Civilinė byla Nr. e2A-435-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00906-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magrista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domipa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magrista“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys L. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „VBG invest“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magrista“ (toliau – ir ieškovė) prašė iš atsakovės UAB „Domipa“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 73 675,14 Eur skolą, 194,05 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. sausio 24 d. sudarė žemės darbų sutartį, pagal kurią atsakovė užsakė atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sutvarkymo darbus. Vykdydama sutartį ieškovė 2019 m. sausį–gegužę į žemės sklypus vežė gruntą ir lygino sklypų paviršių. Ieškovė už atliktus darbus kiekvieną mėnesį išrašydavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė atliko darbų ir išrašė atsakovei sąskaitų iš viso už 124 691,70 Eur (be PVM). Atsakovė ieškovei už darbus pagal išrašytas sąskaitas sumokėjo 51 016,56 Eur (be PVM). Atsakovė ieškovei nesumokėjo 73 675,14 Eur (be PVM). Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovei ir UAB „VBG invest“ nuosavybės teise priklausė 3,5302 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Šiuo metu šis žemės sklypas suskaidytas į mažesnius sklypus. Žemės sklypo bendraturtė UAB „VBG invest“ 2017 m. liepos 28 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Atrasa“, kuri įsipareigojo atlikti žemės darbus, skirtus kelio pagrindui įrengti žemės sklypuose. Vykdydama sutartį UAB „Atrasa“ iškasė ir išlygino 11 500 m3 grunto; už atliktus darbus išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra 11 000 Eur (be PVM) sumai. Tolesniems darbams atsakovė su ieškove 2019 m. sausio 24 d. sudarė žemės darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sutvarkyti žemės sklypą pagal atsakovės norą, o atsakovė – sumokėti už atliktą darbą; šalys susitarė, kad tvarkomo sklypo 1 m3 kaina – 2,70 Eur (plius PVM). Atsakovės teigimu, šalys, sudarydamos sutartį, įvertino ir tarėsi, kad darbai gali kainuoti ne daugiau kaip 50 000 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tikslūs darbų kiekiai nebuvo suskaičiuoti, sutartyje nurodyta 1 m3 kaina. Pasak atsakovės, ji, pasitikėdama ieškove, nesigilino į pateikiamas apmokėti sąskaitas, iki 2019 m. gegužės 22 d. sumokėjo 51 016,56 Eur, tačiau, kai ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. išrašė ir pateikė dar dvi sąskaitas, kurių bendra suma – 71 347,50 Eur, atsakovės vadovui kilo abejonių dėl ieškovės vienašališkai nurodyto atliktų darbų kiekio, dėl to šias sąskaitas atsisakyta priimti. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė atliktų darbų kiekio bei įrangos nuomos pagrįstumo įrodymų. Atsakovė kreipėsi į geodezininką G. M., prašydama nustatyti nukasto grunto kiekį, ir šis apskaičiavo, kad nukasto grunto kiekis – 17 946 m3. Atsakovės teigimu, gavus geodezininko išvadą dėl nukasto grunto kiekių, tapo aišku, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už ieškovės atliktus darbus, o ieškovės sąskaitose nurodyti darbų kiekiai neatitinka tikrovės. Be to, ieškovė atsakovei nėra perdavusi atliktų darbų (netgi tų, kuriuos atsakovė pripažįsta), nes nėra parengusi ir pateikusi pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto. Ieškovės vienašališkai parengtos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei mechanizmo užduotys nepasirašytos atsakovės atstovų, nepatvirtina nei atliktų darbų fakto, nei kiekio. Ieškovei neįrodžius sąskaitose faktūrose nurodyto darbų kiekio, kurį paneigia geodezininko G. M. atlikti skaičiavimai, ieškinys atmestinas. Be to, sutartyje šalys susitarė, kad tvarkomo žemės sklypo 1 m3 kaina – 2,70 Eur (be PVM), todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti sumokėti už technikos darbams atlikti naudojimą, nes sutartimi susitarta mokėti už darbų rezultatą, t. y. pervežto (sutvarkyto) grunto kiekį. Vien dėl šios priežasties ieškovės reikalaujama suma mažintina 7 293 Eur, t. y. technikos nuomos suma. 

4.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 32 262,36 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovė, kilus šalių ginčui dėl atliktų žemės darbų kiekio, užsakė geodezinius matavimus ir, gavus geodezininko G. M. atliktus 3,5302 ha ploto žemės sklype nukasto grunto kiekio skaičiavimus, paaiškėjo, jog grunto nukasta 17 946 m3, taigi ieškovės išrašytose sąskaitose nurodyti darbų kiekiai neatitinka tikrovės. Be to, žemės darbų šiame sklype dalį iki ieškovės jau buvo atlikusi UAB „Atrasa“, kuri išlygino 11 000 m3 grunto. Taigi ieškovės atliktų žemės darbų kiekis – 6 946 m3 (17 946 m3 - 11 000 m3), už kurį pagal sutartį ji turi teisę gauti 18 754,20 Eur (6 946 m3 x 2,70 Eur). Pasak atsakovės, gavus geodezininko skaičiavimus, tapo aišku, kad atsakovė ne tik yra atsiskaičiusi su ieškove už jos atliktus žemės darbus, bet yra permokėjusi. Ieškovė reikalauja sumokėti ne tik už atliktus darbus, bet ir už technikos, naudotos darbams atlikti, nuomą, nors pagal sutartį tokio susitarimo nebuvo, šalys susitarė dėl mokėjimo už darbų rezultatą, t. y. už pervežto (sutvarkyto) grunto kiekį. Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 32 262,36 Eur (51 016,56 Eur - 18 754,20 Eur) be pagrindo gautų lėšų.

6.       Ieškovė nurodė, kad priešieškinio reikalavimai atmestini. Ieškovės teigimu, prieš sudarant sutartį, atsakovės atstovas pateikė ieškovei žemės sklypų, kuriuose turi būti atlikti žemės tvarkymo darbai, planą, ir iš šio plano aišku, jog darbai turi būti atlikti dviejų žemės sklypų (3 ha ir 3,5302 ha) plote. Ieškovė atliko žemės tvarkymo darbus abiejuose sklypuose. Pasak ieškovės, ginčo žemės sklypuose UAB „Atrasa“ ir ieškovė atliko ne tokius pačius darbus – UAB „Atrasa“ nekasė ir nelygino grunto, tik atvežė gruntą į sklypus. UAB „Atrasa“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad mokama už grunto transportavimą į nurodytą vietą ir išlyginimą. UAB „Atrasa“ tikslas buvo įrengti kelio pagrindą, o ieškovė turėjo tvarkyti visą abiejų žemės sklypų plotą. Už atliktus darbus ieškovės išrašytos sąskaitos buvo tiesiogiai siunčiamos atsakovės direktoriui, kartu siunčiant ir užpildytas mechanizmo užduotis, kuriose detaliai nurodyti kiekvieną dieną atliktų darbų kiekiai. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo pildyti mechanizmo užduotį, surašydama kiekvieną dieną savivarčių reisų skaičių, tačiau atsisakė tai daryti. Šią mechanizmo užduotį, siekdama sąžiningai atlikti darbus bei pateikti atsakovei tikslią ataskaitą, pildė ieškovė ir kiekvieną mėnesį pateikdavo atsakovei kartu su išrašyta už atliktus darbus sąskaita. Atsakovės argumentai, kad ji mokėjo už darbus, nesigilindama į sąskaitas, neįtikėtini. Sąskaitos išrašytos prieš tai suderinus atliktų darbų kiekius (technikos reisus) su pačios atsakovės paskirtu reisams skaičiuoti asmeniu. Atsakovė yra apmokėjusi 6 iš 8 sąskaitų ir iki pat darbų pabaigos (2019 m. gegužės 10 d.) nepateikė pretenzijų. Šalys nebuvo atlikusios preliminarių žemės tvarkymo darbų kiekio skaičiavimų. Atsakovės pateiktuose geodezininko skaičiavimuose nukastas gruntas skaičiuotas tik viename iš žemės sklypų (3,5203 ha), nepagrįstai neskaičiuojant nukasto grunto kitame žemės sklype (3 ha). Ieškovės pateiktoje grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje užfiksuota, kad užpilto grunto kiekis – 54 375 m3; atsakovė nurodė, jog UAB „Atrasa“ atvežė 11 000 m3 grunto; taigi ieškovės užsakymu atlikti geodeziniai skaičiavimai patvirtina, kad ieškovės nukasto ir išlyginto grunto kiekis – 43 375 m3 (54 375 m3 - 11 000 m3). Atsakovė neturi teisės reikalauti permokos, nes tokios nėra. Atsakovė nepagrįstai kvestionuoja ieškovės teisę į 7 293 Eur už žemės tvarkymo darbams naudotą techniką. Atsakovė yra apmokėjusi sąskaitas, į kurias įtraukta technikos naudojimo kaina, neįtikėtina, kad atsakovė nežinojo, už ką moka.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovei iš atsakovės 73 675,14 Eur skolą, 194,05 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 73 869,19 Eur sumą ir 4 408 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

3.       Teismas nurodė, kad šalių sutartis kvalifikuotina rangos sutartimi. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodyta tik darbų atlikimo vietovė ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypus, kuriuose ieškovė turėjo atlikti darbus, identifikuojančių duomenų nėra, taip pat prie sutarties nepridėtas planas, kuriame būtų apibrėžta užsakytų žemės tvarkymo darbų vykdymo teritorija. Atsakovė, užsakydama žemės tvarkymo darbus, turėjo pareigą apibrėžti darbų vykdymo teritoriją. Kilus ginčui dėl to, kokiame sklype užsakyta atlikti žemės tvarkymo darbus, atsakovei tenka pareiga įrodyti užduoties ribas. Teismas nusprendė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės poziciją, jog sutartimi ji žemės tvarkymo darbus užsakė tik atsakovei ir UAB „VBG invest“ nuosavybės teise priklausiusiame sklype. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad ieškovė žemės tvarkymo darbus atliko ir toje teritorijos dalyje, kurios jai nebuvo nurodyta tvarkyti ir už kurios tvarkymo darbus jai nebuvo įsipareigota sumokėti. Atsakovės vadovas pripažino, kad jis lankydavosi darbų atlikimo vietoje, matė, kokioje teritorijoje darbai atliekami. Atsakovė nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. vykdė mokėjimus už darbus, kurie atlikti abiejų ginčo žemės sklypų teritorijoje. Teismas nusprendė, kad atsakovė, sudarydama sutartį, darbus užsakė atlikti abiejuose sklypuose, kurių bendras plotas – 6,5302 ha. Dėl to atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodyta aplinkybė, kad tik vienas iš žemės sklypų yra jos nuosavybė, todėl ji neturi pareigos mokėti ieškovei už tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame sklype atliktus darbus, atmesti.

4.       Teismas pažymėjo, kad, be atsakovės vadovo ir liudytojo M. M. parodymų, nėra kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti įrodytu atsakovės įvardytą susitarimą dėl 50 000 Eur darbų kainos. Tai, kad buvo sudėtinga įvertinti būsimų darbų apimtį, teismo vertinimu, pagrindžia ir šalių sutartyje numatytas atliktų darbų apimties nustatymo būdas – pagal vežamų savivarčių reisų skaičių ir vežamo grunto m3 kiekį. Jeigu, kaip tvirtina atsakovė, buvo sutarta, kad darbų kaina neviršys 50 000 Eur, tokį susitarimą šalys galėjo užfiksuoti sutartyje. Teismas nusprendė, jog nėra patikimų ir pakankamų duomenų, kad buvo sulygta dėl maksimalios darbų kainos. Dėl to atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodyta aplinkybė, kad, sudarant sutartį su ieškove susitarta, jog darbų kaina neviršys 50 000 Eur, atmesta.

5.       Ieškovės teigimu, ji ginčo sklypuose sutvarkė 43 481 m3 grunto; šis kiekis apskaičiuotas šalių sutartyje sulygtu būdu – pagal vežamų savivarčių reisų skaičių ir vežamo grunto m3 kiekį. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad, atsakovei nevykdant sutartinio įsipareigojimo kiekvieną dirbtą dieną pildyti sutarties priede Nr. 2 įtvirtintos formos mechanizmo užduotį, šį dokumentą pildė ir reisų skaičių bei vežamų žemių kiekį (m3) fiksavo ieškovės atstovai, suderindami savo duomenis su asmeniu, kuris pristatytas kaip atsakovės atstovas, paskirtas skaičiuoti reisus ir kuris būdavo darbų teritorijoje kiekvieną dirbtą dieną. Teismas nustatė, kad sutarties galiojimo metu atsakovė nekvestionavo sutarties sąlygų ir nuo 2019 m. vasario iki 2019 m. gegužės vykdė atsiskaitymus su ieškove už atliktus darbus, kurių kiekis buvo nustatomas pagal sutartį.

6.       Teismas vertino, kad ieškovė nurodymą, kad į darbų vietą atvažiuodavęs ir reisus skaičiuodavęs žmogus, prisistatęs kaip J., kuris pasirašė pirmą dirbtą dieną užfiksuotus reisų skaičius pirmojoje mechanizmo užduotyje (2019 m. sausis) bei atsakovės atstovų tvirtinimą, kad nurodytas asmuo nebuvo atsakovės atstovas ir nebuvo įgaliotas skaičiuoti reisus, kad nežino šio asmens ir neturi jo kontaktų. Teismas nustatė, kad tas asmuo yra V. V., kuris pripažino, jog, sūnaus (L. V.) prašymu, nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės pradžios skaičiuodavo reisus, derindavo su vairuotojais, vežusiais žemes, pasirašė 2019 m. sausio duomenis, tačiau, sužinojęs sūnus, uždraudė kur nors pasirašyti, daugiau nepasirašydavo, lapeliai su kiekiais rašyti ir pasirašyti jo. Trečiojo asmens L. V. paaiškinimus teismo posėdyje teismas vertino kaip nenuoseklius, vengiant atkleisti jam žinomas ginčo aplinkybes. Teismas pripažino įrodyta ieškovės poziciją, kad dėl to, jog buvo sudėtinga iš anksto numatyti darbų apimtį, sudarant sutartį sulygta tokia atliktų darbų apimties nustatymo tvarka – atsakovės pasirinktas asmuo skaičiuos reisus bei vežamų žemių kiekį (m3) ir pildys sutarties priede Nr. 2 įtvirtintos formos mechanizmo užduotį, o toks asmuo buvo V. V.. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atliktų darbų apimtis ieškovės buvo skaičiuojama šalių sulygtu būdu ir suderinama su atsakovės pasitelktu darbų apimčiai nustatyti asmeniu. Ieškovės užpildytose mechanizmų užduotyse įrašyti duomenys atitinka atsakovės pasitelkto asmens lapeliuose užfiksuotus duomenis apie reisų, vykdant žemės tvarkymo darbus, skaičių. Teismas pripažino įrodyta ir ieškovės poziciją, kad šalys buvo sutarusios, kiek m3 skaičiuos už vieną reisą. Atsakovė, apmokėdama sąskaitas už 2019 m. sausį–balandį, savo veiksmais pripažino tokį susitarimą ir jį vykdė.

7.       Ieškovės įrodinėjamą faktą, kad ji ginčo sklypuose sutvarkė 43 481 m3 grunto, netiesiogiai patvirtina ir geodezininko M. V. 2019 m. gegužės 22 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaita. Joje nurodyta, kad 6,56 ha ploto teritorijoje, apimančioje 3 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,5302 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nukasta 39 938 m3 grunto, užpilta 54 375 m3 grunto. Atsižvelgiant į atsakovės poziciją, kad iki ieškovės žemės sklypuose darbus atlikusi UAB „Atrasa“ atvežė 11 000 m3 grunto, ieškovei tenkanti dalis – 43 375 m3 (54 375 m3 - 11 000 m3). Teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad 2019 m. gegužės 22 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodytas 39 938 m3 nukasto grunto kiekis yra mažesnis už ieškovės pagal reisus apskaičiuotą 43 481 m3 grunto kiekį dėl to, kad, atliekant grunto tūrio skaičiavimus, vertintas suspaustas gruntas, o nukastas gruntas būna purus, todėl ieškovės darbų atlikimo metu užfiksuotas grunto kiekis, skaičiuojant savivarčių reisus, yra didesnis už geodezininko apskaičiuotą susigulėjusio grunto kiekį. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad M. V. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje apskaičiuotas nukasto grunto kiekis yra mažesnis už ieškovės pagal reisus apskaičiuotą 43 481 m3 grunto kiekį, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti už didesnį, nei realiai sutvarkytas, grunto kiekį. Ieškovė atliktų darbų kiekį apskaičiavo sulygta atliktų darbų kiekio nustatymo tvarka, todėl ji turi pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti už 43 481 m3 grunto kiekį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės surinktus duomenis.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovės atstovų paaiškinimai, apklaustų liudytojų (sudarant sutartį dalyvavusio ieškovės darbuotojo V. K., darbus ginčo sklypuose faktiškai vykdžiusių ieškovės darbuotojų) parodymai nuoseklūs, aiškūs, logiški, pagrįsti papildomais įrodymais (rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo įrašais). Tarp šių įrodymų nenustatyta prieštaravimų. Atsakovės direktoriaus, trečiojo asmens L. V. paaiškinimai, liudytojo V. V. parodymai stokoja nuoseklumo, pagrįstumo, juos iš dalies paneigia rašytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikta geodezininko G. M. 2019 m. liepos 12 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas atsakovės nesutikimui su ieškovės įvardytu atliktų darbų kiekiu pagrįsti, nes joje skaičiavimai atlikti tik dėl 3,5302 ha žemės sklype nukasto grunto kiekio.

9.       Teismas, išanalizavęs 2021 m. liepos 29 d. teismo ekspertizės akto turinį, neturėjo pagrindo vertinti, kad šis įrodymas paneigia ieškovės pateiktus duomenis apie ginčo sklypuose atliktų darbų kiekį. Teismo ekspertas nurodė negalįs atsakyti į klausimus dėl žemės tūrių sklypuose iki ieškovės atliktų darbų ir po darbų atlikimo. Teismas nurodė, kad pagal UAB „Atrasa“ direktoriaus pateiktus duomenis atlikti skaičiavimai nepripažintini tinkamais, nes UAB „Atrasa“ rašte pateikti paaiškinimai ir skaičiai nepagrįsti dokumentais apie atliktų darbų pobūdį ir apimtį.

10.       Teismas pažymėjo, kad šalių veiksmai po 2019 m. sausio 24 d. sutarties sudarymo iki 2019 m. gegužės, kai kilo ginčas dėl atsiskaitymo už 2019 m. balandį–gegužę atliktus darbus, patvirtina, jog atlikti darbai, jų apimtys buvo fiksuojami ieškovės pildomose mechanizmo užduotyse, kurios buvo perduodamos atsakovei kartu su išrašytomis sąskaitomis, o ši jas apmokėdavo. Atsakovei tiko tokia tvarka, ji nereikalavo kitokių dokumentų, pagrindžiančių atliktų darbų faktą ir kiekį, nereikalavo papildomo atliktų darbų perdavimo įforminimo. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovė patvirtino, jog susiklosčiusi atliktų darbų įforminimo ir perdavimo tvarka jai priimtina. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateiktų įrodymų (mechanizmų užduočių, V. V. ranka surašytų raštelių, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų) visuma patvirtina, kad ieškovė yra atlikusi ir perdavusi darbus, todėl atsakovės atsikirtimai, kad ji, nesant šalių pasirašytų atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, atmestini.

11.       Teismas vertino atsakovės teigimą, kad sutartyje šalys susitarė, jog žemės tvarkymo darbų kaina – 2,70 Eur už 1 m3, todėl ieškovė negali reikalauti sumokėti pagal technikos, naudotos darbams atlikti, valandinius įkainius (7 293 Eur). Teismas nurodė, kad už ginčo darbams atlikti naudotos technikos (buldozerio ir ekskavatoriaus) paslaugas ieškovė atsakovei 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 25 d. pateikė apmokėti sąskaitas. Atsakovė yra apmokėjusi šias sąskaitas, kuriose įvardyta, kad jos yra išrašytos už buldozerio ir ekskavatoriaus paslaugas. Nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nematė už ką išrašytos nurodytos sąskaitos, ir apmokėjo jas per klaidą. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2019 m. vasarį–kovą atšilus orams ir negalint kasti bei vežti grunto, šalys susitarė, kad bus nuimamas juodžemis bei atliekamas išdurpinimas, atsiskaitant už tokius darbus ne pagal nukasto grunto kiekį (m3), bet pagal technikos naudojimo valandas sulygtu įkainiu; atsakovė, apmokėdama pateiktas sąskaitas, sutiko su tokia darbų apmokėjimo pagal technikos valandinius įkainius kaina. Atsakovės pateikta 2021 m. liepos 30 d. specialisto išvada, kurioje pateiktas atsakymas į atsakovės klausimą, kokį žemės darbų kiekį turėjo atlikti 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sąskaitose nurodyta technika, dirbdama sąskaitose nurodytą valandų skaičių, nepaneigia ieškovės teisės gauti atlygį pagal šalių susitarimą dėl darbų apmokėjimo pagal naudotos technikos valandinius įkainius, kurį patvirtino atsakovė, apmokėdama sąskaitas, kuriose įrašyta, už ką ir kiek reikia sumokėti. Dėl to atsakovės pozicija, kad ieškovės reikalaujama suma turi būti sumažinta 7 293 Eur technikos paslaugų suma, atmesta.

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė pagal sutartį su atsakove atliktų žemės darbų kiekį, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti už atliktus žemės sklypų sutvarkymo darbus 73 675,14 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 194,05 Eur palūkanas. 

13.       Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo, kad pagal sutartį atliko žemės tvarkymo darbų už 117 398,70 Eur sumą, taip pat kad su atsakove buvo sulygta dėl buldozerio ir ekskavatoriaus paslaugų ir įkainių, o atsakovė yra atsiskaičiusi, apmokėdama 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sąskaitas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio dėl 32 262,36 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo iš ieškovės. Teismas nurodė, kad nurodytas lėšas ieškovė gavo esant teisiniam pagrindui – už pagal sutartį atliktus darbus ir sulygtus technikos paslaugų įkainius.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Atsakovė UAB „Domipa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, o šio reikalavimo netenkinimo atveju, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė nukasto grunto kiekį. Viena vertus teismas sprendė, kad ieškovės apskaičiuotas 43 481 m3 grunto kiekis teisingas, antra vertus, pripažino, jog ieškovės užsakymu gautoje geodezininko M. V. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje apskaičiuotas nukasto grunto kiekis mažesnis už ieškovės pagal reisus apskaičiuotą 43 481 m3 grunto kiekį ir nevertino bei nepasisakė dėl teismo eksperto akte nustatyto nukasto grunto kiekio. Nepaisant to, kad ieškovė nukastą grunto kiekį įrodinėja M. V. ataskaita, kurioje nurodytas nukasto grunto mažesnis (skirtumas 3 543 m3), teismas, darė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodytas nukasto grunto kiekis teisingas. Ieškovės kviestus liudytojus su ieškove sieja darbo santykiai, todėl ieškovės darbuotojų parodymai vertintini kritiškai. Teismas, sprendimą grįsdamas prieštaringais G. M. ir V. K. parodymais bei vienašališkai ieškovės (V. K.) surašytomis užduotimis, nevertindamas ekspertizės akto išvadų bei specialisto D. K. išvadų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

1.2.       Nepaisant to, kad teismo ekspertas konstatavo, jog žemės sklypuose nukasta 31 133,82 m3 grunto, teismas sprendė, kad ieškovė sutvarkė (nukasė) 43 481 m3 grunto. Ši teismo išvada prieštarauja ir D. K. išvadai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės įrodinėjamą faktą, jog ji ginčo sklypuose sutvarkė iš viso 43 481 m3 grunto, netiesiogiai patvirtina ir geodezininko M. V. ataskaita. Joje nurodyta, kad 6,56 ha ploto teritorijoje nukasta 39 938 m3 grunto, užpilta 54 375 m3 grunto. Teismas nevertino, kad M. V. ataskaitos teisingumą ir joje apskaičiuotus užpilto grunto kiekius paneigia teismo ekspertizės akte atlikti skaičiavimai. Duomenų, kad ekspertas būtų atlikęs skaičiavimus netinkamai, šalys nepateikė. Teismas nenurodė, kodėl nesirėmė ekspertizės akte padarytomis išvadomis, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Eksperto išvada paneigia ieškovės nurodytus nukasto grunto skaičiavimus, geodezininko M. V. nukasto ir užpilto grunto skaičiavimus ir teismo skaičiavimus. Ekspertizės akte nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. visame plote nukasto grunto kiekis sudaro 11 079,82 m3. Tai sudarytų 29 915,514 Eur (11 079,82 x 2,7) be PVM. Ekspertizės išvados patvirtina, kad ieškovės pateikti skaičiavimai neteisingi, o atsakovė yra ne tik sumokėjusi už ieškovės atliktus darbus, bet ir yra permoka. 

1.3.       2019 m. vasarį ir kovą objekte dirbo (kasė ir lygino gruntą) ieškovei priklausantis buldozeris ir ekskavatorius, už kurių paslaugas atsakovė sumokėjo 7 293 Eur be PVM kaip už technikos nuomą, o ne nukastą grunto kiekį. Su šia technika buvo atliekami tie patys darbai, – iškasamas ir perkeliamas į kitą sklypo vietą gruntas. Skirtumas tas, kad šiuo atveju ekskavatoriumi gruntas buvo kasamas, kraunamas šalia ekskavatoriaus ir tada buldozeriu perstumiamas toliau, o kitu atveju ekskavatoriumi kasamas, pilamas į sunkvežimį ir pervežamas kiek toliau. Taigi abiem atvejais sutvarkytas atitinkamas grunto kiekis, t. y. siekiant išsiaiškinti sutvarkyto grunto kiekį teismas turėjo atimti grunto kiekį, nukastą 2019 m. vasarį ir kovą objekte dirbant ieškovei priklausančiam buldozeriui ir ekskavatoriui, iš ekspertizės akte nurodyto ar iš ieškovės nurodyto grunto kiekio. Teismas šią aplinkybę ignoravo. Sudaryta situacija, kad atsakovė privalo sumokėti už tą patį darbą 2 kartus, t. y. vieną kartą kaip už technikos nuomą, antra kartą kaip už nuomota technika sutvarkytą grunto kiekį. Mechanizmo užduotys nepasirašytos šalių, o darbai neperduoti.

1.4.       D. K. nustatė, kad ieškovės naudotas ekskavatorius per 852 val. galėjo iškasti ne mažiau nei 8 334 m3 grunto; buldozeris per 102 val. galėjo perstumti (išlyginti) 7 728 m3 grunto. Tai reiškia, kad minėtas technika atliktas žemės darbų (nukasto grunto) kiekis yra ne mažesnis nei 8 334 m3 grunto, o nukasto ir išlyginto grunto kiekis, kartu ne mažesnis kaip 16 062 m3. Ekspertizės akte nustatyta, kad nukasto grunto kiekis sudaro 31 133,82 m3, o naudojant ieškovės nuomotą techniką nukasta ne mažiau, kaip 8 334 m3. Taigi, ieškovė atliko darbų ir įgijo teise reikalauti sumokėti už 22 799,82 m3 (31 133,82 - 8334) sutvarkyto grunto bei už technikos nuomą (už kurią atsakovė yra atsiskaičiusi). Už 22 799,82 m3 atsakovės mokėtina sudarytų 45 599,64 Eur. Atsakovė ieškovei sumokėjo 51 016,53 Eur. 7 293 Eur sumokėta kaip už technikos nuomą. Iš sumokėtos bendros sumos atėmus atsakovės sumokėtą sumą kaip technikos nuomą, skirtumas sudaro 43 723,53 Eur (51 016,53 - 7 293). Mokėtina už sutvarkyto (22 799,82 m3) grunto kiekį suma sudarytų 45 599,64 Eur (22 799,82 x 2,7), o atsakovė ieškovei sumokėjo 43 723,53 Eur už sutvarkyto grunto kiekį (iš bendros atsakovės sumokėtos sumos atėmus technikos nuomos kainą), atsakovės skola ieškovei sudarytų 1 876,11 Eur (45 599,64 - 43 723,53).

1.5.       Tai, kad UAB „Atrasa“ ne tik atvežė gruntą, tačiau ir atliko žemės darbus, įrodo 2017 m. liepos 28 d. statybos rangos sutartis. Iš 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad nurodytas atsiskaitymas ne tik už grunto atvežimą į objektą, bet ir už grunto transportavimą į nurodytą vietą ir išlyginimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal UAB „Atrasa“ direktoriaus pateiktus duomenis atlikti skaičiavimai nepripažintini tinkamais. Teismas nepagrindė, kodėl ieškovės skaičiavimai, skaičiuojant nenustatyto dydžio sunkvežimiais, laikytini teisingais, o UAB „Atrasa“ skaičiavimai neteisingi. Leistinais įrodymais UAB „Atrasa“ atliktų darbų kiekiai byloje nebuvo paneigti, todėl jie laikytini teisingais. Nustačius, kad objekte darbus atliko darbus UAB „Atrasa“ ir ieškovė, žinant UAB „Atrasa“ atliktų darbų kiekius galima apskaičiuoti ieškovės atliktų darbų kiekius, tai teismo ekspertas ir padarė. Priešingų objektyvių duomenų, kad eksperto išvada ar joje pateikti skaičiavimai būtų neteisingi, nepateikta.

1.6.       Teismas nevertino, kad sutartį su UAB „Atrasa“ sudarė UAB „BVG invest“, o ne atsakovė. Atsakovė teisių ar interesų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo ir neturi. Ekspertizės akte nustatyta, kad sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiame atsakovei, nukasto grunto kiekis nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. sudaro 18 293,43 m3. Nukasto grunto kiekis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. sudaro 7 293,43 m3 (18 293,43 - 11 000). Sudauginus nukasto grunto kiekį iš sutartyje nurodytos kainos gaunama 19 692,26 Eur (7 293,43 x 2,7). Atsakovė sumokėjo ieškovei 51 016,53 Eur. Atsakovės permoka sudaro 27 188,89 Eur (32 898,56 Eur), tai iš esmės atitinka priešieškinyje prašomą priteisti sumą. Teismas atsakovės priešieškinio netenkino nepagrįstai. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priešieškinio nepasisakė.

1.7.       Teismas netinkamai aiškino šalių sutartį. Sutartis sudaryta pagal ieškovės pateiktas sąlygas, todėl turi būti aiškinama atsakovės naudai. Sutarties 4 punktas negali būti aiškinamas atskirai nuo sutarties 3 punkto, kuris nustato, kad tvarkomo sklypo 1 m3 kaina 2,70 Eur plius PVM. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad kaina skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3, ne už iškasto ir pervežto grunto kainą, kadangi iškastas gruntas tampa puresnis, jo tūris tampa didesnis, grunto purumo koeficientas yra 1,2-1,3. Sutarties 4 punkte nenustatyta, kad vežamo grunto kiekis nustatomas pagal atitinkamo automobilio reisų kiekį. Ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kokios talpos sunkvežimiais vykdys darbus, koks jų vežamas grunto kiekis. Iš ieškovės pateiktų el. laiškų matyti, jog siunčiamos tik sąskaitos, nors teismui pateikiamos papildomai ir mechanizmų užduotys, sudarant įvaizdį, jog buvo siunčiamos ir mechanizmų užduotys. Teismas nevertino, kad mechanizmų užduotys užpildytos ieškovės, ne atsakovės atstovo. 

1.8.       Sutvarkytos žemės kiekiai apskaičiuoti ne faktiškai atlikti, bet sudauginant reisų kiekį iš ieškovės pasirinkto m3 skaičiaus. 2019 m. sausio mechanizmų užduotyje nurodyta, kad sunkvežimis MAN vienu atveju vežė 14 m3, kitu atveju 13,5 m3, sunkvežimis Kamaz vežė skirtingomis dienoms 6,5 arba 7 m3. Pagal sunkvežimių kiekį skaičiuoti sutvarkyto grunto šalys nesitarė. Šalys susitarė, kad kaina skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3, ne pagal sunkvežimių reisų kiekį, tai patvirtina 2019 m. sausio mechanizmų užduotis bei 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra. 2019 m. sausio mechanizmų užduotyje ir sąskaitoje nurodytų darbų kiekis skirtingas, sąskaitoje žymiai mažesnis. Teismas neįvertino, kad už 2019 m. vasarį, kovą, balandį, gegužę vienašališkai surašytose mechanizmo užduotyse atsirado vienodai nurodomi sunkvežimių vežamų gruntų kiekiai (Kamaz visada po 7 m3, MAN visada po 14 m3) ir sutapo su sąskaitose nurodytais kiekiais.

1.9.       Teismas nevertino atsakovės vadovo paaiškinimų, kad jis pažįstamas su ieškovės direktoriaus pavaduotojo V. K. (tai patvirtino ir V. K.), juo pasitikėjo, sudarant sutartį sutarta, kad darbų kaina neviršys 50 000 Eur. Apie tokį susitarimą patvirtino ir kartu dalyvavęs liudytoju apklaustas M. M.. Šalys iki sutarties sudarymo preliminariai įvertino reikalingų atlikti darbų kiekį (dalį darbų buvo atlikusi UAB „Atrasa“), kuris preliminariu skaičiavimu galėjo būti ne daugiau kaip 20 000 m3. Atsakovė neturėjo pagrindo netikėti ieškovės skaičiavimais. Gavęs sąskaitas atsakovės vadovas jose nurodytų kiekių netikrino, atsiskaitydavo už atliktus žemės darbus. Atsakovės vadovas pirmą nesutikimą su darbų kiekiais pareiškė gavęs 2019 m. balandžio 30 d. ieškovės sąskaitą, kurioje nurodyta, kad atlikta darbų už 38 385,90 Eur be PVM (14 217 m3), kadangi ieškovės nurodomas atliktų darbų kiekis jau viršijo preliminariais skaičiavimais iki sutarties sudarymo su ieškove suskaičiuotą darbų kainą. Šalys buvo susitarusios, kad bendra sutarties kaina bus ne daugiau 50 000 Eur.

1.10.       Atsakovei ginčijant atliktų darbų kiekį, teismas turėjo vertinti ne tik kaip susitarta skaičiuoti darbų kiekius, bet ir tai, ar kiekiai suskaičiuoti teisingai. Teismas nevertino ir to, ar reisų kiekis yra teisingas, kiek faktiškai sutvarkyta žemės, nors atsakovė šias aplinkybes ginčijo ir ieškovės nurodytus kiekius paneigė įrodymais.

1.11.       Atsakovė ieškovei nesiuntė žemės sklypų plano. Pagal teismo nurodytą el. laišką, ieškovei buvo siunčiamas ne sklypo planas, o privažiavimo kelio techninis projektas, kuriame nėra nurodyta nė vieno iš žemės sklypų ribos. Privažiavimo kelio techninis projektas pateiktas UAB „Atrasa“, kurios vadovas ir nurodė, jog UAB „Atrasa“ įrengė privažiavimą. Nesutiktina, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti užduoties ribas. 

2.       Ieškovė UAB „Magrista“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.       Vadovaujantis sutartimi ir suderinus su atsakove darbų atlikimo laiką ir įkainius, buvo atliekami darbai, kurių apmokėjimas paskaičiuotas pagal technikos naudojimo valandas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. V.. Išrašytos sąskaitos nėra papildomas apmokėjimas už grunto nukasimą ir išlyginimą. Nurodyta technika grunto nekasė ir nelygino. Dėl šių darbų buvo atskiras susitikimas su atsakovės vadovu, sutarta, jog oro sąlygoms neleidžiant kasti grunto, bus nuimamas juodžemis ir atliekamas išdurpinimas, o už šiuos darbus bus atsiskaitoma pagal technikos naudojimo valandas, t. y. valandiniu įkainiu, o ne už m3. Atsakovės argumentai, kad sąskaitose nurodyta technika taip pat buvo kasamas ir lyginamas gruntas, nepagrįsti. Atsakovė, apmokėdama sąskaitas už technikos naudojimą, nereiškė pretenzijų, patvirtino, kad tokie darbai atlikti ir sąskaita išrašyta tinkamai, atitinkanti šalių susitarimą. D. K. išvada apie nukasto grunto kiekį prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nepatvirtina bei neįrodo faktinių aplinkybių.

2.2.       Ekspertizės aktas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, kadangi tokių nėra, o prielaidomis ir paaiškinimais. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas pasisakė dėl ekspertizės akto vertinimo ir rėmimosi juo priimant sprendimą. Ekspertizės akte eksperto paskaičiuotas nukasto grunto skaičius nepaneigia ieškovės darbų atlikimo metu paskaičiuotų nukasto grunto kiekių. Ekspertizės akte ekspertas išvadas darė remdamasis UAB „Atrasa“ direktoriaus pateiktais paaiškinimais. Šiuose paaiškinimuose nurodoma, kad UAB „Atrasa“ nukasė ir išlygino ne mažiau kaip 20 000 m³ grunto. UAB „Atrasa“ nekasė grunto žemės sklypuose. UAB „Atrasa“ turėjo tik atvežti gruntą į objektus, o ne kasti ir lyginti. Tą patvirtino ir liudijęs UAB ‚Atrasa“ vadovas S. Z.. Tą patvirtina ir atsakovės pateikta sąskaita, kuri išrašyta už grunto transportavimą, o ne nukasimą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Atrasa“ direktoriaus aiškinimus, jog įmonė nukasė ir išlygino 20 000 m³ grunto. Atsakovės teiginys, kad UAB „Atrasa“ objekte kasė ir lygino gruntą, yra nepagrįstas.

2.3.       Sutartyje nenumatyta, jog šalys turi pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus.

2.4.       Sutartis sudaryta tik su atsakove, tačiau ieškovė, atsakovės nurodymu, atliko žemės tvarkymo darbus ir kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Sudarius sutartį ieškovei atsakovė el. paštu atsiuntė sklypų planą, iš kurio matyti, kad darbai turėjo būti atliekami abejuose žemės sklypuose. Atsakovės argumentai, kad ji negalėjo nurodyti ieškovei dirbti jai nepriklausančiame žemės sklype, nepagrįsti. Faktą, kad ieškovė atliko darbus abejuose žemės sklypuose patvirtina geodezininko M. V. grunto tūrių tyrinėjimo darbų skaičiavimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog gruntas nukastas ir išlygintas abejuose sklypuose. Faktą, kad žemės tvarkymo darbai buvo atliekami sklype, priklausančiame UAB „VBG invest“ ir L. V., patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Faktą, kad darbai buvo atliekami abejuose sklypuose patvirtino ir atsakovė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės tvarkymo darbus UAB „VBG invest“ ir L. V. priklausančiame žemės sklype būtų atlikusi kita įmonė. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo dirbti tik atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, yra nepagrįsti.

2.5.       Darbų atlikimo kaina nustatoma pagal nukasto grunto m³ kiekį. Ieškovė kasa ir lygina gruntą, todėl akivaizdu, kad nukasto grunto kiekis skaičiuojamas pagal realų nukasto grunto kiekį. Į dviejų ieškovės naudojamų markių automobilius tilpdavo nevienodas žemių kiekis, todėl buvo svarbu atsižvelgti į automobilių tipus ir skaičiuoti reisus. Sąskaitos atsakovei buvo išrašomos, kaip numatyta sutartyje, už nukasto grunto m³, o ne už reisų kiekį. Nukasto grunto kiekis buvo skaičiuojamas pagal reisų skaičių. Gudraudama atsakovė atsisakė pildyti mechanizmo užduotis, nors sutartimi įsipareigojo tą daryti.

2.6.       Susitarimo dėl maksimalios kainos ar nukasto grunto kiekio nebuvo. Ieškovė negalėjo nurodyti konkrečios darbų kainos ar reikalingo nukasti grunto kiekio. Todėl sutartis sudaryta numatant kainą už 1 m³ nukasto grunto, o ne nustatant konkrečią darbų kainą.

2.7.       2017 m. sausio 23 d. atsakovės direktorius atsiuntė ieškovei žemės sklypų, kuriuose reikės atlikti darbus, brėžinius. Atsakovės direktorius ieškovei persiuntė K. K. laišką su prikabintais brėžiniais. Kadangi laiškas persiųstas, priedas nerodomas kaip prikabintas failas. Atsakovės pateiktas laiškas yra 2021 m. sausio 16 d., tai ne tas pats ieškovei siųstas laiškas. Persiunčiamo laiško priedų laiško kopijose nesimato. Be to, atsakovė patvirtina, kad ieškovei buvo atsiųsti brėžiniai, tik nurodo, jog ten buvo privažiavimo kelio techninis projektas. Šis brėžinys apima abu žemės sklypus, dėl kurių išlyginimo buvo sudarytas susitarimas ir kuriuose dirbo ieškovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

4.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

6.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

7.       Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl šiuo atveju būtinas bylos nagrinėjimas žodiniame teismo posėdyje. Kadangi atsakovė neprašo apklausti liudytojų, nenurodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog bylą apeliacinės instancijos teisme galėtų būti išsamiau išnagrinėta žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8.       Šalys 2019 m. sausio 24 d. sudarė žemės darbų sutartį, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo sutvarkyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės (užsakovės) norą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Šalys susitarė, kad tvarkomo 1 m3 kaina – 2,70 Eur plius PVM; užsakovės atstovas kiekvieną dirbtą dieną įrašo vežamų savivarčiais reisų ir grunto m3 kiekį mechanizmo užduotyje (priedas Nr. 2) ir pasirašo; užsakovė už darbus atsiskaito kas mėnesį per 15 d. po sąskaitos faktūros pasirašymo (sutarties 1–5 punktai).

9.       Vykdydama sutartį ieškovė 2019 m. sausį–gegužę žemės tvarkymo darbus atliko bendrame 6,5302 ha dydžio plote, kuris apėmė 3 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį tretiesiems asmenims UAB „VBG invest“ ir L. V., ir 3,5302 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį atsakovei bei trečiajam asmeniui UAB „VBG invest“.

10.       Sutarties priede Nr. 2 pateiktos formos mechanizmo užduotis pildė ieškovės atstovai, suderindami išvežtų reisų skaičių su V. V.. Byloje yra V. V. rašyti rašteliai, kuriuose nurodyti 2019 m. balandį ir gegužę atitinkamomis dienomis buvusių reisų skaičiai, kartu nurodant, kiek vežta Kamaz, kiek MAN markės sunkvežimiais. 

11.       Ginčo žemės sklypuose ieškovė darbus vykdė nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei pateikė apmokėti aštuonias sąskaitas faktūras: 1) 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą MAG Nr. 000000479 dėl 7 400,70 Eur (be PVM); 2) 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą MAG Nr. 000000752 dėl 18 276,30 Eur (be PVM); 3) 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą MAG Nr. 000000753 dėl 2 320,50 Eur (be PVM); 4) 2019 m. kovo 25 d. sąskaitą MAG Nr. 000000754 dėl 4 972,50 Eur (be PVM); 5) 2019 m. kovo 25 d. sąskaitą MAG Nr. 000000755 dėl 4 025,70 Eur (be PVM); 6) 2019 m. balandžio 16 d. sąskaitą MAG Nr. 000000761 dėl 16 348,50 Eur (be PVM); 7) 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą MAG Nr. 000000771 dėl 32 961,60 Eur (be PVM); 8) 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą MAG Nr. 000000772 dėl 38 385,90 Eur (be PVM). Atsakovei pateiktų apmokėti sąskaitų suma 124 691,70 Eur (be PVM).

12.       Atsakovė atliko ieškovei šiuos mokėjimus: 2019 m. vasario 7 d. sumokėta 7 400,70 Eur (be PVM); 2019 m. kovo 20 d. – 18 276,30 Eur (be PVM); 2019 m. balandžio 15 d. – 8 824,52 Eur (be PVM); 2019 m. gegužės 3 d. – 10 515,04 Eur (be PVM); 2019 m. gegužės 22 d. – 6 000 Eur (be PVM). Atsakovė ieškovei sumokėjo iš viso 51 016,56 Eur (be PVM).

13.       Ieškovei išrašius ir pateikus apmokėti 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą MAG Nr. 000000772 dėl 38 385,90 Eur (be PVM), atsakovės direktorius 2019 m. gegužės 10 d. el. laiške nurodė, kad sąskaitos nepriima ir prašo neįtraukti į apskaitą, kol nebus suderinti sklypuose atliktų darbų kiekiai. Ieškovė šią sąskaitą anuliavo, 2019 m. gegužės 31 d. išrašė sąskaitą MAG Nr. 000000772 dėl tos pačios 38 385,90 Eur (be PVM) sumos, taip pat sąskaitą MAG Nr. 000000771 dėl 32 961,60 Eur (be PVM) sumos, remdamasi pagal vežtų reisų skaičių apskaičiuotais sutvarkytos žemės kiekiais.

14.       Ieškovė 2019 m. birželio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama sumokėti 73 675,14 Eur skolą iki 2019 m. birželio 20 d.

15.       Atsakovės direktorius 2019 m. birželio 14 d. laiške ieškovei nurodė, kad sąskaitos MAG Nr. 000000771 ir MAG Nr. 000000772 išrašytos pažeidžiant sutartį, todėl jų negali priimti.

Dėl šalių susitarimo dėl sutarties kainos apskaičiavimo tvarkos ir maksimalios darbų kainos

16.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalys nesusitarė dėl maksimalios sutarties kainos. Atsakovė teigimu, teismas nevertino atsakovės argumentų, kad sudarant sutartį sutarta, jog darbų kaina neviršys 50 000 Eur.

17.       CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai.

18.       Ginčo sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad tvarkomos sklypo 1 m3 kaina – 2,70 Eur be PVM, taigi šalys susitarė taikyti fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos metodą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, jeigu šalys susitarė, jog darbų kaina neviršys 50 000 Eur, tokį susitarimą šalys galėjo nurodyti sutartyje.

19.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, be atsakovės vadovo ir liudytojo M. M. parodymų, byloje nėra kitų įrodymų, kurie leistų manyti egzistavus šalių susitarimui dėl maksimalios 50 000 Eur darbų kainos. Ieškovės vadovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad sudarant sutartį buvo žiema, sklypai buvo užkloti sniegu, nebuvo įmanoma įvertinti darbų apimties, teritorija buvo nelygi, reikėjo vienur nukasti žemę, kitur užpilti.

20.       Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi ieškovė, atsakovės pozicija dėl kitokio susitarimo dėl kainos nei užfiksuota sutartyje keitėsi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad buvo susitarta dėl maksimalios 50 000 Eur kainos; triplike atsakovė teigė, kad ji iki sutarties sudarymo preliminariai įvertino reikalingų atlikti darbų kiekį, kuris galėjo būti ne daugiau kaip 20 000 m³; priešieškinyje atsakovė nurodė, kad su ieškove tarėsi tik dėl jai nuosavybės teise priklausančio sklypo sutvarkymo, tai sudaro 6 946 m³.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų duomenų, kurie patvirtintų atsakovės poziciją, kad sudarant sutartį šalys tarėsi dal maksimalios darbų kainos.

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas dėl užmokesčio už darbus apskaičiavimo. Atsakovės teigimu, sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog kaina skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3, o ne už iškasto ir pervežto grunto kainą, kadangi iškasto gruntas tampa puresnis, jo tūris tampa didesnis. Teigia, kad sutarties 4 punkte nenustatyta, jog vežamo grunto kiekis nustatomas pagal reisų kiekį.

23.       Apeliacinės instancijos teismas su minėtais atsakovės teiginiais nesutinka. Kaip jau minėta, sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad tvarkomos sklypo 1 m3 kaina – 2,70 Eur be PVM. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad užsakovės (atsakovės) atstovas kiekvieną dirbtą dieną atžymi vežamų savivarčiais reisų ir grunto m3 kiekį mechanizmo užduotyje (sutarties priedas Nr. 2) ir pasirašo. Jei šalys būtų nusprendę, kad už darbus mokėtina kaina skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3, nebūtų poreikio skaičiuoti savivarčiais reisų kiekį, nors dėl jų skaičiavimo šalys aiškiai susitarė. Kito būdo, kaip galėtų būti apskaičiuojamas ieškovei tenkantis užmokestis, šalys sutartyje nenurodė. Be to, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike ir priešieškinyje nurodė, kad sutartimi sutarta dėl darbų rezultato, t. y. jog ieškovė sutvarko sklypą, o atsakovė moka už pervežto (sutvarkyto) grunto kiekį. Minėtas atsakovės procesiniuose dokumentuose nuosekliai kartotas teiginys bei tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė neteigė, jog kaina skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3, iš esmės paneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad kaina turėjo būti skaičiuojama už tvarkomo sklypo 1 m3. Todėl plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako ir sprendžia, kad šalys susitarė ieškovės atlygį nustatyti pagal savivarčiais pervežto grunto kiekį.

24.       Atsakovė teigia, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kokios talpos sunkvežimiais vykdys darbus, koks jų vežamas grunto kiekis, tokių duomenų ieškovė nepateikė ir į bylą. Taip pat teigia, kad sutvarkytos žemės kiekiai apskaičiuoti ne faktiškai atlikti, bet sudauginant reisų kiekį iš ieškovės pasirinkto m3 skaičiaus. Nurodo, kad 2019 m. sausio mechanizmų užduotyje pažymėta, jog sunkvežimis MAN vienu atveju vežė 14 m3, kitu atveju 13,5 m3, sunkvežimis Kamaz vežė skirtingomis dienoms 6,5 arba 7 m3. Atsakovės teigimu, pagal sunkvežimių kiekį skaičiuoti sutvarkyto grunto šalys nesitarė.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme atsakovė šių argumentų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas dėl jų negalėjo pasisakyti. Taip pat pirmosios instancijos teisme atsakovė neteigė, kad iš ieškovės pateiktų el. laiškų matyti, jog atsakovei buvo siunčiamos tik sąskaitos be mechanizmų užduočių, nepateikė argumentų dėl netinkamo ieškovės grunto kiekio skaičiavimo savivarčiais. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų atsakovės nurodytų aplinkybių ir argumentų nepasisako.

Dėl žemės darbų užduoties nustatymo

26.       Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių susitarimo vykdyti darbus abejuose ginčo žemės sklypuose, nesutinka su teismo pozicija, jog kilus šalių ginčui dėl to, kokiame sklype buvo užsakyta atlikti žemės tvarkymo darbus, atsakovei tenka pareiga įrodyti užduoties ribas.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, būtent užsakovė (šiuo atveju – atsakovė) nustato rangos darbų užduotį.

28.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo argumentu, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė žemės tvarkymo darbus atliko ir toje teritorijos dalyje, kuri jai nebuvo nurodyta tvarkyti ir už kurios tvarkymo darbus jai nebuvo įsipareigota sumokėti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės vadovas nurodė, kad lankydavosi darbų atlikimo vietoje, matė, kokioje teritorijoje darbai atliekami. Be to, atsakovė nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. vykdė mokėjimus už darbus, kurie buvo atlikti abiejų ginčo žemės sklypų teritorijoje. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks atsakovės elgesys patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta dėl žemės tvarkymo darbų visoje teritorijoje, kurioje ieškovė faktiškai vykdė darbus. Be to, ieškovės pateiktas 2017 m. sausio 23 d. atsakovės direktoriaus el. laiškas atsakovės direktoriui patvirtina, kad atsakovė ieškovei persiuntė K. K. laišką su žemės sklypų brėžiniu – privažiavimo kelio projektu. Pati atsakovė teigia, kad ieškovei buvo atsiųsti brėžiniai. Nors šis brėžinys nėra tiesiogiai skirtas žemės sklypų išlyginimo darbams ir jų apimčiai apibrėžti, tačiau šis brėžinys apima abu žemės sklypus, dėl kurių išlyginimo buvo sudarytas susitarimas ir kuriuose dirbo ieškovė.

29.       Įvertinusi minėtus įrodymus ir šalių argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys susitarė, jog žemės darbai bus atliekami abejuose ginčo žemės sklypuose, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti už abejuose sklypuose ieškovės atliktus darbus.

Dėl apmokėjimo už technikos nuomą

30.       Atsakovė teigia, kad 2019 m. vasarį ir kovą objekte dirbo (kasė ir lygino gruntą) ieškovei priklausantis buldozeris ir ekskavatorius, už kurių paslaugas atsakovė sumokėjo 7 293 Eur be PVM kaip už technikos nuomą, o ne nukastą grunto kiekį. Atsakovės teigimu, sudaryta situacija, kad atsakovė privalo sumokėti už tą patį darbą 2 kartus – vieną kartą kaip už technikos nuomą, antra kartą kaip už nuomota technika sutvarkytą grunto kiekį.

31.       Už ginčo darbams atlikti naudotos technikos (buldozerio ir ekskavatoriaus) paslaugas ieškovė atsakovei 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 25 d. pateikė apmokėti sąskaitas MAG Nr. 000000753 ir MAG Nr. 00000754, šiose sąskaitose nurodyta, kad jos už buldozerio T-130 ir ekskavatoriaus EC-240 paslaugas. Atsakovė šias sąskaitas apmokėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis ir šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatė, kad 2019 m. vasarį–kovą šalys susitarė, jog bus nuimamas juodžemis bei atliekamas išdurpinimas, atsiskaitant už tokius darbus ne pagal nukasto grunto kiekį (m3), bet pagal technikos naudojimo valandas sulygtu įkainiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, apmokėdama ieškovės pateiktas sąskaitas, sutiko su tokia darbų apmokėjimo tvarka (pagal technikos valandinius įkainius) ir kaina. 

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto D. K. išvadą, teismo skaičiavimai prieštarauja D. K. išvadoje pateiktiems skaičiavimams. Atsakovės pateiktoje specialisto D. K. 2021 m. liepos 30 d. išvadoje nurodyta, kad ekskavatorius EC-240 arba analogiškas ekskavatorius su 1 m³ talpos kaušu per 85 val. galėjo iškasti ne mažiau nei 8 334 m³ grunto; buldozeris T-130 arba analogiškas buldozeris, kurio galia 118 kW, perstumdamas gruntą atstumu iki 30 m, per 102 val. galėjo perstumti (išlyginti) 7 728 m³ grunto; bendrai atliktas žemės darbų kiekis turėjo būti ne mažesnis nei 16 062 m³. 

33.       Ieškovė atliko darbų ir atsakovei išrašė sąskaitų iš viso už 124 691,70 Eur be PVM: 117 398,70 Eur be PVM už atliktus žemės sklypų sutvarkymo darbus (43 481 m3 grunto) ir 7 293 Eur be PVM už įrangos nuomą (buldozerio ir ekskavatoriaus paslaugos). Atsakovė ieškovei sumokėjo 51 016,56 Eur be PVM. Ieškovės pateiktose mechanizmų užduotyse aiškiai nurodyta, kiek valandų dirbo ekskavatorius ir kiek buldozeris, atskirai nurodoma, kiek m3 pervežė ir kiek reisų padarė ieškovės sunkvežimiai Kamaz ir MAN, t. y. aiškiai matyti, kad atsiskaitymas buvo numatomas ir pagal buldozerio ir ekskavatoriaus darbo valandas ir atskirai pagal sunkvežimiais pervežto grunto kiekį. Ieškovės teigimu, nurodyta technika grunto nekasė ir nelygino, kadangi oro sąlygoms neleidžiant kasti grunto, šia technika buvo nuiminėjamas juodžemis ir atliekamas išdurpinimas. Kaip nurodo pati atsakovė, žemės darbus atliekant su ekskavatoriumi ir buldozeriu gruntas nebuvo vežamas, o buvo kasamas ir nustumiamas, t. y. sunkvežimiai nebuvo naudojami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, objektyviai pamatuoti ekskavatoriumi ir buldozeriu atliktų žemės darbų kiekį, žemių nekraunant į konkretaus tūrio savivarčius, nėra galimybės, todėl šalys pasirinko dalį žemės darbų kainos apskaičiuoti pagal nuomojamos įrangos darbo valandas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė reikalauja dvigubo apmokėjimo.

34.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovės pateikta D. K. išvada, kurioje pateiktas atsakymas į klausimą, kokį žemės darbų kiekį turėjo atlikti sąskaitose MAG Nr. 000000753 ir MAG Nr. 00000754 nurodyta technika, dirbdama sąskaitose nurodytą valandų skaičių, nepaneigia ieškovės teisės gauti atlygį pagal šalių susitarimą dėl darbų apmokėjimo pagal naudotos technikos valandinius įkainius, ypač įvertinant tai, kad atsakovė išrašytas sąskaitas apmokėjo be pastabų.

35.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės atsikirtimus, kad ieškovės reikalaujama suma turi būti sumažinta 7 293 Eur technikos nuomos suma.

Dėl darbų perdavimo

36.       Atsakovė teigia, kad mechanizmo užduotys nepasirašytos šalių, o darbai neperduoti. Teigia, kad teismas nevertino, jog mechanizmų užduotys užpildytos ieškovės, o ne atsakovės atstovo.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šalys sutartyje nesusitarė sudaryti darbų priėmimo–perdavimo aktų, o susitarė, kad atsakovė už darbus atsiskaitys po sąskaitos faktūros išrašymo. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šalių veiksmai po sutarties sudarymo iki 2019 m. gegužės, kai kilo ginčas dėl atsiskaitymo už 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atliktus darbus, patvirtina, jog atlikti darbai, jų apimtys buvo fiksuojami ieškovės pildomose mechanizmo užduotyse, kurios buvo perduodamos atsakovei kartu su išrašytomis sąskaitomis, o ši jas apmokėdavo. Kadangi atsakovė nereikalavo kitokių dokumentų, pagrindžiančių atliktų darbų faktą ir kiekį, nereikalavo papildomo atliktų darbų perdavimo įforminimo, atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog susiklosčiusi atliktų darbų įforminimo ir perdavimo tvarka jai priimtina. Todėl teisėjų kolegija aplinkybę, kad šalys nesudarydavo darbų priėmimo–perdavimo aktų laiko neturinčia reikšmės atsakovės pareigai atsiskaityti su ieškove.

38.       Teisinės reikšmės šiuo atveju neturi ir aplinkybė, kad mechanizmų užduotys yra nepasirašytos atsakovės – atsakovė nėra pasirašiusi nei jai išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios jai buvo siunčiamos el. paštu, nei mechanizmų užduočių, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė atsakovei sumokėti ieškovei pagal nepasirašytas sąskaitas faktūras ir mechanizmų užduotis daugiau nei 50 000 Eur. 

39.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nors pagal sutartį atsakovei teko pareiga pildyti mechanizmų užduotis, tačiau ji šios pareigos nevykdė, o mechanizmų užduotis pildė ieškovės atstovai. Kadangi atsakovė nevykdė sutartinės pareigos sutartyje numatytu būtų fiksuoti darbų apimtis, teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės pareigos atsiskaityti neturi aplinkybė, kad mechanizmų užduotys užpildytos ieškovės, o ne atsakovės atstovo.

Dėl užmokesčio už darbus apskaičiavimo

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės sutvarkyto grunto kiekio apskaičiavimo. Atsakovė akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nusprendė nesivadovauti teismo ekspertizės akte nurodytais skaičiavimais.

41.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, vertindamas ieškovės sutvarkyto grunto kiekį, nusprendė vadovautis ieškovės pagal reisus apskaičiuotu 43 481 m3 grunto kiekiu, kuris apskaičiuotas pagal ieškovės pildytas mechanizmo užduotis (sutarties priedas Nr. 2). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad teismo ekspertizės aktas nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų apie ginčo sklypuose atliktų darbų kiekį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

42.       CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

43.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2022).

44.       Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, koks buvo žemės tūris 3 ha ploto žemės sklype iki ieškovės atliktų darbų (2019 m. sausio 1 d. arba kitos pagal turimus duomenis artimiausios šiai datai dienos) ir koks žemės tūris buvo po darbų atlikimo (2019 m. gegužės 22 d. arba kitą pagal turimus duomenis artimiausią šiai datai dieną), nurodė, kad atsakyti į klausimą neturi galimybės, nes duomenų apie žemės paviršiaus aukščius 2019 m. sausio 1 d. arba kitos pagal turimus duomenis artimiausios šiai datai dienos nėra. Teismo ekspertas nurodė, kad apskaičiuoti žemės tūrio pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. galima tik įvertinus UAB „Atrasa“ direktoriaus paaiškinimus. Analogišką atsakymą teismo ekspertas pateikė ir dėl 3,5302 ha ploto žemės sklype atliktų grunto darbų. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, ekspertas nustatė grunto tūrio pokyčius sklypuose nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. – iš viso abiejuose žemės sklypuose nukasta 31 133,82 m3 grunto (3 ha ploto žemės sklype – 12 840,39 m3, o 3,5302 ha ploto žemės sklype – 18 293,43 m3), o užpilta 37 053,49 m3 grunto (3 ha ploto žemės sklype – 11 524,20 m3, o 3,5302 ha ploto žemės sklype – 25 529,29 m3). Teismo ekspertas iš nurodytų apskaičiuotų grunto tūrių atėmė UAB „Atrasa“ direktoriaus paaiškinimuose nurodytus nukasto ir išlyginto grunto kiekius – 11 000 m3 3,5302 ha ploto žemės sklype ir 9 000 m3 3 ha ploto žemės sklype. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Atrasa“ direktoriaus paaiškinimai dėl nukasto ir išlyginti grunto kiekio nėra pagrįsti kitais dokumentais, be to, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, susijusių su UAB „Atrasa“ atliktais darbai ginčo žemės sklypuose. UAB „Atrasa“ ir UAB „VBG invest“ 2017 m. liepos 28 d. rangos sutartyje nustatyta, kad numatoma atlikti apie 10 000 m3 grunto atvežimo ir išlyginimo; UAB „Atrasa“ 2018 m. gegužės 31 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad transportuota iš viso 11 500 m3 grunto; UAB „Atrasa“ direktorius 2020 m. rugsėjo 9 d. skaičiavimuose nurodė, kad atvežta apie 15 000 m3, nuimta apie 13 000 m3 augalinio sluoksnio, nukasta iš išlyginta ne mažiau kaip 20 000 m3 grunto. Taigi, UAB „Atrasa“ direktoriaus nurodyti, UAB „Atrasa“ ir UAB „VBG invest“ sutartyje numatyti ir sąskaitoje nurodyti UAB „Atrasa“ atvežto grunto kiekiai esmingai skiriasi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte nurodyti duomenys, pateikti remiantis AB „Atrasa“ direktoriaus skaičiavimu, nėra pakankamai objektyvūs ir patikimi, kad paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus (mechanizmų užduotis), kuriuose sutartyje nustatyta tvarka buvo fiksuojami tvarkomo grunto kiekiai, juos suderinant su atsakovės atstovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teismo ekspertizės akte nurodytais grunto kiekiais.

45.       Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesirėmė ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo vertinti, jog ekspertizės aktas paneigia ieškovės pateiktus duomenis apie ginčo sklypuose atliktų darbų kiekį, nes teismo ekspertas nurodė negalintis atsakyti į klausimus dėl žemės tūrių sklypuose iki ieškovės atliktų darbų ir po darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai nurodė, kodėl nesiremia ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

46.       Be teismo ekspertizės akte nurodytų kiekių, byloje pateikti šie įrodymai dėl ginčo sklypuose nukasto grunto kiekių: 1) ieškovės pateiktoje geodezininko M. V. 2019 m. gegužės 22 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypuose nukasta 39 938 m3 ir užpilta 54 375 m3 grunto; 2) atsakovės pateiktoje geodezininko G. M. 2019 m. liepos 12 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad 3,5302 ha ploto žemės sklype nukasta 17 946 m3 grunto; 3) UAB „Atrasa“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose nurodyta, kad į žemės sklypus atvežta apie 15 000 m3 grunto, nuimta 13 000 m3 augalinio sluoksnio, bendrai nukasta ir išlyginta ne mažiau kaip 20 000 m3 grunto, iš kurių 11 000 m3 grunto 3,5302 ha ploto žemės sklype; 4) ieškovės teigimu, ji ginčo sklypuose sutvarkė iš viso 43 481 m3 grunto, šis kiekis apskaičiuotas šalių sutartu būdu – pagal vežamų savivarčių reisų skaičių ir vežamo grunto m3 kiekį, nurodytus mechanizmų užduotyse.

47.       Kaip jau nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Atrasa“ nurodyti duomenys nėra pakankamai objektyvūs ir patikimi, kad jai remiantis būtų galima prieiti prie pagrįstos išvados dėl konkrečių šios bendrovės nukasto ir išlyginto grunto kiekių, ypač ieškovei teigiant, kad UAB „Atrasa“ objekte grunto apskritai nekasė.

48.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovės pateikta geodezininko G. M. parengta 2019 m. liepos 12 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas atsakovės nesutikimui su ieškovės įvardytu atliktų darbų kiekiu pagrįsti, nes joje skaičiavimai atlikti tik dėl 3,5302 ha žemės sklype nukasto grunto kiekio, o sutartimi šalys susitarė ir ieškovė darbus atliko dviejuose žemės sklypuose.

49.       Nors atsakovė kritikuoja ieškovės pateiktas mechanizmų užduotis, kuriose ieškovė fiksavo grunto tūrį, tačiau objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės skaičiavimus, atsakovė nepateikė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei nevykdant sutartinio įsipareigojimo kiekvieną dirbtą dieną pildyti sutarties priede Nr. 2 įtvirtintos formos mechanizmo užduotį, šį dokumentą pildė ir reisų skaičių bei vežamų žemių kiekį (m3) fiksavo ieškovės atstovai, suderindami savo duomenis su asmeniu, kuris buvo pristatytas kaip atsakovės atstovas, paskirtas skaičiuoti reisus ir kuris būdavo darbų teritorijoje kiekvieną dirbtą dieną. Atsakovė pagal sutarties 4 punktą turėjo pareigą fiksuoti ieškovės atliekamų darbų kiekį, todėl jai, nevykdžius šio pareigos, tenka neigiami tokio elgesio padariniai – atsakovė neturi tiesioginių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktus įrodymus apie jos realiai atliktų darbų kiekius.

50.       Atsakovės teigimu, M. V. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypuose nukasta 39 938 m3 grunto, tačiau nepaisant to, kad ieškovė nukastą grunto kiekį įrodinėja M. V. ataskaita, kurioje nurodytas nukasto grunto mažesnis (skirtumas 3 543 m3), teismas, darė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodytas nukasto grunto kiekis yra teisingas.

51.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė ignoruoja teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, jog 2019 m. gegužės 22 d. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodytas 39 938 m3 nukasto grunto kiekis yra mažesnis už ieškovės pagal reisus apskaičiuotą 43 481 m3 grunto kiekį dėl to, kad, atliekant grunto tūrio skaičiavimus, vertintas suspaustas gruntas, o ką tik nukastas gruntas būna purus, todėl ieškovės darbų atlikimo metu užfiksuotas grunto kiekis, skaičiuojant savivarčių reisus, yra didesnis už geodezininko apskaičiuotą susigulėjusio grunto kiekį. Be to, kaip nurodo pati atsakovė, nukastas gruntas būna 1,2-1,3 karto puresnis nei susigulėjęs gruntas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. V. grunto tūrių skaičiavimo ataskaitoje nurodytas nukasto grunto tūris netiesiogiai patvirtina ieškovės skaičiavimus.

52.       Atsakovė teigia, kad sprendimą teismas grindė ieškovės vienašališkai surašytomis mechanizmų užduotimis ir ieškovės vadovo ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais, tačiau ieškovės kviestus liudytojus su ieškove sieja darbo santykiai, todėl ieškovės darbuotojų parodymai vertintini kritiškai.

53.       Kaip jau ne kartą akcentuota, atsakovei pagal sutartį teko pareiga fiksuoti reisų kiekį vežant nukastą gruntą (pildyti sutarties priedą Nr. 2), tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė. Kadangi tai buvo vienintelis būdas skaičiuoti ieškovės tvarkomo grunto kiekį, o atsakovė šios pareigos nevykdė, ieškovė pagrįstai pati ėmėsi šio skaičiavimo, suderindama šiuos skaičiavimo aktus su atsakovės atstovu objekte (V. V.), kurio skaičiavimai sutampa su ieškovės pateiktais skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakove, kad ieškovės vadovo ir darbuotojo parodymai galėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys suinteresuoti ieškovei palankia bylos baigtimi, tačiau jų parodymai byloje nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina rašytiniai įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

54.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės atliktais grunto tūrio skaičiavimais, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga atsakyti pagal ieškovės ieškinio reikalavimus. Kiti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl priešieškinio

55.       Atsakovė šioje byloje pateiktu priešieškiniu reikalavo iš ieškovės priteisti permoką už ieškovės pagal sutartį atliktus darbus, kadangi, atsakovės teigimu, atsakovė ieškovei sumokėjo už didesnį kiekį žemės tvarkymo darbų nei ieškovė faktiškai atliko. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neatsiskaitė už ieškovės faktiškai atliktus darbus pagal sutartį, todėl šiuo atveju atsakovės permokos nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 32 262,36 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo iš ieškovės.

56.       Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priešieškinio nepasisakė. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes dėl priešieškinio atmetimo teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje sprendė, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos principu ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, papildant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovės priešieškinis atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

1.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), papildant tik sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovės priešieškinis atmetamas.

2.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetant, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokią teisę įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

3.       Ieškovė taip pat nurodė ir pagrindė, kad patyrė 541 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, pateiktą šioje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovės prašymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas. Kadangi atsakovė su minėta teismo nutartimi nesutiko, o ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuris 2022 m. sausio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2022 atmestas ir atsakovės skųsta nutartis palikta nepakeista, ieškovė įgijo teisę ir į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė įrodymus apie šias bylinėjimosi išlaidas buvo pateikusi ir Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam atsakovės atskirąjį skundą, tačiau šios išlaidos priteistos nebuvo, nesant išnagrinėtam atsakovės apeliaciniam skundui. Taigi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos ir minėtos 541 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 2 541 Eur (2000 Eur + 541 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 ir 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą vietoje „ieškinį patenkinti.“ nurodant „ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magrista“ (juridinio asmens kodas 124922913) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ (juridinio asmens kodas 124334194) 2 541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė