Civilinė byla Nr. e2A-957-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00564-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10; 2.6.20.4; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biotechnologijos grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BelArenda“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Biotechnologijos grupė“ (toliau – UAB „Biotechnologijos grupė“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BelArenda“(toliau –UAB „BelArenda“) 2 649,90 Eur skolos, 969,90 Eur delspinigių, 40,00 Eur sumą, kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad2018 m. gruodžio 17 d. su atsakove (toliau – ir nuomininkė) sudarė Nuomos sutartį Nr. 2018-12-17/1, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei, o pastaroji priėmė sukomplektuotą įrangą, už kurią atsakovė su ieškove iki galo neatsiskaitė ir yra skolinga 2649,90 Eur sumą. Atsakovei ne kartą buvo siųsti priminimai apie skolos susimokėjimą. Į 2019 m. vasario 12 d. priminimą 2019 m. vasario 14 d. atsakovė raštu atsakė, jog su PVM sąskaitomis faktūromis nesutinka, kadangi jos nebuvo priimtos bei nesuderintos atitinkamos motovalandos. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė raštu nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d., 17.30 val. buvo gautas elektroninis laiškas su draudimu tęsti darbus. Paskambinus atsakovės atstovui ir išgirdus, kad darbai nutraukiami, buvo perspėta, kad sekančią dieną technika bus transportuota iš darbų atlikimo vietos. Nuomininkės atstovas nepareiškė noro susitikti objekte ar dalyvauti ieškovei pasiimant techniką. Nuomojamą techniką iš darbų atlikimo vietos nuomotoja pasiėmė. Nuomininkės sprendimas atmesti nuomotojos išrašytą sąskaitą 2019 m. vasario 1 d. Nr. BIO 2019/20 už technikos nuomą, argumentuojant, kad buvo nesuderintos motovalandos, yra nepagrįstas. Sutartyje yra nurodytas darbo valandos įkainis, kuris tiesiogiai įtakoja darbų kainą, o ne vien motovalandų skaičius, be to, darbo valandos buvo derintos su nuomotojos atstovu: pirminėje išrašytoje PVM SF buvo nurodytos 76 d. v., kurios vėliau buvo koreguotos suderinus su atsakovės atstovu, ir pakeistos į 65 d. v. Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. sugedus giljotinos hidrauliniams spaustuvams nuomininkė buvo informuota apie įvykį, buvo pateiktos nuotraukos, kartu buvo nuspręsta įrangą remontuoti. Ją sutvarkius, toliau buvo tęsiami darbai. Už technikos remonto darbus nuomininkei buvo 2019 m. sausio 24 d. pateikta PVM SF Nr. BIO 2019/16, suma 339,30 Eur (su PVM). Nuomotoja nebuvo prisiėmusi įsipareigojimo padengti giljotinos remonto kaštų. Kadangi nuomotoja giljotiną naudojo nuomininkės darbams atlikti, tad giljotinos remonto išlaidas pateikė apmokėti nuomininkei. 2019 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovė (nuomotoja) dar kartą informavo atsakovę, jog ji neprisiėmė įsipareigojimo padengti savo sąskaita giljotinos remonto bei pareikalavo iki 2019 m. kovo 4 d. sumokėti už technikos nuomą, bei papildomai pridėjo darbo valandų ataskaitą atspausdintą iš technikos kompiuterinės kontrolės programos. Į vėlesnius ieškovės atsakovei siųstus pranešimus, atsakovė nesureagavo bei skolos nesumokėjo. Atsakovė nesilaikė teisės normų reikalavimų bei pažeidė ieškovės interesus, kartu pažeisdama šalių sudarytą nuomos sutartį. Nurodė, kad pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei 3 straipsnio 2 dalį, iš skolininkės (atsakovės) priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog pagal Sutarties 4.3 punktą atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Ieškinio padavimo dieną atsakovės mokėtina delspinigių suma ieškovei sudaro 969,90 Eur. Pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorė (ieškovė) turi teisę be priminimo iš skolininkės (atsakovės) gauti 40,00 Eur sumą, kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovės.
3. Atsakovė UAB „BelArenda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad nors ieškovė 2018 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytą sutartį įvardina kaip Nuomos sutartį, tačiau atsakovė niekada neturėjo tikslo nuomotis iš ieškovės transporto priemonę – vikšrinį ekskavatorių KUBOTA U55-4. Tikrasis atsakovės tikslas – įsigyti iš ieškovės paslaugą, t.y. Šumsko k., Kalvelių šen., Vilniaus r. sav., esančiame žemės ūkio paskirties sklype atlikti medžių ir krūmų kirtimus. Ekskavatoriui nesant atsakovės žinioje, ieškovei kirtimus vykdant savo nustatyta tvarka, o šalims neaptarus sąlygų bei nevykdant teisės normų reikalavimų, būtinų santykiams pripažinti kaip transporto priemonės nuomą su vairavimo ir techninės priežiūros paslaugomis, tarp atsakovės ir ieškovės faktiškai buvo sudaryta bei vykdoma paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 399,30 Eur pagal 2019 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą–faktūrą BIO Nr. 2019/16 už atsakovės naudai atliekamų darbų metu sugadinto mechanizmo – giljotinos remonto išlaidas, yra nepagrįstas. Visiškai nesuprantama, kokiu teisėtu pagrindu atsakovei išrašyta bei apmokėjimui pateikta PVM sąskaita–faktūra BIO Nr. 2019/16. Ekskavatorių vairavo ir giljotiną sulaužė ne atsakovė, o ieškovei dirbantis asmuo – ekskavatoriaus operatorius, todėl atsakovė nėra atsakinga už mechanizmo sugadinimą. Net jei būtų konstatuojama, jog tarp atsakovės ir ieškovės susiklosčiusiuose santykiuose yra ir transporto priemonės nuomos su vairavimo ir techninės priežiūros paslaugomis požymių, turėtų būti vadovaujamasi CK 6.514 ir 6.519 straipsniais. Sutarties 2.1. punktu tarp šalių sutarta, kad nuomotoja, t. y. ieškovė, yra atsakinga už visą būtiną reguliarią technikos priežiūrą bei remontą, o Sutarties 2.3. punktas numato, kad visus technikos defektus ir gedimus, atsiradusius ne dėl nuomininkės, t. y. ne dėl atsakovės kaltės, nuomotoja, t.y. ieškovė įsipareigoja pašalinti savomis lėšomis. Ieškovė nepateikė jokių atsakovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, taigi ir apmokėti PVM sąskaitą–faktūrą BIO Nr. 2019/16 atsakovei jokio pagrindo nėra. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 2 250,60 Eur pagal 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą–faktūrą BIO Nr. 2019/20. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu darbų kainai nustatyti ieškovė kaip laiko matą skaičiuoja neaišku kaip ir kokiu būdu apskaičiuotas darbo valandas. Nuosekliai ir sistemiškai aiškinant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatas bei Akto turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl variklio darbo valandų (motovalandų), t. y. apskaitos vienetų, kuriuos galima nustatyti bei patikrinti, apmokėjimo. Šalių sutarimu atlygis ieškovei už paslaugas turėjo būti apskaičiuojamas moto valandų skaičių, gaunamą iš po paslaugų suteikimo esančio moto valandų skaičiaus atėmus Akte užfiksuotą moto valandų skaičių, padauginant iš numatyto variklio darbo valandos įkainio. Nepaisant sumažinto valandų skaičiaus (nuo 76 iki 65 val.), 65 darbo valandos tokio masto darbams, kuriuos atliko atsakovės naudai ieškovė, taip pat yra ganėtinai per didelis ir neprotingas laiko tarpas. Ieškovė, teikdama paslaugą, viso iškirto apie 50 kub. m. medienos ir krūmų. Paprastai toks kiekis iškertamas per 15 darbo valandų, t. y. daugiau negu 4 kartus greičiau nei nurodo ieškovė. Ieškovė iki šiol nepateikė bei atsisako pateikti duomenis, kurie leistų apskaičiuoti jai priklausantį atlygį bei jį sumokėti. Atsakovė nesutinka su ieškiniu bei mano, kad tenkinti ieškinį pagrindo nėra. Pažymėjo, jog prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai neprotingi ir per dideli. Prašomi priteisti delspinigiai nuo neva pradelstos sumos sudarytų 73 proc. (0,2 x 365) per metus, delspinigių suma yra didelė lyginant su neva pradelsta prievole; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog dėl laiku neįvykdytos prievolės atsirado kokie nors nuostoliai ir koks tų nuostolių dydis; tarp šalių kilęs ginčas dėl pačios prievolės pagrįstumo; atsakovė neapmoka jai suteiktų paslaugų ne dėl to, kad vengia atsiskaitymo, o dėl to, kad ieškovė atsisako pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrą suteiktų paslaugų kiekį bei apskaičiuoti ieškovei priklausantį atlygį. Jei teismas nuspręstų kuria nors dalimi tenkinti ieškinį, atsakovė prašė sumažinti prašomus priteisti delspinigius iki protingo ir sąžiningo dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „Biotechnologijos grupė“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovės UAB „Biotechnologijos grupė“ naudai iš atsakovės UAB „BelArenda“ 2250,60 Eur skolos, 823,50 Eur delspinigių, 40,00 Eur sumą, kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2018-12-17/1, o 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo (išdavimo) aktu Nr. PA263 ieškovė atsakovei perdavė vikšrinį ekskavatorių KUBOTA U55-4, numatant nuomos kainą 26 Eur už darbo valandą su operatoriumi be PVM. Teismas nurodė, kad CK6.512 straipsnio 1 dalis, apibūdinanti transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, turi būti taikoma tuo atveju, kai transporto priemonių nuomos sutartis teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sudaroma tam tikrų krovinių ar keleivių vežimui; šios rūšies sutartys pasižymi specifiniu jų sudarymo tikslu – vežimu. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Sutarties šalys susitarė dėl ekskavatoriaus paslaugų teikimo atsakovei. Teismas, susipažinęs su Sutarties turiniu, bylos aplinkybėmis, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad šalys ketino vykdyti tam tikro krovinio pervežimus panaudojant ieškovės suteiktą transportą, todėl konstatavo, kad ginčo šalių sudaryta Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovė sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK6.716 straipsnio 1 dalis), nes šios sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (medžių, krūmų kirtimas).
7. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytą2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo (išdavimo) akto Nr. PA263, padarė išvadą, kad ieškovė atsakovei perdavė vikšrinį ekskavatorių KUBOTA U55-4, numatant nuomos kainą 26 Eur už darbo valandą su operatoriumi be PVM, o ne už technikos moto valandą. Teismas nurodė, kad nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir šalių sudarytos sutarties 4.2 punkto nuostatos, kad nuomojantis ilgiau kaip mėnesį nuomininkas turi nuomotojui pateikti duomenis apie variklio valandų rodiklius. Teismas pažymėjo, jog šios valandos reikalingos sprendžiant dėl technikos techninio aptarnavimo laiko, o ne sprendžiant apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Teismas nurodė, kad variklio valandų rodikliai skiriasi priklausomai nuo to, kokiomis apsukomis dirba technikos, šiuo atveju ekskavatoriaus, variklis, todėl realiai technikos ir operatoriaus išdirbtos valandos gali skirtis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė realiai suteikė paslaugas atsakovei, pateikė konkrečius skolos paskaičiavimus, kurie atitinka šalių sutartį, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 2250,60 Eur skolos sumą.
8. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl už atsakovės naudai atliekamų darbų metu sugadinto mechanizmo–giljotinos, kuri priklauso atsakovei, remonto išlaidų – 399,30 Eur, priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokio rašytinio ar žodinio susitarimo dėl giljotinos remonto, todėl laikė, jog susitarimo dėl giljotinos remonto nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad susitarimo nebuvo, giljotiną sulaužė ieškovės ekskavatoriaus operatorius, byloje nenustatyta, kad giljotina buvo sugadinta dėl atsakovės veiksmų, teismas sprendė, kad giljotinos remonto išlaidas turi apmokėti ieškovė.
9. Teismas atsakovės prašymą mažinti šalių sutartyje numatytų 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną atmetė. Teismas nurodė, kad abi sutarties šalys – verslo subjektai, t. y. sutarties sąlygos parinktos laisva valia ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tais atvejais kai netesybos neviršija 0,2 proc., nepažeidžia sąžiningos verslo praktikos reikalavimų (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) ir tokiais atvejais teismas neturi pagrindo keisti netesybų dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog delspinigius mažinti nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos 2 250,60 Eur sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, t. y. 823,50 Eur.
10. Teismas, vadovaudamasis 6.261 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies bei 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisė iš atsakovės 8,00 proc. dydžio procesines palūkanas.
11. Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BelArenda“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26d. sprendimą dalyje dėl 2 250,60 Eur skolos, 823,50 Eur delspinigių, 40,00 Eur sumos, kaip išieškojimo išlaidų kompensavimo, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir minėtoje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; teismui nusprendus, jog ieškovės teiktos paslaugos turėtų būti apmokamos ne pagal motovalandas, tačiau pagal įprastas darbo valandas, o byloje esanti medžiaga nesudaro galimybių ieškinį atmesti pilna apimtimi, grąžinti klausimą dėl darbo valandų skaičiaus pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo atsakovės pareigą ieškovės paslaugas apmokėti pagal įprastas darbo valandas. Su tokiu teismo sprendimu sutikti negalima. Nuosekliai ir sistemiškai aiškinant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatas bei 2018 m. gruodžio 18 d. Priėmimo–perdavimo Akto turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl variklio darbo valandų (motovalnadų) apmokėjimo. Teismas, priimdamas sprendimą, sistemiškai nevertino Sutarties 4 skyriuje, reglamentuojančiame apmokėjimo sąlygas, 4.1. ir 4.2. punktų, pagal kuriuos akivaizdu, kad naudojant techniką ilgiau nei mėnesį, sąskaita–faktūra paslaugų apmokėjimui pateikiama kartą per mėnesį ir ji pateikiama po to, kai atsakovė pateikia ieškovei variklio darbo valandų rodiklius. Atsižvelgiant į tai, kad variklio darbo valandų rodiklius pateikti prievolė numatyta Sutarties skirsnyje, reglamentuojančiame apmokėjimo sąlygas, bei vertinant, jog pagal 4.2. punktą sąskaita–faktūra apmokėjimui pateikiama gavus variklio darbo valandų parodymus, visiškai suprantama, jog variklio darbo valandų rodikliai pagal Sutartį tiesiogiai sietini su sąskaitos–faktūros už paslaugas išrašymu, t. y. paslaugos apmokamos ne pagal įprastas darbo valandas, tačiau pagal ekskavatoriaus variklio darbo valandas.
12.2. Ieškovės pozicija, kuria remiasi sprendimo motyvuojamoje dalyje ir teismas, jog motovalandų skaičius reikalingas tik sprendžiant dėl technikos techninio aptarnavimo laiko, nagrinėjamoje situacijoje niekuo nepagrįsta ir visiškai nelogiška. Jei tokia ieškovės pozicija būtų buvusi pagrįsta bei motovalandos būtų reikalingos tik sprendžiant klausimą dėl technikos techninio aptarnavimo, ekskavatoriaus odometro motovalandų skaitiklio parodymai atsakovei nebūtų buvę aktualūs bei jie nebūtų fiksuojami Akte.
12.3. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog vis dėlto iš turimos medžiagos darytina išvada, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovei paslaugas pagal įprastas darbo valandas, atsakovė turi pareigą apmokėti tik už realiai atliktas paslaugas – realiai atsakovės naudai dirbtas valandas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės apmokėti 65 darbo valandas, tačiau byloje, išskyrus 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2019/20, nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė 65 darbo valandas realiai teikė paslaugas. Ieškovė ir atsakovei nėra pagrindusi pastarojo valandų skaičiaus realumo, nėra nurodžiusi, kokiais pagrindais minėtas valandas fiksavo. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių jos realiai dirbtų valandų skaičių, todėl ir tenkinti jos ieškinį, priteisiant už neva dirbtas valandas prašomas sumas, nėra jokio pagrindo.
12.4. Priteisti 0,2 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai yra aiškiai neprotingi ir per dideli, sudarantys prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Prašomi priteisti delspinigiai nuo neva pradelstos sumos sudarytų 73 proc. (0,2x365) per metus. Kaip delspinigiai priteistoji suma – 823,50 Eur, neabejotinai yra didelė suma lyginant su neva pradelsta prievolės suma, t. y. 2 250,60 Eur. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog dėl laiku neįvykdytos prievolės atsirado kokie nors nuostoliai ir koks tų nuostolių dydis. Atsakovė neapmoka jai suteiktų paslaugų ne dėl to, kad vengia atsiskaitymo, o dėl to, kad ieškovė nėra niekam pateikusi jokių įrodymų, jog realiai yra suteikusi paslaugas, už kurias prašo apmokėjimo bei atsisako pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrą ir realų suteiktų paslaugų kiekį bei apskaičiuoti ieškovei priklausantį atlygį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo teismo tuo atveju, jei teismas nuspręstų skundžiamą sprendimo dalį dėl priteistos 2 250,60 Eur sumos pagal 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2019/20 palikti nepakeistą, sumažinti priteistus delspinigius iki protingo ir sąžiningo dydžio.
13. Ieškovė UAB „Biotechnologijos grupė“ atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
13.1. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja skolą pagal dirbtas darbo valandas, nes sutartyje buvo susitarta dėl moto valandų, su tokia jos pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi iš šalių pasirašyto 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo (išdavimo) akto Nr. PA263 aiškiai matyti, kad ieškovė atsakovei perdavė vikšrinį ekskavatorių KUBOTA U55-4, numatant nuomos kainą 26 Eur už darbo valandą su operatoriumi be PVM, o ne už technikos moto valandą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė realiai suteikė paslaugas atsakovei, pateikė konkrečius skolos paskaičiavimus, kurie atitinka šalių sutartį, todėl 2250,60 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
13.2. Iš atsakovės skundo susidaro įspūdis, jog atsakovė ginčija tik valandų skaičių bei jų paskaičiavimą, bet ne patį paslaugos suteikimo faktą. Kadangi paslaugos realiai buvo suteiktos, atsakovei pagrįstai kyla pareiga ieškovei už jas atsilyginti.
13.3. Šiuo atveju abi sutarties šalys –verslo subjektai laisva valia sudarė sutartį ir kartu galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Šalys nagrinėjamu atveju taip ir padarė, t. y. Sutarties 4.3. punktu susitarė, jog neapmokėjus sąskaitos per nurodytą laikotarpį, nuomotojas (šiuo atveju ieškovė) gali pareikalauti 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi tokią nuostatą nusimatė abi šalys laisva valia, ji negali būti eliminuota ar keistina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Ginčas byloje kilo dėl šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką, aiškinimo.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2018-12-17/1, o 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo (išdavimo) aktu Nr. PA263 ieškovė atsakovei perdavė vikšrinį ekskavatorių KUBOTA U55-4, numatant nuomos kainą 26 Eur už darbo valandą su operatoriumi be PVM.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo atsakovės pareigą ieškovės paslaugas apmokėti pagal įprastas darbo valandas, ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės UAB „Biotechnologijos grupė“ naudai iš atsakovės UAB „Belarenda“ 2 250,60 Eur skolos pagal 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2019/20 už 65 darbo valandas.
18. Atsakovė (apeliantė) su teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad nuosekliai ir sistemiškai aiškinant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatas bei 2018 m. gruodžio 18 d. Priėmimo–perdavimo Akto turinį, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl variklio darbo valandų (motovalnadų) apmokėjimo. Teismas, priimdamas sprendimą, sistemiškai nevertino Sutarties 4 skyriuje, reglamentuojančiame apmokėjimo sąlygas, 4.1. ir 4.2. punktų, pagal kuriuos akivaizdu, kad naudojant techniką ilgiau nei mėnesį, sąskaita–faktūra paslaugų apmokėjimui pateikiama kartą per mėnesį ir ji pateikiama po to, kai atsakovė pateikia ieškovei variklio darbo valandų rodiklius.
19. Teisėjų kolegija su apeliantės pozicija nesutinka. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose; kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra suformuota ir išplėtota. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad nuomojama pagal Sutartį įranga – vikšrinis ekskavatorius KUBOTA U55-4 su vairuotoju jai buvo perduotas ir paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos.
21. Sutarties 4.1 punktas numato, kad jei technika nuomojama ne ilgiau kaip mėnesiui, nuomininkas už nuomą sumoka avansu 50 proc. Sutarties priede numatytos sumos prieš pasiimdamas techniką, o likusią – pagal pateiktą sąskaitą–faktūrą per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros pateikimo dienos. Sutarties 4.2 punktas numato, kad jei technika nuomojama ilgiau nei mėnesį, nuomininkas privalo iki einamojo mėnesio 2 (antros) dienos perduoti nuomotojui bendrą ataskaitą ir variklio valandų rodiklius, o Nuomotojas pateikia PVM sąskaitą–faktūrą iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos ir ją nuomininkas privalo apmokėti per sąskaitoje–faktūroje nurodytą terminą. Įvertinusi šalių Nuomos sutarties nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už suteiktas paslaugas sistemiškai su 2018 m. gruodžio 18 d. priėmimo–perdavimo (išdavimo) aktu Nr. PA263, kuriame nurodyta, kad perduodamo vikšrinio ekskavatoriaus nuomos kaina yra 26 Eur už darbo valandą (be PVM), teisėjų kolegija sutinka, jog nėra jokių prielaidų sutikti su apeliante, kad šalys buvo susitarusios dėl variklio darbo valandų (motovalandų) apmokėjimo.
22. Apeliantė teigia, kad neapmoka jai suteiktų paslaugų ne dėl to, kad vengia atsiskaitymo, o dėl to, kad ieškovė nėra niekam pateikusi jokių įrodymų, jog realiai yra suteikusi paslaugas, už kurias prašo apmokėjimo bei atsisako pateikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrą ir realų suteiktų paslaugų kiekį bei apskaičiuoti ieškovei priklausantį atlygį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija ir pažymi, kad pagal šalių Nuomos sutarties 4.2 punkto nuostatas, duomenis apie variklio darbo valandų rodiklius turėjo pateikti nuomotojui technikos nuomininkė (nagrinėjamu atveju – atsakovė) ir tik tuo atveju, jeigu technika nuomojama ilgiau nei mėnesį; technikos nuomotoja (ieškovė) neturėjo pareigos pateikti nuomininkei duomenų apie variklio darbo valandas.
23. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų nei apie tai, kad technika buvo nuomojama ilgau nei mėnesį, nei apie tai, kad ji, kaip nuomininkė, perdavė nuomotojai (ieškovei) bendrą ataskaitą ir variklio valandų rodiklius, t. y. kad Nuomos sutartis šalių buvo vykdoma taip, kaip ją aiškina atsakovė (apeliantė). Toks apeliantės elgesys taip pat parodo apeliantės pozicijos nepagrįstumą.
24. Apeliantė teigia, kad priteisti 0,2 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai yra aiškiai neprotingi ir per dideli, sudarantys prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Prašomi priteisti delspinigiai nuo neva pradelstos sumos sudarytų 73 proc. (0,2 x 365) per metus. Kaip delspinigiai priteistoji suma – 823,50 Eur, neabejotinai yra didelė suma lyginant su neva pradelsta prievolės suma, t. y. 2 250,60 Eur. Atsakovė prašo teismo tuo atveju, jei teismas nuspręstų skundžiamą sprendimo dalį dėl priteistos 2 250,60 Eur sumos pagal 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 2019/20 palikti nepakeistą, sumažinti priteistus delspinigius iki protingo ir sąžiningo dydžio.
25. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl delspinigių mažinimo. Delspinigiai – tai viena iš netesybų formų; kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo yra suformuota. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).
26. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
27. Pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste negalima vertinti, kad teismo priteista delspinigių suma savaime yra per didelė. Nagrinėjamu atveju abi Nuomos sutarties šalys verslininkai, Nuomos sutartis buvo sudaryta verslo tikslais, laisva šalių valia ir yra privaloma šalims. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama Nuomos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, kad sutarties sudarymo metu 0,2 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų.
28. Duomenų, kad atsakovė (apeliantė) būtų įvykdžiusi dalį prievolės, byloje nėra; atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad teismo priteista delspinigių suma dėl konkrečių individualių aplinkybių jai yra per didelė. Pažymėtina, kad atsakovė (apeliantė) nevykdo savo prievolės nuo 2019 m. vasario 1 d., t. y. ilgiau nei vienerius metus.
29. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliantės argumentai dėl netesybų mažinimo nelaikytini pakankamu pagrindu sumažinti delspinigius.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė patyrė 480 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą; ieškovės prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.
34. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Biotechnologijos grupė“ (įmonės kodas 304404566) iš atsakovės UAB „BelArenda“ (įmonės kodas 301733624) 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė