Civilinė byla Nr. e2A-252-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00132-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.2.3; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Utenos vandenys“ ir atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d.  sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ ieškinį atsakovei Vokietijos bendrovei ,,WTE Wassertechnik GmbH“ dėl delspinigių ir baudos priteisimo bei atsakovės Vokietijos įmonės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ dėl darbų perėmimo pažymos pripažinimo negaliojančia, bankui pareikšto reikalavimo pagal garantiją pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo naudotis banko garantija, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vokietijoje registruotas bankas ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruhr“, uždaroji akcinė bendrovė „Alresta“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Utenos vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ 1 278 795,34 Eur kompensaciją (delspinigius), 83 329,84 Eur baudą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkimas“ Nr. 3968274 (toliau – Pirkimas). Atsakovė, veikdama kartu su jungtinės veiklos partnere UAB ,,Dzūkijos statyba“, pateikė pasiūlymą Pirkime, kuris pripažintas Pirkimo laimėtoju. Ieškovė su atsakove (pagrindine jungtinės veiklos partnere) 2019 m. kovo 14 d. sudarė Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos sutartį Nr. D-61 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti Utenos dumblo apdorojimo įrenginių kompleksą vietoje senųjų dumblo tankinimo, pūdymo, sausinimo ir deginimo įrenginių. Pagal šalių sudarytą 2022 m. gruodžio 27 d. taikos sutartį, kuri patvirtinta Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1321-1166/2023, darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 28 d. Faktiškai darbai buvo užbaigti tik 2023 m. spalio 20 d., trečiojo asmens UAB „Alresta“ Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (pranc. Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils (FIDIC)) (toliau – FIDIC) inžinieriui A. T. išdavus perėmimo pažymą. Atsakovė per Sutartyje nustatytą terminą numatytų darbų neatliko, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 ir 3  dalimis, Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.7 ir 8.13 papunkčiais, įgijo teisę iš atsakovės reikalauti kompensacijos (delspinigių) ir baudos.

3.       Atsakovė Vokietijos bendrovė ,,WTE Wassertechnik GmbH“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1.                      pripažinti negaliojančia trečiojo asmens UAB „Alresta“ FIDIC inžinieriaus A. T. 2023 m. spalio 20 d. išduotos perėmimo pažymos dalį dėl darbų baigimo ir perdavimo užsakovei datos bei pranešimo apie defektus termino pradžios, konstatuojant, kad darbai, numatyti Sutartyje, buvo baigti ir perduoti užsakovei UAB „Utenos vandenys“ atitinkamais terminais:

3.1.1.                      techninis pastatas Nr. 1: visi statybų ir pastato techniniai darbai, pirminio dumblo tirštinimo įrenginiai 2022 m. balandžio 29 d.; perteklinio dumblo tirštinimo įrenginiai, dumblo sietas 2022 m. gegužės 31 d.; kogeneracinė jėgainė Nr. 1 2022 m. kovo 10 d.; kogeneracinė jėgainė Nr. 2 2021 m. vasario 22 d.; su techniniu pastatu Nr. 1 susijusi įranga, pvz., ŠVOK, kvapų siurbimo sistema, vamzdynai ir siurbliai, polimerų dozavimo stotys, dumblo talpyklos ir kita, 2022 m. balandžio 3 d.; visi elektros darbai, susiję su įranga, esančia techniniame pastate Nr. 1, įskaitant automatiką, matavimo prietaisus, SCADA sistemą ir kitą, 2022 m. kovo 10 d.;

3.1.2.                      dumblo pūdymo sistema: 1 ir 2 pūdytuvas, techninis pastatas tarp pūdytuvų, dumblo apdorojimo talpa šalia pūdytuvo, visos maišyklės, įskaitant pūdytuve sumontuotą maišyklę, šilumokaitis ir vamzdynų sistema, įskaitant požeminius vamzdynus, priešgaisrinė siurblinė, dozavimo stotys, visi siurbliai, kurie yra pūdymo sistemos dalis, visi elektros darbai, susiję su pūdymo sistema, įskaitant automatiką, matavimo prietaisus, SCADA sistemą ir kita,  2022 m. birželio 27 d.; riebalų priėmimo stotis, įskaitant visus vamzdynus ir visą elektros įrangą, 2022 m. birželio 27 d.; biodujų sistema, įskaitant dujų talpyklą, dujų žvakę, dujų valymo įrenginį, dujopūtes, orapūtes ir kita, visi susiję vamzdynai, nerūdijančio plieno vamzdynų sistema ir požeminis vamzdynas, įskaitant žvyro filtrą, kompensacines šachtas, visų rūšių vožtuvus ir siurblius, kurie yra susiję su sistema, visi elektros darbai, susiję su biodujų sistema, įskaitant automatiką, matavimo prietaisus, SCADA sistemą ir kita, 2021 m. gruodžio 23 d.; dumblo sausinimo įrenginiai, įskaitant polimerų dozavimo stotį, nusausinto dumblo siurblius ir visą susijusią įrangą, 2023 m. liepos 17 d.; dumblo džiovinimo įrenginiai, dumblo deginimo įrenginys 2023 m. rugpjūčio 31 d.;

3.1.3.                      atitinkamai, pranešimo apie defektus terminas kiekvienai aukščiau nurodytai darbų daliai pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamos jų baigimo ir perdavimo užsakovei UAB „Utenos vandenys“ dienos;

3.2.                      pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ieškovės 2023 m. spalio 23 d. pareikštą reikalavimą Vokietijoje registruotam bankui ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruhr“ (toliau – ir bankas) dėl 1 002 004,84 Eur sumos (baudos ir kompensacijos už uždelsimą) išmokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058;

3.3.                      uždrausti ieškovei reikšti bankui reikalavimus, pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo pagrindą, t. y. 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058 ar bet kokio vėlesnio jį papildančio ir (ar) patikslinančio reikalavimo pagrindu reikalauti piniginių sumų išmokėjimo pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti Vokietijoje registruotam bankui ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruhr“ su šiuo reikalavimu susijusius papildomus reikalavimus ir (ar) dokumentus.

4.       Atsakovė nurodė, kad Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktis numatė, jog užsakovei pradėjus naudoti kurią nors darbų dalį, turi būti laikoma, kad naudojamoji dalis yra perimta nuo jos naudojimo pradžios dienos. Ieškovė dar iki darbų užbaigimo termino (2023 m. balandžio 28 d.) vienašališkai pradėjo naudoti atskirus atsakovės įrengtus įrenginius bei statinius (t. y. pradėjo naudotis dalimi atliktų darbų pagal Sutartį). Visų šių darbų dalies kaina siekia 6 404 097 Eur ir sudaro daugiau nei 43 proc. visos Sutarties vertės. Nepaisant to, FIDIC inžinierius nurodytai darbų daliai perėmimo pažymos neišdavė. Perėmimo pažymoje nurodyta, kad visi darbai buvo baigti 2023 m. spalio 20 d., tai neatitinka realios faktinės situacijos, kadangi visi darbai pagal Sutartį faktiškai buvo užbaigti dar 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą perėmimo pažymą atitinkamoje apimtyje pripažinti negaliojančia. Pasinaudojusi susiklosčiusia situacija, ieškovė nepagrįstai atsakovės atžvilgiu skaičiuoja netesybas ir reiškia reikalavimus dėl jų sumokėjimo. 

5.       Atsakovės įsitikinimu, nepagrįstą netesybų skaičiavimą patvirtinta ir tai, kad dalis darbų vėlavo dėl ieškovės kaltės – pateikto netinkamos kokybės dumblo. Ieškovė dar iki Sutarties sudarymo, vykdydama Pirkimo procedūras, nurodė projektinius dumblo kiekius, pateksiančius į Utenos dumblo apdorojimo įrenginius, bei šio dumblo parametrus. Šios informacijos pagrindu atsakovė suprojektavo ir pastatė įrenginius, kurie šį dumblą apdorotų. Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad į sumontuotus dumblo apdorojimo įrenginius atitekantis dumblas iš ieškovės eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių neatitinka Sutartyje ieškovės nurodytų projektinių parametrų. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovė buvo priversta modifikuoti įrenginius taip, kad jie galėtų apdoroti kitokių parametrų ir mažesnio kiekio dumblą, tai turėjo įtakos darbų atlikimo termino praleidimui.

6.       Atsakovė nesutiko su prašomų priteisti netesybų dydžiu. Nurodė, kad, visų pirma, ieškovė atsakovės atžvilgiu taikė tiek baudą, tiek kompensaciją už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovės nuomone, negalima taikyti dvigubų netesybų už tą patį Sutarties pažeidimą, todėl ieškovės reikalaujama priteisti bauda turėtų būti įskaitoma į delspinigių sumą. Antra, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad dalį Sutarties darbų perėmė dar iki darbų užbaigimo termino pabaigos, todėl už tą dalį objektyviai negali skaičiuoti netesybų už vėlavimą. Trečia, ieškovė, apskaičiuodama netesybas, neatsižvelgė į tai, kad dėl netinkamų ieškovės veiksmų atsakovė buvo priversta modifikuoti dumblo sausinimo įrangą, tai pareikalavo papildomo laiko. Ketvirta, net ir nustačius, kad atsakovė pažeidė Sutartį, o ieškovė pagrįstai apskaičiavo netesybas, toks pažeidimas ieškovei negalėjo sukelti jokių nuostolių. Atsakovės žiniomis, statybą užbaigiantis dokumentas buvo išduotas, dėl to ieškovė galėjo užsitikrinti visą projekto (kurį vykdant buvo sudaryta Sutartis) finansavimą. Penkta, susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja pagrindas sumažinti atsakovės atžvilgiu taikomas netesybas, nes netesybų suma yra ne tik nepagrįsta, bet ir akivaizdžiai per didelė, neproporcinga. Taikomas netesybų dydis (0,05 proc. per dieną) sudaro net 18,25 proc. Sutarties kainos per metus. Be to, beveik pusė Sutarties darbų buvo baigti vykdyti iki Sutarties termino pabaigos.

7.       Atsakovė nurodė, kad jos prievolėms pagal Sutartį užtikrinti buvo pateikta 2019 m. kovo 25 d. Vokietijos banko ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruh“ neatšaukiama garantija Nr. RL019IG400058 (toliau – ir garantija) 1 469 879,70 Eur sumai. Ieškovė, motyvuodama tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir byloje reiškiamą ieškinį, 2023 m. spalio 23 d. pareiškė bankui reikalavimą dėl 1 002 004,84 Eur sumos išmokėjimo pagal garantiją. Ieškovė 2023 m. gruodžio 4 d. raštu dar kartą kreipėsi į banką dėl 467 874,86  Eur išmokėjimo. Taigi, ieškovė tos pačios sumos išmokėjimo pareikalavo tiek iš atsakovės nagrinėjamoje byloje, tiek iš banko pagal garantiją. Atsakovės vertinimu, tokia situacija, kuomet ieškovė siekia dviem būdais patenkinti savo reikalavimą, yra ydinga ir sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Bankui atlikus mokėjimą pagal ieškovė reikalavimą, atsakovei bus padaryta didelė žala – atsakovė bus priversta nedelsdama kompensuoti bankui ieškovei išmokėtą sumą. Atitinkamai, egzistuoja pagrindas patenkinti atsakovės reiškiamus prevencinio ieškinio reikalavimus ir užkirsti kelią šios realios žalos atsiradimui ateityje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu:

8.1.                      ieškovės UAB ,,Utenos vandenys“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 764 392,56 Eur (681 062,72 Eur delspinigių ir 83 329,84 Eur baudą) bei 8 proc. metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė;

8.2.                      atsakovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ priešieškinį patenkino iš dalies: uždraudė ieškovei reikšti bankui reikalavimus dėl 764 392,56 Eur pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058; kitą priešieškinio dalį atmetė;

8.3.                      priteisė iš ieškovės atsakovei 33 887,70 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8.4.                      priteisė iš ieškovės ir atsakovės po 19,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 2 punktą atsakovės pasiūlymas ir jo priedas turi aukštesnę teisinę galią prieš Bendrąsias Sutarties sąlygas, taip pat ir Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Iš atsakovės pasiūlymo priedo eilutės „Darbo baigimo data“ matyti, kad darbo baigimo data nustatoma, vadovaujantis Bendrųjų arba Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.5 ir 10.1 papunkčiais, o darbų atlikimas bus priimamas pagal Bendrųjų arba Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį (pagal šias sąlygas ir išduota FIDIC inžinieriaus pažyma). Teismas nurodė, kad atsakovė aiškiai tą suprato, nes pati pasiūlė darbų baigimo laiką skaičiuoti FIDIC inžinieriaus išduotoje perėmimo pažymoje nurodyta data, o atliktų darbų perdavimą vykdyti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Konkrečiųjų Sutarties sąlygų (1.1.3.5 ir 10.1 papunkčių) neginčijo, neprašė pateikti dėl jų paaiškinimų. Be to, atsakovė, būdama savo srities profesionale, neabejotinai suprato, kad Utenos dumblo apdorojimo įrenginių kompleksas veikia kaip vientisas objektas, o užsakovei iki pat Sutarties įvykdymo termino pabaigos nebus galimybių nesinaudoti tam tikra rangovės darbų rezultato dalimi dėl dumblo apdorojimo įrenginių veikimo specifikos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad atsakovė negalėjo tikėtis atliktų darbų dalies priėmimo–perdavimo pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį.

10.       Atsakovės argumentas, kad jos pastatyta elektros skirstykla TP69 buvo perduota užsakovei 2021 m. vasario 10 d. pagal perėmimo pažymą, nurodant, kad perėmimas vykdomas pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, teismo įsitikinimu, nėra pakankamas išvadai, jog ir kiti rangovės atlikti darbai turėjo būti priimti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Tiek ieškovė, tiek FIDIC inžinierius teismo posėdžio metu paaiškino, kad elektros skirstykla TP69 yra atskiras objektas, kuris nebuvo įtrauktas į Sutartį, todėl bendru ieškovės ir atsakovės sutarimu jo priėmimas–perdavimas buvo įvykdytas pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, kaip atskiram, su vykdoma Sutartimi nesusijusiam, objektui.

11.       Teismas nustatė, kad baigiamuosius bandymus rangovė vykdė iki pat 2023 m. spalio 20 d. perėmimo pažymos išdavimo. Patikslintą baigiamųjų bandymų ataskaitą dėl dumblo tirštinimo įrangos ir pakartotų pūdymo baigiamųjų bandymų ataskaitą rangovė pateikė 2023 m. spalio 6 d. raštu, džiovinimo oro bandymų rezultatus 2023 m. spalio 19 d. raštu, o dokumentą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo 2023 m. spalio 5 d. raštu.

12.       Teismas nurodė, kad rangovės suprojektuotas ir įrengtas Utenos dumblo apdorojimo įrenginių kompleksas sudaro vientisą technologinių procesų grandinę, kurių kiekvienos veikla nėra autonomiška, o yra neatsiejamai susijusi su ankstesnių grandžių tinkama veikla, todėl atskiri defektai bet kurioje grandyje (dumblo tankinimo, pūdymo, sausinimo ir deginimo) gali pasireikšti ne tik individualiai kiekvienos grandies procese, o ir grandžių tarpusavio sąveikos nebuvime. Rangovės siūlomas darbų priėmimo būdas pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį sukeltų situaciją, kad atskiroms darbų grandims pranešimų apie defektus laikotarpis jau būtų pasibaigęs, daliai nepasibaigęs, nors visa sistema tinkamai nefunkcionuoja. Vykdant neatsiejamai tarpusavyje susijusių įrenginių statybos darbus, akivaizdu, kad dalis įrenginių bus pastatyta anksčiau, dalis vėliau, kaip ir buvo numatyta pagal darbų vykdymo grafiką. 

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė dėl ieškovės pozicijos neišduoti perėmimo pažymų atskirai atliktų darbų dalims pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį nereiškė užsakovei prieštaravimų, nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo perimti atliktų darbų dalis, neprašė užsakovės spręsti iškilusi ginčą derybų būdu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovė iš esmės sutiko, jog  jos atliktos darbų dalys bus priimamos vienu metu, išduodant FIDIC inžinieriui vieną perėmimo pažymą, kaip tai numatyta Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktyje.

14.       Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad užsakovė ir rangovė nebuvo susitarusios atliktus darbus perduoti (priimti) pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, o buvo susitarimas darbus perduoti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį. Rangovė, kaip savo srities profesionalė, suprato, kad tokio pobūdžio įrengimų perdavimas vykdomas kaip vieno įrenginių komplekso perdavimas, papildomai nustatyta tvarka iš kompetentingų institucijų jos veiklos vykdymui gaunant reikiamus leidimus. Teismas dėl nurodytų argumentų atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia trečiojo asmens UAB „Alresta“ FIDIC inžinieriaus 2023 m. spalio 20 d. perėmimo pažymos dalį dėl darbų baigimo ir perdavimo užsakovei datos bei pranešimo apie defektus termino pradžios.

15.       Spręsdamas klausimą dėl dumblo kokybės, teismas nustatė, kad pagal Pirkimo dokumentus atsakovė, prieš pradėdama technologinio proceso projektavimo darbus, turėjo pasitikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad dumblas yra tipinis ar netipinis, o rangovės pareiga buvo įvertinti užsakovės perdirbamo dumblo chemines savybes, tačiau atsakovė to neatliko. Teismas nusprendė, kad tai, jog atsakovės suprojektuotų ir sukonstruotų dumblo valymų įrengimų dalys neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir tinkamai nefunkcionavo, nepasiekdamos Pirkimo sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, nes atsakovė neįvertinto galimų nuotekų dumblo pokyčių, fizinių ir cheminių parametrų laike, kaip tai buvo numatyta Pirkimo sąlygose. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovės argumentą, kad darbų atlikimo terminas buvo pradelstas dėl ieškovės kaltės.

16.       Teismas nustatė, kad Konkrečių Sutarties sąlygų 8.13 papunktyje numatyta sąlyga, jog neužbaigus visų darbų iki nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos, skaičiuojama kompensacija už uždelsimą pagal 8.7 papunktį. Konkrečių Sutarties sąlygų 8.7 papunktyje šalys susitarė, kad kompensacija už uždelsimą ir bauda yra vienintelės kompensacijos, kurias už tokį nevykdymą privalo mokėti rangovė. Teismas pripažino, kad šalys Sutartyje susitarė dėl taikytinos kompensacijos ir baudos apimties, atsakovei neužbaigus visų darbų iki nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos. Teismo vertinimu, Konkrečių Sutarties sąlygų 8.13 papunktis yra aiškus ir reiškia, kad kompensacija už uždelsimą bus skaičiuojama nuo visos Sutarties sumos, nors dalis darbų ir bus atlikta iki Sutarties termino pabaigos.

17.       Teismas nustatė, kad atsakovė iki Sutarties termino pabaigos neatliko 57 proc. darbų dalies.  Sutarties įvykdymo terminas praleistas ženkliai – 174 dienas. Sutarties suma yra labai didelė – 17 785 544,37 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ieškovė dėl darbų vėlavimo patyrė papildomas išlaidas eksploatacinėms medžiagoms įsigyti, išlaidas dumblo sandėliavimui, dumblo sutvarkymui. Be to, kol objektas nebuvo eksploatuojamas, atnaujintų valymo įrenginių vertės nusidėvėjimo sąnaudos negalėjo būti pripažintos, nes turtas nebuvo pripažintas naudojamu ekonominėje veikloje, dėl to užsakovė už vėlavimo laikotarpį turėjo mokėti didesnę pelno mokesčio sumą. Ieškovė patyrė ir kitų nuostolių, kurių neturi galimybės įrodyti tikslia nuostolių suma. Teismas sutiko su ieškove, kad dėl ženklaus darbų atlikimo termino pažeidimo buvo iškilusi rizika prarasti Europos Sąjungos paramą, tačiau realiai parama nebuvo prarasta, sankcijos ieškovei nebuvo pritaikytos, ieškovės nuotekų valymo veikla esmingai sutrikdyta nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kad aplinkos apsaugos institucijos būtų taikiusios ieškovei sankcijas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nusprendė priteisti ieškovei pusę prašytos delspinigių sumos – 681 062,72 Eur. Teismo įsitikinimu, ši suma pakankama kompensuoti ieškovės patirtus finansinius ir veiklos praradimus.

18.       Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti baudą pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad bauda yra skirtinga nei delspinigiai sutartinė sankcija. Pagal Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.13 papunktį, bauda taikoma už patvirtintoje programoje numatyto mokėjimų grafiko pažeidimą ir dėl pagal programą numatytų, tačiau neįsisavinamų lėšų dalies, tokio vėlavimo nepašalinus per FIDIC inžinieriaus papildomai nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė iki sutarto termino neatliko 57 proc. darbų, Sutarties terminas pradelstas reikšmingai, ginčo projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,05 proc. už vieną dieną) nėra aiškiai per didelis, nenustatė pagrindo baudos mažinimui ir priteisė ieškovei iš atsakovės 83 329,84 Eur baudą.

19.       Teismas, nurodęs, kad ieškovė turėjo subjektinę teisę nuspręsti pasinaudoti turima banko garantija, atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ieškovės 2023 m. spalio 23 d. pareikštą reikalavimą bankui.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą bankui pareiškė 2023 m. spalio 23 d., o ieškinį nagrinėjamoje byloje iš esmės dėl tų pačių sumų ir tuo pačiu pagrindu – 2023 m. spalio 31 d., tai teismui leido sutikti su atsakovės pozicija, jog iš esmės dėl to paties dalyko (tų pačių sumų išieškojimo) ir tuo pačiu pagrindu pradėti du atskiri procesai. Nėra ginčo, kad garantija yra galiojanti ieškovės reikalavimo teisė, tačiau jos realizavimas yra teismo sustabdytas iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, t. y. ieškovės pareikštų reikalavimų atlyginimas pirmiausia spręstinas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dalis ieškovės patirtų nuostolių bus kompensuoti pagal teismo sprendimą, todėl ieškovės reiškiamo finansinio reikalavimo apimtis turėtų būtų sumažinama teismo sprendimu priteista suma. Teismas iš dalies patenkino priešieškinio reikalavimą ir uždraudė ieškovei reikšti bankui reikalavimus dėl mokėjimo pagal garantiją 764 392,56 Eur apimtyje.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Utenos vandenys“ prašo: 1) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 597 732,62 Eur delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nurodytą ieškinio reikalavimą patenkinti; 2) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas ir uždrausta ieškovei reikšti bankui reikalavimą dėl 764 392,56 Eur pagal išduotą garantiją, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nurodytą priešieškinio reikalavimą atmesti; 3) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, o ieškovei iš atsakovės priteisti 93 285,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 4) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį. Pirma, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro tik 87 proc. Sutartyje nustatytos didžiausios kompensacijos už uždelsimą sumos, kuri pagal pasiūlymo priedą yra 10 proc. nuo Sutarties sumos be PVM. Antra, teismas neįvertino, kad iki pat perėmimo pažymos išdavimo nebuvo pasiektas Sutarties tikslas – sutvarkyti dumblą iki galutinio produkto – pelenų. Iki perėmimo pažymos išdavimo ieškovė nuotekų dumblą turėjo tvarkyti tokiu pačiu būdu, kaip ir iki Sutarties sudarymo. Trečia, teismas, nustatydamas priteistiną delspinigių sumą, nepakankamai įvertino realius ieškovės patirtus nuostolius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vėlavimo laikotarpiu ieškovė patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir veiklos organizavimo, eksploatacinių medžiagų bei dumblo sutvarkymo išlaidas. Ketvirta, netesybos buvo nustatytos šalių susitarimu ir atitinka sutarties laisvės principą. Penkta, atsižvelgiant į tai, kad projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir turi aplinkosauginę reikšmę, statomas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros objektas, delspinigių mažinimas neatitinka viešojo intereso. Šešta, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-781-370/2021 priimta iš esmės analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus rekonstruojant vandentiekio stotį. Pastarojoje byloje teismas trečdaliu sumažino prašytų priteisti delspinigių dydį, kai laiku buvo nebaigta tik apie 1 proc. vertės darbų, o vėluota tik 34 dienas.

21.2.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš dalies patenkino priešieškinio reikalavimą ir uždraudė ieškovei reikšti bankui reikalavimą dėl 764 392,56 Eur pagal garantiją. Pirma, teismui atmetus kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kuriais ji grindė priešieškinį, priešieškinis turėjo būti atmestas visiškai. Antra, teismas, pripažinęs ieškovės teisę į 764 392,56 Eur delspinigius ir baudą, tačiau uždraudęs ieškovei reikšti bankui reikalavimą dėl 764 392,56 Eur pagal garantiją, priėmė prieštaringą sprendimą, be to, netinkamai taikė CK 6.93 straipsnį ir paneigė ieškovės teisę pasinaudoti banko garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdu. Teismas, pritaikydamas skundžiamą draudimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra Vokietijos įmonė, ji gali vilkinti ar apskritai nevykdyti teismo sprendimo, dėl to ieškovė turėtų pradėti priverstinį išieškojimą Vokietijoje. Garantija nesukuria naujos prievolės, o tik užtikrina esamą. Trečia, teismas, uždraudęs ieškovei reikšti bankui reikalavimus 764 392,56 Eur dalyje pagal garantiją, faktiškai iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygas, tas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo (toliau – PĮ) 97 straipsnio 4 daliai. Pagal Bendrųjų ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 4.2 papunktį ieškovė turi teisę padengti delspinigius ir baudą garantijos lėšomis alternatyviai tiek inžinieriaus sprendimo, tiek įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

21.3.                      Teismas netinkamai nustatė atsakovės byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai dydį. Pirma, atsakovė pateikė prašymą priteisti 324 641,91 Eur išlaidų, tačiau su prašymu atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų teisinių paslaugų ryšį su nagrinėjama byla, paslaugų pobūdį, sugaištą laiką. Antra, nepaisant to, kad atsakovė tik po bylos nagrinėjimas iš esmės pabaigos pateikė 2024 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 66979 apmokėjimo kopiją dėl 99 171,83 Eur, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, 99 171,83 Eur sumą priskyrė atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Trečia, teismas, nustatydamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepagrįstai neįvertino, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už net keturių advokatų teiktą teisinę pagalbą, nors pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nepaisant to, kiek advokatų atstovauja šaliai, išlaidos negali viršyti Rekomendacijose nurodytų dydžių. Be to, šioje byloje nebuvo poreikio keturiems advokatams.

21.4.                      Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai dydį. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra ne 77 403,70 Eur, bet 62 078,45 Eur, t. y. teismas nepripažino pagrįstomis 15 325,25 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nurodydamas, jog nepriteisia ieškovei už atsikirtimų į atsakovės 2024 m. lapkričio 18 d. rašytinius paaiškinimus (skaidrių forma) parengimą. Teismas padarė klaidą, vertindamas, kad ieškovės atsikirtimų parengimas skaidrių forma tėra tik procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pateikimas kitokiu formatu. Likusios išlaidos, kurių teismas neįtraukė į ieškovei priteistinų išlaidų dydį, yra teisėtos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės. Teismas ignoravo Rekomendacijų nuostatas, kurios kaip priteistinas išlaidas numato tiek išlaidas už advokatų pasirengimą teismo posėdžiams, tiek išlaidas už kitų dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą.

21.5.                      Teismas, paskirstydamas patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį, suklydo, nurodydamas, kad patenkinta tik 50 proc. ieškovės reikalavimų, nes sprendimu buvo patenkinta 56 proc. ieškovės reikalavimų. Dėl to sprendime klaidingai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Atsakovė Vokietijos bendrovė ,,WTE Wassertechnik GmbH“ apeliaciniame skunde prašo: 1) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 764 392,56 Eur (iš kurių – 681 062,72 Eur delspinigiai ir 83 329,84 Eur bauda) bei 8 proc. metinės procesinės palūkanos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 2) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti visiškai; 3) skirti teismo ekspertizę pagal atsakovės 2024 m. lapkričio 22 d. prašyme dėl teismo ekspertizės skyrimo nurodytus preliminarius klausimus ir sudaryti galimybę galutinius klausimus, jų formuluotes pateikti per teismo nustatytą terminą; 4) Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus civilinėje byloje paskirti ekspertizę, nustatyti 30 dienų terminą šalims pateikti tikslias ekspertizės klausimų formuluotes ir ekspertų kandidatūras; 5) priimti naujus įrodymus; 6) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Nagrinėjamu atveju ginčo šalys skirtingai aiškino Sutarties nuostatas ir teismas turėjo arba nustatyti tikruosius Sutarties dalyvių ketinimus, arba, taikydamas pažodinį Sutarties aiškinimo būdą, nustatyti, ar šalys iš Sutarties pašalino Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Teismas neteisingai aiškino Sutartį, pažeidė Sutarčių aiškinimo taisykles – šalys nebuvo susitarusios panaikinti Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktyje numatytos darbų perėmimo procedūros. 

22.2.                      Teismas netinkamai įvertino Pirkimo dokumentų nuostatų turinį ir byloje esančius įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovės vėlavimas atlikti darbus buvo nulemtas išimtinai jos kaltės, o ne ieškovės veiksmų. Teismo išvada, kad rangovė turėjo suprojektuoti ir įrengti dumblo valymo sistemą, kuri vienodai efektyviai veiktų nepriklausomai nuo kintančių nuotekų dumblo kokybės bei kiekybės parametrų, yra nepagrįsta technine ir teisine prasme, nes tai objektyviai neįgyvendinama ir prieštarauja mokslo dėsniams. Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad rangovė, prieš pateikdama pasiūlymą Pirkime ir vykdydama Sutartį, neskyrė maksimalių pastangų išsiaiškinti istorinių dumblo parametrų, dumblo kiekių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rangovė dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai nebuvo pasiekti, nes rangovė, prieš pradėdama technologinio proceso projektavimo darbus, neatliko dumblo tyrimų. Dumblo rodiklių neapsiekimo priežastis yra techninis klausimas, į kurį kvalifikuotai ir objektyviai gali atsakyti atitinkamos srities ekspertai. Teismas  nepagrįstai perkėlė visą Sutarties vykdymo riziką rangovei, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtent ieškovė buvo atsakinga už tinkamą Pirkimo dokumentų parengimą.

22.3.                      Atsakovė pateikė teismui prašymą paskirti teismo ekspertizę, kurios metu nešališki profesionalūs ekspertai galėtų atsakyti į techninio pobūdžio klausimus. Atsakovė prašė skirti teismo ekspertizę nustatyti: 1) faktinį darbų (jų dalių) perdavimo ieškovei momentą; 2) kokios darbų dalys buvo reikalingos užtikrinti nepertraukiamą UAB „Utenos vandenys“ veiklą; 3) poreikio modifikuoti dumblo sausinimo įrangą atsiradimo priežastį (tuo pačiu atsakant į klausimą, ar rangovė tinkamai suprojektavo įrenginius ir įvertino tikėtiną dumblo parametrų pokytį). Tai yra techniniai klausimai, kurie reikalauja specialiųjų žinių ir į kuriuos objektyviai atsakyti teismas negalėjo. Byloje esant šalių nesutarimui dėl specialių žinių reikalaujančių klausimų, teismas nemotyvuodamas atsisakė byloje skirti ekspertizę, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo eigos, neišvengiamai turės įvertinti ekspertizės skyrimo būtinybę – arba kaip sąlygą bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba kaip priemonę užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliaciniame procese.

22.4.                      Po teismo sprendimo byloje priėmimo užsakovė pateikė 2025 m. sausio 9 d. raštą Nr. SD-12 „Dėl bandymų po baigimo“, kuriuo pareikalavo sumokėti 7 504 453 Eur dydžio sankciją (kuri sudaro 51 proc. Sutarties vertės) už tariamai nepasiektus garantuojamus parametrus. Atsakovė prašo šį įrodymą priimti į bylą. Pateikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu dėl dumblo parametrų atitikties Sutarties sąlygoms.

22.5.                      Teismas sprendimu priteisė baudinio (dvigubas) pobūdžio netesybas ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nagrinėjimu atveju kompensacija (netesybos) ir bauda taikoma už tą patį pažeidimą – Bendrųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunktyje įtvirtinta kompensacija už darbų vėlavimą, o 8.13 papunktyje už tokį patį darbų vėlavimą leidžiama taikyti baudą, kai rangovė „neištaiso atsilikimo“.

22.6.                      Delspinigių skaičiavimas nuo darbų, kurių rezultatu užsakovė faktiškai naudojasi, vertės nėra nei teisingas, nei proporcingas, nes rangovė yra baudžiama už tariamą vėlavimą atlikti darbus, nepaisant to, kad užsakovė jau juos yra perėmusi ir jais naudojasi. Teismo išvados dėl atsisakymo dar labiau sumažinti delspinigius nepagrįstos, priimtos netinkamai įvertinus įrodymus. Ieškovė nepagrindė tariamai patirtų nuostolių. Jeigu būtų sprendžiama, kad ieškovė turi teisę į delspinigius, jie turi būti mažinami daugiau nei iki 15 proc., ypač dėl to, jog ieškovė nepatyrė jokių realių nuostolių.

23.       Atsakovė Vokietijos bendrovė ,,WTE Wassertechnik GmbH“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Utenos vandenys“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

23.1.                      Atsakovės įsitikinimu, prašomų priteisti delspinigių suma turi būti mažinama, nes ieškovė neįrodė patirtų nuostolių; atsakovė didžiąją dalį darbų įvykdė; vėlavimas atlikti darbus buvo minimalus. Byloje nėra pagrindo vadovautis ieškovės nurodoma teismų praktika, nes bylų esminės faktinės aplinkybės nesutampa.

23.2.                      Teismas pagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą uždrausti ieškovei pasinaudoti garantija. Ieškovė bankui pateikė ne tik nepagrįstą reikalavimą, bet ir nesilaikė pasinaudojimo garantija sąlygų. Teismo draudimas nėra prieštaringas, nes ieškovė remiasi prielaidomis, neva atsakovė gali vilkinti sprendimo įvykdymą. Teismo sprendimas šioje dalyje taip pat nekeičia Sutarties ir Pirkimo sąlygų.

23.3.                      Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesuklydo nurodydamas patenkintų reikalavimų dalis.

24.       Ieškovė UAB ,,Utenos vandenys“ atsiliepime į atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti; atmesti atsakovės prašymą skirti byloje ekspertizę; nepriimti su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo. Nurodo šiuos atsikirtimus:

24.1.                      Teismas, laikydamasis sutarčių aiškinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo rangovės atliktas darbų dalis priimti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Atsakovė nepagrįstai atsieja Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį nuo kitų Sutarties nuostatų ir tokiu būdu pažeidžia CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarčių aiškinimo taisyklę.

24.2.                      Atsakovė, kritikuodama teismo išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas rangovė turėjo suprojektuoti ir įrengti lanksčią nuotekų dumblo tvarkymo sistemą, kurią būtų galima nepertraukiamai eksploatuoti išgaunant maksimalų energijos kiekį, nepriklausomai nuo kintančių nuotekų dumblo kokybės bei kiekybės parametrų, pavėluotai ginčija Pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas visais esminiais aspektais išnagrinėjo atsakovės argumentus dėl dumblo parametrų kitimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas rangovė turėjo pareigą ir galimybę patikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike, tačiau tinkamai to neatliko, todėl nebuvo pasiekti Pirkimo dokumentuose nustatyti rodikliai.

24.3.                      Ieškovė nesutinka su ekspertizės byloje skyrimu. Byloje neginčijamas darbų perdavimas pagal perėmimo pažymą, statybos užbaigimo aktas ir nekvestionuojamas darbų baigimo laikas. Byloje nesprendžiama dėl rangovės atsakomybės už nepasiektus technologinio proceso ir eksploatacinių kaštų garantijose deklaruotus rodiklius. Todėl atsakymas į klausimą, ar rangovė tinkamai suprojektavo dumblo apdorojimo įrenginius pagal Sutartį, bylai neturi teisinės reikšmės. Taip pat nėra pagrindo skirti ekspertizę ir kitais atsakovės nurodytais klausimais, nes jie nėra ekspertizės, o Sutarties sąlygų aiškinimo ir teisinio vertinimo bei ginčo situacijos kvalifikavimo objektas. Šalys visais atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais klausimais pateikė poziciją, aktyviai naudojosi teise teikti įrodymus, o ekspertizės skyrimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, pažeistų proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus.

24.4.                      Ieškovės įsitikinimu, jai pagrįstai priteisti tiek delspinigiai, tiek bauda, kadangi pažeidimai, už kuriuos jie taikyti, nėra tapatūs. Bauda taikyta pagal Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.13 papunktį už mokėjimo grafiko pažeidimą (nepakankamą lėšų įsisavinimą); kompensacija taikyta pagal Bendrųjų ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunktį už darbų baigimo laiko pažeidimą (vėlavimas atlikti darbus).

24.5.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl delspinigių mažinimo. Priešingai nei nurodo atsakovė, pagal Sutartį delspinigiai skaičiuojami nuo priimtos Sutarties sumos. Ieškovė apeliaciniame skunde yra detaliai pagrindusi delspinigių dydį ir negalimumą juos mažinti, todėl papildomai argumentų nekartoja.

24.6.                      Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės dėl technologinio proceso ir eksploatacinių kaštų, nepasiektų rodiklių. Be to, kokie dumblo parametrai buvo po bandymų po darbų pabaigimo, neturi teisinės reikšmės, nes jų nebuvo nei teikiant pasiūlymą, nei vykdant darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

27.       UAB ,,Utenos vandenys“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė apie Pirkimą. Jungtinės veiklos partnerių – atsakovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ ir UAB „Dzūkijos statyba“, pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą.

28.       UAB ,,Utenos vandenys“ (užsakovė) ir ,,WTE Wassertechnik GmbH“ (rangovė), kaip pagrindinė jungtinės veiklos partnerė, 2019 m. kovo 14 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti Utenos dumblo apdorojimo įrenginių kompleksą vietoje senųjų dumblo tankinimo, pūdymo, sausinimo ir deginimo įrenginių. Sutartį sudaro 1) Sutartis; 2) prieš pasirašant Sutartį surengto aiškinamojo susirinkimo protokolas ir Pirkimo dokumentų paaiškinimai; 3) pasiūlymo raštas su pasiūlymo priedu; 4) Konkrečiosios Sutarties sąlygos; 5) Bendrosios sutarties sąlygos (FIDIC ,,Geltonoji“ darbų knyga –„Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygos“); 6) užsakovės reikalavimai; 7) įkainuoti darbų kainų žiniaraščiai (iš rangovės pasiūlymo „Kainų žiniaraščiai“); 8) vertinimo komisijos paklausimai ir konkurso dalyvio atsakymai (jei taikoma); 9) rangovės techninis pasiūlymas su programa (be aukščiau išvardintų rangovės pasiūlymo dalių); 10) kiti dokumentai ir priedai (Sutarties 2 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konkrečiųjų Sutarties Sąlygų (kuriomis keičiamos ir tikslinamos FIDIC bendrosios sąlygos) 1.5 papunktyje (dokumentų pirmumas).  Sutarties kaina – 14 698 797 Eur be PVM (17 785 544,37 Eur su PVM) (Sutarties 6 punktas).

29.       Vykdydama Bendrųjų ir Konkrečiųjų sąlygų 4.2 papunktį, atsakovė pateikė ieškovei Sutarties įvykdymo užtikrinimą – trečiojo asmens Vokietijos banko ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruhr“ 2019 m. kovo 25 d. garantiją Nr. RL019IG400058, kuria bankas neatšaukiamai garantavo užsakovei rangovės vardu sumokėti bet kurią sumą arba sumas, kurių bendra suma ne didesnė kaip 1 469 879,70 Eur, raštu gavę pirmąjį užsakovės reikalavimą.

30.       Pagal Sutarties 9 punktą darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo darbų pradžios. UAB „Alresta“ FIDIC inžinierius 2019 m. liepos 29 d. raštu „Dėl darbų pradžios“ nustatė, kad darbų pradžios data – 2019 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. birželio 19 d. Pradėjus vykdyti Sutartį, Sutarties terminas buvo du kartus pratęstas: 1) 2021 m. balandžio 8 d. Sutarties pakeitimo nurodymu Nr. 2 darbų baigimo terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 27 d.; 2)  taikos sutartimi, patvirtinta Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1321-1166/2023, darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2023 m. balandžio 28 d.

31.       Trečiojo asmens UAB „Alresta“ FIDIC inžinierius A. T. 2023 m. spalio 20 d. išduotoje perėmimo pažymoje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. gautas rangovės raštas Nr. UV AD23 087 „Dėl Rangovo pranešimo apie baigimą / prašymo išduoti perėmimo pažymą“ pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1 papunktį. Remiantis Bendrųjų ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunkčiu, darbai, numatyti Sutartyje, baigti 2023 m. spalio 20 d. ir perduoti užsakovei, išskyrus smulkius nebaigtus darbus ir defektus, nurodytus priede Nr. 1 ir Nr. 2, kurie neturės esminės įtakos darbus naudojant Sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. FIDIC inžinierius, vadovaudamasis Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.1 papunkčiu, nurodė rangovei smulkius nebaigtus darbus ir defektus pašalinti po perėmimo pažymos pasirašymo datos per laikotarpį, nurodytą smulkių nebaigtų darbų ir defektų sąrašuose. Vadovaujantis Bendrųjų ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.7 papunkčiu, nuo 2023 m. spalio 20 d. pradedamas skaičiuoti pranešimo apie defektus laikas. Vadovaujantis Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 10.1 papunkčiu sutartiniai rangovės įsipareigojimai nebus laikomi baigti, kol nebus nustatyta tvarka pasirašytas Statybos užbaigimo aktas ir įvykdytos prievolės, nurodytos 11 punkte.

32.       Biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. lapkričio 3 d. sprendime konstatavo, kad ūkinės veiklos objektas patikrinimo metu atitinka taršos leidime Nr. TU(2)-26/TL-U.4-41/2019 nustatytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ir galima pradėti eksploatuoti šiame leidime nurodytą ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą. Statybos užbaigimo aktas gautas 2023 m. gruodžio 23 d.

33.       Ieškovė 2023 m. balandžio 23 d. bankui pareiškė reikalavimą dėl 1 002 004,84 Eur sumos (baudos ir kompensacijos už uždelsimą) išmokėjimo pagal garantiją; 2023 m. gruodžio 4 d. raštu papildomai pareiškė reikalavimą dėl 467 874,86 Eur išmokėjimo pagal garantiją. 

34.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti delspinigius ir baudą už sutartinių prievolių netinkamą (pavėluotą) vykdymą. Atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti FIDIC inžinieriaus 2023 m. spalio 20 d. perėmimo pažymos dalį dėl darbų baigimo ir perdavimo užsakovei datos bei pranešimo apie defektus termino pradžios, pripažinti ieškovės reikalavimą bankui dėl garantijos išmokėjimo neteisėtu ir uždrausti ieškovei reikšti reikalavimą bankui dėl garantijos išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Apeliaciniuose skunduose šalys ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šalių susitarimo perduoti–priimti darbus turinio, darbų atlikimo vėlavimo priežasčių (dumblo kokybės), pagrindo netesybų (delspinigių ir baudos) priteisimui bei jų dydžio, uždraudimo pasinaudoti garantija, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl darbų perdavimo–priėmimo būdo

35.       Šalys nesutaria, kaip jos buvo susitarusios perduoti pagal Sutartį atliktus darbus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad visi darbai turėjo būti perduoti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų (FIDIC ,,Geltonosios“ knygos) 10.1 papunktį, o atsakovės manymu, darbų perdavimas turėjo vykti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį.

36.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktyje numatyta, kad išskyrus atvejus, nurodytus 9.4 papunktyje (,,Nesėkmingi užbaigimo bandymai“), 10.2 papunktyje (,,Dalių priėmimas–perdavimas“) ir 10.3 papunktyje (,,Trukdymas užbaigimo bandymams“), darbus užsakovas perima, kai: (a) darbai buvo užbaigti vadovaujantis Sutartimi, įskaitant sėkmingai atliktus užbaigimo bandymus, ir išskyrus toliau i papunktyje nurodytus atvejus; (b) inžinierius pateikė (arba laikoma, kad jis pateikė) pranešimą dėl neprieštaravimo „kaip pastatyta“ dokumentams, pateiktiems pagal 5.6 papunkčio a) pastraipą; (c) inžinierius pateikė (arba laikoma, kad pateikė) pranešimą dėl neprieštaravimo darbų preliminariems ETP vadovams, pateiktiems pagal 5.7 papunktį; (d) rangovas atliko mokymus (jei tokių yra), kaip aprašyta 5.5 papunktyje; ir (e) darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo išduotas arba laikomas išduotu vadovaujantis šiuo papunkčiu. Rangovas gali pateikti prašymą išduoti priėmimo–perdavimo aktą, pateikdamas inžinieriui pranešimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki to laiko, kai, rangovo nuomone, darbai bus užbaigti ir paruošti perėmimui. Jeigu darbai suskirstyti į darbų grupes, rangovas gali analogiškai kreiptis dėl priėmimo–perdavimo akto kiekvienai darbų grupei. Jeigu kuri nors darbų dalis perimama pagal 10.2 papunktį, likę darbai arba darbų grupė nebus perimta, kol nebus įvykdytos pirmiau a–e dalyse aprašytos sąlygos.

37.       Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunkčiu po antros pastraipos (a dalies) įterpta nauja pastraipa: iki prašymo dėl perėmimo pažymos išdavimo pateikimo rangovas privalo pateikti inžinieriui ir užsakovui Sutartyje reikalaujamus dokumentus ir naudojimo bei priežiūros instrukcijas, kitus privalomuosius rangovo dokumentus, būtinus užsakovui, kad galima būtų pradėti statybos užbaigimo procedūras pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Pakeista b dalis taip: atmesti prašymą, pateikiant atmetimo pagrindą ir nurodant darbą, kurį rangovas turi atlikti, arba dokumentus, būtinus pagal Sutartį ir STR 1.11.01:2010 pataisyti ir (ar) pateikti, kad galėtų būti išduota perėmimo pažyma. Tokiu atveju rangovas pirmiau turi baigti nurodytą darbą arba pateikti ir (ar) ištaisyti dokumentą ir tik po to pagal šį punktą kreiptis su kitu prašymu. Pridėta pastraipa: neatsižvelgiant į šio punkto nuostatas, sutartiniai rangovo įsipareigojimai nebus laikomi baigti, kol nebus įstatymų nustatyta tvarka pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir įvykdytos prievolės, nurodytos 11 straipsnyje. Užsakovas turi užtikrinti, kad statybos užbaigimo aktas būtų surašytas ne vėliau kaip per 56 dienas nuo perėmimo pažymos išdavimo.

38.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktyje numatyta, kad inžinierius gali užsakovo nuožiūra išduoti priėmimo–perdavimo perėmimo pažymą bet kuriai nuolatinių darbų daliai. Užsakovas neturi naudoti kurios nors kitos darbų dalies (išskyrus laikinai, kaip numatyta Sutartyje arba susitarta šalių), kol inžinierius tai daliai neišdavė perėmimo pažymos. Tačiau jeigu užsakovas prieš išduodant perėmimo pažymą, naudoja kurią nors darbų dalį, tai: (a) turi būti laikoma, kad naudojamoji dalis yra perimta nuo jos naudojimo pradžios dienos, (b) rangovo atsakomybė už rūpinimąsi ta dalimi baigiasi nuo tos dienos, kai atsakomybė turi atitekti užsakovui, ir (c) inžinierius, rangovo reikalavimu, tai daliai privalo išduoti perėmimo pažymą. Jeigu perėmimo pažyma buvo išduota darbų daliai (kitai nei grupė), tai kompensacija už uždelsimą baigti likusius darbus turi būti atitinkamai sumažinta.

39.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios atliktus darbus perduoti (priimti) pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, o darbai turėjo būti perduoti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį. Rangovė, kaip savo srities profesionalė, suprato, kad tokio pobūdžio įrengimų perdavimas vykdomas kaip vieno įrenginių komplekso perdavimas, papildomai nustatyta tvarka iš kompetentingų institucijų jos veiklos vykdymui gaunant reikiamus leidimus. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties turinį – šalys nebuvo susitarusios panaikinti Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktyje numatytos darbų perėmimo procedūros.

40.       Ginčo statybos rangos sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko,  pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-145-684/2016, 26 punktas).

41.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

42.       Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad turi būti laikoma, jog toliau pirmumo tvarka išvardyti dokumentai sudaro šią Sutartį ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys: 1) Sutartis; 2) prieš pasirašant Sutartį surengto aiškinamojo susirinkimo protokolas ir Pirkimo dokumentų paaiškinimai; 3) pasiūlymo raštas su pasiūlymo priedu; 4) Konkrečiosios Sutarties sąlygos; 5) Bendrosios sutarties sąlygos; 6) užsakovės reikalavimai; 7) įkainuoti darbų kainų žiniaraščiai (iš rangovės pasiūlymo „Kainų žiniaraščiai“); 8) vertinimo komisijos paklausimai ir konkurso dalyvio atsakymai (jei taikoma); 9) rangovės techninis pasiūlymas su programa (be aukščiau išvardintų rangovės pasiūlymo dalių); 10) kiti dokumentai ir priedai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų (kuriomis keičiamos ir tikslinamos FIDIC bendrosios sąlygos) 1.5 papunktyje (dokumentų pirmumas).  Taigi, šalys nustatė, kad jų susitarimo turinys apibrėžtas ir detalizuotas pirmiau išvardytuose dokumentuose, juos vertinant kaip Sutarties sudedamąsias dalis, o esant neatitikčiai tarp minėtų dokumentų nuostatų, pirmenybė teikiama dokumentui, esančiam aukščiau pagal Sutarties 2 punkte ir Konkrečiųjų Sutarties Sąlygų 1.5 papunktyje nustatytą hierarchiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, aiškinant šalių susitarimo turinį, pirmenybę prieš Konkrečiąsias ir Bendrąsias Sutarties sąlygas turi rangovės (atsakovės ir jungtinės veiklos partnerės) pasiūlymas su jo priedais.

43.       Atsakovės ir jungtinės veiklos partnerės pasiūlymo priede (4 t., b. l. 104) esančios lentelės eilutėje ,,Darbo baigimo data“ stulpelyje ,,Bendrųjų arba Konkrečiųjų Sutarčių sąlygų punktai“ numatyti 1.1.3.5 papunktis ir 10.1 papunktis; stulpelyje ,,Duomenys“ pažymėta ,,Inžinieriaus išduotoje perėmimo pažymoje nurodyta data“.

44.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog pasiūlymo priedo lentelės eilutėje ,,Darbo baigimo datos“ nėra tiesioginės nuorodos į Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, nereiškia šio papunkčio panaikinimo. Konkrečiose Sutarties sąlygose nėra aptartas nei Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunkčio pakeitimas, nei panaikinimas. 

45.       Dėl šių atsakovės argumentų teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nekonstatavo, jog šalys panaikino Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Teismas nusprendė, kad šalys susitarė darbus perduoti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį, o ne 10.2 papunktį.

46.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pasiūlymo priedas, tiek Sutarties projektas su Bendrosiomis ir Konkrečiosiomis sąlygomis buvo Pirkimo dokumentų dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas visų pirma turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus; FIDIC sąlygų nuostatos neturi prioriteto kitų pirkimo dokumentų atžvilgiu, todėl pirkimo sąlygos turinio negalima paneigti remiantis atsietu nuo kitų pirkimo dokumentų jų aiškinimu ir taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017). Šiuo atveju pasiūlymo priede, kuris buvo Pirkimo dokumentų dalimi, numatyta, jog darbai perduodami pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį. Aplinkybė, kad Konkrečiose Sutarties sąlygose nebuvo aptartas Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunkčio pakeitimas ar panaikinimas, neturi teisinės reikšmės, nes Sutarties 2 punkte ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 1.5 papunktyje nustatyta Sutartį sudarančių dokumentų hierarchija lemia pasiūlymo priedo pirmenybę prieš Sutarties Bendrąsias ir Konkrečiąsias sąlygas.

47.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pasiūlymo priedo lentelės eilutėje „Darbo baigimo data“ yra pateikta nuoroda tiek į Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1, tiek į 10.2 papunkčius. Skirtumas tik tas, kad nuoroda į Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį yra pateikiama netiesiogiai (per nuorodą į Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.5 papunktį). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės aiškinimu.

48.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.5 papunktyje numatyta, kad perėmimo pažyma – pažyma išduota pagal 10 straipsnį (,,Perdavimas užsakovui“). Bendrųjų Sutarties sąlygų 10 punktą ,,Perdavimas užsakovui“ sudaro 10.1 papunktis ,,Darbų ir grupių perėmimas“ ir 10.2 papunktis ,,Darbų dalių perėmimas“. Pasiūlymo priedo lentelės eilutėje ,,Darbo baigimo data“ yra pateikta nuoroda į bendrąją Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.5 papunkčio normą, kuri numato, jog darbai užbaigiami išduodant pažymą pagal 10 punktą, kuris numato darbų perdavimą tiek pagal 10.1 papunktį, tiek pagal 10.2 papunktį. Tačiau pasiūlymo priedo lentelės eilutėje ,,Darbo baigimo data“ po nuorodos į Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.1.3.5 papunktį pateikiama tiesioginė nuoroda į 10.1 papunktį, kuri patikslina, jog darbų užbaigimo ir perdavimo momentas siejamas su perėmimo pažymos (1.1.3.5 papunktis) pagal 10.1 papunktį išdavimu.

49.       Atsakovė nurodo, kad, priešingai nei nusprendė teismas, pasiūlyme priedo lentelės eilutės „Darbo baigimo datos“ apibrėžimą pasiūlė ne atsakovė, o ieškovė. Rangovė negalėjo keisti pasiūlymo priedo duomenų. Kadangi Sutartis sudaryta rangovei prisijungus prie Sutarties, kilus neaiškumui dėl Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunkčio (ne)panaikinimo, teismas turėjo pritaikyti contra proferentem (prieš pažeidėją) taisyklę ir konstatuoti, kad ieškovės teiginiai dėl netiesioginio susitarimo panaikinti Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį nėra pagrįsti.

50.       Nors atsakovė ir teisi, teigdama, kad pasiūlymo priedą parengė ieškovė, o ne atsakovė su jungtinės veiklos partnere (Pirkimo dokumentų I skyriaus „Konkurso sąlygos“ 2 skirsnis „Pasiūlymų forma ir priedai“), tai nekeičia pirmiau atlikto Pirkimo ir Sutarties sąlygų aiškinimo dėl susitarimo darbus priimti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį, o ne 10.2 papunktį. Pažymima ir tai, kad atsakovė techninio pasiūlymo laiko grafike nurodė, kad visi darbai bus perduodami vienu metu (18 t., b. l. 112, 238 eilutė), todėl pirmosios instancijos teismas nesuklydo, nurodydamas, jog pati atsakovė pasiūlė tokį darbų perdavimo būdą.

51.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygas aiškino pažeisdamas contra proferentem taisyklę. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtina contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020, 79 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju contra proferentem taisyklės taikymas nėra aktualus, nes aptartų Sutarties nuostatų turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas.

52.       Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė teisinę reikšmę aplinkybei, kad atsakovė neuždavė klausimų dėl Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 ar 1.1.3.5 papunkčių turinio ir jų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių susitarimo turinio, aplinkybe, jog atsakovė neuždavė klausimų ir neginčijo šių sąlygų, kaip Pirkimo dokumentų sudėtinės dalies, rėmėsi tik kaip papildomu argumentu.

53.       Atsakovė nesutinka ir su teismo išvada, kad atsakovė, būdama profesionalė savo veikloje, suprato, jog dumblo apdorojimo įrenginių kompleksas veikia kaip vientisas objektas, todėl ieškovei iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos nebus galimybių nesinaudoti tam tikra Sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato dalimi dėl dumblo apdorojimo įrenginių veikimo specifikos ir dėl senų įrengimų pakeitimų naujais, todėl negalėjo tikėtis atliktų darbų dalies priėmimo–perdavimo pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Atsakovė nurodo, kad ji buvo informuota tik apie pareigą organizuoti atliekamus darbus taip, jog rangovė savo darbais netrukdytų ieškovei vykdyti nepertraukiamus valymo procesus, tačiau ne apie tai, kad užsakovė ketina naudotis rangovės darbų rezultatais savo veikloje anksčiau Sutartyje numatyto termino. Ieškovei pradėjus naudoti statomų darbų dalis, turi būti išduota perėmimo pažyma pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Be to, atsakovė nurodo ir tai, kad apskųstame sprendime pateiktas Sutarties aiškinimas yra grindžiamas faktine prielaida, jog šių įrenginių veikimas tarpusavyje yra taip glaudžiai susijęs, kad tik rangovei pastačius naują įrenginį užsakovė praranda galimybę naudotis senais įrenginiais.

54.       Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 4 punkte „Reikalavimai statybos darbams“ numatyta, kad statybos metu turi būti įrengtos visos reikalingos apvedimo linijos, jog vykdant darbus nebūtų sustabdomas nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologinis procesas. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 4.7 papunktyje „Statybos aikštelė“ numatyta, kad rangovas atlikdamas darbus negali sutrikdyti veikiančių nuotekų valymo įrenginių darbo. Jei nuotekų valymo ar dumblo tvarkymo įrenginių darbas privalo būti sustabdytas, rangovas turi numatyti priemones saugiai esamų įrenginių eksploatacijai ir numatytus darbus atlikti tik suderinus su užsakovu ir gavus jo sutikimą. Rangovas turės pateikti detalų darbų vykdymo grafiką, kuriame bus matyti, kad atliekami darbai nekliudys veikiančių įrenginių eksploatavimui. Darbų vykdymo grafikas turi būti patvirtintas užsakovo parašu. Naujų nuotekų dumblo GSĮ prijungimas prie veikiančių įrenginių infrastruktūros yra rangovo atsakomybė.

55.       Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ I skirsnio „Bendrieji reikalavimai“ 1.11 papunktyje „Statybos darbai, bandymai ir perdavimas“ numatyta, kad visi įrengimai ir mašinos išliks rangovės atsakomybėje visą apmokymų ir bandymų laikotarpį. Rangovė atsako už galimą žalą įrengimams, medžiagoms ir prietaisams. Baigiamieji bandymai apima ir valstybinių institucijų, tokių kaip Visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kitų institucijų inicijuojamus bandymus, tyrimus bei procedūras, kurias privaloma atlikti statinio užbaigimo procedūrų metu. Bendrųjų Sutarties sąlygų 9.1 papunktyje nurodomi trys baigiamųjų bandymų etapai: išankstiniai bandymai, atidavimo naudoti bandymai ir bandomasis naudojimas. Pirkimo sąlygų III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio ,,Specialieji reikalavimai“ 6.2 papunktyje numatyta, kad baigiamieji bandymai atliekami iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos akto pasirašymo dienos. Jų metu rangovė turi įrodyti, kad: pastatyti įrenginiai atitinka Pirkimo dokumentuose nurodytus kokybės ir funkcinius reikalavimus; pasiekia ir (ar) užtikrina technologinio proceso garantijose nurodytus parametrus ir (ar) procesus. Pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 7.4 papunktį bandymai laikomi baigtais tada, kai inžinierius patvirtina rangovės atliktus bandymus arba išduoda pažymą, kad jie yra atlikti. Bendrųjų Sutarties sąlygų 9.1 papunktyje nurodoma, kad bandomasis naudojimas neturi reikšti darbų perėmimo pagal 10 punktą „Perdavimas užsakovui“.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos Sutarties ir Pirkimo dokumentų nuostatos reiškia, kad dumblo apdorojimo įrenginių kompleksas darbų metu liks veikiantis, t. y. ieškovės naudojamas Sutarties vykdymo metu, o jo sustabdymas galimas tik laikinai. Atsakovė ir jungtinės veiklos partnerė, atsižvelgdamos į Pirkimo sąlygų reikalavimus, pasiūlė: įrengti dumblo tankinimo grandį vietoje senųjų tankinimo įrenginių; įrengti pūdymo ir sausinimo grandis vietoje senųjų pūdytuvų ir sausinimo įrangos naujose vietose; įrengti naują džiovinimo–deginimo grandį naujoje vietoje. Atsakovei, veikiančiai, be kita ko, komunalinių nuotekų tvarkymo srityje, neabejotinai yra žinomas ir suprantamas dumblo nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologinis procesas (dumblas tankinamas, tuomet pūdomas; pūdymo metu išsiskiria biodujos, kurios kaupiamos ir vėliau iš jų gaminama elektra; po pūdymo likęs dumblas toliau sausinamas ir kaupiamas). Atsakovei įrengus naujas tankinimo, pūdymo ir sausinimo grandis vietoje senųjų įrenginių (ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose (18 t., b. l. 25-40) pateiktos nuotraukos patvirtina, kad senieji įrenginiai buvo išmontuoti, jų vietoje buvo įrengti nauji įrenginiai), atsižvelgus į tai, jog pagal Sutartį ir Pirkimo duomenis dumblo apdorojimo įrenginių kompleksas darbų metu turėjo likti veikiantis, atitinkamų įrenginių (darbų dalių) naudojimas nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo procese nereiškia darbų dalies pagal Bendrųjų Sutarties Sąlygų 10.2 papunktį priėmimo. Be to, aptartos Sutarties sąlygos numatė, kad visi įrengimai ir mašinos išliks rangovės atsakomybėje visą apmokymų ir bandymų laikotarpį.

57.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki perėmimo pažymos išrašymo (2023 m. spalio 20 d.) atsakovės jau pastatytas darbų dalis ieškovė naudojo bandomojo naudojimo (bandomosios eksploatacijos) sąlygomis. Teisėjų kolegija nustatė, kad dumblo tirštinimo pirmieji bandymai vyko nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. birželio 27 d., ataskaita pateikta 2022 m. rugpjūčio 19 d., tačiau ataskaita nebuvo priimta, atsakovei nurodyta bandymus pakartoti. Antrą kartą bandymai atlikti nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. kovo 10 d., ataskaita pateikta 2023 m. balandžio 21 d., tačiau nebuvo priimta – atsakovei nurodyta ataskaitą pataisyti. Pataisyta galutinė ataskaita pateikta 2023 m. spalio 6 d. Dumblo pūdymo pirmieji bandymai atlikti nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 17 d., ataskaita pateikta 2022 m. rugpjūčio 19 d., tačiau nepriimta – atsakovei nurodyta bandymus pakartoti. Antrieji bandymai atlikti nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 17 d., ataskaita pateikta 2023 m. balandžio 21 d., tačiau atmesta – atsakovei nurodyta bandymus pakartoti. Trečią kartą bandymai vykdyti nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., galutinė ataskaita pateikta 2023 m. spalio 6 d. Dumblo sausinimo pirmieji bandymai atlikti nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., ataskaita pateikta 2023 m. birželio 13 d., tačiau nepriimta – atsakovei nurodyta bandymus pakartoti. Atsakovei atsisakius atlikti pakartotinius baigiamuosius bandymus, juos vykdė ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. spalio 4 d., jų ataskaita pateikta 2023 m. spalio 16 d. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė vykdė baigiamuosius bandymus dėl oro taršos, tyrimų rezultatai pateikti 2023 m. spalio 19 d. 

58.       CK 6.694 straipsnio 5 dalis nustato, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 6.4 papunktis numato, kad nepavykus baigiamiesiems bandymams, rangovei suteikiama teisė du kartus šiuos bandymus pakartoti (po atitaisymo veiksmų). Kaip minėta pirmiau, bandymai laikomi baigtais tik tada, kai inžinierius patvirtina rangovės atliktus bandymus arba išduoda pažymą, jog jie yra atlikti. Laikotarpiu tarp nepavykusių bandymų buvo šalinami defektai, trukdantys atlikti bandymus ir (ar) pademonstruoti, kad įrenginiai veikia tinkamai, atitinka Pirkimo ir Sutarties sąlygas (defektų ir trūkumų šalinimą laikotarpiais tarp bandymų patvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas el. laiškais). Atitinkamai, ieškovės naudojimasis įrenginiais, iki kol bus atlikti sėkmingi baigiamieji bandymai, laikomas bandomuoju naudojimu, o ne nuolatine įrenginių eksploatacija. Kadangi bandomasis naudojimas nereiškia darbų perėmimo, tai papildomai patvirtina, kad dalies darbų naudojimas nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo procese nereiškia darbų dalies rezultato naudojimo Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunkčio prasme ir nesuponuoja ieškovės pareigos perduoti naudojamai darbų daliai perėmimo pažymas.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės argumentai dėl to, jog nepertraukiamiems valymo procesams užtikrinti ieškovei nereikėjo naudoti visų įrenginių, neturi teisinės reikšmės, nes vykdant bandomąją eksploataciją turėjo būti įsitikinta, kad visi įrenginiai veikia patikimai, atitinka Sutarties ir Pirkimo dokumentų reikalavimus.

60.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. vasario 10 d. FIDIC inžinieriaus perėmimo pažyma dėl TP69 elektros skirstyklos pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį (19 t., b. l. 73), nereiškia, jog ir kiti rangovės atlikti darbai turėjo būti priimti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, nes, kaip paaiškino ieškovė ir FIDIC inžinierius, dėl šio objekto perdavimo šalys susitarė atskirai.

61.       Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rangovės suprojektuoti ir sumontuoti dumblo apdorojimo įrenginiai yra stacionarus taršos šaltinis, kuriam eksploatuoti reikalingas taršos leidimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalis, CK 6.692 straipsnis), tačiau sprendimas dėl ūkinės veiklos objekto atitikties taršos leidime Nr. TU(2)-26/tl-U.4-41/2019 nustatytoms sąlygoms buvo išduotas tik 2023 m. lapkričio 3 d.

62.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių elgesį Sutarties vykdymo metu, t. y. atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos dėl darbų dalių perėmimo pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, o ieškovė, nors ir nesutiko išduoti perėmimo pažymų, tačiau neteigė, jog Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktis panaikintas.

63.       Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino šalių elgesį Sutarties vykdymo metu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė prašė išduoti perėmimo pažymas pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį 2022 m. sausio 11 d., 2022 m.  rugpjūčio 23 d., 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau ieškovė ir FIDIC inžinierius, atsakydami į atsakovės prašymus, laikėsi nuoseklios pozicijos, jog pažymų išduoti pagrindo nėra, nes darbai pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį nėra baigti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovė, kaip profesionali rangovė, nesikreipė į teismą, prašydama įpareigoti ieškovė perimti atliktų darbų dalis, neprašė ieškovės sudaryti ginčų nagrinėjimo komisijos. Nustatyta ir tai, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. AD23 087 kreipėsi į ieškovę, prašydama priimti atliktus darbus pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį.

64.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-781-370/2021 labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, jog dalies darbų naudojimo faktas (statybos darbų vykdymo eigoje) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė išreiškė valią priimti darbus ar jai atsirado pareiga išduoti darbų ar jų dalies perėmimo pažymą pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šia nutartimi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi rėmėsi kaip papildomu argumentu, išvadas grįsdamas nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir Sutarties aiškinimu. Antra, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad abiejų bylų faktinės aplinkybės panašios: abiejose bylose nustatyta, kad dėl susitarimo netaikyti Bendrųjų Sutarties sąlygų (FIDIC sąlygų) 10.2 papunkčio susitarta aukštesnę nei Bendrosios Sutarties sąlygos galią turinčiame dokumente; abiejose bylose nustatyta, kad šalys susitarė, jog objektuose Sutarties metu turėjo būti vykdoma nepertraukiama veikla.

65.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalys susitarė dėl darbų perdavimo pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Sutartį, Pirkimo sąlygas, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą panaikinti FIDIC inžinieriaus 2023 m. spalio 20 d. perėmimo pažymos dalį dėl darbų baigimo ir perdavimo užsakovei datos bei pranešimo apie defektus termino pradžios. 

Dėl dumblo kiekio ir kokybės, kaip dalies darbų pradelsimo priežasties   

66.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 57 proc. darbų dalį vėlavo atlikti, nes faktiniai dumblo parametrai neatitiko projektinių, numatytų Pirkimo sąlygose, dėl to atsakovė negalėjo užtikrinti pasiūlyme įsipareigoto pasiekti nuotekų dumblo sausumo rodiklio ir teko atlikti dumblių sausinimo grandies modifikavimo darbus.

67.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pagal Pirkimo sąlygas rangovė turėjo pareigą ir galimybę patikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike, tačiau tinkamai to neatliko, todėl nebuvo pasiekti Pirkimo dokumentuose nustatyti rodikliai. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino atsakovės prašymo pripažinti, kad dalies darbų atlikimo terminas buvo pradelstas dėl pačios užsakovės kaltės, Pirkimo dokumentuose nurodžius netikslius projektinius dumblo, pateksiančio į dumblo apdorojimo įrenginius, kiekį bei parametrus, taip pat šiuo pagrindu sumažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį.

68.       Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad, atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino Pirkimo dokumentų turinį ir byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog atsakovės vėlavimas atlikti darbus nulemtas jos, o ne ieškovės kaltės. Atsakovė teigia, kad teismo išvada, jog rangovė turėjo prisiimti visas rizikas ir pastatyti bet kokių parametrų dumblą tvarkantį įrenginį, kuris pasiektų tuos pačius garantuotus techninius rodiklius, yra tiek teisiškai, tiek technologiškai neįgyvendinama.

69.       Pirkimo dokumentuose ieškovė nustatė, kad nuotekų dumblo sausumas po dumblo sausinimo įrenginių turi būti ne mažesnis kaip nurodyta pasiūlyme SM, neviršijant 14 kg/tSM polimero normos (polimero aktyvios medžiagos kiekis tenkantis dumblo sausų medžiagų kiekiui), tačiau dumblo nusausinimas turi būti atliktas iki tokio laipsnio, jog vidutiniškas sausų kietų medžiagų kiekis sausintame dumble pasiektų 24 proc. (Pirkimo sąlygų III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio ,,Specialieji reikalavimai“ 6.1 papunkčio d dalis, 6.2.1 papunkčio d dalis). Atsakovė su jungtinės veiklos partnere pasiūlyme įsipareigojo, kad išsausins dumblą iki 27 proc. SM, naudojant ne daugiau kaip 7 kgAM/tSM polimero.

70.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.10 papunktyje buvo numatyta, jog užsakovė turi leisti rangovei iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovės turima informacija apie statybvietės geologines ir hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovė panašia tvarka turi leisti rangovei susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią ji įgyja nuo pradžios datos. Rangovė atsakinga už visos tokios informacijos išaiškinimą. Rangovės prievolė yra gauti tiek, kiek tai praktiškai įmanoma (atsižvelgiant į laiką ir kainą), visą būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovės pareiga – patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, anksčiau minėtus duomenis bei visą kitą turimą informaciją ir, prieš pateikiant pasiūlymą, būti ištyrus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant: (a) statybvietės formą ir gamtinę aplinką, taip pat geologines sąlygas; (b) hidrologines ir klimatines sąlygas; (c) apimtį ir pobūdį darbo bei prekių, reikalingų vykdyti ir baigti darbus bei ištaisyti defektus; (d) šalies įstatymus, procedūras bei darbo organizavimo praktiką; (e) rangovės poreikius įeiti į statybvietę, įsikūrimą, įrangą, personalą, elektrą, transportą, vandenį ir kitas paslaugas.

71.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.11 papunktyje numatyta, kad rangovės pareiga: (a) išsiaiškinti, kad priimta Sutarties suma yra teisinga ir pakankama; (b) remtis tuo, kad priimta Sutarties suma pagrįsta duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei išsiaiškinimu visų atitinkamų dalykų, kurie paminėti 4.10 papunktyje, ir visais kitais duomenimis, susijusiais su rangovės projektu.

72.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.12 papunktyje numatyta, kad ,,fizinės sąlygos“ reiškia gamtos ir žmogaus sukurtas fizines sąlygas bei kitas fizines kliūtis ir teršalus, su kuriais rangovė, vykdydama darbus, susiduria statybvietėje, įskaitant geologines ir hidrologines sąlygas, tačiau tai neapima klimatinių sąlygų. Jeigu rangovė susiduria su fizinėmis sąlygomis, kurios nenumatomos, apie tai praneša, dėl jų uždelsia ir (arba) turi išlaidas, tai rangovė turi teisę pagal 20.1 papunktį atitinkamai reikalauti: (a) pratęsimo dėl tokio uždelsimo, jeigu dėl to vėluojama arba bus vėluojama užbaigti darbus pagal 8.4 papunktį; (b) visų tokių išlaidų apmokėjimo, kuris turi būti įtrauktas į Sutarties kainą.

73.       Iš sisteminio aptartų Sutarties Bendrųjų sąlygų aiškinimo matyti, kad už visos būtinos informacijos apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus, gavimą (tiek, kiek tai praktiškai įmanoma) atsakinga rangovė. Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.12 papunkčio a ir b dalyse numatytos pasekmės taikomos, kai rangovė susiduria su nenumatomomis nepalankiomis fizinėmis sąlygomis. Bendrųjų Sutarties sąlygų 1.1.6.8 papunktyje nurodyta, kad nenumatoma – tai, ko patyrusi rangovė iki pasiūlymo pateikimo datos pagrįstai negalėjo numatyti. Taigi, teisėjų kolegija toliau vertina, ar atsakovė, kaip profesionali rangovė, be kita ko, vykdanti veiklą komunalinių nuotekų tvarkymo srityje, negalėjo numatyti konkrečių dumblo parametrų pokyčių.

74.       Pirkimo sąlygų III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio ,,Specialieji reikalavimai“ 2.2 papunkčio ,,Projektiniai dumblo kiekiai, pateksiantys į Utenos dumblo apdorojimo įrenginius“ 1 lentelėje pateikti projektiniai dumblo parametrai, kuriais tiekėjas turėjo vadovautis, rengdamas pasiūlymą nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiams, kurie turi būti eksploatuojami 8 760 valandas per metus:

74.1.                      Pirminis nuotekų dumblas: 1) dumblo sausų medžiagų kiekis – 4 370 kgSM/d; 2) dumblo koncentracija – apie 3,4 proc.; 3) organinių medžiagų koncentracija dumble – apie 75 proc.

74.2.                      Perteklinis nuotekų dumblas: 1) dumblo sausų medžiagų kiekis – 2 330 kgSM/d; 2) dumblo koncentracija – apie 1 proc.; organinių medžiagų koncentracija dumble – apie 70 proc.

75.       Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio „Specialieji reikalavimai“ 2.1 papunktyje „Bendra informacija“ numatyta, kad, prieš pradedant technologinio proceso projektavimo darbus, rangovė turi patikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike. Įrenginiai turi būti pajėgūs dirbti ne tik projektinėmis, bet ir faktinėmis aplinkybėmis. Rangovė, atsižvelgdama į kintančias nuotekų dumblo savybes bei kokybinius rodiklius, turi suprojektuoti ir įrengti lanksčią nuotekų dumblo tvarkymo sistemą, kurią būtų galima nepertraukiamai eksploatuoti išgaunant maksimalų energijos kiekį, nepriklausomai nuo kintančių nuotekų dumblo kokybės parametrų bei kiekio.

76.       Atsakovė nurodo, kad suprojektuoti ir įrengti dumblo valymo sistemą, kuri vienodai efektyviai veiktų nepriklausomai nuo kintančių nuotekų dumblo kokybės parametrų bei kiekio, neįmanoma technine ir teisine prasme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau aptarta Pirkimo sąlyga turėtų būti aiškinama ne kaip reikalaujanti nuotekų dumblo tvarkymo sistemos, kuri apskritai nepriklausytų nuo neapibrėžtų rodiklių, bet sistemos, kuri nepertraukiamai veiktų nepriklausomai nuo konkrečiai Utenos miesto nuotekų valyklai būdingų nuotekų dumblo kokybės parametrų bei kiekio pokyčių. Tiekėjams Pirkimo sąlygose buvo numatyta pareiga įvertinti šių parametrų pokyčius. Sistemiškai aiškinant Bendrąsias Sutarties sąlygas ir Pirkimo dokumentus, galima daryti išvadą, kad duomenys apie kintančius nuotekų dumblo kokybės parametrus bei kiekį yra informacija apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios surinkimo ir interpretavimo pareiga pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.10 papunktį kilo atsakovei.

77.       Pagal Pirkimo sąlygas atsakovė, teikdama pasiūlymą su jungtinės veiklos partnere, turėjo vadovautis Pirkimo sąlygų III skyriaus ,,Užsakovo reikalavimai“ II skirsnio ,,Specialieji reikalavimai“ 2.2 papunkčio ,,Projektiniai dumblo kiekiai, pateksiantys į Utenos dumblo apdorojimo įrenginius“ 1 lentelėje ieškovės nurodytais projektiniais dumblo parametrais, tačiau tai neatleido atsakovės nuo pareigos, prieš pradedant technologinio proceso projektavimo darbus, patikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike.

78.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. balandžio 21 d. el. laišku paprašė ieškovės dumblo laidumo ir dumblo tūrio indekso tyrimų, kuriuos ieškovė pateikė. Duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės informacijos apie kitus dumblo parametrus, byloje nėra.

79.       Atsakovė dėl dumblo kiekio ir kokybės pirmąją pretenziją ieškovei pateikė 2023 m. gegužės 8 d. Rangovė nurodė, kad baigiamųjų bandymų metu rangovei paaiškėjo aplinkybė, jog į dumblo apdorojimo įrenginius atitekančio dumblo parametrai skiriasi nuo Sutarties dokumentuose nurodytų parametrų: 1) pirminio dumblo koncentracijos skirtumas; 2) perteklinio dumblo koncentracijos skirtumas; 3) organinių medžiagų koncentracijos pirminiame dumble skirtumas; 4) organinių medžiagų koncentracijos pertekliniame dumble skirtumas; 5) organinių medžiagų koncentracijos skirtumas pūdyme; 6) netipinės tiekiamo dumblo savybės, sąlygotos netinkamo užsakovės nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo, trukdančios efektyviam dumblo nusausinimui. Iš esmės tos pačios pozicijos atsakovė laikėsi ir procesiniuose dokumentuose.

80.       Atsakovė, paėmusi mėginius, nustatė šiuos duomenis:

80.1.                      Pirminis nuotekų dumblas: 1) faktinis dumblo sausų medžiagų kiekis – 2 537 kgSM/d, nuokrypis -42 proc.; 2) faktinė dumblo koncentracija – 2,5 proc., nuokrypis -26 proc.; 3) faktinė organinių medžiagų koncentracija dumble – 73 proc., nuokrypis -3 proc.

80.2.                      Perteklinis nuotekų dumblas: 1) faktinis dumblo sausų medžiagų kiekis – 1 248 kgSM/d, nuokrypis -46 proc.; 2) faktinė dumblo koncentracija – 0,83 proc., nuokrypis -17 proc.; 3) faktinė organinių medžiagų koncentracija dumble – 76 proc., nuokrypis +9 proc.

81.       Iš ieškovės pateiktų duomenų Utenos miesto nuotekų valykloje (18 t., b. l. 231–302), matyti, kad 2002–2019 m. dumblo kiekis (vidutinis metinis kgSM/d) kito: pirminis dumblas – nuo 3 180 iki 5  324 kgSM/d; vidutinis – 4 101 SM/d; perteklinis dumblas – nuo 1 599 iki 2 800 kgSM/d; vidutinis – 2 211 SM/d. Tuo tarpu 2020–2023 m. dumblo kiekis kito taip: pirminis dumblas – nuo 3 039 iki 5 498 kgSM/d; vidutinis – 4 072 SM/d; perteklinis dumblas – nuo 1 721 iki 2 444 kgSM/d, vidutinis – 2 102 SM/d. Taigi, nors faktiniai dumblo kiekiai buvo mažesni nei projektiniai, tačiau jų kitimas yra būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog dumblo kiekio sumažėjimas buvo nenumatomas.

82.       Iš daugiamečių tyrimų duomenų apie dumblo koncentracijos kitimą matyti, kaip svyruoja pirminio dumblo koncentracija: 2006–2019 m. vidutinės metinės dumblo koncentracijos svyravo nuo 2,6 proc. iki 3,5 proc. Vidutinė koncentracija 3,1 proc. Tuo tarpu 2020–2024 m. pirminio dumblo metinės koncentracijos svyravo nuo 2,7 iki 3,4 proc.; vidutinė koncentracija 3,1 proc. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nors faktinė pirminio dumblo koncentracija buvo mažesnė nei projektinė, tačiau jos kitimas yra būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pirminio dumblo koncentracijos sumažėjimas buvo nenumatomas.

83.       Perteklinio dumblo metinė koncentracija 2003–2016 m. svyravo vidutiniškai nuo 0,86 iki 1,2 proc., vidutinė minėto laikotarpio koncentracija 1 proc. Tuo tarpu 2020–2024 m. perteklinio dumblo metinė koncentracija svyravo nuo 0,8 iki 0,9 proc. Vidutinė šio laikotarpio koncentracija 0,8 proc. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nors atsakovės nustatyta faktinė perteklinio dumblo koncentracija mažesnė nei projektinė, tačiau jos kitimas yra būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog perteklinio dumblo koncentracijos sumažėjimas buvo nenumatomas.

84.       Iš daugiamečių tyrimų duomenų apie organinių medžiagų koncentracijos pirminiame dumble kitimą matyti, kad koncentracija 2011–2019 m. svyravo vidutiniškai nuo 63 iki 86 proc., vidutinė minėto laikotarpio koncentracija 80 proc. Metinė organinių medžiagų koncentracija pirminiame dumble svyravo nuo 76 iki 82 proc. Laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 m. koncentracija svyravo vidutiniškai nuo 65 iki 84 proc., vidutinė koncentracija 77 proc. Metinė vidutinė organinių medžiagų koncentracija pirminiame dumble šiuo laikotarpiu svyravo nuo 74 iki 82 proc. Pažymima, kad ši informacija buvo pateikta kartu su Pirkimo dokumentais (Pirkimo dokumentų V skyrius 5 priedas „Esamo dumblo charakteristikos“). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nors atsakovės nustatyta faktinė organinių medžiagų koncentracija pirminiame dumble mažesnė nei projektinė, tačiau jos kitimas yra būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog jos sumažėjimas buvo nenumatomas. 

85.       Iš daugiamečių tyrimų duomenų apie organinių medžiagų koncentracijos pertekliniame dumble kitimą matyti, kad koncentracija 2014–2019 m. svyravo vidutiniškai nuo 73 iki 88 proc., vidutinė minėto laikotarpio koncentracija 80 proc. Vidutinė metinė organinių medžiagų koncentracija pertekliniame dumble svyravo nuo 77 iki 82 proc. Laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 m. koncentracija svyravo vidutiniškai nuo 68 iki 81 proc., vidutinė šio laikotarpio koncentracija 77 proc. Ši informacija pateikta kartu su Pirkimo dokumentais (Pirkimo dokumentų V skyrius 5 priedas „Esamo dumblo charakteristikos“). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nors atsakovės nustatyta faktinė organinių medžiagų koncentracija pertekliniame dumble didesnė nei projektinė, tačiau jos kitimas yra būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog jos padidėjimas buvo nenumatomas.

86.       Atsakovė nurodė, kad pirminio ir perteklinio dumblo kiekių santykis mažesnis nei projektinis. Dumblo kiekiai nurodyti užsakovės reikalavimuose: pirminis dumblas 4 370 kgSM/d, perteklinis dumblas 2 330 kgSM/d, santykis 1,8755 (4 370 / 2 330). Pagal atsakovės atliktus tyrimus faktinis dumblo santykis yra 1,0718 (2 136 / 1 993). Utenos miesto nuotekų valykloje, remiantis daugiamečių tyrimų duomenimis, 2002–2019 m. pirminio ir perteklinio dumblo kiekių santykis kito nuo 1,5409 iki 3,2247, 2020–2023 m. nuo 1,6209 iki 2,3229. Taigi, pirminio ir perteklinio dumblo kiekių santykio pokytis būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje. Nors faktinis pirminio ir perteklinio dumblo kiekių santykis mažesnis nei projektinis bei minimalus metinis istoriškai, šis neatitikimas vertinamas kaip nežymus, ypač atsižvelgiant į tai, jog pirmiau aptarti kiti parametrai neviršija minimalių ir maksimalių konkrečių parametrų retrospektyvinių verčių.

87.       Atsakovė teigia, kad įprastas dumblo indeksas yra apie 180 ml/g, o iš užsakovės atsiustų duomenų matyti, jog dumblo indeksas nuolat buvo mažesnis, didesnis buvo trumpai ir daugiausiai siekė apie 200–220 ml/g, kai bandymų metu siekė 408 ml/g. Iš ieškovės pateiktų dumblo indekso duomenų (14 t., b. l. 287–332) matyti, kad 2021–2019 m. indeksas svyravo nuo 65 iki 465 ml/g, daugiausiai siekė apie 400–465 ml/g (pavyzdžiui, didesnis nei 400 ml/g indeksas nustatytas 2012 m. lapkričio mėn., 2013 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., 2014 m. rugsėjo – gruodžio mėn.). Laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 m. indeksas svyravo nuo 74 iki 400 ml/g. Šie duomenys leidžia nuspręsti, kad dumblo indekso svyravimas ir pakilimas iki 400 ml/g ir daugiau būdingas Utenos miesto nuotekų valykloje, atitinka daugiamečių tyrimų duomenis ir nėra nenumatomas.

88.       Aptarti duomenys patvirtina, kad, pirma, dumblo kiekio, koncentracijos, organinių medžiagų koncentracijos pirminiame dumble, dumblo indekso faktiniai rodikliai neviršija minimalių ir maksimalių retrospektyvių rodiklių, nustatytų daugiamečiuose tyrimuose. Pirminio ir perteklinio dumblo kiekių faktinis santykis nežymiai mažesnis nei projektinis bei retrospektyvus minimalus metinis. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad aptartų rodiklių pokytis yra būdingas Utenos miesto nuotekų valyklai ir galėjo būti numatytas protingo rangovo. Antra, atsakovė, turėdama pareigą, prieš pradedant technologinio proceso projektavimo darbus, patikrinti nuotekų dumblo duomenis laboratoriniais tyrimais, įvertinti galimus nuotekų dumblo pokyčius, fizinius ir cheminius parametrus laike, į ieškovę kreipėsi tik dėl dumblo laidumo ir dumblo tūrio indekso tyrimų (ilgamečių duomenų). Dėl kitų parametrų tyrimų ar duomenų atsakovė į ieškovė nesikreipė, tyrimų neatliko (tyrimai atlikti tik baigiamųjų bandymų metu). Pažymima, kad pretenzijoje atsakovė įvardino ir kitus rodiklius, kurie, atsakovės nuomone, reikšmingi dumblo išsausinimui (elektrinį laidumą, mikroskopinį vaizdą ir genų tyrimą; jonų santykį; siūlines bakterijas; nitrifikaciją; dumblo amžių), tačiau šie parametrai nebuvo pateikti Pirkimo sąlygose, dėl jų atsakovė nesikreipė į ieškovę ir dėl jų tyrimų (iki baigiamųjų bandymų) neatliko.

89.       Įvertinusi pirmiau nustatytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dumblo kiekio ir kokybės parametrų pokytis, kurio atsakovė neįvertino, nors turėjo pareigą ir galėjo tai padaryti, negali būti laikomas nenumatoma fizine sąlyga Bendrųjų Sutarties sąlygų 4.12 papunkčio prasme.

90.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dumblo tyrimai gali parodyti momentines dumblo savybes, o norint įvertinti parametrų kitimą laike, tokie tyrimai turi būti daromi ilgą laiką (mėnesius, metus). Atsakovės teigimu, pasiūlymo Pirkime pateikimui atsakovė su jungtine veiklos partnere turėjo tik 5 savaites ir negalėjo atlikti reprezentatyvių dumblo tyrimų.

91.       Dėl šio atsakovės argumento teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, dumblo parametrų kitimą laike atsakovė galėjo įvertinti ne tik atlikdama tyrimus, bet ir surinkdama bei vertindama ieškovės atliktų tyrimų duomenis, tačiau to nepadarė. Antra, iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) nustatyta, kad Techninių specifikacijų projektas CVP IS paskelbtas 2016 m. balandžio 25 d. Pirmasis pirkimas (Nr. 178429), kuriame dalyvavo ir atsakovė, paskelbtas 2016 m. rugsėjo 8 d. Pirkimą nutraukus, antras pirkimas (Nr. 383966) paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d. Pirkimą nutraukus, ginčo Pirkimas (Nr. 396827) paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 23 d., pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko surinkti ir įvertinti duomenis dėl dumblo parametro pokyčių. Pažymima, kad atsakovė duomenų nerinko, tyrimų neatliko ne tik pasiūlymų pateikimo metu, bet ir Sutarties vykdymo metu (iki pat baigiamųjų badymų atlikimo).

92.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti argumentai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo pripažinti ieškovės kaltę dėl 57 proc. darbų vėlavimo ir (ar) ir dėl to mažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą, nėra. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Pirkimo sąlygas ir bylai reikšmingas aplinkybes, nors dėl jų ir pasisakė lakoniškai.

Dėl delspinigių priteisimo

93.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei pusę prašytos delspinigių sumos – 681 062,72 Eur, atsižvelgęs į tai, kad: 1) rangovė iki Sutarties termino pabaigos neatliko 57 proc. darbų dalies; 2) Sutarties įvykdymo terminas praleistas 174 dienas; 3) Sutarties suma – 17 785 544,37 Eur su PVM; 4) ieškovė dėl darbų vėlavimo patyrė papildomas išlaidas eksploatacinėms medžiagoms įsigyti, išlaidas dumblo sandėliavimui, dumblo sutvarkymui, kitų nuostolių, kurių negali įrodyti; 5) dėl vėlavimo atlikti darbus buvo iškilusi rizika prarasti Europos Sąjungos paramą, tačiau parama nebuvo prarasta, sankcijos ieškovei nebuvo pritaikytos; 6) nuotekų valymo veikla esmingai sutrikdyta nebuvo.

94.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį ir sprendimas šioje dalyje neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei teismų praktikos nuostatų dėl netesybų mažinimo, pažeidžia šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismo išvados dėl delspinigių mažinimo yra nepagrįstos, delspinigiai turi būti dar labiau sumažinti, nes ieškovė nepagrindė patirtų nuostolių dydžio.

95.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

96.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

97.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

98.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

99.       Bendrųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunktyje „Kompensacija už uždelsimą“ numatyta, kad jei rangovas nesilaiko 8.2 papunkčio reikalavimų (,,Baigimo laikas“), jis privalo užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos perėmimo pažymoje. Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunktyje pakeista paskutinė Bendrųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunkčio pastraipa, numatant, kad kompensacija už uždelsimą ir bauda yra vienintelės kompensacijos, kurias už tokį nevykdymą, skirtingai nei nutraukimas pagal 15.2 papunktį (,,Darbų nutraukimas užsakovo iniciatyva“), privalo mokėti rangovas. Rangovui nesilaikant 8.2 papunkčio reikalavimų (,,Baigimo laikas“), įskaitant ir tarpinių terminų, nustatomų pagal patvirtintoje programoje numatytą mokėjimų grafiką, pažeidimą, užsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos už uždelsimą. Jeigu pagal 8.13 papunkčio (,,Baudų taikymas“) sąlygas rangovas nepašalina atsilikimo per inžinieriaus papildomai nustatytą terminą, rangovui yra taikoma bauda pagal 8.13 papunktį (,,Baudų taikymas“). Kompensacijos arba baudos sumokėjimas rangovo neatleidžia nuo įsipareigojimo baigti darbus arba nuo kitų pareigų, įsipareigojimų arba atsakomybės pagal šią Sutartį. Pasiūlymo priedo eilutėje ,,Kompensacija dėl darbų uždelsimo“ numatyta, kad už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną skaičiuojama 0,05 proc. kompensacija nuo priimtos Sutarties sumos be PVM.

100.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog delspinigiai pagal Bendrųjų ir Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.7 papunktį turi būti skaičiuojami nuo visos Sutarties vertės. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove. Pasiūlymo priedas, kaip aukštesnę galią turintis Sutartį sudarantis dokumentas, paneigia Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunkčio nuostatą, kad jeigu perėmimo pažyma buvo išduota darbų daliai, tai kompensacija už uždelsimą baigti likusius darbus turi būti atitinkamai sumažinta.

101.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų sumažinimo, atsižvelgė ne į visus nuostolius ir praradimus, kurių ieškovė, nors ir negalėjo tiksliai įrodyti, tačiau juos patyrė dėl vėlavimo atlikti darbus.

102.       Šiame kontekste pažymima, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Tuo pačiu kasacinis teismas išaiškino, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, be kita ko, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, todėl jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 31 punktas, 39–40 punktai).

103.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 57 punkte, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, įvertino ir tai, kad užsakovė dėl darbų vėlavimo patyrė papildomas išlaidas eksploatacinėms medžiagoms įsigyti, dumblo sandėliavimui, dumblo sutvarkymui, taip pat atsižvelgė į tai, jog užsakovė darbų vėlavimo laikotarpiu turėjo mokėti didesnį pelno mokestį, o taip pat patyrė kitų nuostolių, kurių neturi galimybės įrodyti. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių reikšmės, vertinant priteistų delspinigių dydį.

104.       Ieškovė nurodo, kad patyrė papildomas techninės priežiūros išlaidas, nes 2022 m. gegužės 7 d. pasibaigus ieškovės ir FIDIC inžinieriaus 2019 m. gegužės 7 d. sudarytos techninės priežiūros sutarties galiojimui, turėjo sudaryti naują 52 022 Eur vertės techninės priežiūros sutartį su inžinieriumi. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, byloje nėra įrodymų, jog šios išlaidos faktiškai patirtos. Antra, Sutarties terminas šiuo laikotarpiu pratęstas šalims sudarius taikos sutartį, patvirtintą Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog šie nuostoliai patirti dėl vėlavimo atlikti darbus iki 2023 m. balandžio 28 d.

105.       Ieškovė nurodo, kad patyrė papildomų eksploatacinių išlaidų: 1) dumblo tankinimui, nes buvo priversta naudotis tankintuvais, kurie automatiškai nereguliuoja flokulianto kiekio; 2) dumblo sausinimui, nes dumblą (iki projekto) sausino sena centrifuga; 3) išlaidas dumblo sandėliavimui – rangovei delsiant dumblo džiovinimo–deginimo paleidimo darbus, po naujų centrifugų bandymų nusausintą dumblą teko krauti į maišus ir sandėliuoti stoginėje. Šiuo aspektu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės nurodomas eksploatacines išlaidas, tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų patyrimą.

106.       Ieškovė nurodo ir tai, kad ieškovė patyrė išlaidas dumblo sandėliavimui ir sutvarkymui kitais būdais, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, taip pat išlaidas darbuotojų atlyginimams bei teisines išlaidas, tačiau nepateikė duomenų nei apie faktiškai patirtas išlaidas, nei apie jų dydį.

107.       Ieškovė nurodo, kad dėl darbų vėlavimo negavo 254 764,84 Eur dydžio ekonominės naudos, kurią grindžia 2016 m. vasario 15 d. Investicijų projektu Nr. 16008 „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, parengtu UAB „Sweco Lietuva“. Ieškovė triplike buvo nurodžiusi, kad per visą projekto ataskaitinį laikotarpį (30 metų) ekonominė nauda Utenos regiono gyventojams lygi 15 941 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti kompensacija už uždelsimą skaičiuojama už 175 dienas, negauta ekonominė nauda už šias dienas sudaro 254 764,84 Eur. Dėl šios ekonominės naudos teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad investicijų projekte apskaičiuota ekonominė nauda yra orientuota į miesto gyventojus ir platesnę visuomenę, o ne tiesiogiai į ieškovę, kaip juridinį asmenį. Net jei projekto įgyvendinimas vėluoja, ieškovė nepatiria realių finansinių praradimų tokia apimtimi, kokia nurodyta investicijų projekte.

108.       Ieškovė teigia, kad dėl to, jog objektas nebuvo atiduotas eksploatuoti, ieškovė turėjo mokėti daugiau pelno mokesčio (2023 m. ieškovė sumokėjo 194 534 Eur pelno mokesčio). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime įvertino, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kiek pelno mokesčio būtų sumokėta, jei atsakovė nebūtų vėlavusi atlikti darbų.

109.       Ieškovė nurodo, kad negavo pajamų iš Anykščių ir Molėtų atvežtinio dumblo sutvarkymo (Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ I skirsnio „Bendrieji reikalavimai“ 1.2 papunktis). Ieškovės nurodomame Pirkimo sąlygų papunktyje numatytas projekto tikslas – suprojektuoti ir pastatyti Utenos nuotekų dumblo galutinio apdorojimo įrenginius, kurie pajėgtų apdoroti Utenos nuotekų valykloje susidarantį ir iš Molėtų ir Anykščių nuotekų valyklų atvežamą nuotekų dumblo kiekį, tačiau jame nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų gavusi užtikrintas pajamas iš šios veiklos.

110.       Viena vertus, nustatydamas delspinigių dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Sutarties objektas aplinkosauginis ir dėl jo specifikos sunku įrodyti realiai patirtų nuostolių dydį, todėl iš dalies pripažino ieškovės finansinius praradimus. Kita vertus, ieškovei aiškiai nepagrindus ir nepateikus įrodymų, jog dėl vėlavimo užbaigti darbus patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašytą priteisti netesybų dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašytus priteisti delspinigius.

111.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro tik 87 proc. Sutartyje nustatytos didžiausios kompensacijos už uždelsimą sumos, kuri pagal pasiūlymo priedą yra 10 proc. nuo Sutarties sumos be PVM, neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią užsakovių prašyti priteisti delspinigiai nebuvo mažinami, taip pat į tai, jog 0,05 proc. delspinigiai teismų praktikoje nepripažįsti savaime per dideliais.

112.       Kaip minėta, prašomų priteisti delspinigių dydis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomos aplinkybės vertinamos ne atskirai, o kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Ginčo atveju atsižvelgiama į tai, kad ieškovė naudojasi tinkamai veikiančiais dumblo apdorojimo įrenginiais ir vykdo veiklą pagal atsakovės sukurtą technologinį procesą. Šiuo atveju atsakovė, nors ir pavėluotai, iš esmės darbus atliko, darbų rezultatu ieškovė naudojasi pagal paskirtį, o Sutarties metu nepertraukiamas dumblo valymo procesas buvo užtikrinamas naudojant atsakovės pabaigtas darbų dalis baigiamųjų bandymu metu. Priteisus iš atsakovės visus ieškovės prašomus delspinigius, susidarytų sąžiningumo ir protingumo principų neatitinkanti situacija, kuomet atsakovė, įgyvendinusi projektą ir atlikusi darbus, ne tik negautų pelno, bet ir patirtų nuostolių dėl priteistų netesybų.

113.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-781-370/2021, kurioje buvo sprendžiama dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus rekonstruojant vandentiekio stotį. Pastarojoje byloje teismas trečdaliu sumažino prašytų priteisti delspinigių dydį, kai laiku buvo nebaigta apie 1 proc. dalis darbų, o vėluota 34 dienas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje, buvo nustatyta ir tai, jog rekonstruojamos stoties darbas buvo sustabdytas užbaigiamiesiems darbams atlikti; atliktų darbų akte Nr. 11 šalys konstatavo, jog neatliktų statybos darbų vertė yra 31 664 Eur, kuri artima teismo nustatytai delspinigių sumai.

114.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad delspinigiai turėtų būtų sumažinami iki 15 proc. Sutarties vertės. Byloje nustatyta, kad atsakovė vėlavo atlikti didžiąją dalį darbų, nors darbų terminas šalių susitarimu buvo pratęstas du kartus. Nors ieškovė ir nepateikė konkrečių duomenų apie patirtus nuostolius, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, jog dėl Sutarties objekto specifiškumo gali būti sunku įrodyti patirtus nuostolius, pirmosios instancijos teismas teisingai iš dalies pripažino ieškovės finansinius praradimus, patirtus dėl atsakovės darbų vėlavimo. Pažymima ir tai, kad atsakovė negali didžiąja dalimi būti atleista nuo pagal Sutarties sąlygas numatytų delspinigių sumokėjimo užsakovei, jai faktiškai vėlavus atlikti darbus Sutartyje nustatytu laiku. 

115.       Įvertinusi aptartus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės prašomus delspinigius sumažinti per pusę, taip užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą – tiek atsakovės interesą, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tiek ieškovės interesą, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją.

Dėl baudos priteisimo

116.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kompensacija ir bauda pagal Sutarties sąlygas yra skirtingos sankcijos, taikomos už skirtingus pažeidimus – kompensacija (delspinigiai) už uždelsimą laiku atlikti darbus, bauda – už patvirtintoje programoje numatytą mokėjimų grafiką pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 83 329,84 Eur baudos priteisimo iš atsakovės.

117.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė baudinio pobūdžio netesybas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

118.       Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė delspinigius ir baudą. Tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

119.       Konkrečiųjų Sutarties sąlygų 8.13 papunktis „Baudų taikymas“ nustato, kad inžinieriui nustačius faktiškai atliktus mažesnius atliktų darbų kiekius, inžinierius informuoja rangovą apie esamą neatitikimą mokėjimo grafikui, įvardydamas esamo atsilikimo apimtis, bei nustato terminą esamam atsilikimui panaikinti. Rangovui nustatytu terminu neištaisius atsilikimo, jam taikoma 10 proc. dydžio bauda nuo patvirtintoje programoje pateikto mokėjimo grafiko inžinieriaus nustatyto papildomo termino pabaigos momentui nustatytų nepateiktų mokėjimo apimčių. Neužbaigus visų darbų iki nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos skaičiuojama kompensacija už uždelsimą pagal 8.7 papunktį.

120.       Sutarties sąlygų 8.7 papunktyje „Kompensacija už uždelsimą“ įtvirtina, kad rangovui nesilaikant 8.2 papunkčio „Baigimo laikas“ reikalavimų, įskaitant ir tarpinių terminų, nustatomų pagal patvirtintoje programoje įtvirtintą mokėjimo grafiką, pažeidimą, užsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos už uždelsimą.

121.       Vertinant Sutarties nuostatų turinį matyti, kad bauda taikoma už vėlavimą atlikti darbus pagal mokėjimo grafiką ir neištaisius šio atsilikimo, o kompensacija taikoma neužbaigus visų darbų iki nustatyto galutinio darbų atlikimo termino, įskaitant ir už tarpinių terminių pažeidimą. Taigi, nors Sutarties sąlygose baudos ir kompensacijos taikymas suformuluotas skirtinga kalbine išraiška, iš esmės abi šios sankcijos taikomos už tą patį pažeidimą – termino atlikti darbus praleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ginčo Sutartyje nustatytos netesybos, kai už tą patį pažeisimą taikoma tiek bauda, tiek delspinigiai (kompensacija), pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas nėra galimas. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius (kompensaciją) ir baudą, mažesnioji suma (bauda) turi būti įskaitoma į didesniąją (delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

122.       Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties sąlygas dėl kompensacijos ir baudos priteisimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl draudimo taikyti baudines netesybas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo pakeičiama.

Dėl uždraudimo ieškovei reikšti reikalavimą bankui pagal garantiją 

123.       Pirmosios instancijos teismas uždraudė ieškovei reikšti bankui reikalavimą 764 392,56 Eur dalyje pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058. Teismas nurodė, kad dalis ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovės pažeidimų, vykdant ginčo Sutartį, bus kompensuoti atsakovės pagal teismo sprendimą, todėl ieškovės bankui reiškiamo reikalavimo apimtis sumažinama teismo sprendimu priteista suma.

124.       CK 6.90 straipsnio 1 dalis garantiją apibrėžia kaip vienašalį garanto įsipareigojimą garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 26 punktas; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-313/2022, 20 punktas).

125.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:1) atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino abu argumentus, kuriais atsakovė grindė priešieškinį ir įrodinėjo, kad reikalavimas išmokėti lėšas pagal garantiją yra neteisėtas, priešieškinis turėjo būti atmestas visiškai; 2) teismas, pripažinęs ieškovės teisę į 764 392,56 Eur delspinigius ir baudą, tačiau uždraudęs ieškovei reikšti bankui reikalavimus 764 392,56 Eur dalyje pagal garantiją, priėmė prieštaringą sprendimą, netinkamai taikė CK 6.93 straipsnį ir paneigė ieškovės teisę pasinaudoti banko garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdu, taip pat pakeitė viešojo pirkimo sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškove.

126.       Aplinkybė, kad atsakovės argumentai dėl Sutarties nepažeidimo (t. y. dėl to, kad darbai turėjo būti priimti pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.2 papunktį, o atsakovė atlikti darbus vėlavo dėl ieškovės kaltės) buvo atmesti, nesudarė pagrindo priešieškinio reikalavimo atmesti visiškai. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties pažeidimą – vėlavimą atlikti darbus, o su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau teismų procesiniais sprendimais sumažinamas ieškovei priteisiamas netesybų dydis iki 681 062,72 Eur.

127.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, uždraudęs ieškovei pasinaudoti garantija dėl sumos, kurią pats priteisė sprendimu, netinkamai aiškino garantijos esmę, taip nepagrįstai paneigdamas ieškovės teisę pasinaudoti prievolės užtikrinimu – garantija. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovei priteisti nuostoliai (netesybos) bus kompensuoti atsakovės pagal teismo sprendimą, nesudaro pagrindo uždrausti ieškovei pasinaudoti banko garantija dėl priteistos sumos, nes teismas, išsprendęs šalių ginčą, nesukūrė ieškovei naujos teisės reikalauti priteistos sumos sumokėjimo. Kaip minėta, garantijos, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus (nagrinėjamu atveju – ieškovės) teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas (atsakovė), bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių, nes jie bus (visiškai ar iš dalies) atlyginti išmokant garantijos sumą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius (netesybas), atsiradusius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, gali padengti arba pasinaudodama banko garantija, arba, esant teismų priteistoms sumoms, pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui.

128.       Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria uždrausta ieškovei reikšti bankui reikalavimą 764 392,56 Eur dalyje pagal garantiją, pakeičiama, nurodant, jog ieškovei uždraudžiama reikšti bankui nepagrįstą reikalavimą dėl 681 062,46 Eur (iš ieškovės prašytos priteisti delspinigių ir baudos sumos (1 362 125,18 Eur) atėmus teismo priteistų delspinigių sumą (681 062,72 Eur)).

Dėl ieškovės prašymų skirti ekspertizę ir priimti naują įrodymą

129.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašė paskirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta: 1) faktinis darbų (jų dalių) perdavimo ieškovei momentas; 2) kokios darbų dalys buvo reikalingos užtikrinti nepertraukiamą ieškovės veiklą; 3) poreikio modifikuoti dumblo sausinimo įrangą atsiradimo priežastis (tuo pačiu atsakant į klausimą, ar rangovė tinkamai suprojektavo įrenginius). Atsakovė teigia, kad byloje esant šalių nesutarimui dėl specialių žinių reikalaujančių klausimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje paskirti ekspertizę.

130.       Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu atmetė atsakovės prašymus skirti ekspertizę, nurodydamas, jog byloje nėra ekspertinių žinių poreikio, bylos nagrinėjimo metu plačiai ir detaliai atskleistos faktinės bylos aplinkybės, t. y. teismui fakto klausimas abejonių nekelia, o byloje nustatytų faktinių aplinkybių atitikimas Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams yra teismo prerogatyva.

131.       CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

132.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016, 34, 35 punktai).

133.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės argumentai, kuriais grindžiamas prašymas paskirti ekspertizę, nepatvirtina ekspertizės būtinumo (tikslingumo). Visų pirma, klausimas dėl darbų (jų dalių) perdavimo ieškovei momento yra teisinis, o ne techninis klausimas, kuris buvo atsakytas šios teismo nutarties 35–65 punktuose, aiškinant Sutarties ir Pirkimo sąlygas, taip pat kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Antra, kokios darbų dalys buvo reikalingos užtikrinti nepertraukiamą dumblo valymo veiklą, kaip nustatyta šioje nutartyje, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė (šios teismo nutarties 59 punktas), o atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojamas klausimais, ar ieškovės vykdytas darbų naudojimas gali būti suprantamas kaip baigiamasis bandymas (bandomasis naudojimas), yra teisinis klausimas, dėl kurio pasisakyta šios teismo nutarties 57–58 punktuose. Trečia, teisėjų kolegijos manymu, byloje netikslinga paskirti ekspertizę dėl poreikio modifikuoti dumblo sausinimo įrangą atsiradimo priežasties, nes, atsakovei byloje įrodinėjant, jog poreikis atsirado dėl dumblo parametrų neatitikimo nurodytiems Pirkimo dokumentuose, bylos įrodinėjimo dalyką sudarė aplinkybės dėl dumblo parametrų pokyčių ir jų galimos įtakos atsakovės civilinei atsakomybei dėl Sutarties termino praleidimo, vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, Pirkimo dokumentus ir šalių susitarimą (šios teismo nutarties 66–92 punktai). Klausimas, ar rangovė tinkamai suprojektavo įrenginius, nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes byloje sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus, o ne Pirkimo sąlygose ir Sutartyje nustatytų reikalavimų (ne)įgyvendinimo. 

134.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šioje byloje nėra ekspertinių žinių poreikio, atmeta atsakovės prašymą byloje paskirti ekspertizę.

135.       Atsakovė prašė priimti naują įrodymą, kurį pateikė kartu su apeliaciniu skundu – ieškovės 2025 m.  sausio 9 d. raštą Nr. SD-12 „Dėl bandymų po baigimo“, kuriuo ji pareikalavo sumokėti 7 504 453 Eur dydžio sankciją už nepasiektus parametrus.

136.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

137.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-217-690/2016).

138.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naują įrodymą, nes jis neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Ieškovės rašte ir prie jo pridėtoje bandymų ataskaitoje nurodomos aplinkybės dėl atsakovės atsakomybės dėl technologinio proceso ir eksploatacinių kaštų garantijose nepasiektų rodiklių, tačiau byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atsakomybės už nepasiektus rodiklius. Be to, ataskaitoje nurodyti dumblo faktiniai parametrai neturi teisinės reikšmės, nes jie nustatyti po darbų perdavimo, t. y. jų nebuvo nei teikiant pasiūlymą, nei vykdant projektavimo ar statybos darbus.

Dėl bylos procesinės baigties

139.       Apibendrindama šioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisingai aiškinęs Pirkimo dokumentų ir Sutarties turinį, priėjo prie pagrįstos išvados, jog šalys susitarė dėl darbų perdavimo pagal Bendrųjų Sutarties sąlygų 10.1 papunktį, todėl pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą panaikinti FIDIC inžinieriaus 2023 m. spalio 20 d. perėmimo pažymos dalį dėl darbų baigimo ir perdavimo užsakovei datos bei pranešimo apie defektus termino pradžios. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti ieškovės kaltės dėl darbų vėlavimo ir (ar) ir dėl to mažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualią kasacinio teismo praktiką bei individualias bylos aplinkybes, pagrįstai sumažino ieškovės prašytų priteisti delspinigių sumą per pusę. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką dėl draudimo taikyti baudines netesybas, nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė baudą ir delspinigius už tą patį prievolės pažeidimą – darbų įvykdymo termino praleidimą, todėl, apeliacinės instancijos teismui ieškovės prašytą priteisti baudą įskaičius į delspinigius, šioje dalyje apskųstas teismo sprendimas pakeičiamas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 83 329,84 Eur baudos priteisimo iš atsakovės, taip pat pakeičiant sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Pirmosios instancijos teismas, uždraudęs ieškovei pasinaudoti garantija dėl sumos, kurią pats priteisė sprendimu, netinkamai aiškino garantijos esmę, nepagrįstai paneigdamas ieškovės teisę pasinaudoti prievolės užtikrinimu – garantija, todėl šioje dalyje apskųstas teismo sprendimas taip pat pakeičiamas, uždraudžiant ieškovei reikšti bankui reikalavimą dėl 681 062,46 Eur. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 330 straipsnis).

140.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K‑7‑38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K 3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

141.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, teisėjų kolegija perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu įvertindamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

142.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla sudėtinga, didelės apimties, truko ilgą laiką, nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus dydžius. Šalys šios teismo išvados neginčija.

143.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad pagrįstomis šalių bylinėjimosi išlaidomis dėl teisinės pagalbos, į kurių atlyginimą šalys įgijo teisę, laikomos šios sumos: ieškovės – 62 078,45  Eur, atsakovės – 214 679,29 Eur.

144.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė pateikė prašymą priteisti 324 641,91 Eur išlaidų, tačiau su prašymu atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras (20 t., b. l. 164–177), kuriose nėra duomenų, patvirtinančių teisinių paslaugų ryšį su nagrinėjama byla, paslaugų pobūdį, sugaištą laiką.

145.       Teisėjų kolegija nustatė, kad 2024 m. gruodžio 12 d. prašyme atsakovė detalizavo prie kiekvienos sąskaitos faktūros priskiriamus darbus ir jų sumas. Sąskaitose faktūrose taip pat yra nurodytas projektas, kuriame yra suteiktos teisinės paslaugos – „WTE-003 / bylinėjimasis dėl nuostolių, patirtų dėl vėlavimo, atlyginimo“ (angl. „WTE-003 / litigation re delay damages“), kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia identifikuoti, kad atsakovės atstovų paslaugos yra suteiktos šioje byloje.

146.       Ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga paskelbta 2024 m. gruodžio 12 d., o atsakovė 2025 m. sausio 9 d. pateikė 2024 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. 66979 apmokėjimo kopiją dėl 99 171,83 Eur (23 t., b. l. 17). Ieškovės įsitikinimu, teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalį, 99 171,83 Eur sumą nepagrįstai priskyrė atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms.

147.       Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

148.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 11 d. sąskaitoje atsakovė įsipareigojo sąskaitą apmokėti iki 2024 m. gruodžio 26 d., todėl, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, tai sudarė pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal sąskaitą ir nepateikus sąskaitos apmokėjimo įrodymo. Po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikta sąskaitos apmokėjimo kopija tik papildomai pagrindė sąskaitoje nurodytų išlaidų realumą, todėl pirmosios instancijos teismas, priskirdamas 99 171,83 Eur sumą prie atsakovės atstovavimo išlaidų, kurios turi būti atlygintos, nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies.

149.       Ieškovė teigia, kad teismas, nustatydamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, neįvertino, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už keturių advokatų teiktą teisinę pagalbą. Tokiu būdu teismas pažeidė Rekomendacijų 4 punktą, įtvirtinantį, kad, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas.

150.       Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: pirma, atsakovei atstovavo trys, o ne keturi advokatai (bylos duomenys patvirtina, kad ketvirtas advokatas atsakovės interesams atstovavo tik 2024 m. birželio 12 d. posėdyje). Antra, šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad byla sudėtinga, didelė apimties, truko ilgai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo. Todėl trijų advokatų atstovavimas, įvertinus ir tai, jog pačiai ieškovei atstovavo du advokatai, pripažįstamas pagrįstu. Trečia, pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatų teisinėmis paslaugomis, dydį daugiau nei 100 000 Eur suma, t. y. nuo 324 641,91 Eur iki 214 679,29 Eur. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nustatė pagrindą priteisti Rekomendacijas viršijančias bylinėjimosi išlaidas, o ši teismo išvada ginčijama nėra. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, jog ieškovė nenurodo, kokios konkrečiai atsakovės patirtos išlaidos turėtų būti sumažintos, apeliacinės instancijos teismas nutaria, jog aplinkybė, kad atsakovei atstovavo trys advokatai, nekeičia teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

151.       Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei išlaidų už atsikirtimų į atsakovės 2024 m. lapkričio 8 d. rašytinius paaiškinimus (skaidrių forma) parengimą. Pagal 2024 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BV 1-123/24 išlaidos sudaro 5 033,60 Eur.

152.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės paaiškinimų skaidrių forma turinį (20 t., b. l. 1–83), sutinka su ieškove. Skaidrėse ne pakartojami ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, o nurodomi nauji atsikirtimai į atsakovės 2024 m. lapkričio 8 d. rašytinius paaiškinimus. Pastebima, kad skaidrės buvo demonstruojamos 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, o tik vėliau, teismui įpareigojus, pateiktos į bylą. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytas pagrindas priteisti Rekomendacijas viršijančias išlaidas, taip pat į tai, jog tiek atsakovės paaiškinimai, į kurios atsikirto ieškovė, tiek ieškovės paaiškinimai yra didelės apimties, nutaria padidinti ieškovės pagrįstų bylinėjimosi išlaidų sumą 5 033,60 Eur, t. y. iki 67 112,05 Eur.

153.       Ieškovė nurodo ir tai, kad likusios išlaidos, kurių teismas neįtraukė į ieškovei priteistinų išlaidų dydį, yra teisėtos bei pagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo 87 punkte aptartas ieškovės atstovų teisines paslaugas, dėl kurių patirtų išlaidų teismas nusprendė neatlyginti (susitikimai su klientu, pozicijos aptarimas, atsakovės pozicijos vertinimas, pasirengimas rengti procesinius dokumentus, techninių prašymų teikimas, be kita ko, baigiamosios kalbos, perrašant kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, parengimas), sutinka su pirmosios instancijos teismu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis. Taip pat pripažįstama, kad gali būti neatlyginamos išlaidos dėl dokumentų, kurie yra daugiau techninio pobūdžio, parengimo, nes jų parengimas iš atstovo nereikalauja specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑466-403/2018, 41 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236‑943/2023, 64 punktas).

154.       Taigi, teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovė pagrindė 67 112,05 Eur atstovavimo išlaidas, taip pat sumokėjo 15 882 Eur žyminį mokestį, todėl įgijo teisę į 82 994,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

155.       Atsakovė pagrindė 214 679,29 Eur atstovavimo išlaidas, taip pat sumokėjo 490 Eur žyminį mokestį, todėl įgijo teisę į 215 169,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

156.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys reiškė tiek savarankiškus reikalavimus, tiek turėjo gintis nuo priešingos šalies reiškiamų savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių priešpriešiniai reikalavimai yra tarpusavyje susiję, teismas nusprendė, jog pusė pirmiau nustatytų šalių bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su savarankiškais reikalavimais, o kita pusė – su atsikirtimais į kitos šalies reikalavimus. Šalims šios išvados neginčijant, tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas.

157.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje reiškė turtinius reikalavimus, todėl ieškinio patenkintų reikalavimų dalis nustatoma pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys sudaro po 50 proc. Taigi, ieškovė įgijo teisę į 20 748,52 Eur bylinėjimosi atlyginimą, o atsakovė – į 53 792,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

158.       Apskaičiuojant atsakovės priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis atsižvelgiama į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog neturtinių reikalavimų patenkintos dalys apskaičiuojamos pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Atsakovė byloje pareiškė tris neturtinius reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija nutaria, kad patenkinta 15 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, o atmesta 85 proc. reikalavimų. Taigi, atsakovė įgijo teisę į 16 137,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė – į 35 171,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš viso (įvertinus ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) ieškovė įgijo teisę į 55 920 Eur, o atsakovė – į 69 930,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

159.       Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (ieškovės 55 920 Eur ir atsakovės 69 930,03 Eur), iš ieškovės atsakovei priteisiama 14 010,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

160.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 5 569 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 6 134,70 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 6 527,96 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės kartojami argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose, nusprendžia sumažinti ieškovės atstovavimo išlaidas iki Rekomendacijose numatytų – 5 839,75 Eur už apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.9 papunktis, įvertinus tai, jog sąskaita apmokėta 2025 m. gegužės mėn.) ir 3 036,67 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.11 papunktis, įvertinus tai, jog sąskaita apmokėta 2025 m. gegužės mėn.).

161.       Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 7 041 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 42 909,37 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 28 196,32 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės kartojami argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose, nusprendžia sumažinti atsakovės atstovavimo išlaidas iki Rekomendacijose numatytų – 5 594,75 Eur už apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijų 8.9 papunktis, įvertinus tai, jog sąskaita apmokėta 2025 m. kovo mėn.) ir 3 036,67 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (Rekomendacijų 8.11 papunktis, įvertinus tai, jog sąskaita apmokėta 2025 m. balandžio mėn.).

162.       Pagal bylos procesinį rezultatą ieškovės apeliacinis skundas laikomas didžiąja dalimi atmestu (pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus pakeista dalis dėl garantijos sumos). Atsakovės apeliacinis skundas laikomas taip pat didžiąją dalimi atmestu (pagal atsakovės apeliacinio skundo argumentus nutarta įskaityti baudą į delspinigius). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai didžiąja dalimi atmesti, į tai, jog abiejų šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos, sumažinus jas iki Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra panašios, nusprendžia šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti pačioms šalims ir jų neskirstyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ ieškinį atsakovei Vokietijos bendrovei ,,WTE Wassertechnik GmbH“ patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“, juridinio asmens kodas 183633981, iš atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“, juridinio asmens kodas HRB 10153, 681 062,72 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus 72 ct) delspinigių ir 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (681 062,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Utenos vandenys“ patenkinti iš dalies.

Uždrausti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“, juridinio asmens kodas 183633981, reikšti Vokietijoje registruotam bankui ,,Sparkasse Essen C/O S-International Rhein–Ruhr“ reikalavimą dėl 681 062,46 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio šešiasdešimt dviejų eurų 46 ct) išmokėjimo pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058.

Priteisti atsakovei Vokietijos bendrovei ,,WTE Wassertechnik GmbH“, juridinio asmens kodas HRB 10153, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Utenos vandenys“, juridinio asmens kodas 183633981, 14 010,03 Eur (keturiolika tūkstančių dešimt eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“, juridinio asmens kodas 183633981, ir atsakovės Vokietijos bendrovės ,,WTE Wassertechnik GmbH“, juridinio asmens kodas HRB 10153, valstybės naudai po 19,36 Eur (devyniolika eurų 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, išaiškinant, kad valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas „5662“.“

Teisėjai                                                                             Marius Bajoras

                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                     Jadvyga Mardosevič