VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir atsakovų N. K. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams N. K. ir S. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys VŠĮ „Atnaujinkime miestą“, AB „Panevėžio statybos trestas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), esamus langus ir balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti ieškovui; įpareigoti atsakovus per 1 (vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti ieškovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. 375-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau - Bendrija) priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai (butų savininkai) pritarė namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-1242, atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimui (toliau - Investicijų planas) ir projekto parengimui ir įgyvendinimui (toliau Projektas). 2014 m. gegužės 12 d. Investicijų plane siūlyta pakeisti butų langus ir balkonų duris bei laiptinių langus PVC profilių gaminiais (6.1.6 punktas). 2014 m. spalio 14 d. buvo pasirašyta pavedimo sutartis su VšĮ „Atnaujinkime miestą“. Projekto korekcijoje buvo papildomai numatytas vienodas balkonų įstiklinimas ir lifto keitimas. Renovacijos darbus atliko AB „Panevėžio statybos trestas“, kuriam atsakovai savo veiksmais trukdė atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nes neįleisdavo rangovo darbuotojų į atsakovams priklausantį butą, be to atsisakė senus medinius langus pakeisti naujais PVC langais ir stiklinti balkoną. Dėl tokių atsakovų veiksmų kilo grėsmė, kad bus pažeisti daugumos savininkų priimti sprendimai ir, kad bus prarasta valstybės skirta parama namo atnaujinimui (modernizavimui). Rangovo 2016 m. gegužės 25 d. nevykdomų darbų atlikimo akte Nr. 3, nurodyta, kad nustatytu laiku neatliktų darbų dalis yra susijusi su atsakovams priklausančio buto Nr. 22 balkono neįstiklinimu (neįleista į butą). Vėliau atsakovai savo lėšomis balkoną įstiklino, tačiau nesudarė galimybės atlikti kitų darbų - pakeisti senus medinius langus ir buto balkono duris naujais PVC langais ir balkono durimis, kaip numatyta Projekte. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovų bute neatlikti ir kiti privalomi darbai, susiję su šildymo sistema. UAB „Vilniaus energiją“ ieškovei patvirtino (2016-10-07 raštas Nr. 008-02-20616), kad atsakovų bute nėra šilumos daliklių ir termostatinių ventilių, todėl šilumos suvartojimas šio buto šildymui apskaičiuojamas pagal nustatytus normatyvus. Ieškovės teigimu, kilo grėsmė, kad neužbaigus renovacijos proceso ir nepridavus namo valstybinei komisijai (iki 2016-12-31), bus prarasta dalis Valstybės skirto finansavimo. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau - VTPSI) ir 2016 m. pabaigoje buvo surašytas statybos užbaigimo aktas ir minėto namo statyba laikoma užbaigta, tačiau Projektas nėra įgyvendintas visa apimtimi, nepasirašytos kreditavimo sutartys su bankais ir skiriamo finansavimo klausimas galutinai neišspręstas. Teigia, kad atsakovams nepakeitus senų buto langų ir balkono durų bei neįsirengus termostatinių ventilių, namo gyventojai patiria nuostolių, nes name netaupoma šilumos energija taip, kaip numatyta Projekte.

3.       Atsakovė N. K. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad kredito sutartys su bankais pasirašytos 2015 m. gruodžio 29 d.; namo statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. vasario 9 d. namo gyventojams suteikta visa valstybės finansinė parama (40 proc.); namo projektas yra įgyvendintas 100 proc.; namas turi energinio taupymo sertifikatą. Atsakovės teigimu, buto langai yra privati nuosavybė, o plastikiniai langai netinka dėl jos sveikatos būklės – chroniškos kvėpavimo takų ligos (alergijos).

4.       Atsakovas S. K. ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovus per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atliktą namo renovaciją. Atkreipdamas dėmesį į ieškovės argumentus, kad dėl atsakovų veiksmų Projektas nėra pilnai įgyvendintas, teismas pažymėjo, kad šiuos teiginius paneigia 2016 m. lapkričio 11 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad namo statyba užbaigta ir statinys atitinka statinio projektinius sprendinius, nors ir turi neesminius faktinių rodiklių nukrypimus. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad atsakovai, reiškę nesutikimą su atskirais Projekto reikalavimais, vis gi savo iniciatyva atliko veiksmus, pašalinančius akivaizdžios žalos (susijusios su renovacija) namui susidarymo galimybę – pakeitė senus medinius langus į naujus, teismas konstatavo, jog esant tokioms aplinkybėms, teismas negali reikalauti, kad atsakovai atliktų veiksmus – vėl keistų naujus medinius langus į plastikinius ir patirtų papildomas neatlygintinas išlaidas, tik todėl, kad ieškovės teigimu, medinių langų pralaidumas yra mažesnis ir tai formaliai neatitinka projektinių reikalavimų. Toks ieškinio reikalavimo patenkinimas po bylos iškėlimo yra pakankamas pagrindas šį reikalavimą atmesti, nes išnyko ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, juolab, kad ieškovė nepateikė skaičiavimų (matavimų), pagrindžiančių jos teiginius dėl langų šilumos pralaidumo.

7.       Vertindamas tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) Projektu buvo siekiama įgyvendinti investicijų plane numatytas energiją taupančias priemones, termoreguliacinių ventilių įrengimo tikslas - individualizuoti tokias priemones, teismas padarė išvadą, kad konkrečiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai įsirengtų termoreguliacinius ventilius. Teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (projektu, aktais, raštais). Be to, tokio reikalavimo (įsirengti termoreguliacinius ventilius) aktualumas nėra išnykęs atsižvelgiant ir į bendrą viešoje erdvėje skelbiamą Vyriausybės politiką, teikiant valstybės paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, kuriuose numatytos pastato energinį efektyvumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės (tarp jų ir termoreguliacinių ventilių įrengimas). Atsakovai yra daugiabučio namo buto savininkai ir bendrosios nuosavybės bendraturčiai, neginčijantys, kad jiems buvo žinoma apie namo gyventojų sprendimą atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, siekiant sumažinti šilumos kaštus. Ta aplinkybė, kad namo atnaujinimas (modernizavimas) yra užbaigtas statybos užbaigimo aktu, nepaneigia paties fakto, kad atsakovai neatliko visų, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) Projekte numatytų darbų. Teismo teigimu, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai savarankiškai būtų įsirengę tinkamus termostatinius ventilius, yra pagrindas tenkinti šį ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus atlikti šiuos veiksmus per teismo nustatytą protingą terminą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, siekiant numatytų namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslų, susijusių su ilgalaike šilumos apskaita ir jos kaštų mažinimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Ieškovė 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovams buvo nustatytas 3 mėnesių terminas termostatinių ventilių įrengimui panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinti ir nustatyti atsakovams vieno mėnesio terminą termostatinių ventilių įsirengimui; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams per vieną mėnesį savo lėšomis pasikeisti buto langus ir buto balkonos duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus bei pateikti ieškovei tai patvirtinančius įrodymus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

9.1.       Sprendžiant per kokį terminą atsakovai turėtų įvykdyti įpareigojimą ir įsirengti termostatinius ventilius, teismas turėjo atsižvelgti tiek į teisės aktų nuostatas, tiek į tai, kad bendrijos namo (duomenys neskelbtini) gyventojai (nariai ir ne nariai) turi tam tikrus interesus. Namo atnaujinamas užtruko dėl atsakovų veiksmų, todėl termostatinių ventilių įrengimas, kaip veiksmas susijęs su energiją taupančių priemonių įgyvendinimu, turėtų būti atliekamas per maksimaliai trumpą laiką, kad atėjus naujam šildymo sezonui namo gyventojai justų naudą, o ne nuostolį.

9.2.       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai savarankiškai pasikeitė buto langus, dėl ko išnyko ieškovės reikalavimo pagrindas, kadangi ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta neteisingai. Tiek byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek ir pačių atsakovų paaiškinimai tokią aplinkybę paneigia, t. y. paneigia, kad atsakovai pasikeitė buto langus. Atsakovų bute iki šiol yra seni mediniai langai, kurie nebuvo pakeisti nei į naujus medinius langus, nei į PVC profilio langus. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė byloje yra viena esminių, todėl teisingas jos nustatymas yra reikšmingas teisėto sprendimo priėmimui. Be to, visas namas turėjo būti atnaujintas pagal bendrą projektą. Projekte numatyti darbai buvo atlikti visi, išskyrus nevykdomus darbus, t. y. darbus, susijusius su atsakovų butu. Taigi akivaizdu, jog priešingai negu nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pagrindas ir būtinumas dėl atsakovų buto langų ir buto balkonų durų pakeitimo neišnyko ir dabar.

10.       Atsakovai S. K. ir N. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kuria atsakovams buvo nustatytas 3 mėnesių terminas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), įsirengti trijų eigų termostatiniius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

11.1.        Byloje esančiame UAB „Vilniaus energija“ 2016-10-06 rašte yra nurodyta, jog namui (duomenys neskelbtini), nuo 2016-01-01 suvartota šiluma šildymui paskirstoma proporcingai butų (patalpų) plotui. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-12-20 pažymoje konstatuota, kad namo butų savininkams suvartotas šilumos paskirstymui taikomas šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.4, t. y. suvartota šiluma šildymui paskirstoma proporcingai butų (patalpų) plotui. Apeliantų teigimu, tokiu būdu mokėjimas už šilumą name skaičiuojamas šilumos šildymui vidutinių sąnaudų normatyvą padauginus iš buto ploto ir įsirengus trijų eigų termostatinius ventilius įtakoti šilumos sunaudojimą name (duomenys neskelbtini) nebūtų galimybės. Šilumos kaštai įsirengus skaitiklius nesumažėtų ir nepadidėtų. Atsižvelgus į tai, kad statyba name yra užbaigta, ventilių įrengimas namo atnaujinimo tikslų, susijusių su ilgalaike šilumos apskaita ir jos kaštų mažinimu yra nesusijęs, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.

12.       Atsiliepimu į ieškovės 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atsakovas S. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Apeliantė prašymą atsakovams įsirengti termostatinius ventilius per trumpesnį 1 mėnesio terminą prašo atsižvelgusi į energiją taupančių priemonių įgyvendinimą, kad šildymo metu namo gyventojai nejustų nuostolių, tačiau ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei pateiktu apeliaciniu skundu nenurodė nei vieno asmens, kuris dėl atsakovų bute neįrengtų ventilių patirtų kokią nors žalą, kadangi tokių asmenų nėra.

13.2.       Teismas teisingai konstatavo, jog nuo renovacijos pradžios tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Atsakovai savo iniciatyva pakeitė senus medinius langus į naujus, todėl teismas negali reikalauti, jog atsakovai keistų naujus medinius langus į plastikinius ir patirtų papildomas išlaidas. Atsakovų teigimu, iš pateiktų namo fasado nuotraukų matyti, kad atsakovų buto balkono įstiklinimas yra atliktas ir vizualiai atitinka kitų butų balkono įstiklinimą. Ieškinio reikalavimas yra iš esmės įvykdytas. Renovacijos darbai yra užbaigti, 2016-11-11 surašytas statybos užbaigimo aktas, kuris patvirtina, kad statyba yra užbaigta, projektinio statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius, nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai ir nenurodyta, jog šie nukrypimai susiję su atsakovų buto langais. Be to, šis reikalavimas negali būti įvykdytas, kadangi ieškovė būdama su atsakovais konfliktiškuose santykiuose visada reikalautų vis kokių nors kitų reikalavimų langams ir durims, nenurodydama ko konkrečiai ji nori.

14.       Atsiliepimu į ieškovės 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą.

15.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Nevykdomų darbų akte Nr. 10 nurodyti tik nepakeisti langai, jokių termostatinių ventilių ten nėra. Be to, termostatinių ventilių įrengimo nėra ir tarp įvykdytų darbų priėmimo ir perdavime akte Nr. 9. Tokiu būdu negalėjo būti ir tokių darbų, kadangi rangovas neįrenginėjo ventilių nei viename namo bute.

15.2.       Apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovus pakeisti langus ir balkono duris yra nepagrįstas, kadangi langai ir balkono durys yra atsakovų privati nuosavybė. Atsakovų namo renovacija baigėsi prieš du metus, renovacijos projektas yra visiškai įgyvendintas. Be to, namui 2017 metais yra suteikta maksimali (40 proc.) valstybės parama, gyventojų interesai nenukentėjo, o patenkinus ieškovus reikalavimus, atsakovų šeima bankrutuotų, kadangi neturės lėšų tenkinti savo minimalių poreikių.

16.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Teismas teisingai nustatė, kad termostatiniai ventiliai atsakovų bute nėra įrengti. Vadinasi, patiekiama šiluminė energija atsakovų bute nėra reguliuojama, dėl ko patiriamos didesnės sąnaudos, bei prarandama šiluminės energijos ekonomija. Be to, bendra namo šildymo sistema ir jos apskaita, bei buto suvartotos šiluminės energijos reguliavimas termostatiniais ventiliais ir apskaita yra dvi skirtingos sąvokos. Termostatiniai ventiliai yra viena energiją taupančių priemonių, kurios pagalba, individualiai reguliuojant patiekiamą šiluminę energiją, yra taupomos tiek lėšos, tiek ir pati energija. Tokia priemonė ir privalomas jos įgyvendinimas yra numatytas ir teisės aktuose. Tai reiškia, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog namo atnaujinimo investicinio projekto tikslas yra įgyvendinti energiją taupančias priemones, o termoreguliacinių ventilių įrengimas ir yra tokia priemonė. Apeliantams buvo žinoma apie daugiabučio namo butų savininkų priimtus sprendimus, jie jų neginčijo. Be to, namo atnaujinimas yra vientisas projektas, kurio eiga ir baigtis, bei numatytų rezultatų pasiekimas, yra aktualūs visiems atnaujinamo namo gyventojams.

