Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-133/2012
Teisėja Irena Sabaitienė Proceso Nr. 1-65-1-00978-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, ištiesintiesiems Z. J., P. B., Ž. G., išteisintųjų gynėjams advokatams Gintarui Platūkiui, Redui Bradūnui, nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. įstatyminei atstovei I. Š., jos atstovui advokatui Audriui Banzaičiui, UAB (duomenys neskelbtini) atstovei A. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą civilinės ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nuosprendžio, kuriuo Z. J. pagal LR BK 176 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių; P. B. pagal LR BK 176 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių; Ž. G. pagal LR BK 132 str. 3 d. išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Nepilnamečių nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą civilinės ieškovės I. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., t. y. dėl kaltinimo, jog, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926) 123 straipsnio 1 dalies reikalavimą „jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio“, „Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos“ įstatymo (Žin., 2003, Nr.70-3170) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“ ir 2009-06-29 apie 11.50 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško 20 kvartale, atliekant stačiojo miško kirtimo darbus, neužtikrino, kad nuo darbo dėl neblaivumo 2009-06-29 aktu Nr. 1 nušalintas darbuotojas M. L., nebūtų atliekamų darbų zonoje, ko pasėkoje M. L. buvo mirtinai traumuotas virstančio medžio.
P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., t. y. dėl kaltinimo, jog, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) savininko Z. J. 2008-12-12 įsakymu Nr.12 paskirtas darbų vadovu, turėdamas miško darbų vadovo pažymėjimą, būdamas supažindintas su Z. J. miško ruošos įmonės 2008-12-12 įsakymu Nr.13 patvirtintais „Miško darbų vadovo pareiginiais nuostatais Nr.1“, pažeidė minėtų nuostatų 22 punkto reikalavimą „Organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą miške, užtikrinti darbų kokybę, saugą ir sveikatą darbe“, 25 punkto reikalavimą „Prižiūrėti ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi technologinių, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, valstybinių kontroliuojančių institucijų reikalavimų“ ir 2009-06-29 apie 11.50 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško 20 kvartale, atliekant stačiojo miško kirtimo darbus, nuo darbo dėl neblaivumo 2009-06-29 aktu Nr. 1 nušalino M. L., tačiau neužtikrino, kad nušalintas darbuotojas nebūtų atliekamų darbų zonoje, ko pasekoje M. L. buvo mirtinai traumuotas virstančio medžio.
Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., t. y. dėl kaltinimo, jog, pažeisdamas „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96“ (Žin., 1996 Nr.116-2733) 51 punkto reikalavimą „Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių“, pažeisdamas Z. J. miško ruošos įmonės savininko Z. J. 2003-09-10 įsakymu Nr. 3 patvirtintos ,,Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2“ 4.6 punkto reikalavimą „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų“, 2009-06-29 apie 11.50 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijos miško 20 kvartale, atlikdamas stačiojo miško kirtimo darbus, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių asmenų, ir pradėjo pjauti 21 m aukščio ir 40 cm storio pušį, ko pasėkoje nupjautas medis virsdamas mirtinai traumavo M. L., tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. L..
Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė I. Š. apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bent vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu, išnagrinėti pateiktą civilinį ieškinį.
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį įrodymų vertinimą, nepakankamai vertino byloje surinktus įrodymus į teismo posėdį nekvietė kitus ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojus, todėl priėmė neteisingą nuosprendį.
Apeliantė savo skunde nurodė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 3 str. 1 d., 11 str. 1 d., 12 str. 1 d., 19 str. 1 d., 20 str. 2 d., 25 str. 1 d. 2 p., 2008-06-20 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą Nr. V-181, 2008-06-20 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą Nr. V-132 ir, jos nuomone, nebuvo laikytasi šiuose dokumentuose keliamų reikalavimų. Dėl šio nelaimingo atsitikimo LR Valstybinė darbo inspekcija atliko tyrimą, kurio metu Z. J. buvo nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 41 str. 1 d. už 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 19 str. 4 d. ir 2008-06-20 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakyme Nr. V-181 „Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies, įmonėse, įstaigose, organizacijose" 3 punktų reikalavimų pažeidimus. Šį pažeidimą Z. J. pripažino ir sumokėjo jam paskirtą baudą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
Atlikus M. L. lavono tyrimą, buvo nustatyta, kad lavono kraujyje buvo rasta 1,48 promilės, o šlapime 1,89 promilės etilo alkoholio, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Apklausiant tyrimą atlikusį ekspertą, jis nurodė, kad M. L. alkoholinius gėrimus buvo vartojęs prieš 1 val. laiko. Todėl, apeliantės nuomone, kad, kaip ji teisme nurodė, tą dieną visi medkirčiai vartojo alkoholinius gėrimus ir jie įvykio metu buvo neblaivūs, o įvykus nelaimingam įvykiui jie visi buvo pašalinti iš darbo vietos. Kaltinamųjų teiginys, kad darbininkai buvos sutrikę dėl įvykio ir negalėjo dirbti, todėl juos paleido namo, yra kaltinamųjų versija.
Apeliantė savo skunde nurodė, jog P. B. pažeidė ir Miško darbų vadovo pareiginių nuostatų, 2008-12-12 patvirtintų Z. J. miško ruošos įmonės savininko įsakymu Nr. 13, reikalavimus, kurių II skiltyje „miško darbų vadovo pareigos" yra numatyta, kad jis privalo organizuoti miško ruošos darbus ir jiems vadovauti; organizuoti miško kirtimo ir transportavimo darbus; organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą miške, užtikrinti darbų kokybę, saugą ir sveikatą darbe; prieš darbo pradžią supažindinti darbuotojus su darbų atlikimu, saugiais darbo metodais atliekamam darbui; prižiūrėti ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi technologinių, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, valstybinių kontroliuojančių institucijų reikalavimų. Šių nuostatų IV skilties „Miško darbų vadovo atsakomybė" 39 d. numatyta, kad „miško darbų vadovas atsako už šiuose nuostatuose nurodytų pareigų vykdymą; miško ruošos darbų organizavimą; savo paties ir pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, apsaugos nuo elektros reikalavimų vykdymą", o 40 d. numatyta, kad „už savo pareigų netinkamą vykdymą miško darbų vadovas atsako darbo tvarkos taisyklių, LR įstatymų nustatyta tvarka bei pažeidė ir Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 69 dalyje numatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad „Pavojingų darbų vadovas, pradedant kirtimą, turi apžiūrėti biržę, pastatyti įspėjamuosius ir draudžiamuosius ženklus, nustatyti tarpinių sandėlių ir poilsio namelių vietas, valksmas, pagrindinę medžių leidimo kryptį, supažindinti darbuotojus su darbų organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus toje biržėje. Keičiantis biržės darbo teritorijai, už įspėjamųjų ženklų perkėlimą yra atsakingas medžių pjovėjas".
Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje šalia M. L. lavono buvo rastas ir benzino pjūklas, mažai tikėtina, kad nušalinus M. L. nuo darbo, jis savavališkai pasiėmė pjūklą ir su juo toliau dirbo ir to nematė nei Z. J., nei P. B., nes, kaip nurodo kaltinamieji Z. J. ir P. B. bei liudytojas V. S., M. L. buvo nušalintas nuo darbo 10 val. 45 min., o nelaimingas įvykis buvo 12 val.
Apeliantės teigimu, Ž. G. pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, reikalavimų, 29 d., 30 d., 51 d. bei Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10 Z. J. miško ruošos įmonės savininko įsakymu Nr. 3, 4.6, 4.7, 4.10, 4.11 reikalavimus. Ž. G. nesiėmė pakankamų priemonių įsitikinti, kad darbuotojas M. L. yra jo pjaunamo medžio kritimo zonoje. Ž. G. teiginys, kad jis nematė pro šalį einančio M. L., mažai tikėtinas, nes, kaip nurodė liudytojai bei kaltinamieji, jie kirtavietėje buvo paskutinė dieną ir šioje vietoje vykdė miško valymo darbus ir pjovė pavienius medžius.
Jeigu vertinant Ž. G. parodymus, kad biržėje buvo prastas matomumas ir jis nematė einančio M. L., tuomet jis pažeidė Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR Miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 29 dalyje numatytus reikalavimus. Ž. G. buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, ir todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 132 str. 3 d., požymiai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovę pagal įstatymą ir civilinę ieškovę, atstovą, prokurorę,prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, išteisintuosius ir jų gynėjus, civilinio atsakovo atstovę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų atstovės ir civilinės ieškovės I. Š. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl Z. J., P. B.. Ž. G. išteisinimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išteisintųjų Z. J. ir P. B. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių, o Ž. G. veikoje – BK 132 str. 3 d. numatytų požymių.
Išteisintajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl nusikaltimų sudėčių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., 132 str. 3 d., nebuvimo paremta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, reglamentuotu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl išteisintųjų veikų įvertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir neprieštaringos.
Apeliantės skundo teigimu, Z. J. ir P. B. nusikalstama veika įrodyta tuo, jog jie nesiėmė pakankamų priemonių, kad darbuotojas M. L. būtų pašalintas iš darbo vietos. I. Š. nuomone, nors nušalinimo dokumentai gal ir buvo perengti tinkamai, tačiau jie turėjo numatyti, kad, palikus M. L. prie automobilio ir neužrakinus transporto priemonės, kurioje buvo laikomi įrankiai, M. L. gali pasiimti darbo įrankį ir nueiti į kirtimo vietą, o jo po kurio laiko neradus prie automobilio, kur jis turėjo laukti, kelis kart jį pašaukus ir jam neatėjus, Z. J. išvažiavo ir į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo M. L. nenuvežė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatyta, jog Z. J. kaltinime nebuvo nurodyta kuo pasireiškė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, 11 str. 1 p. reikalavimo, kad darbdavio pareiga yra sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, jam įstatymu priskirtos pareigos nevykdymas. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 25 str. 13 p. numato, jog ,,asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Įmonėje buvo patvirtinti priemonių planai, darbuotojų nušalinimo nuo darbo schema. Vykdant 2007-12-17 LR Vyriausiojo Valstybinio darbo inspektoriaus nurodymą Nr. V-317, darbuotojai buvo supažindinti su „Miško darbų saugos taisyklių“ reikalavimais. Ikiteisminio tyrimo organai pateikdami jam kaltinimą konkrečiai nenurodė, kokių prevencinių priemonių jis neatliko, kurias turėjo padaryti. Tai, kad, apeliantės nuomone, Z. J. turėjo užrakinti automobilį su įrankiais, nuo nušalintojo neatsitraukti nei per žingsnį ir vežti į medicininę įstaigą girtumui nustatyti, tai tėra tik apeliantės nuomonė ir niekuo neparemti deklaratyvūs teiginiai. Tai, kad asmuo dėl neblaivumo nušalinamas nuo darbo, jis savaime netampa nepakaltinamu asmeniu, nesuprantančiu savo veiksmų esmės ir nesugebančiu savo veiksmų valdyti, o darbdavys netampa besąlygiškai atsakingu už nušalintojo nuo darbo asmens priimamus neadekvačius veiksmus ir sprendimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek Z. J., tiek P. B. pateikti kaltinimai pagal BK 176 str. 1 d. nepasitvirtino ir jie išteisinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai išteisinamasis nuosprendis dėl kaltinimo numatyto BK 132 str. 2 d. buvo priimtas ir Ž. G. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų visetu – kaltinamųjų Z. J., P. B. Ž. G., liudytojų V. S., V. M., H. Ž., V. V. parodymais, rašytiniais duomenimis - įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis, nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01 ir kt. rašytiniais duomenimis.
Žuvusysis M. L., kaip miško pjovėjas, buvo supažindintas su Miško darbų saugos taisyklėmis, tinkamai buvo išspręstas klausimas dėl jo nušalinimo nuo darbo, todėl paties žuvusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl atsiradusių padarinių. Pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabūdiškai, pats nukentėjusysis, pažeidė Miško darbų saugos taisykles, dėl ko žuvo. Ž. G. veiksmuose nebuvo nustatyta sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo požymių, todėl Ž. G. pagrįstai buvo išteisintas.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žuvusysis tiksliai laikėsi Z. J. ir P. B. nurodymų bei reikalavimo, kuriuo M. L. buvo nušalintas nuo darbo, priešingai, kaip buvo minėta, jis ignoravo įmonės vadovo ir darbų vadovo jam surašytą nušalinimą, ne tik atsisakydamas pasirašyti, neigdamas savo neblaivumą bei atsisakydamas vykti į medicinos įstaigą, bet ir nueidamas į kirtavietę, todėl dėl paminėto, galima pagrįstai konstatuoti, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsakingai, lengvabūdiškai ir neatsargiai.
Apeliantės teiginiai, jog įvykio dieną miške dirbę darbininkai visi buvo neblaivūs, todėl po įvykio išleisti į namus, atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Kauno apygardos teisme nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės atstovo prašymu apklausus liudytoją R. G., pastarasis parodė, jog įvykio dieną dirbo traktoriumi pas J. miške. Susirinko pas J. kieme, matėsi, kad visi neblaivūs. Nuvažiavęs į darbą, susipylė kurą, atėjo B. padėti. Vėliau visi – B., M., M., L., S., R. sėdo parūkyti, turėjo kažkuris alaus, jis turėjo sidro, visi išgėrė, B. buvo toliau, jis nematė, kad jie gėrė. Po to 4-iese likę pjovė medžius Ž. G., M. L., B. ir V. M.. V. su M. medį nuleidęs jau buvo, Ž. su B. kitą prie krašto medį pjovė, įvyko nelaimingas atsitikimas. Matė viską. M. L. tvarkė su B. medį, Ž. su B. kitą. L. visą laiką dirbo, jo niekas nuo darbo nenušalino, J. atvažiavo tik po įvykio. Kad darbdavys tikrintų blaivumą, jam nežinoma.
Šie liudytojo R. G. parodymai vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, kaip asmuo, galimai buvęs įvykio vietoje, nebuvo nustatytas ir apklaustas, jo parodymai įvykio vietoje nebuvo patikrinti. Iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad jis pats buvo rašęs pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, nes girtavo ir įmonės savininko Z. J. dar iki įvykio buvo baustas papeikimu, o 2010-03-04 buvo nutraukta su juo darbo sutartis. Šių liudytojo parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra galimybės patikrinti, todėl jais vadovautis, kuomet jo parodymų nepatvirtina kiti bylos objektyvūs duomenys ir ištirtos faktinės aplinkybės, nėra jokio pagrindo.
Dėl išvardytų motyvų nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. Š. apeliacinis skundas atmestamas, civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio I. Š. pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Romualdas Lincevičius
Teisėjai: Regina Majauskienė
Arūnas Paštuolis