Civilinė byla Nr. 3K-3-70/2014
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00948-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 75.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei E. P. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo būdo nustatymo bei 25 559,71 Lt įtraukimo į sutuoktinių turto balansą klausimai.
Ieškovas A. P. prašė teismo nutraukti su atsakove E. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 0,1499 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 23 057 Lt vertės), pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (177 578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės) ir kitą kilnojamąjį turtą, iš viso turto už 229 885 Lt;
atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti – automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą, iš viso turto už 16 350 Lt; priteisti iš ieškovo atsakovei 34 635 Lt kompensaciją; po santuokos nutraukimo palikti pavardes P. ir P.
Ieškovas nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo teigimu, 1993 m. balandžio 19 d. jam pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų, už šias ieškovo asmenines lėšas 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigytas, o vėliau ir rekonstruotas, gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), o 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas ir pirmiau nurodytos namų valdos 0,1499 ha žemės sklypas. Kadangi ginčo turtas įregistruotas ieškovo vardu, tai aplinkybė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti įrodyta. Be to, ieškovo tėvai, 1993 m. kovo 22 d. pardavę savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jam padovanojo 3500 JAV dol. Ieškovo nuomone, dėl šių priežasčių yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ir priteisti jam didesnę turto dalį nei atsakovei (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Namo įsigijimo metu jo baigtumas buvo 70 proc., šiuo metu – 97 proc. Taigi dalytina dalis yra 27 proc. ginčo turto.
Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; jai asmeninės nuosavybės teise pripažinti: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (23 057 Lt vertės), pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (177 578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą;
ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti: automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės), automobilį „Seat Ibiza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6000 Lt vertės), kilnojamąjį turtą, 88 067,50 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto natūra dalį ir 4250 Lt už ieškovo panaudotas asmenines lėšas, perkant bendrąją jungtinę nuosavybę. Šias sumas atsakovė įsipareigojo sumokėti per dvejus metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dienos. Po santuokos nutraukimo palikti P. pavardę.
Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas. Ji sutiko, kad iki santuokos ieškovui tėvai padovanojo namą, kurį jis pardavė ir 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigytas ginčo namas (duomenys neskelbtini), o 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Namo baigtumas, kai jie įsikėlė gyventi, buvo 56 proc., šiuo metu – 97 proc. Taigi ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškovui turėtų būti priteista kompensacija, lygi jo panaudotoms asmeninėms lėšoms įsigyjant šį turtą. Pagal 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį už nebaigtą statyti namą buvo sumokėta 692 440 laikinųjų pinigų–talonų, likusi suma iš 850 000 laikinųjų pinigų–talonų, kuriuos ieškovas gavo už parduotą asmeninį turtą, buvo išleista nusiperkant statybinių medžiagų namo remontui. Pagal Lietuvos Respublikos lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų–talonų išėmimo iš apyvartos“ vienas litas lygus 100 laikinųjų pinigų–talonų. Kadangi litas buvo įvestas praėjus vos keliems mėnesiams po ginčo turto įsigijimo, tai ieškovo panaudotos asmeninės lėšos ginčo turtui lygios 8500 Lt; atsakovė sutiko kompensuoti ieškovui pusę šios sumos – 4250 Lt. Namo reali vertė santuokos nutraukimo metu – 170 000 Lt. Atsakovės nuomone, ginčo nekilnojamasis turtas turėtų būti priteistas jai, o ieškovui – kompensacija, nes jis Lietuvoje negyvena ir neketina gyventi ginčo name, o atsakovė rūpinasi šiuo namu, ten gyvena jau daug metų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1986 m. balandžio 30 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę P.
Teismas ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė:
gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo atsakovei – 47 803,34 Lt kompensaciją; ieškovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1200 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1000 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės), sofą–lovą (200 Lt vertės), kilimą (200 Lt vertės), šaldytuvą virtuvėje (400 Lt vertės), šaldiklį Nr. 1 (350 Lt vertės), televizorių „Sony“ (200 Lt vertės), kompiuterį ir monitorių (300 Lt vertės), radijo centrą (200 Lt vertės), indaplovę (200 Lt vertės), vaizdo kamerą (200 Lt vertės), sekciją „Nemunas“ (700 Lt vertės), naktinio matymo žiūronus (400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą HOVE (1400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą ZKM (900 Lt vertės), lygiavamzdį šautuvą IŽ (450 Lt vertės), seifą (200 Lt vertės).
Atsakovei asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė:
automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1000 Lt vertės), šaldiklį Nr. 2 (350 Lt vertės), šaldiklį–dėžę (450 Lt vertės), dujinę viryklę (300 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (200 Lt vertės), televizorių (100 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1400 Lt vertės), sekciją (2000 Lt vertės), komodą (800 Lt vertės), prieškambario spintą (400 Lt vertės), kompiuterio stalą su kėde (250 Lt vertės), miegamojo baldus (800 Lt vertės). Teismas į dalytinų daiktų sąrašą neįtraukė automobilio „Seat Ibiza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vaikų kambario baldų. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.
Teismas, remdamasis atsakovės pateikta pažyma dėl gyvenamojo namo baigtumo 1993 m. kovo 31 d., t. y. kad namo baigtumas buvo 56 proc., o ginčo metu 2012 m. – 70 proc., sprendė, kad ieškovas už savo asmenines lėšas įsigijo 56 proc. įrengtą namą. Namas buvo įrenginėjamas santuokos metu ir jo baigtumas yra 70 proc., t. y. už bendras sutuoktinių lėšas jo baigtumas pakito tik 14 proc. Teismas sprendė, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų įsigijo daug didesnę namo įrengtumo dalį, nei šalys įdėjo bendrų santuokinių lėšų jį rengiant ir gerinant, gyvendami santuokoje, todėl yra pagrindas namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, o atsakovei galima tik kompensuoti įdėtas lėšas. Teismas nustatė, kad bendra suma, panaudota statybinių medžiagų ir įrengimų pirkimui, yra 74 091,33 Lt, t. y. šalys panaudojo tokią sumą bendrų santuokinių lėšų. Šios lėšos dalytinos pusiau, t. y. po 37 045,66 Lt. Naujai pastatytų tvarto ir šiltnamio statymo medžiagos detaliai yra aprašytos sąmatoje, iš kurios pusė sumos yra priteista atsakovei, todėl papildomų lėšų teismas atsakovei nepriteisė. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai 3859,68 Lt įdėtų savo asmeninių lėšų, pagerinant bendrąją jungtinę nuosavybę, nurodydamas, kad anglys buvo perkamos namo, kuriame ji pati gyveno, šildymui. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo dalį žemės mokesčio – 346 Lt, sumokėto už 2011–2012 m., 719,60 Lt už vonios, rūsio vamzdyno remontą ir 3267,08 Lt (pusę atsakovės patirtų išlaidų). Dalydamas santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, teismas atsižvelgė į šalių pageidavimus. Padalijus turtą ieškovui atiteko kilnojamojo turto už 30 800 Lt, o atsakovei – už 17 250 Lt, todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 6425 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir santuokoje šalių įgytą turtą padalijo taip:
priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Audi Allroad“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 000 Lt vertė), minkštų baldų komplektą (1200 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1000 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (500 Lt vertės), sofą–lovą (200 Lt vertės), kilimą (200 Lt vertės), šaldytuvą virtuvėje (400 Lt vertės), šaldiklį Nr. 1 (350 Lt vertės), televizorių „Sony“ (200 Lt vertės), kompiuterį su monitoriumi (300 Lt vertės), radijo centrą (200 Lt vertės), indaplovę (200 Lt vertės), vaizdo kamerą JVC VVC GR-D33ER (250 Lt vertės), sekciją „Nemunas“ (700 Lt vertės), naktinio matymo žiūronus NV Exelon 4x50, Nr. 30442787 (400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą HOVA 1500 su optiniu taikikliu HAWKE 3-9x50 Nr. B097637 (1400 Lt vertės), graižtvinį šautuvą ZKM 452 LUX su optiniu taikikliu Nr. 065431 (900 Lt vertės), lygiavamzdį šautuvą IŽ-12 Nr. 065431 (450 Lt vertės), seifą (200 Lt vertės) ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., iš viso turto už 56 609,71 Lt;
priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1499 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (23057 Lt vertės) ir neregistruotų pastatų – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas (7578 Lt vertės), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7500 Lt vertės), automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1600 Lt vertės), priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Lt vertės), E. P. prekybos įmonę (1000 Lt vertės), šaldiklį Nr. 2 (350 Lt vertės), šaldiklį–dėžę (450 Lt vertės), dujinę viryklę (300 Lt vertės), televizorių „Sharp“ (vertė 200 Lt), televizorių (100 Lt vertės), minkštų baldų komplektą (1400 Lt vertės), sekciją (2000 Lt vertės), komodą (raudonas kambarys) (800 Lt vertės), prieškambario spintą (400 Lt vertės), kompiuterio stalą su kėde (250 Lt vertės), miegamojo baldus (800 Lt vertės), iš viso turto už 217 885 Lt;
priteisė ieškovui iš atsakovės 80 637,65 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir išdėstė 80 637,65 Lt mokėjimą lygiomis dalimis per dvylika mėnesių.
Teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P. , bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-207/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A. , Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012), CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe, nes pats ieškovas pripažino, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nebuvo reikštas reikalavimas pripažinti šį ginčo turtą asmenine nuosavybe, nebuvo ginčijama bendro turto prezumpcija, todėl teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir viršijo ieškinio reikalavimų ribas. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių ginčo turtas yra įgytas santuokos metu. 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo vardu už 692 440 laikinųjų pinigų–talonų buvo įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtumas 70 proc.) (duomenys neskelbtini). 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 7660 ieškovo vardu už 550 Lt buvo įgytas 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumas 2011 m. spalio 4 d. yra 97 proc. ir sklype pastatyti pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nustatyta tvarka neįregistruoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas galėjo turėti savo asmeninių lėšų ir juos panaudoti ginčo turtui įsigyti. 1993 m. balandžio 19 d. ieškovas už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų pardavė jam pagal 1986 m. vasario 12 d. dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nėra duomenų, kur tiksliai buvo panaudotos šios lėšos ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, nes ginčo turtas buvo įgytas anksčiau, nei buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Atsakovė taip pat savo asmeninėmis lėšomis yra prisidėjusi prie turto įgijimo, jo įrengimo, įgyto turto išlaikymo, mokėjo mokesčius, kai šalys jau kartu nebegyveno. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad šalių santuoka sudaryta 1986 m., mokėjimai už įgyjamą turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą atlikti 1993 m., nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, įvertinusi tai, kad sutuoktiniai kartu gerino namą, ir byloje nepaneigus turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, gyvenamąjį namą, pastatus ir šiltnamį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turto vertę, remdamasis 1993 m. sutartyse nurodytomis kainomis, nesudarė santuokoje įgyto turto balanso. Dalijamo tarp šalių bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Šiuo atveju dalijamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatoma remiantis VĮ Registrų centro duomenimis: nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė – 170 000 Lt, 1499 ha žemės sklypo – 23 057 Lt, neregistruotų pastatų šalių neginčijama nurodyta vertė yra 7578 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, nurodė, kad į dalytino turto sąrašą turėjo būti įtraukta 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., nes pajamos gautos iš darbinės veiklos yra pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija nustatė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą už 274 494,71 Lt, kuris sudaro bendrą sutuoktinių turto balansą ir nutraukiant santuoką turi būti dalijamas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Teisėjų kolegija nurodė, kad šalys neturi ypač didelės vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), nes tikėtina, kad abi šalys turtui įgyti, pagerinti ir išlaikyti naudojo asmenines lėšas, o ieškovo gautų lėšų už parduotą turtą panaudojimo nėra galimybės nustatyti, todėl, dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienai šaliai priklauso turto už 137 247,35 Lt. Teisėjų kolegija dėl turto padalijimo būdo vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M. , bylos Nr. 3K-3-243/2009). Įpareigojant vieną sutuoktinį kompensuoti antrajam tenkančio turto dalį pinigais, turi būti įvertinta, ar sutuoktinis, iš kurio priteisiama piniginė kompensacija, turi realias finansines galimybes tokią kompensaciją sumokėti; būtina įvertinti šalių galimybę valdyti, administruoti atskirus dalijamus objektus, sutuoktinių poreikius, amžių, sveikatos būklę, finansinę padėtį. Bylos duomenimis, namas ir ginčo metu nėra iki galo įrengtas (neįrengti rūsiai), pagal ieškovo su pradiniu ieškiniu siūlomą padalijimo projektą šalys jame gyventi negalėtų. Namų valdoje faktiškai gyvena atsakovė su dukterimi, ieškovas gyvena ir dirba Baltarusijoje. Ieškovo argumentus, kad pasibaigus darbo sutarčiai Baltarusijoje jis grįš ir gyvens ginčo name, nes neturi kito gyvenamojo būsto, teisėjų kolegija vertino kaip deklaratyvius, nes byloje nėra įrodymų, kad išvykęs į Baltarusiją nuo 2009 m. ieškovas savo darbu ar lėšomis būtų prisidėjęs prie jo įrengimo ir išlaikymo. Turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M. , bylos Nr. 3K-3-243/2009). Teisėjų kolegija pripažino, kad tikslinga ginčo nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovės nuosavybėn. Atsakovei po santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas paskyrė kilnojamojo turto už 17 250 Lt, dėl kurio nėra ginčo. Taigi atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka turto natūra už 217 885 Lt (170 000 Lt + 23 057 Lt + 7578 Lt + 17 250 Lt). Teisėjų kolegija, remdamasi 2013 m. vasario 15 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 13-002, patikslino teismo sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo, būtent: vaizdo kameros JVC VVC GR-D33ER vertę (250,00 Lt) ir priteisė ieškovui 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m. Taip atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko kilnojamojo turto už 56 609,71 Lt ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m. Ieškovui iš atsakovės priteistina 80 637,65 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (217 885 Lt – 137 247,35 Lt).
Pasisakydama dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo teisėjų kolegija vadovavosi CPK 3 straipsnio 7 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ v. UAB ,,Dama” ir kt., bylos Nr. 3K-3-301/2006) ir, įvertinusi abiejų šalių interesus, tai, kad abi šalys neturi kito būsto, kad ieškovas iki 2013 m. gruodžio mėnesio pagal darbo sutartį dirba Baltarusijoje, kad kartu su atsakove gyvena šalių duktė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės, sprendė, kad ieškovui yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, už kurią galėtų įsigyti bent minimalų, bet kokios būklės būstą. Teisėjų kolegija, priteisdama kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovo turto dalį, neturi pareigos aiškintis, ar ji turi pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti. Pati atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti turtą natūra, o ieškovui – kompensaciją. Teisėjų kolegija sprendė, kad tikslinga kompensacijos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis (po 6719,80 Lt kas mėnesį), sumokant kompensaciją ieškovui per dvylika mėnesių (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojant pinigus, gautus pardavus ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgytą iki santuokos; byloje nėra tai paneigiančių įrodymų. Šį faktą pripažino ir atsakovė, tai patvirtindama priešieškinyje, apeliaciniame skunde (CPK 187 straipsnis). Atsakovė pripažino, kad, pardavus ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų, buvo įsigytas ginčo turtas už 692 440 laikinųjų pinigų–talonų, o likę – panaudoti ginčo turtui įrengti. Vienas iš savarankiškų atskirų atsakovės ieškinio reikalavimų buvo priteisti iš jos ieškovui kompensaciją už šio panaudotas asmenines lėšas, įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę. Esant rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams ir atsakovės pripažinimui dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant ginčo turtą, teismas, spręsdamas dėl ginčo turto padalijimo, privalėjo įvertinti ir nustatyti, kokia ieškovo asmeninio turto dalis yra bendrame turte, t. y. turėjo įvertinti du rašytinius įrodymus dėl namo baigtumo (notarinį pirkimo–pardavimo sandorį, su nurodytu namo baigtumu 70 proc., ir atsakovės pateiktą pažymą apie namo baigtumą – 56 proc.) ir pasisakyti, kokia atitinkamai dalis ieškovui turėtų būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). 1993 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pinigai už parduotą ieškovo asmeninį turtą sumokėti dar iki sandorio sudarymo (2 punktas), o atsakovė neįrodinėjo ir neteigė, kad ginčo turtas būtų įgytas už kokias nors kitas lėšas, kad ieškovas, gavęs lėšų už parduotą asmeninį turtą, jas būtų panaudojęs kitu nei ginčo turto įsigijimo tikslu. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Ieškovo nuomone, teismas, spręsdamas, kad nepateikta įrodymų, kur tiksliai buvo panaudotos lėšos už parduotą ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, nes ginčo turtas buvo įsigytas ankščiau, nei buvo parduotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles (CPK 12, 17, 177, 178, 180 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 183, 185, 187 straipsniai).
2. Dėl 25 559,71 Lt įtraukimo į sutuoktinių turto balansą. Teismas šią sumą įtraukė į balansą nesant byloje įrodymų apie tai, kad ši suma realiai egzistuoja santuokos pabaigos momentu, t. y. padalijo realiai neegzistuojančias lėšas, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. , byla Nr. 3K-3-207/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Byloje nėra duomenų apie šios sumos išmokėjimą, panaudojimą. Vien aplinkybė, kad teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas bankroto byloje, nesudaro pagrindo jos įtraukti į bendro turto balansą ir ją dalyti. Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o reikalavimas įtraukti nurodytas lėšas į bendro turto balansą ir padalyti pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšta.
3. Dėl pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas, pažeisdamas CK 1.5, 3.98, 3.117, 3.118, 3.123, 3.127 straipsnius, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C. , bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-623/2008), sprendė, kad santuokoje įgytas turtas tarp šalių turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gyvenamasis namas jo įsigijimo momentu buvo 70 proc. baigtumo, o ginčo metu – 97 proc. Bylos duomenimis, nekilnojamieji daiktai pirkti už 692 440 laikinųjų pinigų–talonų, o likusi suma nuo 850 000 laikinųjų pinigų-talonų, kuriuos ieškovas gavo už parduotą asmeninį turtą, išleista nusiperkant medžiagų namo remontui. Ieškovo tėvai, 1993 m. kovo 22 d. pardavę jiems priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeniškai dovanojo 3500 JAV dol. Šią aplinkybę atsakovė teismo posėdžio metu pripažino. Be to, ieškovo tėvai prie nekilnojamojo turto remonto prisidėjo savo darbu, priešingai nei atsakovės tėvai ir giminės. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, būtent: ieškovo asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant bendrą turtą ir tėvų prisidėjimas remontuojant ir įrengiant gyvenamąjį namą bei aplinką (CK 3.98 straipsnio 2, 4 dalys, 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-623/2008). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-623/2008). Apeliacinės instancijos teismas ieškovui nepriteisė nei didesnės turto dalies, nei kompensacijos už jo panaudotas asmenines lėšas ginčo turtui įsigyti, kas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. C. v. D. Ch., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Ieškovas, remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pasirinko savo turtinių teisių gynimo būdą – didesnę turto dalį, prašydamas, kad ginčo nekilnojamasis turtas būtų priteistas jo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei būtų išmokėta atitinkama kompensacija pinigais. Tokį būdą ieškovas pasirinko atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi galimybių kompensuoti jo panaudotas asmenines lėšas įsigyjant ginčo turtą, į tai, kad prie ginčo turto sukūrimo daug prisidėjo ir ieškovo tėvai savo darbu ir lėšomis, į tai, kad atsakovės teigimu, jai vienai yra sunku prižiūrėti turtą, kad abi šalys pripažino, jog turto padalyti natūra nėra galimybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendro turto padalijimo ir atsakovei tenkančios kompensacijos, pagrįstai taikė proporcingumo principą, t. y. atsižvelgdamas į ginčo turtui įsigyti panaudotų ieškovo asmeninių lėšų dydį ir jam tenkančią turto dalį, tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pateiktą byloje 2002 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovei tėvas padovanojo 6000 Lt, vertino kaip jos prisidėjimą prie ginčo turto įrengimo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji šiuos pinigus panaudojo sumokėti skolas, kad tėviškės namas nebūtų parduotas antstolio (tai fiksuota teismo posėdžio garso įraše).
Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas atsakovės nuosavybėn. Esant byloje nustatytoms jau nurodytoms aplinkybėms, taip pat kad ieškovas jokio kito gyvenamojo būsto neturi, savo gyvenamąją vietą sieja būtent su ginčo turtu, atsakovei pareiškus, jog ji lėšų kompensacijai sumokėti neturi (prašė kompensacijos sumokėjimą atidėti), kad atsakovės vardu yra registruota kito nekilnojamojo turto, kurio paskirtis gyvenamoji (1/4 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini), nors tokių duomenų atsakovė teismui neteikė), ginčo gyvenamasis namas turėjo būti priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad pati atsakovė svarstė klausimą dėl kompensacijos, tačiau jos netenkino ieškovo nurodytas kompensacijos dydis. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. M. v. I. M. , bylos Nr. 3K-3-243/2009, išaiškinimais, kad turtas turi būti padalytas stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Ieškovo motina yra mirusi, todėl namas jam brangus kaip palikimas, be to, name ketino visuomet gyventi senatvėje ir tėvai. Ieškovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jam buvo įteiktas pranešimas, kad dėl etatų skaičiaus mažinimo jo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už atsakovei atitenkančios didesnės turto dalies priteisimą, nereikia aiškintis, ar atsakovė turi pakankamai lėšų tokiai kompensacijai sumokėti, prieštarauja CK 3.117 straipsnio 3 daliai, kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Atsakovė nepateikė adekvataus prievolės užtikrinimo, todėl toks klausimas teismo negalėjo būti svarstomas, nes nurodyta norma yra specialioji CPK 284 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovė neturi galimybės sumokėti jam kompensacijos, nes jos mėnesinės pajamos yra 800–1000 Lt. Atsakovė prašė teismo dėl sunkios turtinės padėties atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir teismas jos prašymą tenkino. Be to, atsakovė prašė teismo kompensacijos sumokėjimą išdėstyti per dvejus metus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo svarstyti, ar atsakovė turi realias galimybes sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Atsakovė remiasi CPK 182 straipsnio 2, 5 punktais ir nurodo, kad net pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ginčo nekilnojamasis turtas įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmeninę nuosavybę, šią aplinkybę laikė nustatyta ne todėl, kad ieškovė neva ją pripažino, o remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pirkimo–pardavimo sutartimis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993 m. kovo 31 d.; sutartyje nustatyta, kad pardavėjas 692 440 laikinųjų pinigų–talonus gavo sutarties pasirašymo metu. Tuo metu ieškovas dar nebuvo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o jį pardavė tik 1993 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi ieškovas tik 1993 m. balandžio 19 d. gautų pinigų už asmeninio turto pardavimą negalėjo panaudoti 1993 m. kovo 31 d. atsiskaitant už bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove nupirktą gyvenamąjį namą. Šaliai, teigiančiai, kad ginčo turtas įgytas už jos asmenines lėšas, byloje tenka procesinė pareiga įrodyti jos nurodytą aplinkybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-365/2011).
2. Dėl ieškovo asmeninio turto dalies bendrame turte nustatymo ir nukrypimo nuo turto padalijimo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad gyvenamajam namui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, nėra pagrindo sutikti su tuo, kad ieškovo panaudotų asmeninių lėšų, įgyjant gyvenamąjį namą, vertė santuokos pabaigoje yra lygi namo dalies baigtumo procentinei išraiškai, buvusiai nurodyto turto įsigijimo metu. Namo baigtumo procentas, kuris iš esmės yra reikalingas tik tam, kad būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto objektą nekilnojamojo turto kadastre, nėra tiesiogiai susijęs su jo verte. Šiuo atveju būtina įvertinti gyvenamojo namo realią būklę, buvusią jo įsigijimo momentu. Sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas nebuvo pritaikytas gyventi, tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino gyvenamojo namo pardavėjas, o santuokos pabaigoje, nors jis ir nėra visiškai įrengtas, tačiau tinkamas gyventi vienai šeimai. Be to, žemės sklype pastatyti nauji ūkiniai pastatai, kurių nebuvo sandorio sudarymo metu. Šiuo metu žemės sklypo teritorija ir aplinka yra sutvarkyta, įrengta ir išgrįsta įvaža. Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovas. Taigi nuo gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimo 1993 m. šio turto vertė per dvidešimt santuokinio gyvenimo metų buvo iš esmės pagerinta. Taigi esminę šio turto dabartinės rinkos vertės dalį sudaro ne ieškovo galimos panaudotos asmeninės lėšos jį įsigyjant, o būtent iš sutuoktinių bendrų lėšų ir bendru darbu atliktas gyvenamojo namo įrengimas, statybinių medžiagų pirkimas, naujų pastatų pastatymas ir žemės sklypo sutvarkymas už 75 000 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo panaudotų asmeninių lėšų namui įsigyti (692 440 laikinųjų pinigų–talonų) ir įrengti (102 560 laikinųjų pinigų–talonų) dabartinę vertę, vertino ją pagal gyvenamojo namo baigtumo procentą, buvusį sandorio sudarymo metu, o bendrų sutuoktinių lėšų (206 074 laikinųjų pinigų–talonų), panaudotų tais pačiais 1993 m. namui įrengti, vertę nustatė santykiu 1 litas = 100 laikinųjų pinigų–talonų ir sprendė, kad buvo panaudota 2060,74 Lt. Toks skirtingų apskaičiavimo principų taikymas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Atsakovės nuomone, ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų gyvenamajam namui įsigyti, vertė santuokos pabaigoje – 8500 Lt, o žemės sklypui įsigyti – 550 Lt. Ne visas išlaidas, kurios susidarė per 20 m., dėl objektyvių priežasčių galima pagrįsti rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinus ir šalių bendro darbo vertę, akivaizdu, jog ieškovo asmeninės lėšos gyvenamajam namui ir žemės sklypui įsigyti sudaro ne daugiau kaip 10 procentų dabartinės šio turto rinkos vertės. Dėl to net ir pripažinus, kad ginčo turtui įsigyti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, tik pusę 10 proc. dabartinės šio turto rinkos vertės atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui. Nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė, buvusi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo, – 200 635 Lt. Taigi ieškovui priklausytų 10 031,75 Lt kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2009 m. viena prižiūri ir išlaiko šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, ką pripažino ir ieškovas, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neturi teisės į kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Ieškovo tėvų prisidėjimas darbu prie gyvenamojo namo remonto negali būti pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes teismų praktika svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo turto lygių dalių principo, pripažįsta tik tą aplinkybę, kai vieno iš sutuoktinių giminaičiai asmeninėmis lėšomis (ne darbu) prisideda įsigyjant (ne remontuojant) sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Be to, atsakovės sesuo savo darbu taip pat prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo, ką patvirtino byloje kaip liudytojas apklaustas kaimynas.
3. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, kodėl nekilnojamąjį turtą priteisė atsakovei natūra, o ieškovui kompensaciją pinigais (namas nėra iki galo įrengtas, pagal ieškovo pradiniame ieškinyje pasiūlytą padalijimo projektą šalys jame gyventi negalėtų ir kt.). Teismo išvados atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M. , bylos Nr. 3K-3-243/2009). Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, priėmimo metu atsakovė neturėjo, todėl po šio sprendimo priėmimo atsiradusios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip ir nauji įrodymai. Be to, nurodytas turtas nėra tinkamas visavertiškai gyventi atsakovei su dukterimi. Atsakovės, kuri jau daugiau kaip 20 metų gyvena ir veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), visi socialiniai ryšiai, verslo vieta ir gaunamos pajamos yra (duomenys neskelbtini), juolab kad jau daugiau kaip ketverius metus ieškovas visiškai neprisideda prie nekilnojamojo turto, kurį prašo jam priteisti natūra, išlaikymo. Ieškovo prie kasacinio skundo pateikti įrodymai, kad jam 2013 m. birželio 3 d. Baltarusijoje buvo įteiktas 2013 m. gegužės 31 d. pranešimas apie atleidimą iš darbo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., vertintinas kritiškai. Šį pranešimą ieškovas galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko tik 2013 m. birželio 20 d. Be to, ir šiuo metu ieškovas nėra grįžęs į Lietuvą, toliau dirba Baltarusijoje. Pažymėtina, kad vėliau išduotoje ieškovo darbdavio 2013 m. birželio 26 d. pažymoje, kuri yra parengta jau po apeliacinės instancijos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo, nurodoma, kad ieškovo sutarties galiojimo terminas baigiasi 2014 m. sausio 2 d. Ieškovas nuo 2009 m. spalio 12 d., kai pradėjo dirbti Baltarusijoje, su darbdaviu sudarė terminuotą darbo sutartį, kurios terminas pratęsiamas.
4. Dėl galimybės išmokėti ieškovui kompensaciją. Atsakovė jau vykdo apeliacinės instancijos teismo nutartį, nepažeisdama nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų kompensacijos išmokėjimo terminų ir dydžių. Atsakovė per 2013 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ieškovui jau yra išmokėjusi 20 160 Lt. Iki kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo bus išmokėjusi didžiąją dalį priteistos kompensacijos. Taigi naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį vien dėl to, kad nėra numatytas kompensacijos išmokėjimo užtikrinimas, būtų neteisinga ir neprotinga, lemtų būtinybę spręsti teismo sprendimo įvykimo atgręžimo klausimą, kuris šioje byloje būtų labai komplikuotas, atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes ir faktinį gyvenimą užsienyje. Atsakovė pažymi, kad iš šiuo metu savo ir dukters, kuri kartu gyvena ginčo name, bei skolintų lėšų yra pasiruošusi anksčiau termino sumokėti ieškovui likusią kompensacijos dalį, kurią priteisė apeliacinės instancijos teismas, jeigu ieškovas atsisakytų kasacinio skundo.
5. Dėl 25 559,71 Lt įtraukimo bendro turto balansą. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria UAB „Šilna“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino ieškovo kreditoriaus reikalavimą, kylantį iš darbo teisinių santykių, buvo pateikta pirmosios instancijos teismui 2013 m. sausio 7 d. Šis teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turėjo pasisakyti dėl šio kreditoriaus reikalavimo įtraukimo į turto balansą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad nurodyta suma ieškovui išmokėta, šią sumą įtraukdamas į turto balansą, tik ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą. Atsakovės nuomone, pats ieškovas, kurį su UAB „Šilna“ siejo darbo teisiniai santykiai, turi žinoti ir įrodyti, ar jam buvo išmokėta 25 559,71 Lt (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Neabejotina, kad nurodyta suma ieškovui bus išmokėta (Garantinio fondo įstatymo 4, 5 straipsniai). Net iš kasacinio skundo turinio nėra aišku, kokią aplinkybę ieškovas pripažįsta (pinigų gavimo ar negavimo). Jeigu ieškovui 25 559,71 Lt darbo užmokestis už darbą UAB „Šilna“ 2008 m. ir 2009 m., t. y. kol ieškovas iki išvykimo į Baltarusiją gyveno šeimoje, buvo išmokėtas darbdavio bankroto byloje 2010–2012 m. laikotarpiu, jis negalėjo būti įtrauktas į dalytino turto masę santuokos nutraukimo pabaigoje, tai tokiu atveju atsakovei priklauso kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), nes pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nurodytą darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovas galbūt atgavo 2010–2012 metais, kai jau buvo palikęs šeimą ir šias sumas panaudojo savo poreikiams tenkinti, tai atsakovei priklausytų teisė į pusę šios sumos – 12 779,86 Lt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.
Šioje byloje kasaciniu skundu ieškovas skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., įtraukimo į sutuoktinių turto balansą ir priteisimo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kito šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo kasacine tvarka neskundžiama. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik ieškovo kasaciniame skunde keliamais klausimais.
Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo būdo nustatymo
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J. , bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1993 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo vardu už 692 440 laikinųjų pinigų–talonų buvo įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (baigtumas 70 proc.) (duomenys neskelbtini). 1993 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 7660 ieškovo vardu už 550 Lt buvo įgytas 0,1499 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 4 d. buvo fiksuotas 97 proc. gyvenamojo namo baigtumas ir sklype pastatyti pastatai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nustatyta tvarka neįregistruoti. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu; tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tarp šalių iš esmės ginčo nebuvo. Tačiau ieškovas, prašydamas teismo priteisti jam ginčo turtą natūra, o atsakovei – kompensaciją, nurodė, kad šis turtas buvo įsigytas (ir pastatai rekonstruojami) už jo asmenines lėšas, gautas 1993 m. balandžio 19 d. pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo turtas pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tačiau šioje byloje yra aktuali ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo, įsigyjant ginčo turtą, reikšmė sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo būdo nustatymo.
Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas galėjo turėti savo asmeninių lėšų ir juos panaudoti ginčo turtui įsigyti, tačiau sprendė, kad nėra galimybės jų tiksliai apskaičiuoti, nes ginčo turtas buvo įgytas anksčiau, nei buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenustatytas; ginčo turtą apeliacinės instancijos teismas dalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims, kasacinio teismo formuojamai praktikai. Bylos duomenimis, atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje pripažino, kad namas ir žemės sklypas buvo pirktas ir remontuojamas už ieškovo asmenines lėšas, šiam pardavus asmenine nuosavybės teise priklausančias 3/5 dalis gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini) už 850 000 laikinųjų pinigų–talonų. Dėl nurodytų ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimo tiek ieškovo, tiek ir atsakovės paaiškinimai iš esmės sutampa, būtent – namas (duomenys neskelbtini) pirktas už 692 440 laikinųjų pinigų-talonų, gautų ieškovui pardavus asmenine nuosavybės teise jam priklausančias 3/5 dalis gyvenamojo namo su kiemo įrenginiais (duomenys neskelbtini), kaip ir žemės sklypas – už 550 Lt, likusi suma panaudota įsigytam ginčo turtui (duomenys neskelbtini) pagerinti. Apeliacinės instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad ginčo turtas buvo įsigytas anksčiau (1993 m. kovo 31 d.), nei ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (1993 m. balandžio 19 d.), nepaneigia išvados, kad už parduotą turtą ieškovo gauti pinigai buvo panaudoti ginčo turtui įsigyti, ką, minėta, patvirtino ir pati atsakovė, teikdama procesinius dokumentus šioje byloje. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) 1993 m. balandžio 19 d. pirkimo–pradavimo sutartyje nustatyta, kad 850 000 laikinųjų pinigų–talonų ieškovas gavo prieš sudarant sutartį. Ši aplinkybė kartu su šalių paaiškinimais patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo turtas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už ieškovo asmenines lėšas, yra pagrįsta. Minėta, kad vienas iš kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant byloje nustatytai ir šalių pripažįstamai aplinkybei dėl ieškovo asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant ginčo turtą ir jį remontuojant, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas ieškovui priklausančios kompensacijos už panaudotas asmenines lėšas ginčo turtui įsigyti ir pagerinti dydžio nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė savo asmeninėmis lėšomis yra prisidėjusi prie ginčo turto įrengimo, kai šalys jau kartu nebegyveno, lemia ir jos teisę į atitinkamo dydžio kompensaciją, nustatant šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė už rūsio vamzdyno remontą sumokėjo 3267,08 Lt ir 719,60 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto padalijimo, dėl konkrečios atsakovės panaudotų asmeninių lėšų sumos nepasisakė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto padalijimo, nenustatė visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl šalių teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, atitinkamai nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tik tinkamai nustačius sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra galimas tinkamas ginčo turto padalijimo būdo parinkimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A. , Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).
Nagrinėjamoje byloje abi šalys išreiškė norą, kad teismas priteistų nekilnojamąjį turtą natūra, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją pinigais. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo name negyvena, dirba Baltarusijos Respublikoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-192/2009). Bylos duomenimis, atsakovė prašė apeliacinės instancijos teismo išdėstyti kompensacijos mokėjimą dėl jos sunkios materialinės padėties, tačiau teismo priteistą iš jos kompensaciją dalimis ieškovui moka. Ieškovas paduodamas kasacinį taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje svarbu nustatyti, kokio dydžio kompensacija turi būti priteisiama dalijant ginčo turtą ir ar šalys yra pajėgios tokio dydžio kompensaciją sumokėti. Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-271/2010).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad, esant būtinybei byloje nustatyti šalių panaudotų asmeninių lėšų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydį, kas, minėta, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl 25 559,71 Lt įtraukimo į sutuoktinių turto balansą
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos ir pajamos, sudarius santuoką gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civiliniame kodekse nepateikta pajamų sąvokos. Pajamos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, kurioje, be kita ko, joms priskiriamas gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi skiriamasis pajamų požymis yra naudos gavimas, atlygintinumas. Sutuoktinio gautas darbo užmokestis atitinka pajamų sampratą ir pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-207/2009).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, sprendė į dalytino turto sąrašą įtraukti 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., pripažindamas šias pajamas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovui nurodytas darbo užmokestis buvo išmokėtas. Remiantis LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu pripažino UAB „Šilna“ veiklą pabaigta ir įpareigojo administratorių atlikti veiksmus, nurodytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, t. y. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą Juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Atsakovės nuomone, 25 559,71 Lt ieškovui bus išmokėti Garantinio fondo įstatymo 4, 5 straipsnių pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Garantinio fondo įstatymo 4, 5 straipsnius iš Garantinio fondo darbuotojams išmokamos ne visos nemokaus darbdavio neišmokėtos išmokos; įstatyme yra nustatyti išmokami dydžiai, apskaičiuojami atitinkama įstatyme nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. E. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovė, teigianti, kad ieškovas gavo nustatyto dydžio darbo užmokestį, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, neigiantis darbo užmokesčio gavimo faktą, taip pat privalėjo pateikti savo atsikirtimus patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų šalys nėra pateikusios, o apeliacinės instancijos teismas 25 559,71 Lt ieškovo darbo užmokestį į sutuoktinių turto balansą įtraukė remdamasis tik Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, nors, minėta, byloje nenustatyta, ar šia teismo nutartimi patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas (jo dalis) yra patenkintas. Tai neatitinka nurodytos kasacinio teismo praktikos, kad į sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Tam, kad 25 559,71 Lt ieškovo darbo užmokestis būtų įtrauktas į sutuoktinių turto balansą, šioje byloje būtina nustatyti, ar ši suma (jos dalis) ieškovui buvo išmokėta. Minėta, kad kasacinis teismas pagal kompetenciją faktinių aplinkybių nenustatinėja, todėl ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, ir bylos dalis dėl 25 559,71 Lt ieškovo darbo užmokesčio įtraukimo į sutuoktinių turto balansą grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., priteisimo ieškovui, ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija naikina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl kompensacijos ieškovui iš atsakovės priteisimo ir atitinkamai jos mokėjimo išdėstymo. Kompensacijos priteisimo ir išdėstymo klausimas turės būti spendžiamas apeliacinės instancijos teismo kartu su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo ir 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., įtraukimo į sutuoktinių turto balansą klausimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria padalytas kitas sutuoktinių turtas, kasacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl lieka galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 43,08 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo; 25 559,71 Lt išmokų, susijusių su ieškovo darbo santykiais BUAB „Šilna“ už laikotarpį iki 2009 m., priteisimo ieškovui A. P. ; 80 637,65 Lt (aštuoniasdešimties tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių Lt 65 ct) kompensacijos priteisimo ieškovui A. P. iš atsakovės E. P. ir išdėstymo lygiomis dalimis per 12 mėnesių, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas