero nesupranta pareigūnų, jam nesuteikiama informacija ir jis, bijodamas būti grąžintu į kilmės valstybę bei nebūdamas tikru dėl savo teisinės padėties, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Antra, pasisakydamas dėl Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies taikymo, apeliantas nurodo, kad neketina pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Apeliantas gailisi pažeidęs teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą, supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl daugiau teisės aktų nepažeidinės. Apelianto vertinimu, sulaikymas nagrinėjimu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.

13.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą.

14.       Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad užsienietis įsigijo ir disponavo žinomai suklastotu dokumentu jau būdamas saugioje Europos Sąjungos erdvėje (Graikijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje). Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respublikos Vilniaus oro uostą, nesikreipė su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tokio prašymo nėra pateikęs kitose tranzitinėse Europos Sąjungos šalyse. Užsienietis pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį tik po to, kai buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir perduotas Lietuvos Respublikai, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Apeliantas, pateikęs prieglobsčio prašymą, pasirašytinai buvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Akivaizdu, kad užsienietis žinojo, jog prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia jam teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo/nesuteikimo bei skundo nagrinėjimo teismuose metu. Pažymi, kad užsienietis, gyvendamas Užsieniečių registracijos centre, buvo nuolat konsultuojamas jam suprantama kalba administracijos darbuotojų dėl savo teisinės padėties, jam buvo pakartotinai išaiškinamos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės. Apeliantas žinojo, kad negali keliauti per Europos Sąjungos valstybes nares neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų, tačiau pažeidė Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus prisidengdamas įstatymų nežinojimu. Šios bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Pažymi, kad minėtam užsieniečiui jau buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurią jis pažeidė ne dėl kalbos barjero ar teisinių žinių trūkumo, o, kaip teigia pats užsienietis, dėl baimės būti grąžintam į kilmės šalį, todėl yra didėlė tikimybė, kad vedamas baimės ir nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje vėl išvyks į Europos Sąjungos valstybes nares.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams buvo perduotas užsienietis, kuris Lenkijos Respublikos pareigūnams buvo pateikęs suklastotą Vengrijos asmens tapatybės kortelę. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimais užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęsiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. lapkričio 10 d., kurios terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo pratęstas iki 2019 m. gegužės 10 d. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skundą atmetė. Užsienietis dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, galutinis sprendimas byloje dar nepriimtas. Užsienietis, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams Lenkijos Respublikos pareigūnų, nes užsienietis Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas kaip neteisėtai atvykęs ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais.

17.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, Užsieniečių registracijos centras su 2019 m. balandžio 8 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-274 kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 8 d. 

18.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Teikimą patenkino iš dalies ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. birželio 1 d., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu.

19.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 

20.       Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

21.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

22.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

23.       Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

24.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, turėdamas teisę laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu jis tyčia pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas bei pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. Užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku (iki 2019 m. balandžio 5 d. 6.50 val.) negrįžo.

25.       Iš bylos duomenų akivaizdu, kad užsienietis neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, nesitikėdamas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes buvo priimti neigiami sprendimai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (15/6-9)12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimas), jis suprato, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, todėl nusprendė pabėgti į Lenkijos Respubliką ir ten prašyti prieglobsčio. Šiam tikslui jo giminės (duomenys neskelbtini) jam parūpino suklastotus dokumentus, su kuriais jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad gailisi pažeidęs teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės vykdymą, supranta, kad Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl daugiau teisės aktų nepažeidinės.

26.       Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. birželio 1 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma (atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai, taip pat į tai, jog užsienietis pateikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus) leidžia daryti išvadą, kad apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. 

27.       Teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo metu išsakyti užsieniečio teiginiai, kad Užsieniečių registracijos centre jam nebuvo išaiškinta apie pasišalinimą iš šio centro ir pabėgimo į kitą valstybę pasekmes, vertintini kritiškai, nes iš prie bylos medžiagos pridėto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro užsieniečio asmens bylos (21.2.4)  matyti, kad užsienietis buvo supažindintas su Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklėmis. Tai patvirtina ir jo paaiškinimas minėtoje bylos medžiagoje (b. l. 75), kuris surašytas iš užsieniečio žodžių 2019 m. balandžio 6 d. ir jo pasirašytas, dalyvaujant vertėjui iš (duomenys neskelbtini) kalbos. Paaiškinime užsienietis nurodo: „žinojau, kad elgiuosi neteisėtai. Planas buvo patekti į Lenkiją, aš supratau, kad ketinu naudotis suklastotais dokumentais, buvau pasiryžęs pažeisti įstatymus bei naudotis klastotėmis, kad tik išvengčiau deportacijos į (duomenys neskelbtini).“

28.       Pažymėtina aplinkybė, kad, informacinės teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2019 m. gegužės 22 d. yra paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje. Taigi konstatuotina, kad artimiausiu metu bus išspręstas ir apelianto teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

29.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

30.       Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė