Civilinė byla Nr. 2S-826-368/2020 

                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08513-2018-0

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.;

 (S)

3.3.2.4.; 3.3.2.5.                                     

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d. 

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-35-291/2020.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. G. pateikė ieškinį atsakovui E. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų D. G. ir E. G. išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais – D. G., gim. (data neskelbtina), ir E. G., gim. (data neskelbtina) tvarką. Nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tuo pažeidžiant nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su tėvu. Prašė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jog E. G. privalo pasiimti nepilnamečius vaikus: sūnų D. G., gim. (data neskelbtina), ir dukrą E. G., gim. (data neskelbtina), pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus į jų gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini), penktadienį 19 valandą ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 valandą.

2.       Atsakovas E. G. su ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko. Nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama dėl jo darbo, nes dažnai būna išvykęs į darbines komandiruotes, komandiruotės būna tiek planuotos, tiek neplanuotos, todėl neturės realios galimybės nustatytu laiku pasiimti vaikų. Taip pat nurodė, kad šiuo metu jo gyvenamojoje vietoje vyksta remontas, todėl nepilnamečiams vaikams nebus sąlygų praleisti visą savaitgalį pas jį. Visi vaikų kambario baldai, vaikų daiktai, yra išvežti pas ieškovę, todėl neturi realios galimybės užtikrinti vaikams tinkamų sąlygų. Mano, jog bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu, be to, realiai neįgyvendinamos tvarkos nustatymas gali turėti neigiamos įtakos tėvo ir vaikų santykiams. Laiko, kad šiuo metu jo ir vaikų bendravimas yra pakankamas, kad išlaikytų juos siejantį emocinį ryšį.

3.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2020-07-07 išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad abu vaikai sutinka savaitgalius praleisti su tėvu. D. G. paaiškino, kad su tėveliu nebuvo susitikęs 2 mėnesius, tėvelis arba atvažiuoja, arba bendraudavo telefonu. Akcentavo, kad atsakovas E. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o ieškovė A. G. turi pareigą E. G. nekliudyti bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Skyriaus nuomone, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas, atitinka vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki teismo galutinio sprendimo priėmimo, nustatė laikiną atsakovo E. G. bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią leido E. G. pasiimti nepilnamečius vaikus: sūnų D. G. ir dukrą E. G. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus į jų gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini), penktadienį 19 valandą ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 valandą, apie vaikų pasiėmimą informuojant vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Likusioje dalyje ieškovės prašymo netenkino.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo darbo pobūdžio, remonto jo gyvenamojoje vietoje, padėties šalyje, dėl ko neva atsakovas negali turėti ilgesnio kontakto su vaikais, t. y. laikinos kliūtys negali riboti tėvo ir vaikų bendravimo. Atsakovas turi teisę, pagal galimybes bendrauti su savo vaikais, planuodamas savo darbo ir poilsio laiką. Teismas atkreipė dėmesį į nepilnamečio sūnaus D. G. paaiškinimus, jog vaikas su tėčiu nebuvo susitikęs du mėnesius, pabrėždamas, kad toks ilgas laiko tarpas vaikams nebendraujant su tėvu neigiamai veikia vaikų emocinę būklę, todėl nustatė laikinąsias apsaugos priemones, ne įpareigojant, o leidžiant E. G. pasiimti nepilnamečius vaikus: sūnų D. G. ir dukrą E. G. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus į jų gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini), penktadienį 19 valandą ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 valandą, apie vaikų pasiėmimą informuojant vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) A. G. prašo ją pakeisti ir priimti naują nutartį - nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kol teismas priims sprendimą šioje byloje, jog E. G. privalo pasiimti nepilnamečius vaikus D. G. ir dukrą E. G. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (adresu: duomenys neskelbtini), penktadienį 19 valandą ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 valandą.

7.       Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą pasiimti vaikus, nes vaikai nori bendrauti su atsakovu, tačiau jeigu bendravimas su vaikais ir toliau priklausys nuo atsakovo valios, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodomos kliūtys dėl negalėjimo dažniau bendrauti su vaikais ir juos pasiimti pas save savaitgaliams yra nepagrįstos, o skundžiama nutartimi yra pažeidžiami ir vaikų motinos - ieškovės interesai. Kadangi atsakovas kategoriškai atsisako imti vaikų nurodytą laikotarpį, t. y. du savaitgalius per mėnesį, ieškovė praranda galimybę papildomai dirbti ir užsidirbti, taip pat praranda galimybę pailsėti, susitvarkyti reikalus ar patenkinti savo kitus poreikius, nes visą laiką būna su vaikais.

8.       Atsiliepimu į ieškovės A. G. atskirąjį skundą, atsakovas E. G. prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 metų spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

9.       Atsiliepimą grindžia argumentais, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Nurodo, jog skundžiama nutartimi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų D. G. ir E. G. bendravimo tvarka, atitinka vaikų interesus, užtikrina vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Atsakovo nuomone, ieškovės A. G. siekis pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekti savo tikslų - nutartį pateikti priverstinai vykdyti antstoliui tam, kad atsakovą nubaustų, o ne vaikų gerovės, negali būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas atmestinas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės -nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nepatenkino prašymo įpareigoti atsakovą pasiimti vaikus, o tik leido atsakovui, jo nuožiūra du savaitgalius per mėnesį pasiimti vaikus, nors atsakovas ir tai daryti vengia.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai tėvams suteikia galimybę klausimą dėl bendravimo su vaiku pirmiausia išspręsti tarpusavio sutarimu - visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

14.       CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgė į vaikų interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaikų auklėjime ir į Skyriaus išvadą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius atsakovui laikiną bendravimo tvarką su vaikais, būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Atskirajame skunde nenurodyta nei aplinkybių, nei materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, kurie patvirtintų priimtos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.

16.       Nesutiktina su apeliantės skundo motyvais, jog teismas turėjo įpareigoti atsakovą, kad būtent ieškovės pageidaujamus savaitgalius atsakovas pasiimtų nepilnamečius vaikus pas save. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti šalių nurodomų aplinkybių, įvertinti kokia bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu būtų geriausiai atitinkanti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, kokia bendravimo tvarka būtų realiai įgyvendinama, todėl negali priverstinai nustatyti atsakovui tokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, kokios pageidauja ieškovė. Neištyręs ir neišsiaiškinęs svarbių nagrinėjamam klausimui aspektų, teismas objektyviai negali spręsti apie esamą realią situaciją ir pasikliauti vien ieškovės pozicija, kad atsakovas vengia bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Dėl nurodyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaikus, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                           Egidijus Mockevičius