Administracinė byla Nr. eA-322-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) pirmininko 2017 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. P-135 „Dėl M. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimo išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK pirmininko 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. T-12 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Tyrimo komisija) sudarymo“ (toliau – Įsakymas Nr. T-12) priėmė jauniausias pagal amžių VTEK narys, kuris laikinai eiti pirmininko pareigas paskirtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 12 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Dėl VTEK narių G. I., D. P. ir V. K. 2017 m. vasario 1 d. siūlymo pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę (toliau – ir 2017 m. vasario 1 d. siūlymas), pareiškėjas pasiaiškino dar 2017 m. vasario 8 d. pateiktu paaiškinimu. Tuo metu VTEK pirmininku buvęs R. V. rezoliucija ant 2017 m. vasario 1 d. siūlymo nusprendė dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėti. Tyrimo komisijai tyrimą dėl pareiškėjo galbūt netinkamo pareigų atlikimo pavesta atlikti, remiantis VTEK narių 2017 m. balandžio 4 d. kreipimusi Nr. IN-58 „Dėl M. S. elgesio įvertinimo“ (toliau – ir 2017 m. balandžio 4 d. kreipimasis), tačiau iš jo turinio matyti, kad jį pasirašę VTEK nariai D. P. ir G. I. prašo VTEK nario, laikinai einančio pirmininko pareigas, V. K. inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą pagal 2017 m. vasario 1 d. siūlymą, kuris buvo įteiktas R. V. ir kurį be kitų narių pasirašė V. K.. Tokiu būdu V. K. Įsakymu Nr. T-12 pavedė Tyrimo komisijai ištirti savo paties rašte nurodytas aplinkybes, t. y. priėmė sprendimą dėl tyrimo, kurį iš esmės pats ir inicijavo.
3. VTEK 2017 m. balandžio 11 d. pranešime Nr. IN-59 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir 2017 m. balandžio 11 d. pranešimas) nurodyti keturi epizodai, kuriuos Tyrimo komisija ketino vertinti ir dėl kurių prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Iš jų tik pirmasis yra susijęs su 2017 m. balandžio 4 d. kreipimesi o tuo pačiu ir 2017 m. vasario 1 d. siūlyme nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas yra pateikęs 2017 m. vasario 8 d. paaiškinimą, o tuometinis VTEK pirmininkas R. V. yra priėmęs sprendimą nepradėti tyrimo. Todėl toks VTEK narių kreipimasis yra laikytinas raštu tuo pačiu klausimu. VTEK pirmininko Įsakymo Nr. T-12 2 punktu Tyrimo komisijai buvo pavesta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą tik dėl 2017 m. balandžio 4 d. kreipimesi nurodytų aplinkybių, todėl be atitinkamo pavedimo tirdama kitas aplinkybes Tyrimo komisija viršijo jai minėtu įsakymu suteiktus įgaliojimus. Tyrimo komisija neteikė pareiškėjui visos informacijos dėl 2017 m. balandžio 11 d. pranešimo ketvirtame epizode nurodytų aplinkybių, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą.
4. Tyrimo komisija buvo šališka ir tendencinga, neapklausė R. V. ir darė prielaidomis grįstas išvadas, neteisingai vertino 2017 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio tarp pareiškėjo, R. V., V. K. ir S. K. turinį. Šio pokalbio metu VTEK narių V. K. ir S. K. pasakytos frazės vienareikšmiškai suprantamos kaip bauginimas siekiant susitarti su pareiškėju, kad jis savo noru paliktų valstybės tarnybą, jo metu buvo pasakyta frazių, leidžiančių suprasti, kad nurodymą atleisti pareiškėją iš pareigų VTEK nariai ir tuometinis vadovas gavo iš Lietuvos Respublikos Seimo, be to, tai padaryti buvo suinteresuota ir pati VTEK.
5. Pareiškėjas ėjo VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas ir jis, kaip skyriaus vedėjas, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas VTEK pirmininkui, todėl visais 2017 m. balandžio 11 d. pranešime nurodytais atvejais, kurie įvertinti kaip galimi tarnybiniai nusižengimai, jis vykdė VTEK pirmininko pavedimus. Dėl aplinkybių, susijusių su atsakymo G. K. parengimu ir jo išsiuntimu, gali patvirtinti tik tuo metu VTEK pirmininko pareigas ėjęs R. V.. Tyrimo komisija nevertino pareiškėjo užimtumo, rašto projekto ir vizuoto atsakymo G. K. varianto, todėl neištyrė aplinkybių, kiek pareiškėjas realiai dalyvavo rengiant atsakymo G. K. turinį ir kuri teksto dalis yra pareiškėjo, o kuri – R. V.. Telefoninio ryšio duomenų analizę, reikalingą statistikos tikslais, jis taip pat rinko vykdydamas tiesioginio vadovo pavedimą. Pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo pateikęs VTEK pirmininkui R. V. patikslintus projekto „Asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, privačių interesų deklaracijų tvarkymo, duomenų teisėtumo kontrolės ir atsakomybės taikymo gerinimas“ (toliau – ir Projektas) dokumentus, tačiau Tyrimo komisija atsisakė į medžiagą įtraukti pareigas perduodančio VTEK pirmininko R. V. ir laikinai pirmininko pareigas eisiančio V. K. dokumentų (projektų) perdavimo aktus. Dėl visų šių aplinkybių nustatymo buvo būtini R. V. paaiškinimai.
6. Tyrimo komisijai Įsakymu Nr. T-12 nebuvo pavesti tirti pareiškėjo komentarų žiniasklaidos priemonėse, tačiau ji juos tyrė, taip pat nebuvo pavesta tirti aplinkybių dėl pareiškėjo atliekamos tarnybinių telefonų ryšių duomenų analizės, pareiškėjo veiksmų, atliekant Projekto vykdymo funkcijas.
7. Atsakovas Vyriausioji tarnybinė etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. VTEK paaiškino, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Tyrimo komisijos 2017 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. IN-154 (toliau – ir Išvada). Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seimas nėra teisės aktų nustatyta tvarka paskyręs naujo VTEK pirmininko, Įsakymą pasirašė ne vyriausias amžiumi VTEK narys, nedaro Įsakymo neteisėtu. Įsakymu pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda skirta nebuvo, todėl teisinių pasekmių jam nesukėlė.
9. Tris veikos epizodus Tyrimo komisija nagrinėjo gavusi VTEK vadovo pavedimą, kiekvienu iš šių atvejų įformintą rašytine rezoliucija. Apie visus keturis veikos epizodus pareiškėjas buvo išsamiai informuotas 2017 m. balandžio 11 d. pranešimu ir dėl šių aplinkybių Tyrimo komisijai teikė 2017 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimą. Atsakovas nurodė, kad, gavęs 2017 m. vasario 1 d. siūlymą tuometinis VTEK pirmininkas R. V. jokio tyrimo, kurio procedūras bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės), neatliko. Dar iki tarnybinio tyrimo pradžios šį klausimą oficialiai kėlė ne tik VTEK nariai, bet ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai 2017 m. kovo 9 d. vykusio posėdžio metu. Priešingai nei teigė pareiškėjas, klausimas nebuvo ištirtas ir joks teisės aktų nuostatas atitinkantis sprendimas dėl pareiškėjo nebuvo priimtas. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir Įsakymas priimtas griežtai laikantis VTĮ ir Taisyklių nuostatų, šiuose teisės aktuose įtvirtintų procedūrų bei procesinių terminų.
10. Atsakovas teigė, kad Tyrimo komisija sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui dalyvauti teikiant paaiškinimus, prašymus, tiriant įrodymus, tenkino visus jo prašymus susipažinti su tyrimo medžiaga bei gauti prašomų dokumentų kopijas, t. y. pareiškėjo teisė apsiginti nebuvo varžoma. VTEK atsiliepime pateikė savarankiškus argumentus dėl pareiškėjo, kaip Projekto vadovo, neveikimo, duoto interviu žiniasklaidai, dėl pareiškėjo veiksmų gavus Seimo narės G. K. paklausimą ir rengiant šiai Seimo narei atsakymą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde teismui kaip ir skunde VTEK vadovui nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie VTEK vadovo ar kurio nors kito VTEK nario egzistavusį asmeninio pobūdžio interesą.
11. Pareiškėjo, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) funkcija yra techniškai aptarnauti VTEK ir tai daryti tinkamai. Absoliučios daugumos VTEK narių kolektyviai pasirašyti bei tuometiniam VTEK pirmininkui R. V. 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. vasario 1 d. įteikti kreipimaisi dėl pareiškėjo tarnybinių veikų akivaizdžiai parodo, kad VTEK, kaip kolegialus organas, turėjo pagrįstų įtarimų, kad jį techniškai aptarnaujantis pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdė netinkamai. Pareiškėjo vienasmeniškos iniciatyvos, nesuderintos su VTEK pozicija, sukėlė itin didelį rezonansą visuomenėje, tiesiogiai pakenkė VTEK reputacijai. Tuometinis VTEK vadovas R. V. ne tik atsisakė vertinti kolektyvinį VTEK narių 2017 m. vasario 1 d. siūlymą dėl pareiškėjo tarnybinių veikų, tačiau ir vėlesniais savo veiksmais (išleisdamas atitinkamus įsakymus) sudarė sąlygas šiam valstybės tarnautojui išvengti realios teisinės atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pakartotinį 2017 m. balandžio 4 d. kreipimąsi, VTEK vadovo Įsakymu Nr. T-12, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, buvo pradėta pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra.
12. VTEK veiklą kontroliuojančių institucijų atstovai nėra asmeniškai (privačiai) suinteresuoti atleisti pareiškėją iš pareigų. Jokių nurodymų, pavedimų ar prašymų šiuo klausimu iš Seimo niekada nebuvo gavęs nei kuris nors VTEK narys, nei jos vadovas. Pareiškėjas, suvokdamas, kad atsistatydinus VTEK pirmininkui R. V., po 2017 m. kovo 20 d. nedelsiant bus pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, neįspėjęs savo privačia įranga 2017 m. kovo 16 d. slapta padarė privataus pokalbio su VTEK pirmininku R. V. ir dar dviem VTEK nariais garso įrašą. Šios informacijos pagrindu VTEK apkaltino šantažu, psichologiniu spaudimu ir kitais veiksmais, kurie nesuderinami su VTEK statusu ir veikla. Tariamas VTEK vadovo, narių ir darbuotojų šališkumas, apie kurį kalbama skunde, yra grindžiamas išskirtinai tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir realaus faktinio pagrindo neturinčiais spėliojimais, siekiant išvengti realios teisinės atsakomybės.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko 2017 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. P-135 „Dėl M. S. tarnybinio nusižengimo“.
14. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos ir pateiktų pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentų, be kita ko, nustatė, kad VTEK nariai šios komisijos pirmininkui 2017 m. vasario 1 d. pateikė siūlymą R. V. VTĮ nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo elgesį ir tarnybinę veiklą; dėl minėto siūlymo pareiškėjas VTEK pirmininkui R. V. 2017 m. vasario 8 d. pateikė paaiškinimą Nr. IN-22; VTEK pirmininkas R. V. rezoliucijoje ant 2017 m. vasario 1 d. siūlymo nurodė, kad susipažino su pareiškėjo paaiškinimu ir kad atlikti tyrimą nėra pagrindų; VTEK narės D. P. ir G. I. 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į šios komisijos narį, laikinai einantį VTEK pirmininko pareigas, V. K., prašydamos inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir, atlikus vertinimą, priimti dėl šio valstybės tarnautojo atitinkamą sprendimą; šiame kreipimesi jos nurodė, kad VTEK narių tuometiniam pirmininkui R. V. buvo įteiktas 2017 m. vasario 1 d. siūlymas, kuriame, jų nuomone, buvo išdėstytas motyvuotas ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas prašymas įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą, tačiau į siūlymą nebuvo atsižvelgta; VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas V. K., atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. kreipimąsi, priėmė 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. T-12, sudarė Tyrimo komisiją, kuriai pavedė atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo galbūt netinkamai atliekamų pareigų; teismas nustatė ir detaliai aprašė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo informavimu apie galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pareiškėjo teiktais paaiškinimais; Tyrimo komisija 2017 m. rugsėjo 29 d. surašė Išvadą; VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas V. K., vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 14.3 punktu, VTEKĮ 13 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 13 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktų, VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalies, Etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 9.3, 9.8 punktų, VTEK 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. KS-31 (aktualios redakcijos) patvirtintu VTEK darbo reglamento 37.4 ir 100 punktų, VTEK Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkto, Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatas; nusprendė neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, ar priimant Įsakymą buvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių ir ar jų nesilaikymas laikytinas savarankišku pagrindu Įsakymą panaikinti.
16. Teismas vadovavosi VTĮ 30 straipsnio ir Taisyklių 14.3 punktu ir nurodė, jog priimant skundžiamą Įsakymą, kuriuo įformintas Taisyklių 14.3 punkte nurodytas sprendimas, galėjo būti praleisti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti vieno mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai skirti ir (arba) 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos. Teismas pažymėjo, kad visos kitos VTĮ ir Taisyklėse įtvirtintos procedūrinės taisyklės privalėjo būti išlaikytos, be to, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, kurių įstatymų leidėjas besąlygiškai nesieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
17. Kadangi pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakymas Nr. T-12, kuriuo buvo sudaryta Tyrimo komisija, yra neteisėtas, nes jį priėmė neįgaliotas asmuo, t. y. ne vyriausias, kaip nustatyta VTEKĮ, o jauniausias pagal amžių VTEK narys, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas kvestionuoja visą tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą ir skundžiamo Įsakymo teisėtumą.
18. Teismas nustatė, jog nuo 2017 m. kovo 20 d. ir visą ginčo laikotarpį laikinai VTEK pirmininko pareigas ėjo jauniausias pagal amžių (tai visuotinai žinomas faktas) VTEK narys V. K.; šis VTEK narys laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas paskirtas pačios komisijos 2017 m. kovo 17 d. protokoliniu nutarimu po to, kai laikinai eiti pirmininko pareigas atsisakė eiti pagal amžių vyresni už V. K. VTEK nariai S. K., D. P. ir G. I..
19. Teismas akcentavo, jog privaloma elgesio taisyklė atvejams, kai iškyla klausimas dėl vadovavimo VTEK laikotarpiu, kol nuolatinis jos pirmininkas nėra paskirtas, įtvirtinta VTEKĮ 12 straipsnio „Pirmininko pavadavimas“ 2 dalyje. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Teismas darė išvadą, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą nėra suteikta jokių alternatyvų tokiais atvejais, kurie susiklostė nagrinėjamoje situacijoje (t. y. iš pareigų atleidus VTEK pirmininką ir Seimui nepaskyrus naujojo, pačiai VTEK savo posėdyje balsavimo būdu išsirinkti laikiną pirmininką, inter alia (lot. k. be kita ko) ar laikinai einančiu pirmininko pareigas „paskirti“ ne vyriausią pagal amžių VTEK narį). Teismo vertinimu, VTEK, „paskirdama“ laikinai einančiu VTEK pirmininko pareigas jauniausią pagal amžių savo narį V. K., pažeidė VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį ir veikė ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus).
20. Kadangi pagal VTEKĮ 13 straipsnyje suteiktą VTEK pirmininko kompetenciją būtent jam suteikti įgaliojimai skirti nuobaudas (ar skatinti) valstybės tarnautojus, o pagal VTĮ 30 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijuoti ir nuobaudas VTEK sekretoriato valstybės tarnautojams (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui) skirti gali tik teisėtai VTEK pirmininko pareigas einantis asmuo, teismas sprendė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavo ir skundžiamą Įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo.
21. Kartu teismas pastebėjo, kad nagrinėjant šią administracinę bylą buvo nustatyta ir kitų procedūros taisyklių pažeidimų: teismo vertinimu, R. V. apklausa Tyrimo komisijoje būtų padėjusi atskleisti ir išsiaiškinti nustatytų pažeidimų padarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes; teismas darė išvadą, kad klausimas dėl dalies 2017 m. balandžio 4 d. siūlyme išdėstytų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą jau buvo išspręstas VTEK pirmininko R. V. rezoliucija ant 2017 m. vasario 1 d. siūlymo, todėl VTEK pažeidė Taisyklių 3 punktą; teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Taisyklių 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtintas 5 darbo dienų (nuo oficialios informacijos gavimo) terminas, per kurį turėjo būti pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo galbūt padarytų dalies nusižengimų.
22. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad šie pažeidimai negali būti vertinami tik kaip formalūs. Nustatytų pažeidimų gausa, pobūdis, ypač atsižvelgiant į bendrą kontekstą, kuriam esant pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio pažeidimo tyrimas (šis tyrimas pradėtas ne ilgai trukus nuo 2017 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio tarp pareiškėjo, buvusio VTEK pirmininko R. V., V. K. ir S. K., kurio metu buvo išreikštas išankstinis V. K. nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu, ir nuo V. K. „paskyrimo“ laikinai einančiuoju šios komisijos pirmininko pareigas), teismo vertinimu, patvirtino, kad vien dėl šių pažeidimų Įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
23. Nusprendęs panaikinti Įsakymą, teismas nurodė, jog kitų pareiškėjo ir atsakovo argumentų vertinimas nebėra teisiškai reikšmingas. Kadangi pareiškėjas prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, teismas šio klausimo nesprendė ir išaiškino pareiškėjui teisę tokius dokumentus pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III.
24. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti, o Įsakymą palikti galioti.
25. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl netinkamai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. VTEK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, ABTĮ įtvirtintus imperatyvius teisės principus, skirtus užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, sąžiningą rungimąsi, nešališką ir visuminį visų proceso šalių pateiktų įrodymų ištyrimą bei įvertinimą.
26. Teismas, nesilaikydamas ABTĮ įtvirtinto proceso betarpiškumo principo, savo sprendimą grindė išskirtinai tik pareiškėjo pateikta ir jam asmeniškai palankia įvykių versija, visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl į bylą VTEK pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais atsakovas grindė savo poziciją, atkreipdamas teismo dėmesį į nagrinėjamo ginčo specifiškumą, susiklosčiusį dėl objektyvių, t. y. nuo VTEK nepriklausančių, aplinkybių.
27. Atsakovas pažymi, kad pagal pareiškėjo skundus VTEK teismo žinioje yra daugiau administracinių bylų, kuriose nepriklausomai nuo faktinių aplinkybių pareiškėjas VTEK priimtus sprendimus skundžia tais pačiais argumentais – tariamu VTEK narių šališkumu, VTEK nario V. K. negalėjimu net laikinai vykdyti VTEK pirmininko pareigų.
28. VTEK, kaip valstybės institucija ir pareiškėjo darbdavys, turėjo pareigą gindama viešąjį interesą, taikyti teisinio poveikio priemones prasižengusiam valstybės tarnautojui bei užkardyti įstaigos dalykinei (institucinei) reputacijai daromą žalą. VTEK turėjo pagrįstų lūkesčių, jog teismas tinkamai įvertins ir jos pateiktus įrodymus apie šios administracinės bylos esminius akcentus, t. y. jos kontekstą, kuriam esant dėl pareiškėjo veiksmų atliktas tarnybinis tyrimas buvo vykdomas išskirtinėmis sąlygomis. Šiame ginče aptariamų teisinių santykių metu VTEK objektyviai susiklosčiusios faktinės situacijos negalima laikyti tipine, tačiau būtent taip ją vertino pirmos instancijos teismas. Pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimą VTEK vykdė laikydamasi visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, pagal realiai susiklosčiusias objektyvias aplinkybes operatyviai reaguodama į pareiškėjo padarytus pažeidimus. Išvadoje nurodytais veiksmais pareiškėjas VTEK reputacijai padarė realią, itin didelę ir ilgai trunkančią žalą. Už tokio pobūdžio valstybės tarnautojo padarytus pažeidimus yra pagrindas jam taikyti Valstybės tarnybos įstatyme numatytą tarnybinę nuobaudą. Jos VTEK pareiškėjui neskyrė, atsižvelgdama į teisės aktuose numatytus terminus.
29. Dėl pareiškėjo netinkamai vykdomų tarnybinių pareigų dar 2016 m. rugpjūčio 31 d., VTEK nariai raštu kreipėsi į tuometinį VTEK pirmininką R. V., informuodama jį, kad pareiškėjas, viršydamas savo tarnybinę kompetenciją, kompromituoja VTEK. Kitas VTEK narių kolegialus rašytinis kreipimasis dėl pareiškėjo tarnybinių veiksmų VTEK pirmininkui R. V. buvo įteiktas 2017 m. vasario 1 d. VTEK nariai turėjo teisėtų lūkesčių, jog šiuos jų prašymus R. V. išnagrinės tinkamai, objektyviai ir nešališkai, tačiau teisės aktuose nustatytos procedūros apskritai net nebuvo inicijuotos.
30. Teismas nepagrįstai sprendė, kad VTEK atliktas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tariamas susidorojimas su pareiškėju, o ne logiška pasekmė. Tik po 2017 m. kovo 20 d., R. V. netekus VTEK pirmininko įgaliojimų, atsirado reali galimybė pareiškėjo tarnybinius veiksmus įvertinti objektyviai, atlikus išsamų ir visapusišką tyrimą.
31. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius, lemiamą reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui turinčius klausimus, t. y. ar darbdavio veiksmai, kuomet jis toleruoja valstybės tarnautojo daromus grubius tarnybinius pažeidimus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklėse numatytų nuostatų prasme yra pateisinama aplinkybė, leidžianti pažeidėjui išvengti bet kokio jo veiklos vertinimo, net jeigu jis baigiasi nepaskiriant realios tarnybinės nuobaudos; kaip teismo sprendime pateiktas valstybės tarnautojų tarnybiniam vertinimui taikomų procedūrinių terminų skaičiavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią šie terminai nėra naikinamieji ir absoliutūs, o esant objektyvioms ir racionaliai pateisinamoms aplinkybėms gali būti ir pratęsti.
32. Nagrinėjamu atveju tarnybinis tyrimas užsitęsė ne tik dėl R. V. neveikimo, bet ir dėl ilgalaikio paties pareiškėjo nedarbingumo. Šios aplinkybės, kaip taip pat turinčios tiesioginės įtakos operatyviam tarnybinio tyrimo atlikimui, pirmos instancijos teismas apskritai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teismas taip pat turėtų atsakyti, ar tai, kad dėl buvusio VTEK pirmininko R. V. sąmoningai atliktų tarnybinių veiksmų ir neveikimo, dėl kurių VTEK atsidūrė teisiškai nesureglamentuotoje (neapibrėžtoje) situacijoje, vėlesni VTEK veiksmai negali būti objektyviai pateisinami, nepaisant ir to, kad jie atlikti turint tikslą sukurti didesnę socialinę vertybę – priimti pagrįstą sprendimą, užtikrinantį teisinės atsakomybės už padarytus pažeidimus neišvengiamumą, nors ir pažeidžiant tarnybinio tyrimo atlikimo terminus formaliąja prasme.
33. VTEK teigimu, pareiškėjui šališko buvusio įstaigos vadovo parodymai negalėjo turėti esminės reikšmės priimant skundžiamą Įsakymą, Tyrimo komisijos Išvadoje buvo nurodyti motyvai, kodėl VTEK tyrimo komisija atsisakė apklausti R. V.. Dėl pokalbio, kuris 2017 m. kovo 16 d. vyko tarp pareiškėjo, buvusio VTEK vadovo, VTEK narių S. K. ir V. K., atsakovas pažymėjo, kad teismui minėtų VTEK narių parodymai nebuvo reikšmingi, be to, pareiškėjas šį pokalbį įrašė neteisėtai, slapta, neinformavęs kolegų, todėl teismas neturėjo jo prijungti prie bylos kaip įrodymo ir juo remtis formuojant galutinę išvadą. Pareiškėjas turėjo teisę teismo prašyti, kad R. V. būtų iškviestas liudyti į žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė.
34. VTEK pirmininko laikino pavadavimo teisėtumo klausimas buvo keliamas ne vienoje administracinėje byloje. Ginčijamas teismo sprendimas formuoja itin nepalankų VTEK precedentą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. kovo 20 d. iki nuolatinio VTEK pirmininko paskyrimo dienos VTEK yra priėmusi įvairaus pobūdžio sprendimų, kurių dalis buvo patikrinta administraciniuose teismuose ir yra įsiteisėję. Atsakovas pažymi, kad dėl VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo teisės ekspertų nuomonė nevieninga.
35. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. lapkričio 9 d. gautas VTEK prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad tol, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys, neprieštarauja teisinės valstybės principui, asmenų teisėtų lūkesčių turėjimo principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 29 straipsnio nuostatai, draudžiančiai nustatyti teisinį reglamentavimą, įteisinantį asmenų diskriminavimą amžiaus pagrindu, Konstitucijos 48 straipsniui, kuriuo vadovaujantis priverčiamasis darbas Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas.
36. Pareiškėjas atsiliepime į VTEK apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde VTEK pateikia tik nuomonę, o ne konkrečius argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, netinkamai įvertinti įrodymai, nepasisakyta dėl atsakovo pateiktų įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisme nagrinėjamos kelios bylos tarp pareiškėjo ir atsakovo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
38. Pareiškėjui neaišku, iš kokių tiksliai bylos aplinkybių atsakovui akivaizdu, jog teismo sprendimas pagrįstas tik pareiškėjo pateikta įvykių versija. Atsakovas nekalba apie konkrečius, galbūt nepakankamai teismo įvertintus įrodymus ar neteisingai pritaikytas teisės normas. Atsiliepime pastebima, kad VTEK narių 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreipimosi dėl pareiškėjo į tuometinį VTEK pirmininką R. V. byloje nėra; tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. VTEK tyrimą organizavo šališkai ir tendencingai, siekdama pateikti pareiškėją ir buvusį VTEK pirmininką kaip neformaliais santykiais susijusius, neva vienas kito neteisėtus veiksmus dangstančius asmenis.
39. Dėl 2017 m. kovo 16 d. pokalbio garso įrašo pareiškėjas nurodo, jog šio pokalbio stenograma (išdėstyta 2019 m. rugsėjo 8 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo) grindė VTEK narių šališkumą, o garso įrašas teismui buvo teikiamas tik tam, kad jis galėtų įsitikinti minėtoje stenogramoje užfiksuoto pokalbio faktu ir turinio tikrumu. Teismas teisingai įvertino pokalbio garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo ir sąsajumo su stenograma klausimus ir stenogramoje fiksuotų pokalbių, kaip įrodymų, patikimumą. Garso įrašą pareiškėjas padarė siekdamas teisėtų tikslų, norėdamas apsiginti nuo galbūt neteisėtų, pagal pareigas aukštesnių VTEK narių veiksmų ir turėti, esant reikalui, neginčijamą įrodymą. Kad V. K. yra šališkas pareiškėjui, patvirtino ir pareiškėjo tarnybos sąlygos grįžus 2017 m. rugsėjo 4 d. iš vaiko priežiūros atostogų.
40. Pareiškėjo teigimu, atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad VTEK pirmininko laikino pavadavimo klausimas buvo keliamas ne vienoje byloje ir nei vienu atveju teismas neįžvelgė pakankamo teisinio pagrindo naikinti skundžiamų VTEK sprendimų, nes šie sprendimai nesusiję su VTEK pirmininko, kaip įstaigos vadovo įgaliojimais, įtvirtintais VTEKĮ 13 straipsnyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VTEK pirmininko Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nutarta tarnybinės nuobaudos neskirti, nes pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.
42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
43. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino, kad VTEK, paskirdama laikinai einančiu VTEK pirmininko pareigas jauniausią pagal amžių savo narį V. K., pažeidė VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį ir veikė viršijant įgaliojimus; V. K. 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu buvo sudaryta Tyrimo komisija ir pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jį baigus būtent V. K. pasirašė skundžiamą Įsakymą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavo ir skundžiamą Įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo. Teismo nuomone, pažeidimai negali būti vertinami tik kaip formalūs.
44. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).
45. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Taigi sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui turėjo priimti VTEK pirmininkas.
46. VTEKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui; VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, mokamas VTEK pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys.
47. Iš šių teisės normų seka, kad laikinas VTEK pirmininko pareigų ėjimas visais atvejais, t. y. tiek paskirto VTEK pirmininko komandiruotės, atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, tiek apskritai nesant paskirto VTEK pirmininko, yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, nenustatant jokių su tuo susijusių išimčių. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog VTEK pirmininko pareigas jam laikinai negalint jų atlikti gali eiti tik paties VTEK pirmininko pavedimu paskirtas kitas VTEK narys, o susiklosčius situacijai, kai VTEK pirmininkas nėra paskirtas, laikinai jo pareigas privalo eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys. Tokio reguliavimo niekaip nekeičia aplinkybė, kad Seimas dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiko tarpą nepaskiria VTEK pirmininko, kadangi, kaip minėta, teisinis reguliavimas jokių išimčių nenustato.
48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Seimui 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidus VTEK pirmininką R. V. iš komisijos pirmininko pareigų ir nepaskyrus naujo VTEK pirmininko, pirmininko pareigas VTEK 2017 m. kovo 17 d. sprendimu laikinai pradėjo eiti V. K., kuris nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys. Byloje įrodyta, kad šioje administracinėje byloje skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos priėmė VTEK narys, kuris Įsakymo pasirašymo metu nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys.
49. Pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant paskirto VTEK pirmininko, jo pareigas, įskaitant ir Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos priėmimą, laikinai galėjo atlikti tik vyriausias pagal amžių VTEK narys. Atitinkamai, skundžiamą Įsakymą pasirašius ne vyriausiam pagal amžių VTEK nariui, laikytina, kad teisės aktas yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir dėl to yra naikintinas pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas įstatymu nustatytas procesinis pagrindas panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį) kaip neteisėtą. Nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas taikant kurį nors iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas panaikina skundžiamą aktą kaip neteisėtą vien šiuo procesiniu pagrindu, t. y. teismas tokiu atveju neturi nagrinėti ir pasisakyti dėl skundžiamo akto teisėtumo kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas nurodo savo skunde teismui. Nustačiusi, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas taikant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija nepasisako kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas ir atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui.
50. Teismas apelianto prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmeta, kadangi jis nėra betarpiškai susijęs su šios bylos dalyku – kokį sprendimą bepriimtų Konstitucinis Teismas, tai atgaline data nesuteiktų įgaliojimų ginčijamą sprendimą priėmusiam VTEK nariui skirti nuobaudą.
51. Remiantis išdėstytu, darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialines teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
52. Pareiškėjas M. S. prašo iš atsakovo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad išlaidos patirtos pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
53. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015).
54. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas M. S. įrodė patyręs apeliacinės instancijos teisme išlaidas teisinei pagalbai – 350 Eur už atskirojo skundo LVAT parengimą ir 910 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (viso 1260 Eur). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinos paminėtos bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius