Civilinė byla Nr. e2-2398-933/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01015-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 3.4.3.5.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovės atstovui E. Š.,
atsakovės atstovams M. M. ir advokatei Laurai Timinskaitei,
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės sistemos“ dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VILAKRA“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Požeminės sistemos“ 37 002 Eur nuostolį, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Ieškovė skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą viešąjį rangos darbų pirkimą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Eišiškių aglomeracijoje“ (Pirkimo Nr. 475827, paskelbtas 2020-03-02). Buvo siekiama įsigyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav., projektavimo ir statybos darbus, nustatant preliminarią pirkimo vertę 907 000 Eur be PVM. Pagal 2020-03-24 pirkimo procedūrų protokolą Nr. PR-VP20-278 komisija konstatavo, jog atsakovė pateikė netiksliai užpildytą EBVPD bei nurodė: „Prašoma UAB „Požeminės sistemos“ pateikti savo patikslintą ir pasirašytą EBVPD formą, t. y. D dalyje „Informacija apie subrangovus, kurių pajėgumais ekonominės veiklos vykdytojas nesiremia“ vietoje „Ne“ turi būti pažymėta – „Taip“, kadangi paraiškoje tiekėjas nurodo, jog subtiekėjai yra pasitelkiami ne tik kvalifikacijos atitikimui bet ir sutarties įgyvendinimui“. Komisija 2020-03-30 pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20-305 konstatavo, jog tiekėjų paraiškos užpildytos tinkamai, EBVPD forma pateikta tinkamai ir atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, leidžiančius pakviesti tiekėjus pateikti pirminius pasiūlymus bei nustatė tiekėjams 7 kalendorinių dienų terminą pateikti pirminius pasiūlymus. Atsakovė pateikė 2020-04-14 pirminį pasiūlymą – 518 140 Eur be PVM. Pasiūlius tiekėjams pateikti galutinius pasiūlymus, elektroninėmis priemonėmis buvo gauta 10 tiekėjų galutinių pasiūlymų, įskaitant ir atsakovės 2020-05-08 galutinį pasiūlymą, kuriuo ji pasiūlė 544 800 Eur be PVM kainą. Komisija 2020-05-26 pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20- 696, be kita ko, nusprendė kreiptis į atsakovę su prašymu pagrįsti siūlomos kainos padidėjimo priežastis. Atsakovė pateikė 2020-05-28 raštą „Dėl pirkimo Nr. 475827 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Eišiškių aglomeracijoje“ galutinio pasiūlymo kainos pagrindimo“ Nr. S-22, kuriame nurodė, jog darbų vykdymo kainos padidėjimą lėmė COVID-19 pandemijos paskelbimas ir su tuo susijęs sudėtingesnis rinkos prognozavimas bei padidėję prekių ir paslaugų tiekėjų įkainiai.
1.2. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad tiekėjo UAB „DS-1“, galutiniame pasiūlyme nurodžiusio mažiausią darbų kainą, pasiūlymas atmetamas dėl neatitikimo specialiesiems reikalavimams, 2020-06-05 pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20-773 nusprendė pagal pateiktus galutinius pasiūlymus, galimu laimėtoju iki pasiūlymų eilės nustatymo pripažinti atsakovę bei vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 10.4.1 punkto nuostatomis, kreiptis į atsakovę dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, ir, esant poreikiui, prašyti juos patikslinti. Ieškovė CVP IS priemonėmis 2020-06-05 kreipėsi į atsakovę ir išreiškė prašymą ne vėliau, kaip iki 2020-06-12 pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelių Nr. 1 ir Nr. 2 stulpeliuose „Pateikiami dokumentai“ nurodytus pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Iki nustatyto termino pabaigos atsakovė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų – vieno iš pasirinktų subtiekėjų UAB „VILAKRA“ pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų.
1.3. Komisija, įvertinusi atsakovės neveikimą bei vengimą pateikti pirkimo sąlygose nurodytus duomenis net ir po daugkartinių ieškovės raginimų, 2020-07-07 pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20-944, remdamasi Bendrųjų pirkimo sąlygų 10.4.3. punktu ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.1. punktu, nusprendė atmesti atsakovės galutinį pasiūlymą bei pritaikyti atsakovei 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos baudą, t. y. 54 480 Eur. Atsakovė pateikė ieškovei 2020-07-09 atsakymą į raštą dėl pasiūlymo atmetimo ir baudos taikymo Nr. S-29, kuriame nurodė, kad nesutinka su nurodytos baudos taikymu, o reikalaujamų dokumentų nepateikimą neva lėmė objektyvios priežastys.
1.4. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kitų į derybas kviestų tiekėjų galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, vadovaudamasi Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.23.2 punktu, 2020-07-20 pirkimo procedūrų protokolu Nr. PR-VP20-1043 patvirtino pasiūlymų ekonominio naudingumo – kainos – didėjimo tvarka eilę, be kita ko, nusprendė laimėjusiu pripažinti UAB „Avadi“ pasiūlymą bei su nurodytu tiekėju pirkimo sąlygų nustatyta tvarka ir terminais sudaryti viešojo pirkimo sutartį. UAB „Avadi“ galutinio pasiūlymo kaina yra 37 002 Eur didesnė nei atsakovės pasiūlyta potencialios rangos sutarties įvykdymo kaina. Dėl atsakovės įvykdyto pažeidimo ieškovė buvo priversta sudaryti viešojo pirkimo sutartį už didesnę kainą. Kainų skirtumas tarp ieškovės ir UAB „Avadi“ galutinių pasiūlymų sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius.
1.5. Nepaisant to, kad atsakovės įvykdytas pirkimo sąlygų pažeidimas ir faktinis atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, užtraukia atsakovei 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos dydžio baudą bei pareigą atlyginti perkančiojo subjekto patirtus nuostolius, ieškovė, reikšdama ieškinį, pasirinko atsakovei palankesnę atsakomybės formą, - nuostolių, kurie pasireiškė kaip atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Avadi“ pasiūlytų kainų skirtumą, atlyginimą. Nuostolių dydis yra beveik 20 000 Eur mažesnis už taikytinos baudos dydį (e. b. 1 t. 1-8 b. l.).
2. Atsakovė UAB „Požeminės sistemos“ atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. Nors ieškovė nurodo, jog ieškinys reiškiamas dėl neva nuostolių atlyginimo, tačiau reikėtų konstatuoti, jog ieškinys yra pareikštas dėl netesybų (baudos) priteisimo. Ieškovė prašydama priteisti 37 002 Eur sumą vadovaujasi Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.1 punktu. Tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje, tiek kituose sprendimuose ieškovė nurodo, jog prašo sumokėti baudą, vadovaujasi Specialiųjų pirkimo sąlygų nuostatomis, kuriose numatyta bauda, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių ieškinyje nurodo, jog ieškinys reiškiamas dėl nuostolių atlyginimo. Iš visų pateiktų įrodymų ir ieškinyje nurodytų argumentų akivaizdu, jog prašoma priteisti pirkimo dokumentuose numatytą baudą, t. y. netesybas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatis prasidėjo ieškovei priėmus Komisijos 2020-06-05 protokolu Nr. PR-VP20-773 sprendimą iki Pasiūlymų eilės nustatymo kreiptis į galimą laimėtoją (UAB „Požeminės sistemos“) dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, o atsakovei minėtų dokumentų iki nustatyto termino (2020-06-12) nepateikus. Taigi ieškinio senatis prasidėjo 2020-06-12 ir baigėsi 2020-12-12. Ieškinys teismui pateiktas 2021-01-14, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.131 straipsniu ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
2.2. Atsakovės 2020-07-09 atsakymas į ieškovės 2020-07-07 pretenziją dėl baudos negali būti laikomas ir traktuojamas kaip tiekėjo pretenzija perkančiajai organizacijai dėl vykdomo viešojo pirkimo, kadangi tai tik buvo atsakymas į ieškovės pretenziją. Atsakovė savo atsakymu į pretenziją nekėlė reikalavimų, nieko neprašė, tik pateikė paaiškinimus ieškovei ir nesutiko su baudos taikymu, atsakovė taip pat nenurodė, jog tai būtų kokia nors pretenzija ieškovei. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygas ieškovė neturėjo teisės ir pagrindo atsakovės 2020-07-09 atsakymo į ieškovės pretenziją vertinti kaip pretenziją.
2.3. Iš ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ir ko prašo ieškovė – netesybų (baudos) priteisimo, ar nuostolių priteisimo dėl atsisakymo sudaryti sutartį. Nesutinka, jog atsakovė pažeidė kokias nors pirkimo sąlygas, už kurių pažeidimą turi būti taikoma civilinė atsakomybė ir reikalaujama priteisti nuostolius ar taikyti netesybas (baudą). Visos šios faktinės situacijos ir atsakovės veiksmų negalima traktuoti kaip atsisakymą sudaryti sutartį, dėl ko būtų prašoma priteisti nuostolius. Atsakovė nepateikė prašomų pateikti dokumentų, todėl ieškovė vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų nuostatomis atsakovės pasiūlymą atmetė, ir tikrino sekančio tiekėjo dokumentus bei sudarė pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbė UAB „Avadi”, kuriai pasiūlė pasirašyti sutartį. Atsakovė dokumentų nepateikė, terminų pratęsti neprašė, todėl ieškovė turėjo iš karto priimti sprendimą dėl atsakovo pasiūlymo atmetimo, toliau vykdyti pirkimo procedūras ir pasiūlyti sekančiam tiekėjui, einančiam po atsakovės, kaip tai darydavo ir ankstesniuose pirkimuose, netaikant neadekvačių sankcijų.
2.4. UAB „DS-1“ bauda už dokumentų nepateikimą nebuvo taikoma, o atsakovei nepateikus prašomų dokumentų ir pripažinus, jog jos pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, prašoma sumokėti baudą, ir teigiama, jog atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, nors atsisakymo sudaryti sutartį atsakovė nėra pateikusi. Teisinis reglamentavimas nenumato, jog pirkimo metu perkančiajai organizacijai paprašius, o tiekėjai nepateikus atitinkamų dokumentų, bus laikoma, jog tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį. Kadangi tik UAB „Avadi“ 2020-07-20 Komisijos protokolu buvo siūloma sudaryti sutartį, tai tik po tokio pasiūlymo sudaryti sutartį tiekėjui atsisakius sudaryti sutartį, būtų galima laikyti, jog tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, ir tik tokiu atveju būtų galima taikyti atitinkamas sankcijas ar prašyti nuostolių atlyginimo.
2.5. Susiklosčiusi tarp šalių praktika ir praktika vykdant viešuosius pirkimus lėmė, kad bauda už dokumentų nepateikimą nėra taikoma. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog viskas vyks analogiškai ir šiuo atveju, kaip ir ankstesniame pirkime, ir negalėjo numatyti, jog dokumentų nepateikimas bus traktuojamas kaip atsisakymas pasirašyti sutartį, nors jos dar niekas nesiūlė pasirašyti. Ieškovė gali turėti lūkestį sudaryti viešojo pirkimo sutartį ne su bet kokiu tiekėju, o su tuo, kuris atitinka visus keliams reikalavimus ir pateikia visus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, kuris pripažįstamas laimėjusiu ir įtraukiamas į pasiūlymų eilę, o į pasiūlymų eilę negali būti įtrauktas tiekėjas, kuris pateikė pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo sąlygų. Atsakovė nebuvo ir negalėjo būti pripažinta laimėtoja, jos pasiūlymas neatitiko visų pirkimo sąlygų, jis buvo atmestas, todėl tokių aplinkybių vertinti kaip atsisakymą sudaryti sutartį negalima, kaip ir negalima teigti, jog dėl tokių atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė kokių nors nuostolių.
2.6. Ieškovė nuostolių nepatyrė, nes pirkimo procedūros galėjo ir toliau buvo vykdomos, galima buvo nustatyti laimėtoją. Atsakovės pasiūlymas turėjo būti iš karto atmetamas be papildomų sankcijų ir baudų. Tokio dydžio bauda, kokia numatyta Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.1 punkte (10 proc. nuo galutinio pasiūlymo kainos be PVM), negali būti vertintina kaip adekvati ir proporcinga priemonė nepateikus atitinkamų dokumentų viešajame pirkime. Realiai ieškovės teisės dėl tam tikro dokumento nepateikimo nėra pažeidžiamos. Kadangi pirkimo sąlygos nesąžiningos, dviprasmiškos, prieštarauja viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams, plečiamai taikoma atsakomybė ir sankcijos už dokumento nepateikimą, neadekvačiai dokumento nepateikimas prilyginamas atsisakymui sudaryti sutartį, numatant už tai neproporcingą baudą, todėl neturi būti taikomos atsakovės atžvilgiu ir aiškinamos atsakovės naudai.
2.7. Ieškovė, teigdama, jog atsakovė įvykdė pažeidimą ir prašydama priteisti baudą/nuostolius, privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį bei žalos dydį. Kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip patirti realūs nuostoliai dėl prašomo papildomo dokumento nepateikimo. Pasiūlytoms kainoms neviršijus numatyto visam pirkimui biudžeto, kainų skirtumas tarp tiekėjų pasiūlymų negali būti vertintinas kaip jau patirti nuostoliai. Jeigu visgi teismas manytų (nors atsakovė su tuo nesutinka), jog atsakovės veiksmai vertintini kaip sutarties atsisakymas, tai tokiu atveju turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos visai situacijai ir atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymui.
2.8. Atsakovė nebuvo išreiškusi valios nesudaryti sutarties (net nebuvo dar siūloma sudaryti sutartį), jos pasiūlymas tik neatitiko pirkimo sąlygų, dėl ko buvo atmestas. Atsakovės veikoje nėra nesąžiningumo, visos derybos vyko sąžiningai ir laikantis pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės nesąžiningumo, o dėl to, jog pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma. Jeigu vis dėlto teismas pripažintų, jog ieškovė pagrįstai reikalauja netesybų (baudos) sumokėjimo, ir jog atsakovė, nepateikdama papildomo dokumento, atsisakė sudaryti sutartį, prašo sumažinti netesybas (nuostolius). Ieškovės prašomas priteisti tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumas (37 002 Eur) negali būti vertinamas kaip patirti realūs nuostoliai ar adekvati bauda dėl prašomo papildomo dokumento nepateikimo (e. b. 1 t. 15-26 b. l.).
3. Vilniaus apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 38-39 b. l.).
4. Ieškovė dublike prašė: teismui nusprendus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujinti; priteisti ieškovei iš atsakovės 37 002 Eur nuostolį, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
4.1. Atsakovė, siekdama išvengti jai tenkančios atsakomybės, Bendrųjų pirkimo sąlygų ir Specialiųjų pirkimo sąlygų nuostatas vertina ir aiškina atskirai viena nuo kitos, nesistemiškai ir nenuosekliai (BPS 10.4.3, 12.8.1 punktai; SPS 9.1 punktas). Potencialaus pirkimo laimėtojo pasiūlymas yra atmetamas, be kita ko, jeigu jis per nustatytą terminą nepateikia pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimas lemia ne vien tik pasiūlymo atmetimą, tačiau ir atsakomybės taikymą, kuri taikoma, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai buvo gautas tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį.
4.2. UAB „DS-1“ galutinis pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog neatitiko pirkimo sąlygose iškeltų techninių reikalavimų, kurių tiekėjas negalėjo ištaisyti, o pirkimo sąlygos, įskaitant ir SPS 9.1. punktą, tokiais atvejais nenumato netesybų taikymo. Iš SPS 9.1. punkto matyti, jog taikyti baudą pakanka vienos iš dispozicijoje nurodytų sąlygų – pašalinimo pagrindų nebuvimo ir(ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nepateikimo arba atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tokiu būdu, priešingai nei teigia atsakovė, egzistuoja tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas taikyti baudą, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai. Dėl atsakovės pažeidimo ieškovė atsidūrė situacijoje, jog ji buvo priversta sudaryti viešojo pirkimo sutartį už didesnę kainą. Kainų skirtumas tarp ieškovės ir UAB „Avadi“ galutinių pasiūlymų sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius.
4.3. Atsakovė susipažino su pirkimo sąlygomis, jų neskundė, nekvestionavo, pateikė tiek paraišką, tiek ir pirminį bei galutinį pasiūlymus, kuriais, patvirtino, jog atidžiai susipažino su visomis pirkimo sąlygomis bei tai, jog jos yra aiškios ir suprantamos, tačiau vėliau nusprendė pasyviais veiksmais ignoruoti ieškovės raginimus pateikti dokumentus, kurie buvo iš anksto numatyti pirkimo sąlygose ir dėl subjektyvių aplinkybių nesudaryti pirkimo sutarties, o gavusi ieškovės reikalavimą, deklaratyviai pradėjo apeliuoti į tariamą pirkimo sąlygų neaiškumą, nesąžiningumą ir neteisėtumą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip sąmoningas pirkimo sąlygų nevykdymas, nepateikiant pirkimo sąlygose nurodytų būtinųjų dokumentų, kuris iš esmės sąlygoja tą patį rezultatą, kaip ir aiškiai išreikštas atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
4.4. Bylos nagrinėjimo kontekste faktas, jog ieškovė neišleido visos viešajam pirkimui skirtos sumos laikytinas bylos nagrinėjimui nereikšminga aplinkybe ir nepanaikina atsakovės civilinės atsakomybės. Nurodyti pandeminiai reiškiniai savaime nereiškia, jog bet kokių prievolių nevykdymas pagal civilinius sandorius visais atvejais prilygsta force majeure ir yra pateisinamas vien tik deklaratyviai nurodžius, kad sutarties nevykdymo priežastis yra COVID-19. Galutinį pasiūlymą atsakovė pateikė 2020-05-08, t. y. jau praėjus keliems mėnesiams nuo pandemijos pradžios, tad manytina, jog galutinis sprendimas toliau prisiimti riziką ir dalyvauti pirkime bei sudaryti sutartį buvo priimtas pasvertai ir apgalvotai.
4.5. Pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismui nusprendus, jog šiuo atveju taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, reikėtų atsižvelgti ir į teismų praktiką. Galimai nežymus ieškinio senaties termino praleidimas padarytų pernelyg didelę žalą teisinių santykių stabilumui ir ieškovės teisėms ir interesams, galimai net viešajam interesui, turint omenyje, jog projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, o ieškinio senaties terminas praleistas ypač nežymiai (e. b. 1 t. 50-63 b. l.).
5. Atsakovė triplike prašė taikyti ieškinio senatį; ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. Nepaisant to, kad ieškovė teigia, jog ieškinys yra pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau tiek Komisijos protokolas (2020-07-07), tiek ir ieškovės 2020-07-07 pretenzija, tiek kiti byloje surinkti įrodymai rodo, jog ieškovė vadovaujantis pirkimo sąlygomis prašo sumokėti baudą. Ieškinio senatis prasidėjo ieškovei priėmus 2020-06-05 Komisijos protokolu Nr. PR-VP20-773 sprendimą iki Pasiūlymų eilės nustatymo kreiptis į galimą laimėtoją (UAB „Požeminės sistemos“) dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, ir atsakovei minėtų dokumentų iki nustatyto termino (2020-06-12) nepateikus. Taigi ieškinio senatis prasidėjo 2020-06-12 ir baigėsi 2020-12-12. Ieškinys teismui pateiktas 2021-01-14, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinys iš esmės yra pareikštas dėl baudos priteisimo, todėl nėra pagrindo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl nuostolių priteisimo. Ieškovė nenurodė esminių aplinkybių, svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas, o ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
5.2. Atsakovė nepažeidė pirkimo sąlygos už kurią turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Dokumento nepateikimas iš esmės negali būti traktuojamas kaip koks nors pažeidimas, nebent tai įsakmiai nurodyta teisės aktuose. Šiuo atveju tik buvo vykdoma viešojo pirkimo procedūra, kuri numato atvejus, kaip sprendžiamas klausimas, kada tiekėjų pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų. Tokiu atveju neatitinkantis pirkimo sąlygų pasiūlymas atmetamas ir vertinamas sekančio tekėjo pasiūlymas. Teisinis reglamentavimas nenumato, jog pirkimo metu perkančiajai organizacijai paprašius, o tiekėjui nepateikus atitinkamų dokumentų, bus laikoma, jog tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį ir už dokumento nepateikimą bus taikoma atsakomybė. Tokio dydžio bauda, kokia numatyta Specialiųjų pirkimo sąlygų 9.1 punkte (10 proc. nuo galutinio pasiūlymo kainos be PVM), negali būti vertintina kaip adekvati ir proporcinga priemonė nepateikus atitinkamų dokumentų viešajame pirkime. Atsakovė negalėjo numatyti, jog minėta sąlyga dėl baudos bus taikoma tuo atveju, jeigu nebus pateikiami papildomi dokumentai, kadangi pagal susiklosčiusią praktiką ir ankstesnius vykdomus pirkimus baudos už dokumentų nepateikimą nebuvo taikomos.
5.3. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo ir nuostolių atlyginimui. Tam, kad atsisakiusiai sudaryti sutartį šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuotos ne tik bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bet ir aplinkybė, kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai. Nuo atsakovės pasiūlymo pateikimo momento 2020 m. kovo mėn. faktinė situacija iš esmės pasikeitė ir niekas tokių pasikeitimų negalėjo numatyti ir jų įtakoti: buvo įvestas karantinas, pakilo visos kainos, nebebuvo galima prognozuoti, kaip viskas vystysis ir klostysis toliau esant Covid-19 pandemijai, pirkimo sąlygos ir jų apimtis nebuvo iki galo aiškūs (paaiškėjo, jog reikės antros siurblinės ir padidėjęs 10 proc. vamzdynų ilgis), be to, kilo problemos dėl banko garantijos gavimo, todėl atsakovė būtų turėjusi deponuoti savo pinigines lėšas, kurių tiek neturėjo (jau buvo deponuotos ieškovei pagal kitą viešąjį pirkimą). Taigi kilo grėsmė, jog atsakovė negalės iš viso tinkamai įvykdyti ne tik naujos, bet ir ankstesnės sutarties, buvo siekiama išvengti didesnių nuostolių ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Ieškovės prašomas priteisti tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumas (37 002 Eur) negali būti vertinamas kaip patirti realūs nuostoliai ar adekvati bauda dėl prašomo papildomo dokumento nepateikimo (e. b. 1 66-75 b. l.).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „VILAKRA“ atsiliepime prašė bylą spręsti pagal nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad:
6.1. Kaip matyti iš pateiktos faktinių aplinkybių eigos, trečiasis asmuo visuomet rūpestingai bendradarbiavo su atsakove bei tiksliai ir operatyviai atsakydavo į visus gautus užklausimus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo atsakovei dalyvaujant ieškovės vykdytame viešajame pirkime. Trečiasis asmuo iš atsakovės niekuomet nebuvo gavęs prašymo pateikti dokumentus pagrindžiančius jo kvalifikaciją ir atitikimą ieškovės vykdomo konkretaus pirkimo sąlygoms. Trečiajam asmeniui nėra žinoma dėl kokių priežasčių atsakovė neinformavo jo apie būtinybę pateikti šiuos dokumentus, nors kaip nurodoma ieškinyje šiuo klausimu ieškovė „<...> papildomai net šešis kartus CVP IS priemonėmis kreipėsi į Atsakovą <...>“. Trečiasis asmuo pats tiesiogiai dalyvauja kituose ieškovės organizuojamuose pirkimuose ir jų metu visuomet per nustatytus terminus teikia visus pirkimo procedūroms reikiamus dokumentus, įskaitant ir tuos, kurie reikalingi kvalifikacijai ir reikalavimų atitikčiai patikrinti. Žinodamas apie ieškovės reikalavimą pateikti ar patikslinti konkrečią informaciją, būtų operatyviai jį patenkinęs.
