Baudžiamoji byla Nr. 1-2337-1053/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30626-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,

dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,

kaltinamajam G. G., jo gynėjai – advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

        viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

        G. G. 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.18 val., J. Tumo-Vaižganto g. Vilniuje, pažeisdamas  Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. G. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į Vilnių, užėjo į prekybos centrą „Europa“, tada maždaug apie 15 val. nuėjo į kazino „Olimpik“ prie centrinės universalinės parduotuvės. Ten jis išgėrė pora kokteilių su brendžiu ar viskiu. Po to užėjo į centrinę universalinę parduotuvę ir ten dar išgėrė alaus butelį. Išgėręs alaus jis nusprendė pasilikti Vilniuje, grįžo prie automobilio pasiimti daiktų ir tuo metu nusprendė perstatyti automobilį. Automobiliu jis pavažiavo 100-150 metrų. Žmogus pamatė, kad jis yra neblaivus, ir iškvietė policiją. Jis buvo įspėtas, kad policija yra iškviesta, prie automobilio sėdėjo ir laukė policijos pareigūnų. Pasišalinti nebandė. Savo veiksmus vertina labai neigiamai, labai gailisi. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, buvo pirktas lizingu, dar liko išmokėti. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. D. artimas jo draugas, dažnai su juo susitinka, daug bendrauja, tariasi įvairiais gyvenimo klausimais. Mano, kad draugas daro jam teigiamą įtaką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja  S. K. parodė, kad 2020-08-01 Vilniuje, Jakšto g. sėdėjo automobilyje, pastebėjo, kad keliu važiuoja tamsiai pilkos spalvos „Seat“ automobilis, valstybinių numerių neprisimena, kurio vairuotojas ramstėsi į vairą ir važiavo iš vienos juostos į kitą, ratais glaudėsi prie kelio bortelio. Tada ji nusprendė, kad reikia važiuoti iš paskos. Privažiavus sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas. Automobiliui sustojus J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ji privažiavo  iš priekio, kad šis negalėtų išvažiuoti. Tada priėjo dar kitas asmuo, kuris irgi pamatęs šį vairuotoją ištraukė šio automobilio raktelius, to žmogaus ji nepažįsta. Tada automobilio vairuotojas išlipo ir nuėjo link medžio ir ten atsirėmė. Ji iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, vairuotojas jokio alkoholio nevartojo, jie jį visą laiką stebėjo. Jis važiavo vienas, nieko kito automobilyje nebuvo (b. l.  10).

Liudytojas M. U. parodė, kad 2020-08-01 tarp 19 val. ir 20 val., jis kartu su savo draugu P. S. J. Savicko - J. Tumo-Vaižganto g. ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Išgirdo skirtingų  automobilių garsinius signalus. Automobilių garsinius signalus išgirdo iš Lukiškių gatvės pusės, jokio vaizdo nematė, kadangi, minėtą gatvę užstojo krūmai, todėl kartu su P. S. pradėjo eiti link aukščiau minėtos gatvės pasižiūrėti, kas ten nutiko. Priėję prie sankryžos Lukiškių g. - J. Tumo – Vaižganto g., pastebėjo, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, stovi sustojęs skersai, dviejų eismo juostų kelyje. Įvykį stebėjo maždaug 8 metrų atstumu nuo sustojusių aukščiau minėto automobilio.  Iš automobilio „Mercedes-Benz“ iš priekinės keleivio sėdynės išlipo keleivis, kuris priėjo prie automobilio „SEAT“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, vairuotojo pusės, atidarė vairuotojo dureles, užgesino automobilio variklį ir ištraukęs iš automobilio raktelius juos numetė ant žoles, maždaug 10 metrų atstumu link Lukiškių aikštės. Vyras, kuris vairavo automobilį „SEAT“, išlipo iš automobilio, jam pasirodė neblaivus, nes buvo apsnūdęs, nesiorientavo aplinkoje, veiksmai buvo vangūs. Automobilio „SEAT“ vairuotojas pradėjo eiti link Lukiškių aikštės, link tos pusės, kur buvo išmesti raktai. Automobilio „Mercedes-Benz“ keleivis, pamatęs, kad „SEAT“ automobilio vairuotojas eina link raktų, pats nuėjo ir pakėlė nuo žemės ankščiau jo išmestus raktus. Automobilio „SEAT“ vairuotojas toliau ėjo link Lukiškių aikštės, jam pasirodė, kad jis bandė pasišalinti. Tada automobilio „Mercedes-Benz“ keleivis pasivijo automobilio „SEAT“ vairuotoją, paėmė jį už rankos, atvedė jį prie sustojusių jų dviejų automobilių ir atrėmė į medį, esantį šalia kelio. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas nuėjo link automobilio, su kuriuo važiavo, o jis kartu su P. S. liko prižiūrėti automobilio „SEAT“ vairuotojo. Automobilio „SEAT“ vairuotoją stebėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Nuo to laiko, kai jie priėjo prie aukščiau minėtų automobilių, iki to laiko, kada atvyko policijos pareigūnai, automobilio „SEAT“ vairuotojas alkoholio bei kitų skysčių nevartojo. Automobilio „SEAT“ vairuotojas buvo maždaug 50 metų amžiaus, 180cm. ūgio, tamsios odos, trumpų, juodų plaukų ant pakaušio buvo išskusta žiedo forma, apsirengęs buvo mėlynais džinsais, juodais batais. Atpažinti galės ir iš nuotraukos, ir gyvai pamatęs (b. l. 17  ).

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis 2020-08-01 apie 19 val. 18 min. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu P. O., iš Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, J. Tumo – Vaižganto g  prie Lukiškių aikštės pranešėjas sulaikė galimai neblaivų asmenį, vairavusį automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),  priešais Gedimino aikštę. Atvykus į vietą, juos pasitiko moteris S. K., kuri nurodė jiems galimai neblaivų vairuotoją, kuris buvo vairavęs automobilį „SEAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudytoja aiškino, kad važiavo jam iš galo ir jai pasirodė įtartinas. Kai šis sustojo, išlipo iš mašinos, ji jo nepaleido. Vairuotojas buvo vienas, niekas kitas mašinoje nesėdėjo. Vairuotojas stovėjo prie medžio. Jie su kolega priėjo prie asmens, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. G.. Automobilio salone gulėjo 0,5 l. talpos alaus butelis „Švyturys Ekstra“. Minėtam asmeniui jis pasiūlė pasitikrinti girtumą, asmuo sutiko. Pirmą pūtimą atliko 19. 35 val. 2,46 prom. alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Antras pūtimas 19.55 val. 2.39 prom. alkoholio koncentracija iškvėptame ore. G. G. paklausė, ar šis vairavo automobilį, atsakė kad nevairavo, o vairavo jo draugas, kur jis dabar, nežino. Automobilis „Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas vežimėliu į Eišiškių pl. 127. Vairuotojas pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS.  ( b.l. 13 )

2020 m. rugpjūčio 2 d., VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje apie transporto priemonę nustatyta, kad automobilis „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-08-19 priklauso kaltinamajam G. G.. (b. 1. 29).  

VšĮ Emprekis duomenimis automobilis „SEAT Leon“, ST 1,6 TDI style 2020 metų kaina su PVM yra 7710 EUR (b. 1. 30).    

2020-08-01 alkotesterio parodymais G. G. 19.55 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, 19.35 val. 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 21,22).

Dėl veikos kvalifikavimo

        Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

G. G. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino, davė išsamius parodymus apie veikos padarymo aplinkybes: atvažiavęs į Vilnių vartojo alkoholį, nusprendė perstatyti automobilį, vairavo neblaivus, buvo sustabdytas pašalinių asmenų. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytojų S. K., M. U., A. Š. parodymai apie tai, kad buvo pastebėtas įtartinai vairuojamas automobilis, sustabdytas, vairuotojas atrodė neblaivus, buvo išmesti automobilio rakteliai. Iki pareigūnų atvykimo vairuotojas alkoholio nevartojo. Atvykus pareigūnams nustatytas neblaivumas, tai patvirtina ir alkotesterio kvitai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu G. G. ir M. D. prašė atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. G. nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad pasielgė blogai, žada ateityje nedaryti pažeidimų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas, šia nusikalstama veika žalos nepadaryta.   

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, G. G. praeityje neteistas, per paskutinius trejus metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 56, 58). Iki teisės vairuoti sustabdymo dirbo vairuotoju, anksčiau taip pat turėjo nuolatinį darbą. Teismo posėdyje kaltinamasis neigiamai vertina savo veiksmus, gailisi, kad taip padarė. Dėl šio įvykio prarado darbą, taigi jau patyrė pakankamai reikšmingas pasekmes. Buvusio darbdavio UAB „Gudobelė“ charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu aktyviai ieško darbo (Užimtumo tarnybos pažyma). Teismas tiki, kad ne piniginės baudos, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su tinkamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis) gali padaryti asmeniui reikiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad G. G. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju G. G. laiduotoju sutinka būti jo draugas M. D.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad su G. G. yra artimi draugai, su juo nuolat bendrauja. Apie įvykį sužinojo iš paties G. G., kuris iš karto po įvykio pats paskambino M. D.. M. D. teigė, kad yra labai nustebęs, kad taip nutiko, vertina situaciją blogai, bet yra įsitikinęs, kad tai vienkartinis atvejis. Pats dirba su televizinėmis laidomis, bendrauja su įvairiais žmonėmis, mano, kad būtų galima ir G. G. įtraukti į tą pačią veiklą, taip suteikti jam užimtumo. M. D. turi mažąją bendriją, partnerių charakterizuojamas teigiamai. M. D. nėra teistas, per paskutinius 5 metus tik kartą baustas administracine tvarka už smulkų pažeidimą (pažeistos automobilių stovėjimo taisyklės, paskirta bauda sumokėta kitą dieną po protokolo surašymo). M. D. kritiškas G. G. padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybės pozityvios, jie artimai bendrauja (tai patvirtina, kad po įvykio G. G. skambino M. D.), taigi gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad M. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

        Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant minimalų 1 metų laidavimo terminą. M. D. nurodė, kad per karantiną sumažėjo jo veiklos apimtis, labai sumažėjo pajamos, kurios vos padengia veiklos išlaidas. Įvertinus tai, bei priežastis, sąlygojusias sprendimą G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, užstatas netaikytinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

        Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

        Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai, kad dirbo vairuotoju, kitas aplinkybes, jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas -  vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 50). Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko minimalus įstatymo nustatytas terminas būtų aiškiai neteisingas. Aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, bei tai, kad kaltinamasis gyvena kaimo vietovėje, teismų praktikoje nėra išskirtinės, ir yra įvertintos skiriant minimalios trukmės poveikio priemonę, bet nesudaro pagrindo dar labiau ją trumpinti. G. G. nustatytas pakankamai didelis neblaivumas – 2,39 promilių, jis negalėjo nesuprasti, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, tačiau nepaisydamas to, vis tiek sėdo už vairo. Aplinkybė, kad jis dirbo profesionaliu vairuotoju, kaip tik patvirtina, kad jis turėjo suvokti tokį savo veiksmų pavojingumą ir galimas jų pasekmes.  

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam G. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „SEAT“ (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas - savininkas yra pats G. G. (b. l. 21). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

G. G. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašoma netaikyti turto konfiskavimo, arba konfiskuoti tik dalį turto vertės. Pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra. Prašyme nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra suformuluoti bylose, kuriuose buvo sprendžiamas ne paties turto, o jo vertės konfiskavimo klausimas, taigi šioje byloje neaktualūs. BK 72 straipsnis pirmenybę teikia paties turto konfiskavimui, ir tik BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais (paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, negalima paimti dėl kitų priežasčių arba turtą konfiskuoti netikslinga) konfiskuotina turto vertė. Tik nusprendus, kad yra pagrindo konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę, galima svarstyti dėl dalies turto vertės konfiskavimo. BK 72 straipsnio 3 dalis imperatyviai įpareigoja teismą kaltininkui priklausantį turtą konfiskuoti visais atvejais.

Netgi vertindamas BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, jei tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas nemato galimybės taikyti dalinį turto vertės konfiskavimą. G. G. pats priėmė sprendimą, kokį, kokios vertės automobilį jis gali sau leisti įsigyti. Jis pats priėmė sprendimą vairuoti neblaivus. Darbo jis neteko būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl kitų, nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, nėra duomenų apie kokias nors rimtas sveikatos problemas, kurios trukdytų jam dirbti ir užsidirbti, yra nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų ar kitų nuo jo priklausomų asmenų. Automobilio vertė, lyginant ją su teismų praktikoje konfiskuojamų automobilių verte, nėra ypatingai didelė, be to, kaip jau minėta, jis pats nusprendė įsigyti būtent tokios vertės automobilį. Tai, kad jis automobiliui įsigyti paėmė paskolą, taip pat yra jo paties pasirinktas automobilio įsigijimo būdas, kuris nėra neįprastas ir nepateisina jo elgesio vairavus neblaiviam.

        Ikiteisminio tyrimo metu G. G. 2020-08-02 paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ( b. l. 50) naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. Paimtas vairuotojo pažymėjimas (prisegtas prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

        Ikiteisminio tyrimo metu G. G. 2020-08-03 skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020-08-03 iki 2021-02-03 į automobilį „SEAT LEON ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ( b. l. 31 ), paliekamas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. D. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „SEAT LEON ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti, G. G. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. G. į automobilį „SEAT LEON ST“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti ir jį valdyti, paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti G. G., kad:

        1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

        Išaiškinti M. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Ugnė Gailiūnienė