17.2.       Vien formalus projekto užbaigimas nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliantai neturi pareigos atlikti projekte numatytų veiksmų, kai savalaikiai tiek veiksmai nebuvo atlikti dėl atsakovų veiksmų. Be to, tai nepaneigia fakto, kad ne visos projekte numatytos priemonės buvo įgyvendintos, kas yra užfiksuota, kai tos priemonės privalo būti įgyvendintos visam apimtimi, kad būtų pasiekiami numatyti tikslai – taupyti šiluminę energiją ir pinigines lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.                      Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės ir atsakovų apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13.                      Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

14.                      Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

15.                      Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos pakeisti savo buto langus ir balkono duris bei prie buto radiatorių įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius.

16.                      Byloje nustatyta, kad atsakovai N. K. ir S. K. yra buto, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai po ½ dalį buto. Ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai 2014-06-30 susirinkime pritarė namo atnaujinimui (modernizavimui) bei patvirtino investicinį projektą. Pavedimo sutartimi ieškovė pavedė trečiajam asmeniui VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimu. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ ir rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“ pranešė ieškovei, kad atsakovai atsisako įgyvendinti Projekte numatytas priemones - pakeisti buto langus į naujus. 2016 m. lapkričio 17 d. susirinkime gyventojai nutarė kreiptis į komisiją dėl namo renovacijos darbų priėmimo, o taip pat į teismą, kad atsakovai būtų įpareigoti pakeisti langus ir įsirengti termostatinius ventilius. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovai savo iniciatyva atliko veiksmus, pašalinančius akivaizdžios žalos namui padarymo galimybę – pakeitė senus medinius langus į naujus, konstatavo, jog teismas negali reikalauti, kad atsakovai atliktų veiksmus – vėl keistų naujus medinius langus į plastikinius ir patirtų papildomas neatlygintinas išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovai įsirengtų termostatinius ventilius, kadangi projektu buvo siekiama įgyvendinti investicijų plane numatytas energiją taupančias priemones, termoreguliacinių ventilių įrengimo tikslas – individualizuoti tokias priemones, o atsakovai yra daugiabučio namo buto savininkai ir bendrosios nuosavybės bendraturčiai, neginčijantys, kad jiems buvo žinoma apie namo gyventojų sprendimą atlikti namo atnaujinimo darbus, siekiant sumažinti šilumos kaštus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Apeliaciniais skundais tiek ieškovė, tiek ir atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Ieškovės teigimu, namo atnaujinamas užtruko dėl atsakovų veiksmų, todėl termostatinių ventilių įrengimas, kaip veiksmas susijęs su energiją taupančių priemonių įgyvendinimu turėtų būti atliekamas per maksimaliai trumpą laiką (t. y. per 1 mėnesį), kad atėjus naujam šildymo sezonui namo gyventojai justų naudą, o ne nuostolį. Be to, ieškovės teigimu, tiek byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek ir pačių atsakovų paaiškinimai paneigia pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovai pasikeitė buto langus. Atsakovų bute iki šiol yra seni mediniai langai, kurie nebuvo pakeisti nei į naujus medinius langus, nei į PVC profilio langus. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad mokėjimas už šilumą name skaičiuojamas šilumos šildymui vidutinių sąnaudų normatyvą padauginus iš buto ploto ir įsirengus trijų eigų termostatinius ventilius įtakoti šilumos sunaudojimą name V. Pietario g. 7, Vilniuje nebūtų galimybės. Šilumos kaštai įsirengus skaitiklius nesumažėtų ir nepadidėtų. Atsižvelgus į tai, kad statyba name yra užbaigta, ventilių įrengimas namo atnaujinimo tikslų, susijusių su ilgalaike šilumos apskaita ir jos kaštų mažinimu yra nesusijęs, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

17.                      Apeliantė (ieškovė) kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techniniu reikalavimus bei pateikti ieškovei tai patvirtinančius įrodymus, nurodo, jog tiek byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek ir pačių atsakovų paaiškinimai paneigia pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovai pasikeitė buto langus. Apeliantės teigimu, atsakovų bute iki šiol yra seni mediniai langai, kurie nebuvo pakeisti nei į naujus medinius langus, nei į PVC profilio langus.

18.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su apeliantės (ieškovės) išreikštomis abejonėmis dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovai savo iniciatyva pasikeitė buto langus. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, teisingai analizavo bylos aplinkybes ir įrodymus, ar faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančius įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, kt.).

19.                      Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018).

20.                      Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

21.                      Remiantis į bylą pateiktu ieškovės ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nustatyta, parengtas namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas numatė, kad turi būti pakeisti visi gyvenamojo namo butų langai, balkonų durys bei įstiklinti balkonai, t. y. pakeisti 63,17 kub. m. ploto butų langai ir balkonų durys. Savo lėšomis įstiklinę balkoną atsakovai nesutiko, kad būtų pakeisti jų buto langai ir balkono durys, kaip tai numatyta Investiciniame projekte. Šių darbų neatliko ir patys atsakovai, o tik trukdė rangovui ir jo darbuotojams patekti į jų butą bei atlikti numatytus darbus, todėl ieškovė vienu iš ieškiniu pareikštu reikalavimu prašė teismo įpareigoti atsakovus savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute pasikeisti buto langus ir balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus. Taigi akivaizdu, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovai savarankiškai įsistiklino savo buto balkoną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) ieškiniu pareikštas reikalavimas buvo susijęs tik su buto langų ir butų balkono durų pakeitimu, kadangi atsakovų bute yra seni mediniai langai, kurie pasak ieškovės neatitinka nustatytų reikalavimų. Šiai aplinkybei (ieškiniui) pagrįsti ieškovė į bylą pateikė 2015-11-18 VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ raštą „Dėl senų langų keitimo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 50) ir 2015-11-26 raštą „Dėl senų langų keitimo daugiabučio namo, adresu V. Pietario g. 7, Vilnius“ (b. l. 51), kuriuose konstatuota, jog atsakovai atsisako keisti senus langus į naujus. 2015-12-02 AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas Betonas pranešime „Dėl (duomenys neskelbtini) modernizavimo namo“ taip pat nurodoma, kad 22 buto šeimininkė N. K. atsisako pakeisti senus medinius langus. 2016-09-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros rašte „Dėl statybos užbaigimo (duomenys neskelbtini)“ pažymėta, kad vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedūras nustatyta, kad nepakeisti namo buto Nr. 22 langai ir balkono durys. 2016-09-12 AB „Panevėžio statybos tresto“ filialo Betonas pažymoje „Dėl 2015-01-28 Pagrindinės sutarties vykdymo“ konstatuota, kad rangovas neturėjo galimybės pakeisti (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. 22 langų ir durų, nes nebuvo įleidžiami į šį butą. Į bylą kartu su ieškiniu pateiktame 2016-10-28 VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ rašte nurodyta, kad dėl atsakovų kategoriško atsisakymo įsileisti, jų buto Nr. 22 langų darbai buvo neatlikti ir įtraukti į nevykdomų darbų aktą.

22.                      Įvertinusi ir išanalizavus šiuos ieškovės kartu ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovų bute, adresu (duomenys neskelbtini), jų buto langai ir buto balkono durys nebuvo pakeisti į daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytus reikalavimus, atitinkančius naujus buto langus ir buto balkono duris. Atsakovų bute liko seni mediniai langai.

23.                      Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teigimu taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė N. K. nurodė ( 2017-09-21 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 26:20 min. iki 41:40 min.), kad savarankiškai įstiklino tik savo buto balkoną. Dėl langų atsakovė paaiškino, kad jos bute jau seniai yra sudėti mediniai langai, kurie atsakovės vertinimu yra geros būklės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog iš esmės pati atsakovė patvirtino, kad jos ir atsakovo S. K. buto langai niekada nebuvo keičiami. Be to, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai kada nors būtų keitę savo buto langus į naujus medinius langus, kaip tai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Taigi atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo iniciatyva pasikeitė buto langus ir ieškovės reikalavimo pagrindas išnyko, padaryta nepagrįstai, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.

24.                      Pastebėtina ir tai, kad byloje liudytoju apklaustas E. B. taip pat paaiškino, kad atsakovai savarankiškai įsistiklino balkoną, dėl ko ginčo byloje ir nėra, tuo tarpu atsakovų buto langai liko nepakeisti dėl atsakovų trukdymo darbams, rangovo neįsileidimo ir pan. (2017-11-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 8:32 min. iki 27:52 min). Teismo posėdyje liudytojas 375-osios DNSB pirmininkas A. B. nurodė, kad atsakovai žinojo apie daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų priimtus sprendimus dėl renovacijos, tačiau trukdė atlikti numatytus darbus, neįleido rangovo darbuotojų. Be to, dar ir dabar atsakovų bute yra mediniai langai, kurie sudėti daugiabučio gyvenamojo namo statybos laikotarpiu prieš trisdešimt metų, t. y. 1987 m. (2018-01-30 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 17:21 min. iki 49:51 min.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje liudytojais apklausti asmenys taip pat patvirtino, kad atsakovų buto langai yra seni mediniai, jie niekada nebuvo keičiami nei atsakovų iniciatyva, nei projekto vykdymo laikotarpiu dėl atsakovų veiksmų trukdymo. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, šie liudytojų parodymai teismo nebuvo įvertinti, nors vienareikšmiškai ir patvirtino, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavo teisę.

25.                      Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovai savo iniciatyva pakeitė senus medinius langus į naujus, todėl toks ieškinio reikalavimo patenkinimas po bylos iškėlimo yra pagrindas šį reikalavimą atmesti, nes išnyko ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas.

26.                      Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktinę aplinkybę, jog projektas yra įgyvendintas pilnai, kadangi pačiame 2016-11-11 statybos užbaigimo akte yra nurodyta, kad nukrypimų nuo faktinių rodiklių yra, nors jie ir laikomi neesminiai. Be to, byloje esančiuose 2016-04-25 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9 (b.l.105-106) bei nevykdomų darbų akte Nr. 10 (b. l. 107-108) nurodyta, koks procentas namo butų langų nebuvo pakeista (mažiau nei 6 proc.), o liudytoju apklaustas E .B. 2017-11-28 teismo posėdyje paaiškino, jog nors ir buvo konstatuota, kad namas yra tinkamas naudoti, tačiau tai nekeičia fakto dėl langų trūkumo, bei tuo pačiu ir ne pilno investicinio projekto įgyvendinimo. Tai reiškia, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindas ir būtinumas dėl atsakovo buto langų ir buto balkono durų pakeitimo neišnyko.

27.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įpareigodamas atsakovus savo lėšomis bute įsirengti termostatinius ventilius, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statybos užbaigimo įforminimas nepaneigia aplinkybės, kad atsakovai nėra savo bute įsirengę termostatinių ventilių ir juos būtina atsakovams įsirengti tam, kad būtų įgyvendintos energiją taupančios priemonės, kas sudaro pagrindą laikyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad projektas turi būti įgyvendintas pilnai. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus pasikeisti buto langus ir buto balkono duris, jau laikėsi priešingos pozicijos, nors langų ir buto balkono durų keitimas taip pat buvo priemonė, kurios įgyvendinimas numatytas investiciniame projekte ir kuri nebuvo įgyvendinta. Šios priemonės įgyvendinimo aktualumas neišnyko, todėl namo atnaujinimu siektas tikslas, kaip teisingai pabrėžė apeliantė, nėra pasiektas visiškai.

28.                      Apibendrindama aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir nepagrįstai remdamasis faktine aplinkybe, jog atsakovai savo iniciatyva pakeitė senus medinius buto langus į naujus (nors kaip jau aukščiau buvo konstatuota, jog tiek byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai, tiek ir pačių atsakovų paaiškinimai paneigia pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovai pasikeitė buto langus, kadangi atsakovų bute iki šiol yra seni mediniai langai, kurie nebuvo pakeisti nei į naujus medinius langus, nei į PVC profilio langus) padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog atsakovai savo iniciatyva pasikeitė buto langus ir ieškovės reikalavimo pagrindas išnyko.

29.                      Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų tarp šalių kilusiam ginčui tinkamai išspręsti. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai būtų savo iniciatyva pasikeitę buto langus ir balkono duris, yra pagrindas tenkinti šį ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus atlikti šiuos veiksmus per teismo nustatytą protingą terminą.

30.                      Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus tenkintinas ir atsakovai įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31.                      Apeliantė (ieškovė) taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovai N. K. ir S. K. per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigoti savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliantės teigimu, namo atnaujinamas užtruko dėl atsakovų veiksmų, todėl termostatinių ventilių įrengimas, kaip veiksmas susijęs su energiją taupančių priemonių įgyvendinimu turėtų būti atliekamas per maksimaliai trumpą laiką (t. y. per 1 mėnesį), kad atėjus naujam šildymo sezonui namo gyventojai justų naudą, o ne nuostolį.

32.                      CK 1.5 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Tai vertybiniai kriterijai, leidžiantys teismui konkrečioje byloje priimti patį teisingiausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.5 straipsnis yra lanksti norma, leidžianti konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus bei užpildyti teisinio reglamentavimo spragas ir šitaip sumažinti neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius, kurių įstatymų leidėjas, priimdamas vieną ar kitą teisės normą, negalėjo numatyti.

33.                      CK suteikia teismui daug galimybių veikti savo nuožiūra, tačiau tuo pačiu reikalauja, kad teismas savo diskreciją įgyvendintų remiantis aukščiau minėtais pamatiniais principais. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

34.                      Viena vertus, sutiktina su apeliantės teiginiu, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namo atnaujinimas (modernizavimas) užtruko dėl atsakovų veiksmų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog termostatinių ventilių įrengimas, kaip veiksmas, susijęs su energiją taupančių priemonių įgyvendinimu, turi būti atliekamas per maksimaliai trumpą laiką, t. y. per 1 mėnesį. Vertinant ginčo situaciją teisingumo aspektu, ieškovės pasiūlytas terminas yra neprotingas ir nepagrįstas, kadangi įpareigojimas įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių yra pakankamai sudėtingas ir ilgas procesas, kurį įgyvendinti atsakovams (fiziniams asmenims) per maksimaliai trumpą laiką gali būti pakankamai problematiška. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad protingas terminas tokiems darbams atlikti (t. y. įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių) yra trys mėnesiai, tinkamai taikė CK 1.5 straipsnio, bei CPK 3 straipsnio 7 dalies nuostatas, užtikrino priešingų interesų (t. y. tiek atsakovų, tiek ir kitų namo gyventojų) pusiausvyrą, todėl toks teismo sprendimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

35.                      Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad trys mėnesiai yra protingas terminas tokiems darbams atlikti, todėl apeliantės argumentai, jog termostatinių ventilių įrengimas turėtų būti atliekamas per maksimaliai trumpą laiką, kad atėjus naujam šildymo sezonui namo gyventojai justų naudą, o ne nuostolį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų

36.                      Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl įpareigojimo įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių nurodo, jog mokėjimas už šilumą name skaičiuojamas šilumos šildymui vidutinių sąnaudų normatyvą padauginus iš buto ploto ir įsirengus trijų eigų termostatinius ventilius įtakoti šilumos sunaudojimą name (duomenys neskelbtini) nebūtų galimybės, kadangi šilumos kaštai įsirengus skaitiklius nesumažėtų ir nepadidėtų. Apeliantų teigimu, atsižvelgus į tai, kad statyba name yra užbaigta, ventilių įrengimas namo atnaujinimo tikslų, susijusių su ilgalaike šilumos apskaita ir jos kaštų mažinimu yra nesusijęs, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovų apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais.

37.                      Pažymėtina, jog 2014-06-30 ir 2015-10-30 (duomenys neskelbtini) namo, kuriame butą bendrosios nuosavybės teise turi ir atsakovai, butų savininkai balsavo dėl namo atnaujinimo ir balsų dauguma pritarė namo atnaujinimui, t. y. priėmė sprendimus atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu buvo patvirtintinas namo atnaujinimo investicinis planas, kuriame be kita buvo numatyta įgyvendinti energiją taupančios priemones. Apie šių sprendimų priėmimą apeliantams buvo žinoma, tačiau jie minėtų sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, sprendimai panaikinti nebuvo.

38.                      Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (t. y. Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2016-09-08 raštas „Dėl statybos užbaigimo (duomenys neskelbtini)“, AB Panevėžio statybos trestas“ filialo Betonas 2016-09-12 raštas, AB „Vilniaus energija“ 2016-10-07 raštas „Dėl informacijos pateikimo“) patvirtina, jog atsakovų bute nebuvo įrengtų tinkamų termostatinių ventilių. Aplinkybę, kad atsakovų bute nėra įrengtų termostatinių ventilių bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati atsakovė N. K..

39.                      Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog termostatinių ventilių įrengimas neturės įtakos šilumos sunaudojimui, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jų teiginius nepateikė. Be to, atsakovų akcentuojamame AB „Vilniaus šilumos tinklų“ 2017-12-20 rašte yra nurodyta tik tai, kad šiluma paskirstoma bendrai namui, o UAB „Vilniaus energija“ 2016-10-06 rašte pažymėta, kad daliklinė sistema šiame name (duomenys neskelbtini) yra naudojama, o atsakovų butui šildymo kaštai apskaičiuoti pagal vidutines sąnaudas, kadangi dalikliai jų bute nėra įrengti, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu sudaro pagrindą teigti, jog priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, atsakovų bute termostatinių ventilių nėra įrengta, vadinasi, patiekiama šiluminė energiją atsakovų bute nėra reguliuojama, dėl ko patiriamos didesnės sąnaudos bei prarandama šiluminės energijos ekonomija.

40.                      Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teigimu taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendra namo šildymo sistema ir jos apskaita bei buto suvartotos šiluminės energijos reguliavimas termostatiniais ventiliais ir apskaita yra dvi skirtingos sąvokos. Termostatiniai ventiliai yra viena energiją taupančių priemonių, kurios pagalba, individualiai reguliuojant patiekiamą šiluminę energiją, yra taupomos tiek lėšos, tiek ir pati energija. Bylos nagrinėjimu metu liudytoju apklaustas Ž. V. paaiškino, kad bute įrengti termostatiniai ventiliai yra skirti patiektam šildymui reguliuoti, nes jų nesant radiatoriai yra „atviri“ ir kiti gyventojai praranda šilumos kiekius, kadangi atsakovų butas Nr. 22 yra perkaitinamas (2017-11-28 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 29:27 min. iki 42:50 min.). Be to, tokia priemonė ir privalomas jos įgyvendinimas yra numatytas ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose namų atnaujinimo (modernizavimo/renovavimo) procesus, pažymint, kad daugiabučių namų atnaujinimo programos tikslas yra skatinti daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog namo atnaujinimo investicinio projekto tikslas ir siekiamybė yra įgyvendinti energiją taupančias priemones, o termoreguliacinių ventilių įrengimas ir yra tokia priemonė. Vyriausybės politika daugiabučių namų atnaujinimo klausimu taip pat yra suformuota ta linkme, kad pagrindinis tikslas ir siekis yra didinti pastatų energinį efektyvumą bei atnaujinti pastatus. Be kita ko, namo atnaujinimas (modernizavimas) yra vientisas projektas, kurio eiga ir baigtis, bei numatytų rezultatų pasiekimas yra aktualūs visiems atnaujinamo namo gyventojams.

41.                      Kaip minėta, dėl namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo sprendė visi 375 – osios DNSB butų savininkai bei balsų dauguma buvo pritarta namo modernizavimui. Namo gyventojų daugumo priimti sprendimai yra įpareigojantys ir privaloma juos vykdyti. Dėl šios priežasties, nesant visa apimtimi įgyvendinto projekto, ko pasekoje nėra taupoma šiluminė energija, yra pažeidžiami kitų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų interesai, kadangi gyventojų, apsisprendusių atlikti namo atnaujinimą (modernizavimą), vienas iš tikslų buvo pasiekti, kad būtų taupoma šiluminė energija ir piniginės lėšos. Vadinasi, vien tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM surašytas Statybos užbaigimo aktas nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovai neturi pareigos atlikti projekte numatytų veiksmų, kai savalaikiai tokie veiksmai nebuvo atlikti dėl pačių atsakovų veiksmų.

42.                      Teisėjų kolegija, apibendrinama aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojęs atsakovus savo lėšomis įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių, tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl ventilių įrengimo, nesusijusių su namo atnaujinimo tikslais yra visiškai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

43.                      Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus tenkintinas ir atsakovai S. K. ir N. K. įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovus S. K. ir N. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

44.                      Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

45.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus, aktuali CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 345,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. y. 195 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 130) ir 150,00 EUR išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 154).

47.                      Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

48.                      Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokatų teisine pagalba, neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl įvertinęs bylos apimtį bei sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovų 345 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49.                      Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 33,56 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų valstybei priteistina 33,56 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50.                      Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį, ieškovė ir atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

51.                      Ieškovė 375-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė prašymą priteisti 290.00 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2018-05-24 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 195G, 2018-05-26 mokėjimo nurodymą Nr. 1949.

52.                      Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (t. y. už apeliacinio skundo parengimą) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto maksimalius dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 procento, ieškovei iš atsakovų priteistina 145,00 EUR (290 EUR / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

53.                      Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-14 sprendimu Nr. 2.2 – (NTP-2)-18-T-1770-8789 S. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme. 2019-03-29 teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog atsakovui S. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 281,71 EUR (t. y. advokato užmokestis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas S. K., kuriam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, buvo pateikęs du procesinius dokumentus, t. y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 sprendimo ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Taigi akivaizdu, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodytas 281,71 EUR dydžio užmokestis advokatui yra paskaičiuotas už abu atsakovo pateiktus procesinius dokumentus, t. y. tiek už apeliacinį skundą, tiek ir už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Remdamasi teisingumo, protingumo principais teisėjų kolegija sprendžia, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą valstybė patyrė 140,85 EUR (281,71 EUR /2) bylinėjimosi išlaidų.

54.                      Nagrinėjamu atveju valstybės turėtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui S. K. apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalius dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 procento, valstybei iš ieškovės priteistina 70,43 EUR (140,85 EUR / 2) bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus tenkinti ir įpareigoti atsakovus S. K. ir N. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pasikeisti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langus ir buto balkono duris į plastikinius langus ir buto balkono duris, atitinkančius nustatytus techninius reikalavimus ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus S. K. ir N. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute įsirengti trijų eigų termostatinius ventilius prie visų bute esančių radiatorių ir ieškovei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų S. K. ir N. K. ieškovei 375-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 345 EUR (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus), t. y. po 172,50 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus ir 50 ct) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų S. K. ir N. K. ieškovei 375-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai 145 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus), t. y. po 72,50 EUR (septyniasdešimt du eurus ir 50 ct) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos valstybei 70,43 EUR (septyniasdešimt eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas ieškovė turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

 Priteisti iš atsakovų S. K. ir N. K. į valstybės biudžetą 33,56 EUR (trisdešimt tris eurus ir 56 ct), t. y. po 16,78 EUR (šešiolika eurų ir 78 ct) iš kiekvieno, teismo pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovai turi sumokėti į sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Alvydas Barkauskas

                                                Vaclovas Paulikas

                                                Inga Staknienė