6.2. Vertinant trečiojo asmens teiktą deklaraciją būti subtiekėju ir vėliau teiktą pasiūlymą svarbūs sekantys aspektai:
6.2.1. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės teiktas pirminis pasiūlymas buvo 518 140 Eur be PVM, o galutinis pasiūlymas 544 800 Eur be PVM. Šių sumų kontekste svarbu įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo (elektrikos automatikos darbams) apimtis, kurios atsakovės pateiktų pasiūlymų sumoje sudarė viso labo 9 990 Eur be PVM, t. y. 1,8 proc. atsakovės teikto pasiūlymo kainos dalį.
6.2.2. Trečiasis asmuo elgėsi sąžiningai – net ir papildomai raštu užklaustas atsakovės, savo pateiktos pradinės kainos nekeitė, buvo pasirengęs įvykdyti pasiūlyme nurodytus darbus laiku, tinkamai bei už įvardintą pradinę kainą.
6.2.3. Ieškinyje nurodoma, kad 2020-07-07 atsakovei buvo pateikta pretenzija „Dėl pasiūlymo atmetimo ir baudos taikymo“. Tikėtina, kad dėl šio įvykio tuometinis atsakovės direktorius 2020-07-08 elektroniniu paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu pateikti raštą ieškovei dėl 100 proc. avanso už planuojamus atlikti darbus, tai motyvuojant dėl Covid-19 pasikeitusia įmonės finansine situacija bei nurodant, kad ieškovei neišpildžius šių sąlygų trečiasis asmuo (o su juo kartu ir atsakovė) savo darbų atlikti negalės. Tačiau trečiasis asmuo, būdamas sąžiningas bei visapusiškai pajėgus įgyvendinti savo teiktame pasiūlyme įvardintus darbus, atsisakė įvykdyti tokį atsakovės prašymą ir ieškovei šios realybės neatitinkančios informacijos neteikė.
6.2.4. Trečiasis asmuo nežinojo ir pats tiesiogiai neteikdamas pasiūlymo ieškovei organizuojame pirkime negalėjo žinoti apie ieškovės reikalavimą pateikti dokumentus, pagrindžiančius trečiojo asmens kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindų nebuvimą. Nors trečiojo asmens pateikto pasiūlymo elektros automatikos darbams dalis tesudarė 1,8 proc. atsakovės teikto pasiūlymo apimties, trečiasis asmuo visuomet operatyviai reaguodavo į iš atsakovės gaunamus prašymus ir laiku pateikdavo visą prašomą informaciją. Nekeitė savo pasiūlymo kainos bei išliko sąžiningas prieš ieškovę šiai pateikus pretenziją „Dėl pasiūlymo atmetimo ir baudos skyrimo“ atsakovei (e. b. 2 t. 1-4 b. l.).
7. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
8. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
9. Teismo posėdžių metu trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovas bylą prašė spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
10. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).
11. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).
Dėl nustatytų bylos aplinkybių
12. Į bylą teiktos Bendrosios pirkimo sąlygos (tekste ir BPS). Jos numato:
12.1. Jei SPS yra nustatytas reikalavimas Tiekėjams pateikti EBVPD, tai tokiu atveju: 10.4.1. Pirkėjas atitiktį EBVPD patvirtinančių dokumentų reikalauja tik iš to Tiekėjo, kurio Pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu (per Pirkėjo nustatytą protingą terminą iki Pasiūlymų eilės nustatymo) (10.4.1 punktas); jeigu Tiekėjas, kurio Pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, per Pirkėjo nurodytą terminą nepateikė pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, arba, Pirkėjo prašymu, nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją, arba Tiekėjas neatitiko EBVPD nurodytos informacijos, arba Tiekėjas, kurio Pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, atmetamas, tikrinami kito po Tiekėjo, pagal vertinimo rezultatus galėjusio būti pripažinto laimėjusiu, EBVPD patvirtinantys dokumentai (10.4.3 punktas).
12.2. Kai Galutiniai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio Pasiūlymų vertinimo kriterijų – kainą, Tiekėjų Galutinių pasiūlymų eilė patvirtinama kainos didėjimo tvarka bei nustatomas Laimėjęs Pasiūlymas (12.2.3 punktas);
12.3. Tiekėjo pateiktas Pasiūlymas atmetamas ir Tiekėjas pašalinamas iš Pirkimo procedūros, jeigu yra bent viena šių sąlygų, tarp jų 12.8.1. punktas, Tiekėjas netenkina bent vienos PAVETPPSPSĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos;
13. Specialios pirkimo sąlygos (tekste ir SPS) Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav., projektavimo ir statybos darbų pirkimas numatė, kad:
13.1. Tiekėjai, ketinantys dalyvauti pirkime, privalo pateikti Paraišką su priedais (SPS priedas Nr. 1) ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD) (SPS priedas Nr. 3). Pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikacijos atitiktį pagrindžiančius dokumentus, nurodytus SPS 3.1 punkte (Lentelė Nr. 1 ir Lentelė Nr. 2) „Pateikiami dokumentai“, bus prašoma pateikti tik iš Tiekėjo, kurio ekonominis naudingumas (pagal mažiausią kainą) po Galutinių pasiūlymų pateikimo prieš sudarant pasiūlymų eilę, bus didžiausias (3.1 punktas).
13.2. Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantys Galutiniai Pasiūlymai bus vertinami pagal jų ekonomiškai naudingiausio Pasiūlymų vertinimo kriterijų – kainą (7.1 punktas).
13.3. Jei Tiekėjas, kurio Pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir(ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų arba Tiekėjas, kuris bus kviečiamas sudaryti Sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti pirkėjui 10 proc. Tiekėjo Galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti Tiekėjo Galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito Tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį Tiekėjo, Galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM (9.1 punktas).
14. Atsakovė UAB „Požeminės sistemos“ teikė paraišką dalyvauti pirkime. Jame pažymėjo, kad sutinka su PAVETPPSPSĮ ir Pirkimo sąlygose nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis ir būsimos sutarties sąlygomis. Patvirtina, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo sąlygų, taip pat techninės specifikacijos reikalavimus, juos visiškai atitinka ir įsipareigoja jų laikytis vykdydama sutartį. Taip pat įsipareigoja laikytis ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių ir pirkimo objektui bei sutarčiai taikomų teisės aktų reikalavimų. Įvardino sutarties vykdymui pasitelkiamus subjektus, tarp jų UAB „VILAKRA“.
15. 2020-03-17 Pirkimo procedūrų protokole įvardinti tiekėjai, kurie teikė paraiškas dalyvauti pirkime, taip pat nurodyta, kad preliminari pirkimo vertė 907 000 Eur be PVM (1 097 470 Eur su PVM); pirkimas vykdomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatomis.
16. 2020-03-24 Pirkimo procedūrų protokole: prašoma tiekėjų pateikti patikslintus dokumentus ir/ar paaiškinimus pagal šio protokolo VI skyriuje nustatytus neatitikimus, ir, esant poreikiui, prašyti patikslinti pakartotinai.
17. 2020-03-30 Pirkimo procedūrų protokole nurodyta, kad: tiekėjų paraiškos užpildytos tinkamai, EBVPD forma pateikta tinkamai ir atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, leidžiančius pakviesti tiekėjus pateikti pirminius pasiūlymus.
18. UAB „Požeminės sistemos“ 2020-04-14 teikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad pasiūlymo kaina su PVM 626 949,40 Eur (518 140 Eur be PVM).
19. 2020-04-16 susipažinta su pateiktais pirminiais pasiūlymais. 2020-05-05 Pirkimo procedūrų protokolu nuspręsta į derybas kviesti pirminį pasiūlymą pateikusias: UAB „Inrestas“, UAB „Požeminės jungtys“, UAB „Stareka“, UAB „DS-1“, UAB „Gensera“, UAB „Instita“, UAB „KRS“, UAB „Požeminės sistemos“, UAB „Avadi“, UAB „Mikludava“ ir UAB „Inti“. Vykdyti derybas tokia eiga kaip nustatyta aukščiau. Galutinių pasiūlymų pateikimui nustatyti ne trumpesnį kaip 3 d. d. terminą. Teikti kvietimai teiktus galutinius pasiūlymus.
20. UAB „Požeminės sistemos“ 2020-05-08 teikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad pasiūlymo kaina su PVM 659 208 Eur (544 800 Eur be PVM.).
21. 2020-05-12 pirkimo procedūrų protokolu nurodyta, kad pirminį (-ius) pasiūlymą (-us) pateikė 11 tiekėjas (-ai).
22. 2020-05-26 pirkimo procedūrų protokolu nutarta atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.8.11 punkto nuostatomis, kreiptis į UAB „Požeminės sistemos“ su prašymu, jog tiekėjas pagrįstų galutinio pasiūlymo kainos padidinimo aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.15 punkto nuostatomis, kreiptis į UAB „Gensera“ su prašymu pateikti paaiškinimą pagal ISS pateiktą vertinimo išvadą. Prašomai informacijai pateikti nustatyti ne trumpesnį kaip 3 d. d. terminą.
23. 2020-06-05 pirkimo procedūrų protokolu nutarta, kad pagal pateiktus Galutinius pasiūlymus, galimu laimėtoju iki Pasiūlymų eilės nustatymo pripažįstama UAB „Požeminės sistemos“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 10.4.1 punkto nuostatomis, kreiptis į galimą laimėtoją dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, ir, esant poreikiui, prašyti juos patikslinti.
24. Ieškovė 2020-06-05 prašė atsakovę pateikti Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelių Nr. 1 ir Nr. 2 stulpeliuose „Pateikiami dokumentai“ nurodytus pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė 2020-06-16 prašė atsakovę nedelsiant bet ne vėliau kaip iki 2020-06-17 16:00 val. pateikti subtiekėjo UAB „VILAKRA“ RC pažymą. 2020-06-18 ieškovė nurodė, kad negavo prašomų dokumentų, prašo pateikti nedelsiant bet ne vėliau kaip iki 2020-06-22 16:00 val., informuoja, kad nepateikus prašomų dokumentų, pasiūlymas bus atmestas. Ieškovė 2020-06-23 nurodė, kad prašo nedelsiant bet ne vėliau kaip šiandien iki 13:00 val. informuoti, ar atsakovė atsisako teikti prašomus dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad jeigu atsisako teikti prašomus dokumentus arba jeigu iki nustatyto termino neatsakys į šį laišką, pirkėjas spręs dėl pasiūlymo atmetimo ir atitinkamų sankcijų taikymo. 2020-06-23 ieškovė nurodė, kad prašo pateikti trūkstamus dokumentus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo, šiuos dokumentus prašo pateikti ne vėliau kaip iki 2020-06-30 09:00 val. 2020-06-30 ieškovė nurodė, kad iki 9:00 val. laukia trūkstamų dokumentų.
25. Ieškovė 2020-07-07 pirkimo procedūrų protokole nurodė, kad:
25.1. UAB „Požeminės sistemos“ iki nustatyto termino nepateikė subtiekėjo UAB „VILAKRA“ dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą. Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.8.1 punkte reglamentuojama, kad Tiekėjo pasiūlymas atmetamas ir Tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei Tiekėjas netenkina bent vienos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Tiekėjo galutinis pasiūlymas neatitinka Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, t. y. pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą nepatikslino, nepapildė, nepaaiškino informacijos, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi.“ Pažymėta, jog Tiekėjas paraiškoje nurodė, jog ketina pasitelkti subtiekėją UAB „VILAKRA“, tačiau Tiekėjo paprašius pateikti dokumentus, įrodančius subtiekėjo UAB „VILAKRA“ pašalinimo pagrindų nebuvimą, Tiekėjas šių dokumentų iki nustatymo termino nepateikė, todėl Perkantysis subjektas negali patikrinti, ar UAB „VILAKRA“ atitinka SPS Lentelės Nr. 1 punktuose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Taip pat Bendrųjų pirkimų sąlygų 10.4.3 punkte nurodyta, jog jeigu Tiekėjas, kurio Pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, per Pirkėjo nurodytą terminą nepateikė pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, arba, Pirkėjo prašymu, nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją, arba Tiekėjas neatitiko EBVPD nurodytos informacijos, arba Tiekėjas, kurio Pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, atmetamas, tikrinami kito po Tiekėjo, pagal vertinimo rezultatus galėjusio būti pripažinto laimėjusiu, EBVPD patvirtinantys dokumentai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis UAB „Požeminės sistemos“ galutinis pasiūlymas atmestas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Specialiųjų pirkimų sąlygų 9.1 punktu, kuriame nurodyta, kad „Jei Tiekėjas, kurio Pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų arba Tiekėjas, kuris bus kviečiamas sudaryti Sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis, Pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti Pirkėjui 10 proc. Tiekėjo Galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM dydžio baudą bei padengti Pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp Sutartį atsisakiusio pasirašyti Tiekėjo Galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir kito Tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį Tiekėjo, Galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM.“ UAB „Požeminės sistemos“ taikoma 10 proc. Tiekėjo Galutinio pasiūlymo kainos Eur dydžio bauda, t. y. Tiekėjas Perkančiajam subjektui turi sumokėti ir į Perkančiojo subjekto sąskaitą pervesti 54 480 Eur.
25.2. Pagal pateiktus galutinius pasiūlymus, galimu laimėtoju iki Pasiūlymų eilės nustatymo pripažįstamas UAB „Avadi“.
25.3. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 10.4.1 punkto ir 10.4.3 punkto nuostatomis, kreiptis į galimą laimėtoją dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, ir, esant poreikiui, prašyti juos patikslinti.
