Civilinė byla Nr. 2S-1261-603/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14853-2020-4 

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 

                                                                                                                                                    3.3.2.3.

                                                                                                                                                          (S)        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. S. skundas dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo gynimo priemones, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl prokuratūros nutarimų atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 2.VI-30, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 2VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. jis atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, nuo 2001 m. neturėjo jokių asmens dokumentų, o VFR asmens tapatybės dokumentą gavo 2013 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjo teigimu, galbūt 2003 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jo pripažinimo neveiksniu ir jo globėju paskirtas N. V. V.. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir jo turto globą, globėjas sudaro neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinuosius sandorius, tačiau nėra aišku, kokiu būdu yra valdomas ir tvarkomas IĮ „Almasta“ turtas (taip pat ir sutuoktinės T. S. turto dalis) neturint nei įmonės pavadinimą, nei jos kodą patvirtinančio dokumento. Pareiškėjo teigimu, paskirtas globėjas yra tariamas ir neįgaliotas atlikti savo pareigų, todėl reiškiamas reikalavimas kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo ir padarytos žalos atlyginimo.

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad prokuroras, neturėdamas duomenų apie tai, jog pareiškėjas teismo sprendimu nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, pagrįstai nesprendė globėjo nušalinimo ir žalos atlyginimo klausimų bei neįtraukė į procesą pareiškėjo nurodyto globėju asmens. Suinteresuoto asmens teigimu, nenustatęs, jog pareiškėjas pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekdamas nustatyti pareiškėjo turto būklę, kadangi veiksnaus asmens turtas bei galima jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis. Nurodė, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencija bei nurodyti prokurorui, kokį sprendimą privaloma priimti, todėl teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminio ginčo iš esmės, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Pažymėjo, jog prokuroras atliko tyrimo veiksmus, vertindamas skunde nurodytas faktines aplinkybes, atliko faktinės situacijos tyrimą ir savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo pagrindė argumentais. Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, jog netikrintas Juridinių asmenų registras, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas įmonės steigėju, galėjo ir pats gauti tokius dokumentus, o tuo atveju, jeigu jų gauti negalėjo, turėjo pateikti prokurorui tokią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo gynimo priemones atmetė.

5.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčija jam skirtą globą ir įrodinėja, jog tai yra viešasis interesas. Pažymėjo, jog susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, nenustatė, kad VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis būtų apribotas  pareiškėjo veiksnumas.

6.       Teismas atmetė V. S. argumentus, jog galėjo būti priimtas sprendimą už akių dėl pareiškėjo veiksnumo ir globos, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje teisiniame reglamentavime sprendžiant asmens veiksnumo klausimą negalimas sprendimo už akių priėmimas, o asmens (ne)veiksnumui nustatyti skiriama privaloma psichiatrijos ekspertizė.

7.       Nustatė, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo visapusiškai ir objektyviai išanalizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės, o pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020-05-14 nutarimą Nr.2.VI-30.

8.       Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodomus fizinius ir juridinius asmenis, kadangi skundžiant jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygaros prokuratūros nutarimą, suinteresuotų asmenų teisėms priimtas teismo procesinis dokumentas neturės įtakos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Apeliantas (pareiškėjas) V. S. pateikė atskirąjį skundą, kurį papildęs prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.Nėra aišku ir suprantama, kokią prokuroro diskrecijos teisę nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kadangi ginčas kilo dėl globėjo buvimo ir jo veiklos tyrimo, dėl ko nustatomos faktinės aplinkybės, nėra pagrindo nagrinėti kilusį ginčą iš esmės, t. y. dėl globėjo nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iškėlė ir pradėjo nagrinėti bylą ypatingąja teisena, nors nutarime nurodytas apskundimas bendrosios kompetencijos teismui.

9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog priimtas procesinis sprendimas neturės teisinės reikšmės suinteresuotų asmenų teisėms, kadangi tokią išvadą padarė iš anksto.

9.3. Skundžiama nutartis priimta nekompetetingo teismo, kadangi apeliacinė instancija skundo nagrinėjimui yra teismas bendrąja tvarka, o ne ypatingąja tvarka.

9.4. Teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą apeliacine tvarka, ir iškeldamas bylą ypatingąja teisena be prokuroro kreipimosi, pažeidė Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

10.                      Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą su pareiškėjo argumentais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                       Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad prokuroro veiksmų teisėtumą teismas tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Teismas taip pat patikrino ir konstatavo, jog priimant nutarimą buvo visapusiškai ir objektyviai išanalizuotos faktinės ir teisinės aplinkybės, o prokuroro atliktas tyrimas buvo pakankamas pagrįstam sprendimui priimti.

10.2.                      Byla pagrįstai išnagrinėta bendros kompetencijos teismo ypatingąja teisena, kadangi sisteminė civilinio proceso normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, jog viešosios teisės subjektų - antstolių, notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), veiksmai kvescionuojami paduodant ne ieškinį, o pareiškimą. Ypatingąja tvarka nagrinėjami ir skundai dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bendrosios kompetencijos teisme.

10.3.                       Nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotas tik pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo suinteresuotais asmenimis traukti kitų asmenų.

10.4.                      Apelianto argumentas dėl nekompetetingo teismo nesuprantamas ir nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai įrodinėjama, jog pažeista teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, kadangi jo skundo pagrindu iškelta byla, ji išnagrinėta, taip pat pateikus atskirąjį skundą, byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12.                      Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.                      Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo pripažintas pagrįstu ir teisėtu nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

14.                      Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

15.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą su prašymu, kuriuo prašė kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo ir padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 2.VI-28 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo. Kadangi pareiškėjas su tokiu nutarimu nesutiko, apskundė jį Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino pagrįstu bei teisėtu skundžiamą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (reg. Nr. 2.VI-28) ir paliko jį galioti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama 2020 m. birželio 9 d. nutartimi buvo atmestas.

16.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

17.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius).

18.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutinkdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo procesinius dokumentus, pažymi, jog pareiškėjas tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimo apskritai neįrodinėjo, taip pat nenurodė jokių su tuo susijusių aplinkybių.

19.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nagrinėdama skundą bei jame nurodytas aplinkybes, prokuratūra tikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, ir nenustatė, jog pareiškėjas būtų įtrauktas į šį registrą (b. l. 39-40). Prokuratūra taip pat nurodė, jog patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiškėjo veiksnumo peržiūrėjimo. Taigi vertintina, jog prokuratūra analizavo pareiškėjo nurodytą teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo prašymo/skundo nagrinėjimui ir įvertinus surinktą medžiagą, padarytos atitinkamos išvados. Nenustatyta, jog prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu ir priimtais nutarimais, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ar priimant skundžiamus nutarimus atlikti kokie nors procedūriniai pažeidimai.

20.                      Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tiek prokuratūros, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (atitinkamai jam nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas), prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nušalinti globėją. Pažymėtina, kad tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Taip pat sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 4 d. nutarime padaryta išvada, kad nenustačius, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksniu tam tikroje srityje ir jam nustatyta globa bei paskirtas globėjas, nėra galimybės priimti procesinio sprendimo dėl globėjo nušalinimo bei žalos atlyginimo klausimo.

21.                      Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą iškėlė savo iniciatyva. Pažymėtina, jog apeliantas pasinaudojo Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 2.VI-30 numatyta teise nutarimą per 30 dienų nuo jo gavimo įstatyme nustatyta tvarka apskųsti bendrosios kompetencijos teismui, teikdamas skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi būtent pareiškėjo skundo pagrindu ir buvo pradėta byla bendrosios kompetencijos teisme.

22.                      Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, kad bylą nagrinėjant ypatingąja teisena jo skundas išnagrinėtas nekompetentingo teismo. Aplinkybė, jog byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byla nebuvo nagrinėjama bendros kompetencijos teisme. Pažymėtina, jog teisena (ginčo ar ypatingoji) apibūdina tam tikrą civilinių bylų nagrinėjimo tvarką, taikomą vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinių bylų visumai ir tai, kokia civilinių bylų nagrinėjimo tvarka bus taikoma konkrečiu atveju, priklauso nuo to, kokio dokumento pagrindu iškelta civilinė byla. Sąvokos „bendros kompetencijos teismas“ (nurodyta Apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 2.VI-30) apibūdina civilinių bylų rūšinį teismingumą, t. y. koks teismas pagal kompetenciją turėtų nagrinėti ginčą – bendrosios kompetencijos ar specializuotos. Pažymėtina, jog teismų sistemą ir kompetenciją nustato tiek Konstitucija, tiek kiti įstatymai, tarp jų ir Teismų įstatymas, kurio 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog bendros kompetencijos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardų bei apylinkių teismai, kai tuo tarpu specializuoti teismai yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas bendrosios instancijos teisme (apylinkės teisme), o jam nagrinėti taikytinos ginčo teiseną reglamentuojančios procesinės teisės normos su tam tikromis ypatingąją teiseną reglamentuojančiomis teisės normomis.

23.                      Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą pareiškėjo nurodomų asmenų - N. N. G. ir N. V. V. ir Tiuringijos prokuratūros suinteresuotais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.  

24.                      Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi pareiškėjo prašomi įraukti į bylą asmenys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytus asmenis pripažinti suinteresuotais asmenimis byloje, kurioje sprendžiamas prokuratūros nutarimo teisėtumas, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir neįtraukė minėtų asmenų į procesą suinteresuotais asmenimis.

25.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo konstatuoti teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, manydamas esant jo teisės pažeidimui, kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jo skundas buvo išnagrinėtas, priimant skundžiamą 2020 m. birželio 9 d. nutartį. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pasinaudojo apeliacijos teise, teikdamas atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas nepalankus pareiškėjui sprendimas, nelaikytinas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą pažeidimu, kadangi pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti galimai pažeistas teises teisme.

26.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino, savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentavo tinkamai, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių prašymo/skundo tyrimo procedūras. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, palikdama Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą galioti, skundžiamame 2020 m. gegužės 14 d. nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

27.                      Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo V. S. atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. atskirojo skundo netenkinti.

  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

  Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

    Teisėja Loreta Bujokaitė