Administracinė byla Nr. I-3274-386/2019

                     Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00031-2019-1

                     Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

                     (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. P.,

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei Vidai Matulaitytei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovei Redai Siautilei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R. ir V. R.,

2019 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R. ir V. R. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjai R. P. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (I t., b. l. 78-86) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 4 d. raštą Nr. A5-4576 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas Administracijos raštas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 18SS-34-(14.12.45.) „Dėl skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ (toliau – ir skundžiamas NŽT raštas);

3) įpareigoti atsakoves Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (toliau – ir VAKAT) 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-167 „Dėl skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ (toliau – ir VAKAT raštas).

Pareiškėja nurodo, kad 2006 metais nusipirko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), šalia kaimyninio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad kaimynai vykdo ūkininko ūkio veiklą – pieninių galvijų ir kitų ūkinių galvijų auginimas (apie 25 naminiai galvijai ir apie 5 kiaulės), o ties pareiškėjos sklypo riba, ne daugiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, stovi kaimynų ūkinis pastatas, iš kurio nuolat sklinda ypač stiprus mėšlo (srutų) kvapas. Nurodo, kad tai pažeidžia jos interesus, sukelia didelį diskomfortą, trukdo įprastai naudotis kiemu, užkerta galimybę atverti jos namuose langus, duris, vaikai negali būti lauke (ypatingai pavasarį), nuvertėja jos nekilnojamasis turtas, dėl mažo atstumo iki ūkinio pastato kyla grėsmė ir dėl gaisro.

Paaiškina, kad siekia išsiaiškinti ar galima tokia ūkininko ūkio veikla gyvenvietėje, vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos sklype, pagalbinio ūkio pastatuose, todėl 2018 m. lapkričio 17 d. skundu kreipėsi į VAKAT dėl Administracijos priimtų sprendimų, kuriais remiantis ūkininkas ūkininko ūkio veiklą gali vykdyti vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos sklype, pagalbinio ūkio pastatuose. Teigia, kad VAKAT raštu pareiškėjos skundas dėl statinio naudojimo pagal paskirtį teisėtumo pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti NŽT, o dėl žemės naudojimo pagal paskirtį teisėtumo – Administracijai.

Teigia, kad skundžiamu NŽT raštu ir skundžiamu Administracijos raštu atsakyta į pareiškėjos skundą, tačiau su jais nesutinka, kadangi juose nėra įvardijamas konkretus ir pagrįstas atsakymas, vadovaujamasi subjektyvia nuomone, o ne teisės aktų normomis ir teisiniais argumentais, vengiama atsakomybės, toleruojami kaimyninio sklypo savininkų pažeidimai, jie nepatraukiami administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka.

Nurodo, kad skundžiamame NŽT rašte visiškai neanalizuojama, kokio pobūdžio ir kokios teisinės formos veikla yra vykdoma kaimyniniame žemės sklype. Teigia, jog kaimyninis žemės sklypas yra 0,35 ha dydžio, naudojimo būdas – vienbučiu-dvibučiu gyvenamųjų teritorijos, paskirtis – kita, jis nėra įvardijamas kaip ūkininko sodyba ir žemės ūkio paskirties sklypas, nėra registruotas Ūkininko ūkio registre, todėl mano, kad vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis šiame žemės sklype teisiškai nėra galima minėta ūkininko ūkio veikla, t. y. kaimyninis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.

Nurodo, kad skundžiamame Administracijos rašte visiškai neanalizuojama kokio pobūdžio veikla ir kokia forma yra vykdoma kaimyniniame žemės sklype esančiuose pagalbinio ūkio pastatuose, nėra jokio teisinio pagrindimo, kad pagalbinio ūkio pastatai naudojami pagal paskirtį, vykdant juose ūkininko ūkio veiklą. Teigia, kad kaimyniniame žemės sklype yra statiniai, kurie vertinami kaip vienbučiai ir dvibučiai, bei pastatai kurių paskirtis – pagalbinio ūkio. Nurodo, kad pastatas, kuriame vykdoma ūkininko ūkio veikla, nėra kitos (fermų) paskirties pastatas, nėra įrengtas nuotekų šalinimas, vandentiekis, todėl mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ kaimyniniame žemės sklype esančiuose pagalbinio ūkio pastatuose, nėra galima minėta ūkininko ūkio veikla, t. y. šie pastatai naudojami ne pagal paskirtį.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (I t., b. l. 140-142) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad skundžiamu Administracijos raštu informavo pareiškėją, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (skundžiamame rašte dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas įstatymo straipsnis) nenagrinės pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo, nes Administracija dėl pagalbinių ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį  atsakė 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. (5.1.46)-A5-6151.

Paaiškina, jog Administracija pareiškėjos keliamus klausimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pastatų (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį nagrinėja jau nuo 2016 metų. Nurodo, kad atlikus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kompetencijai įstatymų priskirtus veiksmus, pareiškėja 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. (5.1.46)-A5-6151 buvo informuota, kad visi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre centriniame duomenų banke ir naudojami pagal paskirtį. Teigia, kad nepaisant konstatuotų aplinkybių, pareiškėja dar ne kartą kreipėsi į Administraciją dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų statinių naudojimo ne pagal paskirtį, tačiau Administracija visai atvejais, kaip ir šiuo atveju, raštu informuodavo pareiškėją, kad jos skundai nebus nagrinėjami (2016 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. T17-569(l.48), 2018 lapkričio 7 d. raštas Nr. (5.1.22)-A5-4576).

Mano, kad pareiškėja, nesutikdama su Administracijos priimtais sprendimais, dar 2016 metais galėjo kreiptis į teismą dėl galimai pažeidžiamų jos teisių gynimo, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog tai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi tik dabar, laikytina kaip piktnaudžiavimas įstatymo suteiktomis teisėmis ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu (I t., b. l. 175-180) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad NŽT Klaipėdos skyrius, gavęs VAKAT raštą, kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą prašymu pateikti aktualią informaciją dėl žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini)) esančiuose pastatuose vykdomos veiklos. Teigia, jog atsižvelgiant į pateiktus atsakymus, skundžiamu NŽT raštu padaryta išvada, jog nėra naujų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad minėtame žemės sklype vykdoma veikla galbūt vykdoma ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir leidžiančių abejoti anksčiau priimtais sprendimais. Atkreipia teismo dėmesį, jog pagal pareiškėjos skundus ir pranešimus nuo 2016 m. buvo atliktas ne vienas žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimas vietoje, tačiau aplinkybių, kad sklype vykdoma veikla neatitiktų žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, nenustatyta. Pažymi, kad ši kilusi problema pagal pareiškėjos prašymus ir skundus nagrinėjama nuo 2015 m. gegužės 25 d., todėl pareiškėjai yra pateikti institucijos atsakymai į jos prašymus ir skundus, be to, pagal pareiškėjos skundą užvesta Žemės naudojimo patikrinimo byla, atliktas ne vienas patikrinimas vietovėje, surašytas ne vienas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėja nė vieną institucijos raštą, sprendimą nėra apskundusi teismine tvarka.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. R. ir V. R. atsiliepimu (I t., b. l. 150-155) į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1984 m, ūkininkauja nuo 1996 metų ir ūkis yra jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Teigia, kad nuosava žemės ūkio paskirties žemė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, tačiau šaltuoju metu laiku gyvulius laiko (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog moka mokesčius, pagal visus reikalavimus tvarko ūkį, pagal planą visos institucijos tikrina įstatymais nustatyta tvarka ir niekada nebuvo problemų. Teigia, jog pareiškėja atsikraustė 2006 metais bei pradėjo nuolat skųsti visoms institucijoms, kad nėra paisoma reikalavimų, įstatymų, kurie reikalingi ūkinei veiklai vykdyti. Mano, kad jos tikslas – panaikinti ūkį.

Teigia, kad pareiškėja skunduose pateikia tikrovės neatitinkančias žinias, informaciją ir rašydama skundus į įvairias instancijas bei reikalaudama tikrinti, žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą, nes skleidžiama informacija neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, yra jauno amžiaus, todėl ji pajėgi realiai įvertinti situaciją, kiek jos rašomi skundai yra pagrįsti ir tai suprasti turėjo padėti kompetentingų institucijų atsakymai. Atsižvelgiant į tai, kad skundai, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, užgauliojimas, spaudimas, terorizavimas nesiliauja iki šiol ir tai juos žeidžia, žemina, prašo ginti jų bei visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą bei prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovių atstovės ir tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimus į pareiškėjos  patikslintą skundą ir prašė jį atmesti atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje pateiktais duomenimis (I t., b. l. 19, 125-126, 144-145) ir teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais  nustatyta, jog pareiškėja R. P. patikslintame skunde neteisingai nurodė skundžiamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 4 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ numerį, t. y. A5-4576. Pagal byloje pateiktą parašo informaciją (I t., b. l. 22, 125) ir detalius meta duomenis (I t., b. l. 145), matyti, jog šis skundžiamas raštas pasirašytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d., o 2019 m. sausio 7 d. jam suteiktas registracijos Nr. (5.1.46E) A5-94. Taigi pareiškėja skundžia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 4 d. raštą Nr. (5.1.46E) A5-94 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėjos nurodytas numeris A5-4576 yra dalis prie šio skundžiamo rašto pridedamo dokumento – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-4576 „Dėl (duomenys neskelbtini), esančių pastatų“ (I t., b. l. 20, 127, 146), numerio.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja skunde neteisingai nurodė skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 18SS-34-(14.12.45.) pavadinimą, t. y. „Dėl skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“, ir kad šio rašto pavadinimas turėtų būti „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (I t., b. l. 23-25, 119-121).

Taigi, byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. (5.1.46E) A5-94 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (I t., b. l. 19, 125-126, 144-145) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 18SS-34-(14.12.45.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (I t., b. l. 23-25, 119-121) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-167 „Dėl skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ (I t., b. l. 13-15, 87-89).

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

Pareiškėja R. P. 2018 m. lapkričio 17 d. skundu (I t., b. l. 16-18, 90-92) kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje (gautas 2018 m. lapkričio 20 d., reg. Nr. (1.15.)-65-955), kaip pati skunde nurodė, dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, kuriais remiantis ūkininkas ūkininko ūkio veiklą gali vykdyti vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos sklype, pagalbinio ūkio pastatuose. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas, kad ūkininkas ūkininko ūkio veiklą legaliai vykdo pagalbinio ūkio pastatuose prieštarauja Lietuvos Respublikos teisinėms nuostatoms. Teigė, kad tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kad prideda atsakymą. Paaiškino, jog nuostata, kad tvartas neapibrėžtas laikomų gyvulių skaičiui, nereiškia, kad galima pagalbinio ūkio pastate – tvarte vykdyti žemės ūkio veiklą. Teigė, kad jos virtuvė taip pat neapibrėžta nei valgytojų, nei stalų skaičiumi, nei meniu, tačiau privačiame name negali vykdyti restorano paslaugos, nepakeitusi pastato ir žemės paskirties. Pareiškėja šiuo skundu prašė imtis priemonių, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas, kad ūkininkui ūkininko ūkio veiklą vykdant pagalbinio ūkio pastatuose vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos sklype, pagalbinio ūkio pastatai naudojami pagal paskirtį, būtų pripažintas neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teisės nuostatoms.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 17 d. skunde taip pat nurodė aplinkybes, kad jos atveju ūkininkas ūkininko ūkį yra registravęs žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau gyvulininkystės-pieninių galvijų auginimą, žalio pieno ir pieno produktų gamybą, prekybą vykdo vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos sklype pagalbinio ūkio pastatuose. Teigė, jog prideda Vilniaus administracinio apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, kuris įrodo, kad ūkininkas nei srutinės nei mėšlidės nėra įsirengęs, kadangi žemės ūkio veiklai skirti statiniai gali būti statomi tik žemės ūkio paskirties žemėje. Nurodė, kad „remiantis Klaipėdos VIPS priežiūros Departamento 2018-03-15 d. raštu Nr. 2D-3523 (2 psl. 1-3 eilutės), m ūkininko ūkio sklype esantys statiniai vertinami kaip vienbučiai dvibučiai pastatai“ ir kad prideda šį raštą.

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 17 d. skunde nurodė įvairių teisės aktų– Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, Ekonominių veiklų klasifikatoriaus, Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, pakeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. sausio 25 d. įsakymu 3D-53, pacitavo jų nuostatų.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-167 „Dėl skundo perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją“ perdavė pareiškėjos skundą pagal kompetenciją nagrinėti: valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai – dalyje dėl veterinarinės kontrolės subjekto vykdomos veiklos teisėtumo; Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – dalyje dėl žemės naudojimo pagal paskirtį teisėtumo; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai – dalyje dėl statinio naudojimo pagal paskirtį teisėtumo.

Skundžiamu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. (5.1.46E) A5-94  „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Administracija nenagrinės pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo, nes Administracija dėl pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį atsakė 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. (5.1.46)-A5-6151. Nurodė, kad pareiškėja nepateikėte naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. 

Pastebėtina, kad skundžiamame Administracijos rašte minimo Administracijos rašto Nr. (5.1.46)-A5-6151 neteisingai nurodyta data, t. y. 2016 m. spalio 18 d., kadangi pagal byloje pateiktus duomenis (I t., b. l. 21, 128 ) tai turėtų būti Administracijos 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. (5.1.46)-A5-6151 „Dėl (duomenys neskelbtini), esančių pastatų“.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 18SS-34-(14.12.45.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjai pateikė išvadą, jog pateiktuose institucijų, į kurias kreipėsi NŽT Klaipėdos rajono skyrius, raštuose nenurodoma naujų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla galbūt vykdoma ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir leidžiančių abejoti anksčiau NŽT Klaipėdos rajono skyriaus priimtais sprendimais dėl prašymų ar skundų nagrinėjimo dėl galbūt ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį vykdomos veiklos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagal gautus skundus ir pranešimus dėl galbūt ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį vykdomos veiklos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. yra atlikęs ne vieną žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje, tačiau aplinkybių, kad sklype vykdoma veikla neatitiktų žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, nenustatė.

Dėl pareiškėjos reikalavimų

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 17 d. skundo prašė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pripažinti Administracijos sprendimą, neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teisės nuostatoms. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė dėl kokio konkrečiai sprendimo ar sprendimų kreipiasi, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja siekia apskųsti savivaldybės administracijos sprendimą (sprendimus).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 21 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 102.3 punktu gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus energetikos objektų, susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, įtrauktų į Susisiekimo ministerijos patvirtintą sąrašą) naudojimo priežiūrą pagal kompetenciją priskirta atlikti savivaldybių administracijoms. Iš pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo matyti, jog ji nesutinka su Administracijos sprendimu ar sprendimais, priimtais dėl trečiųjų asmenų statinių naudojimo ne pagal paskirtį. Taigi, pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skunde nurodyti Administracijos priimti sprendimai susiję su statinių naudojimo priežiūra.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Pažymėtina, kad nurodytas VSĮ 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (VAĮ 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

Pažymėtina, kad nei VSĮ, nei Statybos įstatymas, nei STR 1.07.03:2017 nei kiti, skundžiamų atsakovių raštų priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys klausimus, susijusius su statinių naudojimo priežiūra, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) sustabdyti savo statinių naudojimo priežiūros srityje priimtus sprendimus ir juos pakeisti ar panaikinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Administracijos kompetencijai nepriskirtinas pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo nagrinėjimas.

Taip pat nei VSĮ, nei Statybos įstatymas, nei STR 1.07.03:2017 nei kiti, skundžiamų atsakovių raštų priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys klausimus, susijusius su statinių naudojimo priežiūra, nesuteikė kompetencijos NŽT nagrinėti skundus dėl savivaldybių administracijų sprendimų priimtų statinių naudojimo priežiūros srityje. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju NŽT kompetencijai pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo nagrinėjimas taip pat nepriskirtinas.

Kaip teisingai nurodyta VAKAT rašte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisėms įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Taigi, 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos skundo dėl savivaldybės administracijos sprendimų nagrinėjimas nepriskirtinas ir Vyriausybės atstovo kompetencijai.

VSĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas 5 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus), be kita ko, dėl savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisės aktai nenustato kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų, nagrinėjančių skundus dėl administracijos sprendimų priimtų statinių naudojimo priežiūros srityje.

VAĮ 14 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 27 punkte nustatyta, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Taisyklių 38 punkte nurodyta, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Teismo vertinimu, VAKAT gavusi pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundą vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi turėjo jį ne persiųsti nagrinėti kitoms institucijoms, o pranešti pareiškėjai apie skundo nenagrinėjimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, jog VAKAT raštas ir veiksmai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisakoma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Skundžiamame NŽT rašte ir skundžiamame Administracijos rašte joks sprendimas dėl pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skunde pareikštų reikalavimų nėra priimtas. Skundžiamuose Administracijos ir NŽT raštuose tik pasisakyta dėl pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skunde išdėstytų aplinkybių, todėl šie raštai vertintini kaip informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai. Šiuose raštuose nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia (valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas), o tik pateikiama nuomonė dėl pareiškėjos išsakytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundas bei informacija dėl anksčiau pateiktų atsakymų. Šiais raštais nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos. Taip pat šių raštų panaikinimas neturėtų pareiškėjos teisėms ar pareigoms įtakos, kadangi, kaip minėta, pareiškėjos 2018 m. lapkričio 17 d. skundo nagrinėjimas nepriskirtinas nei NŽT, nei Administracijos kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. R. ir V. R. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos                                                       Laimutė Jokubauskaitė

               Eglė Kiaurakytė

               Aušrelė Mažrimienė