26. Ieškovė 2020-07-07 rašte, adresuotame atsakovei, nurodė, kad UAB „Požeminės sistemos“ taikoma 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio bauda, t. y. tiekėjas perkančiajam subjektui turi sumokėti ir į Perkančiojo subjekto sąskaitą nedelsiant bet ne vėliau kaip iki 2020-07-10 (imtinai) pervesti 54 480 Eur. Atkreipė dėmesį, jog jeigu iki nustatyto termino Perkančiajam subjektui nebus pervesta nurodyto dydžio bauda, ginčas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, teismuose Vilniuje.
27. Atsakovė 2020-07-09 atsakyme į raštą dėl pasiūlymo atmetimo ir baudos taikymo Nr. S-29 nurodė, kad reikalavimas mokėti baudą yra nepagrįstas.
28. Ieškovė 2020-07-09 pirkimo procedūrų protokole nurodė, kad sustabdo pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta gauta tiekėjo pretenzija ir priimtas Komisijos sprendimas. Ieškovė 2020-07-16 rašte nurodė, kad tiekėjo pretenzija nėra tenkinama ir atmetama kaip nepagrįsta.
29. 2020-07-20 pirkimo sprendimo protokolu nutarė: UAB „DS-1“ Galutinis pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, t. y. (1) nepilnai užpildytas Techninės specifikacijos Priedas Nr. 2.1 (užpildyti ne visi 28 lentelės „Nuotekų siurblinės (be antžeminės dalies)“ prašomi užpildyti stulpeliai). (2) Tiekėjas pildydamas Techninės specifikacijos Priedą Nr. 3.1 eilutėje „Kombinuoti vandentiekio nuorinimo vožtuvai (dvigubo veikimo)“ pasiūlė „Jafar (Lenkija)“, tačiau pateikta gaminto Hawle ESD, nepateiktas gaminio aprašymas ir higienos pažymėjimas. (3) Tiekėjas pildydamas Techninės specifikacijos Priedą Nr. 3.1 eilutėje „Nuotekų siurblinės (be antžeminės dalies)“ pasiūlė „SIA „Rotons“, Latvija“, tačiau nenurodyta siurblinės medžiaga. Atitikties deklaracijoje nenurodyta jos išrašymo data, nurodytas kitas, nei VV reikalaujamas LST EN 12050-1:2015. Nenurodytas siurblinės gylis (HDPE tinkamos tik iki 6 m gylio). (4) Tiekėjas pildydamas Techninės specifikacijos Priedą Nr. 3.1 eilutėje „Nuotekų siurbliai“ pasiūlė „Wilo SE, Vokietija“, tačiau nenurodyta siurblių matmenys, darbo kreivės. Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.8.1 punkte reglamentuojama, kad Tiekėjo pasiūlymas atmetamas ir Tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei Tiekėjas netenkina bent vienos Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Tiekėjo Galutinis pasiūlymas neatitinka Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, t. y. Tiekėjo Galutinis pasiūlymas neatitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 56 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis UAB „DS-1“ Galutinis pasiūlymas atmestas; UAB „Požeminės sistemos“ Galutinis pasiūlymas atmestas Komisijos 2020-07-07 (reg. data) protokolu Nr. PR-VP20-944. Tiekėjas apie atmetimą informuotas CVP IS 2020-07-07 pranešimu Nr. 8476536; Kitų į derybas kviestų Tiekėjų Galutiniai pasiūlymai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus; UAB „Avadi“ pateikė atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius dokumentus bei pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančius dokumentus; vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.23.2 punktu, nustatyti Tiekėjų Galutinių pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo – kainos – didėjimo tvarka: UAB „Avadi“ – 581 802 Eur be PVM; UAB „KRS“ – 680 000 Eur be PVM; UAB „Mikludava“ – 728 472 Eur be PVM; UAB „Stareka“ – 740 050 Eur be PVM; UAB „Instita“ – 799 820 Eur be PVM; UAB „Inti“ – 807 700 Eur be PVM; UAB „Požeminės jungtys“ – 878 586 Eur be PVM; UAB „Gensera“ – 878 700 Eur be PVM; laimėjusiu tiekėju pripažinti UAB „Avadi“ ir vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 17.1 punktu, sudaryti su juo sutartį.
30. Ieškovė ir UAB „Avadi“ 2020-08-18 sudarė Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Eišiškėse, Šalčininkų r. sav., projektavimo ir statybos darbų sutartį.
31. Atsakovė teikė įrodymus apie kitą vykdytą mažos vertės pirkimą Vandentiekio tinklų F. Vaitkaus g. ir Vikingų g., Vilniaus m. sav., projektavimo ir statybos darbų pirkimas ir to pirkimo sąlygas.
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į bylą teikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (e. b. 2 t. 4-85 b. l.).
33. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (tekste ir PAVETPPSPSĮ) 58 straipsnio 1 dalis numato, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos.
34. PAVETPPSPSĮ 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.
Dėl ieškinio senaties
35. Ieškovė ieškinio dalyku formuoja reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Požeminės sistemos“ 37 002 Eur nuostolį. Toks ieškinio dalykas motyvuojamas tuo, jog UAB „Avadi“ galutinio pasiūlymo kaina yra 37 002 Eur didesnė nei atsakovės pasiūlyta potencialios rangos sutarties įvykdymo kaina. Kainų skirtumas tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Avadi“ galutinių pasiūlymų sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius (581 802 – 544 800 Eur).
36. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas savo esme yra reikalavimas dėl baudos (netesybų) priteisimo, šiam reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, o ieškovės ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Taigi atsakovė ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
37. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus, siejamus su ieškinio senaties institutu, nurodė, kad reiškia reikalavimą ne dėl baudos (netesybų) priteisimo, o dėl nuostolių priteisimo. O tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to vertintų 37 002 Eur reikalavimą, kaip reikalavimą dėl baudos (netesybų) priteisimo, prašo atnaujinti nežymiai pareikštą ieškinio senaties terminą.
38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymas skirtingiems reikalavimams nustato skirtingo laikotarpio terminus. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi aptariamu atveju svarbią reikšmę turi reiškiamo reikalavimo tinkamas kvalifikavimas.
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
40. Šiuo atveju kvalifikuojant ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl 37 002 Eur sumos priteisimo pažymėtina, kad: i) pati ieškovė nurodytą reikalavimą kvalifikuoja kaip reikalavimą dėl nuostolių priteisimo; ii) ieškovė nurodo, kad atsakovei taiko palankesnę atsakomybės formą – nuostolių, kurie pasireiškė kaip atsakovės ir UAB „Avadi“ pasiūlytų kainų skirtumas, atlyginimą, turint omenyje, jog šiuo atveju nuostolių dydis yra beveik 20 000 Eur mažesnis už taikytinos baudos dydį (e. b. 1 t. 1-8 b. l.); iii) pagal pirkimo specialiųjų sąlygų 9.1 punktą, jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir (ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų <...> jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti Pirkėjui 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM; iv) į bylą teikti įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė iki kreipimosi į teismą iš atsakovės prašė priteisti 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos baudą reikšdama jai pretenziją, tačiau jau kreipdamasi į teismą prašo priteisi patirtus tiesioginius nuostolius, t. y. skirtumą tarp atsakovės galutinio pasiūlymo ir pasiūlymo subjekto, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis; v) matematinė reikalavimo išraiška patvirtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kainos skirtumą tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM, kas yra laikytina tiesioginiais nuostoliais (581 802 – 544 800 Eur). Aritmetinis baudos dydis – 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos bauda – 54 480 Eur. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 37 002 Eur kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti tiesioginius nuostolius. Tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris aptariamu atveju teismui teikus ieškinį nebuvo praleistas. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo atmesti ieškovės ieškinio pagal atsakovės prašymą taikyti ieškovės reikalavimui ieškinio senaties terminą.
Dėl ieškinio reikalavimo dėl 37 002 Eur priteisimo
41. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Požeminės sistemos“ 37 002 Eur nuostolį.
42. Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Atsakovė dalyvavo viešajame pirkime, teikė pradinį pasiūlymą, teikė galutinį pasiūlymą, 2020-06-05 pirkimo procedūrų protokolu buvo pripažinta galima laimėtoja į kurią buvo kreiptasi dėl dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų pateikimo, tačiau ji raginta net kelis kartus šių dokumentų nepateikė.
43. Vertinant ieškovės reikalavimą atsižvelgtina ne tik įstatyminį aptartai situacijai aktualų teisinį reguliavimą, tačiau ir konkrečias pirkimui taikytinas pirkimo sąlygas, kurių specialiųjų sąlygų 9.1 punktas numatė, kad jei tiekėjas, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu, nepateiks pašalinimo pagrindų nebuvimo ir(ar) kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų <...> jis, pirkėjui pareikalavus, turės sumokėti pirkėjui 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti pirkėjo patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM (9.1 punktas).
44. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą).
45. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017).
46. Nors įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derybas dėl sandorio sudarymo, laisvai derėtis ar nutraukti derybas ir, nepaisant derybų stadijos, negali būti verčiamos sudaryti sutartį, vis dėlto net ir ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Tokia šalių pareiga kyla iš CK 6.163 straipsnio, kuriame reglamentuota, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pagal aptariamas nuostatas laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai ir ikisutartinių santykių šaliai gali kilti pareiga atlyginti savo kontrahento patirtus nuostolius tuo atveju, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat kai toli pažengusios derybos yra nutraukiamos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019).
47. Tuo atveju, kai šalis sieja iš viešųjų pirkimų kylantys teisiniai santykiai, klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis šiems santykiams yra sunkiai pritaikomas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešuosiuose pirkimuose šalių atsakomybė gali būti tik santykinai kvalifikuojama kaip ikisutartinė, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti; tiekėjams ribojama galimybė keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 106 punktas). Nepaisant specifinio viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjų diskrecija atsisakyti sutarties yra ribota ir perkančiosios organizacijos turi teisę reikalauti tiekėjų atlyginti žalą, kilusią jiems atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Toks aiškinimas yra grindžiamas, be kita ko, tuo, kad perkančiosios organizacijos taip pat nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, be to, pats viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se (savaime) reiškia pažengusių derybų stadiją. Nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie turi suvokti jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 33–35 punktai).
48. Aptarti išaiškinimai dėl tiekėjų atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose koreliuoja ir su kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet taip pat ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015). Dalyvaudamas pirkime sąžiningas tiekėjas, be kita ko, turi tinkamai ir rūpestingai parengti savo pasiūlymą, neklaidinti perkančiosios organizacijos dėl teikiamo pasiūlymo sąlygų, sąžiningai konkuruoti su kitais pirkimo dalyviais, o tuo atveju, jei jis pripažįstamas pirkimo laimėtoju – pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytomis sąlygomis sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, nes dalyvaudamas pirkimo procedūrose tiekėjas sukuria jai pagrįstą lūkestį, kad sutinka sudaryti sutartį nustatytomis sąlygomis.
49. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pats savaime tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį ne visais atvejais sudaro pagrindą kvalifikuoti tiekėjo elgesį kaip nesąžiningą ir reikalauti atlyginti perkančiajai organizacijai kilusius nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka, todėl siekiant įvertinti, ar egzistuoja prielaidos jo ikisutartinei atsakomybei kilti, papildomai turi būti vertinama, ar tokį tiekėjo elgesį nulėmė objektyvios, svarbios priežastys. Tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas siekdamas išvengti aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti priverstas atsisakyti sudaryti sutartį, atsiradimo (pirmiau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 43 ir 48 punktai, 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 31, 35 ir 36 punktai). Taigi, siekiant nustatyti, ar tiekėjas sąžiningai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, dėl kokių aplinkybių tiekėjas atsisakė sudaryti sutartį, ar šios aplinkybės yra objektyvios, nepriklausė nuo tiekėjo valios, ar būdamas pakankamai rūpestingas ir elgdamasis pagal jam, kaip savo srities profesionalui, taikomą elgesio standartą, tiekėjas galėjo identifikuoti tokias aplinkybes anksčiau ir užkirsti kelią joms atsirasti ir pan.
50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Nors viešųjų pirkimų santykių pobūdis ir procedūros, kai paskelbiamos išsamios ofertos pateikimo sąlygos ir pagal jas pateikiamas detalus pasiūlymas, per se reiškia pažengusių derybų stadiją (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 35 punktą), tačiau iš kasacinio teismo praktikos dėl ikisutartinės tiekėjų atsakomybės darytina išvada, kad ne pats atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį laikytinas neteisėtu, dėl ko skolininkams (tiekėjams) kiltų pareiga atlyginti kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) patirtus nuostolius. Tiekėjų veiksmų neteisėtumas grįstinas jų elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, atidumo stoka (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje 45, 48, 50–52 punktus).
51. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis viešųjų pirkimų proceso šalių elgesio modelis iš esmės atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai.
52. Galimybė perkančiosioms organizacijoms reikalauti iš tiekėjų civilinės atsakomybės dėl neteisėto atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį koreliuoja ir su kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų teisė nutraukti viešojo pirkimo procedūras, taigi pasitraukti iš derybų, yra ribota, taikytina išimtiniais atvejais, priklauso nuo tam tikrų siaurai aiškintinų sąlygų, kurių taikymą, be kita ko, lemia pastangos išsaugoti viešojo pirkimo teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). Atsižvelgiant į tai, jei perkančiosios organizacijos nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, tai ir tiekėjų diskrecija tai padaryti yra ribota.
53. Teismo įsitikinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė aptariamu atveju veikė nesąžiningai bei nepakankamai rūpestingai, o tai patvirtina jos veiksmų neteisėtumą. Ji pati išreiškė valią dalyvauti pirkime, teikė pirminį pasiūlymą, vėliau galutinį pasiūlymą, grindė pasikeitusios kainos skirtumą, tačiau jau pripažinta galima laimėtoja nepateikė perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų. Atsakovė sąmoningai prisiėmė riziką neteikdama atsakovės prašomų dokumentų, nors jos pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galėjo būti pripažintas laimėjusiu, o ji iš esmės atsisakė sudaryti sutartį už savo pasiūlytas kainas. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).
54. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Aptariamu atveju, atsakovė taip pat nepaneigė kaltės prezumpcijos.
55. Kaip minėta aukščiau, atsakovės veiksmų neteisėtumas grįstinas jos elgesio nesąžiningumu, nepakankamu rūpestingumu, todėl siekiant įvertinti, ar egzistuoja prielaidos jos atsakomybei kilti, papildomai turi būti vertinama, ar tokį tiekėjo elgesį nulėmė objektyvios, svarbios priežastys. Atsakovė 2020-07-09 rašte Nr. S-29 nurodė, kad <...> panaikinus karantiną ir apžiūrėjus objektą, paaiškėjo, kad reikia statyti papildomą nuotekų siurblinę, kas nebuvo išskirta pirkimo dokumentuose, nors turėjo ir galėjo būti. Atsakovės skaičiavimais, vamzdynų ilgis neatitinka preliminaraus nurodyto kiekio pirkimo dokumentuose. Šios aplinkybės lėmė reikšmingą kainos padidinimo poreikį. Pasisakant dėl atsakovės minimų aplinkybių pažymėtina, kad:
55.1. Viešojo pirkimo procedūros buvo ganėtinai toli pažengusios, o atsakovės pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus galės būti pripažintas laimėjusiu.
55.2. Kasacinio teismo pažymėta, kad asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo pirkimo sąlygų, neteikė klausimų dėl jų išaiškinimo.
55.3. Nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vertinant terminus kada turėjo būti teikiamas pasiūlymas, situacija šalyje dėl Covid-19 būtų objektyviai trukdžiusi atsakovei tinkamai įvertinti visus pirkimo dokumentus.
55.4. Nors, atsakovės teigimu, atitinkamų dokumentų nepateikimą lėmė subtiekėjo UAB „VILAKRA“ atitinkamų dokumentų nepateikimas, tačiau tokias aplinkybes paneigia tiek pati UAB „VILAKRA“ pozicija byloje, tiek jos teikti įrodymai į bylą.
55.5. Kaina kurią siūlė atsakovė nuo pirminio pasiūlymo galutiniame pasiūlyme padidėjo 26 600 Eur suma, o atsakovė. Anot ieškovės, tokį padidėjimą lėmė COVID-19 pandemijos paskelbimas ir su tuo susijęs sudėtingesnis rinkos prognozavimas bei padidėję prekių ir paslaugų tiekėjų įkainiai.
55.6. Galutinį pasiūlymą atsakovė pateikė 2020-05-08, t. y. jau praėjus keliems mėnesiams nuo pandemijos pradžios. Minėta, kad atsakovė padidino pasiūlymo kainą.
55.7. Dėstomos aplinkybės apie tai, kad kilo problemos dėl banko garantijos gavimo, todėl atsakovė būtų turėjusi deponuoti savo pinigines lėšas, kurių tiek neturėjo (jau buvo deponuotos ieškovei pagal kitą viešąjį pirkimą), taip pat nepatvirtina objektyvaus neveikimo pirkime, nes atsakovė tokią aplinkybę galėjo ir turėjo įvertinti.
56. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartį dėl objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo pašalinti, dėl pačios ieškovės veiksmų ar dėl po pasiūlymų pateikimo pasikeitusios faktinės situacijos.
57. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 37 002 Eur nuostolį, skaičiuodama jį kaip skirtumą nuo atsakovės siūlytos kainos iki sudarytos sutarties kainos (581 802 – 544 800 Eur).
58. Pirkimo specialiųjų sąlygų 9.1. punktas numato, kad tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir kito tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, Galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM.
59. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra taikomas nuostolių apskaičiavimo metodas, pagal kurį nuostolių dydis nustatomas atsižvelgiant į atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo pasiūlytos kainos ir vėliau su kitu ūkio subjektu sudarytoje sutartyje nurodytos kainos skirtumą. Toks teisės aiškinimas yra pagrįstas pagal analogiją taikytina pakeičiančiosios sutarties nustatymo taisykle (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kuri reikšminga sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Kuo daugiau nustatoma nesudarytos ir sudarytos viešojo pirkimo sutarčių skirtumų, kurie, be kita ko, lemia naujo sandorio kainos padidėjimą (ar sudaro tam realias prielaidas), tuo pakeičiančiosios sutarties taisyklės reikšmė menksta ir kainų skirtumas gali būti nepakankamas kriterijus spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Priešingai, tuo atveju, kai, pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti sutartį, sutartis sudaroma su kitu ginčo pirkimo dalyviu, viešojo pirkimo sandorių (pasiūlymų) palyginamumas iš principo yra aukščiausio lygmens (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, taip pat nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 54, 56 ir 57 punktai). Taigi, kai perkančioji organizacija sudaro pakeičiančią sutartį su kitu tame pačiame pirkime dalyvavusiu tiekėju, sutartį atsisakiusio sudaryti ir ją sudariusio tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas gali būti vertinamas kaip tam tikras objektyvus kriterijus ar bazinis dydis, kurio pagrindu gali būti nustatomi perkančiosios organizacijos patirti nuostoliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti ne atsakovei 10 proc. galutinio pasiūlymo dydžio kainos baudą, t. y. 54 480 Eur, t. y. didesnę sumą, o mažesnę sumą 37 002 Eur tiesioginius nuostolius.
60. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sudariusi sutartį su atsakove, o ne po jos sekusia didesnę kaina siūliusia tiekėja ieškovė būtų sudariusi sutartį už mažesnę kainą. Vertinant atsakovės veiksmų viešajame pirkime, ieškovė įgijo lūkestį sudaryti sutartį už atsakovės nurodytą kainą, o atsakovei buvus pripažinta galima pirkimo laimėtoja ir iš jos pareikalavus pateikti atitinkamus dokumentus, o šiai to nepadarius, ieškovė turėjo sudaryti sutartį su didesnę kainą pasiūliusia tiekėja, todėl pagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad jai kilo žala (nuostoliai).
61. Kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų ikisutartinės atsakomybės yra pažymėta, kad dėl tam tikrų paties kreditoriaus (perkančiosios organizacijos) veiksmų jam gali būti mažinamas priteistino žalos atlyginimo dydis, a fortiori (ypač), kai jį lėmė ne tik neteisėtai veikusių tiekėjų veiksmai. Teismai pagal skolininko argumentus turi spręsti ir dėl paties kreditoriaus veiksmų, dėl kurių galėtų būti mažinamas jo patirtų nuostolių dydis (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (minėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 56 punktas, nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 59 punktas). Aptariamu aspektu:
61.1. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie sąlygų neaiškumą, laikytinos nepagrįstomis bei nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti nuostolių dydžio (dėl šių aplinkybių pasisakyta ir aukščiau).
61.2. Aplinkybė, kad pati preliminari pirkimo vertė buvo didesnė, negu ta kaina už kurią buvo sudaryta sutartis taip pat nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti nuostolių dydžio. Tiekėjai pirkime siūlė mažesnes kainas, kas kartu lėmė tai, kad ieškovė galėjo skirti mažesnę sumą atitinkamame pirkime siekdama įsigyti pirkimo objektą. Be to, PAVETPPSPSĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad perkantysis subjektas turi siekti, kad: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.
62. Aptariamu atveju atsakovės veiksmų (elgesio) neteisėtumas ir lėmė tai, kad ieškovė turėjo sudaryti sutartį su didesne kaina siūliusiu tiekėju. Teismas vertina, kad atsakovė nesielgė sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir jai kilo pareiga atlyginti ieškovei dėl šios priežasties kilusius nuostolius. Ieškovė buvo priversta sudaryti pirkimo sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, nes ieškovė buvo priversta pirkti prekes iš tiekėjo, kuris pasiūlė didesnes kainas.
63. Aptariamu atveju darytina išvada, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 37 002 Eur nuostolius yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas nurodytą sumą priteisiant iš atsakovės.
Dėl procesinių palūkanų
64. Ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
65. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
66. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos.
67. Tenkinus ieškovės materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (37 002 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
69. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 780 Eur žyminį mokestį ir kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (e. b. 1 t. 95-100 b. l., 2 t. 92-95 b. l.).
70. Atsižvelgiant į teismo priimtą sprendimą, kuriuo ieškovės materialūs reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas šios sumokėtas 780 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė į bylą neteikė. Pagal bylos procesinį rezultatą atsakovei nepriteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės sistemos“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „VILAKRA“, tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“, j. a. k. 120545849, 37 002 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius du eurus) nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (37 002 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės sistemos“, j. a. k. 304677006.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas