Civilinė byla Nr. 2A-46/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 50.8, 95.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,,

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorei I. V. ,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Giedra“ atstovui advokatui Justinui Čobotui,

atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms L. D. ir V. Ž. ,

Valstybės institucijos Valstybinės miškų tarnybos  atstovui M. D. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Giedra“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-448-370/2009 pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Karmeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Dinopis“, uždarajai akcinei bendrovei „MKDS“, uždarajai akcinei bendrovei SKF „Arkada“, L. M. , S. R. , V. S. , J. R. , R. P. , S. P. , L. S. , M. J. , R. G. , O. D. , J. Š. , P. N. , E. Č. , J. N. , K. N. , M. B. , A. M. , dėl viešo administravimo subjektų priimtų administracinių teisės aktų panaikinimo ir žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

I.                    Ginčo esmė

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė pripažinti negaliojančiais:

Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“ 1 ir 2 punktus;

Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105 „Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo“ ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktą;

Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1929 „Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste“;

Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Nurodė, kad Neringos savivaldybės valdyba 1999 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 103, kuriuo patvirtino žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, plotą – 0,2134 ha ir ribas pagal 1 priedą bei patvirtino žemės sklypo naudojimo sąlygas pagal 2 priedą (1 priede pateiktas naudojamo žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais; 2 priede nurodomi sklypo duomenys, jo 7 punkte teigiant, kad žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimai ir sąlygos yra „rekreacijai“). Paminėto sprendimo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1929 leido nuomoti atsakovui UAB ,,Giedra“ valstybinės žemės sklypą Pervalkos g. 44, Neringoje, rekreacinei veiklai. Pastarojo įsakymo pagrindu Neringos miesto žemėtvarkos skyrius su UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 319 žemės nuomai iki 2098 m. lapkričio 23 d. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtos nuomos sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklype Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo autobusų stotelė ir kiti statiniai (danga), todėl nuomos sutartyje negalėjo būti įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis „rekreacinei veiklai“. Be to, išnuomotas žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą nustato 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), bei 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) nuostatai. Išnuomotas sklypas Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje įvardytas kaip nauja gyvenamoji teritorija. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnyba 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 431 Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad Miškų valstybės kadastro duomenimis į minimą žemės sklypą patenka 0,03 ha valstybinės reikšmės miško. Miškų įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė miško žemė nenuomojama. Išimtį sudaro vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Tokie sklypai gali būti išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas teigė, kad 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 319 sudaryta pažeidžiant Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1999 m. gruodžio 22 d.) 6 straipsnį.

Ieškovas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad svarbu ne tik statinio buvimo faktas ginčo žemės sklype ir jo registracija Nekilnojamojo turto registre, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai. Neringos miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 bei 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavusi UAB „Giedra“ susidėvėjusią nulinės balansinės vertės Pervalkos autobusų stotelę bei dar iki nuomos sutarties sudarymo sklype Pervalkos g. 44, Neringoje, leidusi pasistatyti žvejo tipo sodybą, negalėjo minėto žemės sklypo išnuomoti UAB „Giedra“ be aukciono.

 

II.                 Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš dalies ir pripažino negaliojančiais Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalį dėl išnuomoto žemės sklype esančio 0,03 ha valstybinės miško žemės ir Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktą. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas sprendė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 105 bei 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo akto, kuriuo UAB „Giedra“ perduota susidėvėjusi nulinės balansinės vertės, sunykusi ir nenaudojama pagal paskirtį Pervalkos autobusų stotelė ir jos eksploatacijai reikalingo žemės sklypo išnuomojimo teisėtumui reikšmingi ankstesni Neringos savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinius santykiai, t.y. tai, kad Neringos miesto savivaldybėje 1996 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio pasitarimo metu UAB „Giedra“ buvo pavesta atlikti tam tikrus remonto darbus, už tai UAB „Giedra“ perduodant pastatą Pervalkos g. 17 su teise jį nugriauti ir, vadovaujantis KNNP generalinio plano pagrindu pasistatyti žvejo tipo sodybą, būdingą Kuršių nerijos užstatymui savivaldybės skirtame sklype. Ginčo sklypo perdavimas, nurodant jo naudojimo paskirtį, įteisintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 054, leidžiant pasistatyti žvejo tipo sodybą. 1996 m. rugsėjo 17 d. tarp Neringos miesto savivaldybės ir UAB „Giedra“ sudaryta remonto darbų rangos sutartis, kurioje buvo numatyti UAB „Giedra“ įsipareigojimas atlikti nustatytus remonto darbus ir savivaldybės įsipareigojimas atlyginant už atliktus statybos darbus neatlygintinai perduoti pastatą, esantį Pervalkos g. 17, Neringoje, nugriauti, ne mažiau kaip 99 metams valstybinėmis kainomis išnuomoti ne mažesnį kaip 30 arų sklypą Pervalkos gyvenvietėje bei leisti šiame žemės sklype pasistatyti sodybą, būdingą Kuršių nerijos užstatymui. 1996 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 055mp namui Pervalkos g. 17 perduoti sudaryta komisija 1996 m. lapkričio 6 d. priėmimo-perdavimo aktu minėtą pastatą perdavė iš savivaldybės į UAB „Giedra“ balansą. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 ankstesnis sprendimas, t. y. 1996 m. rugsėjo 5 d. Nr. 054, buvo pakeistas, nurodant, kad UAB „Giedra“ perduodama autobusų stotelė, adresu Pervalkos g. 44, Neringa, ir leidžiama 2 200 kv. m žemės sklype pasistatyti žvejo tipo sodybą, nugriaunant susidėvėjusią nulinę balansinę vertę turinčią autobusų stotelę. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 124 ankstesnis sprendimas, t. y. 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, buvo papildytas, patikslinant, kad pastatas perduotas nuosavybės teise, bei nurodant, kad perduodant pastatą vadovautasi savivaldybės ir UAB „Giedra“ 1996 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartimi, kurią UAB „Giedra“ savo lėšomis atliko dviejų namų stogų remontą, o darbų sąmatinė vertė – 190 000 Lt.

Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, kurio pagrindu 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovo UAB „Giedra“ nuosavybėn buvo perduotas pastatas (autobusų stotelė), o pastarojo pagrindu su atsakovu sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, yra tęstinių savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinių santykių pasekmė.

Teismas sutiko, kad formaliai vertinant faktines aplinkybes kyla abejonių ir dėl pastatui eksploatuoti būtino žemės sklypo nuomos teisėtumo. Tačiau pažymėjo, kad vertinant šią situaciją negalima neatsižvelgti į ankstesnių savivaldybės ir UAB „Giedra“ teisinių santykių raidą, savivaldybės prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Giedra“ visuomenės interesais atliktus darbus, dešimties metų terminą nuo ginčijamo administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo ir į per tą laikotarpį UAB „Giedra“ į išnuomotą žemės sklypą įdėtas lėšas bei pasiektą rezultatą. Teismo nuomone, neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Viešojo administravimo subjektas – savivaldybė, taip pati privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui, todėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 054, kitais administraciniais aktais, 1996 m. rugsėjo 17 d. remonto darbų rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai UAB „Giedra“ be aukciono išnuomoti žemės sklypą Pervalkos gyvenvietėje bei leisti šiame žemės sklype pasistatyti sodybą turėjo būti įvykdyti.

Teismas sprendė, jog tai, kad dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo galimybės suteikti žemės sklypo Pervalkos g 17, Neringoje, nesudaro pagrindo savivaldybei apskritai atsisakyti įvykdyti savo įsipareigojimus.

Vertindamas minėtos aplinkybės reikšmę 1964 metų CK 48 straipsnio kontekste, t. y. santykyje su visuomenės interesais, teismas darė išvadą, kad šis santykis vien dėl to, kuriuo adresu Pervalkos g. 17 ar 44, Neringoje, atsakovui UAB „Giedra“ būtų perduotas pastatas ir išnuomotas žemės sklypas, iš esmės nepasikeis. Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad nuomos sutartyje (3 p.) įrašyta vienokia ar kitokia žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ar ūkinės veiklos pobūdis, žemės paskirties nepakeičia, nes tiek Žemės įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 31 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu 1073 Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį nustato teritorinio planavimo dokumentai. Teismo nuomone, dėl tos pačios priežasties žemės pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties nekeičia ir ieškovo prašomas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1929 Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo nėra draudžiama išnuomoti ir rekreacinės paskirties valstybinę žemę, bei pažymėjo, kad tais pačiais motyvais nuomos sutarties teisėtumui neturi įtakos ir Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punktu patvirtintos žemės sklypo naudojimo sąlygos pagal 2 priedą – „rekreacijai“. Kadangi žemės tikslinės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo sąlygų sutartyje nurodymas neturi įtakos ginčijamo sandorio galiojimui, teismas sprendė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 1929 ir Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punkto teisėtumas negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ginčijamų administracinių aktų teisėtumas bendros kompetencijos teisme gali būti analizuojamas tik ginčijamo civilinio teisinio santykio teisėtumo kontekste. Be to, vertindamas minėtas faktines bylos aplinkybes ir siedamas jas su visuomenės interesais, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo naudojimas rekreacijai, o ne naujai gyvenamajai teritorijai, kaip numatyta KNPP planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesirūpinama natūralios aplinkos, atskirų gamtos objektų ir vertingų vietovių apsauga, kad šis turtas netarnauja visuomenei, nenaudojamas efektyviai, neužtikrina visos visuomenės interesų pusiausvyros.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-609/2009, kurioje prokuroras prašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą dėl žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo, savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą rekreacinės paskirties pastatų grupei šiame žemės sklype bei Kultūros paveldo departamento išduotus leidimus statybai, konstatavo, kad apleista teritorija Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo sutvarkyta, UAB „Giedra“ vykdoma veikla buvo užtikrintas racionalesnis vietovės panaudojimas ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovių veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog į UAB „Giedra“ išnuomotą žemės sklypą patenka 0,03 ha valstybinio miško. Šios išvados neginčija ir atsakovė UAB „Giedra“, todėl teismas atmetė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos iškeltą prielaidą, kad valstybinės reikšmės miškas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Miškų įstatymo (1998 m. birželio 2 d. redakcija) 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinė miško žemė nenuomojama, išskyrus vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priskirti valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise. Dėl šios priežasties teismas atmetė atsakovės UAB „Giedra“ argumentus, kad išnuomota dalis miško valstybinės reikšmės miškams buvo priskirta tik 2004 m. lapkričio 7 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimui. Teismas sprendė, kad nesant Miškų įstatymo 6 straipsnyje nustatytų valstybinės reikšmės miško nuomos išimčių, Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalis, pagal kurią į išnuomotą žemės sklypą patenka valstybinė miško žemė, pripažintina negaliojančia kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir taikytinos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės. Kadangi išnuomoto žemės sklypo ribos, į kurias pateko ir 0,03 ha valstybinės reikšmės miško, buvo patvirtintos Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktu (pagal 1 priedą), teismas šią administracinio akto dalį pripažino negaliojančia (CPK 26 str. 2 d.). Kadangi išnuomota žemės sklypo dalis, kurią užima valstybinės reikšmės miškas nėra užstatyta statiniais, teismas sprendė, kad nėra jokių kliūčių dėl restitucijos natūra – valstybinės žemės miško valdymo ir naudojimo teisių grąžinimo valstybei – taikymo (CK 6.146 str.).

 

III.               Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo šį teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai atmesti ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 103 Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“ dalyje, panaikinant 2 punktą; pripažinti negaliojančiais Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105 Dėl Neringos miesto savivaldybės Tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktą; pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1929 Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.                  Žemės paskirties sklype, esančiame Pervalkos g. 44, Neringoje, pakeitimas iš gyvenamosios teritorijos į rekreacinę buvo padarytas pažeidžiant KNNP schemos generalinio plano nuostatas. Teismas nurodė, kad vadovautasi 1996 m. rugsėjo 1 d. rangos sutartimi, tačiau šia sutartimi buvo įsipareigota perduoti UAB „Giedra“ visai kitą, t. y. Pervalkos g. 17, Neringoje, esantį pastatą. Todėl ieškovas nesutinka su teismo argumentu, jog savivaldybė privalėjo įvykdyti savo duotą įsipareigojimą UAB „Giedra“ ir perduoti visiškai kitą pastatą, kitame sklype nei buvo numatyta. Teismas, nors ir pripažino, kad kyla abejonių dėl pastatui, esančiam Pervalkos g 44, Neringoje, eksploatuoti būtino žemės sklypo nuomos teisėtumo, tačiau vis tik tai vertino kaip Neringos miesto savivaldybės ir UAB „Giedra“ tęstinių santykių raidą. Kadangi Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, tai jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo būti priimti neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Todėl padaryti įstatymų pažeidimai minimame sklype negali būti pateisinami UAB „Giedra“ interesais.

2.                  Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybinė žemė šioje teritorijoje gali būti išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, taip pat nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vykdant valstybinės žemės sklypų, reikalingų įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams pardavimo ir nuomos procedūras bei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), reglamentuojančio naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, nuostatomis. Neringos miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 bei 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Giedra“ susidėvėjusią, nulinės balansinės vertės Pervalkos autobusų stotelę. Darytina išvada, kad statinys buvo sunykęs, nenaudojamas pagal jo paskirtį. Reiškia, jog žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Be to, sprendimu dar iki nuomos sutarties sudarymo sklype, esančiame Pervalkos g. 44, Neringoje, leido pasistatyti žvejo tipo sodybą. Todėl valstybinis žemės sklypas, esantis Pervalkos g. 44, Neringoje, negalėjo būti išnuomojamas UAB „Giedra“ be aukciono pagal minėtas Žemės nuomos įstatymo ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.5 punkto nuostatas.

3.                  Nepagrįstas teismo argumentas, kad nuomos sutarties teisėtumui neturi įtakos Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punktas ir, kad administracinių aktų teisėtumo klausimas negali būti savarankišku šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Apeliaciniu skundu Neringos savivaldybė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktą, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Atsakovas nurodo tokias nesutikimo su sprendimu aplinkybes:

1. Neringos savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau teismas skundžiamu sprendimu ieškinio senaties klausimo civilinėje byloje nenagrinėjo ir ieškinio senaties netaikė, todėl buvo pažeisti CPK 265 straipsnio reikalavimai.
2. Teismas neištyrė, koks teisės aktas Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 priėmimo metu ginčo teritorijoje nustatė valstybinės reikšmės miško ribas ir kaip ginčijamu Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu šios valstybinės reikšmės miško ribos buvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimus ir priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas skundui pagrįsti nurodo tokius motyvus:

1. Teismas nepagrįstai pripažino Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktą negaliojančiu. Taip pat nepagrįstai pripažino negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento Neringos miesto žemėtvarkos skyriaus ir UAB „Giedra“ sudarytos 0,2134 ha žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutarties dalį, pagal kurią į išnuomotą žemės sklypą patenka 0,03 ha valstybinės miško žemės, nes 1997 metų v asario mėnesio detalusis planas nėra užginčytas ar kitaip panaikintas, o valstybinė žemės nuomos sutartis sudaryta vadovaujantis minėtu detaliuoju planu. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu prašymą panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 110 Dėl žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas skundžiamu sprendimu sumažino UAB „Giedra“ nuomojamą žemės sklypo plotą, nesivadovaudamas nei 1997 nei 2000 metų detaliaisiais planais, kuriuose numatyta, kad žemės sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, plotas yra 2 134 kv. m., nors valstybinė žemės nuomos sutartis negali prieštarauti teritorijų planavimo dokumentams, t. y. šiuo atveju detaliajam planui. Be to, Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 103 yra priimtas daugiau nei prieš 10 metų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. A¹⁰-1074/2005 išaiškino, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad į išnuomotą žemės sklypą, esantį Pervalkos g. 44, Neringoje, patenka 0,03 ha valstybinio miško žemės, nes teismui yra pateiktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą, galiojo 2003 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 76 Dėl Lietuvos miškotvarkos taisyklių tvirtinimo (negalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.), kurio 3 priede ribų, linijų ir kampų matavimo tikslumas įtvirtinta, kad rengiant planinę medžiagą, leistinas natūrinių linijų perkėlimo tikslumas taksacinių sklypų riboms yra 0,6 mm, visoms kitoms linijoms – 0,2 mm. Teismui pateikta miškų plotų schemos fragmentas yra sudarytas masteliu 1:10 000, todėl darytina prielaida, kad valstybinės reikšmės miškas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2301/0003:20. Teismas atmetė šią prielaidą neargumentuodamas.

Apeliaciniu skundu UAB ,,Giedra“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje iš dalies patenkintas ieškinys, naikintina esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes teismas nepasisakė dėl žemės priskyrimo valstybinės reikšmės miškų žemei, valstybinės reikšmės miškų žemės dalies žemės sklype, restitucijos taikymo ir dėl atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį.
2. Neringos savivaldybės teritorijoje esantys miškai valstybinės reikšmės miškams buvo priskirti tik nuo 2004 m. lapkričio 7 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimui Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“. Teismo nurodyta Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas nereguliuoja, kokia žemė yra pripažįstama Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priskirtais valstybinės reikšmės miškais (nenumato tokių miškų schemos, planų). Miškų plotų priskyrimą valstybinės reikšmės miškams reglamentuoja specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo. Šis teisės aktas nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas.
3. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistas įgytų teisių apsaugos principas bei tex retro non agit principas, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
4. Klaipėdos apskrities viršininko administracija savo atsikirtimuose nurodė, jog darytina prielaida, kad valstybinės reikšmės miškas nepatenka į dalį ginčijamo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2301/0003:20. UAB „Giedra“ apskritai nesutiko, jog į ginčo žemės sklypą patenka 0,03 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, todėl negalėjo pripažinti ieškovo nurodomo fakto dėl jo dydžio. Aplinkybę, kokią žemės sklypo dalį užima valstybinės reikšmės miškas, turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Pripažinus šią ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę neįrodyta, ieškinys turėjo būti atmestas. Valstybės institucijų sudarytų planų, schemų netikslumai (leistinos paklaidos) turi būti aiškinami privataus asmens interesais. Tačiau nesant įrodymų, teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi šiuo įrodymų ir padarė darė kategoriškas išvadas dėl esminių bylos aplinkybių.
5. Sprendime teismas tinkamai neapibrėžė, kokioje dalyje yra naikinamas sandoris. Neaišku, kaip teismo sprendimas turėtų būti vykdomas, tuo atveju, jeigu jį vykdant paaiškėtų, jog dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių valstybinės reikšmės miško žemės plotas yra ne 0,03 ha, o mažesnis. Dalinis sandorio panaikinimas, ne tik sukelia neapbrėžtumą dėl panaikintos sandorio dalies, bet ir iš esmės suvaržo atsakovo teises, kurias atsakovas įgijo teisėto, teismo sprendimu pripažinto neprieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms sandorio dalies pagrindu, nes yra visiškai neaišku, kuri žemės sklypo (t. y. sandorio) dalis yra teisėta ir galiojanti.
6. Jeigu teismas nustatytų, kad ginčo sutarties dalis pagrįstai ir teisėtai pripažinta negaliojančia, akivaizdu, jog šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, šioje byloje nebuvo išspręstas sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos) klausimas. Akivaizdu, jog taikant restitucija, ne tik UAB „Giedra“ turi grąžinti dalį žemės sklypo, bet ir atsakovui UAB „Giedra“ turi būti grąžinta sumokėta dalis nuompinigių, atitinkamai pakeistas iš dalies niekiniu pripažintas sandoris, inter alia, proporcingai sumažinant mokėtiną žemės nuomos mokestį ir kt.
7. Visi trys atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį visiems ieškinio reikalavimams ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str.). Pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas teismas netaikė ieškinio senaties, nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo atmestas toks atsakovų prašymas. Teismas nenurodė, kokiais motyvais yra atmetami atsakovų argumentai, jog apie ginčijamus atsakovų sprendimus, ginčijamą sutartį ieškovas sužinojo vėliausiai 2006 m. kovo 21 d. Akivaizdu, jog ieškovo delsimas ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą yra nepateisinamas ir pažeidžia atsakovų teisėtų lūkesčių, įgytų teisių teisinės apsaugos principus.

Atsakovas UAB ,,Giedra“, susipažinęs su atsakovų Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliaciniais skundais, su jais sutiko.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko su Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Tačiau nesutinka su apeliantų UAB „Giedra“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Neringos savivaldybės apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais ir reikalavimais dėl tokių motyvų:

1. Pagal 1999 m. rugpjūčio 4 d. pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises įjuos įregistruota autobusų stotelė ir kiti statiniai (danga), kurių bendra vertė 51 055 Lt, Tačiau Neringos miesto savivaldybės taryba savo sprendimuose nurodo, kad perduoda nulinės balansinės vertės Pervalkos autobusų stotelę.
2. Aplinkos ministerijos valstybinė miškotvarkos tarnyba kartu su 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 431 pateikė planinę medžiagą ir nurodė, kad į minėto žemės sklypo ribas buvo papildomai įtraukta 0,03 ha valstybinės reikšmės miško. Taip pat analogišką nuomonę ši tarnyba išdėstė 2009 m. kovo 13 d. rašte Nr. 299 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų prokurorei I. V. ir nurodė, kad 1999 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 319 pasirašymo metu į žemės sklypą Nr. 2301/0003:20 pagal 1987 metų miškų inventorizacijos duomenimis pateko į Kuršių Nerijos nacionalinio parko Preilos girininkijos (Neringos miesto miškų) 3 kvartalo 20 taksacinio sklypo dalis.
3. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį, galiojusį 1996 m. rugsėjo 17 d., t. y. remonto darbų rangos sutarties sudarymo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama valstybinėms institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms. Kitą valstybinę žemę apskrities teritorijoje valdo apskrities valdytojas. Pažymėtina, kad Neringos miesto savivaldybei žemės sklypai Pervalkos g. 44 ir 17, Neringoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nebuvo perduoti valdyti, šiuos valstybinės žemės sklypus valdė Klaipėdos apskrities valdytojas, todėl remonto darbų rangos sutartimi Neringos miesto savivaldybės prisiimti įsipareigojimai išnuomoti valstybinės žemės sklypą prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo nuostatoms. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio remonto darbų rangos sutarties sudarymo metu, 47 straipsnį sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl teismo argumentai, kad remonto darbų rangos sutartimi prisiimti įsipareigojimai UAB „Giedra“ be aukciono išnuomoti žemės sklypą Pervalkos gyvenvietėje bei leisti šiame žemės sklype pasistatyti sodybą turėjo būti įvykdyti yra nepagrįsti.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiais prokuroras prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Savo prašymą motyvuoja šiomis aplinkybėmis:

1. Duomenys, kurių pakako ginčijamam pažeidimui konstatuoti ir ginti viešąjį interesą teisme, gauti 2008 m. birželio 4 d.
2. Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktas ir žemės sklypo nuomos sutarties dalis, pagal kurią į išnuomotą žemės sklypą patenka 0,03 ha valstybinės miško žemės yra neteisėti, nors ir patvirtinti vadovaujantis detaliuoju planu.
3.  Jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo būti priimti neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.
4.  Nors apeliantas UAB „Giedra“ skunde akcentuoja, jog skundžiamu teismo sprendimu nebuvo išspręstas sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos) klausimas, CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais teismas gali netaikyti restitucijos. Ir ši įstatymo norma neprieštarauja kitai šio kodekso normai, tai yra CK 1.80 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja.

Neringos savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir UAB ,,Giedra“ apeliacinius skundus patenkinti. Nurodo, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks teisės aktas (teritorijų planavimo dokumentas) Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 priėmimo metu ginčo teritorijoje nustatė valstybinės reikšmės miško ribas ir kaip ginčijamu Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimu šios valstybinės reikšmės miško ribos buvo pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 103 1 punktą. Taip pat nurodo, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105 Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 pakeitimo bei sudarant 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktą. Dėl to tai pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl šio administracinio akto bei priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamu sprendimu ieškinio senaties klausimo civilinėje byloje nenagrinėjo, ieškinio senaties netaikė, todėl buvo pažeisti CPK 265 straipsnio reikalavimai.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinius skundus patenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, detalieji planai rengiami tada, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. Pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-6-609/2009 sprendė klausimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 110 Dėl žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 44, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo panaikinimo. Teismas pasisakė, kad Pervalkos gyvenvietės teritorija, kurioje yra žemės sklypas adresu Pervalkos g. 44, nėra priskirta griežto rėžimo zonai, kurioje naujų namų statyba negalima. 1999 m. balandžio 16 d. Neringos miesto savivaldybės vaidybos sprendimo Nr. 103 pirmame priede, t. y. žemės sklypo plane pažymėtas MN (autobusų stotelė). Vadovaujantis 2000 m. birželio 19 d. Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 45 Dėl sutartinių topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklų techninių reikalavimų reglamento patvirtinimu, MN - pastatas, mūrinis negyvenamas. Jeigu žemės sklype Pervalkos g. 44, Neringa, būtų išlikę tik pamatai, matininkas, rengęs žemės sklypo planą, būtų pažymėjęs – griuvėsiai. Atsakovas taip pat nurodo, kad 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 054 patvirtinimo metu galiojo 1995 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos (negalioja nuo 1999 m. birželio 10 d.)_, kurio 3.1 punktas nustatė, kad apskrities valdytojas gali parduoti arba išnuomoti naujus valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka kaimo vietovėje ir šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytose teritorijose piliečiams ir tik išnuomoti - nustatytąja tvarka įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Šiuo atveju pirkėjai arba nuomininkai papildomai sumoka tikslines lėšas, kurių 50 procentų skiriama į Žemės reformos fondą kompensacijai už valstybės išperkamą žemę. Kitus 50 procentų tikslinių lėšų jie moka savivaldos vykdomajai institucijai. Šios lėšos naudojamos miesto tvarkymo darbams. Atsižvelgiant į 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 054, UAB ,,Giedra“ buvo įpareigota atlikti stogo remonto darbus.

Atsiliepimu į Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą UAB ,,Giedra“ prašo jo netenkinti dėl tokių argumentų:

1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu visi argumentai dėl tariamų KNNP Planavimo schemos pažeidimų, tariamai viešojo intereso pažeidimo, tariamai neteisėtai nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties buvo atmesti.
2. Apeliantas nepagrįstai neigia įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos pricipus.
3. Apeliantas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog Neringos miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 103 buvo priimtas vadovaujantis 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 054 bei tarp Neringos m. savivaldybės ir UAB „Giedra“ 1996 m. rugsėjo 17 d. pasirašyta Remonto darbų rangos sutartimi. Pagal aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktą išskiriami poilsio paskirties pastatai skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Šiam pastatų pogrupiui priskiriamos sodybos.
4. Nuomos sutartis buvo sudaryta tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų, vykdant teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, t. y. Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 103, 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 054, tarp Neringos m. savivaldybės ir UAB „Giedra“ 1996 m. rugsėjo 17 d. pasirašytą Remonto darbų rangos sutartį, Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1929 Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste.
5. Sutarties šalių grąžinimas į pradinę padėtį yra negalimas.

 

III            Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas patenkinamas.

Atsakovų Neringos savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko (procesinių teisų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba) ir UAB ,,Giedra“ apeliaciniai skundai netenkinami.

 

Dėl atsakovų UAB “Giedra“ ir Neringos savivaldybės apeliacinių skundų

 

Nepagrįstas apeliantų teiginys dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) sprendžiant dėl valstybinės reikšmės miško ploto ginčo sklype ir jo nuomos teisėtumo. Minėtas CPK pagrindas pripažįstamas tuo atveju kai teismo sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl miško, įsiskverbusio į ginčo žemės sklypą, esantį Pervalkos g. 44, Neringoje, ir jo (miško) nuomos teisėtumo grindė faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės normomis – Miškų įstatymu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas. Tai, kad ginčo sklype yra miškas, nors realiai mažesnio ploto (0,01 ha) nei buvo nustatyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (0,03 ha) dėl apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusios naujos faktinės aplinkybės – valstybinių miškų inventorizacijos metu patikslintų duomenų (t. 6, b. l. 56, 92-97, Valstybinės miškų tarnybos atstovo M. D. paaiškinimas), įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tai, kad miško plotas mažesnis, nei buvo nustatyta, bylos esmės nekeičia, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 5 str. 6 d. 2 p.). Įrodymų, kad į ginčo sklypą patenkantis miškas yra už Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų, nepateikta. Toks miškas, kokio ploto jis bebūtų, nenuomojamas. Miškų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad išimtį sudaro vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie sklypai gali būti išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau išimčių, kurios leistų minėtą miško sklypą išnuomoti, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir šalys šios aplinkybės neįrodinėjo.

Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad ieškovas, ginčydamas administracinius aktus ir sandorius, praleido ieškinio senatį.

Ieškovas ginčijo dvejopo pobūdžio aktus – viešo administravimo subjektų priimtus administracinius aktus, kurių teisėtumo klausimą sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 15 str. 1 p.), ir šių administracinių aktų pagrindu sudarytus sandorius, priskirtus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CK 1 str., CPK 25, 27 str.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant šią Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatą, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai kreipiamasi į teismą ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą ginant viešąjį interesą reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-335/2008). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Panašios pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismą laikomasi ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-38/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, padavė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. liepos 4 d. (t. 1, b. l. 3). Medžiagą apie atsakovų sudarytą ginčo sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutartį ieškovas gavo iš Specialiųjų tyrimo tarnybos 2008 m. birželio 4 d. (t. 1., b. l. 7-29) ir šių dokumentų tyrimą ir vertinimą atliko per vieną mėnesį. Tai įrodo, kad prokuratūra veikė pakankamai aktyviai ir neuždelsė kreiptis su ieškiniu teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktą prokurorui bei paties prokuroro surinktą medžiagą, jos reikšmingumą bylai, laiką, per kurį jį surinkta, sprendžia, kad prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu laiku ir ieškinio senaties termino nepraleido.

 

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, atsakydama į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, pripažindama atsakovų argumentus į apeliacinius skundus nepagrįstais, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai, bylos faktinės aplinkybės ir teisės aktai leidžia pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo prokuroro ieškinys buvo nepatenkintas, kaip neatitinkantį CPK 263 straipsnio reikalavimų dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų pažeidimų ir neteisingai įvertintų faktinių bylos aplinkybių (CPK 177, 178, 185 str.). Sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) II zoną, skirtą gyvenamosios teritorijos užstatymui. Pagal minėtą Schemą, ginčo teritorijoje (senojo pašto ir autobusų stotelės teritorijoje numatyta pastatyti tris vieno aukšto su mansarda sodybinių (žvejų) namų kopijas bei tradicinės išvaizdos pagalbinius pastatus. Kaip ne kartą minėtą teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010) Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo ir yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimo detaliuosius planus, o taip pat priimant kitus su tokios specialios teritorijos planavimu susijusius viešojo administravimo aktus. Kadangi viešoje teisėje (teritorijų planavimas ir yra viešosios teisės sritis) galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl viešo administravimo subjektas privalo laikytis šio principo ir jo priimami administraciniai aktai turi neprieštarauti teisinius santykius reglamentuojančioms imperatyviosiomis teisės normoms, nustatančioms konkretų teisinių santykių dalyvių elgesį.

Atsakovai ginčijamų administracinių aktų (1999-04-16 sprendimo Nr. 103, kuriuo patvirtintos atsakovo UAB ,,Giedra“ naudojamo žemės sklypo Pervalkos g. 44, Neringoje, plotas ribos ir žemės sklypo naudojimo sąlygos; 1999-07-15 sprendimo Nr. 105, kuriuo pakeistas 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Dėl pastato, adresu Pervalkos 17, Neringa, perdavimo UAB ,,Giedra“ perkėlimui ir sklypo Pervalkoje skyrimo bei gyvenamųjų namų stogų remonto, pirmą punktą, nusprendžiant perduoti UAB ,,Giedra“ Pervalkos autobusų stotelę, adresu Pervalkos 44, Neringa, ir leisti 2 200 kv. m sklype Pervalkos g. 44 pasistatyti žvejo tipo sodybą, nugriaunant susidėvėjusią nulinę balansinę vertę turinčią autobusų stotelę; 1999-09-22 Klaipėdos AVA įsakymo Nr. 1929, kuriuo leista nuomoti žemės sklypą, esantį Pervalkos 44, Neringoje, rekreacijai) bei žemės nuomos sutarties teisėtumą kildina iš 1996 m. rugsėjo 17 d. Remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovų Neringos miesto savivaldybės ir UAB ,,Giedra“. Šia sutartimi UAB ,,Giedra“ įsipareigojo suremontuoti dviejų gyvenamųjų namų, esančių Kopų g. 11 ir Kopų g. 3, Nidoje, stogus, o Neringos miesto savivaldybė už tai įsipareigojo sumokėti UAB „Giedra“ 220 000 Lt ir neatlygintinai perduoti pastatą, esantį Pervalkos g. 17, Neringoje, nugriovimui, ne trumpesniam kaip 99 metų terminui išnuomoti valstybinėmis kainomis 30 arų sklypą Pervalkos gyvenvietėje ir leisti šiame sklype pastatyti sodybą, būdingą Kuršių nerijos užstatymui. Rangos darbai turėjo būti baigti iki 1996 m. gruodžio 24 d. Tokios sutarties sąlygos buvo aptartos 1996 m. rugpjūčio 9 d. Neringos savivaldybės vykusiame numatomos sutarties šalių pasitarime (t. 1, b. l. 93), o 1996 m. rugsėjo 5 d. Neringos miesto savivaldybės taryboje sprendimu Nr. 054 – joms (sąlygoms) pritarta (t. 1. b. l. 94). Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų (1996-11-04 potvarkis Nr. 055mp, 1996-11-06 priėmimo-perdavimo aktas) matyti, kad sutarties sąlyga dėl 100 proc. susidėvėjusio pastato, buvusio Pervalkos g. 17, Neringoje, perdavimo iš Neringos m. savivaldybės balanso į UAB ,,Giedra“ balansą, realizuota. Nei paminėtoje Rangos sutartyje, nei jos sudarymą patvirtinusiuose administraciniuose aktuose, nei perdavimo-priėmimo akte pastatas Pervalkos g. 17 neautorizuotas, t. y, nenurodytas jo unikalus numeris bei sklypas, kuriame jis yra. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo duomenų matyti, kad adresu Pervalkos g. 17, Neringoje, žemės sklype unik. Nr. 2301-0003-0048 yra trys pastatai, statyti 1915 ir 1987 metais, tačiau nei vienas jų nėra 100 proc. nusidėvėjęs (nusidėvėjimas 75, 30 ir 29 proc.). Tačiau visi minėti su pastato Pervalkos g. 17 susiję administraciniai aktai bei rangos sutartis nagrinėjamoje byloje neginčijami, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl jų teisėtumo.

Ginčijamu 1999 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 103 Neringos miesto savivaldybė patvirtino atsakovo UAB ,,Giedra“ naudojamo (taip nurodoma sprendime), esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, 2 134 kv. m. žemės sklypo plotą ir ribas ir nustatė šio žemės sklypo naudojimą rekreacijai (t. 1., b. l. 23-25). Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308, 5 punktas įtvirtino nacionalinio parko žemės išimtinę valstybinę nuosavybę, kuri gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo ir turėjo būti taikomi 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. vasario 21 d.), 1998 m. kovo 24 d. Žemės nuomos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip ir Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, įtvirtino išimtinę valstybės nuosavybę į žemę Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, kurios įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (4 str. 2 d.). Tokios valstybinės žemės asmens naudojamą žemės sklypą galėjo išnuomoti tik apskrities viršininkas, tai įforminant įsakymu ir pasirašant žemės nuomos sutartį. Žemė galėjo būti išnuomota aukciono ir be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomoti žemę be aukciono galima buvo tik tuo atveju, jei ji (žemė) užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais. Kitais atvejais žemė nuomojama aukcione asmeniui, kurio pasiūlytas nuomos mokestis yra didžiausias (Žemės nuomos įstatymo 1998 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d., 7 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 27, 32-32.2 punktai nustatė, kad išnuomojami nustatytam terminui ne žemės ūkio veiklai asmens naudojami valstybinės žemės sklypai, o jų suteikimo ar naudojimo teisėtumas turi būti patvirtintas dokumentais, pateiktais miesto žemėtvarkos skyriui su asmens prašymu išnuomoti žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje nėra atsakovo UAB ,,Giedra“ prašymo išnuomoti ginčo sklypą, esantį Pervalkos 44, Neringoje. Ginčijamame Neringos miesto savivaldybės 1999 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. 103 nurodyta, kad patvirtinamas atsakovo UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo plotas, ribos, naudojimo sąlygos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 2 dalies žemės naudotoją apibrėžė kaip neišnuomotos privačios žemės savininką arba fizinį ar juridinį asmenį, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė. Jei ginčijamame sprendime teigiama, kad atsakovas yra žemės naudotojas, tai reikėtų suprasti, kad atsakovui UAB ,,Giedra“ ginčo sklypas buvo suteiktas ankščiau. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde teigiama, kad šis žemės sklypas buvo suteiktas ginčijamu sprendimu, t. y. 1999 m. balandžio 16 d sprendimu Nr. 103. Tačiau toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja ginčijamo sprendimo turiniui bei teisės aktų nuostatoms, t. y. tam kad Kuršių nerijos nacionalinio parko žemės, kaip valstybės išimtinė nuosavybė, o taip pat valstybinės žemės fondas, neperduotas valdyti savivaldybėms, tvarkyti, atlikti žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo priskirta apskrities viršininkui (1994 m, gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymo 5, 10 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių ginčo sklypo suteikimo ar naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (įsakymų, sprendimų, potvarkių ir pan.). Nėra duomenų ir apie tai, kad šiame žemės sklype ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu buvo atsakovo UAB ,,Giedra“ nuosavybės teise priklausantis ar jo nuomojamas pastatas. Rangos sutartyje, ikisutartiniuose aktuose taip pat nėra duomenų, kad ginčo sklypas, esantis Pervalkos g. 44, Neringoje, buvo suteiktas atsakovui kaip atlyginimas už šios sutarties pagrindu atliktus darbus. Jei toks faktas būtų nustatytas, jis turėtų būti pripažintas neteisėtu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms minėtų teisės aktų nuostatoms, t.y. tam, kad tokio pobūdžio valstybinė žemė negalėjo būti tik nuomos sutarties objektu. Be to, duomenų, kad minėta rangos sutartis būtų pakeista ar patikslinta, į bylą taip pat nepateikta. Kadangi atsakovui UAB ,,Giedra“ ginčo sklypas Pervalkos g. 44, Neringoje, nebuvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, jame (sklype) nebuvo atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato (šiame sklype buvęs pastatas – Pervalkos autobusų stotelė, UAB „Giedra“ perduotas tik 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktu, remiantis 1999 m. liepos 15 d. Neringos m. savivaldybės sprendimu Nr. 105, t. y. po trijų mėnesių nuo paminėto ginčijamo sprendimo priėmimo), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB ,,Giedra“ nebuvo ginčo sklypo naudotojas ir atsakovas Neringos m. savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo suformuoti tokio ginčo sklypo, patvirtinti jo ribų, ploto bei sklypo naudojimo sąlygų. Be to, nustačius, kad ginčo sklypas naudotinas rekreacijai, buvo šiurkščiai pažeistos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos dėl parko teritorijos funkcinio zonavimo. Kaip jau minėta – šis norminis aktas yra privalomas, o jam prieštaraujantys aktai pripažintini neteisėtais.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto (ieškovo) pozicija ir dėl kito atsakovo Neringos miesto savivaldybės administracinio akto – 1999 m. liepos 15 d. Neringos m. savivaldybės sprendimo Nr. 105 neteisėtumo. Šiuo sprendimu atsakovui UAB ,,Giedra“ buvo perduotas nusidėvėjęs, nulinės balansinės vertės pastatas – Pervalkos autobusų stotelė, buvusi adresu Pervalkos g. 44, Neringoje, leidžiant ją nugriauti ir pastatyti 2 200 kv. m sklype Pervalkos g. 44, žvejo tipo sodybą. VĮ Registrų centro duomenimis šis vieno aukšto pastatas – autobusų stotelė, unikalus Nr. 2396-9001-0015, statytas 1970 metais, buvo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 2301-0003-0020, Pervalkos g. 44, Neringos mieste, - sunaikintas (t. 1, b. l. 6). Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad juo (šiuo sprendimu) keičiamas 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 pirmas punktas Dėl pastato, adresu Pervalkos 17, Neringa, perdavimo UAB „Giedra“ perkėlimui ir sklypo Pervalkoje skyrimo bei gyvenamųjų namų stogo remonto. Taigi iš ginčijamo sprendimo turinio galima spręsti, kad remiantis juo (sprendimu) turėjo būti pakeista jau minėta 1996 m. rugsėjo 17 d. Remonto darbų rangos sutartis dėl atlyginimo už atliktus dviejų namų stogų remonto darbus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčijamo sprendimo pagrindu buvo pakeista ir rangos sutartis. Be to, iš šios sutarties turinio akivaizdu, kad rangos darbai turėjo būti atlikti 1996 m. gruodžio 24 d. Jokių duomenų, kad sutartis buvo pratęsta, nėra. Į byla pateiktas ranka rašytas 1999 m. lapkričio 13 d. Neringos miesto tvarkymo ir statybos inžinieriaus J. L. pranešimas atsakovui UAB ,,Giedra“ apie tai, kad šiais metais (reikia suprasti, kad 1999 m.) buvo remontuojami Kopų 3-11 namų stogai, darbai atlikt ir šiuo metu pretenzijų neturi, nepripažįstamas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu nagrinėjamos rangos sutarties įvykdymą 1999 metais. Šio rašto turinys prieštarauja sutarties sąlygoms. Be to, nei savo forma, nei turiniu toks raštas nepripažįstamas dokumentu: jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų dėl akivaizdžių šiame rašte neaptartų taisymų bei prierašų dėl remontuotų objektų, jų kiekio ir konkrečios vietos. Nėra duomenų ir apie šių atliktų darbų pagrindą (sutartį), darbų priėmimą ir pan. (CPK 178, 197 str.). Nors Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 124 (t. 2, b. l. 40) konstatuojama, kad UAB „Giedra“ pagal minėtą rangos sutartį atliko darbų (suremontavo dviejų namų stogus) už 190 000 Lt, nenurodant sutarties įvykdymo laiko, tačiau tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB ,,Giedra“ teiginys, jog ši bendrovė atliko darbus pagal remonto darbų sutartį ir perdavė savivaldybei – byloje neįrodytas. Be to, šis ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas jau po to, kai pastatas – autobusų stotelė, priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas atsakovui. Ši sprendimo dalis (dėl atliktų brangos darbų vertės), teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, o spręsti dėl šio sprendimo 1 punkto, kuriuo papildytas Neringos m. savivaldybės 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, įrašant, kad ginčo pastatas atsakovui UAB ,,Giedra“ perduodamas „nuosavybės teise“, teisėtumo, spręsti nėra kliūčių. Ši sprendimo dalis yra sudėtinė ginčijamo atsakovo sprendimo dalis, o, nustačius imperatyvius teisės normų pažeidimus, teismas gali minėtą sprendimą pripažinti niekiniu ex officio. Be to, byloje nustatyta, kad ginčijamu 1999 m. liepos 15 d. sprendimu pakeistas rangos sutarties punktas dėl pastatų perdavimo atsakovui buvo įvykdytas 1996 m. lapkričio 6 d. Tos dienos priėmimo-perdavimo aktu Neringos miesto savivaldybė perdavė UAB „Giedra“ 100 proc. susidėvėjusį namą, esantį Pervalkos g. 17 (t. 1., b. l. 97). Apie šio pastato grąžinimą savivaldybei po ginčijamo sprendimo perduoti pastatą (autobusų stotelę) duomenų nepateikta. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastato – autobusų stotelės, perdavimas iš Neringos miesto savivaldybė balanso atsakovui UAB ,,Giedra“ – nesusijęs su Remonto rangos sutarties dalyku, nes sutartis dėl konkretaus pastato Pervalkos g. 17, perdavimo – įvykdyta. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių pastato (autobusų stotelės) perdavimas, jei pripažinti, kad tai buvo atlygis už rangos darbus pagal rangos sutartį, nesugrąžinus jau perduoto kaip atlygį už darbus namo, esančio Pervalkos g. 17, vertintinas kaip papildomas (perteklinis), sutartyje nesutartas atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes, netinkamai aiškino rangos darbų sutartį, jos ryšį su kitais rašytiniais įrodymais, šalių tarpusavio santykius (CK 6.193 str.) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pastato – autobusų stotelės, perdavimas atsakovui UAB „Giedra“ ir ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, tai – remonto darbų rangos sutarties pagrindu atsiradusių šalių teisinių santykių tęstinumas.

Spręstina ar savivaldybė teisėtai nusprendė dėl pastato (autobusų stotelės) vertės ir jį (pastatą) neatlygintinai perdavė atsakovo UAB ,,Giedra“ nuosavybėn.

Savivaldybės nuosavybė – jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas priskirta įgyvendinti pagal įstatymus tarybai. Savivaldybės nuosavybės teisės atsiranda perduodant įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus savivaldybės nuosavybėn; sukuriant naujus nuosavybės objektus; sudarant sandorius arba kitais įstatymų nustatytais atvejais (1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymo 21 str.). 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn nustatė savivaldybėms perduodamą turtą bei jo perdavimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėms priskiriami miestų ir gyvenviečių bendrosios paskirties komunalinių ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti, t. y. vietinės reikšmės keliai ir gatvės su visais priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atraminėmis sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto sustojimo vietomis, paviljonais), kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinierine įranga bei komunikacijomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo objektas autobusų stotelės pastatas, kaip visuomeninio keleivio transporto sustojimo vieta, paviljonas buvo priskirtas Neringos savivaldybės nuosavybėn, kuris turėjo būti perduotas priėmimo-perdavimo aktu, nurodant perduodamo objekto pavadinimą, vietą, balansinę ir likutinę vertę (4 str.). Tos pačios nuostatos buvo ir 1997 m. gruodžio 2 d. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme. Nors pastato (autobusų stotelės) priėmimo-perdavimo dokumentai į bylą nepateikti, tačiau iš VĮ Registrų centro duomenų sprendžiama, kad šis pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Neringos miesto savivaldybės nuosavybės teise 1999 m. liepos 13 d., remiantis apskrities viršininko 1999 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1434 ( t. 1, b. l. 20, 2 t., b. l. 135). Šis įrašas nenuginčytas.

1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymas (toliau – VSTPĮ) nustatė, kad privatizuojamas (parduodamas) už pinigus, sudarius privatizavimo sandorius, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis, savivaldybės turtas, Turto fondo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą savivaldybės teikimu, savivaldybės tarybai priėmus sprendimą. Privatizuojamų objektų sąraše turi būti nurodytas privatizuojamo objekto pavadinimas, trumpa objekto charakteristika, balansinė likutinė vertė. Savivaldybės turto privatizavimą vykdo savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta Savivaldybės turto privatizavimo komisija vienu iš 13 straipsnyje išvardytu būdu, paskelbiant apie privatizuojamą objektą viešai (1-4, 6, 10-11 str.). Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarka patvirtinta 1997 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1427. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo objektas Neringos miesto savivaldybės nuosavybės teise valdytas turtas – pastatas (autobusų stotelė) būtų įvertintas ir įtrauktas į privatizuotinų objektų sąrašą. Ginčijamuose aktuose nurodyta, kad pastatas (autobusų stotelė) – susidėvėjęs, bevertis. Kokia tikroji pastato būklė jo perdavimo atsakovui metu, duomenų nepateikta. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, kad ginčo pastatas nebuvo visiškai susidėvėjęs ir bevertis, nes 1999 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro Pastato inventorinių žinių dokumente nurodyta, kad 15,04 kv. m bendro ploto 1970 metų statybos vieno aukšto pastatas – autobusų stotelė (1H1b), susidėvėjęs 41 proc. (t. 2, b. l. 122). Nors šio dokumento pastato ir jo dalių įkainojimo dalyje duomenys apie pastato įkainojimą užbraukti, tačiau paminėtas susidėvėjimas tuo nepaneigtas. Be to, iš 2000 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas UAB ,,Giedra“ pardavė L. M. pastatą – autobusų stotelę su kiemo statiniais (kiemo aikštele), esančius Pervalkos g. 44, Neringoje už 20 700 Lt matyti, kad šiai sutarčiai sudaryti pateiktoje Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2000 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 50/49023 nurodyta parduodamos autobusų stotelės (indeksas 1H1b, unikalus Nr. 23/969-0010-01-5, bendras naudingas plotas 15,04 kv. m) su kiemo statiniais vertė – 51 055 Lt (t. 2, b. l. 60). Iš to galima spręsti, kad autobusų stotelės pastatas, jį perduodant atsakovui UAB ,,Giedra“ nebuvo bevertis. Tačiau už ginčo pastatą nebuvo sumokėta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo pastatas su priklausiniais atsakovui UAB ,,Giedra“ buvo padovanotas. Įstatymai, kaip jau minėta, nenumato savivaldybės teisės savo turtą dovanoti. Toks sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas savivaldybei.

Jei pripažinti, kad ginčo pastatas perdavimo UAB ,,Giedra“ metu buvo tikrai bevertis (nulinės vertės), tai jis neegzistavo kaip daiktas ir negalėjo būti nuosavybės teisinių santykiu objektu (CK 4.1, 4.2, 4.21, 4.38. str.). Be to, jei pastatas sunykęs, bevertis tai ginčo sklype, kuriame jis (pastatas) buvo, veikla, susijusi su šio pastato eksploatavimu, tampa negalima. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad UAB ,,Giedra“ siekė atstatyti ginčo pastatą ir jį eksploatuoti pagal paskirtį. Todėl toks žemės sklypas gali būti panaudotas tik naujai veiklai ir šiai veiklai įgyti tokį sklypą buvo galima tik aukciono tvarka. Iš to daroma išvada, kad UAB ,,Giedra“ įgijo ir valdo ginčo žemės sklypą neteisėtai (CK 4.23 str.).

Valstybės, savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jų nepažeisti. Priešinga veika (neveikimas) pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, pažeidžia viešąjį interesą – tinkamą valstybės ir savivaldybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priimdamos neteisėtus ginčo sprendimus, sudarydamos ginčo sutartis, Neringos savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė paminėtą viešąjį interesą, taip pat ir kitą viešąjį interesą – aplinkos apsaugą. Todėl naikinami kaip niekiniai (prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms): Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 „Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo“ 1 ir 2 punktai; Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105 „Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo“ ir 1999 m. liepos 22 d. priėmimo-perdavimo aktas; Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1929 „Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste“ ir Klaipėdos apskrities viršininko ir pripažįstama negaliojančia UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o taip pat ex officio Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1 punktas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6-609/2009, kuriame buvo sprendžiama dėl žemė sklypo, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvado bei leidimo statybai teisėtumo, nes šios bylos savo faktinėmis aplinkybėmis visiškai skirtingos. Ginčas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėtas galiojant šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamiems sprendimams ir sutarčiai. Todėl minėto teismo sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios (CPK 182 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo gindamas privataus asmens interesą, nepagrįstai sureikšmino teisėtų lūkesčių principą, ignoravo kitą principą – kad iš neteisės negali atsirasti teisė, ir tuo paneigė ypatingą reikšmę turinčio viešo intereso viršenybę. 

 

Dėl nacionalinės žemės tarnybos pozicijos

 

Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba perėmė apelianto (atsakovo) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos procesines teises. Nors iš esmės (atsiliepimu į ieškovo bei kitus apeliacinius skundus bei paaiškinimuose apeliacinės instancijos teisme) palaikė ieškovo poziciją, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo. Nors konstatuojama dviprasmė situacija, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, atsižvelgė į visus argumentus: atsakovo, perėmusio procesines teises iš likviduoto įstatymų nustatyta tvarka viešojo juridinio asmens atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir pastarojo atsakovo apeliacinį skundą.

 

 Dėl restitucijos

 

Reikalavimas dėl ginčo žemės nuomos ir ginčo pastato (autobusų stotelės) perleidimo UAB ,,Giedra“ sandorių negaliojimo teisinių padarinių nepareikštas, bet teismas dėl to gali spręsti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d., 1. 80 str. 2-3 str.). Pripažinus niekine valstybinės žemės (su jame esančiu 0,01 ha miško plotu) nuomos sutartį, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teisės juo naudotis ir išnyksta pareiga mokėti nuomos mokestį. Valstybė nuomos sutartimi nebuvo praradusi nuosavybė teisių į ginčo žemės sklypą, jis ir toliau, nutraukus nuomos sutartį, išlieka valstybės nuosavybe, todėl įpareigoti atsakovą grąžinti sklypą valstybei nėra prasmės. Iki to momento kai ginčo nuomos sutartis pripažinta niekine (apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo diena), atsakovas naudojosi šiuo žemės su mišku sklypu nuomos pagrindais ir mokėjo sutartą nuomos mokestį. Reikalauti grąžinti valstybei sumokėtą nuomos mokestį už faktiškai pasinaudota žeme taip pat netikslinga (CK 6.145 str.). Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad ginčo sklype pastatyti ir statomi kiti pastatai, tačiau jų statybos teisėtumas šioje nagrinėjamoje byloje neginčijamas, bet tai neužkerta galimybės spręsti ar tokia statyba nepažeidžiamas viešasis interesas atskiroje byloje. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo pastatas (autobusų stotelė), perdavus UAB ,,Giedra“ – sunaikintas (nugriautas), ir dėl šios situacijos restitucija natūra (pastato grąžinimas savivaldybei) – neįmanomas. Taikoma restitucija, išieškant piniginę kompensaciją (CK 6.147 str.). Įvertinus tai, kad neteisėtu Neringos miesto savivaldybės sprendimu atsakovui UAB ,,Giedra“ perduotas turintis vertę nekilnojamasis turtas (pastatas-autobusų stotelė su priklausiniais, nors pastarieji ir nepaminėti ginčijamame sprendime) susidėvėjęs tik 41 proc., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo įkainotas 51 055 Lt, todėl tokią sumą atsakovas UAB ,,Giedra“ privalo grąžinti atsakovui Neringos m. savivaldybei. Domenų, kad šio turto vertė buvo kitokia (mažesnė ar didesnė) į bylą nepateikta, šalys jos neįrodinėjo. Remtis 2000 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 20 700 Lt ginčo pastato su priklausiniais pardavimo kaina, nėra pagrindo, nes tokia kaina – sutarties šalių valios išraiška, kuri ne visada sutampa su tikrąja parduodamo turto verte. Tai patvirtina paminėtas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė (t. 2, b. l. 60).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas ir atsakovai Neringos savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba yra atleisti nuo tokių išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 83 str. 2 d.), tačiau atsakovas UAB „Giedra“ nuo tokių išlaidų neatleistas ir privalo jas sumokėti valstybei. Bylinėjimosi išlaidų dydis nustatytas pagal reikalavimus, nukreiptus tiesiogiai šiam atsakovui (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą – po 1 733 Lt (neturtiniai ginčai po 67 Lt (201 Lt) ir turtinis (51 055 Lt) – 1 532 Lt), iš viso – 3 466 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 85 str.). Ši suma, o taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu Lietuvos apeliaciniame teisme – 33,5 Lt, priteistina iš atsakovo UAB „Giedra“ į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti:

1.      Neringos miesto savivaldybės valdybos 1999 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 103 Dėl UAB „Giedra“ naudojamo žemės sklypo, adresu Pervalkos g., Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo 1 ir 2 punktus;

2.      Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 105 Dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1996 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo;

3.      Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1929 Dėl žemės sklypų nuomos Neringos mieste;

4.      Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1 punktą.

Pripažinti negaliojančiais:

1.      1999 m. liepos 22 d. Neringos miesto savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ pasirašytą pastato – Pervalkos autobusų stotelės, esančios Pervalkos g. 44, Neringoje, priėmimo-perdavimo aktą;

2.      Klaipėdos apskrities viršininko ir UAB „Giedra“ 1999 m. lapkričio 23 d. sudarytą 0,2134 ha ploto valstybinės žemės sklypo Nr. 2301/0003:20, esančio Pervalkos g. 44, Neringoje, nuomos sutartį;

Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Giedra“ sumokėti į Neringos miesto savivaldybės biudžetą 51 055 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis litus) už neteisėtai įgytą pastatą – autobusų stotelę su priklausiniais, Pervalkos g. 44, Neringoje.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ valstybei 3 466 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 33,5 Lt (trisdešimt tris litus penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Kazys Kailiūnas

 

 

                     Vytas Milius

 

 

Nijolė Piškinaitė