Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-652-169-2013].doc
Bylos nr.: 2-652-169/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Maþeikiø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Bijamita 171117423 atsakovas
BUAB „Rekolas" 166894922 Ieškovas
„Viresita“ 301788663 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolių pabaiga:
Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr

 

                                                                                                                                 

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Mažeikiai

 

 

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Giedriui Mikuliui,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bijamita“  dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Rekolas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 8500 Lt skolą. Ieškinyje nurodė, jog 2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą įmonei UAB „Rekolas“, tačiau bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus, paaiškėjo, jog po bankroto bylos iškėlimo, 2012 m. sausio 6 d. atsakovui UAB „Bijamita iš ieškovo BUAB „Rekolas“ sąskaitos buvo pervesta 8500 Lt. Pažymėjo, jog LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Be to, nurodė, jog nurodytu laikotarpiu BUAB „Rekolas“ buvo taikytas viso turto areštas, todėl toks lėšų įskaitymas pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus, atsakovas yra neteisėtai gavęs iš BUAB „Rekolas“ pinigines lėšas ir yra skolingas ieškovui 8500 Lt.

Ieškovo atstovas G. Mikulis teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog 2011 m. gruodžio 28 d. buvo areštuotas visas ieškovo turtas, todėl lėšos atsakovui buvo pervestos neteisėtai. Pažymėjo, jog atsakovas 8500 Lt ieškovui pervedė už kurą, tarp jų ir anksčiau yra buvę prekinių santykių, atsiskaitymai vykdavę pavedimais, mainais į prekes.

Atsakovo atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas jo prašymas priimti sprendimus be jo, nurodė, jog posėdyje dalyvauti negalėsiąs. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini dėl šių motyvų: pirma, atsakovas ginčo sumą ieškovui sumokėjo 2011 m. lapkričio 3 d. be jokio teisinio pagrindo, per klaidą; antra, atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. raštu kreipėsi į ieškovą prašydamas grąžinti klaidingai sumokėtus pinigus; trečia atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovo turtinę padėtį bei bankroto bylos iškėlimą; ketvirta atsakovo su ieškovu nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškovas, klaidingai pervedus pinigus, nepagrįstai praturtėjo; penkta, ieškovo atstovas klaidingai cituoja Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nes tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.

              Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vienas įmonių bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad esant galimybei būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi ir iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių interesai saugomi ta apimtimi, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nors ginčo atveju nutartis dėl bankroto bylos ieškovui UAB „Rekolas“ iškėlimo 8500 Lt pervedimo atsakovui UAB „Bijamita“ metu dar nebuvo įsiteisėjusi, tačiau šios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga pradėjo galioti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi R. B. individualios įmonės „Lotera“ inicijuotoje bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje areštavo UAB „Rekolas“ turtą, uždrausdamas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti turtą (5–6 b. l.). Įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (LAT 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apribojo ieškovei disponavimą visu jam priklausančiu turtu. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.). Duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2011 m. gruodžio 28 d., todėl preziumuojama, kad jie atsakovui turėjo būti žinomi. Tuo tarpu ginčo sumos pervedimas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galbūt nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes bankroto proceso metu gauti visišką ar dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Lėšų pervedimas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apribojo disponavimą visu ieškovui priklausančiu turtu. Taigi nuo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos ieškovas negalėjo disponuoti savo turtu. Ginčo sumos pervedimas atliktas galiojant ieškovo turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, todėl darytina išvada, kad atsakovui, kaip apdairiam, rūpestingam juridiniam asmeniui, ši informacija buvo žinoma. 8500 Lt pervedimu buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus. Taip pat pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Kadangi pinigų pervedimu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovui disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 8500 Lt ieškovui.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, ieškinį visiškai patenkinus 255 Lt (8500 Lt x 3 %) dydžio žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rekolas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bijamita“:

8500 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus litų) skolos;

255 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                    Violeta Erlickienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-391/2011
  • CPK
  • CK
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei