Civilinė byla Nr. e2S-613-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14701-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monsoon Investments“ dėl premijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „SME Finance“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu (išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20054-996/2020) civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 priteisė ieškovui R. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Monsoon Investments“ 40 000,00 Eur premiją, 10 557,42 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50 557,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4265,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Monsoon Investments“ sumokėjo ieškovui minėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021 priteistą premiją sumažino iki 11 500,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2353,74 Eur ir nustatė, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo 22 057,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusias sprendimo dalis paliko nepakeistas. Tuo tarpu klausimą dėl pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo perdavė spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2.       Atsakovė UAB „Monsoon Investments“ 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir prašė atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 dalį dėl 28 500,00 Eur premijos (neatskaičius mokesčių), 681,59 Eur palūkanų ir 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigoti ieškovą R. A. grąžinti atsakovei UAB „Monsoon Investments“ 17 242,50 Eur premijos, 681,59 Eur palūkanų ir 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-37779-996/2021 atgręžė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 įvykdymą ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei 17 242,50 Eur premiją, 681,59 Eur palūkanas bei 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatuodamas, kad civilinė byla dėl įvykdymo atgręžimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties.

5.       Nagrinėjant pakartotinai civilinę bylą dėl įvykdymo atgręžimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 22 d. buvo gauti atsakovės UAB „Monsoon Investments“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškovas atsakovei grąžino grąžintiną sumą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimas yra įvykdytas. Paaiškino, kad 2022 m. vasario 2 d., po 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022 priėmimo, atsakovė kreipėsi į ieškovą prašydama grąžinti grąžintiną sumą (ir sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas). 2022 m. vasario 3 d. ieškovas grąžino atsakovei grąžintiną sumą (ir sumokėjo priteistas bylinėjimosi išlaidas). Atsakovės teigimu, šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas neteko teisinio aktualumo, nes grąžintina suma yra grąžinta atsakovei, todėl išnyko bylos (ginčo) objektas ir ši byla turėtų būti nutraukta, kadangi ji nenagrinėtina teisme. Taip pat atsakovė UAB „Monsoon Investments“ pažymėjo, kad jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo nutraukti šios civilinės bylos, turėtų būti sprendžiama, kad grąžintina suma turi būti grąžinta atsakovei, kadangi grąžintina suma nėra darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos.

6.       Ieškovas R. A. 2022 m. gruodžio 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje turėtų išspręsti klausimą, ar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 atgręžimas buvo galimas ir pripažinęs, kad toks atgręžimas negalimas, turėtų įpareigoti atsakovę sugrąžinti ieškovą į padėtį, buvusią iki šio teisės pažeidimo. Kitaip tariant, atsakovė turėtų būti įpareigota sugrąžinti ieškovui 17 242,50 Eur sumą, gautą nepagrįstai atgręžus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymą ir nutraukė civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir įpareigojo atsakovę UAB „Monsoon Investments“ grąžinti ieškovui R. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022 gautus 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinė byla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760 – 762 straipsnių pagrindu dėl sprendimo vykdymo atgręžimo gali būti nagrinėjama teisme tik tuo atveju, jeigu sprendimo vykdymo atgręžimas nėra įvykdytas, t. y. CPK 760 – 762 straipsniai nenumato, kad remiantis šiais straipsniais gali būti nagrinėjama byla dėl įvykdyto sprendimo vykdymo atgręžimo atvirkštinio atgręžimo, t. y. situacijos, kuri susiklostė šioje byloje. Teismas vertino tai, kad ieškovas grąžindamas atsakovei dalį jam priteistos ir sumokėtos sumos, kuri vėliau buvo sumažinta, iš esmės pasielgė teisėtai ir teisingai, kaip tai numato CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad atsakovei turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jos išieškota ieškovo naudai.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovo prašomos taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatos yra priskirtos straipsniui, kurio pavadinimas „Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme“, atitinkamai šiuo atveju sprendimo vykdymo atgręžimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėtos CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatos taikyti nebūtų teisinio pagrindo. Atitinkamai, šiuo atveju neegzistuoja CPK 761 straipsnio 1 dalies esminė sąlyga, t. y. nėra galimo jokio sprendimo vykdymo atgręžimo, nes sprendimo vykdymo atgręžimas jau yra įvykdytas. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių. Teismas sprendė, jog šiuo atveju svarbu yra tai, kad tik 2022 m. gruodžio 21 – 22 d. paaiškėjo naujos procesinio pobūdžio aplinkybės, kad ieškovas yra įvykdęs sprendimo vykdymo atgręžimą, ir tai, kad ši aplinkybė nebuvo tinkamai išviešinta bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir 2022 m. lapkričio 24 d. priimant nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju sprendimo vykdymo atgręžimas yra įvykdytas, o CPK nereglamentuoja situacijos, kad teisme gali būti nagrinėjamas sprendimo vykdymo atgręžimo atgręžimas, teismas sprendė, kad egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtinta civilinės bylos nutraukimo sąlyga, t. y. jog byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą.

10.       Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant <...> pareiškimus (įskaitomi ir pareiškimai kitais vykdymo klausimais (CPK 593 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir dėl sprendimo vykdymo atgręžimo), vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atitinkamai teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos CPK normos ir nagrinėti šalių prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendimo vykdymo atgręžimo procese iki bylos nutraukimo momento. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022, pagal kurią ieškovas sumokėjo atsakovei 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai panaikinus teisinį pagrindą ir vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 dalimi, teismas įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       Apeliantas (ieškovas) R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Skundžiama nutartis priimta neteisingai (formalistiškai) vertinant teisinį reglamentavimą ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 293 straipsnio 1 punkto taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu yra nutraukiamos tokios bylos, kurių išnagrinėjimas iš esmės nesukels jokių teisinių pasekmių. Iš esmės tai yra vienintelė sąlyga, kuriai esant CPK 293 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma, tačiau ji, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, civilinėje byloje neegzistuoja.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CPK 761 straipsnis yra netaikytinas byloje susiklosčiusiai atgręžimo atgręžimo situacijai, kaip ją įvardijo pirmosios instancijos teismas. Nors CPK 761 straipsnis expressis verbis (lot. – tiesiogiai) neįvardija, kad reglamentuoja būtent tokią situaciją, tačiau ši situacija niekuo nesiskiria nuo atgręžimo situacijos, todėl patenka į šio straipsnio reglamentavimo apimtį. Lūkestis, kad teisės normomis bus sureguliuotos absoliučiai visos gyvenimo situacijos, yra nerealistiškas. Nors CPK tiesiogiai ir nėra įtvirtintas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atgręžimas, tačiau žvelgiant į teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto prasmę, šiuo konkrečiu atveju atgręžimo atgręžimo taikymas yra galimas ir netgi būtinas.

11.3.                      Apelianto įsitikinimu, byloje turi būti vertinama aplinkybė, kad ieškovas, įvykdydamas 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžindamas atsakovei premijos dalį, lygią 17 242,50 Eur, to neturėjo ir neprivalėjo atlikti, kaip ir atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti šios sumos iš ieškovo. Atsakovei grąžinta premijos dalis vertintina kaip atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovui pervedus atsakovei 17 242,50 Eur, ieškovas patyrė tokio paties dydžio žalą bei CK 6.242 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Be to, byloje turėtų būti atsižvelgta į viešojo intereso šioje byloje egzistavimą, nes joje yra sprendžiamas ne tik procesinis teismo nutarties atgręžimo, tačiau ir CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės taikymas. Ši teisės norma numato, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, byloje turėjo būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas: 1) ar darbdavys siekia susigrąžinti darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį ar jam prilyginamą užmokestį; 2) ar darbuotojas yra sąžiningas; ir 3) ar nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Ieškovas dėl kiekvienos iš šių sąlygų išsamiai pasisakė teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kurie nutraukus bylos nagrinėjimą taip ir liko neįvertinti. Ieškovui yra nesuprantama, kodėl teismas jam pasiūlė pateikti rašytinius paaiškinimus ir jam įgyvendinus šią teisę, paaiškinimuose nurodyti argumentai liko neįvertinti.

11.4.                      Civilinei bylai neturint teisinio pagrindo, ji būtų buvusi nutraukta ženkliai anksčiau. Kasacinės instancijos teismas matė pagrindą šios bylos nagrinėjimui ir dėl to sugrąžino jos nagrinėjimą į pirmosios instancijos teismą. Tačiau pirmosios instancijos teismas dar kartą padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus ir dar kartą rado būdą nespręsti iškilusio teisinio klausimo. Teigti, kad tinkamai išviešinus aplinkybę, kad ieškovas savanoriškai įvykdė 2022 m. sausio 27 d. nutartį, civilinė byla nebebūtų nagrinėjama ir būtų buvusi nutraukta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme atsakovė tokio argumento nekėlė. Jeigu byla turėjo būti nutraukta, tai galėjo būti padaryta kasacinės instancijos teisme. Tačiau nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme ir pati atsakovė nenurodė, kad ji turėtų būti nutraukta. Be to, susiejant bylos nagrinėjimą su 2022 m. sausio 27 d. nutarties įvykdymu, sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai savo teise nepiktnaudžiavęs ieškovas yra pastatomas į blogesnę padėtį nei asmuo, kuris būtų nevykdęs vykdytinos 2022 m. sausio 27 d. nutarties. Tai, kad ieškovas, siekdamas išvengti galimų antstolio išlaidų, pasirinko vykdyti 2022 m. sausio 27 d. nutartį, jokiu būdu neturėtų apriboti jo teisių gynybos ir pastatyti ieškovą į blogesnę teisinę padėtį. Tai neatitiktų elementarios teisinės logikos ir bendrųjų teisės principų. Tik panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą išnagrinėjus įvertinant visas 2022 m. sausio 27 d. nutarties atgręžimo negalimumo sąlygas būtų galutinai atsakyta į klausimą, ar ieškovas, pagal įvykdytą teismo nutartį gavęs darbo užmokestį privalėjo jį sugrąžinti dėl to, kad užmokestis gautas dėl jo nesąžiningumo. Jeigu tokio nesąžiningumo nebuvo – darbo užmokesčio grąžinimas įvyko neteisėtai ir šis neteisėtumas turi būti panaikintas iš pradžių panaikinus skundžiamą nutartį, o po bylos išnagrinėjimo iš esmės – pripažinus, kad ieškovui priteistina 17 242,50 Eur suma.

12.       Atsakovė UAB „Monsoon Investments“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto (ieškovo) R. A. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto tikslas ir paskirtis – ginčo šalių materialinių teisinių santykių padėties atkūrimas, kai panaikinamas ar pakeičiamas atsakovo įvykdytas teismo sprendimas (t. y. užtikrinti, kad atsakovui būtų grąžinta tai, ką ieškovas gavo pagal panaikintą ar pakeistą teismo sprendimą). Todėl, jeigu šio proceso metu ieškovas grąžina atsakovui tai, ką gavo pagal panaikintą ar pakeistą teismo sprendimą, darytina išvada, jog šis procesas netenka tolimesnio teisinio aktualumo (kadangi šalių materialinių teisinių santykių padėties atkūrimas įvykdytas) ir turėtų būti nutraukta. Ieškovas šio proceso dėl sprendimo vykdymo atgręžimo metu grąžino atsakovei grąžintiną sumą, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimas yra įvykdytas. Šiuo atveju įvykdymo atgręžimo klausimas neteko teisinio aktualumo bei išnyko bylos dalykas (objektas), kadangi ieškovo ir atsakovės materialinių teisinių santykių padėtis buvo atkurta. Remiantis tuo, darytina išvada, jog ši byla toliau nenagrinėtina teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši byla turi būti nutraukta.

12.2.                      Apelianto nurodytas sprendimo įvykdymo atgręžimo atgręžimas ir pagal tai ieškovo su 2022 m. gruodžio 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo sugrąžinti ieškovui 17 242,50 Eur sumą, gautą atgręžus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo vykdymą, nėra šios bylos dalykas. Todėl, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atgręžimo ir nagrinėjamas ieškovo naujai pareikštas reikalavimas, atsakovės įsitikinimu, būtų išeita už šios bylos ribų. Be to, CPK ir kiti teisės aktai apskritai nereglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo atgręžimo, t. y. teisės aktuose nėra numatyta nei teisė reikalauti įvykdymo atgręžimo atgręžimo, nei nustatyta įgyvendinimo tvarka. Nors ieškovas nurodė, jog žvelgiant į teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto prasmę, šiuo konkrečiu atveju atgręžimo atgręžimo taikymas neva yra galimas, tokie ieškovo teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų šiuos ieškovo teiginius (t. y. ieškovo teiginiai, jog, remiantis sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto prasme, atgręžimo atgręžimas neva yra galimas, vertintini kaip deklaratyvūs). CPK 762 straipsnio 4 dalis, kuria šiame procese rėmėsi ieškovas, yra procesinio pobūdžio apribojimas, kuris užkerta atsakovei galimybę reikalauti atgręžti sprendimo įvykdymą panaudojant valstybės prievartos priemones. Tačiau nepanaikina pačios atsakovės materialinės teisės. Ieškovui grąžinus atsakovei tai, ką gavo pagal pakeistą ar panaikintą teismo sprendimą, šis CPK 762 straipsnio 4 dalies ribojimas nebegali būti taikomas, kadangi sprendimo įvykdymo atgręžimas jau yra įvykdytas ir ginčo šalių materialinių teisinių santykių padėtis atkurta. Todėl vien procesinės teisės pagrindu (nors, atsakovės vertinimu, ieškovas apskritai neturi teisės remtis CPK 762 straipsnio 4 dalimi), ieškovui neturint materialinės teisės į 17 242,50 Eur, ši suma negalėtų būti išreikalauta iš atsakovės.

12.3.                      Šioje byloje, kaip minėta, buvo spręstinas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 įvykdymo atgręžimas. Šios bylos dalyku nėra nagrinėjimas dėl tariamo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, t. y. šioje byloje nebuvo (bei negalėjo būti) pareikšti jokie su tuo susiję reikalavimai. Reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nagrinėti ginčo teisenos tvarka (o ne sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atgręžimo), ieškovui turint pareigą įrodyti visas CK 6.242 straipsnio taikymo sąlygas. Jeigu ieškovas mano, kad CK 6.242 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, ieškovas turi galimybę inicijuoti atskirą bylą ginčo teisenos tvarka ir reikšti ieškinį atsakovei. Tačiau ieškovo argumentai dėl tariamo atsakovės nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti ir neturi įtakos tam, kad, gražinus grąžintiną sumą atsakovei, išnyko šios bylos dalykas bei byla pagrįstai buvo nutraukta. Ieškovas šiuo atveju tik nesąžiningai siekė pasinaudoti procesinės teisės įtvirtintais ribojimais dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Be to, teismo sprendimo vykdymo atgręžimo bei CPK 762 straipsnio 4 dalies taikymo klausimas nėra susijęs su viešuoju interesu. Ieškovas nepateikė tokį vertinimą detalizuojančių ir pagrindžiančių argumentų. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu viešasis interesas egzistuotų, ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl bylos nutraukimo pagrindų, t. y. nepriklausomai nuo to, konkrečiu atveju egzistuoja viešasis interesas ar ne, atsiradus CPK 293 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, byla turi būti nutraukiama. Nagrinėjamu atveju ieškovui grąžinus grąžintiną sumą atsakovei atsirado CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas ir bylą pagrįstai buvo nutraukta.

12.4.                      Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022 aplinkybė dėl grąžintinos sumos grąžinimo atsakovei nebuvo tinkamai išviešinta (atskleista) bei nebuvo pateiktas prašymas dėl bylos nutraukimo. Ši aplinkybė tinkamai buvo išviešinta ir prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo buvo pateiktas tik skundžiamą nutartį priėmusiam pirmosios instancijos teismui (2022 m. gruodžio 21 d.). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodė ieškovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022 nevertino šių aplinkybių ir nesprendė, jog nėra pagrindo nutraukti šios civilinės bylos. Atsakovės vertinimu, kasacinis teismas, priimdamas nagrinėti ieškovo kasacinį skundą, vertino, jog šios bylos dalykas gali išnykti, jeigu ieškovas įvykdytų minėtas nutartis ir gražintų atsakovei grąžintiną sumą.

12.5.                      Atskirajame skunde nurodyta, jog ieškovas rengdamas procesinius dokumentus, kurių poreikis kilo dėl atsakovės pozicijos keitimo ir žemesnės instancijos teismų padarytų klaidų, patyrė teisinių išlaidų. Anot ieškovo, jeigu byla turėjo būti nutraukta, tai galėjo būti padaryta kasacinės instancijos teisme. Tačiau ieškovo teiginiai dėl neva pakeistos atsakovės pozicijos yra nesuprantami ir neaiškūs, t. y. ieškovas tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovė neva keitė tam tikrą savo poziciją, tačiau niekaip nėra detalizuotas šių ieškovo teiginių turinys. Sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 vykdymo atgręžimo atsakovė savo pozicijos nekeitė, t. y. atsakovė visuomet teigė, jog ieškovas turi gražinti atsakovei grąžintiną sumą. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis ir 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022 buvo panaikintos ne dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 atgręžimas būtų pripažintas negalimu, tačiau pripažinus, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Todėl, priešingai nei nurodė ieškovas, nėra pagrindo teigti, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo teismai padarė kokių nors klaidų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo teiginiai apie tai, kad dėl atsakovės ir teismų neva netinkamo veikimo ieškovas patyrė teisinių (bylinėjimosi) išlaidų yra nepagrįsti. Visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos išimtinai dėl to, kad ieškovas vengė atsakovei grąžinti grąžintiną sumą (t. y. siekiant gauti tai, kas ieškovui materialinės teisės prasme nepriklauso).

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutrauktas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20054-996/2020 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei UAB „Monsoon Investments“, kuriuo ieškovas prašė priteisti 40 000,00 Eur dydžio premiją, 6 (šešių) jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir, be kita ko, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 3569,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovui R. A. iš atsakovės UAB „Monsoon Investments“ 40 000,00 Eur dydžio premiją, 10 557,42 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50 557,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4265,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovė UAB „Monsoon Investments“ elektroniniu laišku informavo ieškovą R. A., kad sumokėjo ieškovui priteistas sumas.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021 iš dalies patenkino atsakovės UAB „Monsoon Investments“ kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteistą premiją sumažino iki 11 500,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2353,74 Eur ir nustatė, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo 22 057,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusias sprendimo dalis paliko nepakeistas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti klausimą dėl pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovą R. A. ir atsakovę UAB „Monsoon Investments“ per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui savo poziciją dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021 išaiškinimus. Tuo pagrindu atsakovė UAB „Monsoon Investments“ 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir prašė atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl 28 500,00 Eur premijos (neatskaičius mokesčių), 681,59 Eur palūkanų ir 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigoti ieškovą R. A. grąžinti atsakovei UAB „Monsoon Investments“ 17 242,50 Eur premijos, 681,59 Eur palūkanų ir 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-37779-996/2021 atgręžė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymą ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei 17 242,50 Eur premiją, 681,59 Eur palūkanas bei 2493,76 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį. Tuo pagrindu ieškovas R. A. 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 637 pervedė atsakovei UAB „Monsoon Investments“ iš viso 22 266,44 Eur.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-381/2022 iš dalies patenkino ieškovo R. A. kasacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatuodamas, kad civilinė byla dėl įvykdymo atgręžimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos teismo sudėties.

22.       Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjant pakartotinai civilinę bylą dėl įvykdymo atgręžimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 22 d. buvo gauti atsakovės UAB „Monsoon Investments“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškovas atsakovei grąžino grąžintiną sumą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimas yra įvykdytas. Tuo tarpu ieškovas pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašė išspręsti klausimą, ar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 atgręžimas buvo galimas ir pripažinęs, kad toks atgręžimas negalimas, įpareigoti atsakovę sugrąžinti ieškovą į padėtį, buvusią iki šio teisės pažeidimo, t. y. sugrąžinti ieškovui 17 242,50 Eur sumą, gautą nepagrįstai atgręžus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1900-643/2020 vykdymą.

23.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymą ir nutraukė civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir įpareigojo atsakovę UAB „Monsoon Investments“ grąžinti ieškovui R. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-443-967/2022 gautus 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24.       CPK 760 straipsnis įtvirtina sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje nustato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 straipsnio 3 dalis).

25.       Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 28 punktas).

26.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 27 punktas).

27.       CPK 762 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas (CPK 762 straipsnio 2 dalis).

28.       Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą (net jei jo pagrindas buvo tuo metu galiojęs teismo sprendimas), tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. Atsižvelgiant į tam tikrų civilinės teisės subjektų ir jų reikalavimų išskirtinumą bei svarbą, jei šalis teismo proceso metu elgėsi sąžiningai ir jos veiksmai neturėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, pagal įstatymą tam tikrais atvejais teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016, 22 punktas).

29.       Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismu.

30.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalimi užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

31.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kt.). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

32.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

33.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias tiek sprendimo įvykdymo atgręžimo, tiek bylos nutraukimo klausimus, todėl pagrįstai patenkino atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pripažindamas, kad prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, išnykus bylos objektui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi perduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti klausimą dėl pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo, tokį savo sprendimą grindė tuo, kad yra būtina įvertinti, ar gali būti atliktas sprendimo įvykdymo atgręžimas, atsižvelgiant į CPK 760 – 762 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, ir grąžinti atsakovę UAB „Monsoon Investments“, įvykdžiusią pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto, šiuo atveju pakeisto, sprendimo priėmimo. Paminėtina ir tai, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kuriuo atsakovė prašė įpareigoti ieškovą grąžinti atitinkamas sumas. Taigi šiuo atveju civilinė byla buvo nagrinėjama pagal atsakovės 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą ir byloje buvo sprendžiama, ar atsakovė UAB „Monsoon Investments“ pagrįstai reikalauja grąžinti atitinkamas sumas. 

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad civilinė byla negalėjo būti nutraukta, o susidariusi tarp šalių teisinė situacija galėjo ir turėjo būti išnagrinėta remiantis CPK 761 straipsnio nuostatomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) 2022 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 637 pervedė atsakovei UAB „Monsoon Investments“ iš viso 22 266,44 Eur, t. y. visas atsakovės reikalautas grąžintinas sumas pagal 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl pripažintina, kad ieškovui grąžinus atsakovės reikalautas grąžintinas sumas, buvo patenkintas atsakovės prašymas, dėl ko atsakovės teisinis suinteresuotumas dėl 2021 m. lapkričio 29 d. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo išnagrinėjimo, išnyko, atsižvelgiant į tai, kad prašymo patenkinimas arba atmetimas nesukeltų atsakovei materialiųjų teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismui pripažinus atsakovės teisinį nesuinteresuotumą, jos pagrindiniai reikalavimai turi būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų teismas nesprendė), o procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnis). Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina CPK 761 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Vertinant CPK 761 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, yra matyti, jog minėta teisės norma yra taikoma tada, kai yra siekiama išieškoti sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas, pakeistas arba neteko teisinės galios. Kaip jau buvo minėta, šioje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo ir atsakovės galimumo grąžinti į padėtį, buvusią iki pakeisto sprendimo priėmimo. Tuo tarpu apeliantas (ieškovas) rašytiniuose paaiškinimuose buvo pareiškęs prašymą dėl nepagrįstai išmokėtų 22 266,44 Eur piniginių lėšų grąžinimo, tačiau toks prašymas nepatenka į CPK 761 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, kadangi ieškovas nelaikytinas subjektu, kuris įvykdę pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir turintis teisę reikalauti taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą bei prašyti grąžinti į padėtį, buvusią iki pakeisto sprendimo priėmimo.

35.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstais apelianto (ieškovo) argumentus, kad ieškovui pervedus atsakovei 22 266,44 Eur, klausimas dėl pervestų lėšų grąžinimo šioje civilinėje byloje turėjo būti sprendžiamas CK 6.242 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo vykdymo atgręžimo proceso metu kelti reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, t. y. materialiosios teisės aspektu kelti ir nagrinėti naujus materialinius reikalavimus negalima, nes tokie reikalavimai nebuvo bylos, kurioje sprendžiamas pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo atgręžimo klausimas, nagrinėjimo dalykas. 

36.       Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39.       Pažymėtina, kad spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (šiuo atveju 8.16. punktas), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

40.       Atsakovė UAB „Monsoon Investments“ į bylą pateikė prašymą priteisti 5759,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas priteisti išlaidas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (šiuo atveju už atsiliepimo į atskirąjį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų) parengimą maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. I ketvirtį, sudaro 719,60 Eur (1799,00 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju 2022 m. III ketvirtis)) x 0,4). Taigi atsakovės UAB „Monsoon Investments“ prašomos priteisti 5759,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl turi būti mažintinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs bylos apimtį, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, pateikto procesinio dokumento pobūdį, jo turinį ir apimtį, sprendžia, jog protinga ir pagrįsta iš apelianto (ieškovo) atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 719,60 Eur.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apelianto (ieškovo) R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monsoon Investments“, juridinio asmens kodas 304724872, iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 719,60 Eur (septyni šimtai devyniolika eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Andrius Verikas